21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/27

Pranešėjas

Juan MENDOZA CASTRO

1.1

EESRK palankiai vertina priemonių rinkinį, kuriuo siekiama autorių teises pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos reikalavimų.

1.2

ES neturi integruotos autorių teisių sistemos. Siekiant ją sukurti, pagrindinis tikslas yra panaikinti susiskaidymą ir kartu labiau apsaugoti kūrėjus netgi nuo rinkose dominuojančių technologijų gigantų.

1.3

Autorių teisių sritis labai sudėtinga, nes yra daug suinteresuotųjų subjektų, kurių interesai skiriasi, tačiau kurie vieni kitiems reikalingi. Jų visų teisės turi būti suderintos teisės aktais vengiant biurokratijos ir nereikalingų reikalavimų.

1.4

Atsižvelgdamas į pažangų Komisijos požiūrį, EESRK siūlo peržiūrėti ir konsoliduoti galiojančią teisę, įskaitant kitų direktyvų pakeitimus, apsvarstyti, ar naudinga siūlyti priemones dėl paieškos internete sistemų atvejų ir nemokamo turinio perdavimo wifi tinklais, ir tam tikrus aspektus reguliuoti reglamentu.

1.5

Komitetas primena, jog svarbu ir būtina, kad ES greitai ratifikuotų Marakešo sutartį dėl akliesiems taikomų autorių teisių.

1.6

Transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamos programos ir skaitmeninė televizijos ir radijo programų retransliacija. EESRK nuomone, Komisijos pasiūlymas yra tinkamas ir padės platinti Europos kino produkciją. Kilmės šalies principas neprieštarauja teisės teritoriškumo ir sutarties laisvės principams.

1.7

Išimčių pritaikymas prie skaitmeninės ir tarpvalstybinės aplinkos. Nors Komisijos pasiūlymuose problemos nurodytos teisingai, EESRK siūlo kelis pasiūlymų pakeitimus, kad autorių teisės būtų geriau pritaikytos prie dabartinių reikalavimų. Pakeitimai yra tokie:

1.8

Sprendimu, kuriuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta, kad tam tikromis sąlygomis skaitmeninių knygų skolinimas gali būti prilyginamas įprastų knygų skolinimui (5), atsakoma į bibliotekų lankytojų ir mokymo įstaigų nuolat keliamą klausimą.

1.9

Pasiūlymą dėl kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, skaitmeninimo, platinimo ir tarpvalstybinio naudojimo taip pat reikėtų vertinti teigiamai (III antraštinės dalies 1 skyrius).

1.10

Reikia taikant ES taisykles suderinti panoramos laisvės išimtį.

1.11

EESRK remia leidėjų išimtinę teisę leisti arba uždrausti dvidešimt metų skaitmeninėje aplinkoje naudoti spaudos publikacijas.

1.12

EESRK pritaria prievolei, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia visuomenei galimybę su jais susipažinti, imtųsi tinkamų ir proporcingų priemonių užtikrinti, kad veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai arba būtų užkirstas kelias naudotis tokiais kūriniais ar kitais objektais ( vertės skirtumas ).

1.13

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymu padaryta pažanga užtikrinant autorių teisių apsaugą, kadangi autoriai turi turėti teisę į teisingą atlygį už kūrybines pastangas, jų atlygis susiejamas su kūrinių komercine sėkme ir išlaikomas aukštas kūrinių apsaugos bei finansavimo lygis.

1.14

Svarbu atkreipti dėmesį į būtinybę, kad pilietinės visuomenės institucijos padėtų didinti naudotojų informuotumą apie autorių teisių srities teisės aktų laikymąsi. EESRK remia Komisijos pastangas kovojant su piratavimu ir bet kokiu neteisėtu įstatymais saugomo turinio naudojimu.

