EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 04 12

COM(2016) 221 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Abipusiškumo santykių su tam tikromis trečiosiomis šalimis trūkumas vizų politikos srityje. Dabartinė padėtis ir galimi veiksmai

I.    Įžanga

Bevizio režimo abipusiškumas – tai ES bendros vizų politikos principas ir tikslas, kurio Sąjunga turėtų aktyviai siekti santykiuose su trečiosiomis šalimis, taip prisidėdama prie Sąjungos išorės santykių patikimumo ir nuoseklumo didinimo. Šis principas reiškia, kad ES, spręsdama dėl vizos reikalavimo panaikinimo trečiosios šalies piliečiams, atsižvelgia į tai, ar trečioji šalis abipusiškai užtikrina bevizį režimą visų valstybių narių piliečiams. Šioje srityje reikia pažymėti, kad Jungtinė Karalystė ir Airija plėtojant bendrą vizų politiką 1 nedalyvauja. Nuo 2001 m. pagal EB ir ES teisę dėl priemonių, taikomų nesilaikant abipusiškumo principo, sukurta įvairių mechanizmų. Aktyviai remiant Komisijai, išspręsta didžioji dauguma abipusiškumo principo nesilaikymo atvejų, apie kuriuos pranešta dėl aštuonių trečiųjų šalių.

Naujausioje ataskaitoje 2 , vertinant abipusiškumo principo nesilaikymo padėtį su tam tikromis trečiosiomis šalimis Komisijos patvirtintos vizų politikos srityje, praėjusių metų lapkričio mėn. nustatytos keturios šalys, su kuriomis toliau nesilaikoma abipusiškumo principo: tai Brunėjus su Kroatija, Kanada su Bulgarija ir Rumunija, Japonija su Rumunija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) su Bulgarija, Kroatija, Kipru, Lenkija ir Rumunija. Šiame komunikate įvertinami įvykiai po 2015 m. lapkričio mėn.

Jei susijusi trečioji šalis iki 2016 m. balandžio 12 d. nepanaikino vizos reikalavimo, Komisija pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1289/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 3 (toliau – Reglamentas), įpareigojama priimti deleguotąjį aktą, kuriuo 12 mėnesių sustabdomas bevizio režimo taikymas tos trečiosios šalies piliečiams. Reglamente taip pat reikalaujama, kad Komisija atsižvelgtų į bevizio režimo taikymo sustabdymo padarinius ES ir jos valstybių narių išorės santykiams. Priimant Reglamentą, panašiai teigė 21 valstybė narė: „atitinkamos Sąjungos institucijos privalo, prieš priimant bet kokį pasiūlymą ar sprendimą, išsamiai patikrinti ir atsižvelgti į galimas neigiamas politines pasekmes [...] , kurios gali kilti dėl tokių pasiūlymų ar sprendimų“.

Siekdama užtikrinti visapusišką Europos Parlamento ir Tarybos dalyvavimą taikant abipusiškumo mechanizmą ir atsižvelgdama į ypač sudėtingą politinį bevizio režimo taikymo sustabdymo pobūdį, ši Komisija įvertina bevizio režimo taikymo sustabdymo susijusių trečiųjų šalių piliečiams padarinius ir poveikį.

II.    Reglamentu nustatytas šiuo metu galiojantis abipusiškumo principas

Abipusiškumo principą, dėl kurio kaip dėl kompromiso 2013 m. sutarė įstatymų leidėjai, sudaro keli etapai, pradedant valstybės narės pranešimu apie atvejį, kai trečioji šalis, kuriai taikomas bevizis režimas, palaiko ar įveda vizos reikalavimą vienos ar kelių valstybių narių piliečiams, ir jo paskelbimu Oficialiajame leidinyje 4 .

Pagal šį Reglamentą 5 , iš karto po paskelbimo Oficialiajame leidinyje datos Komisija turi imtis veiksmų su minėtos trečiosios šalies institucijomis, visų pirma politikos, ekonomikos ir komercijos srityse, kad būtų atkurtos bevizio keliavimo galimybės susijusios valstybės narės piliečiams. Buvo užmegzti kontaktai su visomis trečiosiomis šalimis, apie kurias pranešė valstybės narės.

