27.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 366/42

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl ES ir JT, visų pirma į 2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos (1) ir į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“ (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 70-ojoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje (3), pagal kurią valstybės narės prašymu ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, teikti savo pasiūlymus žodžiu ir pataisas, dėl kurių bus balsuojama, ir pasinaudoti atsakymo teise,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 14 d. Saugumo Tarybos pirmininko pirmąjį istorijoje pareiškimą dėl ES vaidmens palaikant tarptautinę taiką ir saugumą (4),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir su tuo susijusį nepakantumą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos Parlamento išorės politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Jungtinių Tautų reforma: esama padėtis ir galimybės“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8–0308/2015),

A.

kadangi Europos Sąjungos ateitis susijusi su pasauline taika, saugumu, vystymusi ir žmogaus teisėmis; kadangi iššūkius, su kuriais susiduria ES, reikia spręsti priimant pasaulinio masto sprendimus ir pasaulinio masto klausimų sprendimui reikalingi ES veiksmai;

B.

kadangi ES išorės politikos principai ir tikslai įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir yra glaudžiai susiję su Jungtinių Tautų principais ir tikslais; kadangi Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje aiškiai raginama gerbti Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principus;

C.

kadangi ES – visiškai laikydamasi JT Chartijos nuostatų – turi unikalią galimybę sutelkti įvairių diplomatinių, saugumo, gynybos, ekonominių, vystymosi ir humanitarinių priemonių išteklius; kadangi naudodama šias priemones bei vadovaudamasi visapusišku požiūriu ES turi išskirtinį lankstumą veiksmingai siekti plačiausio užmojo saugumo tikslų;

D.

kadangi ES, vykdydama bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), remiant JT, aktyviai dalyvauja siekiant stiprinti taiką, saugumą ir didinti pažangą;

E.

kadangi ES saugo savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomumą ir vientisumą ir veikia siekdama išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, laikydamasi JT Chartijos ir 1975 m. Helsinkio baigiamojo akto principų ir 1990 m. priimtos Paryžiaus chartijos dėl naujos Europos tikslų; kadangi ES yra kolektyvinės JT saugumo sistemos dalis, taip pat kaip vienas iš pagal JT Chartijos VIII skyrių numatytų regioninių susitarimų;

F.

kadangi ES stiprina tvarią ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos srities pažangą besivystančiose šalyse, visų pirma siekdama panaikinti skurdą, remti ilgalaikę taiką ir stabilumą ir kovoti su socialine nelygybe, ir teikia humanitarinę pagalbą nuo įvairiausių gaivalinių ar žmogaus sukeltų krizių kenčiantiems gyventojams, šalims ir regionams;

G.

kadangi ES yra lyderė įvairiose tarpusavyje susijusiose politikos srityse: prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos, aplinkos ir žmogaus teisių;

H.

kadangi ES imasi veiksmų aplinkos tvarumui užtikrinti skatindama tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tausų gamtos išteklių valdymą;

I.

kadangi ES taip pat atlieka vadovaujamą vaidmenį aplinkos politikos srityje, visų pirma kovojant su klimato kaita, ne tik pirmaudama ir pati sau keldama plataus užmojo tikslus, bet taip pat pasaulinėse derybose nuolatos ragindama sudaryti privalomus susitarimus ir įsipareigoti imtis konkrečių ir išmatuojamų veiksmų;

J.

kadangi ES stiprina socialinio tvarumo pagrindą ir gerą valdymą įtvirtindama, remdama ir skatindama demokratiją, teisinės valstybės principo taikymą, žmogaus teisių paisymą ir tarptautinės teisės principų taikymą;

K.

kadangi pagal savo Sutartis ES skatina taikyti tarptautinę sistemą, paremtą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir geru pasauliniu valdymu, ir yra įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio branduolys būtų Jungtinės Tautos; kadangi šis įsipareigojimas kyla iš įsitikinimo, kad siekiant veiksmingai reaguoti į pasaulines krizes, iššūkius ir grėsmes, tarptautinei bendruomenei yra reikalinga veiksminga daugiašalė, visuotinėmis teisėmis ir vertybėmis pagrįsta sistema;

