52017IP0063

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017IP0063 - EN

Document 52017IP0063

Help

2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo (2015/2329(INI))

OL C 263, 2018 7 25, p. 28–33 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

25.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 263/28

P8_TA(2017)0063

Programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo ataskaita

(2018/C 263/04)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius, kuriuose numatyta, kad „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, kad „institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis“ ir kad „institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdami į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (2),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2007–2013 m. laikotarpio programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2015)0652),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0017/2017),

kadangi programa „Europa piliečiams“ yra unikali ir labai simbolinė programa, nes ją vykdant visų pirma siekiama išklausyti pilietinės visuomenės diskusijas, ji skatina kritiškai mąstyti apie Europos projektą, jo istoriją, judėjimus bei idėjas, kurias šis projektas paskatino, taip pat programa prisideda prie žinių apie Europos sprendimų priėmimo procesą didinimo ir padeda sudaryti geresnes pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygmeniu sąlygas;

kadangi programa „Europa piliečiams“ siekiama stiprinti Europos pilietiškumo ir priklausymo jausmą, didinti solidarumą, tarpusavio toleranciją ir pagarbą, skatinti geresnį ES, jos susikūrimo ir plėtros, jos vertybių, institucijų ir kompetencijos sričių supratimą ir aktyvų ES piliečių dialogą; kadangi veikla pagal programą gali būti vertinama kaip neformalaus mokymosi visą gyvenimą dalis ugdant pilietiškumą;

C.	kadangi vieno euro piliečiui kampanija, susijusia su programa „Europa piliečiams“, siekiama pasiųsti stiprų simbolinį pranešimą apie įsiklausymą į piliečių nuomonę Europoje;

kadangi dėl dabartinio euroskepticizmo plitimo, kurį rodo Europai priešiškos jėgos, skatinančios abejoti pačiu Europos projektu, ir kurio kulminacinis taškas – neseniai įvykęs balsavimas už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES („Brexit“), išryškėja tokių programų svarba ir didėja poreikis puoselėti bendros europinės tapatybės jausmą, apmąstyti Europos Sąjungos patikimumo praradimo priežastis, skatinti piliečių dalyvavimą ir pradėti išsamias diskusijas apie Europos vertybes, įtraukiant visą pilietinę visuomenę ir pačias institucijas, ir informavimo apie ES institucijų veiklą kampaniją, kartu pabrėžiant galimybes, kurias suteikia priklausymas ES;

E.	kadangi, prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą, būtinas esminis ir visuotinas pasiruošimo procesas, apimantis atminties klausimus, susitaikymą su praeitimi ir aktyvaus piliečių dalyvavimo šalies pilietiniame gyvenime užtikrinimą;

kadangi pagal ES sutarties 11 straipsnį ES institucijos privalo suteikti piliečiams ir jiems atstovaujančioms asociacijoms galimybę viešai keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiklos sritis; kadangi ši nuostata taip pat apima ES institucijų įpareigojimą palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir Komisijos pareigą plačiu mastu konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais;

G.	kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsniu nustatomas pagrindinis ES pilietybės statusas ir išsamiai išdėstomos ja suteikiamos teisės ir kadangi geresnis ES ir jos vertybių supratimas yra svarbi piliečių įgalinimo visapusiškai naudotis šiomis teisėmis sąlyga;

H.	kadangi aktyvus pilietiškumas, pilietinis ugdymas ir kultūrų dialogas yra svarbiausi dalykai, siekiant kurti atviras, įtraukias ir atsparias visuomenes;

kadangi dabartinė programa grindžiama SESV 352 straipsniu, pagal kurį Parlamentui buvo suteikta teisė tik pareikšti savo poziciją pagal pritarimo procedūrą, ir Parlamentas tuo metu, kai Komisija pateikė pasiūlymą, kategoriškai užginčijo šio straipsnio kaip pagrindo taikymą, nes tai labai prieštaravo programos demokratiniam pobūdžiui;

kadangi Komisija atliko ex-post vertinimą, kuriame patvirtintas programos tikslų aktualumas ir tai, kad programa suteikė galimybę įgyvendinti iniciatyvas, kurių nebūtų buvę galima finansuoti kitų šaltinių lėšomis, kadangi ji skiriasi nuo kitų programų taikymo sritimi, tikslais, veikla ir tikslinėmis grupėmis;

