31.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/91

Pranešėjas:

Alfred GAJDOSIK

1.1.

EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo rinkos modelio, Pasirengimo valdyti riziką reglamento ir naujo energijos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo organizavimo. Tuo žengiamas dar vienas žingsnis pereinant nuo nacionalinių reguliuojamų rinkų prie rinkos principais paremtos ES elektros energijos strategijos, kuri energijos tiekimo saugumą garantuos mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis, o tuo labiausiai suinteresuoti visi Europos elektros vartotojai, įskaitant pramonės, komercinius ir buitinius vartotojus. Šis tikslas bus pasiektas tik tuo atveju, jei bus pereita prie didesnio ekonomikos elektrifikavimo, kuris yra veiksmingiausias ir lanksčiausias būdas šiam tikslui įgyvendinti

1.2.

Kaip ir ankstesnėse savo nuomonėse Komitetas pabrėžia, kad gerai veikiančios elektros energijos rinkos yra būtina sąlyga energetikos sąjungos tikslams pasiekti (1). EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad norint gerai veikiančios rinkos būtini dideli rinkos modelio pakeitimai, pirmiausia dėl didėjančio kintamųjų atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo (2). Vien integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos į šiuo metu egzistuojančią rinką nepakaks. Reikia naujos rinkos. Komitetas mano, kad bendri rinkos modelio dokumentų rinkinio apmatai yra geras atsakas į šiuos būtinus pokyčius ir sudaro sąlygas ekonomiškai efektyviai ir finansiškai perspektyviai energetikos sistemos pertvarkai.

1.3.

EESRK priimtini rinkos modelio dokumentų rinkinio bendrieji principai, ypač tikslas daugiausia dėmesio energijos rinkoje skirti vartotojams, didinti elektros energijos tiekimą ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Atitinkamas rinkos taisyklių ir reguliavimo sistemos pritaikymas yra svarbus žingsnis visiems Europos vartotojams užtikrinant stabilų švarios energijos tiekimą mažiausiomis galimomis kainomis. Nepaisant to, tam tikrose srityse dar galima kai ką pagerinti. Pirmiausia reikia konkretesnių taisyklių (3).

1.4.

Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra vienas strateginių energetikos sąjungos tikslų, todėl reikia siekti, kad būtų daugiau investuojama į elektros energijos rinkos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Vis dėlto geriausias būdas šiam tikslui pasiekti yra vienodos ir sąžiningos rinkos sąlygos, naudingos vartotojams ir perėjimui prie žaliosios ekonomikos. Siekiant veiksmingo ir efektyvaus priklausomybės nuo iškastinio kuro sumažinimo būtinas visiškas tradicinės elektros energijos gamybos išorės sąnaudų internalizavimas, įtraukiant su klimato kaita susijusius nuostolius ir žalą žmonių sveikatai. Geriausias būdas investicijoms nukreipti į žaliąją elektros energiją yra tinkamas apmokestinimas.

1.5.

EESRK labai pritaria tam, kad reikėtų nurodyti, jog visi vartotojai, įskaitant pramonės, komercines įmones ir privačius namų ūkius, turi teisę patys gaminti, kaupti energiją ir ja prekiauti, o vietos energijos bendruomenės turi teisę remti, vystyti ir nuomoti bendruomenės tinklus. Tačiau reikia konkretesnių taisyklių, kad būtų galima pasinaudoti tomis teisėmis ir įveikti esamas kliūtis (susijusias su galimybe patekti į tinklą, nesąžiningais ir neproporcingais tinklo mokesčiais, teisinėmis ir administracinėmis kliūtimis ir pan.).

1.6.

Be to, reikia siekti tikslo, kad Europos vartotojai turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti visoje elektros energijos rinkoje, taigi ir prekyboje elektros energija ir jos tiekimo procesuose. Komisijos pasiūlymuose kol kas nėra konkrečių taisyklių, kurios užtikrintų tam būtinas sąlygas. Reikia vystyti decentralizuotos prekybos vietas ir prekybos struktūras, kurios atvertų galimybes tiesiogiai prekiauti netgi nedideliais energijos vienetais. Nors elektros energijos tiekimo ir prekybos ja decentralizavimas yra būtina sąlyga visiškam vartotojų integravimui į rinką, decentralizacija nereiškia, kad Europos elektros energijos rinka susiskaidys.

1.7.

Nors Komisija teisingai numato siekti tikslo sustiprinti trumpalaikes rinkas, ilgainiui to nepakaks, kad investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją būtų galima paremti rinkos mechanizmais. Tuo tikslu turi būti suteikta galimybė prekiauti atsinaujinančiųjų išteklių energija naudojant išankstinius ir ateities sandorius decentralizuotose rinkose, o tai bus įmanoma tik tokiu atveju, jeigu subalansuojančiais produktais bus prekiaujama naudojant lankstumo sprendimus.