Jei susijusi trečioji šalis nepanaikina vizos reikalavimo, pagal šį mechanizmą per šešis mėnesius nuo valstybės narės pranešimo apie abipusiškumo principo nesilaikymą paskelbimo dienos ir vėliau reguliariai bent kas šešis mėnesius Komisija turi arba priimti įgyvendinimo aktą, pagal kurį laikinai ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams sustabdomas bevizio režimo taikymas atitinkamos trečiosios šalies tam tikrų kategorijų piliečiams, arba pateikti ataskaitą, kurioje įvertinama padėtis ir nurodomos priežastys, dėl kurių ji nusprendė nesustabdyti bevizio režimo taikymo.

Komisija inicijavo reguliarių trečiosios šalies, susijusios valstybės narės (ar narių) ir Komisijos trišalių susitikimų sistemą. Atsižvelgdama į valstybių narių ir trečiųjų šalių dalyvavimą šiuose susitikimuose, galimas nepalankias bevizio režimo taikymo sustabdymo pasekmes ir tai, kad nė viena iš susijusių valstybių narių nesikreipė į Komisiją dėl sustabdymo priemonių priėmimo, Komisija tokių priemonių nepasiūlė ir pirmuoju mechanizmo taikymo etapu patvirtino tris ataskaitas 6 .

Pagal kitą Reglamento procedūros etapą 7 , jei trečioji šalis per 24 mėnesius nuo pranešimų paskelbimo datos nepanaikina vizos reikalavimo, Komisija turi priimti deleguotąjį aktą, kuriuo 12 mėnesių sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas tos trečiosios šalies piliečiams.

Reglamente išsamiai apibrėžiamos sustabdymo detalės. Jis galioja 12 mėnesių visiems susijusios trečiosios šalies piliečiams 8 . Sustabdymas turi būti pradėtas taikyti per 90 dienų nuo deleguotojo akto įsigaliojimo datos.

Deleguotasis aktas (t. y., vizų režimo netaikymo sustabdymas) įsigalioja tik tuo atveju, jei per keturis mėnesius nuo pranešimo nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jei iki šio laikotarpio pabaigos abi institucijos praneša Komisijai, jog prieštaravimų nepareikš. Įstatymų leidėjui prašant, šis keturių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas du mėnesius. Kitaip tariant, sprendimą galiausiai priima Europos Parlamentas ir (arba) Taryba.

Reglamentu 9 užtikrinama, kad Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti Komisijai deleguotus įgaliojimus. Tam reikia Europos Parlamento sprendimo, priimto absoliučia balsų dauguma, ir (arba) Tarybos sprendimo, priimto kvalifikuota balsų dauguma.

III.    Įvykiai priėmus trečią abipusiškumo principo nesilaikymo su tam tikromis trečiosiomis šalimis padėties vertinimo ataskaitą

a.Japonija (pranešė Rumunija)

Japonija 2015 m. gruodžio 17 d. oficialiai pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministerijai, kad Rumunijos piliečiams, įskaitant laikinųjų pasų turėtojus, bevizio režimo taikymas pratęsiamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Komisija pažymi, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. užtikrinamas visiškas bevizio režimo taikymas santykiuose su Japonija.

b.Brunėjus (pranešė Kroatija)

Trečiojoje ataskaitoje nurodyta apie Brunėjaus pranešimą Komisijai, kad Kroatijos piliečiams ir Lichtenšteino piliečiams taikomas bevizis režimas iki 90 dienų laikotarpiui. Tačiau priimant ataskaitą šie sprendimai dar nebuvo įgyvendinti. Nuo to laiko Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba kelis kartus kreipėsi į Brunėjų, prašydamos pradėti taikyti bevizį režimą, atnaujinti atitinkamas interneto svetaines ir apie pokyčius informuoti IATA. Komisija sulaukė teigiamų atsakų į savo kreipimąsi. Vienas iš naujausių – 2016 m. balandžio mėn. 6 d. Brunėjaus misijos ES pranešimas raštu Komisijai, kad bevizis režimas po kelių savaičių bus pradėtas taikyti praktikoje.

c.Kanada (pranešė Bulgarija ir Rumunija)

Ketvirtasis trišalis susitikimas įvyko 2016 m. balandžio 6 d. Susitikime Kanada paaiškino, kad nuo 2016 m. kovo 15 d. Elektroninis kelionės leidimas (eTA) yra privalomas visiems be vizų keliaujantiems asmenims . Tačiau siekiant palengvinti perėjimą prie naujos sistemos, iki 2016 m. rugsėjo 29 d. nustatytas galimo nesilaikymo laikotarpis. 

