52015DC0136

ĮVADAS

Norint užtikrinti sąžiningesnes sąlygas ir ekonominį veiksmingumą vidaus rinkoje, nepaprastai svarbu kovoti su mokesčių slėpimu laikantis svarbiausių Komisijos politinių prioritetų[1]. Su šia darbotvarke glaudžiai siejasi kova su pelno mokesčio vengimu.

Kitaip nei mokesčių slėpimas, kuris yra neteisėtas, mokesčių vengimas paprastai vyksta nenusižengiant įstatymui. Tačiau daugelis mokesčių vengimo formų prieštarauja įstatymo dvasiai: jos maksimaliai praplečia teisėtumo sampratą, kad sumažėtų bendras įmonės mokestinio įnašo dydis. Naudodamos agresyvius mokesčių planavimo metodus, kai kurios įmonės naudojasi mokesčių sistemų teisinėmis spragomis ir nacionalinių taisyklių netolygumu, kad išvengtų joms pagrįstai priklausančios mokesčių dalies mokėjimo. Be to, daugelio šalių mokesčių sistemos leidžia įmonėms dirbtinai perkelti pelną į jų jurisdikcijas ir taip skatina šį agresyvų mokesčių planavimą.

Dėl tokios veiklos nesąžiningai paskirstoma našta mokesčių mokėtojams, vyksta nesąžininga įmonių konkurencija ir, valstybėms narėms renkant joms teisėtai priklausantį pelno mokestį, iškraipomas sąžiningas jų tarpusavio santykis. Apmokestinimo politika didžia dalimi nustatoma nacionaliniu lygmeniu. Tačiau siekdama užtikrinti sąžiningesnį apmokestinimą ir įtvirtinti principą, kad apmokestinimas turi vykti ten, kur vykdoma ekonominė veikla, Komisija vis labiau stengiasi padėti valstybėms narėms kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu vidaus rinkoje.

Būtina tų tikslų siekimo priemonė – ne tik reikiamos valstybių narių pastangos supaprastinti ir integruoti mokesčių sistemas, bet ir mokesčių skaidrumas. Agresyvus mokesčių planavimas, žalingos apmokestinimo tvarkos ir mokestinis sukčiavimas – visos šios negerovės gali tarpti sudėtingoje aplinkoje, kurioje nebendradarbiaujama. Todėl kovai su mokesčių slėpimu ir vengimu reikia didesnio mokesčių administratorių atvirumo ir didesnio vyriausybių bendradarbiavimo. Be to, bendrovėms turėtų tekti daugiau atsakomybės už mokesčių praktikų skaidrumą ir sąžiningumą.

ES nuolat rodė pavyzdį įgyvendindama gerą valdymą mokesčių srityje ir daugelį metų toje srityje rėmė principus, kurie dabar vis labiau įsitvirtina visame pasaulyje. Neprilygstamą pastarojo meto impulsą kovai su mokesčių slėpimu ir vengimu didžia dalimi davė visuomenės reikalavimai sunkiais laikais sąžiningai paskirstyti mokestinę naštą. Šios naujos pastangos užtikrinti, kad kiekvienas subjektas sumokėtų savo įnašą, duoda nemažų rezultatų ES ir tarptautiniu lygmeniu. ES aktyviai įsitraukė į EBPO ir G-20 darbus, kai persvarstomi skaidrumo standartai ir kovojama su visame pasaulyje pasitaikančiu piktnaudžiavimu apmokestinimo nuostatomis. 2015 m. numatytas baigti BEPS[2] projektas turėtų padėti įgyvendinti pamatinę pasaulinės apmokestinimo aplinkos reformą, kad ta aplinka ateityje taptų dar nepalankesne tiems, kurie vengia mokėti mokesčius ir agresyviai juos planuoja.