K.	kadangi, po derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) sumažinus biudžeto lėšas, programai „Europa piliečiams“ skirtas finansinis paketas buvo sumažintas apytikriai 29,5 mln. EUR ir kadangi programai skirtas ribotas 185,47 mln. EUR finansinis paketas sudaro tik 0,0171 proc. DFP;

L.	kadangi pastebėta, kad valstybės narės yra linkusios atsisakyti bendro šių projektų finansavimo ir kad vietos valdžios institucijos patiria sunkumų, kai vykdomi Europos projektai, kuriems numatytos didelės bendro finansavimo normos;

M.	kadangi, sumažinus finansinį paketą, projektų, kurie galėjo būti finansuojami 2014 m., skaičius sumažėjo 25 proc., palyginti su ankstesnio laikotarpio programa;

N.	kadangi neformalusis ir savaiminis mokymasis, taip pat savanoriška veikla, sportas, menas ir kultūra suteikia daug galimybių pilietiniam ugdymui ir aktyviam pilietiškumui;

O.	kadangi reikia užtikrinti tolesnę sąveiką su kitomis programomis ir geresnę komunikaciją su kitais generaliniais direktoratais, siekiant sumažinti dubliavimąsi ir sustiprinti programos poveikį;

P.	kadangi esamos tarptautinės miestų ir savivaldybių partnerystės (angl. „Town twinning – Network of Towns“) vertė įrodyta – užmezgus tokią partnerystę piliečiai geriau supranta vieni kitus, skatinama draugystė ir bendradarbiavimas;

Pagrindinės išvados

pabrėžia, kad bendras finansavimas (185,47 mln. EUR), numatytas vienintelei išimtinai Europos pilietybei skirtai programai, t. y. programai „Europa piliečiams“, yra labai nedidelis, palyginti su kitomis švietimo ir kultūros programomis, pvz., „Kūrybiška Europa“ (1,46 mlrd. EUR) ir „Erasmus +“ (14,7 mlrd. EUR), todėl nuviliami paraiškų teikėjų lūkesčiai;

teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius dvejus naujo finansavimo ciklo metus programa „Europa piliečiams“, kurios tikslas – mažinti atotrūkį tarp ES institucijų ir ES piliečių, atrodytų, įgyvendinama sklandžiai: daugėja pareiškėjų, projektų kokybė aukšta ir projektai įgyvendinami tinkamai;

pripažįsta, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti sėkmingai įgyvendinti programą, yra nepakankamas jos finansavimas, ir labai apgailestauja, kad pagal 2014–2020 m. DFP jis buvo sumažintas 13,7 proc., nes dėl to smarkiai sumažėjo finansuotinų projektų skaičius, o tai reiškia, kad nėra galimybės patenkinti didelio poreikio, taigi vertingus projektus galintys pasiūlyti kandidatai jaučiasi nusivylę;

pažymi, kad dėl biudžetinių suvaržymų visas finansuojamų projektų skaičius yra per mažas, kad būtų galima pasiekti programos plataus užmojo tikslus, ir kad 2015 m. buvo galima finansuoti tik apytikriai 6 proc. Europos atminimo ir pilietinės visuomenės krypties projektų, o ši dalis yra labai maža, palyginti su programos „Kūrybiška Europa“ tų pačių metų rezultatais (19,64 proc. kultūros projektų ir 45,6 proc. projektų žiniasklaidos srityje); pažymi, kad abiejų programos „Europa piliečiams“ krypčių finansavimas turėtų būti gerokai padidintas atsižvelgiant į programos užmojus;

pripažįsta miestų partnerystės projektų sėkmę visoje ES ir ragina valstybes nares propaguoti šią sistemą savivaldybėse ir palengvinti bendradarbiavimą;