1.8.

Kadangi daugelyje Europos šalių šiandieninė problema yra ne gamybos pajėgumų trūkumas, bet jų perteklius, pajėgumų mechanizmai tradicinei elektros gamybai turėtų būti naudojami tik kaip trumpalaikis sprendimas, jeigu subalansuojantys produktai negali užtikrinti reikiamo tiekimo saugumo atsižvelgiant į investicijų stabilumą visiems rinkos dalyviams.

1.9.

EESRK ragina formuojant būsimą mažo anglies dioksido kiekio visuomenės kūrimo politiką atsižvelgti į energijos nepritekliaus problemą. Vienas iš būdų šiai problemai spręsti būtų vartotojų vykdoma gamyba, jeigu tik pažeidžiamiems vartotojams būtų suteikiama galimybė gauti reikiamo kapitalo suteikiant viešąsias paskolas arba gauti savivaldybių, regionų ir kitų subjektų, tokių kaip NVO, pagalbą.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad dėl paprastai mažesnio elektros gamybos iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir kogeneracijos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainėse masto, vis svarbesni tampa gerai veikiantys, modernūs ir pažangūs skirstomieji tinklai. Nacionalinės taisyklės turi leisti tinklų operatoriams atlikti reikiamas investicijas ir skatinti tai daryti. Taip pat būtinos investicijos į nacionalinių elektros energijos tinklų susiejimo gerinimą. Visa tai padės užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir kurti naujas darbo vietas Europoje.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad siekiant tikslo užtikrinti aukštą elektros energijos tiekimo saugumo lygį rinkos sąlygomis ir aplinkybėmis, kuriomis vartotojai atliks pagrindinį vaidmenį, reikia aktyviai taikyti IRT (informacinių ir ryšių technologijas), naujus planavimo metodus ir naujas elektros sistemų eksploatavimo priemones; visos šios kartu taikomos priemonės leidžia realiu laiku nustatyti vartotojų ir tinklų poreikius, tačiau tam reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas (žr. 3.13 punktą).

1.12.

Lankstumo, elektromobilumo, kaupimo ir balansavimo sprendimų klausimais EESRK pritaria Komisijos pozicijai suteikti prerogatyvą nepriklausomiems rinkos subjektams plėtoti šias svarbias rinkas prieš leidžiant tinklų operatoriams prisiimti atitinkamų įrenginių valdytojo ar operatoriaus vaidmenį.

2.1.

Savo siūlomame dokumentų rinkinyje Komisija teigia, kad norint pasiekti energetikos sąjungos tikslus reikia iš esmės reformuoti elektros energijos rinką. Vien integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos į šiuo metu egzistuojančią rinką nepakaks. Reikia naujos rinkos.

2.2.

Europos Komisija savo naujos rinkos politiką grindžia dviem principais:

2.3.

Komisijos pasiūlyme taip pat nagrinėjamas klausimas, kaip padidinti tiekimo saugumą taikant pasirengimo rizikai strategiją.

2.4.

Ketvirtasis aspektas yra reguliavimo priežiūros reforma, naujai apibrėžiant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį ir kompetenciją.

3.1.

Siekiant sumažinti visos energetikos sistemos, įskaitant šildymo ir transporto sektorių, priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtina, kad gaminant elektrą atitinkamai didelę dalį sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Esant tokioms aplinkybėms Komisija pasirinko iš esmės teisingą strategiją: Europos elektros energijos rinką būtina kurti taip, kad ji būtų suderinama su atsinaujinančiųjų išteklių energija. EESRK teigiamai vertina šią aiškią strategiją ir mano, kad tai – svarbus žingsnis kuriant Europos elektros energijos rinką ir jis padeda įveikti esamas kliūtis, pavyzdžiui, fizinius suvaržymus dėl jungčių trūkumo ir reguliavimo ir mokesčių skirtumus valstybėse narėse.

3.2.

Svarbu nuo pat pradžių atsižvelgti į tai, kad kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių energija dėl savo pobūdžio yra decentralizuota, kitaip tariant:

Tas pats dažnai būdinga ir kitoms technologijoms, pavyzdžiui, kogeneracijai bendros šilumos ir elektros energijos gamybos jėgainėse, kurios dėl savo didelio efektyvumo atliks svarbų vaidmenį suteikdamos lankstumo ir balansavimo galimybes ateities energijos rinkoms.