Kanada dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą išplėsti būsimos eTA sistemos taikymą Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams, kurie per paskutinius 10 metų buvo atvykę į Kanadą turėdami vizą arba kurie turi galiojančią JAV neimigracinę vizą, kai eTA sistema bus stabili ir veiks visu pajėgumu. Išplėtimo data dar nenustatyta.

Be to, susitikime Kanada pateikė atnaujintos informacijos apie imigracijos taisyklių pažeidimų lygį ir atmestų prašymų išduoti vizą rodiklį: tai du pagrindiniai Kanados vizų politikos sistemoje nustatyti bevizio režimo taikymo rodikliai. Atmestų prašymų išduoti vizą rodiklis pastaruosius trejus metus gerokai viršija reikalaujamą 4 proc. lygį visų pirma Bulgarijoje ir Rumunijoje (abiejų šalių 2013–2015 m. vidurkis yra apie 16 proc.). Reikalaujamas imigracijos taisyklių pažeidimo lygis yra 3 proc. vidurkis per trejus metus; šiuo požiūriu abiejų šalių 2013–2015 m. rezultatai palyginti geresni: Bulgarijos – 4,3 proc., Rumunijos – 2,5 proc. Be to, Kanada paskelbė, kad siekdama surinkti daugiau informacijos tam tikrose srityse (tokiose, kaip kelionės dokumentų ir pirminių dokumentų išdavimo, romų integracijos, sienų valdymo ir kovos su korupcija), Kanada siūlosi artimiausiais mėnesiais surengti techninius ir (arba) ekspertų vizitus į abi valstybes nares. Nors šios ekspertų misijos neturėtų būti laikomos oficialiomis „vizų peržiūromis“, jos padėtų stiprinti pasitikėjimą ir leistų Kanados ekspertams nustatyti konkrečius su beviziu režimu susijusius pavojus bei galimybes ir sumažinti tuos pavojus.

Taigi visapusiško bevizio režimo taikymo Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams abipusiškumo su Kanada nepasiekta. Komisija ir toliau stebės įvykius, ypač susijusius su tuo, kaip Kanada kuo greičiau įgyvendina numatytą eTA taikymo plėtimą tam tikroms keliaujančių asmenų kategorijoms ir paskui dar labiau išplečia jos taikymo aprėptį kai kurioms „žemos rizikos“, pirmą kartą atvykstantiems keliautojams.

d.Jungtinės Valstijos (pranešė Bulgarija, Kroatija, Kipras, Lenkija ir Rumunija)

Ketvirtasis trišalis susitikimas su JAV įvyko 2016 m. vasario 23 d. JAV pabrėžė savo įsipareigojimą plėtoti JAV bevizio režimo taikymo programą, kai valstybės narės atitiks visus reikalavimus. JAV pripažino valstybių narių įdėtas pastangas.

Susitikime JAV pateikė 2015 m. statistinius duomenis apie atmestus prašymus išduoti vizą: Bulgarija – 17,26 proc., Kroatija – 5,29 proc., Kipras – 3,53 proc., Lenkija – 6,37 proc., Rumunija – 11,16 proc. Nė viena iš penkių valstybių narių netenkino JAV imigracijos ir pilietybės akte nustatyto 3 proc. ribos reikalavimo.

Kalbant apie JAV pageidaujamus susitarimus teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje 10 , visos valstybės narės yra jau daug pasiekusios: pasirašyti beveik visi susitarimai. Pranešimai Interpolui apie pamestus ir (arba) pavogtus pasus nelaikyti kliūtimi. Tačiau JAV pradės bevizio režimo taikymo programos šalių kandidačių tikrinimus vietoje – tai būtina priėmimo į bevizio režimo taikymo programą sąlyga, – tik tada, kai Valstybės departamentas ir Vidaus saugumo departamentas nuspręs, jog patenkinti visi Imigracijos ir pilietybės akte nustatyti reikalavimai.