teigiamai vertina Komisijos leidžiamą informacinį biuletenį „Europa piliečiams“ ir sukurtą duomenų apie finansuojamus projektus bazę;

atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Europa piliečiams“ nacionaliniai informacijos centrai atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir teikiant paramą ir konsultacijas galimiems pareiškėjams, visų pirma pirmą kartą paraiškas teikiantiems asmenims iš tikslinių šalių, taip pat Europos ir nacionalinėms vietos bei regionų valdžios asociacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

teigiamai vertina daugiadalykį požiūrį, kuriuo programa grindžiama, jos aiškią ir paprastą paraiškų formą bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir tai, kad daug dėmesio teikiama specifinei veiklai;

teigiamai vertina abiem programos kryptims, t. y. Europos atminimo krypčiai ir demokratinio įsipareigojimo ir piliečių dalyvavimo krypčiai, nustatytus prioritetus, kurie pirmiau buvo keičiami kasmet, o dabar yra daugiamečiai ir bus taikomi visą likusį programos laikotarpį (2016–2020);

10.

pripažįsta, kad programos poveikis ir toliau yra gana didelis ir tai rodo faktas, kad 2015 m. 408 atrinktuose projektuose dalyvavo apytikriai 1 100 000 asmenų; taip pat mano, kad didelis paraiškų skaičius (2 087 paraiškos 2014 m. ir 2 791 paraiškos 2015 m.) ir projektų kokybė byloja apie didelį susidomėjimą programa ir būtinybę skirti programai daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų padidintas remiamų projektų skaičius;

Rekomendacijos

Teisiniai įgyvendinimo aspektai

11.

rekomenduoja, kad priimant kito laikotarpio programą „Europa piliečiams“ būtų pasirinktas toks teisinis pagrindas, kuris suteikia Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, galimybę vienodomis teisėmis kartu su Taryba dalyvauti pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtinant programą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes, kaip pasiekti šį tikslą;

Finansinis įgyvendinimo aspektas

12.

mano, kad pagal programą „Europa piliečiams“ dėl finansavimo trūkumo buvo atmesti labai kokybiški projektai, pavyzdžiui, Europos atminimo ir pilietinės visuomenės projektai (6 proc. sėkmės koeficientas, palyginti su 19,64 proc. kultūros projektų dalimi ir 45,6 proc. žiniasklaidos srities projektų dalimi pagal programą „Kūrybiška Europa“); atsižvelgdamas į nepaprastai svarbų šios programos vaidmenį, skatinant piliečių dalyvavimą Sąjungos demokratiniame gyvenime, mano, kad dabartinį biudžetą reikėtų iš esmės padidinti, norint pasiekti didesnį rodiklį; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pagal kitą DFP programai „Europa piliečiams“ skirti bendrą maždaug 500 mln. EUR finansinį paketą, kuris reikštų, kad kiekvienam piliečiui tenka vos po 1 EUR;

13.

pripažįsta bendrą Europos piliečių iniciatyvos ir programos „Europa piliečiams“ tikslą suteikti galimybes piliečiams tiesiogiai dalyvauti kuriant ES politiką ir tai, kad šioje srityje galima užtikrinti iniciatyvos ir programos sąveiką; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyva nebūtų finansuojama kaip iki šiol naudojant ribotas programos „Europa piliečiams“ biudžeto lėšas, ir primygtinai ragina valstybes nares intensyviau dalyvauti teikiant finansinę paramą abiem veiksmams;

14.

pažymi, kad taikant fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti atsižvelgiama į kainų skirtumus ES ir pragyvenimo išlaidas valstybėse narėse; rekomenduoja persvarstyti šią sistemą ir išankstinio finansavimo dalies sumažinimą, kad būtų užtikrintas finansuojamų projektų tvarumas ir kad būtų tinkamiau remiamas platesnio masto vietos administracijų ar organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas ir gerinamos visų pirma mažesnių organizacijų, kurių finansinis pajėgumas yra ribotas, ir dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvavimo galimybės;

15.

