EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 29
COM(2017) 354 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI
Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0354
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE EUROPEAN COUNCIL AND THE COUNCIL Eighth progress report towards an effective and genuine Security Union
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
COM/2017/0354 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 29
COM(2017) 354 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI
Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
I.ĮVADAS
Tai aštuntoji mėnesinė pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita; joje apžvelgiami pokyčiai, susiję su dviem pagrindiniais ramsčiais: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų rėmimo priemonėmis ir mūsų apsaugos nuo šių grėsmių ir atsparumo joms didinimu.
Pastarosiomis savaitėmis Europoje vėl įvykdyti keli teroristiniai išpuoliai. 2017 m. gegužės 22 d. Mančesterį sukrėtė prie koncertų salės aktyvuota bomba – žuvo 22 žmonės, iš jų daug paauglių. Po 12 dienų – birželio 3 d. – vėl įvykdytas išpuolis Londone: teroristai automobiliu rėžėsi į per Londono tiltą einančius pėsčiuosius, o paskui žudė peiliais šalia esančiame Boro turguje. Birželio 18 d. per panašų išpuolį su mikroautobusu prie mečetės žuvo ir buvo sužeista nekaltų tikinčiųjų. Paskutiniame – birželio 19 d. – išpuolyje teroristas bandė Eliziejaus Laukuose Paryžiuje užpulti policijos pareigūnus, bet buvo nušautas. Birželio 20 d. Belgijos saugumo pajėgos nušovė Briuselio centrinėje traukinių stotyje nesėkmingai bombą bandžiusį susprogdinti savižudį. Šių išpuolių mastas ir greitis dar kartą parodė, kad gyvybiškai svarbu kovoti su smurtiniu ekstremizmu, ir tai, su kokiu iššūkiu susiduria valstybės narės bandydamos sutrukdyti tokiems išpuoliams, užkirsti kelią juos įkvepiančiai radikalizacijai ir su ja kovoti.
Šioje ataskaitoje išdėstytos priemonės, kurių ES lygmeniu imtasi siekiant užkirsti kelią radikalizacijai ir su ja kovoti, ir atsižvelgiama į pažangą, padarytą sprendžiant radikalizacijos problemas per vienus metus nuo 2016 m. birželio mėn., kai buvo priimtas Komisijos komunikatas „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“ 1 . Ataskaitoje taip pat pateikiama atnaujinta informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant kitus saugumo srities prioritetinius dokumentus, ir nurodoma, kokių kitų veiksmų bus imtasi siekiant užtikrinti informacinių sistemų sąveikumą ir taip pagerinti keitimąsi informacija, taip pat įgyvendinti Kovos su teroristų finansavimu veiksmų planą 2 , siekiant aptikti teroristų finansavimo atvejus ir užkirsti tam kelią.
2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 3 pakartotas ir sustiprintas Sąjungos pasiryžimas bendradarbiauti kovojant su radikalizacijos internete plitimu, koordinuoti veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui, su juo kovoti ir spręsti su ideologija susijusius klausimus, užkirsti kelią terorizmo finansavimui, palengvinti spartų ir tikslinį keitimąsi informacija tarp teisėsaugos institucijų, taip pat ir su patikimais partneriais, ir pagerinti duomenų bazių sąveikumą. Paskutiniojo G 7 aukščiausiojo lygio susitikimo Taorminoje pareiškime 4 dėl kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu išreikštas didelis ryžtas imtis tarptautinio atsako į didėjančią terorizmo grėsmę ir pabrėžtas poreikis imtis tolesnių bendrų pasaulinių veiksmų.
Galiausiai šioje ataskaitoje taip pat nagrinėjamas išaugusios kibernetinės grėsmės klausimas ir nustatomi trumpalaikiai kovos su ja veiksmai, remiantis patirtimi, įgyta reaguojant į išpuolį WannaCry.
II. ES VEIKSMAI, KURIAIS PRISIDEDAMA PRIE RADIKALIZACIJOS PREVENCIJOS
Nors smurtinė radikalizacija nėra naujas reiškinys, iš pastarųjų ES įvykdytų teroristinių išpuolių matyti, kaip greitai ir kokiu dideliu mastu radikalizuojami kai kurie ES piliečiai. Teroristai verbuotojai taiko įvairiausius metodus, kad pritrauktų pažeidžiamus asmenis. Skaitmeninių ryšių priemonių naudojimas yra nauja ir ypač sudėtinga problema valstybių narių institucijoms. Todėl siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su terorizmu, ypač svarbu kovoti su radikalizacija pasitelkiant daugialypį ES lygmens atsaką internete ir už jo ribų.
Kovodama su radikalizacija internete, Komisija pastaruosius dvejus metus dirbo su pagrindinėmis interneto platformomis, be kita ko, ES interneto forume, kad užtikrintų savanorišką teroristinio turinio internete pašalinimą. Šioje srityje 5 ir kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete srityje 6 padaryta reali pažanga, bet reikia nuveikti daug daugiau. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta: „Remiantis ES interneto forumo darbu, Europos Vadovų Taryba tikisi, kad pramonė sukurs pramonės forumą ir plėtos naujas technologijas ir priemones, kuriomis būtų pagerintas automatinis turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimas ir jo pašalinimas. Prireikus tai turėtų būti papildyta atitinkamomis teisėkūros priemonėmis ES lygmeniu.“ 2017 m. birželio 27 d. Komisija surengė ES interneto forumo vyresniųjų pareigūnų susitikimą, kad su pagrindiniais interneto paslaugų teikėjais susitartų dėl tolesnių kovos su teroristiniu turiniu internete veiksmų. Siekiama, kad interneto platformos imtųsi aktyvesnių veiksmų, visų pirma sustiprintų automatinį teroristinio turinio aptikimą, dalytųsi susijusiomis technologijomis ir priemonėmis su mažesnėmis bendrovėmis ir visapusiškai naudotųsi saitažodžių duomenų baze, be kita ko, suteiktų Europolui prieigą prie svarbiausios informacijos ir sukurtų ataskaitų apie pašalintą teroristinį turinį teikimo sistemą. Be to, kad sustiprintų Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padalinio veiklą, Komisija ragina visas valstybes nares įsteigti nacionalinius internetinės informacijos žymėjimo padalinius ir sukurti juos jungiantį tinklą, kad būtų vykdomi bendri veiksmai su interneto platformomis ir Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniu.
Kaip matyti iš paskutinių išpuolių, dėl beprecedenčio radikalizacijos masto taip pat būtina imtis tolesnių veiksmų, kad prevencija ir kova su radikalizacija būtų remiama nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Komisija skubiai įsteigs 7 aukšto lygio radikalizacijos ekspertų grupę, kad palengvintų tolesnę ES strategijų šioje srityje plėtotę. Grupės užduotis bus suteikti postūmį tolesnei veiklai tokiose prioritetinėse srityse kaip radikalizacija kalėjimuose, teroristinė propaganda internete ir grįžtantys užsienio teroristai kovotojai. Grupė sieks sustiprinti Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) veiklą; šis tinklas dirbo su vietos bendruomenės specialistais ir labai padėjo Komisijai remti valstybių narių veiksmus šioje srityje 8 . 2017 m. birželio 19 d. tinklas pateikė vadovą „Reagavimas į sugrįžusius užsienio kovotojus“, kad padėtų valstybėms narėms spręsti su grįžtančiais užsienio teroristais kovotojais susijusias problemas. Vadove apžvelgiami metodai, kuriuos specialistai taiko įvairiems veiksmų su iš konfliktų zonų sugrįžtančiais asmenimis scenarijams. Artimiausiais mėnesiais tinklas surengs kelis praktinius seminarus nacionalinėms institucijoms, kad toliau plėtotų šią praktiką ir paskatintų veiksmus valstybėse narėse.
Dėl radikalizacijos kyla sudėtingų problemų, dėl jos reikia imtis įvairiapusio atsako, įskaitant ilgalaikes priemones, nustatytas 2016 m. birželio mėn. Komunikate „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“ 9 . Pastaraisiais metais Komisija įgyvendino daugumą svarbiausių veiksmų, nustatytų kitose su prevencija ir kova su radikalizacija susijusiose srityse 10 . Siekiant padėti valstybėms narėms spręsti radikalizacijos kalėjimuose klausimą, sukurta speciali Informacijos apie radikalizaciją tinklo Kalėjimų ir probacijos darbo grupė, kuri pataria tiesiogiai su tuo susiduriantiems specialistams, kaip antai kalėjimų ir probacijos sektoriaus darbuotojams, psichologams ir religiniams atstovams. Radikalizacijos prevencijai ypač svarbus švietimas, ir Komisija ėmėsi įvairių veiksmų, kad įgyvendintų Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą. Šiuo atžvilgiu labai svarbi programa „Erasmus+“ 11 . 2017 m. balandžio 26 d. priimtas Europos socialinių teisių ramstis 12 yra svarbus šalinant tam tikras pagrindines radikalizacijos ir smurtinio ekstremizmo priežastis 13 , turint omenyje marginalizacijos, pažeidžiamumo ir radikalizacijos ryšius. Kad sustiprintų visų Europos šalių visuomenės sanglaudą, Komisija taip pat įgyvendina Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planą 14 , kuriame numatyta labai įvairių paramos priemonių valstybėms narėms ir kitiems integracijos srities veiksmus vykdantiems subjektams.