2015 m. gruodžio 18 d. JAV Kongresas patvirtino dalinius bevizio režimo taikymo programos teisės aktų pakeitimus. Pagal naujas nuostatas, laikomasi bendros taisyklės: nuo 2016 m. sausio 21 d. 11 keleiviai iš bevizio režimo programos taikymo šalių, turintys Irako, Irano, Sirijos ar Sudano pilietybę (t. y., dvigubą pilietybę), arba nuo 2011 m. kovo 1 d. lankęsi šiose šalyse arba Libijoje, Somalyje ar Jemene, turi pateikti prašymą išduoti vizą ir nebegali keliauti su elektroniniu kelionės leidimu pagal bevizio režimo taikymo programą. Šis teisės aktas gali daryti poveikį visoms bevizio režimo taikymo programoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Nė viena iš bevizio režimo taikymo programoje dalyvaujančių valstybių narių nepranešė apie šiuos bevizio režimo taikymo programos pokyčius Komisijai per 30 dienų nuo jos įgyvendinimo pagal Reglamento 1 straipsnio 4 dalies a punktą. Naujajame teisės akte numatyta pokyčių, susijusių su kelionės dokumentais: nuo 2016 m. balandžio 1 d. be vizos gali keliauti tik keliaujantieji su biometriniais pasais.

Dėl šių bevizio režimo taikymo programos pakeitimų nustatyta naujų kelionės apribojimų bevizio režimo taikymo programos šalių piliečiams. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba kelis kartus perdavė JAV Kongresui ir Administracijai ES rūpestį dėl naujų JAV teisės aktų priemonių, ir prašė JAV užtikrinti lankstų teisės akto vykdymą, kad būtų sumažinta neigiamų padarinių bona fide ES keliautojams 12 . Atsakydama į šiuos rūpesčio pareiškimus ir naudodamasi teisės aktų nuostatomis 13 , JAV Vyriausybė nutarė konkrečiais atskirais atvejais netaikyti teisės akto tam tikroms asmenų kategorijoms 14 ir naudotis teisės akte aiškiai nustatytomis išimtimis (t. y., tarnybos tikslais keliaujančiam kariniam personalui ir vyriausybės darbuotojams). Atitinkamai buvo peržiūrėta ESTA forma, kurioje pareiškėjai, save priskiriantys šioms kategorijoms, gali pateikti papildomą informaciją, ir JAV valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar jie gali naudotis ESTA.

Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Lenkijos ir Rumunijos piliečiams ir toliau taikomi vizos reikalavimai. Atsižvelgdama į visapusiško vizų režimo taikymo abipusiškumo siekį susijusiose penkiose valstybėse narėse, Komisija seniai laikosi nuomonės, kad pradėjus taikyti šių penkių šalių piliečiams bevizį režimą JAV nepadaugėtų migracijos ar saugumo pavojų. Todėl Komisija paragins JAV apsvarstyti pirmą tiesioginį žingsnį: priemonę, panašią į Kanados išplėstą eTA "žemos rizikos" keliaujantiesiems iš Bulgarijos ir Rumunijos – t. y., galimybę taikyti ESTA tų penkių šalių piliečiams, kurie per pastaruosius 10 metų teisėtai naudojosi JAV viza, , – ir prireikus inicijuoti šios srities teisės aktus. Be to, Komisija paragins JAV apsvarstyti pasiūlytas teisėkūros iniciatyvas, visų pirma minimas 2015 m. akte dėl kelionėmis sukuriamų darbo vietų (angl. Jobs Originating through Launching Travel Act) 15 .

Diskutuodama apie visapusišką vizų režimo abipusiškumą, Komisija tuo pačiu metu stebės, kaip įgyvendinami bevizio režimo programos pokyčiai, kuriais bevizio režimo taikymo šalių piliečiams nustatomi papildomi kelionių apribojimai, ir palaikys ryšius su JAV siekdama užtikrinti, kad šie apribojimai būtų įgyvendinami su mažiausiomis įmanomomis neigiamomis pasekmėmis bona fide ES keliautojams. Taip pat Komisija paragins JAV apsvarstyti pasiūlytas teisėkūros iniciatyvas (pvz., 2016 m. aktą dėl vienodos apsaugos kelionėse (angl. Equal Protection in Travel Act) 16 ), kad būtų sumažinta apribojimų dvigubą pilietybę turintiems asmenims.

IV.    Bevizio režimo sustabdymo padarinių vertinimas

Pagal Geresnio reglamentavimo gaires 17 net tais atvejais, kai Komisija neturi galimybių rinktis kitokią politikos strategiją (kaip minėtoje padėtyje), bet tikimasi, kad aktas darys tiesioginį atpažįstamą poveikį, šį poveikį Komisija turėtų paaiškinti įstatymų leidėjams, kad jie galėtų priimti sprendimą remdamiesi visa informacija ir duomenimis.

a.Galimas poveikis ES piliečiams

Neseniai įvykusiame trišaliame susitikime JAV laikėsi nuomonės, kad sustabdžius bevizio režimo taikymą tektų vėl įvesti vizos reikalavimus visų valstybių narių piliečiams 18 . Abipusiškumo principas nustatytas JAV imigracijos ir pilietybės akte ( 217(2)(A) skyrius 19 ). Todėl labai tikėtina, kad padėtis penkioms susijusioms valstybėms narėms nepagerėtų, bet pablogėtų visoms valstybėms narėms, kurios šiuo metu kelionėms į JAV taiko bevizį režimą.