2.1

Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms pasikeitė kūrinių ir kitų saugomų objektų kūrimo, gamybos, platinimo ir panaudojimo būdai. Atsirado naujų naudojimo būdų, naujų subjektų ir naujų verslo modelių. Skaitmeninėje aplinkoje taip pat suintensyvėjo tarpvalstybinio pobūdžio naudojimas, ir vartotojams suteikiama naujų galimybių naudotis autorių teisių saugomu turiniu.

2.2

Nors ES teisės aktuose, susijusiuose su autorių teisėmis, nustatyti tikslai ir principai nėra praradę reikšmės, šiuos teisės aktus būtina pritaikyti prie naujų aplinkybių. Imtis veiksmų ES lygmeniu reikia ir tam, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo.

2.3

Šiomis aplinkybėmis 2015 m. gegužės mėn. priimtoje Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje (6) nurodyta, jog reikia, „kad būtų sumažinti autorių teisių nacionalinių režimų skirtumai, o naudotojams atsivertų daugiau galimybių internetu pasiekti kūrinius visoje ES“, ir pabrėžta, kaip svarbu užtikrinti geresnę tarpvalstybinę prieigą prie intelektinės nuosavybės teisių saugomo turinio paslaugų, taip pat aiškiau apibrėžti internetinių paslaugų vaidmenį platinant kūrinius ir kitus saugomus objektus.

2.4

2015 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė komunikatą (7), kuriame išdėstyti konkretūs veiksmai ir ilgalaikė vizija, taip pat nurodyta, kad būtina siekti pažangos kuriant bendrąją rinką šioje srityje, atnaujinti teisės aktus atsižvelgiant į skaitmeninę aplinką, užtikrinti, kad Europos kūrybos sektoriai liktų konkurencingi, ir autorių teises toliau teisingai derinti su kitais viešosios politikos tikslais.

2.5

Neseniai priėmus pasiūlymą dėl tarpvalstybinio perkeliamumo (8), Komisija šiuo metu siūlo teisėkūros priemonių rinkinį, kurio tikslai yra trys:

2.6

Pirmiausia yra pateiktas pasiūlymas dėl reglamento (9), kurio tikslas – sudaryti palankias sąlygas internetines ir skaitmenines televizijos ir radijo programas platinti naujais būdais, panašiais į tradicinius palydovinio ir kabelinio transliavimo būdus. Taikant naujas nuostatas, parengtas remiantis galiojančiomis Palydovinio ir kabelinio transliavimo direktyvos (10) nuostatomis, bus galima lengviau ir greičiau įgyti teises, kurios būtinos tam tikroms internetinėms paslaugoms, teikiamoms transliuojančiųjų organizacijų ir kai kurių retransliavimo paslaugų teikėjų. Šių nuostatų tikslas – palengvinti rinkos pokyčius ir platesniu mastu transliuoti Europos radijo ir televizijos produkciją. Tai taip pat lems didesnę produkcijos, kuria gali naudotis vartotojai, įvairovę ir didesnę kultūrų įvairovę.

2.7

Kartu pasiūlymu dėl direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (11) sukurtas naujas derybų mechanizmas, kuris sudarys palankesnes sąlygas sudaryti susitarimus dėl licencijų, siekiant užsakomųjų vaizdo programų platformose platinti audiovizualinius kūrinius. Šis pasiūlymas yra dalis platesnio masto politinių pastangų kovoti su įvairiais veiksniais, dėl kurių Europos Sąjungoje yra nedaug Europos audiovizualinių kūrinių, ypač kino filmų.

2.7.1

Licencijų suteikimo problemos ir kartu kylantys teisiniai bei sutartiniai sunkumai naudoti Europos audiovizualinius kūrinius teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas taip pat bus aptarti palaikant struktūrinį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų racionalizuota licencijų teikimo praktika ir sudarytos geresnės sąlygos taikyti sektorinius susitarimus, pagal kuriuos Europos kūriniai naudojami tvariau ir yra prieinamesni. 2018 m. pabaigoje Komisija atsiskaitys už rezultatus, pasiektus vedant dialogą.