3.3.

Viena vertus, šios savybės suteikia konkrečių privalumų, kuriuos tam tikru mastu Europos Komisija mini savo pasiūlymuose dėl naujo rinkos modelio. Tačiau Komisijos pasiūlymas galėtų būti nuoseklesnis ir glaustesnis orientuojant rinkos taisykles taip, kad jos padėtų užtikrinti tuos privalumus. Šiuo požiūriu atkreipiamas dėmesys į EESRK požiūrį, išdėstytą nuomonėje „Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos peržiūra“ (TEN/622) (4). Tai, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija ir kitos decentralizuotos technologijos ženkliai prisideda prie rinkos likvidumo didinimo, yra nepaprastai svarbu rinkos modeliui.

3.4.

Kaip Komisija teisingai pabrėžia, naujajam energijos rinkos modeliui bus būdinga daug daugiau energijos gamybos vienetų, palyginti su tradicine gamybos struktūra, kuriai būdinga vos keletas jėgainių. Todėl visais šiais atvejais gerokai padidės subjektų, kurie gamina elektrą, įvairovė. Šiuo atveju nepaprastai svarbu, kad vartotojai taptų aktyvesniais dalyviais. Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba ir kogeneracija leidžia vartotojams tapti gamintojais – tai Komisija pripažino savo pasiūlyme.

3.5.

Pažymėtina, kad idėja „padaryti vartotojus aktyviais vartotojais“ tinka visoms vartotojų kategorijoms, įskaitant komercinius ir pramoninius energijos vartotojus, kurie gali sutaupyti nemažai išlaidų investuodami į decentralizuotos generacijos technologijas, skirtas gaminti energiją savo reikmėms. Todėl vartotojų aktyvumo skatinimas ne tik padarys elektros energijos rinkas likvidesnėmis, bet ir duos kitų postūmių ekonomikai: mažos ir didelės įmonės įgys konkurencinį pranašumą, vietos lygiu bus kuriama pridėtinė vertė, atsiras galimybės kurti naujas darbo vietas. Kita vertus, daugelis privačių namų ūkių neturės finansinių galimybių, kurių reikėtų tapti gaminančiais vartotojais. Tokiu atveju padėtų vartotojams palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos ir aktyvi savivaldybių ir regionų pagalba.

3.6.

Tačiau vartotojų suaktyvinimui trukdo trys priežastys.

3.6.1.

Pirma, beveik visai neinternalizuojamos anglimis kūrenamų ir atominių elektrinių išorės sąnaudos. Iš šių sąnaudų ypač reikėtų įvertinti beveik visas su žala sveikatai ir su klimato kaitos padarytais nuostoliais susijusias sąnaudas. Neinternalizuojant šių sąnaudų atsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri neturi tokio palyginamo išorės poveikio, konkurenciniu požiūriu yra silpnesnė. Kadangi visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energija leidžia vartotojams tapti aktyvesniais, tenka daryti išvadą, kad ribotas vartotojų dalyvavimas privalo būti politiškai pageidaujamas ar bent jau noriai toleruojamas. Visame žiemos dokumentų rinkinyje nėra jokių pastangų pašalinti šiuos padėtį rinkoje iškreipiančius veiksnius. Iškreipimas yra dar didesnis, nes neinternalizavus tradicinės elektros energijos gamybos išorės sąnaudų, išauga poreikis stipriai subsidijuoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

3.6.2.

Yra ir kita priežastis, dėl kurios decentralizuotos technologijos, tokios kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija arba bendros elektros ir šilumos gamybos jėgainės, sistemingai yra blogesnėje padėtyje, palyginti su tradicinėmis elektrinėmis. Dabartinis didmeninių rinkų modelis yra palankesnis stambesnio masto gamybai. Kadangi įprasta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir bendros elektros ir šilumos gamybos jėgainės yra palyginti mažesnio masto, taigi neturi būtinos masto ekonomijos, jos kenčia dėl blogesnės konkurencinės padėties.

3.6.3.

Galiausiai, daug mažų subjektų negali patekti į prekybos energija rinką dėl teisinių apribojimų, administracinių taisyklių, licencijavimo ir biurokratinių reikalavimų. Su šiomis kliūtimis susiduria privatūs namų ūkiai ir komerciniai ir netgi pramoniniai vartotojai.

3.7.

Jeigu būtų politinė valia, šiuos tris dabartinės elektros energijos trūkumus būtų galima pašalinti iš karto. Tačiau EESRK baiminasi, kad Komisijos pasiūlytos atitinkamos taisyklės nėra pakankamai aiškios.

3.8.

