EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 01 26

COM(2017) 33 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo

1.Įvadas

2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos priimtas žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys buvo svarbus postūmis remti perėjimą prie labiau žiedinės ekonomikos Europos Sąjungoje. Šiame dokumentų rinkinyje pateikta pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atliekų, kuriais nustatyti ilgalaikiai tikslai mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį ir didinti antrinio perdirbimo bei pakartotinio naudojimo mastą. Siekiant sukurti uždarą produktų gyvavimo ciklą, rinkinyje taip pat pateiktas veiksmų planas, kuriuo remiama kiekviena žiedinės ekonomikos vertės grandinės grandis – nuo gamybos iki vartojimo, remonto ir gamybos, atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų, kurios grąžinamos atgal į ekonomiką. Per dabartinę kadenciją Komisija įsipareigojo imtis išsamiai išvardytų veiksmų.

Perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos Europai ir jos piliečiams suteikia didelių galimybių. Tai svarbi mūsų pastangų modernizuoti ir pertvarkyti Europos ekonomiką ir pasukti darnesnio vystymosi kryptimi dalis. Esama svarių ekonominių argumentų rinktis šį kelią, suteikiantį įmonėms galimybių gauti didelę ekonominę naudą ir tapti konkurencingesnėmis. Jis padeda sutaupyti nemažai energijos ir daro teigiamą poveikį aplinkai. Padedama kurti darbo vietas vietos lygmeniu ir suteikiama socialinės integracijos galimybių. Šis perėjimas taip pat glaudžiai susijęs su svarbiausiais darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų ES prioritetais, socialine darbotvarke ir pramonės inovacijomis.

Yra ir kitų žiedinės ekonomikos privalumų, pavyzdžiui, suvartojamos energijos ir anglies dioksido išmetimo lygio mažinimas. Taigi, žiedinei ekonomikai būdinga tvirta sąveika su klimato kaitos bei energetikos ES tikslais, taip pat su neseniai Komisijos priimtu dokumentų rinkiniu „Švari energija visiems europiečiams“ 1 . Žiedinė ekonomika taip pat padeda vykdyti ES prisiimtus tvarumo įsipareigojimus, išdėstytus komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ 2 , ir visų pirma pasiekti 12-ąjį darnaus vystymosi tikslą, t. y. užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius. Todėl įgyvendinti ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą – aiškus Komisijos prioritetas.

Šios ataskaitos tikslas – apžvelgti visus veiksmus, kurių jau imtasi įgyvendinant ES veiksmų planą nuo jo priėmimo 2015 m. gruodžio mėn., ir nustatyti svarbiausius rezultatus, kuriuos reikia pasiekti 2017 m. Pagrindinių veiksmų imtasi tokiose srityse kaip maisto atliekos, ekologinis projektavimas, organinės trąšos, vartojimo prekių garantijos ir inovacijos bei investicijos. Žiedinės ekonomikos principai taip pat laipsniškai integruojami į pramonės sektoriaus geriausią patirtį, žaliuosius viešuosius pirkimus ir naudojimosi sanglaudos fondų lėšomis procesus, taip pat imantis naujų iniciatyvų statybos ir vandens sektoriuose.

ES veiksmų planas, kaip pirmasis ilgalaikių pastangų etapas, neabejotinai padėjo integruoti „žiedinės ekonomikos“ sąvoką. Komisija tebėra tvirtai pasiryžusi įgyvendinti savo veiksmų planą ir imtis veiksmų įvairiose politikos srityse žiedinei ekonomikai remti. Šį įsipareigojimą taip pat atspindi vis didesnės konkrečių projektų finansavimo galimybės.

Vis dėlto, norint užtikrinti sėkmingą perėjimą prie žiedinės ekonomikos, reikia dėti pastangas daugelyje įvairių sričių ir neapsiriboti vien tik Komisijos pasiūlytų veiksmų įgyvendinimu. Nemažai viešojo ir privačiojo sektorių subjektų daro pažangą – tai matyti iš to, kad, pavyzdžiui, vis daugiau ES šalių ir regionų kuriamos žiedinės ekonomikos strategijos.

Nuo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano priėmimo Komisijos įgyvendinti veiksmai apima keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pirmiausia dėl atliekų, kuriuose nustatomi aiškūs atliekų perdirbimo tikslai ir plataus užmojo ilgalaikė atliekų vengimo ir perdirbimo strategija. Be to, pateikta pasiūlymų dėl internetinio prekių pardavimo, kuriais stiprinamos vartotojams suteikiamos garantijos, dėl trąšų iš atgautųjų maisto medžiagų ir pasiūlymas dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (pateiktas kartu su šia ataskaita). Svarbu, kad šiuos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų teisėkūros institucijos siektų priimti nedelsdamos, kad prie žiedinės ekonomikos būtų greitai pereinama praktikoje.

Konkrečiai, norint paskatinti investicijas į didesnio masto ir geresnį antrinį perdirbimą Europos Sąjungoje, itin svarbu šiais metais greitai priimti teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atliekų rinkinį. Todėl Komisija ragina abi institucijas, atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų 3 , kurioje šiems pasiūlymams sutarta teikti pirmenybę, iki 2017 m. pabaigos pasiekti susitarimą.