Remdamasi Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO) 20 ir JAV prekybos departamento 21 statistiniais duomenimis, Komisija vertina, kad šiuo metu be vizų keliaujantiems ES piliečiams reikėtų per metus pateikti ne mažiau kaip 8 mln. prašymų gauti vizą keliaujant į JAV. Atsižvelgiant į tai, kad JAV viza kainuoja 160 USD, o susijusios su prašymo teikimu išlaidos siekia apytikriai 200 USD 22 , tai ES piliečiams ir (arba) bendrovėms sudarytų apie 2,5 mlrd. EUR papildomų išlaidų 23 .

Nors abipusiškumo principo Kanados vizų politikos sistemoje nėra, negalima atmesti galimybės, kad Kanada irgi panašiai reaguos į galimą bevizio režimo taikymo jos piliečiams sustabdymą. Jei taip nutiktų, Komisija numato, kad ES piliečiai pateiktų ne mažiau kaip 1,5 mln. prašymų išduoti vizą, ir tai sudarytų 375 mln. EUR papildomų išlaidų 24 jiems ir (arba) ES bendrovėms 25 .

b.Galimybės tvarkyti vizas sustabdžius bevizio režimo taikymą

Iš Šiaurės Amerikos į ES atvyksta daugiausiai tarptautinių keliautojų. Remdamasi UNWTO ir JAV prekybos departamento statistiniais duomenimis Komisija vertina, kad valstybių narių konsulatams reikia būti pasirengusiems vien tik JAV per metus sutvarkyti apie 10 mln. prašymų išduoti vizą. Nors valstybių narių konsulinis tinklas JAV gana platus (apie 100 konsulatų), juose šiuo metu per metus sutvarkoma tik apie 120 000 prašymų išduoti Šengeno vizą.

Užtikrinti bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais, įrengti konsulatus ir pasamdyti darbuotojų, įsigyti ir (arba) išnuomoti naujas patalpas yra didelis darbas, susijęs su milijonų eurų išlaidomis. Vizos mokestis (kaip taisyklė, tai 60 EUR už vizą) gali nepadengti net darbinių išlaidų, nekalbant apie su pasirengimu susijusias išlaidas. Kelioms valstybėms narėms tikriausiai teks išduoti tiek JAV vizų, kiek jos jų išduoda visame likusiame pasaulyje.

Dėl Kanados vizų valstybėms narėms taip pat kils didelių problemų, nors ir ne tokio masto. Šiuo metu apytikriai 45 konsulatai sutvarko 30 000 prašymų per metus, o sustabdžius bevizio režimo taikymą galima tikėtis mažiausiai 2 milijonų prašymų.

Pagal Reglamentą bevizio režimo taikymo sustabdymas turi įsigalioti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo deleguotojo akto įsigaliojimo. Tai ilgiausias galimas pasirengimo laikotarpis. Panašu, kad toks laikotarpis nepakankamai ilgas, kad būtų atlikti visi reikalingi veiksmai (įskaitant išlaidų padengimą), norint sutvarkyti smarkiai išaugusį prašymų išduoti vizą kiekį laikantis ES teisės nuostatų (pvz., dėl susitikimų terminų ir tvarkymo laiko). Be to, kad nebus pakankamų patalpų priimti tiek daug vizos prašytojų, nepavyks užtikrinti reikiamo bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais lygio ir reikiamo apmokytų konsulato pareigūnų ir vietos darbuotojų skaičiaus, padidėjęs prašymų skaičius darys poveikį ir vizų tvarkymo IT paslaugoms.

Šiuo aspektu centrinė Vizų informacinės sistemos (VIS) ir biometrinės sistemos sudedamoji dalis gali būti pajėgi trumpuoju laikotarpiu (iki vienų metų) atlaikyti papildomą krūvį, bet ją reikės greitai išplėsti. Neskaičiuojant infrastruktūros aspektų, pagal pateiktą vidinį išlaidų įvertinimą numatomos išlaidos sieks ne mažiau kaip 20–25 mln. EUR. Be to, kelioms valstybėms narėms reikės patobulinti nacionalines sistemas ir padidinti centrinės ir nacionalinių sistemų ryšio infrastruktūros pajėgumus. Trumpuoju laikotarpiu dėl pagausėjusio prašymų skaičiaus ir eilių pasienyje galima tikėtis ilgesnio atsakymo pateikimo laikotarpio (paieška, biometrinių duomenų atitikties tikrinimas).