prašo Komisijos ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) reguliariai vertinti, kokį poveikį daro įvairios biudžetinės procedūros paraiškų teikėjams ir potencialiems reikalavimus atitinkantiems paraiškų teikėjams; visų pirma prašo įvertinti, ar kai kurių tipų organizacijos ir kai kurios valstybės narės galėjo ir gali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl 2015 m. taikytos sumažintos išankstinio finansavimo normos (nuo 50 proc. iki 40 proc. projektams ir nuo 80 proc. iki 50 proc. dotacijoms veiklai ir nacionaliniams informacijos centrams), nes labai trūko mokėjimų asignavimų, dėl bendro finansavimo būtinybės ir kai kurių kriterijų taikymo, nepriklausomai nuo faktinių pragyvenimo išlaidų ir atokios geografinės padėties; be to, prašo, kad jos parengtų tolesnes strategijas, kaip ES institucijas priartinti prie ES piliečių ir geriau informuoti piliečius apie įvairių sričių ES politiką;

16.

pažymi, kad pagal fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti taikomas dar vienas kriterijus, kad būtų galima aktyviau įtraukti specialiųjų poreikių turinčius asmenis, nes būtent neįgaliųjų dalyvavimui užtikrinti reikalingas gerokai didesnis personalas ir dažnai būtinos papildomos priemonės, todėl atitinkamai išlaidos yra didesnės;

17.

pabrėžia, kad dotacijomis veiklai paramos gavėjams (t. y. ekspertų grupėms) užtikrinama nepriklausomybė ir suteikiama ilgalaikio planavimo galimybė, kad jie galėtų įgyvendinti ateities vizija grindžiamą veiklą ir įgyti patirties; rekomenduoja taikyti konkrečius kriterijus, rodiklius ir metinių ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų stebima pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų ir užtikrinta, jog taikant šias finansavimo sistemas paramos gavėjai netaptų priklausomi nuo Komisijos;

18.

ragina Komisiją ir EACEA viešai atsiskaityti už išlaidas, patirtas įgyvendinant 3 krypties priemones – horizontaliuosius veiksmus, kuriais siekiama analizuoti, skleisti ir taikyti projektų rezultatus (rezultatų panaudojimas);

19.

ragina Komisiją ir EACEA į tarpinę vertinimo ataskaitą, kuri turi būti parengta iki 2017 m. gruodžio 31 d., įtraukti išsamų finansinio ir biudžetinio programos įgyvendinimo vertinimą ir padaryti išvadas iš vertinimo rezultatų, siekiant, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje būtų galima iš naujo nustatyti būsimus tikslus ir pakoreguoti programos biudžetą;

Koordinavimo ir komunikacijos aspektai

20.

ragina Komisiją surinkti visą naudingą informaciją apie programą „Europa piliečiams“ (apie programos vadovą, prioritetus, kvietimus teikti pasiūlymus, dabar įgyvendinamus ir praeityje įgyvendintus projektus, rezultatus ir įgytą patirtį, informacinį biuletenį) kartu su informacija apie visas programas, veiksmus, dotacijas ir struktūrinius fondus, kuriuos sieja bendra Europos pilietybės sąvoka (pvz., Europos piliečių iniciatyva ir Europos savanorių tarnyba), ir pateikti ją atskirame patogiame naudoti komunikacijos portale (vieno langelio principu veikianti internetinė platforma), kuris būtų prieinamas ir neįgaliesiems; rekomenduoja šią platformą naudoti kaip viešąjį paramos gavėjų kontaktinių duomenų registrą ir kaip priemonę, suteikiančią galimybę susipažinti su projektų aprašymais ir rasti partnerių kitose šalyse;

21.