2.Svarbiausi rezultatai, pasiekti priėmus veiksmų planą

Vadovaudamasi Žiedinės ekonomikos veiksmų plane prisiimtais įsipareigojimais, Komisija 2016 m. pateikė keletą svarbiausių iniciatyvų, skirtų žiedinei ekonomikai paremti. Šios iniciatyvos aprėpia visą vertės grandinę nuo gamybos iki vartojimo, taip pat atliekų tvarkymą ir antrinių žaliavų naudojimą. Jos aprašomos toliau, remiantis chronologine jų įgyvendinimo tvarka.

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl internetinio prekių pardavimo (2015 m. gruodžio mėn.)

Pirmasis veiksmas, kurio Komisija ėmėsi priėmusi veiksmų planą, susijęs su vartojimo prekių teisinėmis garantijomis. 2015 m. gruodžio 9 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl internetinio prekių pardavimo 4 . Šiuo pasiūlymu siekiama stiprinti vartotojams suteikiamas garantijas, kad jie būtų geriau apsaugomi nuo gaminių su trūkumais; be to, jis padeda užtikrinti gaminių patvarumą ir tinkamumą taisyti. Tokie veiksmai padeda mažinti gaminių išmetimo mastą ir gerokai sustiprinti žiedinę ekonomiką.

Remiantis šiuo pasiūlymu, jei gaminys su trūkumais parduodamas internetu, per pirmuosius dvejus gaminio naudojimo metus pardavėjas privalo įrodyti, kad gaminys buvo be trūkumų. Pagal dabar galiojančias taisykles įpareigojimai pardavėjui taikomi pirmuosius šešis mėnesius. Šis pokytis suteiks galimybę vartotojams lengviau naudotis savo teisėmis ir veiks kaip aiški paskata gaminti aukštesnės kokybės ir patvaresnius gaminius.

Be to, šiuo pasiūlymu naudotoms prekėms suteikiama dvejų metų teisinė garantija ir visapusiškai suderinama teisių gynimo priemonių hierarchija, pagal kurią labiau skatinama prekes taisyti.

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl trąšų (2016 m. kovo mėn.)

2016 m. kovo 17 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento 5 , pagal kurį bus sukurta tikra bendroji iš antrinių žaliavų (visų pirma iš atgautųjų maisto medžiagų) gaminamų trąšų rinka ir taip atliekų tvarkymo problemos bus paverstos ekonominėmis galimybėmis.

Taikant siūlomas taisykles galima mažinti trąšų sektoriaus priklausomybę nuo tokių labai svarbių pirminių žaliavų kaip fosfatas, kurį taip pat galima išgauti iš vietoje susidarančių organinių atliekų, importo. Šiame reglamento projekte nustatomos laisvo visų CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, taip pat organinių tręšiamųjų produktų judėjimo ES taisyklės 6 .

Šiuo reglamento projektu suderinamos iš organinių atliekų ir šalutinių produktų gaunamiems produktams taikomos ES taisyklės ir nustatomos maisto medžiagų perdirbimo į antrines žaliavas taisyklės. Jei organinės atliekos atitinka griežtas naudojimo taisykles, jas gali būti leidžiama naudoti kaip CE ženklu pažymėtų tręšiamųjų produktų, kurių patekimas į bendrąją rinką neribojamas, sudedamąsias dalis. Kalbant apie CE ženklu nepažymėtas trąšas, ES valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines taisykles, galės toliau prekiauti šiais produktais nacionalinėje rinkoje.

Iniciatyvos „Inovacijų susitarimai“ pradžia (2016 m. gegužės mėn.)

Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą dėl žiedinės ekonomikos inovacijų susitarimų 8 , į kurį buvo galima atsiliepti nuo 2016 m. gegužės 26 d. iki rugsėjo 15 d. Šis kvietimas – tai bandomoji strategija, kuria siekiama padėti inovacijų kūrėjams įveikti reguliavimo kliūtis.

Iniciatyva „Inovacijų susitarimai“ siekiama suburti inovacijų kūrėjus, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas ir Komisijos tarnybas, siekiant išsiaiškinti ES teisės aktais arba valstybių narių įgyvendinimo priemonėmis sukuriamas suvokiamas reguliavimo kliūtis, trukdančias diegti inovacijas 9 . Jei bus patvirtinta, kad taikant ES teisės aktus atsiranda kliūtis, Komisija apsvarstys galimybę atlikti tolesnį šios reguliavimo kliūties vertinimą, dėl jos surengti konsultacijas ir įvertinti jos poveikį.

Iš 14-os skirtingų valstybių narių pateikti 32 pareiškimai dėl susidomėjimo 10 . Šiuose pareiškimuose paminėti tokie klausimai kaip suvokiamos reguliavimo kliūtys, trukdančios diegti inovacijas vandens, atliekų ir energetikos sektoriuose. Pirmąjį 2017 m. ketvirtį bus pasirašyti du inovacijų susitarimai: įgyvendinant pirmąjį bus nagrinėjamos suvokiamos teisinės kliūtys, susijusios su elektromobilumu ir antriniu baterijų perdirbimu; įgyvendinant antrąjį susitarimą bus nagrinėjamos reguliavimo kliūtys, kurių atsiranda norint tvariai valyti nuotekas naudojantis naujoviškomis anaerobinėmis membraninių bioreaktorių technologijomis.

Ekologinis projektavimas (2016 m. lapkričio mėn.)

Galimybė suremontuoti ar perdirbti gaminį ir pakartotinai naudoti jo sudedamąsias dalis ir žaliavas daugiausia priklauso nuo pradinio gaminio projekto. Po 2016 m. balandžio ir spalio mėn. vykusių politinių diskusijų dėl ekologinio projektavimo Komisija patvirtino pažangaus gaminių projektavimo svarbą ir nusprendė daugiausia pastangų skirti gaminių grupėms, turinčioms didžiausią energijos ir išteklių taupymo potencialą, ir papildomai sustiprinti faktinį reguliavimo veiksmų pagrindą. Tuo remiantis 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planas 11 , kuris įtrauktas į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“. Naujasis darbo planas, pagal kurį iki 2030 m. bus sutaupyta tiek energijos, kiek šiuo metu sudaro metinės Švedijos pirminės energijos sąnaudos, kartu kuriant darbo vietas ir skatinant inovacijas, mums padės pasiekti ES energetikos ir klimato politikos tikslus pagal Paryžiaus susitarimą.

Ekologinis projektavimas taip pat gali būti svarbus kuriant labiau žiedinę ekonomiką. Nors taikant ekologinio projektavimo priemones iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama energijos vartojimo efektyvumui, šiame darbo plane Komisija taip pat įsipareigojo sistemingiau nagrinėti galimybes nustatyti tokius žiedinės ekonomikos plėtrai svarbius gaminiams keliamus reikalavimus kaip gaminio patvarumas, tinkamumas taisyti, atnaujinamumas, konstrukcijos tinkamumas išardyti, informacijos pateikimas ir patogumas pakartotinai naudoti ir perdirbti. Tokių veiksmų bus imamasi tiek naujų gaminių grupių atžvilgiu, tiek peržiūrint esamas konkretiems gaminiams taikomas priemones. Jie bus naudingi visai vertės grandinei.

Šiame darbo plane nustatyti ateinančių kelerių metų prioritetai, susiję su naujomis gaminių grupėmis, kurias reikia išnagrinėti, ir su galiojančių ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentų peržiūromis. Komisija, siekdama įvertinti galimybes įtraukti IRT gaminius, įskaitant išmaniuosius telefonus, į ekologinio projektavimo darbo planą, taip pat pradės specialų tyrimą.

Kartu Komisija nustatė privalomus gaminių projektavimo ir žymėjimo reikalavimus, kad būtų galima lengviau ir saugiau išardyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti elektroninius ekranus (pvz., kompiuterių monitorius, televizorius ir į kitus gaminius įmontuotus elektroninius ekranus). Reglamento projekte 12 nustatyti reikalavimai, kuriais sudaromos antriniam perdirbimui palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, reikalavimai vengti virinti arba klijuoti tam tikras sudedamąsias dalis (pvz., spausdintines plokštes, kondensatorius, baterijas ir vidinius maitinimo šaltinius) ir žymėti plastikines dalis, taip pat nurodyti, ar gaminyje yra kadmio ir gyvsidabrio.

Be to, šiame reglamento projekte reikalaujama, kad gamintojai perdirbėjams teiktų informaciją apie, pavyzdžiui, plastikinių dalių, kurių sudėtyje yra bromintų antipirenų, vietą. Šiais reikalavimais turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos perdirbti ekranus, o tai padės pasiekti Direktyvoje dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 13 nustatytus antrinio perdirbimo tikslus.

Iš karto po to, kai priėmė Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Komisija taip pat paprašė Europos standartizacijos organizacijų nustatyti bendruosius tam tikrų gaminių patvarumo ir tinkamumo juos pakartotinai naudoti bei perdirbti standartus. Daugelį vartojimo prekių ir pramonės gaminių būtų galima padaryti patvaresnius ir tinkamus pakartotinai naudoti ir perdirbti, jeigu būtų nustatyti tinkami jų parametrai ir standartai.

Trys Europos standartizacijos organizacijos patenkino Komisijos prašymą ir pateikė bendrą darbo planą. Jos taip pat sudarė bendrą darbo grupę; ji parengs apie 20 bendrųjų standartų. Taip bus galima lengviau nuspręsti, kuriuos privalomus reikalavimus reikėtų parengti, siekiant didinti gaminių išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti atliekų kiekį.

Maisto atliekos (2016 m.)

Maisto atliekos – viena svarbiausių žiedinės ekonomikos sričių, kuriai reikėtų skirti dėmesio įvairiais vertės grandinės lygmenimis. Komisija įgyvendino keletą veiksmų, kuriais padedama kovoti su maisto švaistymu ir pasiekti šios srities darnaus vystymosi tikslą. Ji sukūrė suinteresuotiesiems subjektams skirtą maisto atliekų prevencijos platformą, padarė pažangą plėtodama ES maisto atliekų kiekio nustatymo metodiką ir parengė ES gaires, kad būtų galima lengviau dovanoti maisto produktus ir naudoti nebevartojamus maisto produktus kaip pašarą.

2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisija sukūrė ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformą 14 . Ši platforma bus pagrindinis ES lygmeniu veikiantis forumas, skirtas padėti visiems suinteresuotiesiems subjektams nustatyti veiksmus, reikalingus norint įvykdyti darnaus vystymosi tikslais apibrėžtą įsipareigojimą iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį, ir imtis šių veiksmų 15 . Šiame forume susitinka 70 narių, kurie atstovauja valdžios institucijoms (valstybių narių, ELPA šalių valdžios institucijoms, ES įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms) ir visiems maisto produktų vertės grandinės dalyviams, įskaitant maisto bankus ir kitas NVO. Pirmasis šios platformos dalyvių susitikimas įvyko 2016 m. lapkričio 29 d. Jo metu aptarti svarbiausi su maisto atliekomis susiję Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo rezultatai, įskaitant svarbiausius kriterijus, apsvarstytinus rengiant sistemingo maisto atliekų kiekio nustatymo ES metodiką. Šia metodika naudosis valstybės narės, vykdydamos Komisijos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Atliekų pagrindų direktyvos peržiūros nustatytus įpareigojimus teikti ataskaitas apie maisto atliekas.

2016 m. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, rengė ES gaires, skirtas maisto dovanojimui palengvinti. Šiose gairėse valstybių narių reguliavimo institucijos nuosekliau išaiškins maisto perskirstymo procesams taikomas ES taisykles. Šiomis gairėmis siekiama šalinti teisines ir praktines kliūtis, kurių tiek paramos teikėjams, tiek jos gavėjams kyla Europos Sąjungoje perskirstant saugaus maisto perteklių. Pagrindiniai šių gairių klausimai aptarti 2016 m. lapkričio 29 d. vykusiame platformos dalyvių susitikime, o pačios gairės bus paskelbtos 2017 m.

Komisija, siekdama suteikti nebevartojamų maisto produktų maisto medžiagoms papildomos vertės jas saugiai naudojant kaip pašarus, taip pat rengia gaires dėl nebevartojamų maisto produktų naudojimo gyvuliams šerti. Taip mažinamas maisto atliekų kiekis ir užtikrinama, kad nebevartojami maisto produktai nebūtų deginami arba išvežami į sąvartynus, kai tokiais produktais gyvūnų maisto racione galima pakeisti grūdus ir aliejingąsias sėklas, kartu atlaisvinant žemės maisto gamybai ir mažinant ES priklausomybę nuo importuojamų pašarų. Šių gairių projektas taip pat aptartas platformos dalyvių susitikime, o gairės bus baigtos rengti ir paskelbtos 2017 m.

Energijos gavimas iš atliekų (2017 m. sausio mėn.)

Kartu su šia ataskaita Komisija priima komunikatą dėl energijos gavimo iš atliekų ir jo vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką 16 . Pagrindinis šio komunikato tikslas – užtikrinti, kad ES išgaunant energiją iš atliekų būtų padedama pasiekti Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslus ir kad būtų griežtai vadovaujamasi ES atliekų hierarchija. Šiame komunikate taip pat nagrinėjama, kaip būtų galima stiprinti energijos gavimo iš atliekų vaidmenį, kad šis procesas prisidėtų prie energetikos sąjungos strategijoje ir Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Pasiūlymas iš dalies pakeisti direktyvą dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (2017 m. sausio mėn.)

Kartu su šia ataskaita Komisija taip pat priima pasiūlymą 17 padaryti tikslinį Direktyvos dėl pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (Direktyvos dėl pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo) pakeitimą. Šis direktyvos projektas, kuriuo skatinama tam tikras elektros ir elektroninėje įrangoje naudojamas pavojingas medžiagas pakeisti kitomis medžiagomis, suteikia daugiau galimybių perdirbti tokios įrangos atliekas ir didinti tokios veiklos ekonominį pelningumą. Šiuo direktyvos projektu taip pat įgyvendinamas didžiausias atliekų hierarchijos prioritetas – atliekų prevencija.

Sudarant sąlygas veiklos vykdytojams ilgiau naudotis elektros ir elektronine įranga, pailgės jos gyvavimo ciklas ir ji bus šalinama vėliau, taigi susidarys mažiau papildomų atliekų, įskaitant pavojingas atliekas. Apskaičiuota, kad, taikant šią priemonę, ES per metus bus išvengiama daugiau kaip 3 000 tonų pavojingų atliekų 18 . Ilgiau naudojant elektros ir elektroninę įrangą taip pat būtų sutaupoma daugiau energijos ir žaliavų.

Pasiūlymas iš dalies pakeisti Direktyvą dėl pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo suteiks galimybę:

vykdyti tam tikros elektros ir elektroninės įrangos antrinės rinkos operacijas (pvz., perparduoti, patekti į naudotų prekių rinką) ir

taisyti tam tikros iki 2019 m. liepos 22 d. rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos atsargines dalis.

Siekdama sudaryti palankias sąlygas pasirengti pakartotinai naudoti ir tausojant aplinką apdoroti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, Komisija taip pat pradėjo elektroninių gaminių gamintojų ir perdirbėjų dialogą, kuriuo siekiama gerinti keitimąsi informacija apie pasirengimą pakartotinai naudoti ir apdoroti rinkai pateikiamą naują įrangą.

Žiedinės ekonomikos finansavimo paramos platforma (2017 m. sausio mėn.)

Teikiant šią ataskaitą, sukuriama platforma, kurioje suburiami Komisijos, Europos investicijų banko (EIB), finansų rinkos dalyvių ir įmonių atstovai, siekiant didinti informuotumą apie žiedinės ekonomikos verslo logiką ir skatinti investuotojus dalyvauti įgyvendinant žiedinės ekonomikos projektus. Nors žiedinės ekonomikos nauda verslui akivaizdi, ši žinia dar turi pasiekti nemažą ES įmonių ir finansų bei bankų sektoriaus dalį.

Ši platforma bus grindžiama trimis ramsčiais:

koordinavimo ir informuotumo didinimo ramstis padės projektų vykdytojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams keistis geriausia patirtimi. Naudojantis šiuo ramsčiu bus analizuojami žiedinės ekonomikos projektų požymiai ir jų finansavimo poreikiai, teikiamos konsultacijos dėl jų galimybių duoti pelno ir koordinuojama veikla, susijusi su žiedinės ekonomikos finansavimu. Šiuo tikslu bus sudaryta speciali ekspertų grupė;

konsultaciniu ramsčiu bus naudojamasi siekiant plėtoti žiedinės ekonomikos projektus ir didinti jų galimybes duoti pelno;

finansavimo ramstis padės išnagrinėti, ar žiedinės ekonomikos projektams reikia specialios finansavimo priemonės.

3.Kitos 2016 m. įgyvendintos iniciatyvos

Be pirmiau išvardytų pagrindinių iniciatyvų, keletas kitų toliau išvardytų svarbių veiksmų, kurių ėmėsi Komisija, padėjo integruoti žiedinės ekonomikos principus į visą produktų gyvavimo ciklą, taikant tokias priemones kaip keitimasis geriausia patirtimi, viešieji pirkimai, vartotojų informavimas, konsultavimas, finansavimas ir paramos sistemos. Šios priemonės yra labai svarbios norint užtikrinti, kad į žiedinę ekonomiką įsitrauktų visi atitinkami ekonomikos subjektai ir kad žiedinė ekonomika laipsniškai taptų įprasta praktika.

Keliems pramonės sektoriams skirtos gairės dėl žiedinės ekonomikos, įtrauktos į geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus

Komisija žiedinės ekonomikos aspektus įtraukė į geriausių prieinamų gamybos būdų informacinius dokumentus 19 (GPGB informacinius dokumentus), į kuriuos ES valstybės narės turi atsižvelgti išduodamos leidimus dėl pramonės įrenginių. Tai padės mažinti susidarančių atliekų kiekį, didinti antrinio perdirbimo mastą ir naudoti mažiau išteklių, taip toliau didinant pramonės šakų, kurioms taikoma Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, tvarumą ir konkurencingumą. Be to, GPGB informaciniuose dokumentuose nustatomi nauji gamybos būdai, kuriuos taikant integruojami žiedinės ekonomikos plėtrai svarbūs aspektai, ir taip pramonės procesuose skatinama diegti inovacijas.

Pavyzdžiui, prie spalvotųjų metalų pramonės geriausių prieinamų gamybos būdų priskiriami gamybos būdai, kuriais siekiama:

naudoti daugiau antrinių žaliavų, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti susidarančių nuotekų kiekį, o tai padeda taupyti gamtos išteklius;

mažinti susidarančių atliekų kiekį, pavyzdžiui, ieškant alternatyvių proceso atliekų naudojimo būdų.

Žalieji viešieji pirkimai

2016 m. Komisija paskelbė naujus biurų pastatams, keliams ir kompiuteriams bei monitoriams taikytinus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus 20 . Šiuos kriterijus gali savanoriškai taikyti valdžios institucijos. Į juos įtraukti žiedinės ekonomikos plėtrai svarbūs reikalavimai. Pavyzdžiui, kompiuteriai ir monitoriai turi būti sukurti taip, kad juos būtų galima pataisyti naudojantis įprastais įrankiais, o baterijas – lengvai pakeisti, taip pat atlyginama už galimybę šiuos gaminius atnaujinti. Be to, skatinama tiesiant kelius ir statant pastatus naudoti perdirbtas medžiagas. Kadangi viešiesiems pirkimams tenka didelė Europos vartojimo dalis, pereinant prie žiedinės ekonomikos bus labai svarbu įtraukti reikalavimus, susijusius su valdžios institucijų vykdomų viešųjų pirkimų „žiediškumu“.

Atnaujintos gairės dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo. Veiksmai dėl ekologiškumo teiginių

2016 m. gegužės 25 d. Komisija priėmė patikslintą savo parengtų Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo gairių redakciją 21 , į kurią įtraukta konkrečių aspektų, kaip didinti ekologiškumo teiginių patikimumą ir skaidrumą. Šiose gairėse nagrinėjama klaidinga, neaiški, nesuprantama arba dviprasmiška informacija, įskaitant su žiedine ekonomika susijusius teiginius. Tai padės apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios ir nepagrįstos komercinės informacijos 22 . Dėl klaidinančių teiginių vartotojai gali prarasti pasitikėjimą etiketėmis, o įmonės – nebūti linkusios teikti teisingų ir tinkamų teiginių; tai apskritai trukdo plėtoti žiedinę ekonomiką. Į šias patikslintas gaires įtrauktos rekomendacijos, kurias pateikė įvairių suinteresuotųjų subjektų grupė ekologiškumo teiginių klausimais, – ją sudaro nacionalinės valdžios institucijų, Europos verslo organizacijų, vartotojų asociacijų ir aplinkos srityje dirbančių NVO atstovai 23 .

Persvarstyto reglamento dėl atliekų vežimo vykdymo užtikrinimo stiprinimas

2016 m. liepos 28 d. Komisija priėmė įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma preliminari muitinės ir atliekų kodų atitikmenų lentelė 24 . Ši nauja priemonė padės muitinės pareigūnams nustatyti per ES sienas neteisėtai vežamas atliekas, pavyzdžiui, paženklintas kaip naudotos prekės. Ši priemonė padės geriau užtikrinti Reglamento dėl atliekų vežimo vykdymą ir užkirsti kelią vertingų žaliavų išvežimui iš ES.

Atliekų surinkimo sistemų gerosios patirties pavyzdžiai

2016 m. Komisija visose ES valstybėse narėse nustatė gerosios patirties, susijusios su rūšiuojamuoju atliekų surinkimu, pavyzdžius ir skatino jais vadovautis. Komisija patikrino, kaip ES valstybėse narėse įgyvendinamos rūšiuojamojo atliekų surinkimo programos, taip pat įvertino rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemų teisinį pagrindą ir praktinį įgyvendinimą. Remiantis šiuo įvertinimu, po patikrinimo pateikta keletas įvairiems sprendimų priėmimo lygmenims skirtų rekomendacijų 25 . Šios rekomendacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir ES valstybėmis narėmis aptartos per 2016 m. sausio 29 d. vykusią konferenciją 26 . Be to, ši darbo kryptis remiama programos „Horizontas 2020“ lėšomis, t. y. finansuojama keletas konkrečių šios srities projektų 27 .

Pakartotinis vandens naudojimas

2016 m. birželio mėn., siekiant į vandens planavimą ir valdymą geriau įtraukti pakartotinio vandens naudojimo principus, pagal Vandens pagrindų direktyvos bendrąją įgyvendinimo strategiją 28 parengtos atitinkamos gairės 29 . Kadangi kai kuriuose ES regionuose padidėjo vandens trūkumo problema, saugus ir ekonomiškai efektyvus pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas yra vertinga, bet nepakankamai dažnai naudojama priemonė, kuria būtų galima tiekti didesnį vandens kiekį ir mažinti ištekliams daromą spaudimą 30 . Sudarius palankesnes sąlygas pakartotinai naudoti vandenį žemės ūkyje, taip pat bus padedama perdirbti maisto medžiagas ir jomis pakeisti kietąsias trąšas.

2016 m. balandžio 7 d. Komisija paskelbė pradinį būsimos iniciatyvos, susijusios su minimaliais pakartotinio vandens naudojimo drėkinimo ir vandeningojo sluoksnio papildymo srityse kokybės reikalavimais, poveikio vertinimą. 2016 m. spalio 28 d. Komisija pradėjo atviras viešas konsultacijas dėl politikos galimybių 31 .

2016 m. nuspręsta pakartotinį vandens naudojimą laikyti didžiausiu Europos inovacijų partnerystės (EIP) dėl vandens prioritetu, kuris buvo pristatytas 2016 m. vasario 10 d. Leuvardene vykusioje EIP konferencijoje.

Statyba ir griovimas

2016 m. lapkričio 9 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl savanoriško šio sektoriaus statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. Šio protokolo tikslas – tobulinti atliekų nustatymą, šaltinių atskyrimą ir atliekų surinkimą, taip pat logistiką, perdirbimą ir kokybės valdymą. Taigi šis protokolas padės didinti pasitikėjimą perdirbtų medžiagų kokybe ir skatinti jas naudoti statybos sektoriuje.

Vertinant pagal kiekį, statybos ir griovimo atliekų srautai yra didžiausi ES. Atliekų pagrindų direktyvoje 2008/98/EB nustatytas tikslas iki 2020 m. pakartotinai naudoti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų. Vis dėlto galimybės pakartotinai naudoti ir perdirbti šiuos atliekų srautus nėra visapusiškai išnaudojamos. Viena iš kliūčių – nepakankamas pasitikėjimas perdirbtų medžiagų, gaunamų iš statybos ir griovimo atliekų, kokybe.

Programos „Horizontas 2020“ lėšomis taip pat remiama keletas šios srities inovacijų projektų.

Biomasė ir biologiniai produktai

2016 m. lapkričio 30 d. nauja redakcija išdėstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 32 , kuri įtraukta į dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“ 33 , Komisija priėmė visų bioenergijos naudojimo būdų tvarumo kriterijus. Siekdama mažinti ribotiems biomasės ištekliams daromą spaudimą, Komisija pasiūlė viešąją paramą skirti tik veiksmingam biomasės pavertimui elektros energija 34 . Taip bus palengvinama sąveika su žiedine ekonomika naudojant biomasę, visų pirma – medieną, kurią galima naudoti įvairiems produktams, taip pat energijai, gaminti.

Parama žiedinei ekonomikai naudojant sanglaudos politikos fondus ir pažangiosios specializacijos strategijas

2016 m. Komisija, siekdama padėti ES valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti sanglaudos politikos fondų lėšomis žiedinei ekonomikai remti, vykdė tikslinę informavimo veiklą 35 . Žiedinė ekonomika buvo viena iš 2016 m. gruodžio mėn. paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Inovatyvūs miestų plėtros veiksmai“ 36 temų. Žiedinė ekonomika taip pat buvo viena iš pagrindinių Europos regionų ir miestų savaitės temų ir viena iš 2016 m. apdovanojimų „RegioStars“ 37 , per kuriuos nustatomi išskirtiniai ES lėšomis finansuojami regioninės plėtros projektai, kategorijų.

Daugelyje regionų su žiedine ekonomika susiję prioritetai nustatyti jų pažangiosios specializacijos strategijose, kurios yra jų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendinant sanglaudos politiką orientyras. 2016 m. pradėjo veikti naujos teminės pažangiosios specializacijos platformos, padedančios šiems regionams tarpusavyje bendradarbiauti vertės grandinėse tokiais klausimais kaip pramonės modernizavimas, žemės ūkio maisto produktai ir energetika 38 .

Moksliniai tyrimai ir inovacijos. Iniciatyva „Žiedinės ekonomikos pramonė 2020“

Pagal programos „Horizontas 2020“ 2016–2017 m. darbo programą 650 mln. EUR numatyta prioritetinei sričiai „Žiedinės ekonomikos pramonė 2020“, pagal kurią skiriama lėšų žiedinės ekonomikos metodo pagrįstumui ekonomikos ir aplinkos apsaugos požiūriais įrodyti ir kartu suteikiamas stiprus postūmis ES imtis pramonės pertvarkymo priemonių. 2016 m. šioje prioritetinėje srityje paskelbta keletas kvietimų teikti paraiškas, įskaitant kvietimą teikti paraiškas, susijusį su žiedinės ekonomikos sisteminių ekologinių inovacijų metodų didelio masto projektais ir vandens vaidmeniu žiedinėje ekonomikoje. Neseniai atliktas pagal šias temas pateiktų pasiūlymų vertinimas ir rengiamasi pasirašyti atrinktų projektų dotacijų susitarimus. 2016 m., siekiant padėti kurti ir diegti bazines didelio poveikio technologijas, būtinas ES gamybai įvairiuose sektoriuose remti, pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus „Ateities gamyklos“, „Tvaraus gamybos proceso pramonė“ ir „Biologinės pramonės sektoriai“ taip pat paskelbta papildomų kvietimų teikti paraiškas.

Technologijų paslaugos, kuriomis siekiama padėti gamybos veiklą vykdančioms MVĮ greičiau pradėti naudotis pažangiosiomis netaršios gamybos technologijomis

2016 m. lapkričio 8 d. Komisija pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbė kvietimą teikti paraiškas sukurti MVĮ skirtą pagal vieno langelio principą veikiančią prieigą prie pažangiųjų netaršios gamybos technologijų paslaugų ir (arba) infrastruktūros 41 . Nors Europoje patentų išdavimo ir prekybos srityje pasiekta gerų rezultatų, Europos įmonėms vis dar sudėtinga pradėti naudotis pažangiosios gamybos sprendimais. Daugeliui MVĮ trūksta išteklių ar kompetencijos, kad jos galėtų integruoti su netaršia gamyba susijusias novatoriškas pažangiąsias gamybos technologijas.

Šio kvietimo teikti paraiškas tikslas – sudaryti sąlygas gamybos veiklą vykdančių MVĮ kritinei masei trejus metus naudotis šia pagal vieno langelio principą veikiančia sistema, kad jos galėtų į savo gamybos procesus integruoti pažangiąsias gamybos technologijas ir priimti informacija grindžiamus sprendimus dėl tolesnių investicijų. Teikti paraiškas pagal šį kvietimą bus galima iki 2017 m. kovo 28 d.

4.Pagrindinės 2017 m. iniciatyvos

2017 m. Komisijos darbo programoje patvirtinami visapusiški įsipareigojimai užtikrinti, kad Žiedinės ekonomikos veiksmų planas būtų įgyvendinamas laiku. 2017 m. Komisija, siekdama didinti plastiko atliekų antrinio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo ekonominį naudingumą, gerinti šių procesų kokybę ir didinti jų mastą, mažinti į aplinką patenkančių plastiko atliekų kiekį ir atskirti plastiko gamybą nuo iškastinio kuro, pateiks pasiūlymą dėl plastiko atliekų strategijos.

Komisija taip pat pateiks išsamią teisinių, techninių ar praktinių problemų, kurių kyla kartu taikant cheminių medžiagų, produktų ir atliekų tvarkymo teisės aktus ir kurios gali trukdyti perkelti perdirbtas medžiagas į realiosios ekonomikos procesus, analizę. Visų pirma Komisija išnagrinės galimybes teikti daugiau informacijos apie produktuose ir atliekose esamas susirūpinimą keliančias chemines medžiagas, taip pat palengvinti perdirbtose medžiagose randamų susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų valdymą. Šiomis pastangomis siekiama ne tik skatinti netoksiškų medžiagų ciklus, bet ir dažniau naudoti antrines žaliavas.

Komisija, siekdama skatinti saugiai pakartotinai naudoti išvalytas nuotekas, kartu užtikrinant, kad pakartotinio vandens naudojimo praktika atitiktų sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus ir kad ES būtų galima laisvai prekiauti maisto produktais, taip pat pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimalių kokybės reikalavimų.

2017 m. taip pat bus pateikta stebėsenos sistema, kuria naudojantis bus įvertinama pažanga, padaryta ES ir jos valstybėse narėse plėtojant žiedinę ekonomiką.