Išorės srityje ES vykdo veiklą tarptautiniuose forumuose, visų pirma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir Pasauliniame kovos su terorizmu forume dalyvaujančiose institucijose 15 , kad prisidėtų prie radikalizacijos prevencijos ir kovos su ja Vakarų Balkanų, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalyse partnerėse, įskaitant susijusių specialistų rengimą ir finansinę paramą prevencijai skirtoms vietos lygmens iniciatyvoms. 2018 m. bus paskelbta naujoji „Erasmus+“ virtualių jaunimo mainų iniciatyva, kuria bus siekiama padidinti tarpkultūrinį jaunuolių informuotumą ir supratimą Europoje ir už jos ribų. Informacijos apie radikalizaciją tinklas taip pat dislokavo ekspertų, kad paremtų prevencinius veiksmus Turkijoje, Vakarų Balkanuose ir Tunise.
III. ES KOVOS SU KIBERNETINĖMIS GRĖSMĖMIS IR KIBERNETINIAIS NUSIKALTIMAIS VEIKSMAI
2017 m. gegužės mėn. išpuolis WannaCry, įvykdytas pasitelkiant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą, akivaizdžiai parodė dabartinės kibernetinio saugumo sistemos spragas, visų pirma pasirengimo ir bendradarbiavimo srityse. Kaip dar prieš įvykstant išpuoliui paskelbta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūroje, Komisija spartina savo veiksmus kibernetinio saugumo srityje, be kita ko, peržiūri 2013 m. Kibernetinio saugumo strategiją. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba vertina pažangą, padarytą įgyvendinant dabartinę strategiją. Siekiama nustatyti spragas, kurios bus pašalintos peržiūrint strategiją 2017 m. rugsėjo mėn.
Be to, remiantis patirtimi, įgyta reaguojant į išpuolį WannaCry, dabar reikėtų imtis kelių trumpalaikių veiksmų, siekiant sustiprinti mūsų atsaką į išaugusią kibernetinę grėsmę. Be kita ko, reikia kuo skubiau padidinti mūsų atsparumą, ypač kiek tai susiję su operatyviniu bendradarbiavimu.
Išpuolis WannaCry buvo pirmasis incidentas, paskatinęs bendradarbiavimą nacionalinių reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybų tinkle (CSIRT tinkle), sukurtame pagal Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą. Incidentas parodė, kad sistema dar nevisiškai veiksminga. Iš jo taip pat paaiškėjo, kad būtina sparčiau tobulinti esamas IT priemones ir skirti papildomų pajėgumų, kad nacionaliniai CSIRT galėtų toliau bendradarbiauti. Siekdama sustiprinti šias tarnybas, Komisija pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 14 valstybių narių skirs 10,8 mln. EUR finansavimą dvejų metų trukmės projektams, kurie bus pradėti iki 2017 m. rugsėjo mėn. Dabar paskelbtas kitas kvietimas teikti pasiūlymus, ir visos kitos valstybės narės kviečiamos teikti finansavimo paraiškas.
Labai svarbų vaidmenį teisėsaugos institucijoms reaguojant į pastarąjį išpuolį suvaidino Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3). Siekiant sustiprinti centrą ir jo teikiamas paslaugas, būtina jame įdarbinti daugiau IT specialistų. Tuo tikslu Europolo valdyba iki 2017 m. rugsėjo mėn. turėtų pagerinti galimybes įdarbinti IT specialistus pagal Europolo vidaus taisykles. Ši Europolo veikla bus dar labiau sustiprinta priėmus papildomų darbuotojų 2018 m.
ES Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) padeda ES institucijoms apsisaugoti nuo tyčinių ir piktavališkų išpuolių, kurie pakenktų jų IT išteklių vientisumui ir padarytų žalos ES interesams. Dabar Komisija paspartins oficialų procesą, kad būtų sustiprinta CERT-EU padėtis, ir sudarys susitarimus su atitinkamomis institucijomis ir įstaigomis, kad sustiprintų bendrą atsaką į grėsmes. Susitarimai bus sudaryti su Europos Parlamentu, Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, Europos Centriniu Banku, Audito Rūmais, Europos išorės veiksmų tarnyba, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu ir Europos investicijų banku. Komisija netrukus pasirašys tarpinstitucinį administracinį susitarimą su kitomis institucijomis ir įstaigomis.
Šie trumpalaikiai veiksmai yra platesnės 2013 m. Kibernetinio saugumo strategijos peržiūros, kuri bus atlikta 2017 m. rugsėjo mėn., dalis; ši peržiūra bus papildyta reikiamais Sąjungos kibernetinio atsparumo ir saugumo didinimo veiksmais. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta Komisijos ketinimui rugsėjo mėn. peržiūrėti Kibernetinio saugumo strategiją ir iki metų pabaigos pasiūlyti tolesnių tikslinių veiksmų.
Siekiant realaus atgrasomojo poveikio, taip pat būtinas veiksmingas atsekamumas, aptikimas, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi prieiga prie elektroninių įrodymų. Baudžiamosios justicijos sistemose šiuo metu vis dar taikoma tradicinė teritoriškumo samprata, todėl elektroninių paslaugų ir duomenų srautų priklausymas kelioms jurisdikcijoms kelia problemų. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad veiksminga prieiga prie elektroninių įrodymų yra būtina siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu ir kad taikant tinkamas apsaugos priemones reikėtų užtikrinti duomenų prieinamumą. 2017 m. birželio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje ministrai išreiškė didelę paramą Komisijos pasiūlytoms praktinėms priemonėms, kaip pagerinti padėtį pagal dabartinę teisinę sistemą. Ministrai taip pat paragino Komisiją kuo skubiau, atsižvelgiant į technines ir teisines problemas, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto. Tuo remdamasi Komisija toliau įgyvendins praktines priemones ir sieks kuo skubiau parengti poveikio vertinimą, kuriuo ateityje bus grindžiama galima teisėkūros priemonė.
Šiuo atžvilgiu tiek pat svarbus aspektas yra šifravimas. Jis būtinas siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą ir apsaugoti asmens duomenis. Tačiau juo piktnaudžiauja nusikaltėliai ir dėl to darosi labai sunku kovoti su sunkių formų nusikaltimais, įskaitant kibernetinius nusikaltimus ir terorizmą. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų tarybos išvadose raginama spręsti problemas, kylančias dėl sistemų, kuriomis teroristams sudaromos galimybės bendrauti tarpusavyje tokiais būdais, kurie nėra prieinami kompetentingoms institucijoms, įskaitant ištisinį šifravimą, kartu išsaugant šių sistemų privalumus privatumo, duomenų ir ryšių apsaugos srityje. Kaip paprašyta 2016 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES agentūromis ir sektoriaus atstovais, kad nustatytų, kaip padėti teisėsaugos institucijoms įveikti pačias didžiausias problemas, atsižvelgiant į galimų sprendimų poveikį kibernetiniam saugumui ir pagrindinėms teisėms. Komisija su Europolu, Eurojustu, ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) ir ES pagrindinių teisių agentūra surengė praktinių seminarų, kuriuose su atitinkamais ekspertais aptarė visus šio svarbaus klausimo aspektus. Komisija iki 2017 m. spalio mėn. savo išvadas pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.
Išorės srityje 2017 m. birželio 19 d. Taryba pritarė tam, kad būtų sukurta bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistema – kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinys 16 . Taikant bendrą ES diplomatinį atsaką bus visapusiškai pasinaudota priemonėmis, įgyvendinamomis pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant, jei reikia, ribojamąsias priemones. Bet koks bendras ES atsakas į kibernetinę kenkimo veiklą turėtų būti proporcingas kibernetinės veiklos aprėpčiai, mastui, trukmei, intensyvumui, sudėtingumui, rafinuotumui ir poveikiui. Sistema siekiama skatinti bendradarbiavimą, sudaryti palankesnes sąlygas mažinti trumpalaikes ir ilgalaikes grėsmes ir daryti įtaką potencialių agresorių elgesiui ilguoju laikotarpiu. Artimiausiais mėnesiais Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba kartu su valstybėmis narėmis parengs įgyvendinimo gaires, skirtas, be kita ko, parengiamajai veiklai, ryšių palaikymo procedūroms ir pratyboms.
IV. KITŲ PRIORITETINIŲ SAUGUMO SRITIES DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS
1. Būsimi veiksmai, kuriais siekiama informacinių sistemų sąveikumo
Kaip nurodyta septintojoje pažangos ataskaitoje 17 , Komisija imasi tolesnių veiksmų, kad įgyvendintų naują požiūrį į sienų ir saugumo srities duomenų valdymą. 2017 m. birželio 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisės akto 18 , kad būtų sustiprinti agentūros „eu-LISA“ įgaliojimai 19 . Agentūrai teks esminis vaidmuo atliekant techninius veiksmus, kuriais siekiama informacinių sistemų sąveikumo, ir, be kita ko, atliekant dabartinę nustatytų sąveikumo užtikrinimo sprendimų techninę analizę. Su sąlyga, kad teisėkūros institucijos priims susijusius pasiūlymus dėl teisės aktų, siūlomais pakeisti įgaliojimais „eu-LISA“ bus suteikta atsakomybė plėtoti sąveikumo užtikrinimo sprendimus ir taip užtikrintas techninis naujojo požiūrio įgyvendinimas. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad informacinių sistemų sąveikumas labai svarbus siekiant užtikrinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu.