2.7.2

Galiausiai šiame pasiūlyme dėl direktyvos taip pat pateikiami sprendimai, kaip užtikrinti, kad kultūros paveldo institucijos turėtų geresnes sąlygas suteikti teisių licencijas, būtinas siekiant skaitmeninti ir platinti kūrinius, kuriais nebeprekiaujama, tačiau kurie turi didelę kultūrinę vertę. Taip pat labai svarbu, kad kūriniais būtų galima naudotis nekomercinėje aplinkoje, pavyzdžiui, švietimo institucijose, viešosiose bibliotekose arba ne teatro patalpose, siekiant skatinti kultūrų įvairovę ir dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat siekiant švietimo tikslų. Be to, Komisija kartu su Europos kino agentūrų direktorių asociacija (EFAD) ir audiovizualinio sektoriaus atstovais nagrinėja galimybę 2017 m. švietimo tikslais sukurti ir finansuoti Europos filmų katalogą.

2.8

Kartu buvo priimti du pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (12) siekiant taikyti ES teisės aktus, susijusius su Marakešo sutartimi, kurioje iš šalių reikalaujama nustatyti išimtis, kad būtų padedama asmenims, kuriems sunku naudotis spausdintu tekstu, ir jie galėtų gauti knygų bei kitos spausdintos medžiagos jiems prieinamais formatais. Pasiūlyme dėl direktyvos bus nustatyta privaloma išimtis ir užtikrintas jos taikymas, kad šios kopijos prieinamais formatais būtų daromos ir jomis būtų keičiamasi bendrojoje rinkoje. Pagal pasiūlymą dėl reglamento ES ir trečiosios šalys, kurios yra Sutarties šalys, šiomis kopijomis galės keistis tarpvalstybiniu mastu.

3.1

EESRK palankiai vertina priemonių rinkinį, kuriuo siekiama autorių teises pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos reikalavimų.

3.2

Europos menas pasaulyje užima lyderio pozicijas, tačiau kino produkcijos, leidybos pramonės ir muzikos bei meno kūrybos srityje turi būti sprendžiama rinkos susiskaidymo problema, kylanti dėl didelės kultūrų ir kalbų įvairovės, perėjimo prie skaitmeninio transliavimo ir finansinių sunkumų.

3.3

Leidimų išdavimo sistemos supaprastinimas turi padėti mažinti susiskaidymą, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu naudotis internetiniu turiniu ir padėti labiau suderinti autorių apsaugą, ypač atsižvelgiant į skaitmenines rinkas kontroliuojančius verslo gigantus.

3.4

Autorių teisių sritis labai sudėtinga, nes yra daug suinteresuotųjų subjektų, kurių interesai skiriasi, tačiau kurie vieni kitiems reikalingi. Jų visų teisės turi būti suderintos teisės aktais.

3.5

Komisija taiko pažangų požiūrį (13) ir siūlo ne išsamiai peržiūrėti galiojančius teisės aktus, o juos papildyti svarbiomis nuostatomis. EESRK siūlo apsvarstyti:

4.1.1

ES radijo ir televizijos programų sudarymo ir transliavimo sektorius apima beveik 12 000 įmonių, jame dirba 255 000 asmenų, o jo sandorių apimtis – 66 500 mln. EUR (19). Ši reforma yra pagrįsta todėl, kad esami mechanizmai, kurių tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti autorių teises ir gretutines teises, neapima transliavimo internetu nei kai kurių skaitmeninių programų retransliacijos.

4.1.2

EESRK pritaria tam, kad būtų įtrauktas kilmės šalies principas, kuris jau įtvirtintas palydovinio ir kabelinio transliavimo srityje (20) ir neprieštarauja teisės teritoriškumo ir sutarties laisvės principams.

4.1.3

EESRK nuomone, padarius technologiškai neutralų su skaitmenine retransliacija susijusių teisės aktų pakeitimą teisių įsigijimo procesas naujiems paslaugų teikėjams turi tapti paprastesnis, todėl vartotojai taip pat turės geresnes galimybes naudotis svarbiu turiniu.