L.

kadangi ES išorės politikoje labiausiai pabrėžiami dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas ir partnerystė su viso pasaulio šalimis, šalių grupėmis ir kitomis regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; kadangi pastaraisiais dešimtmečiais ypatingas dėmesys buvo teikiamas geopolitiniams tikslams ir problemoms ES rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse; kadangi ES taip pat palaiko ypatingus santykius su Afrikos žemyno šalimis ir savo veikloje daug dėmesio skiria su jomis susijusiems iššūkiams;

M.

kadangi didėjant pasaulinei tarpusavio priklausomybei ES turi stiprinti savo vaidmenį daugiašaliuose forumuose ir palaikydama dvišalius santykius;

N.

kadangi ES dalyvauja ir atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėse derybose ir tarpininkaudama, visų pirma grupės E3/ES3+3 ir Irano derybose bei Artimųjų Rytų taikos procese;

O.

kadangi, būdama didžiausiu prekybos bloku pasaulyje, ES atlieka svarbų vaidmenį sudarant dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus ir parengė aktyvios prekybos politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą, skurdo mažinimą ir aplinkos bei gamtos išteklių apsaugą;

P.

kadangi ES ir jos valstybės narės daugiausia finansiškai prisideda prie JT bendrojo biudžeto ir prie JT humanitarinės pagalbos, oficialios paramos vystymuisi (OPV) ir taikos palaikymo operacijų; kadangi ES vystymosi politikos priemonės yra labai svarbios, nes padeda aktyviai skatinti skurdo mažinimą ir ekonominį, socialinį ir aplinkos tvarumą, taip stiprinant taiką ir saugumą; kadangi ES yra daugiau kaip 50 JT daugiašalių susitarimų ir konvencijų šalis kaip vienintelė jų dalyvė, kuri nėra valstybė;

Q.

kadangi ES yra viena iš labiausiai atsidavusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų; kadangi nuostatos dėl šių principų įtrauktos į visus ES dvišalius partnerystės susitarimus ir joms skirtas svarbus vaidmuo daugiašalėje ES politikoje; kadangi ES visada labai aktyviai rėmė tarptautinį teisingumą;

R.

kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį remiant JT operacijas abipusiškai rūpimose srityse, visų pirma saugant nuo ginkluoto konflikto nukentėjusius civilius asmenis, ypač moteris ir vaikus;

S.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė ES vertybė, pripažįstama jos Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi ES yra prisiėmusi atsakomybę integruoti lyčių lygybės aspektą visoje savo veikloje ir politinės veiklos srityse, taip pat užsienio ir vystomojo bendradarbiavimo politikoje;

T.

kadangi žmonija turi bendras vertybes ir interesus; kadangi sprendžiant bendras problemas ir skatinant bendrus tikslus ir vertybes našta ir nauda turėtų būti dalijamasi sąžiningai;

U.

kadangi Jungtinių Tautų sistema yra pagrindinis pasaulinis forumas, kuriame siekiama gerinti pasaulinį valdymą, taigi tai yra geriausias forumas, kuriame galima skatinti ES puoselėjamas vertybes ir interesus;

V.

kadangi po Antrojo pasaulinio karo pagrindinis tikslas buvo išsaugoti taiką ir saugumą; kadangi svarbus dėmesys Chartijoje skiriamas ekonominio ir socialinio vystymosi bei žmogaus teisių skatinimui; kadangi su aplinka susijusius klausimus į JT darbotvarkę buvo pradėta įtraukti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios; kadangi 1987 m. Brundtlando ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ tvarus vystymasis apibrėžtas kaip vystymasis, kuris patenkina dabarties kartos poreikius, kartu nepablogindamas galimybių patenkinti savo poreikius ateities kartoms; kadangi 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje dėl aplinkos ir vystymosi į veiksmingą skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi skatinimo visame pasaulyje priemonių derinį buvo sujungtos vystymosi ir aplinkos politika;