Mažiausia, ką reikia padaryti, tai – užtikrinti tikslų išmetamo CO2 kiekio apmokestinimą, kuris yra viena ryškiausių pirmiau minėtų išorės sąnaudų problemų, taip pašalinant tradicinei elektros energijos gamybai palankų rinkos iškraipymą, apie kurį kalbama 3.6.1 punkte. Tai padaryti EESRK ragino jau keletą kartų (5).

3.9.

Elektros energijos rinką reikėtų atverti labiau decentralizuotoms struktūroms, visų pirma prekybos požiūriu, taip kompensuojant 3.6.2 ir 3.6.3 punktuose minimus trūkumus.

3.10.

Decentralizacija nereiškia, kad Europos elektros energijos sistema turi būti suskaidyta. Komisijos prielaida, kad reikėtų „nevaržomai tiekti elektros energiją ten, kur jos labiausiai reikia“, iš esmės yra teisinga. Tačiau reikia daug investicijų, kad būtų pagerintas nacionalinių tinklų susiejimas, ir sukurti perfinansavimo modelį, kuris pernelyg neapkrautų vartotojų.

3.11.

Į paklausą orientuota elektros energijos gamyba, taip pat padedant lankstumo ir balansavimo sprendimams, pavyzdžiui, kaupimui baterijose, energijos panaudojimui šildymui, elektros energijos panaudojimui dujoms gaminti, transporto priemonių prijungimui prie tinklo, yra geriausia strategija iki minimumo sumažinti tinklo plėtros sąnaudas. Tai paaiškintų, kodėl vartotojų vykdoma gamyba, tiesioginiai elektros gamintojų ir vartotojų mainai ir balansavimo atsakomybės didinimas, kuriuos siūlo Komisija, yra svarbios priemonės tiekimo saugumui pasiekti.

3.12.

Europos Komisijos pasiūlyme apskritai atsižvelgiama į šiuos mechanizmus. EESRK pritaria tokiam požiūriui, kuris turės teigiamą poveikį pirmiausia nepakankamai išsivysčiusioms elektros energijos rinkoms, kurios kai kuriose valstybėse narėse yra pernelyg stipriai reguliuojamos.

3.13.

Tačiau tokiomis aplinkybėmis Komisijos pasiūlyme visiškai pamirštamas skaitmeninimo potencialas. Skaitmeninimas leidžia skaidžiuosius vartojimo ir gamybos duomenis užfiksuoti elektroniniu būdu, juos susmulkinant iki mažiausių vienetų (t. y. atskirų kilovatų). Konkrečių ir individualių vartotojų profilių registravimas naudojant pažangiuosius skaitiklius, o ateityje – pasitelkus daiktų internetą, kartu su įvairiausiais energijos gamybos proceso dalyviais, tiesiogine prasme suteikia kiekvienam vartotojui galimybę tapti savo paties balansavimo valdytoju. Švietimo ir mokymo programos yra svarbios, suteikiant galimybę kiek galima platesniam vartotojų ratui atlikti šį vaidmenį ir pašalinti decentralizuotų formų prekybos, pavyzdžiui, tarpusavio sandorių, struktūrinius trūkumus (konkrečiai – ribotą rinkos likvidumą).

3.14.

Pirmiausia reikėtų priimti elektros energijos balansavimo taisykles (pasiūlymo dėl reglamento 4 ir 5 straipsniai, COM(2016) 861 final), kad būtų galima labai tiksliai užfiksuoti net ir keletą energijos matavimo vienetų. Reikėtų sukurti specialias trumpalaikes rinkas prekybai šiais mažiausiais energijos kiekiais. Reikėtų atitinkamai pakeisti pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 6 ir 7 straipsnius.

3.15.

Deja, Europos Komisija šia kryptimi nepasiūlė jokios iniciatyvos. Vietoje to, pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 3 straipsnyje teigiama, kad vartotojų ir mažų įmonių dalyvavimą rinkoje užtikrinti padės telkėjai. Telkėjų reikalingumas pagrindžiamas daugiausia poveikiu pajėgumui ir sandorių sąnaudomis. Tačiau šių sąnaudų nebeliks, jeigu prekyba elektra bus decentralizuota. Tuomet elektros vartotojai ir mažos įmonės turės galimybę visapusiškai ir tiesiogiai dalyvauti elektros energijos rinkoje, jeigu jie norės ir bus pajėgūs atlikti aktyvų vaidmenį. Labai iškalbinga tai, kad Europos Komisija, 3 straipsnio 1 dalies i punkte kalbėdama apie „vienodas sąlygas“ nemini prekybos elektros energija.

3.16.