4.1.4

Reformos nuostatose tinkamai nurodyta, jog tuo atveju, kai licencijas gauti sunku, valstybės narės užtikrina, kad nešališkas subjektas padėtų sudaryti susitarimus dėl audiovizualinių kūrinių naudojimo ir prieinamumo užsakomųjų vaizdo programų platformose.

5.1

Europos bibliotekos, muziejai ir archyvai yra ES piliečių kultūrinė erdvė; jie labai svarbūs skleidžiant žinias, vykdant švietimą ir mokslinius tyrimus. Taip pat svarbus yra jų ekonominis indėlis į autorių teises (22).

5.2

Dėl nesuderintų nuostatų, sudėtingų teisės aktų, geografinių kliūčių ir kalbų skirtumo Europos tyrėjų padėtis yra nepalanki, palyginti su šalių lyderių, pavyzdžiui, JAV, tyrėjais. Todėl vykdant reformą turi būti siekiama trijų tikslų: vykdyti plėtrą ir prisitaikyti prie naujų technologijų realijų, įvesti suderintas privalomas nuostatas ir užtikrinti teisinį tikrumą reglamentuojant išimtis ir apribojimus (23).

5.3

Hagos deklaracijoje (2014 m.) pabrėžiama, kad yra daug galimybių diegti inovacijas ir atlikti mokslinius tyrimus tekstų ir duomenų gavybos srityje. Tyrėjams, MVĮ ir didžiosioms technologijų bendrovėms tekstų ir duomenų gavyba yra labai svarbi priemonė, kuria dėl teisės aktuose nustatytų, technologinių ir sutartinių apribojimų Europos Sąjungoje naudojamasi per mažai.

5.4

Komisija siūlo nustatyti įvairias privalomas išimtis:

5.5

Nors EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymuose problemos nustatytos teisingai, jis siūlo pakeitimus, kad teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie dabartinių poreikių (žr. išvadas). Be kitų aspektų, svarbu, kad taikant sutartines nuostatas arba technologines priemones nebūtų panaikintos nustatytos autorių teisių išimtys. Be to, reikėtų peržiūrėti autorių teisių išimtį, taikomą ne komerciniais tikslais atliekamiems moksliniams tyrimams (5 straipsnio 3 dalies a punktas), nes yra nuomonių, kad šią išimtį labai sunku taikyti (24).

5.6

EESRK taip pat reikalauja suderinti panoramos laisvės išimtį, pagal kurią asmenys gali fotografuoti ir įkelti į internetą tokių kūrinių, kaip viešosiose vietose esantys pastatai ir skulptūros, nuotraukas. Nors Komisija patvirtina šios išimties svarbą, ji nusprendė išlaikyti galimybę valstybėse narėse ją taikyti neprivalomai.

5.7.1

Komitetas primena, jog svarbu ir būtina, kad ES greitai ratifikuotų 2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusią Marakešo sutartį siekiant akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudaryti geresnes sąlygas naudotis paskelbtais kūriniais. Taikant Sutartį daug aklų arba regos sutrikimų turinčių ES piliečių galės naudoti daugiau prieinamų kūrinių, ir tai jiems leis dalyvauti kultūriniame gyvenime, siekti išsilavinimo, įsidarbinti ir galiausiai iš tikrųjų integruotis į visuomenę.

5.7.2

Pasiūlymai dėl reglamento (25) ir direktyvos (26) padės Sąjungai įgyvendinti tarptautinį įsipareigojimą, prisiimtą pagal Marakešo sutartį. Be to, šis įsipareigojimas atitinka Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

5.8

Licencijų suteikimas ir geresnės galimybės naudotis turiniu. Bus galima tinkamai skaitmeninti ir platinti pirmą kartą ES paskelbtus kūrinius, kuriais nebeprekiaujama (7 straipsnis), o suteikus licenciją vienoje valstybėje narėje ji galios visoje ES (8 straipsnis).