Bevizio režimo taikymo sustabdymas darytų didelį poveikį sienų apsaugai ir išorės sienų infrastruktūrai, nes padaugėtų keleivių, kurių vizas reikėtų patikrinti (įskaitant pirštų atspaudus). Tam prireiktų samdyti papildomų darbuotojų, pertvarkyti darbo srautus ir atnaujinti infrastruktūrą, ypač didžiuosiuose oro uostuose; tam reikėtų nemenkų išlaidų.

Net Brunėjuje – nors Komisija numato labai nedidelį Brunėjaus gyventojų prašymų išduoti vizą skaičių – negalima neatsižvelgti į įgyvendinimo problemas. Šalyje atstovaujamos ir vizas išduoda tik dvi valstybės narės. Todėl kitoms valstybėms narėms reikės sudaryti su jomis atstovavimo susitarimus, kad vizos prašytojams nereikėtų keliauti į Singapūrą ir (arba) Kuala Lumpūrą pateikti prašymą išduoti vizą. Net norint išduoti ribotą kiekį vizų, gali tekti atnaujinti šių valstybių narių konsulatus (turimos galvoje patalpos, darbuotojai, IT įranga).

Išvada: Komisijos manymu, mažai tikėtina, kad valstybės narės pajėgtų sutvarkyti išaugusį prašymų išduoti vizą skaičių pagal Vizų kodekso reikalavimus per 90 dienų nuo deleguotojo akto įsigaliojimo. Todėl prašymų teikėjams teks ilgai laukti, kol jiems bus paskirti susitikimai ir kol bus sutvarkyti jų prašymai išduoti vizą. Dar vienas svarbus veiksnys, dėl kurio daug vizos prašytojų gali pasirinkti kelionę į ES nepriklausančią šalį, būtų pastangos ir papildomos išlaidos, susijusios su keliavimu į artimiausią kompetentingos priimti prašymą valstybės narės konsulatą ir (arba) išorės paslaugų teikimo įstaigą. Pavyzdžiui, JAV dauguma konsulatų įsikūrę Rytinėje pakrantėje ir Kalifornijoje. Atsižvelgiant į tai logiška būtų tikėtis, kad sustabdžius bevizio režimo taikymą keliaujančiųjų iš Kanados ir JAV (taip pat ir Brunėjaus) skaičius sumažėtų, ir tai lemtų didelius ekonominius nuostolius ES.

c.Ekonominis poveikis

Šalia poveikio ES piliečiams ir įgyvendinimo sunkumų verta atsižvelgti ir į didelį poveikį įvairiausioms politikos sritims ir (arba) sektoriams.

Turizmo srityje: keliaujantieji iš Šiaurės Amerikos nesunkiai galėtų vietoje Europos Sąjungos pasirinkti kitas kelionės kryptis. Kelionės dažniausiai užsakomos netrukus prieš išvykstant, todėl mažai tikėtina, kad galimi lankytojai užsisakytų keliones į Europą nerimaudami, kad gali nespėti laiku gauti vizą. Galimas JAV ir Kanados turistų, vykstančių į ES, skaičiaus sumažėjimas 5 proc. – šis vertinimas laikomas atsargiu - ES turizmo sektoriui reikštų 1,8 mlrd. EUR nuostolius 26 . Savaime aišku, kad sustabdžius bevizio režimo taikymą didelių nuostolių patirtų aviacijos pramonė, įskaitant stambiausias Europos oro linijas ir didžiausius ES oro uostų centrus. Vertinant turizmo pelną galima daryti prielaidą, kad labiausiai paveiktos valstybės narės, kurios patirtų didžiausius nuostolius (ir didžiausias įgyvendinimo išlaidas),būtų Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Graikija ir Nyderlandai. Be to, penkių valstybių narių, kurių piliečiams vis dar reikia vizos keliaujant į Kanadą ir (arba) JAV, turizmo sektorius irgi pajustų neigiamą poveikį. 

