Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 2/2016 siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija)

(2016/C 057/03)

I.   ĮVADAS

2013 m. sausio 31 d. Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (nauja redakcija).

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė nuomonę.

2014 m. birželio 5 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl direktyvos projekto. Teisininkams lingvistams peržiūrėjus tekstą, Taryba 2015 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnyje nustatytą įprastą teisėkūros procedūrą.

Po balsavimo Europos Parlamente ir patvirtinus Tarybos politinį susitarimą, įvyko Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos siekiant susitarti dėl pasiūlymo. 2015 m. birželio 17 d. buvo susitarta dėl galutinio kompromisinio teksto; 2015 m. birželio 30 d. jį patvirtino Nuolatinių atstovų komitetas. 2015 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas patvirtino susitarimą ir šiuo tikslu nusiuntė laišką Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkui.

Atlikdama savo darbą, Taryba atsižvelgė į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir į Regionų komiteto nuomonę.

II.   PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTOS POZICIJOS ANALIZĖ

1.   Bendra informacija

Pirmiau minėtas pasiūlymas įtrauktas į ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kurį sudaro šeši pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pašalinti likusias bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo kliūtis.

Šios teisėkūros iniciatyvos tikslas – nustatyti bendrą požiūrį į sąveikos taisykles, kad padidėtų visoje Sąjungoje veikiančių geležinkelio įmonių masto ekonomija, taip pat supaprastinti ir pertvarkyti transporto priemonių leidimų išdavimo administracines procedūras, tokiu būdu pašalinant taisyklių skirtumus Sąjungoje.

Be to, siekiama padidinti transporto priemonių leidimų išdavimo proceso veiksmingumą, skatinti sąveikos leidimų pripažinimą visoje ES ir padidinti nacionalinės teisės sistemų, susijusių su geležinkelių vidaus rinkos sąveikos aspektais, darną.

Nors Taryba pritaria Komisijos pasiūlymo tikslui, ji laikosi nuomonės, kad turi būti padaryti keli pirminio pasiūlymo pakeitimai. Pagrindinės direktyvos nuostatos buvo gerokai pakeistos. Taigi per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija iš dalies keičiamas pirminis Komisijos pasiūlymas – tekstas performuluojamas ir į jį įtraukiamos ir iš jo išbraukiamos kelios nuostatos. Tai reiškia, kad Taryba negali pritarti tiems per pirmąjį svarstymą priimtoje Europos Parlamento nuomonėje išdėstytiems pakeitimams, kurie yra susiję su tomis nuostatomis.

2.   Pagrindiniai politikos klausimai

i)    Leidimas pateikti transporto priemonę rinkai (21 straipsnis)

Priešingai nei pirminis Komisijos pasiūlymas didelę nacionalinių institucijų kompetencijos dalį perduoti Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (toliau – Agentūra), Taryba numato dvigubą leidimų pateikti transporto priemonę rinkai išdavimo sistemą, priklausomai nuo numatomos naudojimo srities. Pagal šį požiūrį Agentūra veikia vieno langelio principu transporto priemonių, skirtų tarptautinėms operacijoms vykdyti, atžvilgiu; tačiau nacionalinės saugos institucijos išsaugo svarbų vaidmenį – atlieka vertinimus, kurie būtini šiems leidimams išduoti. Transporto priemonių, kurios naudojamos tik nacionaliniam eismui, atveju pareiškėjas gali pasirinkti – prašymą dėl leidimo pateikti arba Agentūrai, arba nacionalinei saugos institucijai. Abiem atvejais procedūra ir sprendimo kriterijai tebėra tokie patys.

Iš esmės Europos Parlamentas remia požiūrį, kurio toliau laikosi Taryba. Šiame požiūryje taip pat atsižvelgiama į Europos Parlamento pareikštą susirūpinimą – į nuostatas dėl bendradarbiavimo susitarimų įtraukiama izoliuotų tinklų sąvoka (žr. toliau v punktą).