Tokiame kontekste ekonominiu požiūriu ypač daug žadantys atrodo tiesioginiai gamintojų ir vartotojų sandoriai, nes vienu kainų signalu jie gali atspindėti įvairius kainos komponentus, kuriuos, skirtingai nuo dabartinės situacijos daugelyje valstybių narių, daugiausia lemia rinka. Pavyzdžiui, tiesioginių sandorių kainų signalas gali atspindėti įvairius veiksnius:

3.17.

Decentralizuotos prekybos elektros energija verslo modeliai ne tik kuriami kai kuriose valstybėse narėse (pvz., Nyderlanduose ir Estijoje); jie iš tiesų yra labai novatoriški modeliai, kurie jau dabar naudojami kelete rinkų už Europos ribų, pavyzdžiui, JAV ir Australijoje. Akivaizdu, jog tai – pasaulinė tendencija. Europa savo eksporto galimybėmis pasaulinėje energijos rinkoje galės pasinaudoti tik tokiu atveju, jeigu įmonės ims kurti įtikinamus decentralizuotos, suskaitmenintos prekybos elektros energija modelius. Tačiau Europos Sąjunga taip pat turėtų suteikti savo įmonėms galimybę iš pradžių tuos modelius praktiškai išbandyti vidaus rinkose.

4.1.

EESRK teigiamai vertina aiškų Europos Komisijos įsipareigojimą sumažinti elektros energijos rinkos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tačiau prisimenant 3.6 punkte pateiktus argumentus dėl COM(2016) 861 final 11 straipsnyje nustatytų prioritetinio skirstymo apribojimų, daug sunkiau pasiekti šį tikslą bent jau tol, kol nebus visiškai internalizuojamos tradicinės elektros energijos gamybos išorės sąnaudos. Nors iš principo teisinga pagrindine skirstymo valdymo taisykle pasirinkti technologijų neutralumą, ji remiasi prielaida, jog yra sudarytos vienodos sąlygos. Neinternalizuojant tradicinės elektros energijos gamybos išorės sąnaudų, vienodų sąlygų sudaryti neįmanoma. Prieš imantis rimtai riboti prioritetinį skirstymą, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme, reikėtų pasiekti visišką išorės sąnaudų internalizavimą.

4.2.

Todėl reikėtų nurodyti, kad ribotą laikotarpį prioritetinis skirstymas turėtų būti paliktas visose valstybėse narėse numatant, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis bus mažesnė nei 15 proc. Valstybės narės, turinčios didesnę tokios energijos dalį, turėtų pateikti Europos Komisijai apsvarstyti atitinkamą skirstymo tvarką. Tokia skirstymo tvarka neturėtų iškreipti laisvos rinkos mechanizmo mažo anglies dioksido kiekio ir ekonomiškai efektyviausių lankstumo sprendimų nenaudai. Europos Komisija turėtų išnagrinėti šią tvarką ir įvertinti, ar ji pajėgi prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

4.3.

Bet kuriuo atveju, pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 11 straipsnio 3 dalyje pateikiamas de minimis vertes turėtų pakeisti atitinkami pateikti skaičiai (Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių 125 ir 127 pastabos (6)), nes tik taip nedideli rinkos dalyviai, o ypač vietos energijos bendruomenės, ir toliau turės galimybę konkuruoti sąžiningomis sąlygomis.

4.4.

Pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 12 straipsnyje nustatytos perskirstymo ir ribojimo taisyklės yra dar viena priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo kliūtis. Kadangi anglimi kūrenamų elektrinių paleidimo ir uždarymo sąnaudos yra ypač didelės, tokių elektrinių operatoriai tokias sąnaudas įskaičiuos į savo perskirstymo pasiūlymus. Tokių sąnaudų vėjo ir saulės energijos įrenginiai neturi. Rezultatas – vėjo ir saulės energijos įrenginiai dažniau nepatenka į tinklą, o Europai tai reiškia žingsnį atgal priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procese. Todėl rinka paremtas perskirstymas turėtų apsiriboti ne atsinaujinančiųjų išteklių energija.

4.5.

EESRK pritaria Komisijos požiūriui, kad vartotojų labui reikia vengti rinkos iškraipymo. Komitetas ragina Europos Komisiją daryti daugiau, kad būtų užkirstas kelias dabartiniam ir būsimam rinkos iškraipymui. Tradicinių jėgainių pajėgumų mechanizmai, apie kuriuos kalbama reglamente COM(2016) 861 final, gali sukelti rimtų rinkos iškraipymų – Europos Komisija pati tai pripažįsta. Todėl pajėgumų mechanizmai turi būti laikomi paskutine galimybe užtikrinti tiekimo saugumą ir turėtų būti trumpalaikis sprendimas. Skubiai reikia kur kas konkretesnių taisyklių, kurios nustatytų, kada pajėgumų mechanizmai yra leistini.