pabrėžia, kad į atmestas paraiškas turėtų būti reaguojama tinkamai, nurodant atmetimo priežastis, visų pirma tuomet, jei paraišką pateikęs subjektas prašo pateikti paaiškinimą; siūlo apsvarstyti galimybę, kai įmanoma, iš atmestų panašių paraiškų nustatyti prioritetinius klausimus;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie programos „Europa piliečiams“ tikslai yra panašūs į Europos piliečių iniciatyvos tikslus arba juos papildo, visų pirma kalbant apie siekį, kad ES piliečiai būtų aktyvūs ES; mano, kad dėl šios priežasties reikia dėti pastangas siekiant, kad kuriant ES piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamosios demokratijos politiką, pagrįstą nuoseklia komunikacijos strategija, būtų laikomasi bendro požiūrio ir taip būtų apjungtos visos su ES pilietybe susijusios Komisijos programos, jei įmanoma, skatinant ir didinant tiesioginės patirties įgijimo ir žmonių dalyvavimo galimybes;

23.

pabrėžia, kad reikia parengti nebaigtinį visų partnerių kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą siekiant palengvinti subjektų, norinčių dalyvauti programoje „Europa piliečiams“, partnerystes;

24.

taip pat rekomenduoja sukurti internetinę platformą pagrindinėms pilietybės srityje dirbančioms ir programa besinaudojančioms organizacijoms, kad būtų kaupiama geroji patirtis, stiprinami pajėgumai ir didinamas užbaigtų projektų matomumas;

25.

ragina Komisiją didinti programos matomumą ir visuomenę intensyviau informuoti apie jos tikslus įgyvendinant įtraukią Europos pilietybei skirtą komunikacijos strategiją (tuo tikslu naudojant socialinius tinklus, radiją, televizijos reklamą ir stendus), stiprinant dalyvavimą vietos lygmeniu ir aktyviai įtraukiant nacionalinius informacijos centrus, nuolat atnaujinant turinį ir pritraukiant naują auditoriją ir visų pirma jaunimą, neįgaliuosius ir pažeidžiamus asmenis dalyvaujančiose šalyse, visų pirma šalyse, kuriose dalyvavimas yra mažiau aktyvus;

26.

laikosi nuomonės, kad programa taip pat turėtų padėti skelbti apie Europos Sąjungoje jau esamus tiesioginio dalyvavimo būdus, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvą, piliečių forumus ir viešąsias konsultacijas, siekiant didinti piliečių informuotumą apie tiesioginio dalyvavimo ES institucinėje veikloje galimybes;

27.

primygtinai ragina dalyvaujančias šalis, kurios dar nepaskyrė nacionalinio informacijos centro, tai padaryti; rekomenduoja sustiprinti šių šalių, valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą ir sąveiką;

28.

pripažįsta, kad didžiausias iššūkis – pasiekti dabartinius plataus užmojo tikslus turint ribotą finansavimą; pabrėžia valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą didinant programos veiksmingumą ir populiarumą, be kita ko, šiuo tikslu kuo labiau sustiprinant nacionalinių informacijos centrų potencialą sudarius jiems galimybes keistis patirtimi su subjektais, atsakingais už panašius projektus, pvz., programas „Erasmus“ ir „Kūrybiška programa“; ragina EACEA skatinti ir palengvinti, kai tik įmanoma, ES programų, pvz., „Kūrybiška Europa“, „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo, sąveikos galimybes, siekiant užtikrinti kuo didesnį poveikį;

29.

ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų administracinio supaprastinimo srityje, atsižvelgiant į tai, kad kartais formalius reikalavimus sunku įvykdyti ypač mažoms organizacijoms, kurios neturėtų būti diskriminuojamos dėl biurokratinių priežasčių;

30.

rekomenduoja nenaudoti komunikacijai skirtų lėšų institucinio informavimo apie Sąjungos prioritetus veiklai, kaip šiuo metu nustatyta programos 12 straipsnyje, o naudoti jas pačios programos viešinimui dalyvaujančiose šalyse, ypač tose, kuriose dalyvavimo lygis yra žemesnis;

Programos prioritetai ir tikslai

31.

rekomenduoja nustatant kito laikotarpio programos prioritetus oficialiai įtvirtinti daugiametį požiūrį ir sustiprinti programos krypčių ir elementų tarpusavio sąveiką; pabrėžia, kad bet kokie programos struktūros pakeitimai turėtų būti atliekami taip, kad nekiltų painiavos galutiniams naudotojams ir dėl to nesumažėtų programos poveikis;