Brunėjus buvo konstruktyvus partneris tarptautiniuose forumuose. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo derybose stebėta didelė pažanga. Brunėjuje gyventojų nedaug, bet jis priklauso prie turtingiausių pasaulio šalių. Ekonomika atvira, labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos; ES ir Brunėjaus prekybos balansas ryškiai yra ES naudai. Bevizio režimo taikymo sustabdymas tikriausiai turėtų neigiamą poveikį turistiniams ir verslo ryšiams su Brunėjumi.

d.Poveikis išorės santykiams

Poveikis išorės santykiams (įskaitant prekybą) irgi būtų labai juntamas. 2016 m. Europos ir Kanados santykiams labai svarbūs, nes minimas oficialaus mūsų bendradarbiavimo keturiasdešimtmetis. ES siekia dar labiau stiprinti jau ir taip puikų bendradarbiavimą su Kanada, visų pirma užsienio politikos ir saugumo klausimais ir sparčiai pasirašydamas strateginės partnerystės susitarimą (SPS) ir išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (CETA). 2016 m. rudenį vyksiantis kitas ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas ženklins naują, aktyvesnį ES ir Kanados santykių etapą: bus pasirašyti abu susitarimai. Laikinai sustabdžius bevizio režimo taikymą Kanados piliečiams būtų padarytas labai neigiamas poveikis bendrai teigiamai bendradarbiavimo atmosferai ir galėtų kilti grėsmė sklandžiam šių svarbių susitarimų sudarymo užbaigimui.

Strateginė ES ir JAV partnerystė yra nepaprastai plataus masto ir gili. Ji klesti jau daugiau kaip šešis dešimtmečius ir remiasi tvirtu bendrų vertybių pamatu. ES ir JAV, kartu paėmus, palaiko didžiausios apimties dvišalės prekybos ir investicijų ryšius pasaulyje, o derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) procesas pasiekė lemtingą etapą, kuriam laikinas bevizio režimo taikymo sustabdymas galėtų sukelti pavojų. ES ir JAV kasdien dirba petys į petį, siekdamos kurti saugesnį, demokratiškesnį ir turtingesnį pasaulį. Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse, piliečių saugumo užtikrinimas, kartu skatinant judumą, visad buvo tarp svarbiausių klausimų abipus Atlanto. Bendriausia prasme galima laukti, kad sustabdymas neigiamai paveiktų nepaprastai svarbų abiejų žemynų gyventojų gerovei ir saugumui transatlantinį bendradarbiavimą tokiu metu, kai ypač svarbu aktyvinti bendras pastangas.

Todėl poveikis mūsų išorės santykiams su dviem strateginėmis partnerėmis šiais metais, kai svarbūs prekybos srities susitarimai pasiekė lemtingą etapą arba turėtų būti užbaigti, būtų didelis.

V.    išvada

Komisija džiaugiasi, kad pasiekta visiško bevizio režimo abipusiškumo su Japonija.

Komisija pastebi, kad su Brunėjumi dar nepasiekta visiško bevizio režimo abipusiškumo, bet remdamasi naujausiais ryšių duomenimis Komisija tikisi, kad tai bus pasiekta ir oficialiai pranešta 2016 m. balandžio pabaigoje.

Dėl Kanados ir Jungtinių Valstijų Komisija pažymi, kad dar nėra pasiekta visiško bevizio režimo abipusiškumo. Todėl Komisija aktyviai sieks visiško bevizio režimo abipusiškumo su abiem šiomis šalimis. Komisija ragina Kanadą ir Jungtines Valstijas parodyti savo įsipareigojimą: nustatyti aiškias priemones, kuriomis būtų pasiekta visiško bevizio režimo abipusiškumo su visomis 28 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Dėl šiuo metu veikiančio abipusiškumo mechanizmo Komisija kviečia Europos Parlamentą ir Tarybą kuo skubiau pradėti diskusijas ir nustatyti poziciją dėl tinkamiausio veikimo būdo, atsižvelgiant į šiame Komunikate pateiktą vertinimą. Europos Parlamentas ir Taryba kviečiami ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 12 d. informuoti Komisiją apie savo pozicijas.

(1)

Atitinkamai šiame komunikate „valstybėmis narėmis“, jei nenurodyta kitaip, laikomos visos ES valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, taip pat ir Šengeno asocijuotosios šalys (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija).

(2)

C(2015) 7455 final, 2015 11 5.

(3)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1289/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, OL L 347, 2013 12 11, p. 74.