5.9.1

Pasiūlymo dėl direktyvos 11 straipsnio 1 ir 4 dalyse (27) nurodyta, kad valstybės narės pripažįsta išimtinę šių leidėjų teisę leisti arba uždrausti dvidešimt metų skaitmeninėje aplinkoje naudoti spaudos publikacijas.

5.9.2

EESRK remia šią priemonę užtikrinti, kad pajamos būtų teisingai ir objektyviai paskirstytos spaudos leidėjams, kurie leidžia spaudos publikacijas, ir šias publikacijas naudojančioms interneto platformoms.

5.9.3

EESRK primena, kad daug demokratijai labai svarbių spaudos leidėjų patiria finansų krizę, dėl kurios nutraukta leidyba ir panaikinta daug darbo vietų, o leidėjų informacija besinaudojantys subjektai gauna vis daugiau pajamų (28).

5.10.1

Informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie saugo didžiulius jų naudotojų įkeltų ir autorių teisių saugomų kūrinių ir kitų objektų kiekius ir suteikia galimybę su jais susipažinti, bendradarbiaudami su teisių turėtojais imasi priemonių užtikrinti, kad tinkamai veiktų su teisių turėtojais sudaryti susitarimai dėl jų kūrinių ar kitų objektų, kuriuos bendradarbiaudami su paslaugų teikėjais nurodė teisių turėtojai, naudojimo. Viena vertus, bus taikomos tokios priemonės kaip „veiksmingo turinio atpažinimo technologij[os]“; kita vertus, paslaugų teikėjai teisių turėtojams teiks „pakankamai informacijos“ ir sukurs skundų pateikimo ir teisių gynimo mechanizmus. Valstybės narės palengvins šalių bendradarbiavimą (29).

5.10.2

Šia priemone, kurią EESRK laiko tinkama, siekiama panaikinti tarp teisių turėtojų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų šiuo metu egzistuojantį vertės skirtumą (angl. value gap ) suteikiant tokiems teisių turėtojams galimybę priimti geresnius sprendimus dėl savo produktų naudojimo. Yra pavyzdžių, kai teikiant reklama pagrįstas paslaugas kūrėjai negauna pakankamo atlygio už savo autorių teises, kitaip negu teikiant paslaugas internetu, kai atlygis mokamas iš šiomis paslaugomis besinaudojančiųjų abonementinio mokesčio (30).

6.1

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad šiuo metu autorių teisių pažeidimai, daromi komerciniais tikslais, kai pažeidėjai nemokamai naudojasi kitų darbu ir investicijomis, kelia didelę grėsmę Europos kūrėjams. Be veiksmingos ir subalansuotos teisių gynimo sistemos autorių teisės ir kitos intelektinės nuosavybės teisės nėra tinkamai saugomos, o investicijos į kūrybiškumą ir inovacijas yra ribojamos (31).

6.2

Autoriai turi turėti teisę į teisingą atlygį už kūrybines pastangas, jo susiejimą su kūrinių komercine sėkme ir aukšto kūrinių apsaugos bei finansavimo lygio išlaikymą (32).

6.3

Pasiūlyme, kuris, EESRK nuomone, yra tinkamas, nustatytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti autorių derybinius gebėjimus. Valstybės narės turės užtikrinti, kad būtų vykdomas skaidrumo įsipareigojimas ir mechanizmai, pagal kuriuos pritaikomos sutartys ir užtikrinamas neteisminis ginčų sprendimas, o vykdant reformą bus stiprinami autorių ir atlikėjų derybiniai gebėjimai (33).

6.4

Pažymėtina, kad viešosios ir privačiosios pilietinės visuomenės organizacijos privalo padėti atitinkamose srityse labiau informuoti naudotojus apie tai, kad autoriai turi gauti atlygį už savo kūrinius pagal teisės aktuose nustatytą sistemą.