Tačiau, nepaisant tos pažangos, reikia tolesnių priemonių, kad valstybės narės galėtų apsaugoti savo mokesčių bazes ir įmones (kad pastarosios galėtų sąžiningai konkuruoti vidaus rinkoje), kartu tinkamai užtikrindamos atitiktį pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą.

Atsižvelgiant į tokią padėtį, šiame komunikate pristatomas mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinys, kuriuo siekiama spręsti aktualiausias šios srities problemas. Tai pirma didelio užmojo 2015 m. Komisijos darbotvarkės, skirtos kovai su mokesčių slėpimu ir vengimu, priemonė. Po jos iki vasaros bus pateiktas išsamus pelno mokesčių srities veiksmų planas, kuriame Komisija išdėstys požiūrį į sąžiningą ir veiksmingą pelno apmokestinimą ES ir pasiūlys įvairių to tikslo siekimo būdų, įskaitant priemones suintensyvinti diskusijas Taryboje ir iš naujo pateikti pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB). Greta įmonėms tenkančių išlaidų ir administracinės naštos mažinimo vidaus rinkoje, BKPMB galėtų būti veiksminga priemone prieš pelno mokesčio vengimą ES.

MOKESČIŲ SKAIDRUMO DIDINIMAS: DAUG PASIEKTA, DAR DAUGIAU LIKO PASIEKTI

Pastaraisiais metais labai daug nuveikta siekiant padidinti skaidrumą ir bendradarbiavimą tarp ES mokesčių administratorių.

Nuo 1997 m. valstybės narės politiškai įsipareigojo taikyti sąžiningos mokesčių konkurencijos principus pagal Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą. Jos kartu dirba Elgesio kodekso grupėje, kurioje nagrinėja apmokestinimo tvarkas ir siekia, kad vidaus rinkoje apmokestinimo srityje būtų taikomi gero valdymo principai. Nors tas elgesio kodeksas, kuriam politiškai pritarė valstybės narės, nėra teisiškai privalomas, per daugelį metų jis visgi labai padėjo pašalinti nemažai žalingų apmokestinimo praktikų.

2012 m. Komisija pateikė veiksmų planą su daugiau nei 30 kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonių. Konkreti daugelio tų priemonių paskirtis – mokesčių skaidrumo didinimas ir informacijos mainai. Įgyvendinant tas priemones padaryta nemažos pažangos: kai kurios pagrindinės iniciatyvos jau pabaigtos.

Reikšmingu laimėjimu tapo Administracinio bendradarbiavimo direktyvos[3], kurią Taryba priėmė 2014 m. gruodžio mėn., persvarstymas. Direktyva užtikrina, kad ES turės tvirtą automatinių informacijos mainų teisinę sistemą; ją priėmus, visoje ES galutinai atsisakyta naudoti bankų paslaptį apmokestinimo tikslams. Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės tarpusavyje automatiškai keistųsi įvairia finansine informacija pagal naują EBPO ir G-20 pasaulinį automatinių informacijos mainų tarp jurisdikcijų standartą.

Reikšmingu ES mokesčių skaidrumo darbotvarkės laimėjimu tapo derybų įgaliojimų dėl griežtesnių susitarimų mokesčių srityje su Šveicarija, Andora, Monaku, San Marinu ir Lichtenšteinu patvirtinimas. Šiuo metu Komisija baigia tas derybas su penkiomis kaimyninėmis šalimis ir ketina iki 2015 m. vasaros pateikti pasiūlymą dėl jų pasirašymo. Susitarimai bus gerokai didesnio užmojo nei numatyta anksčiau, nes jie bus suderinti su naujuoju pasauliniu standartu, ir užtikrins maksimalią automatinių informacijos mainų tarp šalių taikymo sritį.