4.6.

Reikia turėti galvoje, kad atsinaujinančioji elektros energija iš kintančiųjų išteklių (vėjo ir saulės spinduliuotės) pati savaime negali paprasčiausiai dalyvauti pajėgumų mechanizmuose ir ja negalima prekiauti ateities sandorių rinkose. Todėl nors ir teisinga yra stiprinti kitos paros ir einamosios paros prekybą, specifinė saulės ir vėjo energijos kainos sandara (t. y. nulinės ribinės sąnaudos) reiškia, kad tai neskatins perfinansuoti investicijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Būtina galimybė prekiauti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija ateities sandorių rinkose. Vienintelis numatomas būdas tai pasiekti yra atsinaujinančiųjų išteklių energiją susieti su balansavimo ir lankstumo sprendimais. Be kaupimo baterijose tai daugiausia – techniniai sprendimai, pavyzdžiui, elektros naudojimas šildymui ir dujoms gaminti (7).

4.7.

Tačiau reikia pripažinti, kad yra rimtų reguliavimo kliūčių valstybių narių lygmeniu, todėl balansavimo produktams šiuo metu nėra versle pritaikomų modelių. Šiuo klausimu rinkos modeliui skirtuose teisėkūros dokumentuose nėra pasiūlyta jokių sprendimų. Mažų mažiausia pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 3 straipsnio 1 dalies f punktą reikėtų papildyti taip, kad rinkos taisyklės ir valstybių narių nustatoma skirstymo tvarka turėtų tapti paskata naudoti lankstumo sprendimus. Tai taip pat gali padėti pašalinti kliūtis arba jų išvengti.

4.8.

Todėl EESRK ragina nustatyti aiškius prioritetus. Tradicinių elektrinių pajėgumų mechanizmus naudoti turėtų būti galima tik, jeigu valstybės narės galėtų parodyti, kad pajėgumų kliūčių negalima pašalinti lankstumo sprendimais subalansuojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šį įpareigojimą reikėtų įtraukti į pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 8 straipsnį, o pasiūlymo dėl Reglamento COM(2016) 861 final 14 straipsnis turėtų būti atitinkamai pakeistas.

4.9.

Tokios balansavimo koncepcijos turi du papildomus privalumus. Kadangi dėl jų atsinaujinančiąja elektros energija galima prekiauti ateities sandorių rinkoje, šiuo metu jos yra vienintelis variantas, kuris garantuoja, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius galės būti perfinansuojamos rinkoje. Antra, jos yra orientuotos į vietos lygmenį, pasinaudojant tuo, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija prieinama praktiškai visur (žr. 3.2 punktą), taigi didina atsinaujinančiųjų išteklių energijos vietos pridėtinę vertę.

4.10.

Jeigu bus tinkamų rinka grindžiamų paskatų, decentralizuota elektros energijos gamyba gali sumažinti tinklo apkrovą. Tačiau taip nėra. Reikėtų bent jau pakeisti tinklo mokesčių apskaičiavimo būdą (COM(2016) 861 final 16 straipsnis), kad atsirastų paskata gaminti energiją labai arti vartotojų, kad gamyba atitiktų faktinį suvartojimą. Apskritai, konkrečias individualių gamybos ir vartojimo sandorių tinklo sąnaudas galima nustatyti naudojant pažangiuosius skaitiklius; principas, kad atspindimas realus sunaudojimas, rodo, kad tokios sąnaudos turėtų būti naudojamos tinklo mokesčiams apskaičiuoti.

4.11.

Su vartojimu suderintą elektros gamybą taip pat palengvina tikslios kainų zonos. Todėl EESRK visiškai pritaria požiūriui, kuris išdėstytas pasiūlymo COM(2016) 864 final 14 konstatuojamojoje dalyje ir 13 straipsnyje. Tačiau, jeigu 4.10 punkte išdėstytas raginimas nebus įgyvendintas, efektyvumas, kuris buvo pasiektas dėl tikslesnių kainų zonų, gali būti atsvertas ir prarastas dėl to, kad tinklo mokesčiai nustatomi neatsižvelgiant į realų naudojimą. Papildomai padėtų Europos energijos apmokestinimo lyginamasis standartas, sustiprinantis kainų signalus.

4.12.

Nereikėtų klaidingai suprasti, kad tikslesnės kainų zonos reiškia, jog nebereikalingas gerai tarpusavyje susietas Europos tinklas, kuris yra geriausias būdas ekonomiškiausiai pasiekti didelį tiekimo saugumą.