2017 m. birželio 28 d. Komisija taip pat pateikė pasiūlymą, kuriuo papildytas jos 2016 m. sausio mėn. pasiūlymas 20 patobulinti Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS) siekiant palengvinti keitimąsi trečiųjų šalių piliečių teistumo informacija Europos Sąjungoje 21 . Šiuo papildomu pasiūlymu reaguojama į diskusijas su teisėkūros institucijomis dėl praėjusių metų pasiūlymo ir tai yra Komisijos pasiūlymo dėl informacinių sistemų sąveikumo dalis. ECRIS patobulinimas, susijęs su keitimusi informacija apie trečiųjų šalių piliečius, yra teisėkūros prioritetas, nustatytas bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkų deklaracijoje 22 .
Taip pat padaryta pažanga dėl kitų informacinių sistemų srities prioritetinių dokumentų. Teisėkūros institucijos toliau tęsė diskusijas dėl pasiūlytos ES atvykimo ir išvykimo sistemos 23 : trišaliai susitikimai surengti 2017 m. gegužės 31 d. ir birželio 13, 19 ir 26 d. 2017 m. birželio 8–9 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje susitarta dėl bendro požiūrio į siūlomą Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) 24 . Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) dėl pateiktų pasiūlymo pakeitimų ketina balsuoti 2017 m. rugsėjo mėn., o trišalės derybos turėtų prasidėti 2017 m. spalio mėn. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba imtųsi tolesnių veiksmų dėl šių prioritetinių pasiūlymų, kaip dar kartą pabrėžta 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose.
2017 m. gegužės 29 d. Komisija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, ES pagrindinių teisių agentūra ir ES kovos su terorizmu koordinatorius LIBE komitetui pateikė Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės išvadas 25 ir Komisijos naują požiūrį į sienų ir saugumo srities duomenų valdymą. 2017 m. birželio 8 d. Taryba priėmė išvadas 26 dėl keitimosi informacija ir sąveikumo, kuriose pritarė Komisijos nuomonei ir pasiūlytiems tolesniems veiksmams informacinių sistemų sąveikumui iki 2020 m. užtikrinti laikantis Aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijų. Remdamasi šiomis diskusijomis, Komisija toliau dirbs su Europos Parlamentu ir Taryba, kad iki 2020 m. užtikrintų informacinių sistemų sąveikumą.
2. ES veiksmai, kuriais siekiama atkirsti prieigą prie teroristų finansavimo šaltinių ir kanalų
Šiuo metu įgyvendinamas 2016 m. vasario mėn. Kovos su teroristų finansavimu veiksmų planas ir laikomasi dviejų veiksmų krypčių: aptikti teroristų finansavimo atvejus ir užkirsti tam kelią, taip pat naikinti pajamų šaltinius. 2016 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl teisės aktų, kad būtų baigta formuoti ir sustiprinta ES teisinė sistema pinigų plovimo 27 , neteisėtų grynųjų pinigų srautų 28 ir turto įšaldymo bei konfiskavimo srityse 29 . Komisija ragina teisėkūros institucijas sparčiai imtis tolesnių veiksmų dėl šių svarbių pasiūlymų.
Be to, teisėkūros institucijos padarė didelę pažangą derybose dėl ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimų pagal 2016 m. liepos mėn. pasiūlymą dėl teisės akto 30 . Komisija išlieka visapusiškai įsipareigojusi greitai užbaigti dabar vykstančias trišales derybas. Visomis šiomis priemonėmis kartu Komisija įvykdo veiksmų plane 31 prisiimtus įsipareigojimus. Jomis taip pat bus užtikrinta, kad ES laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, dėl kurių susitarta Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF) ir Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ir dėl terorizmo finansavimo (Varšuvos konvencija).
Kaip nustatyta veiksmų plane, Komisija taip pat ketina priimti pasiūlymą, kuriuo siekiama kovoti su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis ir išplėsti dabartinio teisės akto taikymo sritį įtraukiant papildomų trečiųjų šalių. Komisija taip ketina pateikti pasiūlymą, kuriuo teisėsaugos ir kitoms viešosioms institucijoms būtų suteikta prieiga prie bankų sąskaitų registrų. Be to, Komisija neseniai priėmė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarpvalstybinės rizikos vertinimo ataskaitą
32
ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo stiprinimo
33
. Vėliau šiais metais Komisija pateiks tolesnio vertinimo, ar reikia nustatyti papildomų priemonių teroristų finansavimui ES aptikti, ataskaitą. Komisija taip pat peržiūri teisės aktus dėl kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu, siekdama atsižvelgti į naujesnes su finansinėmis priemonėmis susijusių nusikaltimų ir tokių priemonių klastojimo formas, sumažinti tokių atvejų dažnumą ir atgrasyti nuo galimos nusikalstamos veikos, kaip antai teroristų finansavimo.
3. Išorės matmuo
2017 m. birželio 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl išorės veiksmų kovos su terorizmu srityje 34 pabrėžta būtinybė sustiprinti kovos su teroristų finansavimu ir pinigų plovimu išorės matmenį. Šiomis išvadomis patvirtinami būsimų išorės veiksmų kovos su terorizmu srityje geografiniai ir teminiai prioritetai, visų pirma sustiprintas bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Vakarų Balkanuose ir Turkija, taip pat su strateginiais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis. Išvados iš esmės grindžiamos neoficialiu dokumentu dėl išorės veiksmų kovos su terorizmu srityje, kurį Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija 2017 m. gegužės mėn. pateikė valstybėms narėms.
2017 m. birželio 16 d. Maltoje surengtas ES ir JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas – tai buvo pirmas toks susitikimas su naująja JAV administracija. JAV patvirtino savo norą toliau glaudžiai bendradarbiauti su ES ir pabrėžė, kad kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu svarbu greitai dalytis informacija. Komisija nurodė veiksmus, kurių ES imasi prieš užsienio teroristus kovotojus, daugiausia dėmesio skirdama transatlantiniam dalijimuisi informacija. ES ir JAV pateikė atnaujintą informaciją apie kovos su radikalizacija internete ir už jo ribų veiksmus ir apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų, pinigų plovimo, sienų valdymo ir aviacijos saugumo srityse. Dėl asmeninių elektroninių prietaisų rizikos aviacijos saugumui klausimo ES ir JAV susitarė toliau dirbti kartu, kad sugriežtintų pasaulinius aviacijos saugumo standartus. Apie šią diskusiją ir galimas rizikos mažinimo priemones Komisija valstybes nares informavo 2017 m. birželio 21 d. Civilinės aviacijos saugumo komiteto posėdyje; ji toliau glaudžiai bendradarbiaus su JAV techniniu ir politiniu lygmenimis, kad kovotų su kylančiomis grėsmėmis.
V. IŠVADA
Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kurių imtasi paskutiniais mėnesiais siekiant sukurti tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą. Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais išaugęs teroristinių išpuolių skaičius dar kartą primena, kokie svarbūs šie veiksmai ir kad juos būtina vykdyti sparčiau. Šioje ataskaitoje nurodytus veiksmus būtina skubiai įgyvendinti, siekiant kovoti su išaugusia terorizmo grėsme, sustiprinti ES lygmens bendradarbiavimą užkertant kelią radikalizacijai ir su ja kovojant, pašalinti terorizmo finansavimo galimybę, sustiprinti keitimąsi informacija ir užtikrinti informacinių sistemų sąveikumą, kad būtų pašalintos informacinės spragos. 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtinta šios vykdomos veiklos svarba ir skubumas. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą tęsti ir stiprinti šias bendras pastangas didinti visų piliečių saugumą.
Kitoje 2017 m. liepos mėn. saugumo sąjungos pažangos ataskaitoje bus pateikti visapusiško Sąjungos veiksmų vidaus saugumo srityje vertinimo rezultatai ir Komisijos išvados, padarytos po įtraukių konsultacijų, pradėtų 2016 m. gruodžio mėn.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 29
COM(2017) 354 final
PRIEDAS
Veiksmų, nustatytų Komisijos komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo, įgyvendinimo padėtis
prie
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai
Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
VEIKSMŲ, NUSTATYTŲ KOMISIJOS KOMUNIKATE
DĖL RADIKALIZACIJOS, DĖL KURIOS KYLA SMURTINIO EKSTREMIZMO PAVOJUS, PREVENCIJOS RĖMIMO
(COM(2016) 379 final, 2016 6 14), ĮGYVENDINIMO PADĖTIS
|
Pagrindiniai veiksmai |
Terminas |
Aprašymas ir padėtis |
|
|
1.1. Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) kompetencijos centras turi remti valstybes nares, kad jos rengtų ir įgyvendintų veiksmingą prevenciją. |
Vykdoma |
2016 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklas 19 kartų valstybėms narėms suteikė paramos paslaugų. 2017 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklas planuoja 20 kartų suteikti tokių paramos paslaugų: surengti praktinių seminarų, mokytojų mokymo renginių ir ekspertų misijų. |
|
|
1.2. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras turi teikti įvairių žinybų sistemų kūrimo gaires ir vadovus. |
Vykdoma |
2016 ir 2017 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklas paskelbė nemažai teminių dokumentų (be kita ko, dėl radikalizacijos problemos sprendimo kalėjimuose ir probacijos sąlygomis, įvairių žinybų bendradarbiavimo sistemų kūrimo vietos lygmeniu, atsvaros naratyvų, policijos pareigūnų mokymo, radikalizacijos problemos sprendimo mokyklose ir pan.); su jais galima susipažinti čia: https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/networks/radicalisation_awareness_network/ran-papers_en 2017 m. birželio 19 d. tinklas pateikė vadovą „Reagavimas į sugrįžusius užsienio kovotojus“, kad padėtų valstybėms narėms spręsti su grįžtančiais užsienio teroristais kovotojais susijusias problemas. Vadove apžvelgiami metodai, kuriuos specialistai taiko įvairiems veiksmų su iš konfliktų zonų grįžtančiais asmenimis scenarijams. |
|
|
1.3. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras turi sukurti patirties ir praktikos mainų platformą, toliau fiksuodamas su radikalizacija susijusių mokslinių tyrimų duomenis. |
Vykdoma |
2016 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklas užfiksavo naujausius mokslinių tyrimų duomenis ir spragas mokslinių tyrimų srityse, susijusiose su įvairių Informacijos apie radikalizaciją tinklo darbo grupių veikla. |
|
|
2.1. Sudaryti nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens prevencijos strategijų rinkinį. |
Vykdoma |
Pirmoji nacionalinių prevencijos strategijų rinkinio versija buvo sudaryta ir pateikta internete: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/networks/radicalisation_awareness_network/ran-and-member-states/repository/index_en.htm ). Turinys bus reguliariai atnaujinamas. |
|
|
2.2. Sukurti specialistų tinklus. |
Vykdoma |
Įsteigtas Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) kompetencijos centras, kad padėtų RAN. RAN ir toliau valstybėms narėms teikia jų poreikius atitinkančią paramą, kad jos, be kita ko, kurtų nacionalinius specialistų tinklus. |
|
|
2.3. Sukurti nacionalinius arba regioninius informacijos centrus valstybėse narėse. |
Vykdoma |
2017 m. vasario mėn. veiklą pradėjo prevencijos politikos formuotojų tinklas. |
|
|
3.1. Vykdyti esminių smurtinės radikalizacijos priežasčių mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų galima parengti konkrečių priemonių, padedančių geriau pagrįsti politines intervencijas. |
Vykdoma |
Į 2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programą „Saugi visuomenė“ įtraukta išsamių ES kovos su smurtine radikalizacija metodų rengimo tema. Neseniai atrinkti keturi projektai: PERICLES, MINDb4ACT, PRACTICIES ir TRIVALENT, ir jiems iš viso skirta 12 mln. EUR. Komisija pradeda diskusijas dėl 2018–2019 ir 2020 m. darbo programos, kurioje kovos su radikalizacija moksliniai tyrimai turės esminę reikšmę. Į 2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programą „Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“ įtrauktos dvi susijusios mokslinių tyrimų temos: radikalizacijos visuomeninė aplinka ir visuotinių sekuliarizacijos ir religinės radikalizacijos tendencijų sąveika. Moksliniai tyrimai taip pat toliau atliekami tinkle „Eurydice“, teikiančiame informaciją apie ES švietimo sistemas ir politiką. |
|
|
4.1.
ES interneto forume sukurti jungtinę informacijos žymėjimo platformą, kad pranešimų teikimo procesas būtų spartesnis ir veiksmingesnis.
|
Vykdoma |
Keturios didžiosios bendrovės („Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir „Microsoft“) sukūrė saitažodžių duomenų bazės prototipą, padedantį užtikrinti, kad iš vienos svetainės pašalintas teroristinis turinys nebūtų tiesiog perkeliamas į kitą. Ši priemonė veikia ir minėtosios bendrovės dabar svarsto galimybes įtraukti mažesnes bendroves. |
|
|
4.2. ES interneto forume parengti pilietinės visuomenės galimybių didinimo programą, pagal kurią būtų gerokai sustiprintas pilietinės visuomenės partnerių mokymas ir jų rėmimas siekiant padidinti veiksmingo teigiamo alternatyvaus naratyvo internete apimtį.
|
Vykdoma |
Pilietinės visuomenės galimybių didinimo programa pradėta 2017 m kovo 15–16 d., siekiant padėti pilietinės visuomenės veikėjams veiksmingiau reaguoti į teroristinį naratyvą internete. Be kita ko, pagal ją Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras, remiamas Europos strateginės komunikacijos tinklo ir glaudžiai bendradarbiaudamas su sektoriaus partneriais, rengs mokymus. Antruoju etapu (2017 m. antrą ar trečią ketvirtį) bus paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus, o vėliau bus įvertintas programos veiksmingumas. |
|
|
4.3. Su 4 pagrindiniu veiksmu susijęs papildomas veiksmas: vykdyti tikslinius teroristų naudojimosi internetu tyrimus. |
Vykdoma |
2016 m. gruodžio 8 d. ES interneto forume pristatyti ir pateikti 7-osios bendrosios programos projekto „Voxpol“ pirmo mokslinių tyrimų ciklo rezultatai. Atliekant mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio skirta terorizmo ir smurtinio ekstremizmo apžvalgai 2016 m., nuteistų teroristų elgesiui internete ir ateities tendencijoms. |
|
|
5.1. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras turi sukurti praktikos ir gerosios patirties mainų platformą, kad pagerėtų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas internete. |
Vykdoma |
2016 m. lapkričio mėn. Informacijos apie radikalizaciją tinklo Švietimo darbo grupė surengė plataus masto susitikimą pilietiškumo, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo temomis. Vykdant 2020 m. švietimo ir mokymo programos Pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo švietimo priemonėmis darbo grupės veiklą, 2016 m balandžio mėn. Nyderlanduose surengtas su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis susijęs tarpusavio mokymosi renginys, o 2016 m. gegužės mėn. buvo priimtos Švietimo tarybos išvados. |
|
|
5.2. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras turi parengti ES masto kampaniją, kad būtų padidintas atsparumas radikalizacijai internete ir pateikta alternatyvių naratyvų ar veiklos galimybių (kampanija „Exit Hate“). |
Vykdoma |
2016 m. rugsėjo mėn. buvo pradėta šešių savaičių bandomoji kampanija „Exit Hate“, per kurią buvo pristatomos įvairiose Europos vietose vykdomos iniciatyvos ir pasakojimai apie teigiamą patirtį (be kita ko, skirti paaugliams ir pasakojami paauglių) ir taip propaguojamos ekstremistinės propagandos alternatyvos. |
|
|
6.1. Komisija ir atitinkamos IT bendrovės turi stebėti, kaip įgyvendinami su kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksais susiję viešieji įsipareigojimai, ir vertinti jų poveikį.
|
Vykdoma |
2017 m. gegužės 31 d. pristatyti elgesio kodekso įgyvendinimo antro stebėjimo rezultatai parodė, kad turinio šalinimo rodikliai ir sparta gerokai padidėjo. Tuo pat metu reikia dėti dar daugiau pastangų didinant skaidrumą ir gerinant grįžtamąjį ryšį su naudotojais (žr. 6.2 punktą). 2017 m. gegužės 23 d. Taryba susitarė dėl bendro požiūrio į persvarstytos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pasiūlymą. Vienas iš siūlomų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pakeitimų tikslų – užtikrinti, kad būtų nustatytas reikalavimas vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformose imtis tinkamų priemonių piliečiams apsaugoti nuo smurto ar neapykantos kurstymo (žymėjimas ir (arba) pranešimas). |
|
|
6.2. Komisija ir atitinkamos IT bendrovės turi padidinti pranešimų teikimo ir turinio šalinimo tvarkos skaidrumą. |
Vykdoma |
Toliau dirbant su IT bendrovėmis daugiausia dėmesio bus skiriama procedūroms, taikomoms konkretiems naudotojams, kuriems turėjo poveikio pranešimai, taip pat plačiajai visuomenei, be to, bus skatinama teikti atsvaros ir alternatyvius naratyvus. 2017 m. gegužės 10 d. paskelbti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai patvirtino, kad reikia tęsti darbą siekiant nustatyti interneto tarpininkų pranešimo ir veiksmų procedūroms taikytinus būtiniausius procedūrinius reikalavimus. |
|
|
Su interneto aspektu susijęs 1 papildomas veiksmas: pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą remti pilietinę visuomenę neapykantos kurstymo stebėsenos ir jo patrauklumo ir poveikio mažinimo srityse. |
Vykdoma |
2017 m. Komisija padidino kovai su rasizmu ir ksenofobija skiriamą finansavimą iki 7 mln. EUR, o iš jų 1,5 mln. EUR skiriama būtent kovai su neapykantos kurstymu internete, be kita ko, kuriant atsvaros naratyvus. |
|
|
Su interneto aspektu susijęs 2 papildomas veiksmas: toliau finansuoti Strateginių komunikacijų konsultacinę grupę ir Strateginės komunikacijos tinklą, kad būtų rengiamos tinkamos politikos sistemos, komunikacijos kampanijos arba pavienės iniciatyvos. |
Vykdoma |
Belgijos vadovaujamas projektas – Europos strateginės komunikacijos tinklas – remiasi Sirijos strateginių komunikacijų konsultacinės grupės projektu, kurio tikslas – suburti valstybių narių tinklą ir sudaryti joms palankias sąlygas dalytis strateginės komunikacijos naudojimo kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu geriausia patirtimi. Jis yra bendrai finansuojamas iš Vidaus saugumo fondo policijos finansinės paramos priemonės veiksmų dotacijos (didžiausia suma – 1 150 000 EUR). |
|
|
7. Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras turi padėti dalytis gerąja patirtimi ir parengti radikalizacijos prevencijos politikos rekomendacijų tiesiogiai su tuo susiduriantiems specialistams (prireikus – ir teisėjams bei prokurorams), taikytinų kalėjimuose ir probacijos sektoriuje. |
Vykdoma |
Informacijos apie radikalizaciją tinklo Kalėjimų ir probacijos darbo grupė toliau skatina specialistus keistis geriausia patirtimi ir 2017 m. pabaigoje pateiks savo veiklos ataskaitą. Pagal Teisingumo programą teikiamos veiklos dotacijos Europos kalėjimų ir pataisos tarnybų organizacijai („EuroPris“), kuri telkia kalinimo įstaigų administracijas, ir Europos probacijos konfederacijai (CEP). Tos organizacijos reguliariai rengia specialistų susitikimus, kad jie aptartų su radikalizacija susijusius klausimus. Pagal programą „Erasmus+“ remiamos kalėjimuose vykdomo mokymo programos, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir kovoti su ja. 2015 m. gruodžio mėn. pradėtas Radikalizacijos prevencijos kalėjimuose projektas (R2PRIS), siekiant padėti su šia problema dirbantiems darbuotojams (pataisos pareigūnams, švietimo darbuotojams ir psichologams, socialiniams darbuotojams ir kt.) pastebėti radikalizacijos ženklus, apie juos pranešti bei juos suprasti ir tinkamai reaguoti. Projektas vykdomas penkiose šalyse (Portugalijoje, Norvegijoje, Turkijoje, Belgijoje ir Rumunijoje), o iki 2018 m. rugpjūčio mėn. bus surengta 160 mokymo kursų. |
|
|
8. Teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kad jos galėtų parengti rizikos vertinimo priemonių. |
Vykdoma |
Atsižvelgdama į strateginius tikslus užkirsti kelią radikalizacijai kalėjimuose ir įtraukti reabilitaciją į baudžiamosios justicijos priemones, 2015 m. Komisija pagal 2014–2020 m. Teisingumo programą paskelbė du kvietimus teikti pasiūlymus: a)JUST/2015/JCOO/AG/TERR: veiksmų dotacijos, kuriomis remiamas teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, susijęs su kova su terorizmu ir smurtine radikalizacija baudžiamosios justicijos priemonėmis (1 mln. EUR biudžetas; atrinkti trys projektai); b)JUST/2015/JTRA/AG/EJTR: veiksmų dotacijos, kuriomis remiamas Europos teisėjų mokymas (1,5 mln. EUR biudžetas, skirtas kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu teisminių aspektų ir radikalizacijos prevencijos sulaikymo vietose dalims; atrinkti penki projektai). 2016 m. paskelbtas vienintelis 4 mln. EUR biudžeto kvietimas teikti pasiūlymus dėl teisminio bendradarbiavimo (JUST-JCOO-TERR-AG-2016), apimantis ir teisėjų mokymą radikalizacijos srityje (atrinkta 10 projektų, o trys įtraukti į rezervo sąrašą). 2017 m. Teisingumo metinėje darbo programoje (vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose) pirmumas teikiamas veiksmingam indėliui į Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimą, susijusiam su teisminėmis kovos su terorizmu priemonėmis, visų pirma kovos su teroristų finansavimu ir radikalizacijos prevencijos, ypač kalėjimuose, stiprinimo. |
|
|
9. Remti švietimo ir mokymo (įskaitant profesinį mokymą) programų rengimą kalėjimuose, kad būtų palengvinta kalinių reintegracija į visuomenę. |
Vykdoma |
Pagal programą „Erasmus+“ gali būti remiami suaugusiųjų mokymosi projektai, kurie gali būti nukreipti į įgūdžių tobulinimą ir reintegracijos priemones kalėjimuose. 2017 m. sausio mėn. pradėti keli projektai (atrinkti pagal 2016 m. programos „Erasmus+“ socialinės įtraukties srities kvietimą teikti pasiūlymus), o jų bendras biudžetas yra 1,3 mln. EUR. Iš Europos socialinio fondo remiamos įvairiausios socialinės įtraukties užtikrinimo priemonės, susijusios su buvusių kalinių deradikalizacija ir grįžimu į profesinę veiklą. |
|
|
10. Remti valstybių narių kalinių reabilitacijos programų kūrimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi bei politikos praktika baudžiamųjų sankcijų vykdymo srityje. |
Vykdoma |
Reabilitacijos programų kūrimą ir keitimąsi geriausia patirtimi finansuoja Komisija (žr. 8 pagrindinį veiksmą). |
|
|
11. Skatinti šios srities prokurorus dalytis informacija Eurojusto lygmeniu. |
Vykdoma |
Eurojustas ir toliau sieks suburti savo nacionalinius korespondentus terorizmo klausimais, kad jie taktiniuose posėdžiuose toliau keistųsi nuomonėmis. Eurojustas ir toliau teiks: • Terorizmo apkaltinamųjų nuosprendžių stebėsenos ataskaitą; • ataskaitas dėl užsienio kovotojų. |
|
|
Papildomas veiksmas dėl kalėjimų: remti kalėjimų ir probacijos sektoriaus darbuotojų, taip pat teisėjų ir prokurorų mokymą. |
Vykdoma |
2016 m. gegužės mėn. Komisija surengė mokymo paslaugų teikėjams skirtą kovos su terorizmu ir radikalizacija konferenciją ir, bendradarbiaudama su Europos kalėjimų darbuotojų mokymo akademijų tinklu (EPTA), „EuroPris“ ir Europos probacijos konfederacija, mezga tvaresnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą kalėjimų ir probacijos sektoriaus darbuotojų mokymo apie deradikalizacijos priemones srityje. RAN, „EuroPris“ ir EPTA rengia kalėjimuose dirbantiems specialistams skirtą mokymo kursų ir veiklos rinkinį. RAN ir konsorciumas „IMPACT Europe“ rengė valstybių narių suinteresuotųjų subjektų mokymus, kaip vertinti intervencines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalizacijai ir kovoti su ja kalėjimuose ir probacijos sąlygomis. Kad būtų greičiau pradėti visi projektai, kurie yra pabrėžiami Tarybos išvadose dėl baudžiamosios justicijos, Komisija skiria finansinių išteklių (daugiau nei 6,5 mln. EUR 2015 ir 2016 m.). |
|
|
12. Pasiūlyti Tarybos rekomendaciją, pagal kurią švietimo ir neformaliojo mokymosi priemonėmis būtų didinama socialinė įtrauktis ir puoselėjamos Europos pagrindinės vertybės. |
2017 m. pabaiga |
Vyksta pasirengimas, ypač „ET 2020“ Pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo švietimo priemonėmis darbo grupėje. 2017 m. gegužės 19 d. pradėtos 12 savaičių internetinės viešos konsultacijos. |
|
|
13. Pagal programą „Erasmus+“ 2016 m. skirti daugiau kaip 400 mln. EUR tarptautinei partnerystei, kad būtų parengta vietos lygmens novatoriškų politinių metodų ir praktikos pavyzdžių, pirmenybę teikiant socialinei įtraukčiai, bendrų vertybių puoselėjimui ir kultūrų tarpusavio supratimui. Vietos lygmeniu pradėti veiksmai bus toliau išplėtoti pagal „Erasmus+“ – tam 2016 m. skirta 13 mln. EUR.
|
Vykdoma |
Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimas yra bendras programos „Erasmus+“ prioritetas. Paskelbta tikslinių kvietimų teikti pasiūlymus, kad būtų remiama įtrauktis ir pagrindinės vertybės (pagal 2 pagrindinį veiksmą, 2016 m. tam skirta per 200 mln. EUR). 2016 m. atrinkti projektai yra ar bus pradėti 2017 m. Be to: – 13 mln. EUR biudžeto kvietimas teikti pasiūlymus dėl vietos lygmens esamos gerosios patirties sklaidos, kartojimo ir tobulinimo (pagal 3 pagrindinį veiksmą) sulaukė didžiulio suinteresuotųjų subjektų susidomėjimo, o procedūra buvo baigta 2016 m. liepos mėn. (atrinkti 35 projektai); – pagal daugeliui sektorių skirtą kvietimą teikti pasiūlymus dėl Europos politikos eksperimentinių priemonių, kuriame iškelti du su konkrečiais Paryžiaus deklaracijos tikslais susiję prioritetai, atrinkti 5 projektai (4 švietimo ir mokymo, 1 jaunimo). Vadovaujantis bendru prioritetu, 2017 m. pagal programą „Erasmus+“ toliau remiami tarptautinės partnerystės susitarimai (pagal 2 pagrindinį veiksmą). Be to, 10 mln. EUR bus panaudota vietos lygmens esamai gerajai patirčiai skleisti, kartoti ir tobulinti (pagal 3 pagrindinį veiksmą), propaguojant įtraukias ir demokratiškas mokyklas (kvietimas teikti pasiūlymus baigė galioti 2017 m. gegužės mėn., vyksta atranka). |
|
|
14. Sukurti tinklą, kuris palengvintų tiesioginius ryšius su pavyzdį rodančiais subjektais mokyklose, jaunimo renginiuose, sporto klubuose ir kalėjimuose. |
Vykdoma |
Veiksmo tikslas – nacionaliniu lygmeniu sutelkti pavyzdį rodančius subjektus imtis veiksmų, kuriais skatinama socialinė įtrauktis, padedama išvengti atskirties ir radikalizacijos, taip pat skatinamas aktyvus pilietiškumas ir pasiryžimas puoselėti bendras vertybes. Šią iniciatyvą 2017–2018 m. laipsniškai vysto programos „Erasmus+“ nacionalinės agentūros. Informacijos apie radikalizaciją tinkle sukurta platforma „RAN Young“, kad jaunimas galėtų aktyviai dalyvauti vykdant radikalizacijos prevenciją. 2016 m. lapkričio 9 d. vyko aukšto lygio konferencija radikalizacijos tema. Po jos „RAN Young“ ambasadoriai išplėtos rekomendacijas ir bendrai organizuos susitikimus, per kuriuos dalyvių bus prašoma pareikšti savo nuomonę ir pateikti rekomendacijų dėl politinio atsako ir specialistų darbo. „RAN Young“ sąveikauja su kitomis organizacijomis ir iniciatyvomis, pvz., Kofi Annano fondo iniciatyva „Extremely Together“, „YouthCAN“ ir ESBO jaunimo ambasadoriais. |
|
|
15. Skatinti skirti mokymosi kreditų už savanorišką veiklą ir parengti mokymo planus, kuriuose akademinės studijos būtų derinamos su pilietine veikla pagal „Erasmus+“. |
Vykdoma |
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su programos „Erasmus+“ nacionalinėmis agentūromis ir aukštosiomis mokyklomis, didins informuotumą, kaip taikyti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą neformaliajam mokymuisi, įskaitant savanorišką veiklą. Šiuo metu vykstant diplomo priedėlių (aukštojo mokslo diplomo priedėlių, naudojamų 48 Bolonijos proceso šalyse ir Europos aukštojo mokslo erdvėje) peržiūrai, Komisija ragins pripažinti savanorišką veiklą ar panašią neformaliojo mokymosi veiklą, kuri yra kvalifikacijos dalis. |
|
|
1 papildomas veiksmas švietimo srityje: parengti mokytojus dirbti klasėse, kuriose mokinių įvairovė yra didelė, ir perduoti mokiniams bendras vertybes, taip pat pastebėti ankstyvuosius radikalizacijos ženklus, be to, toliau remti geriausios patirties mainus naudojantis „eTwinning“ ir Informacijos apie radikalizaciją tinklo Švietimo darbo grupėje (RAN EDU). |
Vykdoma |
Finansuojama pagal programą „Erasmus+“, „eTwinning“ yra internetinė platforma, kurioje per pastaruosius 12 metų susitelkė daugiau kaip 470 000 Europos mokytojų ir 180 000 mokyklų. „eTwinning“ galimybės bus visiškai išnaudotos, jeigu bus skiriama daugiau dėmesio su pilietiškumu susijusioms temoms, siekiant suteikti mokytojams galių aktyviai dalyvauti kuriant įtraukesnį ir demokratiškesnį švietimą. Todėl 2017 m. tema yra įtrauktis. 2017 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklo Švietimo darbo grupė daugiausia dėmesio skirs mokytojų rengimo rūšims, aukštojo mokslo vaidmeniui kovojant su radikalizacija ir gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritiškam mąstymui. 2017 m. bus atnaujintas RAN manifestas (Švietimo manifestas 2.0), kuriame pateikiama mokykloms skirtų praktinių gairių, įgytos patirties pavyzdžių ir politikos rekomendacijų. |
|
|
2 papildomas veiksmas švietimo srityje: glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba ir UNESCO, kad būtų geriau įgyvendintos turimos mokytojų rėmimo priemonės. |
Vykdoma |
„ET 2020“ Pilietiškumo ir bendrų vertybių darbo grupėje Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos Taryba ir UNESCO siekdama geriau išnaudoti sinergiją ir kuo veiksmingiau pasinaudoti esamomis priemonėmis (be kita ko, mokytojų vadovu). Rengiant 2016 m. paskelbtą UNESCO mokytojų vadovą „Mokytojo vadovas dėl smurtinės radikalizacijos prevencijos“, kuriame pateikiama rekomendacijų, be kita ko, susijusių su diskusijų klasėje valdymu ir pagrindinėmis perduotinomis žiniomis, Informacijos apie radikalizaciją tinklas suteikė ekspertų pagalbos. |
|
|
16. Tęsti darbą su Europos Parlamentu ir Taryba siekiant priimti kovos su diskriminacija direktyvą. |
Vykdoma |
Komisija turi toliau teikti techninę paramą Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms, kad būtų patobulintas direktyvos projekto tekstas, taip pat siekti politinio susitarimo Taryboje. |
|
|
17. Politinėmis priemonėmis ir naudojantis Europos socialiniu fondu ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programa skatinti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių socialinę įtrauktį. |
Vykdoma |
Palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių įtraukčiai daug dėmesio skiriama vykdant specialių „ET 2020“ darbo grupių (mokyklų ir pilietinio ugdymo) veiklą. Į palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių socialinę įtrauktį investuojama iš Europos socialinio fondo ir pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programą (skurdo tinklas, su tomis grupėmis dirbančių nevyriausybinių organizacijų pajėgumų stiprinimas, valstybėse narėse vykdomi iš Europos socialinio fondo remiami specialūs projektai, informuotumo didinimo veikla ir kt.). |
|
|
18. Padidinti paramą su jaunimu dirbantiems asmenims ir organizacijoms, visų pirma parengiant tam skirtų priemonių rinkinį. |
Vykdoma |
2017 m. vasario mėn. buvo paskelbta ataskaita ir joje pateiktas praktinių priemonių rinkinys. Priemonių rinkiniu siekiama su jaunimu dirbantiems asmenims pateikti rekomendacijų ir patarimų, kaip dirbti su jaunimu, kuriems gresia smurtinė radikalizacija. Tiek vietos, tiek Europos lygmens valdžios institucijoms skirtose politikos rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama įvairių sektorių bendradarbiavimui, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias jaunimo smurtinei radikalizacijai. Informacijos apie radikalizaciją tinklo Šeimų, jaunimo ir bendruomenių darbo grupė remdamasi priemonių rinkiniu parengs RAN manifestą dėl jaunimo įtraukimo ir galimybių suteikimo dirbant su jaunimu užkirsti kelią radikalizacijai. |
|
|
19. Stiprinti Europos savanorių tarnybą didinant jos biudžetą. |
Vykdoma |
2016 m. pirmumas buvo teikiamas projektams, padedantiems įgyvendinti Paryžiaus deklaraciją. 2017 m. Europos savanorių tarnybos biudžetas gerokai padidintas. Nuo 2016 m. gruodžio mėn., kai veiklą pradėjo Europos solidarumo korpusas, kaip dalyviai užsiregistravo maždaug 30 000 jaunų piliečių iš visų valstybių narių. Numatoma, kad iki 2020 m. jo savanoriškos ir profesinės veiklos krypčių veiksmuose bus dalyvavę iš viso 100 000 jaunų piliečių. |
|
|
20. Pasiūlyti persvarstyti Šengeno informacinę sistemą, kad būtų dar labiau padidinta jos nauda teisėsaugai ir kovai su terorizmu. |
Vykdoma |
2016 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Vyksta teisėkūros derybos. |
|
|
21. Valstybės narės turėtų aktyviai dalytis visa aktualia informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir, prireikus, su Europolu apie į laisvę išėjusius nuteistus asmenis, įtariamus suradikalėjimu, arba žinomus radikalus, kad būtų užtikrinta didelį pavojų keliančių asmenų stebėsena. |
Vykdoma |