Kiti su 2012 m. veiksmų planu susiję laimėjimai ‒ tai persvarstytos Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų įmonių direktyvos priėmimas siekiant, kad įmonės vengtų tam tikros piktnaudžiaujamosios mokesčių praktikos, Gero mokesčių valdymo platformos sukūrimas ir PVM forumo, kuriame vyks verslo ir mokesčių administratoriaus dialogas, inicijavimas. Buvo įgyvendintos ir tam tikros praktinės mokesčių skaidrumą palengvinančios iniciatyvos, tokios kaip standartinės informacijos mainų formos ir kompiuterizuoti automatinių su nefinansinėmis pajamomis susijusios informacijos mainų formatai. Kad geriau pasinaudotų informacija apie grynųjų pinigų srautus, mokesčių administratoriai ir muitinė dabar bendradarbiauja pinigų srautų atsekimo klausimais.

Ketvirtoji Kovos su pinigų plovimu direktyva, dėl kurios ką tik susitarė abu įstatymo leidėjai, taip pat padeda siekti didesnio skaidrumo kapitalo srautų srityje. Kovoti su mokesčių slėpimu netiesiogiai padės visoms Europoje veikiančioms finansinių tyrimų tarnyboms prieinamų centrinių informacijos apie tikruosius savininkus registrų, kurių pirminis tikslas ‒ geriau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, sukūrimas.

Siekiant toliau didinti skaidrumą mokesčių srityje, tęsiamas kitų veiksmų plano iniciatyvų darbas. Pavyzdžiui, šiuo metu svarstoma galimybė sukurti Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodą (TIN), nes jis labai palengvintų mokesčių administratorių darbą nustatant mokesčių mokėtojus automatinių informacijos mainų tikslais. Be to, Komisija svarsto galimybę toliau plėsti EUROFISC (spartaus keitimosi informacija apie sukčiavimą PVM priemonę), kad ji apimtų tiesioginius mokesčius. Tai padėtų valstybėms narėms aptikti ir sparčiai informuoti vieną kitą apie pasikartojančias sukčiavimo schemas ir agresyvaus mokesčių planavimo tendencijas.

Komisija taip pat paskelbs ataskaitą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant 2012 m. rekomendaciją dėl mokesčių rojų, kurioje išdėstomi minimalūs mokesčių srities gero valdymo standartai, kurių turėtų laikytis ES tarptautiniai partneriai. Remdamasi ta ataskaita Komisija svarstys, ar gali prireikti tolesnių priemonių, užtikrinančių nuoseklią ir darnią ES politiką trečiųjų šalių atžvilgiu mokesčių skaidrumo srityje.

PASTANGOS DIDINTI MOKESČIŲ SKAIDRUMĄ ES IR UŽ JOS RIBŲ

Nors pasiekta laimėjimų, reikia dar daugiau ES lygmens veiksmų, turint omenyje mokesčių vengimo mastą[4], likusias skaidrumo ir bendradarbiavimo spragas, mokesčių sistemų sudėtingumą ir agresyvių mokesčių planavimo praktikų sudėtingumą.

Visų pirma, nacionalinei administracijai dažnai stinga būtinos informacijos apie kitų valstybių apmokestinimo tvarkos ir praktikos poveikį jos pačios mokesčių sistemai. Preliminarūs Komisijos tyrimai, Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės atliktas darbas ir pastaruoju metu į viešumą išėjusi informacija akivaizdžiai liudija poreikį padidinti valstybių narių verslo apmokestinimo tvarkos skaidrumą siekiant sąžiningos mokesčių konkurencijos.

Šiuo klausimu tinkamą dėmesį reikia skirti sprendimams dėl mokesčių. Sprendimai dėl mokesčių pirmiausia priimami siekiant suteikti teisinį tikrumą ir paprastai nėra problemiški. Tačiau, kai naudojami kaip priemonė, kuria pasirinktiems subjektams suteikiami mokesčių privalumai arba pelnas dirbtinai perkeliamas ten, kur menkai arba visiškai neapmokestinamas, jie iškraipo konkurenciją ir mažina valstybių narių mokesčių bazes. Komisija jau vykdo valstybės pagalbos tyrimus, susijusius su keletu valstybių narių sprendimų dėl mokesčių ir yra paprašiusi valstybių narių pateikti informacijos apie savo sprendimų dėl mokesčių praktikas, kad nustatytų, ar pasirinktiems subjektams suteikti mokesčių privalumai iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje[5].

