18.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 85/3

1.

2015 m. gegužės mėnesį buvo priimta nauja ES direktyva dėl pinigų plovimo prevencijos (angl. „AML Directive“) (1). Išdėstytas naujojo teisės akto tikslas – pagerinti kovos su pinigų plovimu priemones, nes neteisėtų pinigų srautai kelia grėsmę finansų sektoriaus vientisumui, stabilumui ir reputacijai, taip pat Sąjungos vidaus rinkai ir tarptautinei plėtrai.

2.

Kredito įstaigų ir finansų institucijų patikimumo, vientisumo ir stabilumo bei pasitikėjimo finansų sistema apsauga nėra vieninteliai Direktyvos dėl pinigų plovimo prevencijos tikslai. Ir iš tikrųjų, 2003 m. birželio mėnesį Finansinių veiksmų darbo grupė (FVDG (2)) patikslino savo rekomendacijas, kad jos apimtų teroristų finansavimo klausimą, ir pateikė išsamesnių reikalavimų, susijusių su klientų tapatybės nustatymu ir patikrinimu. Ji nurodė situacijas, kai didesnė pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika galėtų pateisinti sustiprintas politikos priemones, ir situacijas, kai mažesnė rizika galėtų pateisinti švelnesnes kontrolės priemones.

3.

Dėl šios priežasties Direktyvoje dėl pinigų plovimo prevencijos pateikiamas aiškiai apibrėžtų taisyklių rinkinys, sukurtas užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui neteisėtų finansų srautais. Juo nustatomas rizika paremtas deramas klientų tikrinimas dėl įtartinų operacijų. Jis yra paremtas informacijos apie tikruosius savininkus gavimu ir analize bei koordinuotais finansinės žvalgybos padalinių, veikiančių valstybėse narėse, veiksmais.

4.

2016 m. vasario 2 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame išdėstytas veiksmų planas, kurio tikslas – stiprinti kovą su teroristų finansavimu, įskaitant Direktyvos dėl pinigų plovimo prevencijos pakeitimus, siekiant nukreipti pastangas kovai su pinigų plovimu, atliekamu naudojant pervedimo platformas ir virtualią valiutą, ir pakeisti finansinės žvalgybos padalinių vaidmenį (3).

5.

Be to, finansiniai skandalai (4) ir padidėjusi mokesčių slėpimo rizika, regis, atkreipė Komisijos dėmesį į būtinybę pakeisti Direktyvos dėl pinigų plovimo prevencijos veiksmus ir juos labiau nukreipti į mokesčių slėpimą, kuris dabartinėje Direktyvos versijoje apibūdinamas tik kaip neteisėtos lėšos, bet su juo nekovojama.

6.

2016 m. liepos 5 d. Komisija paskelbė siūlomų pakeitimų rinkinį (pasiūlymą), skirtą Direktyvai dėl pinigų plovimo prevencijos ir Direktyvai 2009/101/EB, kuriuo, atsižvelgiant į koordinuotus Didžiojo dvidešimtuko ir EBPO veiksmus, norima tiesiogiai ir griežtai kovoti su juridinių ir fizinių asmenų mokesčių slėpimu, siekiant sukurti sąžiningesnę ir veiksmingesnę mokesčių sistemą (5). Šiuo atžvilgiu pastebime, kad, priešingai, nei nurodyta konstatuojamoje dalyje (42), su EDAPP nebuvo konsultuotasi prieš priimant pasiūlymą (6).

7.

Vėliau EDAPP nuomonės paprašė Europos Sąjungos Taryba, kuri gruodžio 19 d. priėmė pasiūlymo kompromisinį tekstą (Tarybos poziciją (7)). Tarybos pozicija siekiama iš dalies keisti tik Direktyvą dėl pinigų plovimo prevencijos (ne Direktyvą 2009/101/EB). Pozicijoje daugiausia dėmesio skiriama kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Nors tikslas kovoti su mokesčių slėpimu nebėra aiškiai paminėtas, priemonės, pasiūlyme sukurtos pasiekti šį tikslą (pvz., vieša prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus ir mokesčių institucijoms suteikiama prieiga prie informacijos apie pinigų plovimą) išliko, tik buvo truputį pakeistos.

8.

Nuomonėje analizuojamas pasiūlymo poveikis pagrindinėms teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą. Nurodome ir poveikio pokyčius priėmus Tarybos poziciją.

9.

Nuomonėje taip pat vertinama asmens duomenų tvarkymo, atliekamo pagal pasiūlytus Direktyvos dėl pinigų plovimo prevencijos pakeitimus, būtinybė ir proporcingumas, atsižvelgiant į teisės aktu nustatytus politikos tikslus. Minėdami pasiūlymą, jį laikome viena integruota politikos priemone, nors juo siūloma iš dalies keisti dvi skirtingas direktyvas.

10.

Viešosios politikos ir pagrindinių teisių sąveika jau patraukė teismų dėmesį. Išnagrinėjęs bylą „Digital Rights Ireland“ (8), Teisingumo Teismas pripažino, kad kova su tarptautiniu terorizmu ir sunkiais nusikaltimais yra bendrojo intereso tikslas (9). Tačiau, kadangi teisinės priemonės, priimtos įgyvendinti šį tikslą, trukdo pagrindinėms teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą, anot Teismo, būtina įvertinti tokių priemonių proporcingumą (10).

11.

Taigi, šios nuomonės tikslas nėra pakomentuoti tesės aktų leidėjo pasirinktus politikos tikslus. Mūsų dėmesys nukreiptas į teisės aktu priimamas priemones ir veikimo būdus. Mūsų tikslas užtikrinti, kad teisėtų politikos tikslų būtų tinkamu laiku ir veiksmingai siekiama minimaliai trukdant naudotis pagrindinėmis teisėmis ir visiškai paisant ES pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

65.

Komisija siūlo naujus Direktyvos dėl pinigų plovimo prevencijos pakeitimus, kad pritaikytų ją techninėms ir finansinėms naujovėms bei naujiems būdams plauti pinigus ir finansuoti teroristus. Tuo pačiu metu pasiūlymu siekiama gerinti finansinių rinkų skaidrumą dėl kelių priežasčių, kurias nustatėme, pavyzdžiui, siekiant kovoti su mokesčių slėpimu, apsaugoti investuotojus ir kovoti su piktnaudžiavimo finansų sistema atvejais.

66.

Peržiūrėjome pasiūlymą ir manome, jog jame turėjo būti: