EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2016 09 14
COM(2016) 597 final
2016/0276(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų
{SWD(2016) 297 final}
{SWD(2016) 298 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai
Nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai buvo pristatytas Investicijų planas Europai, pagerėjo investicijų augimo sąlygos ir grįžta pasitikėjimas Europos ekonomika ir jos augimu. Sąjungos ekonomika jau ketvirtus metus nuosaikiai atsigauna: 2015 m. BVP augimas siekė 2 %. Priėmus Investicijų planą inicijuotos visapusiškos pastangos jau duoda konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad didesnių investicinių projektų makroekonominis poveikis negali būti matomas iš karto. Tikimasi, kad 2016 ir 2017 m. investuojama bus vis daugiau, nors dar ne tiek, kiek anksčiau;
2016 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“, kuriame išdėstė ligšiolinius Investicijų plano rezultatus ir numatė tolesnius veiksmus, be kita ko, pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą ilgiau nei iš pradžių numatytą trejų metų laikotarpį, taikant galiojančią sistemą išplėsti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) linijos veiklos mastą ir patobulinti Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC); 2016 m. birželio 28 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „Investicijų planas Europai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), jau davė konkrečių rezultatų ir yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais. Komisija ketina netrukus pateikti pasiūlymų dėl ESIF ateities; šiuos pasiūlymus turėtų kuo skubiau išnagrinėti Europos Parlamentas ir Taryba“.
ESIF buvo įsteigtas pradiniam trejų metų laikotarpiui siekiant sutelkti bent 315 mlrd. EUR investicijų. Atsižvelgdama į ESIF sėkmę, Komisija yra pasirengusi dvigubai prailginti fondo veiklos laikotarpį ir padvigubinti jo finansinį pajėgumą. Šiandien pristatomas teisinis veiklos pratęsimas apima dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpį ir dėl jo iki 2020 m. turėtų būti suteikta iš viso bent pusė trilijono eurų investicijų. Pasiūlymas atitinka Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Finansinio reglamento peržiūrą, kurią Komisija siūlo tuo pačiu metu, kad sukurtų tvirtą Sąjungos finansinių įsipareigojimų valdymo sistemą. Siekdama dar padidinti ESIF pajėgumą ir pasiekti, kad investicijos padvigubėtų, Komisija ragina pirmumo tvarka prisidėti ir valstybes nares. Atsižvelgdama į tai Komisija šiandien priėmė pasiūlymą, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos prisidėti prie ESIF pajėgumo prisiimti riziką, numatant galimybę valstybėms narėms perkelti joms pagal pasidalijamojo įgyvendinimo principą skirtus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius, kad būtų dar labiau sustiprintas ESIF pajėgumas.
Dėl laikotarpio po 2020 m. Komisija ketina pateikti reikiamus pasiūlymus, kad užtikrintų, kad strateginės investicijos toliau būtų tvariai tęsiamos.
Pernai pradėjęs veikti Komisijos strateginės investavimo partnerės, Europos investicijų banko (EIB) grupės, įgyvendinamas ir bendrai finansuojamas ESIF sėkmingai veikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką kartu pritraukiant kuo daugiau privačiojo sektoriaus įnašų. Rinkos įtrauktis buvo ypač greita pagal mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) liniją; šioje srityje ESIF veiklos rezultatai pranoko lūkesčius. Siekiant užtikrinti pakankamai lėšų, kad per ESIF toliau būtų galima teikti finansavimą MVĮ, 2016 m. liepos mėn. 500 mln. EUR buvo padidintas MVĮ linijos veiklos mastas atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytus galiojančius rodiklius. Tikimasi, kad iki 2016 m. liepos mėn. EIB grupės patvirtinti projektai ESIF garantijai gauti iš viso sutelks 115,7 mlrd. EUR investicijų 26 valstybėse narėse, o paramą gaus maždaug 200 000 MVĮ; tai padės ateityje Europoje kurti darbo vietas, taip pat didinti jaunimo užimtumą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) ir Europos investicinių projektų portalo (EIPP) veiklos pradžia taip pat buvo sėkminga. EIKC jau atsakė į maždaug 230 prašymų iš 27 valstybių narių, o EIPP nuo savo veiklos pradžios 2016 m. birželio 1 d. jau paskelbė daugiau nei 100 investicinių projektų, kad investuotojai galėtų iš karto pasinaudoti investavimo galimybėmis visoje Europoje.
Stengdamasi pagerinti Europos investavimo aplinką, Komisija pateikė konkrečių iniciatyvų, kaip padėti remti investicijas ir finansuoti realiąją ekonomiką, kaip antai sumažinti kapitalo poreikio koeficientą į infrastruktūrą investuojančioms draudimo ir perdraudimo bendrovėms ir patvirtinti praktines valstybės pagalbos taisyklių taikymo gaires viešojo infrastruktūros finansavimo srityje. Be to, energetikos sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijose ir Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje yra konkrečių priemonių, kuriomis, jas visapusiškai įgyvendinus, šalinamos konkrečios kliūtys ir toliau gerinama investavimo aplinka. Pavyzdžiui, rengiamais pasiūlymais, susijusiais su vidaus elektros energijos rinka, atsinaujinančiąja energija ir energetikos sąjungos valdymu, bus užtikrintas ilgalaikis reglamentavimo aiškumas ir stabilumas ir sudarytos sąlygos investuoti į energetikos sektorių. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia, kad EIB tapo pasauliniu lyderiu leidžiant žaliąsias obligacijas, kuriomis padedama finansuoti tvarius projektus. Kapitalo rinkų sąjunga padės pašalinti finansines investavimo kliūtis, bendrosios rinkos strategija padės užtikrinti veiksmingesnes viešųjų pirkimų rinkas, o dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos padidės skaitmeninio sektoriaus reglamentavimo tikrumas.
ESIF teikiamas finansavimas nepakeičia valstybėms narėms nustatyto reikalavimo vykdyti būtinas reformas siekiant pašalinti per Europos semestrą nustatytas investavimo kliūtis tokiose srityse, kaip nemokumas, viešieji pirkimai, teismų sistemos ir viešojo administravimo veiksmingumas ar sektoriams skirtas reglamentavimas. Komisija jau paskelbė nemažai konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl investavimo srities reformų. Šios reformos yra būtinos siekiant išlaikyti ir padidinti investavimo lygį valstybėse narėse.
Investicijų plano sukurtą teigiamą pagreitį reikėtų išlaikyti, taip pat reikia toliau stengtis sugrąžinti ilgalaikių tvarių investicijų tendenciją. Investicijų plano mechanizmai veikia ir turėtų būti sustiprinti, kad toliau būtų telkiamos privačios investicijos į Europos ateičiai svarbius sektorius, taip pat į tuos sektorius, kuriuose tebėra rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemų. ESIF toliau siekia remti investicijas, kurių EIB ir EIF nebūtų galėję įvykdyti arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti pagal esamas Sąjungos finansines priemones tuo pačiu laikotarpiu arba tokiu pat mastu.
Atsižvelgiant į pradinį investavimo laikotarpį, reikėtų pritraukti kuo daugiau privačiųjų investicijų, o pagrindinis paramos, teikiamos pagal šį pasiūlymą, gavėjas bus MVĮ. Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas projektams, kuriais padedama siekti COP 21 tikslų. Pratęsus ESIF veiklos laikotarpį, ne tik bus galima pratęsti sėkmingai veikiančios sistemos taikymą, bet ir bus perduota svarbi žinia projektų rengėjams ir jie bus paskatinti teikti projektus EIB.
Pagrindinis pasiūlymo elementas – tolesnis ESIF remiamų projektų papildomumo sustiprinimas. Dar aiškiau nustatyta, kad ESIF remiamais projektais turi būti sprendžiamos neoptimalios investavimo aplinkos ir rinkos nepakankamumo problemos, – tai įtraukta į tinkamumo kriterijus. Kaip užtikrinantys papildomumą buvo nurodyti Europai svarbūs tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos.
Pasiūlyme numatytas ne tik ESIF veiklos laikotarpio pratęsimas, bet ir tam tikri techniniai ESIF ir Europos investavimo konsultacijų centro patobulinimai, atsižvelgiant į pirmaisiais įgyvendinimo metais įgytą patirtį.
Svarbus pasiūlymo tikslas – padidinti ESIF naudojimą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose. Šiuo požiūriu labai svarbi yra galimybė ESIF paramą lengviau derinti su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, nes tai leidžia sutelkti papildomų privačiojo sektoriaus investicijų. Kad būtų galima palengvinti tokį derinimą, Komisija šiandien taip pat priėmė pasiūlymą, kuriuo siekiama supaprastinti Bendrųjų nuostatų reglamentą. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga numatyti galimybę su ESIF remiamomis operacijomis susijusius kontrolės ir patikinimo mechanizmus naudoti, kad būtų laikomasi atitinkamų reikalavimų, taikomų kitiems ES finansavimo šaltiniams, iš kurių finansuojamas tas pats projektas; taip būtų racionalizuotos procedūros bei padidintas veiksmingumas.
Parama Europos mažiau išsivysčiusiems regionams ir pereinamojo laikotarpio regionams padidinama aiškiai nurodant pramonės sektorių, kuris kitu atveju nebūtų įtrauktas į bendruosius tikslus. Be to, sanglaudos šalyse tam tikromis sąlygomis būtų leidžiamos ESIF remiamos investicijos į greitkelius (tokios paramos iš esmės turėtų būti vengiama).
Komisija taip pat siūlo ESIF labiau orientuoti į ES politinius prioritetus, susijusius su klimato kaita, pavyzdžiui, nustatyti minimalų klimatui palankių projektų tikslą ir paramą greitkeliams apriboti tik tiems projektams, kurie yra susiję su privačiosiomis investicijomis sanglaudos šalyse, arba tarpvalstybiniams transporto projektams, kuriuose dalyvauja bent viena sanglaudos šalis. Be to, Komisija pripažįsta, kad svarbu dalį Sąjungos biudžeto, pavyzdžiui, skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), naudoti kaip dotacijas, derinamas su ESIF parama. Dotacijų derinimas su ESIF lėšomis padės projektams tapti ekonomiškai ir finansiškai perspektyviems, todėl, pritraukiant papildomų išteklių iš privačiųjų investuotojų, padidės pridėtinė Sąjungos išlaidų vertė. Be to, atsižvelgiant į reikšmingą ekonominį didinamąjį poveikį, kurį turi investicijos į gynybos sektorių ir kurį lemia šalutinis poveikis ir technologijų perdavimas kitiems sektoriams, taip pat darbo vietų kūrimas, būtų tikslinga apsvarstyti galimybę į ESIF veiklos sritį įtraukti su gynyba susijusius investicinius projektus, taigi, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu pakeisti EIB skolinimo politikoje nustatytus tinkamumo kriterijus.
Kalbant apie EIKC, pasiūlyme numatyta labiau pritaikyta techninė pagalba projektams, kuriuose dalyvauja kelios valstybės narės, projektams, kurie padeda siekti COP 21 tikslų, ir ESIF lėšų derinimui su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais, kaip antai Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemone. Ši parama daugiausia bus orientuojama į pagal esamą tvarką nepakankamai tenkinamus poreikius.
Šiuo klausimu ESIF pasiūlyme taip pat numatyta, kad EIKC turėtų aktyviai padėti siekti sektorinio ir geografinio ESIF įvairinimo tikslo, prireikus padėdamas EIB inicijuoti projektus.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
2014 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikė Investicijų planą Europai, išsamią strategiją, skirtą Europoje panaikinti dėl ekonomikos ir finansų krizės susidariusį investicijų trūkumą. Pasiūlymas pratęsti ESIF veiklos laikotarpį visiškai atitinka politikos srityje galiojančias politines nuostatas, visų pirma ESIF ir kitų Sąjungos finansavimo šaltinių, skirtų investicijoms į infrastruktūrą valstybėse narėse, nuostatas. Tokias lėšas derinti su ESIF yra įmanoma ir Komisija siūlo teisės aktų pakeitimus, kad dar labiau palengvintų tokį derinimą.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas atitinka didžiausius ES politikos prioritetus, pavyzdžiui, 2020, 2030 ir 2050 m. klimato politikos ir energetikos sistemas, įskaitant energetikos sąjungą ir Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21) prisiimtus įsipareigojimus, Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, strategiją „Europa 2020“, bendrąją skaitmeninę rinką, kapitalo rinkų sąjungą, bendrosios rinkos strategiją, bendrą Europos transporto erdvę, Europos naujų įgūdžių darbotvarkę ir kitus ilgalaikius ES strateginius prioritetus, ir prie jų prisideda.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 ir 173 straipsniai, 175 straipsnio trečia pastraipa ir 182 straipsnio 1 dalis. Šiame pasiūlyme išdėstoma teisinė sistema, kurios reikia norint pratęsti ESIF veiklos laikotarpį iki dabartinės finansinės programos pabaigos, taip pat padaryti techninius EIKC pakeitimus.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlyto veiksmo tikslų ir todėl tų tikslų geriau siekti ES lygmeniu. Dėl valstybių narių fiskalinio pajėgumo veikti skirtumų ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio siekiami tikslai geriau gali būti pasiekti Sąjungos lygmeniu. Konkrečiai Sąjungos lygmens veiksmais užtikrinama masto ekonomija naudojant Sąjungos biudžeto lėšas kartu su EIB grupės finansavimu, skatinant privačias investicijas visoje Sąjungoje ir kuo geriau šiuo tikslu išnaudojant Europos institucijas ir jų patirtį bei žinias. Todėl didinamasis poveikis ir poveikis vietoje bus gerokai didesni, nei galėtų būti pasiekti vienoje valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje vykdoma investicijų kampanija. Dėl Sąjungos bendrosios rinkos, taip pat dėl to, kad nenumatoma paskirstyti lėšų projektams pagal konkrečias šalis ar sektorius, bus užtikrintas didesnis patrauklumas investuotojams ir mažesnė bendra rizika.
•Proporcingumas
Pasiūlymu ketinama toliau didinti Europos ilgalaikio augimo perspektyvas sutelkiant privačias lėšas strateginėms investicijoms, atsižvelgiant į ribotus biudžeto išteklius. Juo neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
3.KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR VERTINIMAI
Po to, kai 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris Europos Parlamentui pristatė Investicijų planą Europai, Europos Vadovų Taryba 2014 m. gruodžio mėn. planą ir visas jo sudėtines dalis patvirtino ir paragino jį sparčiai įgyvendinti. EIB grupė išgirdo Europos Vadovų Tarybos raginimą ir 2015 m. sausio mėn. pradėjo investicinę veiklą pagal planą. Paskui Europos Parlamentas ir Taryba labai greitai, 2015 m. birželio mėn., priėmė reikalingą teisės aktų sistemą (Reglamentą (ES) 2015/1017). 2016 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“, kuriame išdėstė ligšiolinius Investicijų plano rezultatus ir numatė tolesnius veiksmus, be kita ko, pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą ilgiau nei iš pradžių numatytą trejų metų laikotarpį, taikant galiojančią sistemą išplėsti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) linijos veiklos mastą ir patobulinti Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC). 2016 m. birželio 28 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „[...] ESIF jau davė konkrečių rezultatų [...]“, ir paragino Europos Parlamentą ir Tarybą „kuo skubiau išnagrinėti“ Komisijos pasiūlymus dėl ESIF ateities.
Rengdama šį pasiūlymą Komisija pasirėmė Europos Vadovų Taryboje, Europos Parlamente ir Ministrų Taryboje reguliariai vykusių diskusijų rezultatais. Pasiūlymas taip pat buvo aptartas su EIB grupe ir su viešojo ir privačiojo sektorių atstovais, taip pat su nevyriausybinių organizacijų atstovais. 2016 m. rugsėjo 7 d. įvyko susitikimas su suinteresuotosiomis šalimis.
Suinteresuotosios šalys pabrėžė, kaip svarbu atrenkant ES garantija remtinus projektus taikyti griežtus kokybės kriterijus ir užtikrinti didesnį skaidrumą, visų pirma kiek tai susiję su papildomumu. Be to, buvo pasisakoma už ESIF geografinės ir sektorių aprėpties didinimą, ypatingą dėmesį skiriant projektams, kuriais padedama siekti COP 21 tikslų, taip pat projektams, kurie susiję su investicijomis į infrastruktūrą keliose valstybėse narėse. Suinteresuotosios šalys taip pat paprašė, kad EIKC aktyviau dalyvautų konkrečiose srityse ir kad turėtų daugiau bendrų pajėgumų prireikus padėti rengti projektus. Šiuo pasiūlymu atsižvelgiama į gautus atsiliepimus.
Be to, svarbių papildomų žinių dėl ESIF veiklos laikotarpio pratęsimo Komisija įgijo rengdama ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2015/1017 18 straipsnio 2 dalį.
Be vidaus vertinimo, išorės ekspertai atlieka nepriklausomą Reglamento (ES) 2015/1017 taikymo vertinimą. Jo rezultatus numatoma pateikti lapkričio mėn., kad į tame vertinime pateiktą informaciją būtų galima atsižvelgti diskusijose dėl teisės akto.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
ESIF skiriama ES garantija bus padidinta nuo 16 mlrd. EUR iki 26 mlrd. EUR. Iš 26 mlrd. EUR daugiausia 16 mlrd. EUR bus skirta garantijos panaudojimo reikalavimams iki 2018 m. liepos 6 d. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2015/1017 18 straipsnio 2 dalyje numatytą vertinimą, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo, ES garantijų fondo atidėjiniai iki 2020 m. sudarys 35 % visų ES garantijos įsipareigojimų. Kita vertus, siekiant per visą investavimo laikotarpį suteikti 26 mlrd. EUR garantiją, garantijų fondas turėtų būti padidintas 1,1 mlrd. EUR ir iš viso sudaryti 9,1 mlrd. EUR.
Mokėjimai į garantijų fondą sudarys 500 mln. EUR 2016 m., 2,3 mlrd. EUR 2017 m., 1,6 mlrd. EUR 2018 m., 1,4 mlrd. EUR 2019 m., 2,0 mlrd. EUR 2020 m., 450 mln. EUR 2021 m. ir 400 mln. EUR 2022 m. Įsipareigojimų asignavimai sudarys 1,35 mlrd. EUR 2015 m., 2,104 mlrd. EUR 2016 m., 2,641 mlrd. EUR 2017 m., 2,010 mlrd. EUR 2018 m., 167 mln. EUR 2019 m. ir 378 mln. EUR 2020 m. Dėl laipsniško garantijų fondo atidėjinių skyrimo neturėtų kilti rizika ES biudžetui per pirmuosius metus, nes galimų garantijos panaudojimo reikalavimų, susijusių su patirtais nuostoliais, poveikis bus juntamas tik per tam tikrą laiką. Užtikrinta galimybė prireikus pasiūlyti išimtines priemones.
Kaip ir esamos EIB veiklos atveju paramos gavėjai turės sumokėti EIB su ESIF operacijomis susijusias sąnaudas. Tos operacijos ir ES garantijos fondo išteklių investavimas turėtų duoti grynųjų teigiamų pajamų, kurios, kaip šiuo metu apskaičiuota, turėtų sudaryti 450 mln. EUR ir bus naudojamos garantijų fondui papildyti. Šiuo pasiūlymu reikalaujami veiklos asignavimai visa suma finansuojami pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. 500 mln. EUR turi būti perskirstyta 1A išlaidų kategorijoje iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansinių priemonių, o 150 mln. EUR turi būti finansuojama pasinaudojant nepaskirstytų lėšų marža.
Norint perskirstyti lėšas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės, reikia iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 5 straipsnį, kaip numatyta šio pasiūlymo 2 straipsnyje.
Transporto sektoriui ir energetikos sektoriui skirti finansiniai paketai, nustatyti tame 5 straipsnyje, turėtų būti sumažinti atitinkamai 155 mln. EUR ir 345 mln. EUR.
Teisinio nuoseklumo tikslais šis dalinis pakeitimas pagal 2 straipsnį taip pat apima telekomunikacijų sektoriui skirto finansinio paketo padidinimą 50 mln. EUR, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Reglamente (ES) 2015/1017 tinkamai numatyti stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Šiame pasiūlyme patikslinami vertinimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, atsižvelgiant į investavimo laikotarpio trukmę.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Į šį pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2015/1017 įtraukti šie pagrindiniai elementai:
a) Finansavimas
–ESIF veiklos laikotarpis pratęsiamas iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kad būtų pasiektas viso investavimo laikotarpio tikslas – bent 500 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų investicijų.
–ES garantija padidinama iki 26 mlrd. EUR, iš kurių daugiausia 16 mlrd. EUR skirta garantijos panaudojimo reikalavimams iki 2018 m. liepos 6 d.
–Tikslinė ES garantijos fondo norma patikslinama ir sudaro 35 % visų ES garantijos įsipareigojimų.
–EIB įnašas padidinamas nuo 5 mlrd. EUR iki 7,5 mlrd. EUR visam investavimo laikotarpiui. EIB įnašo padidinimui ir paskirstymui infrastruktūros ir inovacijų linijai ir MVĮ linijai turi pritarti atitinkami EIB sprendimų priėmimo organai.
–Papildomas įnašas iš Sąjungos bendrojo biudžeto ES garantijos fondui investicijoms per visą investavimo laikotarpį skiriamas perkeliant 500 mln. EUR turimo Europos infrastruktūros tinklų priemonės paketo finansinėms priemonėms ir 150 mln. EUR iš nepaskirstytų lėšų maržos.
–Apskaičiuotos 450 mln. EUR grynosios teigiamos pajamos, gautos paramos gavėjams padengiant sąnaudas ir investuojant garantijų fondo išteklius, bus naudojamos garantijų fondui papildyti.
b) Valdymas ir projektų atranka
–Padidintas papildomumas, kai ESIF remiamomis operacijomis sprendžiamos aiškiai nustatytos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, – tai įtraukta į tinkamumo kriterijus. Pasiūlyme taip pat pateikta išsamesnė papildomumo apibrėžtis ir laikoma, kad projektai pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją, susiejantys dvi ar daugiau valstybių narių, atitinka papildomumo reikalavimą, atsižvelgiant į jiems būdingą sudėtingumą ir Sąjungai teikiamą didelę pridėtinę vertę.
–Papildomai dėmesio skiriama projektams, kuriais padedama siekti Sąjungos plataus užmojo tikslų, nustatytų Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21). Taip pat vis daugiau bus remiami prioritetiniai energetikos tinklų jungčių projektai. Be to, pasiūlyme numatoma, kad reikėtų vengti ESIF paramą skirti greitkeliams, nebent jos reikia siekiant paremti privačiąsias investicijas į transporto sektorių sanglaudos šalyse arba į tarpvalstybinius transporto projektus, kuriuose dalyvauja bent viena sanglaudos šalis. Pasiūlyme numatoma, kad žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros projektai aiškiai priskiriami prie bendrųjų tikslų, kuriems gali būti skiriama ESIF parama. Be to, didesnė MVĮ finansavimo dalis bus skiriama atsižvelgiant į neįprastai didelę per ESIF teikiamo MVĮ finansavimo paklausą rinkoje: didesnio ESIF pajėgumo prisiimti riziką 40 proc. dalis turėtų būti skirta MVĮ galimybėms gauti finansavimą padidinti.
–Užtikrinamas didesnis skaidrumas nustatant įpareigojimą Investicijų komitetui savo viešai skelbiamuose ir prieinamuose sprendimuose paaiškinti priežastis, dėl kurių, jo manymu, tam tikrai operacijai turėtų būti suteikta ES garantija, taip pat paskelbiant rezultatų suvestinę, kai pasirašoma sutartis dėl operacijos, kuriai suteikta ES garantija. Pasiūlyme taip pat numatyta EIB ir EIF prievolė apie ESIF paramą informuoti galutinius gavėjus, įskaitant MVĮ.
–Patikslinamos ir sustiprinamos nuostatos, susijusios su Sąjungos gero mokesčių srities valdymo principų laikymusi, siekiant atsižvelgti į pastarojo meto šios srities politikos raidą.
–Tam tikri techniniai patikslinimai, susiję su: i) Komisijos ir EIB susitarimo dėl ESIF valdymo ir dėl ES garantijos teikimo ir dengiamų priemonių turiniu, visų pirma dėl subordinuotojo finansavimo, ir ii) nuostolių dėl valiutos kurso rizikos padengimu tam tikrose situacijose, turinio.
c) Europos investavimo konsultacijų centras
–Labiau pritaikytos techninės pagalbos paslaugos projektams, kuriuose dalyvauja kelios valstybės narės, projektams kurie padeda siekti COP 21 tikslų, skaitmeninei infrastruktūrai ir ESIF lėšų derinimui su kitais Sąjungos finansavimo šaltiniais. Ši parama daugiausia bus orientuojama į pagal esamą tvarką nepakankamai tenkinamus poreikius. Šiuo klausimu ESIF pasiūlyme taip pat numatyta, kad EIKC turėtų aktyviai padėti siekti sektorinio ir geografinio ESIF įvairinimo tikslo.
2016/0276 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 ir 173 straipsnius, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 182 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai buvo pristatytas Investicijų planas Europai, pagerėjo investicijų augimo sąlygos ir grįžta pasitikėjimas Europos ekonomika ir jos augimu. Sąjungos ekonomika jau ketvirtus metus nuosaikiai atsigauna: 2015 m. bendrojo vidaus produkto augimas siekė 2 %. Priėmus Investicijų planą inicijuotos visapusiškos pastangos jau duoda konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad didesnių investicinių projektų makroekonominis poveikis negali būti matomas iš karto. Tikimasi, kad 2016 ir 2017 m. investuojama bus vis daugiau, nors dar ne tiek, kiek anksčiau;
(2)šį teigiamą pagreitį reikėtų išlaikyti, taip pat reikia toliau stengtis sugrąžinti ilgalaikių tvarių investicijų tendenciją. Investicijų plano mechanizmai veikia ir turėtų būti sustiprinti, kad toliau būtų telkiamos privačios investicijos į Europos ateičiai svarbius sektorius, taip pat į tuos sektorius, kuriuose tebėra rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemų;
(3)2016 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“, kuriame išdėstė ligšiolinius Investicijų plano rezultatus ir numatė tolesnius veiksmus, be kita ko, pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą ilgiau nei iš pradžių numatytą trejų metų laikotarpį, taikant galiojančią sistemą išplėsti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) linijos veiklos mastą ir patobulinti Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC);
(4)EIB grupės įgyvendinamas ir bendrai finansuojamas ESIF sėkmingai veikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Rinkos įtrauktis buvo ypač greita pagal MVĮ liniją; šioje srityje ESIF veiklos rezultatai pranoko lūkesčius. 2016 m. liepos mėn. MVĮ linijos veiklos mastas padidintas 500 mln. EUR, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytus galiojančius rodiklius. Didesnė finansavimo dalis turi būti skiriama MVĮ, atsižvelgiant į neįprastai didelę per ESIF teikiamo MVĮ finansavimo paklausą rinkoje: didesnio ESIF pajėgumo prisiimti riziką 40 proc. dalis turėtų būti skirta MVĮ galimybėms gauti finansavimą padidinti;
(5)2016 m. birželio 28 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „Investicijų planas Europai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), jau davė konkrečių rezultatų ir yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais. Komisija ketina netrukus pateikti pasiūlymų dėl ESIF ateities; šiuos pasiūlymus turėtų kuo skubiau išnagrinėti Europos Parlamentas ir Taryba“;
(6)ESIF buvo įsteigtas pradiniam trejų metų laikotarpiui siekiant sutelkti bent 315 mlrd. EUR investicijų. Atsižvelgdama į ESIF sėkmę, Komisija yra pasirengusi dvigubai prailginti fondo veiklos laikotarpį ir padvigubinti jo finansinį pajėgumą. Teisinis veiklos laikotarpio pratęsimas apima dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpį ir dėl jo iki 2020 m. turėtų būti suteikta iš viso bent pusė trilijono eurų investicijų. Siekiant dar padidinti ESIF pajėgumą ir pasiekti, kad investicijos padvigubėtų, valstybės narės taip pat turėtų prisidėti pirmumo tvarka;
(7)dėl laikotarpio po 2020 m. Komisija ketina pateikti reikiamų pasiūlymų, kad užtikrintų, kad strateginės investicijos toliau būtų tvariai tęsiamos;
(8)pratęsus ESIF veiklos laikotarpį ir padidinus jo pajėgumą, turėtų būti toliau sprendžiamos likusios rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos, taip pat toliau telkiamas privačiojo sektoriaus finansavimas investicijoms, kurios labai svarbios Europos darbo vietų – be kita ko, jaunimui – kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui ateityje. Tai, be kita ko, yra investicijos energetikos, aplinkos, klimato politikos srityse, investicijos į socialinį ir žmogiškąjį kapitalą ir susijusią infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tarpvalstybinį ir tvarų transportą, taip pat į skaitmeninę transformaciją. Visų pirma reikia, kad ESIF remiamomis operacijomis būtų labiau padedama siekti Sąjungos plataus užmojo tikslų, nustatytų per Paryžiaus klimato konferenciją (COP 21). Taip pat turėtų būti vis daugiau remiami prioritetiniai energetikos tinklų jungčių projektai ir energijos vartojimo efektyvumo projektai. Be to, reikėtų vengti ESIF paramą skirti greitkeliams, nebent jos reikia siekiant paremti privačiąsias investicijas į transporto sektorių sanglaudos šalyse arba į tarpvalstybinius transporto projektus, kuriuose dalyvauja bent viena sanglaudos šalis. Aiškumo sumetimais reikėtų aiškiai išdėstyti, kad žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros srities projektai (nors jie jau atitinka paramos skyrimo reikalavimus) yra priskiriami prie bendrųjų tikslų, kuriems gali būti skiriama ESIF parama;
(9)atrenkant projektus turėtų būti labiau akcentuojama pagrindinė ESIF savybė – papildomumas. Visų pirma ESIF paramos skyrimo reikalavimus turėtų atitikti tik tos operacijos, kuriomis aiškiai sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos. Pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją vykdomos operacijos, skirtos dvi ar daugiau valstybių narių susiejančiai infrastruktūrai, įskaitant e. infrastruktūrą, turėtų būti laikomos papildomomis, atsižvelgiant į tai, kad jos yra iš esmės sudėtingos ir suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės;
(10)dėl galimybių padidinti ESIF intervencijos veiksmingumą turėtų būti skatinamos derinimo operacijos, kurias vykdant derinama negrąžinama Sąjungos biudžeto parama ir (arba) finansinės priemonės, kuriomis, pavyzdžiui, galima naudotis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, ir EIB grupės finansavimas, įskaitant EIB finansavimą per ESIF, taip pat kitų investuotojų teikiamas finansavimas. Derinimu siekiama padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų ir užtikrinti, kad remiami veiksmai taptų ekonomiškai ir finansiškai perspektyvūs;
(11)siekiant padidinti ESIF naudojimą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, turėtų būti išplėsta bendrųjų tikslų, kuriems gali būti skiriama ESIF parama, aprėptis;
(12)kad ESIF galėtų remti investicijas, visu investavimo laikotarpiu Sąjunga turėtų teikti Sąjungos garantiją (toliau – ES garantija), kuri jokiu metu neturėtų viršyti 26 000 000 000 EUR; iš šios sumos daugiausia 16 000 000 000 EUR turėtų būti suteikta iki 2018 m. liepos 6 d.;
(13)tikimasi, kad ES garantiją derinant su 7 500 000 000 EUR, kuriuos suteiks EIB, ESIF parama turėtų pritraukti 100 000 000 000 EUR papildomų EIB ir EIF investicijų. Tikimasi, kad dėl šios 100 000 000 000 EUR sumos, remiant ESIF, iki 2020 m. pabaigos bus pritraukta bent 500 000 000 000 EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką;
(14)siekiant iš dalies finansuoti papildomoms investicijoms vykdyti skirtą Sąjungos bendrojo biudžeto įnašą į ES garantijos fondą, turėtų būti atliktas perkėlimas iš turimo Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) paketo, numatyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1316/2013. Be to, 1 145 797 000 EUR EITP finansinėms priemonėms skirtų asignavimų turėtų būti perkelta į EITP dotacijų dalį, siekiant palengvinti derinimą su ESIF, arba kitoms susijusioms priemonėms, visų pirma skirtoms energijos vartojimo efektyvumui;
(15)remiantis patirtimi, įgyta vykdant ESIF remiamas investicijas, garantijų fondo tikslinė suma turėtų sudaryti 35 % bendrų ES garantijos įsipareigojimų, užtikrinant tinkamą apsaugos lygį;
(16)atsižvelgiant į neįprastai didelę per ESIF teikiamo MVĮ finansavimo paklausą rinkoje, kuri, kaip tikimasi, nemažės, turėtų būti sustiprinta ESIF MVĮ linija. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms, be kita ko, rengiant ir įdiegiant naujas priemones.
(17)EIB ir EIF turėtų užtikrinti, kad galutiniai paramos gavėjai, įskaitant MVĮ, būtų informuoti apie ESIF paramą, kad būtų didinamas pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 suteiktos ES garantijos matomumas;
(18)siekdamas padidinti ESIF operacijų skaidrumą, Investicijų komitetas savo viešai skelbiamuose ir prieinamuose sprendimuose turėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių, jo manymu, operacijai turėtų būti suteikta ES garantija, ypač daug dėmesio skirdamas papildomumo kriterijaus atitikčiai. Kai tik pasirašoma sutartis dėl operacijos, kuriai suteikta ES garantija, turėtų būti paskelbiama rezultatų suvestinė;
(19)vykdant ESIF remiamas operacijas turėtų būti laikomasi Sąjungos gero mokesčių srities valdymo principo;
(20)be to, tikslinga pateikti tam tikrus techninius patikslinimus, susijusius su susitarimo dėl ESIF valdymo ir dėl ES garantijos teikimo bei ja dengiamų priemonių, įskaitant valiutos kurso rizikos padengimą tam tikrose situacijose, turiniu. Susitarimas su EIB dėl ESIF valdymo ir ES garantijos teikimo turi būti pritaikytas pagal šį reglamentą.
(21)turėtų būti patobulintas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC), o jo veikla turėtų būti orientuojama į pagal esamą tvarką nepakankamai tenkinamus poreikius. Ypatingą dėmesį centras turėtų skirti projektų, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau valstybių narių, ir projektų, kuriais padedama siekti COP 21 tikslų, rengimo paramai. Nepaisant tikslo remtis esamomis EIB ir Komisijos konsultavimo tarnybomis ir atlikti vieno langelio principu veikiančio techninio konsultavimo centro projektų finansavimo Sąjungoje klausimais funkciją, EIKC taip pat turėtų aktyviai padėti siekti sektorių ir geografinio ESIF įvairinimo tikslo ir prireikus remti EIB jam inicijuojant projektus. Jis taip pat turėtų aktyviai padėti steigti investavimo platformas ir konsultuoti kitų Sąjungos finansavimo šaltinių derinimo su ESIF klausimais;
(22)todėl Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 ir Reglamentas (ES) 2015/1017 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) 2015/1017 iš dalies keičiamas taip:
(1)4 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
a)a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
„ii)
finansinio įnašo, kurį EIB turi teikti per ESIF ir kuris turi būti ne mažesnis nei 7 500 000 000 EUR garantijomis arba grynaisiais pinigais, sumos ir sąlygų;“;
b)c punkto i papunktis pakeičiamas taip:
„i)
išsamias ES garantijos suteikimo taisykles, laikantis 11 straipsnio, įskaitant jos aprėpties tvarką bei jos apibrėžtą taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali reikėti panaudoti ES garantiją;“;
(2)5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Siekiant geriau spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, ESIF remiama EIB ypatinga veikla paprastai turi tokias savybes, kaip subordinacija, dalyvavimas rizikos pasidalijimo priemonėse, tarpvalstybinio pobūdžio ypatybės, pozicija specifinės rizikos atžvilgiu arba kiti identifikuojami aspektai, kaip išsamiau aprašyta II priede.
EIB projektai, kurių rizikingumas mažesnis nei minimalus EIB ypatingos veiklos rizikingumas, taip pat gali būti remiami ESIF, jei ES garantija reikalinga siekiant užtikrinti papildomumą, apibrėžtą šios dalies pirmoje pastraipoje.
Laikoma, kad papildomumo suteikia ESIF remiami projektai, kuriuos sudaro fizinė infrastruktūra, susiejanti dvi ar daugiau valstybių narių, arba kuriais fizinė infrastruktūra arba su fizine infrastruktūra susijusių paslaugų teikimas išplečiamas iš vienos valstybės narės į vieną ar daugiau valstybių narių.“;
(3)6 straipsnio 1 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip:
„ESIF susitarime numatoma, kad ESIF turi remti projektus, kuriais sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurie:“;
(4)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)8 dalis iš dalies keičiama taip:
i)e punktas pakeičiamas taip:
„e)
klimato politika, aplinkos apsauga ir valdymas;“;
ii)įrašomas l punktas:
„l)
žemės ūkis, žuvininkystė ir akvakultūra.“;
(b)10 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip:
„Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Valdančiajai tarybai, vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.“;
(c)11 dalis papildoma šiuo sakiniu:
„Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Valdančiosios tarybos informavimą apie visus pažeidimus, apie kuriuos sužino, ir pasiūlo atitinkamus veiksmus.“;
(d)12 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:
„Sprendimai, kuriais pritariama ES garantijos naudojimui, turi būti viešai skelbiami ir prieinami ir juose, be kita ko, pateikiamas sprendimo pagrindimas, daugiausia dėmesio skiriant papildomumo kriterijaus atitikčiai. Paskelbtame sprendime nėra neskelbtinos komercinės informacijos. Priimdamas sprendimą Investicijų komitetas remiasi EIB pateiktais dokumentais.“;
(5)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 dalis papildoma h ir i punktais:
„h)
žemės ūkis, žuvininkystė ir akvakultūra;
i)
mažiau išsivysčiusių regionų ir pereinamojo laikotarpio regionų, atitinkamai nurodytų Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/99/ES I ir II prieduose, atveju – EIB paramos teikimo reikalavimus atitinkantys kiti pramonės sektoriai ir paslaugos.“;
(b)2 dalis papildoma šia pastraipa:
„EIB siekia, kad bent 40 % ESIF finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją būtų skiriama projektams, turintiems tokių sudėtinių dalių, kuriomis prisidedama prie klimato politikos, atsižvelgiant į COP 21 įsipareigojimus. Šiuo tikslu Valdančioji taryba pateikia išsamių gairių.“;
(c)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Investavimo laikotarpis, kuriuo finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, paremti gali būti teikiama ES garantija, trunka iki:
a)
2020 m. gruodžio 31 d. – EIB operacijoms, dėl kurių EIB ir paramos gavėjas arba finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
b)
2020 m. gruodžio 31 d. – EIF operacijoms, dėl kurių EIF ir finansų tarpininkas pasirašo sutartį ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.“;
(d)4 dalis išbraukiama;
(6)10 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:
„a)EIB paskolos, garantijos, priešpriešinės garantijos, kapitalo rinkos priemonės, bet kokios kitos formos finansavimo ar kredito vertės didinimo priemonės, įskaitant subordinuotąją skolą, investicijos į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, įskaitant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, investavimo platformų ar fondų naudai;“;
(7)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis pakeičiama taip:
„1.
ES garantijos suma bet kuriuo metu negali viršyti 26 000 000 000 EUR, iš kurių dalis gali būti skirta EIB finansavimui arba garantijoms, kurie teikiami EIF pagal 3 dalį. Agreguoti grynieji mokėjimai iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal ES garantiją negali viršyti 26 000 000 000 EUR, o iki 2018 m. liepos 6 d. negali viršyti 16 000 000 000 EUR.“;
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3.
Jeigu EIB teikia finansavimą ar garantijas EIF, kad galėtų vykdyti EIB finansavimo ir investavimo operacijas, ES garantija suteikiama kaip visapusiška garantija tokiam finansavimui ar garantijoms, su sąlyga, kad bent 4 000 000 000 EUR finansavimo ar garantijų sumą EIB teikia be padengimo ES garantija, neviršijant pradinės 6 500 000 000 EUR sumos. Nedarant poveikio 1 daliai, Valdančioji taryba prireikus tą ribą gali patikslinti.“;
(c)6 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:
„a)10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų skolos priemonių atveju – pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento EIB naudai mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;
b)10 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;“;
(8)12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)5 dalis pakeičiama taip:
„5.2 dalyje nurodytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos, kad būtų pasiektas tinkamas dydis, atitinkantis bendrus ES garantijos įsipareigojimus (toliau – tikslinė suma). Tikslinė suma sudaro 35 % bendrų ES garantijos įsipareigojimų.“;
(b)7 dalis pakeičiama taip:
„7.Nuo 2018 m. liepos 1 d., jeigu dėl garantijos pareikalavimo atvejų garantijų fondo dydis sumažėja žemiau 50 % tikslinės sumos arba, atsižvelgiant į Komisijos rizikos įvertinimą, per metus gali sumažėti žemiau to dydžio, Komisija pateikia ataskaitą apie išimtines priemones, kurių gali prireikti fondui papildyti.“;
(c)8, 9 ir 10 dalys pakeičiamos taip:
„8.
Pareikalavus mokėti pagal ES garantiją, 2 dalies b ir d punktuose numatytos garantijų fondui skiriamos lėšos, viršijančios tikslinę sumą, naudojamos iki 9 straipsnyje numatyto investavimo laikotarpio pabaigos ES garantijos sumai atkurti iki jos viso dydžio.
9.
2 dalies c punkte numatytos garantijų fondui skiriamos lėšos naudojamos ES garantijos sumai atkurti iki jos viso dydžio.
10.Tuo atveju, kai ES garantija visiškai atkuriama iki 26 000 000 000 EUR sumos, bet koks garantijų fondo perviršis, palyginti su tiksline suma, sumokamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip vidaus asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį visoms biudžeto eilutėms, kurios galėjo būti panaudotos kaip lėšų perkėlimo į garantijų fondą šaltinis.“;
(9)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:
i)pirmos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:
„Tokia parama apima tikslinę paramą, susijusią su techninės pagalbos naudojimu projektų struktūros formavimui, novatoriškų finansinių priemonių naudojimu, viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių naudojimu, atsižvelgiant į valstybių narių, kurių finansų rinkos yra mažiau išsivysčiusios, ypatumus ir poreikius.“;
ii)antroje pastraipoje įrašomas šis sakinys:
„Centras taip pat remia klimato politikos ir žiedinės ekonomikos projektų arba jų sudedamųjų dalių rengimą, visų pirma atsižvelgiant į COP 21, skaitmeninio sektoriaus projektų rengimą, taip pat 5 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje nurodytų projektų rengimą.“;
(b)2 dalis iš dalies keičiama taip:
i)c punktas pakeičiamas taip:
„c)vietos žinių panaudojimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ESIF paramai visoje Sąjungoje, ir, kai įmanoma, pagalbą siekiant ESIF sektorių ir geografinio įvairinimo tikslo, nurodyto II priedo 8 skirsnyje, remiant EIB, kad jis inicijuotų operacijas;“;
ii)e punktas pakeičiamas taip:
„e)aktyvią paramą investavimo platformų steigimo klausimais;“;
iii)įterpiamas f punktas:
„f)konsultacijas kitų Sąjungos finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės) derinimo su ESIF klausimais.“;
(c)5 dalis pakeičiama taip:
„5.Kad pasiektų 1 dalyje nurodytą tikslą ir palengvintų konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu, EIKC siekia naudotis EIB, Komisijos, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijų kompetencija.“;
(d)6 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„EIKC ir nacionalinio skatinamojo finansavimo banko ar įstaigos arba tarptautinės finansavimo institucijos ar įstaigos, arba valdymo institucijos, įskaitant tas, kurios veikia kaip nacionalinės patarėjos, turinčios žinių, reikalingų EIKC tikslais, bendradarbiavimas gali būti vykdomas kaip sutartinė partnerystė.“;
(10)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)6 dalis pakeičiama taip:
„6.Komisija ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. ir 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiamas nepriklausomas šio reglamento taikymo vertinimas.“;
b)7 ir 8 dalys išbraukiamos;
(11)19 straipsnis papildomas šia dalimi:
„EIB ir EIF informuoja arba įpareigoja finansų tarpininkus informuoti galutinius paramos gavėjus, įskaitant MVĮ, apie ESIF paramą.“;
(12)22 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
Vykdydami savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, EIB, EIF ir bet kokie finansų tarpininkai neremia jokios veiklos, kuri vykdoma siekiant neteisėtų tikslų, įskaitant pinigų plovimą, teroristų finansavimą, organizuotą nusikalstamumą, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, korupciją ir sukčiavimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams.
Visų pirma EIB nedalyvauja jokiose finansavimo ar investavimo operacijose, kurios vykdomos per subjektą, esantį šalyje ar teritorijoje, kuri nebendradarbiauja su Sąjunga taikant su skaidrumu ir keitimosi informacija susijusius tarptautiniu mastu sutartus mokesčių standartus.
Vykdydami savo finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas, EIB ir EIF nesinaudoja jokiomis mokesčių vengimo struktūromis, visų pirma agresyvaus mokesčių planavimo schemomis, arba praktika, neatitinkančia ES gero mokesčių srities valdymo principų, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose, įskaitant Komisijos rekomendacijas ir komunikatus, ir nedalyvauja jas taikant.
Prireikus Komisija pateikia išsamias gaires.“;
(13)23 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai pakeičiami taip:
„Įgaliojimai priimti 7 straipsnio 13 ir 14 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 4 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą.“;
(14)II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.
5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1.
2014–2020 m. finansinis paketas EITP įgyvendinimui yra 29 992 259 000 EUR galiojančiomis kainomis. Ta suma paskirstoma taip:
a)
transporto sektoriui: 23 895 582 000 EUR, iš kurių 11 305 500 000 EUR pervedama iš Sanglaudos fondo ir turi būti panaudoti pagal šį reglamentą tik valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus;
b)
telekomunikacijų sektoriui: 1 091 602 000 EUR;
c)
energetikos sektoriui: 5 005 075 000 EUR;
Šiomis sumomis nedaroma poveikio Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013(*) numatytam lankstumo mechanizmo taikymui.
________________
(*)
2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa 2014–2020 m. (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).“.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (-ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje
Politikos sritis: ekonomikos ir finansų reikalai
VGB veikla: finansinės operacijos ir priemonės
Išsamus VGB veiklos aprašymas pateiktas 3.2 skirsnyje.
Politikos sritis: mobilumas ir transportas
Politikos sritis: ryšių tinklai, turinys ir technologijos
Politikos sritis: energetika
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus
X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Remti ekonomikos augimą skatinančias investicijas pagal Sąjungos biudžeto prioritetus, visų pirma šiose srityse:
1)
Strateginė infrastruktūra (investicijos į skaitmeninę ekonomiką ir energetiką atsižvelgiant į ES politiką)
2)
Transporto infrastruktūra pramonės centruose, švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos
3)
Investicijos, didinančios užimtumą, visų pirma teikiant finansavimą MVĮ ir taikant jaunimo užimtumo priemones
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla
1 konkretus tikslas
Didinti Europos investicijų banko (EIB) finansavimo ir investavimo operacijų skaičių ir apimtį prioritetinėse srityse.
2 konkretus tikslas
Didinti Europos investicijų fondo (EIF) finansavimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms apimtį.
Atitinkama VGV / VGB veikla
Ekonomikos ir finansų reikalų GD: Finansinės operacijos ir priemonės
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Iniciatyva turėtų suteikti galimybę Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas 1.4.1 punkte nurodytose srityse padidinant finansavimo apimtį ir, EIB atveju, finansuojant rizikingesnius, bet vis tiek ekonomiškai perspektyvius projektus.
Didinamasis poveikis turėtų būti užtikrintas EIB suteikiant ES garantiją, kad pagal šią iniciatyvą teikiamos ES garantijos vienas euras galėtų pritraukti maždaug 15 eurų investicijų į projektus.
Todėl iniciatyva turėtų padėti iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos sutelkti bent 500 mlrd. EUR finansavimą projektams. Tai turėtų padėti padidinti bendrą investicijų lygį Sąjungoje, taigi ir galimą bei faktinį ekonomikos ir užimtumo augimą.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Siekiama padidinti investicijas 1.4.1 punkte išvardytose strateginėse srityse.
Atsižvelgiant į tai bus taikomi šie rodikliai:
- EIB / EIF finansavimą pagal iniciatyvą gavusių projektų / MVĮ skaičius;
- pasiektas vidutinis didinamasis poveikis. Numatomas didinamasis poveikis ES garantijos naudojimo, palyginti su visa pagal iniciatyvą remiamiems projektams skirtų investicijų suma, ir sandorių sąlygų atžvilgiu yra maždaug 15;
- bendra remiamiems projektams sutelkto finansavimo apimtis.
Rezultatų stebėsena bus pagrįsta EIB ataskaitomis ir rinkų tyrimais.
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda
Nuo 2014 m. lapkričio mėn., kai buvo pristatytas Investicijų planas Europai, pagerėjo investicijų augimo sąlygos ir grįžta pasitikėjimas Europos ekonomika ir jos augimu. Sąjungos ekonomika jau ketvirtus metus nuosaikiai atsigauna: 2015 m. BVP augimas siekė 2 %. Priėmus Investicijų planą inicijuotos visapusiškos pastangos jau duoda konkrečių rezultatų, nepaisant to, kad didesnių investicinių projektų makroekonominis poveikis negali būti matomas iš karto. Tikimasi, kad 2016 ir 2017 m. investuojama bus vis daugiau, nors dar ne tiek tvariai, kiek anksčiau.
Šį teigiamą pagreitį reikėtų išlaikyti, taip pat reikia toliau stengtis sugrąžinti ilgalaikių tvarių investicijų tendenciją. Investicijų plano mechanizmai veikia ir turėtų būti sustiprinti, kad toliau būtų telkiamos privačios investicijos į Europos ateičiai svarbius sektorius, taip pat į tuos sektorius, kuriuose tebėra rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemų;
1.5.3.Panašios patirties išvados
Pirmi ESIF įgyvendinimo metai patvirtino, kad pradinis planas yra patikimas. EIB grupės įgyvendinamas ir bendrai finansuojamas ESIF sėkmingai veikia, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. vidurio sutelkti bent 315 mlrd. EUR papildomų investicijų į realiąją ekonomiką. Rinkos įtrauktis buvo ypač greita pagal MVĮ liniją; šioje srityje ESIF veiklos rezultatai pranoko lūkesčius. 2016 m. liepos mėn. MVĮ linijos veiklos mastas padidintas 500 mln. EUR, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytus galiojančius rodiklius.
2016 m. birželio 28 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „Investicijų planas Europai, visų pirma Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), jau davė konkrečių rezultatų ir yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant padėti sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas kartu pažangiai pasinaudojant ribotais biudžeto ištekliais.“
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Iniciatyva visiškai suderinama su esamomis programomis pagal 1a išlaidų kategoriją, visų pirma su Europos infrastruktūros tinklų priemone, programomis „Horizontas 2020“ ir COSME. Sinergija su Europos struktūriniais ir investicijų fondais taip pat akivaizdi; 2016 m. vasario mėn. paskelbta brošiūra Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo tarpusavio papildomumo klausimais. Be to, kartu su šiuo pasiūlymu pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti struktūrinių fondų Bendrųjų nuostatų reglamentą, siekiant palengvinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo derinimą.
Jų sinergija bus išnagrinėta naudojantis esama Komisijos patirtimi valdant finansinius išteklius ir patirtimi, įgyta naudojant esamas ES ir EIB finansavimo priemones.
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:
–◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];
–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.
X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻ vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.
◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:
–◻trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻EIB ir Europos investicijų fondui;
–◻įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–◻viešosios teisės įstaigoms;
–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Garantijų fondą tiesiogiai valdys Komisija.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Pagal Reglamento (ES) 2015/1017 10 straipsnį EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas pusmetį Komisijai teikia ataskaitą apie EIB finansavimo ir investavimo operacijas. Be to, EIB, kai tinkama, bendradarbiaudamas su EIF, kas metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą apie finansavimo ir investavimo operacijas. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams turi nusiųsti praėjusių metų garantijų fondo būklės ir valdymo metinę ataskaitą.
Pagal reglamento 12 straipsnį EIB įvertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimą ir savo vertinimą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Be to, Komisija įvertina ES garantijos naudojimą ir garantijų fondo veikimą ir vertinimą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Iki 2018 m. birželio 30 d. ir paskui kas trejus metus turi būti teikiama išsami ESIF veikimo ataskaita, taip pat išsami ES garantijos naudojimo ir garantijų fondo veikimo ataskaita.
2.2.Komisija ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. ir 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiamas nepriklausomas šio reglamento taikymo vertinimas. Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
EIB finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikta Sąjungos garantija, susijusios su reikšminga finansine rizika. Garantijos pareikalavimo galimybė yra akivaizdi. Tačiau apskaičiuota, kad garantijų fondas suteikia reikiamą apsaugą Sąjungos biudžetui. Patys projektai gali būti susiję su įgyvendinimo vėlavimu ir per didelėmis sąnaudomis.
Net remiantis konservatyviomis prielaidomis, iniciatyvos sąnaudų veiksmingumas galėtų sumažėti dėl nepakankamo priemonių panaudojimo rinkoje ir ilgainiui kintančių rinkos sąlygų, dėl to sumažėtų numatomas didinamasis poveikis.
Pagal Reglamento (ES) 2015/1017 8 straipsnio 4 dalį turi būti investuojami garantijų fondo ištekliai. Šios investicijos bus susijusios su investicijų rizika (pvz., rinkos ir kredito rizika) ir tam tikra veiklos rizika.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
ESIF valdo Valdančioji taryba, nustatanti strateginę ESIF kryptį, veiklos politiką ir procedūras, su investavimo platformomis ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais vykdomoms operacijoms taikytinas taisykles ir ESIF rizikos profilį.
Sprendimus dėl ESIF paramos naudojimo infrastruktūros ir dideliems vidutinės kapitalizacijos projektams turi priimti Investicijų komitetas. Investicijų komitetą sudaro nepriklausomi ekspertai, gerai išmanantys investicinių projektų sritis ir jose turintys patirties, ir jis yra atskaitingas Valdančiajai tarybai, kuri prižiūri ESIF tikslų siekimą.
Vykdomasis direktorius yra atsakingas už kasdienį ESIF administravimą ir Investicijų komiteto posėdžių rengimą. Vykdomasis direktorius yra tiesiogiai atskaitingas Valdančiajai tarybai ir kas ketvirtį jai teikia ESIF veiklos ataskaitas. Vykdomąjį direktorių paskyrė EIB pirmininkas, Valdančiosios tarybos atrinktą kandidatą patvirtinus Europos Parlamentui.
Komisija valdo garantijų fondo turtą pagal reglamentą ir galiojančias savo vidaus taisykles ir procedūras.
2.3.Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos ir kovos su jais priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Reglamento (ES) 2015/1017 21 straipsnyje paaiškinama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencija vykdyti pagal šią iniciatyvą remiamų operacijų tyrimus. Pagal 2004 m. liepos 27 d. EIB valdytojų tarybos sprendimą dėl EIB bendradarbiavimo su OLAF, bankas nustatė specialias bendradarbiavimo su OLAF galimais sukčiavimo, korupcijos ar bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios bendrijų finansiniams interesams, taisykles.
Be to, taikomos EIB taisyklės ir procedūros. Visų pirma jos apima EIB vidaus tyrimo procedūrą, kurią EIB valdymo komitetas patvirtino 2013 m. kovo mėn. Be to, 2013 m. rugsėjo mėn. EIB patvirtino „Neleistino elgesio vykdant Europos investicijų banko veiklą prevencijos ir atgrasymo nuo jo politiką“ (toliau – EIB kovos su sukčiavimu politika).
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
Dabartinės biudžeto eilutės
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
Dėl pasiūlymo bendras išlaidų, numatytų pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją, dydis nepadidės, nes bus sumažintas Europos infrastruktūros tinklų priemonės paketas, kad būtų finansuojamas ES biudžeto įnašas į Europos strateginių investicijų fondą.
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Europos strateginių investicijų fondo finansavimo šaltiniai
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
Iš viso
|
EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ, iš kurios
|
73,908
|
-
|
31,277
|
106,879
|
287,936
|
500,000
|
06.020105 – Privačiosioms investicijoms į transporto infrastruktūros projektus palankesnės aplinkos sukūrimas
|
|
|
|
|
155,000
|
155,000
|
32.020104 – Privačioms investicijoms į energetikos projektus palankesnės aplinkos sukūrimas
|
73,908
|
-
|
31,277
|
106,879
|
132,936
|
345,000
|
Nepaskirsytų lėšų marža
|
|
|
|
60,000
|
90,000
|
150,000
|
Iš viso finansavimo šaltinių, skirtų įnašams į ESIF garantijų fondą
|
73,908
|
-
|
31,277
|
166,879
|
377,936
|
650,000
|
Siekiant panaikinti kiekvienų konkrečių biudžetinių metų neatitikimą tarp finansavimo šaltinių ir numatytų įsipareigojimų sąrašo, prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 (ESIF) pridėtoje finansinėje teisės akto pažymoje pateikiamą įsipareigojimų sąrašą reikia iš dalies pakeisti taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
ESIF įsipareigojimų sąrašo dalinis pakeitimas
|
2015 m.
|
2016 m.
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
Iš viso
|
Esamas įsipareigojimų sąrašas – 01.0405
|
1350,000
|
2030,000
|
2641,000
|
1979,000
|
|
|
8000,000
|
Dalinis pakeitimas
|
|
73,908
|
-
|
-73,908
|
|
|
000,000
|
Esamas įsipareigojimų sąrašas – 01.0405
|
1350,000
|
2 103,908
|
2 641,000
|
1 905,092
|
|
|
8000,000
|
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
1A
|
Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti
|
Ekonomikos ir finansų reikalų GD
|
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
2021 m.
|
IŠ VISO
|
•Veiklos asignavimai
|
|
|
|
|
|
|
01.0405
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
|
105,185
|
166,879
|
377,936
|
|
650,000
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
|
|
150,000
|
250,000
|
250,000
|
650,000
|
01.0407
|
Įsipareigojimai
|
(1)
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
|
p. m.
|
|
Mokėjimai
|
(2)
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
p. m.
|
|
p. m.
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
|
|
|
|
|
|
Biudžeto eilutės numeris
|
|
(3)
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
Ekonomikos ir finansų reikalų GD
|
Įsipareigojimai
|
=1
|
|
105,185
|
166,879
|
377,936
|
|
650,000
|
|
Mokėjimai
|
=2
|
|
|
150,000
|
250,000
|
250,000
|
650,000
|
•IŠ VISO veiklos asignavimų
|
Įsipareigojimai
|
(4)
|
|
105,185
|
166,879
|
377,936
|
|
650,000
|
|
Mokėjimai
|
(5)
|
|
|
150,000
|
250,000
|
250,000
|
650,000
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų
|
(6)
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
Įsipareigojimai
|
=4+ 6
|
|
105,185
|
166,879
|
377,936
|
|
650,000
|
|
Mokėjimai
|
=5+ 6
|
|
|
150,000
|
250,000
|
250,000
|
650,000
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija
|
5
|
„Administracinės išlaidos“
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
2019 m.
|
2020 m.
|
IŠ VISO
|
Ekonomikos ir finansų reikalų GD
|
•Žmogiškieji ištekliai
|
|
|
|
•Kitos administracinės išlaidos
|
|
|
|
IŠ VISO Ekonomikos ir finansų reikalų GD
|
|
|
|
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)
|
|
|
|
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
|
|
2017 m.
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
2021 m.
|
IŠ VISO
|
IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
|
Įsipareigojimai
|
|
105,185
|
166,879
|
377,936
|
|
650,000
|
|
Mokėjimai
|
|
|
150,000
|
250,000
|
250,000
|
650,000
|
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–X
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Nurodyti tikslus ir rezultatus
⇩
|
|
2018 m.
|
2019 m.
|
2020 m.
|
IŠ VISO
|
|
|
Rūšis
|
Vidutinės sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Skaičius
|
Sąnaudos
|
Bendras skaičius
|
Iš viso sąnaudų
|
Konkretus tikslas
Nr. 1. Didinti EIB finansavimo ir investavimo operacijų skaičių ir apimtį prioritetinėse srityse.
ir Nr. 2 Didinti EIF finansavimo mažosioms ir vidutinėms įmonėms apimtį.
|
|
|
|
|
105,185
|
|
166,879
|
|
377,936
|
|
650,000
|
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.1.Santrauka
–X
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojami daugiau, nei jau buvo numatyta prie Reglamento 2015/1017 pridėtoje finansinėje teisės akto pažymoje.
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–X
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nereikia daugiau, nei jau buvo numatyta prie Reglamento 2015/1017 pridėtoje finansinėje teisės akto pažymoje.
–◻
Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–X
Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.
–◻
Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
–◻
Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
–◻
Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–X
Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
nuosaviems ištekliams
Xįvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
Biudžeto įplaukų eilutė
|
Einamųjų finansinių metų asignavimai
|
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
|
|
|
2019 m.
|
2020 m.
|
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
|
660 straipsnis – Kitos įmokos ir grąžinamosios išmokos
|
|
200,000
|
250,000
|
|
|
|
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.
01 04 05 ESIF garantijų fondo atidėjiniai. Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.
ES garantijos grąžinimas, kaip numatyta su EIB pasirašytame ESIF susitarime.