EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 14

COM(2017) 71 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso įgyvendinimo

1.Įžanga

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso( 1 ) nustatyta bendra sistema valstybėms narėms siekiant gauti palyginamus rodiklius ir pateikti juos Komisijai. Komisija (Eurostatas) kiekvieną metų ketvirtį skelbia pranešimą spaudai dėl valandinių darbo sąnaudų indekso savo interneto svetainėje( 2 ), kurioje pateikiamas visas duomenų rinkinys, suskirstytas pagal ekonominę veiklą ir darbo sąnaudų sudedamąsias dalis. Svetainėje taip pat pateikiami ketvirčio ir metinio augimo rodikliai.

2003 m. liepos mėn. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1216/2003( 3 ), kuriame išsamiau nustatė valstybėms narėms privalomas indeksų perdavimo Komisijai procedūras, atliekamą indeksų sezoninį koregavimą ir nacionalinių kokybės ataskaitų turinį. 2007 m. kovo mėn. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 224/2007( 4 ) . Juo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1216/2003 ir išplėsta darbo sąnaudų indekso aprėptis, įtraukiant NACE 1 red. L, M, N ir O sekcijose nurodytas ekonominės veiklos rūšis. Tai reiškia, kad indekso aprėptis apima ir ne rinkos paslaugas. Ne rinkos paslaugos sudaro didžiąją minėtose sekcijose nurodytų ekonominės veiklos rūšių dalį; jų dinamika gali skirtis nuo rinkos paslaugų dinamikos. 2007 m. rugpjūčio mėn. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 973/2007( 5 ) . Juo iš dalies pakeisti keli reglamentai, taikomi specialioms statistikos sritims, įskaitant darbo sąnaudų indeksą, siekiant įgyvendinti ekonominės veiklos rūšių statistinį klasifikatorių NACE 2 red.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 450/2003 13 straipsnį Komisija kas dvejus metus pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Kaip ir ankstesnėse ataskaitose nagrinėti ankstesnių laikotarpių duomenys, šioje ataskaitoje nagrinėjami ataskaitinių ketvirčių darbo sąnaudų indekso kokybės duomenys nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio (2014 m. 3 ketv.) iki 2016 m. antrojo ketvirčio (2016 m. 2 ketv.).

Reglamento (EB) Nr. 1216/2003 I priede nurodyta, kad darbo sąnaudų indekso kokybė vertinama pagal šiuos kriterijus: svarbą, tikslumą, duomenų pateikimo punktualumą, prieinamumą ir aiškumą, palyginamumą, nuoseklumą ir išsamumą.

Ankstesnėje ataskaitoje( 6 ) nustatyta, kad pasiekta pakankama pažanga prieinamumo ir aiškumo atžvilgiu. Todėl šioje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama patobulinimams, susijusiems su svarba, išsamumu, punktualumu, tikslumu ir palyginamumu, ir apžvelgiamas darbo sąnaudų indekso duomenų ir nacionalinių sąskaitų nuoseklumas.

Ypatingas dėmesys skiriamas per nustatytą terminą valstybių narių nepateiktų duomenų problemai ir šios problemos poveikiui paskelbtų Europos suvestinių rodiklių kokybei.

2.Po paskutinės ataskaitos padaryta bendroji pažanga

Teisėkūros požiūriu po paskutinės ataskaitos paskelbimo 2015 m. nebuvo padaryta jokių pakeitimų.

Per dabartinį ataskaitinį laikotarpį Eurostatas stengėsi supaprastinti ir suderinti su valstybių narių Komisijai perduodamais duomenimis ir metaduomenimis (kokybės ataskaitomis) susijusius standartus. Keitimosi statistiniais duomenimis ir metaduomenimis (SDMX) standartas( 7 ) (pasaulinis keitimosi statistine informacija etalonas), skirtas darbo sąnaudų indekso duomenims naudojamai nomenklatūrai ir rodikliams, pradėtas taikyti visose valstybėse narėse. Eurostatas ėmėsi rengti naują SDMX duomenų struktūros apibrėžtį, kad galėtų surinkti daugiau neprivalomų kintamųjų ir suderinti darbo sąnaudų indekso (DSI) duomenų rinkimą su kitomis statistikos sritimis. Atnaujintų standartų taikymo bandymai buvo atlikti 12 valstybių narių; atlikus tolesnius bandymus atnaujintą versiją numatoma pradėti taikyti kitam ataskaitiniam ketvirčiui (2016 m. 3 ketv.). Be to, kalbant apie duomenų teikimą, buvo sėkmingai išbandytas DSI duomenų perdavimas Europos Centriniam Bankui (ECB) SDMX formatu. Abi iniciatyvos padėjo supaprastinti duomenų generavimą.

Valstybių narių pateiktos kokybės ataskaitos buvo perkeltos į naujos versijos Europos statistikos sistemos metaduomenų apdorojimo sistemą (v2.13) – IT priemonę, kuria naudodamasi kiekviena valstybė narė gali nuotoliniu būdu įkelti savo kokybės ataskaitas ir pakartotinai nepateikdama visos ataskaitos atnaujinti tik tas dalis, kurios buvo pakeistos praėjusiais metais. Be to, taikant šią IT priemonę nacionalines kokybės ataskaitas galima perkelti į Eurostato referencinę duomenų bazę; taigi, jos tampa prieinamos visiems vartotojams.

Viena iš sričių, kuriai ir toliau skiriamas dėmesys, – DSI duomenų derėjimas su kitais darbo sąnaudų statistiniais duomenimis, visų pirma ketvirčio nacionalinių sąskaitų duomenimis (žr. 3.6 punktą). Ši sritis nagrinėta tiek teoriniu, tiek empiriniu požiūriu.

2015 m. gegužės mėn. Eurostatas surengė praktinį seminarą valstybėms narėms darbo sąnaudų statistinių duomenų kokybės klausimais. Buvo įvertintas duomenų rinkimas (šaltiniai ir atrankos metodai), metodologiniai klausimai, patikimumas ir nuoseklumas, statistiniai procesai (koregavimas pagal dirbtas dienas), naudotojų poreikiai ir būsimi pokyčiai bei pateikta pasiūlymų dėl sutartų patobulinimų.

2016 m. sausio mėn. Darbo rinkos statistikos (LAMAS) darbo grupės posėdyje Eurostatas pateikė naujų darbo sąnaudų indekso duomenų patikimumo patikrų rezultatus. LAMAS visapusiškai parėmė šią naują kokybės kontrolę ir sutiko ją įgyvendinti kiek įmanoma nacionaliniu lygmeniu. 2016 m. spalio mėn. LAMAS darbo grupės posėdyje šalys, kurios netaiko netiesioginio sezoninio koregavimo metodo (pagal darbo užmokestį / kitus rodiklius ir suvestinius NACE rodiklius), įsipareigojo pradėti taikyti šią tvarką per ateinančius du ketvirčius.

Be to, Eurostatas pirmą kartą 2016 m. balandžio mėn. pranešime spaudai pradėjo skelbti pagal klasifikatorių NACE suskirstytus metinius valandinių darbo sąnaudų įverčius. Šie įverčiai grindžiami darbo sąnaudų rodikliais ir darbo sąnaudų indekso tendencijomis; jie rengiami praėjus 3 mėnesiams nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Aprėptis apima klasifikatorių NACE, išskyrus NACE L sekciją (Nekilnojamojo turto operacijos).

Valstybės narės įgyvendino ir prižiūrėjo darbo sąnaudų indeksui parengti būtiną infrastruktūrą, o Eurostatas toliau tobulino duomenų gavimo, tikrinimo, tvarkymo, kaupimo ir skleidimo sistemą. Šios priemonės, kurios visiškai taikomos nuo 2005 m., nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos.

3.Duomenų kokybės vertinimas ir poveikis Europos suvestiniams rodikliams

3.1Svarba

Vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų pokyčiai yra svarbus rodiklis tiriant trumpojo laikotarpio ir vidutinės trukmės ekonomikos pokyčius. Komisija ir ECB, remdamiesi vienos dirbtos valandos darbo sąnaudų indeksu, kuris rodo trumpojo laikotarpio darbo sąnaudų raidą, vertina galimą infliacinį spaudimą, kuris gali kilti dėl pokyčių darbo rinkoje. Kiekvienos valstybės narės, visos Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos indeksai turi būti apskaičiuoti netrukus po duomenų pateikimo. Darbo sąnaudų indeksas taip pat svarbus socialiniams partneriams, dalyvaujantiems derybose dėl darbo užmokesčio, ir pačiai Komisijai, kuri stebi trumpalaikius darbo sąnaudų pokyčius. Darbo sąnaudų indeksas yra vienas iš pagrindinių Europos ekonominių rodiklių( 8 ).

Be poreikio gauti informacijos apie darbo sąnaudų procentinio dydžio pokyčius per ketvirtį, apskaičiuotus pagal darbo sąnaudų indeksą, naudotojus vis labiau domina informacija apie darbo sąnaudas absoliučiaisiais dydžiais (eurais per valandą). 2012 m. balandžio mėn. Eurostatas pirmą kartą paskelbė išankstinius valandinių darbo sąnaudų eurais ir nacionaline valiuta įverčius. Eurostatas savo metinius įverčius, paskelbtus 2016 m. balandžio mėn. pranešime spaudai ir internetinėje duomenų bazėje, papildė klasifikatoriumi NACE.

Pradėjus skelbti pagal NACE suskirstytus darbo sąnaudų indeksu pagrįstus metinius darbo sąnaudų įverčius dar labiau padidėjo naudotojų poreikis gauti išsamios ir greitai parengiamos informacijos apie valandines darbo sąnaudas. Komisija gavo teigiamų atsiliepimų dėl paskelbtų įverčių; ji toliau rengs pagal NACE suskirstytus metinius darbo sąnaudų įverčius.

3.2Išsamumas

Apskritai, palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, galimybės naudoti darbo sąnaudų indeksą ir jo kokybė toliau gerėjo. Eurostatas iš visų valstybių narių gavo pagal darbo dienas koreguotus duomenis ir pagal sezoną ir darbo dienas koreguotus duomenis. Be to, visos valstybės narės pateikė pagal sezoną nekoreguotus duomenis, išskyrus Daniją ir Švediją, kurioms buvo leista nukrypti nuo reikalavimo teikti pagal sezoną nekoreguotus duomenis( 9 ).

Kalbant apie Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybes( 10 ), Islandija neatsiuntė ataskaitinio laikotarpio darbo sąnaudų indekso duomenų, o Norvegija atsiuntė visų atitinkamų ketvirčių duomenis.

Nepaisant to, kad duomenų, koreguotų pagal sezoną, aprėptis pagerėjo, atlikus kruopštų duomenų kokybės ir naudotojų poreikių tyrimą nuspręsta kaip pagrindinius duomenis toliau skelbti duomenis, koreguotus pagal darbo dienas. Tokiu būdu visų pirma užtikrinamas aiškumas ir derėjimas su kitais kainų statistiniais duomenimis (pvz., vartotojų kainų indeksu). Tačiau su visais duomenimis, įskaitant pagal sezoną koreguotus įverčius, galima susipažinti internetinėje Eurostato duomenų bazėje.

Nacionalines 2015 ataskaitinių metų kokybės ataskaitas pateikė visos valstybės narės; prieš pateikiant visuomenei šios ataskaitos patvirtinamos.

3.3 Punktualumas

Palyginti su ankstesne 2015 m. paskelbta ataskaita, valstybių narių duomenų pateikimo Komisijai punktualumas pagerėjo. Išskyrus Graikiją ir Kroatiją, nustatyti tik nereikšmingo vėlavimo atvejai. Duomenų pateikimas laiku yra ypač svarbus DSI parengti, nes dėl vėlai pateikiamų duomenų ES ir euro zonos suvestiniams rodikliams rengti turi būti naudojami įverčiai. Dėl to vėliau duomenis gali prireikti iš esmės patikslinti. 1 pav. nurodyta visų ES darbo sąnaudų, su kuriomis susiję kiekvieno ketvirčio duomenys turėti rengiant pranešimą spaudai, dalis eurais.

1 pav. Pranešimo skelbimo metu turėti darbo sąnaudų indekso duomenys. Procentinė visų ES darbo sąnaudų dalis eurais

Gauti visi DSI duomenys, išskyrus keturis ketvirčius, per kuriuos Graikija (2015 m. 1 ir 4 ketv., 2016 m. 1 ir 2 ketv.) ir Kroatija (2016 m. 1 ketvirtis) duomenų laiku nepateikė.

Palyginti su paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu, duomenų pateikimas laiku vidutiniškai pagerėjo – visos Europos Sąjungos mastu 99 proc. ar daugiau duomenų per visus ketvirčius, išskyrus vieną (2016 m. 1 ketvirtį) buvo pateikta laiku.

Kalbant apie duomenų pateikimą laiku, nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio Graikija du kartus pateikė darbo sąnaudų indekso duomenis vėliau nei praėjus dviem dienoms po termino. Nepaisant tokio vėlavimo Graikijos duomenis buvo galima pateikti pranešime spaudai. Nuo 2016 m. 1 ketv. Kroatija vėl pradėjo laiku teikti darbo sąnaudų indekso duomenis.

Kalbant apie EEE valstybes, Islandija neperdavė nagrinėjamojo laikotarpio darbo sąnaudų indekso duomenų, o Norvegija duomenis pateikė laiku, išskyrus vieną ketvirtį (2015 m. 4 ketv.).

3.4 Tikslumas

Darbo sąnaudų indeksą sudaro keli skirtingi kintamieji (pvz., darbo sąnaudos ir dirbtos valandos), kuriuos galima gauti iš kelių šaltinių. Tai reiškia, kad tikslinama gali būti bet kuriuo metu ir tai turės įtakos paskutinio ketvirčio, kelių ketvirčių ar visų metų duomenims. Jei duomenų koregavimas susijęs su ataskaitiniais metais, turi būti tikslinama visa duomenų seka. Nuo 2014 m. pirmojo ketvirčio ES pagrindinis rodiklis( 11 ) (metinis augimo rodiklis) daugiau nei 0,2 procentiniais punktais buvo tikslinamas tris kartus. Daugelyje ketvirčių įverčiai buvo padidinti. Priešingai nei per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį, patikslinti ES suvestiniai rodikliai neviršijo 0,3 procentinių punktų.

2 pav. Duomenų pokyčiai nuo tada, kai buvo paskelbti pirmieji duomenys, iki 2016 m. antrojo ketvirčio paskelbtų duomenų

ES 28, NACE 2 red. B–S sekcijų suvestinių rodiklių duomenys procentiniais punktais

Per visą ataskaitinį laikotarpį kokybės klausimų kilo tik dėl Graikijos darbo sąnaudų indekso duomenų. 2016 m. gegužės mėn. Eurostatas surengė dvišalį susitikimą su Graikijos statistikos biuru, kuriame susitarta dėl veiksmų plano šioms struktūrinėms problemoms spręsti. Nuo to laiko padaryta tam tikra pažanga, siekiant pagerinti teikiamų duomenų kokybę ir jų pateikimą laiku per artimiausius du duomenų teikimo etapus.

3.5Palyginamumas

Siekiant paskelbti palyginamus darbo sąnaudų indekso duomenis visose šalyse, būtina atlikti koregavimą atsižvelgiant į kalendorių ir sezoną.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1216/2003 1 straipsnyje nustatyta, kad darbo sąnaudų indekso duomenys turi būti perduoti kaip pagal sezoną nekoreguoti, pagal darbo dienas koreguoti ir pagal sezoną bei darbo dienas koreguoti duomenys. Yra šios taisyklės išimčių. Kai kurioms valstybėms narėms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl pagal sezoną nekoreguotų duomenų pateikimo( 12 ). Reglamente (EB) Nr. 450/2003 nėra aiškiai nurodyta, ar koregavimas pagal darbo dienas ir sezoną turi būti atliekamas naudojant tiesioginį arba netiesioginį metodą. Nors netiesioginio koregavimo atveju pagrindiniai duomenys yra patikslinami ir vėliau naudojami rengiant aukštesnio lygmens suvestinius rodiklius, tiesioginis koregavimas reiškia, kad kiekviena atskira duomenų seka, įskaitant aukštesnio lygmens suvestinius rodiklius, yra koreguojama atskirai. Abu metodai turi savų privalumų ir trūkumų ir Europos statistikos sistemos gairėse dėl koregavimo pagal sezoną abiem metodams suteikiama vienoda reikšmė( 13 ) . Keliais atvejais visų sąnaudų pagrindinių sudedamųjų dalių pakoreguotas indeksas buvo didesnis arba mažesnis nei pakoreguotas abiejų sudedamųjų dalių elementų (darbo užmokesčio ir algų sąnaudų; kitų darbo sąnaudų, išskyrus darbo užmokestį ir algas) indeksas. Todėl siekdamas užtikrinti, kad bendras indeksas ir jo dviejų sudedamųjų dalių elementai derėtų pagal kiekvieną NACE sekciją, Eurostatas sistemingai tikrino visų valstybių narių pateiktus duomenis. Eurostatas toliau skelbė tik bendrą indeksą ir neskelbė pagrindinių sudedamųjų dalių, jeigu nuo bendro indekso jos skyrėsi daugiau kaip 0,1 proc.

Per pastaruosius dvejus metus padaryta tam tikra pažanga tais atvejais, kai buvo akivaizdu, kad taikant netiesioginį koregavimo metodą gaunami geresnės kokybės duomenys. Šis tyrimas pradėtas 2015 m. gegužės mėn. praktiniame seminare, o baigtas 2016 m. spalio mėn. vykusiame LAMAS darbo grupės posėdyje, kuriame valstybės narės susitarė pereiti prie netiesioginio koregavimo metodo.

3.6Derėjimas su nacionalinių sąskaitų duomenimis

Metinėse kokybės ataskaitose valstybių narių prašoma palyginti darbo sąnaudų indekso ir darbuotojų valandinio atlygio augimo rodiklius nacionalinėse sąskaitose (kaip apibrėžta 2010 m. ESS)( 14 ). Nerealu tikėtis, kad duomenys visiškai sutaptų. Net jeigu vartojamos beveik tapačios darbo sąnaudų apibrėžtys, statistinio apdorojimo metodai ir šaltiniai gali skirtis. Be to, tiek darbo sąnaudų indeksui, tiek nacionalinėms sąskaitoms ypač sunku sukaupti dirbtų valandų duomenis. Nepaisant šių metodų skirtumų, informacijos tikslais naudinga išnagrinėti abiejų duomenų rinkinių neatitikimus. Tais atvejais, kai neatitikimas viršija tam tikrą santykinę ribą, gali reikšti, kad viename iš duomenų rinkinių yra kokybės problemų.

Eurostatas įvertino kiekvienos valstybės, išskyrus Graikiją ir Kroatiją, kurios nepateikė DSI duomenų, NACE 2 red. B–S sekcijų suvestinių rodiklių kokybę. Šiam palyginimui naudoti DSI duomenys, nekoreguoti pagal sezoną, išskyrus Danijos ir Švedijos duomenis, kurie buvo koreguoti pagal darbo dienas. Buvo tirtas absoliutus vidutinis darbo sąnaudų indekso ir darbuotojų valandinio atlygio augimo rodiklių neatitikimas per 10 ketvirčių; nuspręsta, kad reikia toliau tirti didesnius nei du procentiniai punktai per vienus metus skirtumus. Tai buvo Bulgarijos, Danijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos atveju (žr. 3 paveikslą).

Minėto tyrimo rezultatai bus aptarti su atitinkamomis valstybėmis narėmis, visų pirma rezultatai, susiję su dirbtų valandų duomenimis. Siekiama padidinti nuoseklumą skirtingose statistikos srityse.

3 pav. Darbuotojų valandinio atlygio augimas ir darbo sąnaudų indeksas

Skirtumas procentiniais punktais

Pastaba. Graikijos ir Kroatijos duomenų nėra.

4.Išvados

Apskritai nuo ankstesnės 2014 m. paskelbtos ataskaitos valstybių narių ir ES darbo sąnaudų indekso kokybė toliau gerėjo. Valstybių narių punktualumas išliko geras, išskyrus Graikiją, kuri pateikė darbo sąnaudų indekso duomenis po nustatytų terminų.

Išplėsta SDMX standarto taikymo sritis ir įgyvendinami naujausi SDMX formato patobulinimai.

Valstybių narių kokybės ataskaitos buvo perkeltos į naujos versijos Europos statistikos sistemos metaduomenų apdorojimo sistemą; su jomis gali susipažinti visi naudotojai.

Įvertinta bendra darbo sąnaudų indekso statistinių duomenų kokybė ir tam tikri techniniai aspektai ir susitarta dėl tobulinimo pasiūlymų. Tikimasi, kad po specialių praktinių seminarų ir LAMAS darbo grupės posėdžių įgyvendinus tolesnius veiksmus, be kita ko, bus pagerintas darbo sąnaudų indekso duomenų nuoseklumas. Visų pirma svarbu tai, kad šalys, kurios nenaudoja netiesioginio koregavimo pagal sezoną metodo (pagal darbo užmokestį / kitus rodiklius ir suvestinius NACE rodiklius) ir kurių duomenyse matyti daug sudedamųjų dalių ir bendrų neatitikimų, įsipareigojo pradėti taikyti netiesioginį metodą iki 2017 m. vidurio.

Komisija (Eurostatas) taip pat pradėjo skelbti metinius valandinių darbo sąnaudų įverčius pagal NACE sekcijas pradėdama 2012 m. ir remdamasi darbo sąnaudų tyrimu ir darbo sąnaudų indekso tendencijomis.

Remdamasi gautais duomenimis ir kitais nacionaliniais dokumentais, įskaitant kokybės ataskaitas, Komisija toliau reguliariai stebės, kaip sprendžiamos su neatitiktimi ir duomenų kokybe susijusios problemos. Jeigu nebus patobulinimų arba jie bus nežymūs, Komisija atidžiai stebės, kokių veiksmų imasi kompetentingos nacionalinės statistikos institucijos.

(1) OL L 69, 2003 3 13, p. 1.

(2) Kiekvieną ketvirtį pagal duomenų skelbimo kalendoriuje nurodytas datas skelbiamas pranešimas spaudai. Ketvirčio ir metinio augimo rodiklius galima rasti Eurostato svetainėje ( http://ec.europa.eu/eurostat ) anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

(3) 2003 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1216/2003, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (OL L 169, 2003 7 8, p. 37).

(4) 2007 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 224/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1216/2003 dėl darbo sąnaudų indekso apimamų ekonominės veiklos rūšių (OL L 64, 2007 3 2, p. 23).

(5) 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 973/2007 dėl tam tikrų EB reglamentų dėl konkrečių statistikos sričių, įgyvendinančių statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red., pakeitimo (OL L 216, 2007 8 21, p. 10).

(6)  COM(2015) 42 ( http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/EN/1-2015-42-EN-F1-1.PDF ).

(7)  http://sdmx.org/ (tik anglų kalba).

(8) COM(2002) 661, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Tobulinant euro zonos statistikos ir rodiklių metodikas“.

(9)  Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1216/2003 Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija neprivalo teikti pagal sezoną nekoreguotų duomenų.

(10)  Pagal EEE jungtinio komiteto sprendimą Nr. 134/2003 Reglamentas (EB) Nr. 450/2003 netaikomas Lichtenšteinui.

(11) ES 27 iki 2013 m. antrojo ketvirčio imtinai, po to ES 28.

(12) Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1216/2003 Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija neprivalo teikti pagal sezoną nekoreguotų duomenų.

(13) Atnaujintose gairėse taip pat yra specialus skirsnis dėl grandininiu metodu susietų indeksų koregavimo: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3859598/6830795/KS-GQ-15-001-EN-N.pdf (tik anglų kalba).

(14) Reglamentas (ES) Nr. 549/2013.