W.

kadangi JT sistema apima visas bendradarbiavimo sritis, o jos branduolį sudaranti Saugumo Taryba, padedama pavaldžių ir patariamųjų organų, yra visų pirma atsakinga už tarptautinį taikos ir saugumo palaikymą;

X.

kadangi JT sistemą sudaro 19 specializuotų agentūrų, tarp jų FAO, IFAD, TDO, TVF, UNESCO, UNIDO, PSO ir Pasaulio banko grupė, ši sistema apima 11 fondų ir programų, tarp jų UNCTAD, JTVP, UNEP, UNFPA, UNHCR, UNICEF, JT moterys ir PMP (5), ir 9 funkcines komisijas, 5 regionines komisijas bei daugelį kitų panašių organų; kadangi su JT sistema taip pat susijusios tokios organizacijos kaip, pvz., Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA);

Y.

kadangi dauguma minėtų agentūrų, fondų, programų, komisijų ir komitetų dirba ir veikia vadovaujamos Ekonominės ir Socialinės Tarybos ir Generalinės Asamblėjos, kurioms kai kurios iš jų teikia ataskaitas;

Z.

kadangi ES ir jos valstybės narės atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant JT principus ir tikslus ir sprendžiant bendras žmonijos problemas; kadangi, kita vertus, Europai reikalingi pasauliniai partneriai sprendžiant jos pačios problemas, pavyzdžiui, saugumo, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, migracijos, teisės į prieglobstį užtikrinimo ir finansinio nestabilumo sureguliavimo srityse;

AA.

kadangi ES tenka didelė atsakomybė išsaugant taiką, vystymosi srityje ir užtikrinant žmogaus teises kaimyninių šalių atžvilgiu;

AB.

kadangi labai svarbu, kad JT vardu vykdomi veiksmai atitiktų tarptautinę teisę; kadangi vykdant JT įgaliojimus įvykdyti nusikaltimai nepaprastai kenkia organizacijos patikimumui ir už juos atsakingi asmenys neturėtų likti nenubausti;

AC.

kadangi šalys yra pasidalijusios į geografines sritis ir dėl to dažnai balsuoja kaip vienas blokas; kadangi valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narės, dažnai pačios sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir taip menkina visos Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos veiksmingumą ir patikimumą;

AD.

kadangi iš su kultūros ir religinėmis vietovėmis ir objektais Irake ir Sirijoje susijusio grupuotės „Islamo valstybė“ vykdomo plėšimo ir pardavinėjimo kontrabanda gaunamas pelnas naudojamas grupuotės „Islamo valstybė“ teroristinei veiklai finansuoti; kadangi užtikrinant skubią Sirijos ir Irako kultūros paveldo apsaugą pagrindinis vaidmuo tenka UNESCO ir jos Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijai;

AE.

kadangi ES ir JT glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos sudėtingiausias krizes, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; kadangi jų pastangos ir toliau turi būti stiprinamos, kad būtų pasiektas taikus politinis tokių krizių sprendimas;

AF.

kadangi 2015 m. JT Generalinėje Asamblėjoje numatyta diskutuoti ir priimti sprendimą dėl Interneto valdymo forumo galiojimų atnaujinimo; kadangi Parlamentas paragino Asamblėją atnaujinti Interneto valdymo forumo įgaliojimus ir sustiprinti jo išteklius bei interneto valdymo modelį, kurį sudaro daug suinteresuotųjų subjektų;

1.

primena, kad ES ir jos valstybės narės laikosi JT Chartijoje nustatytų vertybių ir principų, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, ir atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos užsienio veikloje remdamos šiuos principus ir JT tikslus; mano, kad ES reikalingos pasaulinės partnerės, kad ji galėtų sėkmingai pasiekti savo užsienio politikos tikslus, visų pirma taikos ir saugumo, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, regioninių konfliktų, valstybės nefunkcionavimo ir masinio naikinimo ginklų platinimo srityse;