4.13.

Kaip nurodyta 3.14 punkte, siekiant visuotinio dalyvavimo energijos rinkoje svarbu atverti prekybą elektros energija vartotojams ir gaminantiems vartotojams. Todėl reikėtų patikslinti pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 3 straipsnį. Vartotojų dalyvavimas, kuris 3 straipsnio 1 dalyje apsiriboja gamyba, kaupimu ir elektromobilumu, taip pat turi apimti prekybą elektros energija. 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau apibrėžti rinkos kliūtis. Remiantis šios nuomonės 3.6.3 punktu šios kliūtys pirmiausia yra masto ekonomija ir administraciniai sunkumai.

4.14.

Vienas iš būdų minėtoms kliūtims pašalinti yra valstybėms narėms kurti specialias prekybos struktūras mažiems gamintojams, vartotojams ir gaminantiems vartotojams. Už šio reikalavimo įgyvendinimo stebėseną turėtų būti atsakinga Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra. Be to, pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 4 straipsnyje būtų galima paminėti supaprastintas apskaitos taisykles, taikomas mažoms vartotojų-gamintojų asociacijoms. Galiausiai pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 15 straipsnio 1 dalies a punkte žodį „parduoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „prekiauti“.

4.15.

Dėl energijos nepritekliaus (pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 14 konstatuojamoji dalis ir 5 straipsnis ir pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final) 28 ir 29 straipsniai) EESRK jau keletą kartų yra aiškiai pareiškęs, kad energijos nepritekliaus problemą reikia spręsti ir kad ateityje imantis politinių priemonių mažo anglies dioksido kiekio visuomenei sukurti būtina į šią problemą atsižvelgti. Todėl EESRK pritaria pozicijai, kurią Komitetas išdėstė savo ankstesnėje nuomonėje šiuo klausimu (8). Šiuo požiūriu EESRK taip pat pritaria Komisijos pozicijai ir konkretiems pasiūlymams. Tačiau EESRK pakartoja ankstesnėse nuomonėse (9) išdėstytą požiūrį, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija ir vartotojų vykdoma gamyba tam tikromis aplinkybėmis ypač gali tapti tvariu būdu užkirsti kelią ilgalaikiam energijos nepritekliui, jeigu tik viešosios paskolos ir geresnės galimybės gauti kapitalą, padedant vietos valdžios institucijoms, pavyzdžiui, regionuose ar savivaldybėse, ar privatiems subjektams, pavyzdžiui, NVO, bus teikiamos pažeidžiamiems vartotojams. Šiame kontekste reikėtų vertinti ir pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 15 ir 16 straipsniuose pateikiamų taisyklių dėl aktyviųjų vartotojų ir vietos energijos bendruomenių svarbą. Vartotojų vykdoma gamyba, kaip galimas būdas išvengti energijos nepritekliaus, turėtų būti konkrečiai paminėta pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 5 straipsnio 2 dalyje.

4.16.

Dėl vartotojų teisių – EESRK teigiamai vertina faktą, kad pasiūlyme dėl direktyvos COM(2016) 864 final galių suteikimui vartotojams ir jų apsaugai yra skirtas atskiras skyrius. 10 straipsnyje taip pat reikėtų aiškiai pasakyti, kad vartotojai privalo turėti teisę pareikšti, koks konkretus elektros energijos tiekimo būdas jiems priimtiniausias, ir užtikrinti, kad tokių pageidavimų būtų paisoma. 15 straipsnio 1 dalies b punkto tekstą reikėtų papildyti, nurodant, kad tinklo mokesčiai turi būti konkretūs, tokie, kad vartotojai turėtų padengti tik tas konkrečias tinklo sąnaudas, kurios atsirado dėl jų individualios veiklos, t. y. dėl elektros gamybos, kaupimo, vartojimo ar prekiavimo elektros energija. Be to, tinklo mokesčių sistema turėtų skatinti „tinklui draugišką veiklą“, pavyzdžiui, apkrovos perskirstymą, savo pasigamintos energijos vartojimą ar kaupimą. Valstybės narės privalo parodyti, kaip pagal faktinį naudojimą bus apskaičiuojami šie tinklo mokesčiai. Tokiomis aplinkybėmis, kad vartotojai galėtų daryti atitinkamas investicijas, labai svarbus nuspėjamumas.

4.17.