Atsižvelgiant į tai, Taryba paliko 34 pakeitimą, iš dalies arba iš esmės atsižvelgė į 35 ir 102 pakeitimus, o 94, 113 ir 140 pakeitimus pašalino.

ii)    Agentūros atsakomybė už leidimų pateikti transporto priemonę rinkai išdavimą (8 konstatuojamoji dalis ir 21 straipsnio 6 dalis)

Tarybos tekste patikslinta, kad Agentūra prisiima visišką atsakomybę už savo išduodamus leidimus, įskaitant sutartinę ir nesutartinę atsakomybę.

iii)    Apeliacijos ir arbitražo procedūra (21 straipsnio 7 ir 11 dalys)

Į Komisijos pasiūlymą nebuvo įtraukta jokių konkrečių nuostatų dėl apeliacijos procedūrų, tačiau Tarybos tekste numatyta galimybė pareiškėjui kreiptis į nacionalinį teismą tuo atveju, jeigu jis nesutinka su priemone, kurios ėmėsi nacionalinė saugos institucija.

Lygiai taip pat į Tarybos tekstą įtraukta apeliacijos procedūra nacionalinės saugos institucijos ir Agentūros nesutarimo atveju.

iv)    Kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos įrangos eksploatavimo pradžia (18 ir 19 straipsniai)

Pirminiame pasiūlyme Komisija numatė perduoti Agentūrai atsakomybę už leidimų pradėti eksploatuoti kelio kontrolės, valdymo bei signalizacijos įrangą, įskaitant Europos signalizacijos sistemą ERTMS, išdavimą.

Taryba nepritaria Komisijos požiūriui ir mano, kad leidimus dėl ERTMS ir toliau turėtų išduoti nacionalinės saugos institucijos. Vis dėlto, siekiant sustiprinti ERTMS suderinimą ES lygmeniu, pačioje procedūros pradžioje užtikrinant didesnę sąveiką, Tarybos tekste numatoma, kad su Agentūra turėtų būti pasikonsultuota prieš paskelbiant visus kvietimus teikti pasiūlymus, susijusius su ERTMS kelio įranga. Tuo tikslu buvo įrašytas naujas 19 straipsnis.

Pritardamas Komisijos požiūriui, Europos Parlamentas mano, kad atsakomybė už leidimo pradėti eksploatuoti ERTMS sistemas suteikimą turėtų būti suteikta Agentūrai. Todėl Taryba negalėjo palikti 81, 82, 83 ir 86 pakeitimų.

v)    Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimai (21 straipsnio 14 ir 15 dalys)

Į pirminį Komisijos pasiūlymą nebuvo įtrauktas Agentūros ir vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimų sudarymas leidimų, išduodamų dėl transporto priemonių, skirtų tarptautinėms operacijoms vykdyti, kontekste.

Taryba mano, kad labai svarbu įtraukti tokią nuostatą, kad būtų palengvintas praktinis naujos leidimų sistemos įgyvendinimas.

Be to, Taryba nustato, kad Agentūros ir vienos ar daugiau nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo susitarimuose, sudarytuose su transporto priemonėmis susijusių leidimų tikslu, gali būti numatyta speciali bendradarbiavimo tvarka tinklų, kuriuose dėl geografinių ar istorinių priežasčių reikia specialių žinių ir (arba) kurių vėžės plotis yra toks pat kaip kaimyninėse trečiosiose valstybėse, atveju. Todėl šiuo kompromisu numatoma galimybė valstybėms narėms, kurių geležinkelių tinklo charakteristikos yra specifinės, bendradarbiauti leidimų išdavimo proceso metu Agentūros kontekste. Šiuose bendradarbiavimo susitarimuose taip pat gali būti pateiktos nuostatos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas išplėsti naudojimo sritį visose trijose Baltijos valstybėse, kai transporto priemonei išduodamas leidimas vienoje iš jų.

Atsižvelgdama į tai, Taryba tik iš dalies pritarė 118 pakeitimui.

vi)    Nacionalinių taisyklių priėmimas (14 straipsnis)

Tarybos pozicija siekiama nustatyti lanksčią ir praktišką procedūrą, susijusią su galiojančiomis ir naujomis nacionalinėmis sąveikos taisyklėmis. Siekiant atsižvelgti į Europos Parlamentui rūpimus klausimus, Tarybos pozicijoje patikslinamos procedūros, kurios turės būti taikomos pranešimui apie galiojančias ir naujas nacionalines taisykles, taip pat įvertinimas, kurį turės atlikti Agentūra (ne ilgesnis kaip 8 mėnesių laikotarpis). Požiūriu, kurio laikosi Taryba, siekiama užkirsti kelią situacijai, kai nacionalinės taisyklės patvirtinamos prieš tai jų neįvertinus Agentūrai.