2.

mano, kad dėl didelio senų arba naujai atsirandančių saugumo problemų skaičiaus ES saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė; laikosi nuomonės, kad konfliktas rytinėje Ukrainoje, konfliktai Sirijoje ir Irake ir teroristinės organizacijos „ISIS“ aktyvėjimas, Libijos krizė ir terorizmo grėsmė Afrikoje (ypač Sahelyje, Libijoje ir Somalio pusiasalyje) kelia rimtą visuotinį pavojų, į kurį turi reaguoti visas pasaulis; mano, kad ES negali susidoroti su šiomis grėsmėmis viena ir jai reikalinga tarptautinių partnerių parama;

3.

palankiai vertina tai, kad ES ir jos valstybės narės įvairiais būdais ir pasinaudodamos įvairiomis formomis aktyviai dalyvauja JT sistemos darbe ir prie jo prisideda, ir šios pastangos turėtų būti labiau matomos;

4.

taip pat palankiai vertina didelį ES indėlį teikiant paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą visame pasaulyje; primena, kad ES kartu su savo valstybėmis narėmis daugiausia pasaulyje prisideda prie paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos;

5.

primena, kad ES tapo tikra tarptautine veikėja ir atitinkamai turi daugiau stebėtojos teisių JT ir teisę pasisakyti JT Generalinės Asamblėjos posėdžiuose vykstant pagrindinių grupių atstovų debatams ir prieš atskiras valstybes, taip pat teisę teikti pasiūlymus ir pataisas, atsakymo teisę, teisę teikti pareiškimus dėl darbo tvarkos ir platinti dokumentus;

6.

taip pat primena, kad Jungtinėse Tautose ES atstovauja įvairūs veikėjai: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisija ir ES delegacijos, taip pat jos 28 valstybės narės, iš kurių dvi (Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) yra nuolatinės veto teisę turinčios JT Saugumo Tarybos (JT ST) narės; primygtinai tvirtina, kad pagal Sutartį ES valstybės narės privalo derinti savo veiklą visuose tarptautiniuose forumuose;

7.

yra įsitikinęs, kad norėdama geriau pasiekti savo Sutartyje įtvirtintus užsienio politikos tikslus ES turėtų stengtis stiprinti pasaulinį valdymą JT sistemos viduje ir didinti savo ir savo valstybių narių įtaką šioje sistemoje; primena ES įsipareigojimą aktyviai remti visapusišką JT sistemos reformą, kad būtų sustiprintas jos teisėtumas, regioninis atstovavimas, skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingumas reaguojant į sudėtingus ir įvairialypius šių dienų iššūkius; ypač pabrėžia, kad svarbu pagyvinti Generalinės Asamblėjos darbą;

8.

pabrėžia, kad Generalinėje Asamblėjoje ES turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, kad būtų pakankamai matoma ir turėtų politinių svertų, kuriais pasinaudodama galėtų geriau vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, vadovaujantis minėta 2011 m. gegužės 3 d. Generalinės Asamblėjos rezoliucija;

9.

pakartoja, kad remia JT sistemoje parlamentų ir regioninių asamblėjų atliekamą vaidmenį;

10.

ragina JT Saugumo Tarybos nares glaudžiai bendradarbiaujant su Generaline Asamblėja peržiūrėti ir persvarstyti neskaidrų JT generalinio sekretoriaus rinkimo procesą ir užtikrinti lygias kandidatų vyrų ir moterų galimybes užimti šį postą; ragina visus JT organus, visų pirma Saugumo Tarybą, pakankamai dėmesio skirti lyčių aspekto integravimui JT ir ragina ES valstybes nares užimti lyderės pozicijas dedant šias pastangas ir skatinti dalyvauti moteris kandidates bei propaguoti jų kandidatūras; išreiškia savo pageidavimą, kad moteris būtų išrinkta kita JT generaline sekretore; ragina ES remti JT moteris, atsižvelgiant į dėl lytinės tapatybės ir lyties raiškos patiriamą diskriminaciją;