EESRK teigiamai vertina faktą, kad pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 16 straipsnyje apibrėžiamos vietos energijos bendruomenės ir joms suteikiamos atitinkamos teisės. Pats Komitetas tai siūlė nuomonėje „Energiją gaminantis vartotojas ir energijos kooperatyvai“ (10). Vis dėlto 16 straipsnio 1 dalies d punkte minimi mokesčiai turi atspindėti realų naudojimą, t. y. turi būti taikomas tas pats principas, kuris išdėstytas šios nuomonės 4.16 punkte dėl pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 15 straipsnio.

4.18.

Nors EESRK ir sutinka, kad energijos bendruomenė turi teisę eksploatuoti savo pačios tinklus, Komitetas mano, kad energijos bendruomenės taip pat turėtų turėti teisę veikti kaip pagrindinis tiekėjas. Tokiais atvejais joms turėtų būti taikomos visos atitinkamos pareigos.

4.19.

Vertėtų perspėti dėl pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 15 ir 16 straipsnių, nes aktyvesniems vartotojams ir vietos energijos bendruomenių sukūrimui reikės, kad būtų naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija. Jeigu nebus išspręstos 3.6 punkte nurodytos problemos ir ištaisyti trūkumai pasiūlyme dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos (11), vartotojų aktyvumo didinimo ir vietos energijos bendruomenių kūrimo procesas gali labai susilpnėti arba jam netgi gali iškilti grėsmė.

4.20.

Dėl pažangiųjų skaitiklių duomenų, kaip jau išdėstyta šios nuomonės 3.13 punkte, EESRK mano, kad skaitmeninimas suteikia daug galimybių. Tačiau kartu šis procesas kelia tam tikrą riziką duomenų apsaugai ir saugumui. EESRK teigiamai vertina faktą, kad Europos Komisija sprendžia šį klausimą pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 19–23 straipsniuose.

4.21.

EESRK pritaria tam, kad Komisija teikia pakankamai svarbos efektyviai duomenų, kuriuos generuoja pažangieji skaitikliai, apsaugai ir kad ES duomenų apsaugos standartas taip pat taikomas su elektros energijos vartojimu susijusiems duomenims. Tačiau pamiršti duomenų tvarkymo, duomenų nuosavybės ir atvirųjų duomenų klausimai. Todėl 23 straipsnis turėtų užtikrinti, kad nepažeidžiant duomenų apsaugos ir privatumo nuostatų, visos suinteresuotosios šalys galės gauti tuos duomenis anonimine ir pakankamai agreguota forma. Norint išjudinti visą skaitmeninimo potencialą, būtinas švietimas ir mokymas, skirtas skaitmeniniam raštingumui ir vartotojų atskirties problemai.

4.22.

Dėl tinklo operatorių EESRK mano, kad decentralizacija paprastai reiškia, jog skirstymo tinklai, kaip ir nacionalinių tinklų susiejimas, įgaus strateginę svarbą. Nepaprastai svarbu, kad valstybės narės sukurtų sistemą, kuri suteiktų tinklo operatoriams efektyvių ir veiksmingų paskatų investuoti į Europos elektros energijos tinklų tobulinimą. Tai taip pat skatins ekonomikos augimą ir kurs papildomas darbo vietas. Tokiomis aplinkybėmis EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti ACER, kuri prižiūrės nacionalinę politiką šiuo klausimu, kompetenciją.

4.23.

Pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 32, 33 ir 36 straipsniai su išlygomis suteikia skirstymo sistemos operatoriams teises dėl lankstumo sprendimų naudojimo ir elektra varomų transporto priemonių įkrovimo prieigų. Nors EESRK ir teigiamai vertina pažangą, padarytą lankstumo, elektromobilumo ir kaupimo įrenginių skvarbos į rinką požiūriu, svarbu, kad Komisijos pasiūlymu nepriklausomiems rinkos subjektams suteikiama prerogatyva būtų realizuota ir jos paisytų skirstymo sistemų operatoriai ir nacionaliniai reguliuotojai. Tas pats pasakytina apie perdavimo sistemos operatorių eksploatuojamus kaupimo įrenginius (pasiūlymo dėl direktyvos COM(2016) 864 final 54 straipsnis).

4.24.

Europos skirstomųjų tinklų operatorių organizacijos (ES STO subjekto) steigimas, numatytas pasiūlymo dėl reglamento COM(2016) 861 final 50 straipsnyje, neturėtų paskatinti savarankiško tinklų kodeksų kūrimo, nes tai dar labiau sustiprintų galimą skirstomosios sistemos operatorių įtaką rinkoje. Įgaliojimus kurti atitinkamą tinklą reikėtų suteikti ACER ir šiuo požiūriu reikėtų sustiprinti nacionalinių reguliuotojų vaidmenį.