Todėl į 66, 72 ir 73 pakeitimus Taryba atsižvelgė iš dalies arba iš esmės, o 67–70 pakeitimų negalėjo palikti.

vii)    Transporto priemonių registrai (VII skyrius, visų pirma 47 straipsnis)

Siekiant atsižvelgti į Europos Parlamentui susirūpinimą dėl „Registrų“, pagrindinis Tarybos padarytas pakeitimas yra susijęs su Europos transporto priemonių registru. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir nepagrįstas išlaidas, Komisija turėtų priimti Europos transporto priemonių registro, kuris apimtų nacionalinius transporto priemonių registrus, specifikaciją, kad būtų sukurta bendra priemonė, kartu leidžiant palikti papildomas funkcijas, susijusias su specifiniais valstybių narių poreikiais. Europos transporto priemonių registras turi pradėti veikti praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo. Taryba taip pat įtraukia naują nuostatą, kuria siekiama nustatyti, kokia informacija turi būti saugoma Europos ir nacionaliniuose transporto priemonių registruose.

Europos Parlamentas mano, kad Europos transporto priemonių registras turėtų pradėti veikti po ketverių metų.

Todėl į 123, 126, 128, 130 ir 131 pakeitimus Taryba atsižvelgė iš esmės, performulavus tekstą, o 98, 110, 120, 121, 122, 124, 125, 127 ir 129 pakeitimų nepaliko.

viii)    Pereinamojo laikotarpio ir perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio trukmė (54 ir 57 straipsniai)

Taryba numato ilgesnį pereinamąjį laikotarpį transporto priemonių leidimų atžvilgiu, nei numatyta pirminiame Komisijos pasiūlyme. Laikoma, kad šis pereinamasis laikotarpis būtinas siekiant, kad tinkamai veiktų 21 straipsnyje nustatyta dviguba sistema, taikoma transporto priemonių leidimų procesui. Pagal Tarybos poziciją valstybės narės gali trejus metus po direktyvos įsigaliojimo toliau taikyti galiojančias Direktyvos 2008/57/EB nuostatas, o Komisijos pasiūlyme tam numatyti dveji metai. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar vienus metus. Tokiu atveju valstybės narės turi pranešti Komisijai ir Agentūrai apie tokį sprendimą ir jį pagrįsti. Tokia pati procedūra taikoma išankstiniams leidimams dėl ERTMS.

Panaši schema – treji plius vieni metai – taikoma perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui.

Todėl Taryba nepaliko 140, 141, 143 ir 144 pakeitimų.

ix)    Teisės akto struktūra (deleguotieji aktai/įgyvendinimo aktai)

Pirminiame Komisijos pasiūlyme siūloma, kad deleguotieji aktai būtų priemonė, siekiant nustatyti techninių sąveikos specifikacijų (TSS) turinį ir jų pakeitimus. Europos Parlamentas pritaria Komisijai ir taip pat reikalauja, kad būtų išplėsta deleguotųjų aktų taikymo sritis įtraukiant kitas sritis, kurių atveju Komisija pasiūlė įgyvendinimo aktus.

TSS atveju Taryba priima deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų derinį (5 straipsnio 1 ir 11 dalys). Komisija priims deleguotuosius aktus, kuriais nustatys konkrečius techninėms sąveikos specifikacijoms skirtus tikslus, o po to – įgyvendinimo aktus, kad tie konkretūs tikslai būtų įgyvendinti.

Atsižvelgiant į tai, 80 ir 135 pakeitimai iš dalies buvo priimti, o 13, 14, 56, 57, 79, 99 ir 142 pakeitimų Taryba nepaliko.

3.   Kiti Europos Parlamento priimti pakeitimai

Kiti EP pakeitimai, neįtraukti į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją, yra susiję visų pirma su:

III.   IŠVADA

Per pirmąjį svarstymą priimtoje Tarybos pozicijoje atspindimas kompromisas, pasiektas Tarybos ir Europos Parlamento derybose, tarpininkaujant Komisijai. Šis kompromisas patvirtintas 2015 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto (TRAN) pirmininko laišku, adresuotu Nuolatinių atstovų komiteto pirmininkui.

Šiame laiške Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas nurodo, kad Transporto ir turizmo komiteto nariams, o vėliau ir plenarinio posėdžio dalyviams jis rekomenduos per antrąjį svarstymą Europos Parlamente pritarti per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai be pakeitimų ir užbaigti įprastą teisėkūros procedūrą laikantis SESV 294 straipsnio.