32.

teigiamai vertina tai, kad didelis dėmesys skiriamas ES piliečiams ir visuomeniniams aspektams, nes tai suteikia ES institucijoms galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su pilietine visuomene vietoje; atkreipia dėmesį į prioritetinių programos projektų, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas dabartiniams Europos iššūkiams, tokiems klausimams, kaip antai, įvairovė, migracija, pabėgėliai, radikalizacijos prevencija, socialinės įtraukties skatinimas, kultūrų dialogas, finansavimo problemų sprendimai ir bendro Europos kultūros palikimo nustatymas, svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti programos prioritetų ir su Europos pilietiškumu bei kasdieniu Europos Sąjungos piliečių gyvenimu susijusios politikos ryšį;

33.

teigia, kad vykdant programą turėtų būti įtraukiamas kuo platesnis dalyvių ratas, užtikrinamas specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimas ir remiamas marginalizuotų ir pilietinių teisių neturinčių asmenų, įskaitant migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, dalyvavimas;

34.

mano, kad atitinkamai programa turėtų būti grindžiama esamomis sėkmingomis visuomeninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, miestų partneryste;

35.

pabrėžia, kad pagal Europos atminimo kryptį reikia plėtoti europinę tapatybę, kuri turėtų būti orientuota į ateitį, o ne tik į praeitį ir kuri būtų pliuralistinė, transkultūrinė ir atvira migracijos srautams ir viso pasaulio įtakai, siekiant bendros integracijos, pagrįstos Europos vertybėmis ir Europos dvasiniu paveldu; pažymi, kad svarbu užtikrinti, kad istorija būtų naudojamasi ne kaip priemone nesantaikai kurstyti, o kaip galimybe įveikti šiuolaikinius iššūkius jautriai interpretuojant rūpimus klausimus ir įgyvendinant sumanias tikslines švietimo programas; pabrėžia, kad svarbu propaguoti įvairioms kartoms skirtus projektus, kurie suteikia galimybę vyresnėms ir jaunesnėms kartoms pasikeisti patirtimi;

36.

pabrėžia, kad reikia skatinti projektus, kuriuos vykdant suteikiamos naujos patrauklaus formato ir stiliaus diskusijų su piliečiais galimybės ir taikomas įvairių aspektų metodas;

37.

siūlo Komisijai kasmet skelbti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje būtų pateikiami pagrindiniai pasiūlymai dėl Europos projekto tobulinimo, kuriuos išsakė pagal programą „Europa piliečiams“ finansuojamų projektų dalyviai;

38.

pabrėžia, kad programą reikia papildyti pasiūlymais dėl piliečių dalyvavimo demokratiniame ir ES sprendimų priėmimo procesuose, kad būtų galima padėti, pvz., įgyvendinant e. demokratijos iniciatyvas, įgalinti piliečius naudotis savo teisėmis; ragina, kad Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos šio tikslo, plėtotų veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, visų pirma vaikų ir jaunimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

39.

nurodo, kad ES narystės siekiančių šalių dalyvavimas programoje padės pasiekti didesnį abipusį supratimą ir glaudesnį bendradarbiavimą; rekomenduoja, kad programa būtų labiau tarptautinė, t. y. visos Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys, narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės būtų kviečiamos prisidėti prie ES valstybių narių teikiant paraiškas dėl projektų, ir ragina ES, Rytų ir Pietų partnerystės šalių ir galimų šalių kandidačių nevyriausybines organizacijas daugiau bendradarbiauti siekiant ES priartinti prie piliečių; siūlo skatinti ES ir kaimyninių šalių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą Europos vertybių srityje;

40.

pabrėžia, kad reikia plėtoti miestų partnerystes didesnį dėmesį teikiant galimybėms intensyviau pasinaudoti šia programa, jos skatinimui ir rezultatams ir, be kita ko, skiriant tinkamus finansinius išteklius;

o o

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 115, 2014 4 17, p. 3.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.

Top