11.

pabrėžia dabartinius 70-ai JT Generalinei Asamblėjai nustatytus ES prioritetus, kuriuose pakartojamas ilgalaikis Sąjungos reikalavimas, jog JT turėtų supaprastinti savo struktūras, biudžetą ir darbo metodus, nepamirštant sudėtingų temų, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos reformos;

12.

pabrėžia, kad Generalinė Asamblėja, atstovaujanti visų valstybių narių vyriausybėms, turi turėti galimybių ir priemonių vadovauti Jungtinių Tautų sistemai ir koordinuoti visą jos veiklą;

13.

yra įsitikinęs, kad Saugumo Taryba turi būti reformuota siekiant geriau atspindėti naują pasaulio realybę ir veiksmingiau spręsti dabartines ir būsimas saugumo problemas; ragina veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčias šalis susilaikyti nuo veto teisės taikymo genocido ir nusikaltimų žmoniškumui atvejais;

14.

atsižvelgdamas į ES įnašą kuriant taikos ir saugumo sistemą pasaulyje ir Lisabonos sutarties tikslą stiprinti Europos užsienio politiką, primena ilgalaikį ES tikslą turėti vietą padidintoje Saugumo Taryboje ir pakartoja savo raginimą surengti Europos masto diskusijas dėl Saugumo Tarybos reformos; dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siekti bendros ES pozicijos Saugumo Tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais ir patobulinti esamus bendradarbiavimo mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES valstybės narės, priklausančios Saugumo Tarybai, gintų bendrą ES poziciją šiame forume; primena, kad pagal ES sutarties 34 straipsnį JT ST dalyvaujančios ES narės turi informuoti kitas valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei ginti Sąjungos poziciją ir interesus; taip pat primena, kad tais atvejais, kai ES turi apibrėžtą poziciją JT ST darbotvarkės klausimu, tos valstybės turi reikalauti, kad Sąjungos poziciją pristatyti būtų pakviestas vyriausiasis įgaliotinis;

15.

primena, kad JT Chartijos VIII skyriaus nuostatomis skatinamas didesnis regioninių ir subregioninių organizacijų vaidmuo JT, ir ragina ES ir EBPO siekti, kad jų pačių ir kitos regioninės organizacijos būtų labiau įtrauktos į pasaulinį valdymą;

16.

mano, kad ES, toliau bendradarbiaudama su JT, turėtų labiau pasinaudoti partnerystėmis su JT specializuotosiomis agentūromis, fondais, programomis, komisijomis ir komitetais; ragina ES stiprinti ES veiksmų derinimą šių organų tarybose siekiant užtikrinti, kad ES laikytųsi vienos pozicijos;

17.

pabrėžia, kad be šių būtinų reformų, kurios turi būti atliktos JT, geresniam ES užsienio politikos tikslų, įskaitant pagrindinių vertybių rėmimą, pasiekimui reikalingas efektyvesnis dvišalis ir daugiašalis visų jos išorės politikos įvairių aspektų koordinavimas; dar kartą ragina užtikrinti didesnį ES veiksmų ir paramos matomumą visuose daugiašaliuose forumuose ir vietoje;

18.

ragina ES veiksmingiau koordinuoti savo darbą humanitarinės pagalbos srityje, pvz., per Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinį direktoratą, su atitinkamomis JT agentūromis, kad būtų efektyviausiai panaudoti riboti ištekliai ir būtų išvengta nereikalingo sutapimo;

19.

ragina atitinkamas ES ir JT institucijas visapusiškai laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (angl. FAFA) ir jį įgyvendinti; prašo Komisijos pateikti Parlamentui FAFA įgyvendinimo ataskaitą ir su juo susijusias gaires ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi patobulinimai, bei pateikti atitinkamų su tuo susijusių pasiūlymų;

20.

pabrėžia ES ir JTVP bendradarbiavimo paramos veiksmingumo srityje svarbą; atkreipia dėmesį į įsipareigojimus pagal Veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę ir ragina visas valstybes ir privačiojo sektoriaus subjektus prisiimti įsipareigojimus pagal šią partnerystę;