(4)

Komisija paskelbė pranešimus apie abipusiškumo principo nesilaikymą 2014 m. balandžio 12 d (OL C 111, 2014 4 12, p.1). Penkios valstybės narės (Bulgarija, Kroatija, Kipras, Lenkija ir Rumunija) pranešė apie abipusiškumo principo nesilaikymą, susijusį su penkiomis šalimis: Australija, Brunėjaus Darusalamu, Kanada, Japonija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

(5)

1 straipsnio 4 dalies b punktas.

(6)

C(2014) 7218 final, 2014 10 10, C(2015) 2575 final, 2015 4 22 ir C(2015) 7455 final, 2015 11 5.

(7)

Vadovaujantis Reglamento 1 straipsnio 4 dalies f punktu.

(8)

Tebebus taikomas Reglamento 4 straipsnis, pagal kurį valstybėms narėms leidžiama netaikyti vizų reikalavimo kai kurioms asmenų kategorijoms, kaip antai diplomatinių pasų turėtojams ir civiliams orlaivių ir laivų įgulų nariams..

(9)

4b straipsnio 3 dalis.

(10)

Susitarimas dėl informacijos apie žinomus ar įtariamus teroristus patikrinimo, Susitarimas dėl bendradarbiavimo aktyvinimo ir sunkių nusikaltimų prevencijos bei kovos su jais.

(11)

Asmenų, keliaujančių į Libiją, Somalį ir Jemeną, ESTA gali būti paskelbti negaliojančiais atvykimo punkte, bet asmenims gali vis tiek būti leista atvykti į JAV. Nuo balandžio mėn. informacija apie ankstesnes keliones į šias šalis bus įtraukta į ESTA klausimyną. Bevizio režimo taikymo programoje dalyvaujančių šalių piliečiams, turintiems taip pat ir Libijos, Somalio ir Jemeno pilietybę, šiuo metu dar leidžiama keliauti su ESTA.

(12)

Žr. straipsnį, pasirašytą ES delegacijos Vašingtone vadovo ir visų ES valstybių narių ambasadorių ES, 2015 m. gruodžio 14 d. paskelbtą Kongreso tinklaraštyje (http://thehill.com/blogs/congress-blog/foreign-policy/262999-what-the-visa-waiver-program-means-to-europe).

(13)

  http://www.state.gov/r/pa/prs/ps/2016/01/251577.htm

(14)

Tarnybos tikslais keliaujantys tarptautinių organizacijų, humanitarinių NVO atstovai, žurnalistai ir tam tikros verslininkų grupės.

(15)

  https://www.congress.gov/bill/114th-congress/house-bill/1401.  

(16)

  https://www.congress.gov/bill/114th-congress/house-bill/4380/text  

(17)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/tool_5_en.htm.

(18)

Žr. 1 nuorodą.

(19)

  https://www.uscis.gov/iframe/ilink/docView/SLB/HTML/SLB/0-0-0-1/0-0-0-29/0-0-0-4391.html. .

(20)

http://www.e-unwto.org/toc/unwtotfb/current.

(21)

http://travel.trade.gov/outreachpages/inbound.general_information.inbound_overview.asp.

(22)

ESTA galutinių nuostatų 6 ekspozicija, p. 32289 (galima rasti adresu https://www.gpo.gov/fdsys/pkg/FR-2015-06-08/pdf/2015-13919.pdf ).

(23)

Palyginimui: asmenys, keliaujantys be vizų į JAV, šiuo metu už ESTA (galioja dvejus metus) moka 14 USD.

(24)

Skaičiuojant, kad vizos kaina yra 100 CAD, ir darant prielaidą, kad netiesioginės išlaidos gali būti panašios į išlaidas teikiant prašymą dėl JAV vizos.

(25)

Palyginimui: asmenys, keliaujantys be vizų į Kanadą, šiuo metu už eTA (galioja iki penkerių metų) moka 7 CAD.

(26)

Šis vertinimas grindžiamas 2013 m. apklausa dėl galimo vizų režimo palengvinimo kitose šešiose pagrindinėse tikslinėse rinkose. Remiantis apklausos duomenimis, kelionių agentai numatė, jog jei kelionėms į Šengeno zoną nereikėtų vizų, jie paduotų bent 20 proc. daugiau kelionių. Pradėjus reikalauti vizų iš Kanados ir JAV piliečių, būtų stebimas priešingas, tik mažesnio masto, poveikis.

( http://ec.europa.eu/growth/tools-databases/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=7005&lang=en )