Rengdamas politikos formuotojams skirtas įvairių žinybų sistemų kūrimo gaires ir priemonių rinkinius, Informacijos apie radikalizaciją tinklas kaip vieną iš prioritetų iškelia veiksmingesnį dalijimąsi informacija apie radikalizuotus asmenis. Šios veiklos rezultatai buvo pristatyti ir aptarti 2016 m. lapkričio mėn. vykusioje paskutinėje Informacijos apie radikalizaciją tinklo aukšto lygio konferencijoje. Europolo Europos kovos su terorizmu centras siekia tapti pagrindiniu ES kovos su terorizmu informacijos, įskaitant ryšių punktui „Keliaujantys asmenys“ teikiamą informaciją, taip pat radikalizacijos rizikos analizės centru. Europolo informacinė sistema (EIS) yra sukurta kaip centrinė teisėsaugos duomenų saugykla, kurioje, be kita ko, saugomas jungtinis visų žinomų ar įtariamų užsienio teroristų kovotojų sąrašas. 2017 m. kovo 7 d. priimta Kovos su terorizmu direktyva įtvirtinamas įpareigojimas valstybėms narėms aktyviai perduoti kitoms valstybėms narėms visą aktualią informaciją apie teroristinius nusikaltimus. Ja taip pat nustatoma informacijos gavusios valstybės narės pareiga imtis tinkamų tolesnių veiksmų. |
|
|
22. Remti tarptautines organizacijas, dirbančias kovos su smurtiniu ekstremizmu srityje. |
Vykdoma |
ES aktyviai prisideda prie Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pastangų kovoti su smurtiniu ekstremizmu. Komisija kartu su Europos Taryba vadovauja susijusiai žmogaus teisių ir pilietinio ugdymo programai. Siekdamas sinergijos kovojant su smurtiniu ekstremizmu, Informacijos apie radikalizaciją tinklo kompetencijos centras užmezgė darbinius ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, „EuroPris“, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir Europos Taryba (visų pirma vykdant Miestų kongreso veiklą). |
|
|
23. Imtis papildomų iniciatyvų, kuriomis ES išorės finansinėmis priemonėmis vykdoma smurtinės radikalizacijos prevencija. |
Vykdoma |
Tarptautiniu lygmeniu ES stengiasi, kad politiniuose dialoguose ir pagalbos programose daug dėmesio būtų skiriama smurtinio ekstremizmo prevencijai ir kovai su juo. ES rėmė JT generalinio sekretoriaus Smurtinio ekstremizmo prevencijos veiksmų planą ir nacionalinių bei regioninių smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo veiksmų planų rengimą. ES integruoja smurtinio ekstremizmo prevenciją ir kovą su juo. ES padidino „StratComm“ Pietų darbo grupės (Task Force South) pajėgumus propaguoti teigiamus naratyvus, taip pat ir arabų kalba. Finansinės priemonės naudojamos taip: – ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas suteikė unikalią galimybę intensyviai dirbti su riziką patiriančiomis trečiosiomis šalimis ir spręsti su pagrindinėmis radikalizacijos priežastimis susijusius klausimus. Toliau stengiamasi išorėje remtis ES viduje įgyta patirtimi (pvz., per RAN); – 2016 m. Informacijos apie radikalizaciją tinklas rėmė ekspertų misijas radikalizacijos klausimais į Turkiją ir Tunisą. 2017 m. darbas su abiem šalimis bus tęsiamas toliau. Pastangos Vakarų Balkanų šalyse įtvirtinti politiką ir sudaryti pagrindines sąlygas, kad vyktų įvairių žinybų bendradarbiavimas, remiamos pagal Pirmos linijos projektą, taip pat pagalbą teikia Informacijos apie radikalizaciją tinklas; – Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP): remiant smurtinio ekstremizmo prevenciją ir kovą su juo Vakarų Balkanuose, 2016 m. patvirtintas vienas regioninis PNPP projektas, kuris atitinka Informacijos apie radikalizaciją tinklo požiūrį ir pagal kurį siekiama didinti atsparumą plačiau įtraukiant bendruomenes ir visuomenę, mokyklose ir tarp paauglių didinti informuotumą apie radikalizacijai būdingą riziką, religiniams vadovams rengti kovos su smurtiniu ekstremizmu mokymus ir kurti smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo, taip pat kovos su terorizmu internetines platformas; – pagal PNPP nacionalines programas ES rems Kosovą, kad jis stiprintų deradikalizacijos priemones pataisos ir probacijos tarnybose, ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, kad ji įgyvendintų nacionalinę kovos su terorizmu strategiją, o Albanijoje pagal ES pagalbos policijai projektą PAMECA 1[1] teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms bus teikiama su kova su terorizmu susijusi pagalba; – ES delegacija Albanijoje skyrė dvi dotacijas po 300 000 EUR, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir viešojo saugumo institucijos galėtų kovoti su ekstremizmu ir radikalizacija; – Bosnijoje ir Hercegovinoje bendradarbiaujant su musulmonų bendruomene vykdomas ES finansuojamas radikalizacijos rizikos Zenicos kalėjime mažinimo projektas, į radikalizacijos prevencijos veiklą planuojama įtraukti jaunimą; – ES taip pat įtraukia kovos su terorizmu ir (arba) kovos su smurtiniu ekstremizmu aspektus į projektus, vykdomus su pilietine visuomene ir ne saugumo srities subjektais. Pagal PNPP regioninę pilietinės visuomenės priemonę (TACSO) pradėta specialių šalies (pvz., Albanijoje) arba regiono lygmens kovos su smurtiniu ekstremizmu programų; – Europos kaimynystės priemonė: Sahelio ir Magribo regione vykdomas UNICRI bandomasis smurtinio ekstremizmo prevencijos projektas (5 mln. EUR); – Komisija finansuoja nemažai programų, pvz., Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione arba Afrikoje (Magribe, Sahelyje, Nigerijoje, Nigeryje, Čade). Pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę taip pat remiamos atitinkamos programos, pvz.: – „Engaging Youth for Human Rights and Social Cohesion“ (600 000 EUR, bus pradėta ir vykdoma iki 2019 m.). Įgyvendinimo partneris – „Generations for Peace“; – „Beyond Radicalisation: Youth in Lebanon Speak Up!“ (600 000 EUR, bus pradėta ir vykdoma iki 2019 m.). Įgyvendinimo partneris – „Deutsche Welle“; – „La jeunesse sahraouie, acteur central de la résolution pacifique du conflit - Algérie, Tindouf; civil society“, skirta Tindufe esančioms Vakarų Sacharos pabėgėlių stovykloms (96 000 EUR, vykdoma 2016–2018 m.). Įgyvendina „Oxfam-Solidariteit“; – „Voix du Sud, Voix du Nord pour un meilleur vivre ensemble en Algérie pour garantir la démocratie en Algérie“ (0,5 mln. EUR, bus pradėta ir vykdoma iki 2018 m.). |
|
|
24. Toliau remti Pasaulinio kovos su terorizmu forumo iniciatyvas, kuriomis vykdoma smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su juo. |
Vykdoma |
ES nuolat remia smurtinio ekstremizmo prevenciją ir kovą su juo bendruomenių lygmeniu įgyvendinant Pasaulinio kovos su terorizmu forumo įkvėptas iniciatyvas, be kita ko, vykdant Tarptautinio kovos su smurtiniu ekstremizmu kompetencijos centro „Hedayah“ ir Pasaulinio bendruomenių dalyvavimo ir atsparumo fondo veiklą. Pavyzdžiui, naudojantis „Hedayah“ dotacijų mechanizmu šiuo metu ES lėšomis remiamos vietos lygmens iniciatyvos Vidurinėje Azijoje, Vakarų Balkanuose ir Gruzijoje. ES taip pat remia Pasaulinio bendruomenių dalyvavimo ir atsparumo fondo veiklą Bangladeše, Kenijoje, Kosove, Malyje ir Nigerijoje, taip pat inovatyvią privačiojo sektoriaus iniciatyvą iš privačiojo sektoriaus sutelkti bendro finansavimo lėšų minėtojo fondo veiklai. ES bendrai (su Turkija) pirmininkauja Pasaulinio kovos su terorizmu forumo Somalio pusiasalio darbo grupei ir yra Pasaulinio kovos su terorizmu forumo kovos su smurtiniu ekstremizmu darbo grupės narė. Su smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su juo susiję klausimai (įskaitant moterų ir jaunimo reikalus) yra vienas iš pagrindinių darbo Somalio pusiasalio darbo grupėje aspektų. 2017 m. vasarą pagrindiniams regiono suinteresuotiesiems subjektams ES rengia du praktinius seminarus, skirtus Pasaulinio kovos su terorizmu forumo geriausios patirties dokumentų rinkiniui „Visas radikalizacijos ciklas“ populiarinti. |
|
|
25. Toliau plėsti „eTwinning Plus“ tinklus, kad būtų įtrauktos tam tikros ES kaimynystės politikos šalys. |
Vykdoma |
Priemonė „eTwinning Plus“ (jau taikoma Tunisui, Azerbaidžanui, Gruzijai, Ukrainai, Armėnijai ir Moldovai) bus pradėta taikyti ir kitoms Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės šalims. Jau prasidėjo diskusijos su Alžyru. |
|
|
26. Pradėti „Erasmus+“ virtualiųjų mainų bandomąjį projektą, siekiant skatinti jaunimo bendravimą internete, kad iki 2019 m. šioje iniciatyvoje būtų sudalyvavę 200 000 jaunuolių. |
Vykdoma |
Atlikta galimybių studija. Joje pateikiama variantų, kaip išbandyti ir vėliau visiškai išplėtoti šią iniciatyvą, apimančių tokius pagrindinius aspektus kaip dalyvių įtraukimas, tarpininkų samdymas ir mokymas, dalyviams geriau suprasti įvairias kultūras leidžiantis turinys, reikiamos IT platformos ir dalyvių indėlio pripažinimas. Keliamas tikslas 2018 m. pradėti bandomąjį projektą su 1 000–2 000 jaunuolių ir jį išplėsti iki 2019 m. pabaigos. |
|
[1] Daugiau informacijos pateikiama http://pameca.org.al/ .