2017 m. įgyvendinant Ekologinio projektavimo darbo planą daugiau dėmesio bus skiriama ne tik energijos vartojimo efektyvumui, bet ir žiedinei ekonomikai bei išteklių naudojimo efektyvumui.

Pirmąjį 2017 m. ketvirtį Komisija taip pat paskelbs ES ekologinio ženklo ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (angl. EMAS) tinkamumo patikrą.

2017 m. bus labai svarbūs plėtojant politikos dialogą su suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant šio tikslo, per 2017 m. kovo 9–10 d. Briuselyje vyksiančią tarpinstitucinių suinteresuotųjų subjektų žiedinės ekonomikos konferenciją pradės veikti Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma.

5.Išvados

Ateinančius kelerius metus, siekiant užtikrinti, kad žiedinė ekonomika taptų visiems europiečiams naudinga tikrove, bus labai svarbu išlaikyti pagreitį, susidariusį priėmus žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį ir ėmusis veiksmų visais lygmenimis. Nuosekliai įgyvendinamas veiksmų planas ir greitai priimami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl atliekų ir trąšų padės nurodyti investuotojams aiškią kryptį ir remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos.

(1) https://ec.europa.eu/energy/en/news/commission-proposes-new-rules-consumer-centred-clean-energy-transition.  

(2)  COM(2016) 739 final.

(3) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016C1224%2801%29&rid=2.

(4)   http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2015:635:FIN.

(5)   https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-157-LT-F1-1.PDF.

(6)   https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-157-LT-F1-1.PDF.

(7) http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/15949?locale=lt.

(8)   https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home.

(9)   https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm.

(10)   https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm?pg=home.

(11) COM(2016) 773 final.

(12)  Komisijos reglamento, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi elektroninių ekranų ekologinio projektavimo reikalavimai, projektas.

(13)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

(14)   http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/eu_actions/eu-platform/index_en.htm .

(15)   http://ec.europa.eu/food/safety/food_waste/index_en.htm .

(16)  COM(2017) 34.

(17)  COM(2017) 38.

(18)  SWD(2017) 22 ir SWD(2017) 23.

(19)   http://eippcb.jrc.ec.europa.eu/reference/.

(20)   http://ec.europa.eu/environment/gpp/eu_gpp_criteria_en.htm.

(21)   http://ec.europa.eu/justice/consumer-marketing/files/ucp_guidance_lt.pdf.

(22)   http://ec.europa.eu/consumers/consumer_rights/unfair-trade/environmental-claims/index_en.htm .

(23)   http://ec.europa.eu/consumers/consumer_rights/unfair-trade/unfair-practices/files/mdec_compliance_criteria_en.pdf.

(24)  2016 m. liepos 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1245 , kuriuo nustatoma preliminari Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros kodų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo III, IV ir V prieduose pateiktų su atliekomis susijusių įrašų atitikmenų lentelė.

(25)   http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/pdf/Separate%20collection_Final%20Report.pdf.

(26)   http://ec.europa.eu/environment/waste/eventspast/separate_waste.htm.

(27)  Pagal 2015 m. kvietimą teikti partnerystės žaliavų srityje paraiškas, teikiamą įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ 5-ąjį visuomenės uždavinį, Komisija finansuoja projektą „IMPACTPapeRec“, kuriuo skatinama įgyvendinti dalyvavimu grindžiamas rūšiuojamojo popieriaus surinkimo, siekiant jį veiksmingai perdirbti, strategijas. Šis projektas susijęs su geriausia patirtimi, įgyta atskirai surenkant popierių, siekiant jį veiksmingai perdirbti. 2017 m. pagal temą „Atliekų surinkimo sistemų gerosios patirties pavyzdžiai“ bus finansuojamas kitas projektas, o jam bus skirta iki 1,5 mln. EUR.

(28)   http://ec.europa.eu/environment/water/water-framework/objectives/implementation_en.htm.

(29)   http://ec.europa.eu/environment/water/pdf/Guidelines_on_water_reuse.pdf.

(30)   http://ec.europa.eu/environment/water/reuse.htm.

(31)   http://ec.europa.eu/environment/consultations/reused_water_en.htm .

(32) http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/1_en_act_part1_v7_1.pdf.

(33)   https://ec.europa.eu/energy/en/news/commission-proposes-new-rules-consumer-centred-clean-energy-transition.

(34)  Išskyrus atvejus, kai esama tinkamai pagrįstų su elektros energijos tiekimo saugumu susijusių priežasčių.

(35) http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/factsheets/2016/cohesion-policy-support-for-the-circular-economy). Taip pat surengė keletą renginių ir paskelbė leidinį, kuriame glaustai išdėstytos finansavimo galimybės ir gerosios patirties pavyzdžiai (galima rasti adresu

(36)   http://www.uia-initiative.eu/.

(37)   http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/regio-stars-awards/.

(38)   http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/.  

(39)   http://www.circularocean.eu/.  

(40)   http://www.resyntex.eu/.

(41)   http://ec.europa.eu/research/participants/portal/desktop/en/opportunities/h2020/topics/innosup-03-2017.html .

(42) http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/green-action-plan_lt.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 01 26

COM(2017) 33 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo

Veiksmai, kurių imtasi priėmus Žiedinės ekonomikos veiksmų planą