21.

mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas labai sėkmingai prisidėjo prie pažangos, kurią Europa pasiekė pagarbos žmogaus teisėms atžvilgiu, ir jis gali būti laikomas pavyzdžiu kitiems regionams;

22.

ragina tobulinti prevencijos ir išankstinio įspėjimo priemones ir sustiprintus JT tarpininkavimo gebėjimus ir numatyti darnius ir įgyvendinamus įgaliojimus, apimančius žmogaus teisių aspektą, taikos kūrimo ir taikos palaikymo operacijoms vykdyti ir aiškias pasitraukimo strategijas; ragina ES valstybes nares labiau paremti taikos kūrimo ir taikos palaikymo operacijas ir ragina ES stiprinti savo tarpininkavimo pastangas sprendžiant konfliktus; atsižvelgdamas į kai kurių ekstremistų ir teroristų grupuočių įvykdytus naujausius žiaurius išpuolius ir žmogaus teisių pažeidimus bei konflikte tebenaudojamą seksualinę prievartą, įskaitant žaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, primygtinai ragina Saugumo Tarybą, vadovaujantis Atsakomybės ginti doktrina, numatyti plataus užmojo priemonių ir išteklių rinkinį siekiant užtikrinti veiksmingą kelio šiems žiaurumams užkirtimą ir užtikrinti teisinės valstybės principo ir tarptautinės humanitarinės teisės taikymą bei paraginti JT valstybes nares kovoti su prekyba žmonėmis, pažaboti naujų narių teroristinėms grupuotėms verbavimą ir teroristinių grupuočių finansavimą, užkertant kelią kovotojų teroristų verbavimui, rengimui, transportavimui, aprūpinimui ir jų kelionių bei veiksmų finansavimui, ir sustabdant šią neteisėtą veiklą;

23.

ragina ES remti taikos paramos operacijų, JT taikos kūrimo struktūros ir JT ST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo peržiūrų suderinamumo, sinergijos ir papildomumo stiprinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis visapusiškai ir aktyviai dalyvautų konfliktų prevencijos ir sprendimo, taikos derybų, taikos stiprinimo, taikos palaikymo, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų srityse; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina tai, kad Komisija persvarstė savo humanitarinės pagalbos teikimo politiką, kuria vadovaujantis dabar teigiama, kad pagal tarptautinės humanitarinės teisės ir (arba) žmogaus teisių teisės normas galima pateisinti saugų abortų darymą karo metu išžagintoms moterims;

24.

ragina ES propaguoti plačią žmogiškojo saugumo apibrėžtį, ją labiau susiejant su žmogaus teisėmis, lyčių lygybe ir žmogaus socialine raida;

25.

yra įsitikinęs, kad ES turi pademonstruoti tvirtą ir įsipareigojimu pagrįstą paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui, visų pirma stiprindama ir plėtodama savo ryšius su JT, ypač Saugumo Taryba, ir užtikrindama, kad ES valstybės narės greitai ratifikuotų Kampaloje priimtus Romos statuto pakeitimus, kuriais apibrėžiami agresijos nusikaltimai; primena, jog didžiausia atsakomybė už tai, kad nusikaltę asmenys būtų patraukti atsakomybėn, tenka pačioms valstybėms, tačiau TBT turėtų naudotis savo jurisdikcija tais atvejais, kai nacionalinės institucijos negali arba nenori iš tiesų vykdyti baudžiamojo persekiojimo už sunkiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą tarptautinei bendruomenei;

26.

remia ES ir JT operatyvinio bendradarbiavimo stiprinimą krizių valdymo klausimais, taip pat ES bendradarbiaujant su JT dėl bendro taikos ir saugumo operacijų analizavimo (kad būtų gauti bendri analizės rezultatai) ir planavimo (kad būtų palengvinti operatyviniai aspektai);

27.

mano, kad reikėtų daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad JT valstybės narės laikytųsi savo pažadų teikti humanitarinę pagalbą, nuolat skelbiant jų įsipareigojimų laikymosi apžvalgas;

28.

palankiai vertina ES įsipareigojimą siekti didesnės atsakomybės ir skaidrumo dėl prekybos ginklais ir remia Sutarties dėl prekybos ginklais visuotinumo ir visiško įgyvendinimo skatinimą bei Pirmosios valstybių konferencijos rezultatų įgyvendinimą; prašo ES toliau remti Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), kaip pasaulinės branduolinio ginklo neplatinimo tvarkos pagrindą, būtiną branduoliniam nusiginklavimui pagal šios sutarties VI straipsnį; taip pat prašo ES aktyviai imtis veiksmų dėl visuotinio nusiginklavimo;

29.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau aktyviai skatintų lygybę ir nediskriminavimą; palankiai vertina pirmąjį istorijoje JT Saugumo Tarybos posėdį dėl LGBTI teisių, kuris įvyko 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir kuriame buvo pasmerkti Artimuosiuose Rytuose grupuotės „Islamo valstybė“ vykdomi LGBTI žmonių puolimai ir žudymai; ragina Saugumo Tarybą ir toliau atsižvelgti į LGBTI teisių pažeidimus;

30.

primena ES poziciją dėl visiško mirties bausmės netoleravimo; pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau siektų mirties bausmės moratoriumo;

31.

yra įsitikinęs, kad turi būti iš esmės sustiprintas ekonominis, socialinis, aplinkos ir vystymosi JT sistemos aspektai, stiprinant politinę JT organų darbo kryptį ir gerinant jų bendradarbiavimą bei įtvirtinant veiksmingesnį ir skaidresnį turimų išteklių naudojimą; mano, kad tai turi būti pasiekta visų pirma vykdant struktūrinę ir funkcinę pagal JT Chartiją už tai atsakingo pagrindinio organo – Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) – reformą; ragina ES institucijas ir valstybes nares apsvarstyti galimybę stiprinti jų vaidmenį Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje paverčiant ją Darnaus vystymosi taryba;

32.

palankiai vertina aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje sukūrimą, šis forumas turi užtikrinti politinę lyderystę ir teikti gaires ir rekomendacijas dėl vystymosi politikos, susijusias su trimis darnaus vystymosi ramsčiais (socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos); yra įsitikinęs, kad aukšto lygio politinis forumas turi tapti pagrindine sprendimus priimančia institucija visais vystymosi politikos klausimais, taip užtikrinant koordinuotą ir veiksmingą poreikių įvertinimą ir priimant būtinus veiksmų planus, sprendimus ir privalomas priemones, susijusias su darnaus vystymosi programa po 2015 m.; pabrėžia, kad būtina veiksmingai įgyvendinti JT aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2015 m. rugsėjo mėn., priimtus darnaus vystymosi tikslus;

33.

atsižvelgiant į tai, kad pasikartojančios humanitarinės krizės, dėl kurių atsiranda pabėgėlių ir migrantų, sukelia žmonėms daug kančių, be to, kadangi kilmės šalių darnus vystymasis galėtų bėgant laikui pasiūlyti humanitarinės krizės sprendimą, yra įsitikinęs, kad turėtų būti koordinuojamas visų su šiuo klausimu susijusių agentūrų darbas;

34.

laikosi nuomonės, kad su pabėgėliais susijusių humanitarinių krizių keliami iššūkiai – tai problemos, kurias reikia spręsti visapusiškai, vadovaujantis ES solidarumo dvasia ir glaudžiai bendradarbiaujant su JT ir jos agentūromis;

35.

ragina ES ir JT aktyviau dėti pastangas siekiant plataus užmojo ir teisiškai privalomo susitarimo 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje ir užtikrinti, kad po 21-osios JTBKK būtų greitai imtasi įgyvendinimo veiksmų;

36.