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 29
COM(2017) 354 final
PRIEDAS
Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo padėtis
prie
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai
Aštuntoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita
KOVOS SU TERORISTŲ FINANSAVIMU STIPRINIMO VEIKSMŲ PLANO (COM(2016) 50 final, 2016 2 2) ĮGYVENDINIMO PADĖTIS
|
Tikslai ir veiksmai |
Terminas |
Aprašymas ir padėtis |
|
Lėšų judėjimo prevencija ir teroristų finansavimo aptikimas |
||
|
Piktnaudžiavimo finansine sistema teroristų finansavimo tikslais problemos sprendimas |
||
|
Paankstinti faktinį ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos perkėlimą ir įsigaliojimą |
Ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Įtraukta į 2017 m. sausio 1 d. pasiūlymą iš dalies pakeisti ketvirtąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą. -Pakeista dabar vykdomomis derybomis (trišaliais dialogais) dėl ketvirtosios Kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimo, žr. toliau. |
|
Priimti sąrašą, kuriame būtų nurodytos didelės rizikos trečiosios šalys, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų |
Ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį |
-Deleguotasis aktas, kuriame pateiktas ES sąrašas, atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės sąrašus, priimtus 2016 m. liepos 14 d., įsigaliojo 2016 m. rugsėjo mėn. -Paskesnius deleguotojo akto pakeitimus Europos Parlamentas atmetė. -Komisija ketina aktyviau dalyvauti Finansinių veiksmų darbo grupės veikloje ir joje labiau derinti veiksmus, kad kuo ankstesniu etapu galėtų daryti įtaką grupės atliekamam didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo sudarymo procesui. -Komisija taip pat sukurs naują, ne tik išoriniais informacijos šaltiniais grindžiamą ES vertinimo metodiką. Parengtas veiksmų planas, kuriame nustatyti pagrindiniai tokios naujos metodikos sukūrimo etapai ir pateikti artimiausių 18 mėnesių išsamūs planai bei būsimo laikotarpio perspektyvos. -ES taip pat turėtų aktyviai bendradarbiauti su mažo pajėgumo šalimis, kad padėtų joms pagerinti savo padėtį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. |
|
Paskelbti pranešimą apie supranacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir šiai rizikai šalinti tinkamų priemonių rekomendacijas valstybėms narėms |
2017 m. antrą ketvirtį |
-Vykdoma. -Numatyta priimti 2017 m. birželio mėn. pabaigoje. |
|
-griežtesnės išsamaus patikrinimo priemonės ir atsakomosios priemonės didelės rizikos trečiųjų šalių atžvilgiu; -virtualiosios valiutos konvertavimo platformos; -išankstinio mokėjimo priemonės; -centralizuoti bankų ir mokėjimo sąskaitų registrai ir elektroninės duomenų paieškos sistemos; -finansinės žvalgybos padalinių prieiga prie informacijos ir informacijos mainai. |
Ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį – įvykdyta |
-2016 m. liepos 5 d. Komisija priėmė pasiūlymą. -Dabar vyksta trišalis dialogas (padaryta didelė pažanga). |
|
|
Ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį |
-Vykdoma. Komisijos tarnybos nuo penkių iki vidutiniškai trijų dienų sutrumpino terminą, per kurį naujieji JT su „Islamo valstybe“ ir (arba) „Al-Qaida“ susiję sąrašai perkeliami į ES teisės aktus; tai pavyko iš dalies todėl, kad JT „Islamo valstybės“ ir „Al-Qaidos“ sankcijų komitetas geriau dalijasi informacija. -Komisijos tarnybos svarsto, ką būtų galima padaryti, kad perkėlimo laikas sutrumpėtų iki dviejų dienų. -Tarybos generalinio sekretoriato paprašyta sukurti duomenų bazę, kad būtų stebimi SIS įvesti draudimai atvykti, grindžiami JT sankcijomis. Ji bus sukurta 2017–2018 m. |
|
Stiprinti valstybių narių, Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą dalytis informacija apie ribojamųjų priemonių įgyvendinimo sunkumus ir apie JT sąrašų naujoves, naudojant finansinių sankcijų duomenų bazę |
Ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį |
-Vykdoma. Komisija kuria naują finansinių sankcijų duomenų bazės taikomąją programą, kuri leistų informaciją apie naujus JT sąrašus perduoti prieš juos perkeliant į ES teisę (turi pradėti veikti rugsėjo mėn.). -Komisijos tarnybos svarsto, ar finansinių sankcijų duomenų bazė galėtų būti naudojama ir informacijai apie valstybių narių nacionalinius sąrašus perduoti. |
|
Apsvarstyti atskiros teisinės priemonės galimybę siekiant suteikti daugiau galimybių pasinaudoti banko ir mokėjimo sąskaitų registrais kitiems tyrimams ir institucijoms, o ne vien tiek, kiek numatyta ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje |
Ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį |
-Vykdoma. -Surengtos konsultacijos su i) esamus banko registrus valdančiomis institucijomis, ii) institucijomis, kurios gali turėti prieigą prie banko registrų ne vien kovos su pinigų plovimu tikslais (teisėsaugos institucijos, turto susigrąžinimo tarnybos, mokesčių administratoriai, kovos su korupcija institucijos), ir bankų sektoriumi. |
|
Stiprinti finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą tinkamomis priemonėmis |
Ne vėliau kaip 2017 m. antrą ketvirtį |
-Vykdoma. -Numatyta 2017 m. birželio mėn. pabaigoje. |
|
|
||
|
Pinigų plovimo nusikalstamų veikų ir sankcijų suderinimas |
||
|
Pasiūlyti teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą, kuriuo suderinamos pinigų plovimo nusikalstamos veikos ir sankcijos |
Ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Komisija pasiūlymą pateikė 2016 m. gruodžio 21 d. -Taryba dėl bendro požiūrio susitarė 2017 m. birželio 8 d. -Europos Parlamento paskirto pranešėjo ataskaita turi būti pateikta 2017 m. rugsėjo mėn. |
|
|
||
|
Komisija dirbs su Europos Centriniu Banku (ECB), Europolu ir kitomis susijusiomis šalimis dėl didelio nominalo banknotų, visų pirma 500 EUR banknotų, naudojimo, nes tai yra problema, apie kurią pranešė teisėsaugos institucijos |
Įvykdyta |
-Įvykdyta. Nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. -2016 m. gegužės 4 d. ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą laipsniškai atsisakyti 500 EUR banknotų. |
|
Pasiūlyti teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą dėl kovos su neteisėtu grynųjų pinigų judėjimu |
Ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Komisijos pasiūlymas pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d. -Taryboje (Muitų sąjungos darbo grupėje) šiuo metu vyksta pirmininkaujančios valstybės narės parengtos kompromisinio teksto redakcijos antrasis svarstymas. -Tikimasi, kad Europos Parlamente tekstas kompetentingam komitetui svarstyti bus priskirtas birželio mėn. viduryje. |
|
|
2016 m. birželio mėn. padėtis pristatyta Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN) |
-Kovo 1 d. – gegužės 31 d. vyko viešos konsultacijos. -Šiuo metu analizuojami jų rezultatai. |
|
|
||
|
Teroristų turto užšaldymui taikytinas ES režimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 75 straipsnį |
Baigti vertinimą ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Komisijos vertinimas pateiktas Trečiojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje (COM(2016) 831, 2016 12 21); šiuo metu nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. |
|
Stiprinti nusikaltėlių turto užšaldymo nutarimų ir nutarimų jį konfiskuoti abipusį pripažinimą |
Ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Komisijos pasiūlymas pateiktas 2016 m. gruodžio 21 d. -Taryboje vyksta derybos dėl bendro požiūrio. -Europos Parlamentas paskyrė pranešėją. |
|
|
Baigti vertinimą ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Vertinimas pateiktas Trečiojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje (COM(2016) 831, 2016 12 21). -Vykdoma. |
|
Koncentravimasis į finansavimo šaltinius |
||
|
Pasiūlyti teisėkūros procedūra priimamą teisės aktą, kuriuo stiprinami muitinės įgaliojimai, bendradarbiavimas ir teroristų finansavimo, susijusio su prekyba prekėmis, prevencija |
Atkeltas į 2017 m. pirmą ketvirtį (COM(2016) 230 final) |
-Vykdoma. |
|
|
Ne vėliau kaip 2017 m. antrą ketvirtį |
-Vyksta parengiamieji darbai. -Numatyta priimti 2017 m. vasarą. |
|
ES veiksmų planas dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais |
Ne vėliau kaip 2016 m. pirmą ketvirtį |
-Veiksmų planas priimtas 2016 m. vasario 26 d. -Tarybos išvados priimtos 2016 m. birželio 20 d. -Įgyvendinama. |
|
Su išorės dimensija susiję atrinkti aspektai |
||
|
|
Vykdoma |
-Vykdoma. |
|
|
Ne vėliau kaip 2016 m. ketvirtą ketvirtį |
-Vykdoma. |