mano, kad Pasaulio banko grupės, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio prekybos organizacijos darbas galėtų taip pat būti koordinuojamas kaip JT sistemos dalis, kartu išsaugant jų dabartines sprendimų priėmimo struktūras, siekiant užtikrinti, kad atitinkami jų sprendimai būtų priimami ir veiksmai būtų vykdomi atsakingai, efektyviai, nuosekliai ir nesidubliuotų;

37.

pritaria tikslui daugiašaliu lygmeniu parengti investicijų apsaugos režimą, įskaitant naują sistemą, pagal kurią būtų paisoma nacionalinių teismų jurisdikcijos, ir ragina Komisiją įtraukti šį tikslą į savo derybų darbotvarkę, susijusią su susitarimų dėl investicijų rengimu; laikosi nuomonės, kad, jei būtų sukurtas nuolatinis tarptautinis teismas investiciniams ginčams spręsti, jis galėtų būti priskirtas JT sistemai, o jo veikla turėtų būti grindžiama šio teismo nagrinėjamų bylų šalių teisėmis ir pareigomis, ypatingą dėmesį skiriant principams, kuriuos daugiašalėms įmonėms yra nustačiusi EBPO, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams; mano, kad JT sistema yra naudingas tokios sistemos šablonas, ypač kalbant apie finansavimo klausimus;

38.

laikosi nuomonės, kad būtina užbaigti PPO Dohos vystymosi derybų raundą, ir mano, jog JT gali pasinaudoti savo išskirtine padėtimi siekiant užtikrinti, kad šios derybos duotų sėkmingų rezultatų besivystančioms šalims; atsižvelgdamas į tai mano, kad JT turėtų dirbti išvien su PPO, taip pat konsultuoti ir orientuoti besivystančias šalis, siekiant skatinti prekybos ir investicijų strategiją, o pagrindinio veikėjo vaidmuo turėtų tekti ES;

39.

suvokia, kad būtina stiprinti ir įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina ES prisidėti siekiant sėkmingų tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių klausimais darbo rezultatų;

40.

mano, kad JT turėtų stiprinti savo veiklą visais su žmonių gerove susijusiais klausimais; laikosi nuomonės, kad šie klausimai apima kultūros tvarumą ir kultūros raiškos įvairovės apsaugą bei skatinimą, į politikos formavimą integruojant švietimą, turizmą, kultūros diplomatiją, paveldo apsaugą, kūrybos sektorių ir mokslinius tyrimus;

41.

rekomenduoja užtikrinti ES ir JT bendradarbiavimą dėl švietimo ekstremalios situacijos sąlygomis programų, vykdomų kilus humanitarinėms krizėms, ginkluotiems konfliktams ir gaivalinėms nelaimėms, toliau remiant tokias programas kaip Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) programa, skirta švietimui ekstremalios situacijos ir pereinamojo laikotarpio po krizės sąlygomis, UNHCR kokybiško švietimo pabėgėlių stovyklose programa, taip pat JTPDO darbą švietimo srityje;

42.

palankiai vertina tai, kad 2014 m. išrinktos Komisijos darbas buvo organizuotas darbo grupėmis, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei suteikiant didesnę atsakomybę koordinuoti ES išorės politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis; pabrėžia, kad pasaulinio masto politinės priemonės turi užimti pagrindinę vietą šios specialios darbo grupės darbe;

43.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę į savo metinį pranešimą BUSP klausimais įtraukti išsamų skirsnį dėl ES pasaulinių užsienio politikos tikslų propagavimo;

44.

laikosi nuomonės, kad Parlamentas turi galėti šias pasaulinio masto problemas spręsti tokiu pačiu išsamiu ir visapusišku būdu kaip ir Komisija ir atitinkamai organizuoti savo darbą; ragina visus Parlamento komitetus, kurių kompetencijai priklauso politikos priemonės, turinčios išorės ir pasaulinio masto aspektą, pateikti savo nuomones dėl atitinkamo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pranešimo skirsnio Užsienio reikalų komitetui, kuris atsakingas už šį pranešimą;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.