Sugriežtinusi skaidrumo reikalavimus savo teritorijoje, ES atrodys patikimiau, kai didelio užmojo skaidrumo darbotvarkę sieks įtvirtinti visame pasaulyje. 2015 m. turėtų būti baigtas EBPO ir G-20 BEPS projektas, ir ES turėtų toliau aktyviai dalyvauti šiame tarptautiniame reformų procese.

Todėl į šį mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinį Komisija įtraukė keletą priemonių, kurių galima imtis artimiausiu metu siekiant pagerinti mokesčių skaidrumą, kovoti su mokesčių slėpimu ir pelno mokesčio vengimu ES, užtikrinti apmokestinimo ir realios ekonominės veiklos vietos sąsają ir remti panašių standartų įtvirtinimą pasaulyje.

Tai:

1. Griežtų skaidrumo taisyklių sprendimams dėl mokesčių nustatymas

Sprendimai dėl mokesčių, dėl kurių sumažėja apmokestinimo lygis vienoje valstybėje narėje, gali pastūmėti įmones dirbtinai perkelti pelnus į tą jurisdikciją. Dėl to ne tik gali įvykti reikšminga mokesčių bazės erozija kitose valstybėse narėse, bet ir atsirasti daugiau paskatų agresyviai planuoti mokesčius ir vengti pelno mokesčio.

Šiuo metu nacionalinės administracijos mažai keičiasi informacija apie sprendimus dėl mokesčių. Valstybės narės, kurių pajamas neigiamai veikia kitų valstybių narių sprendimai dėl mokesčių, negali reaguodamos imtis būtinų veiksmų. Įsitraukiant į jungtinę kovą su pelno mokesčio vengimu reikia skubiai padidinti skaidrumą ir labiau keistis informacija apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, įskaitant apie sandorių kainodaros tvarką.

Todėl Komisija pateikia automatinio informacijos apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių keitimosi pasiūlymą. Nacionaliniai mokesčių administratoriai privalės reguliariai automatiškai dalytis su kitomis valstybėmis narėmis pagrindine informacija apie savo tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių. Kai tinka, tą informaciją gaunančios valstybės narės galės po to paprašyti išsamesnės informacijos. Komisija siūlo tuos naujus reikalavimus įtraukti į galiojančią informacijos mainų teisinę sistemą iš dalies pakeičiant Administracinio bendradarbiavimo direktyvą. Tai sudarys sąlygas operatyviai ir automatiškai pasikeisti informacija apie sprendimus dėl mokesčių, nes tam reikalingi procesai ir procedūros jau sukurti.

2. Automatinius informacijos mainus reglamentuojančių teisės aktų supaprastinimas

2014 m. kovo mėn. pasiektas susitarimas dėl persvarstytos Santaupų apmokestinimo direktyvos reiškė esminį proveržį. Juo buvo išplėsta su santaupomis susijusių pajamų informacijos, kuria valstybės narės turi automatiškai keistis, aprėptis. Tačiau ES santaupų apmokestinimo direktyvos mastą netrukus viršijo 2014 m. gruodžio mėn. persvarstytos Administracinio bendradarbiavimo direktyvos užmojis. Pastarąja direktyva visos valstybės narės įsipareigojo automatiškai keistis informacija apie visą apmokestinimo tikslais naudojamos finansinės informacijos spektrą, kaip numatyta naujame EBPO tarptautiniame standarte.

Su esme ar procedūra susijusios nuostatos, kurios anksčiau buvo ES santaupų apmokestinimo direktyvoje, dabar įtrauktos į daug platesnę Administracinio bendradarbiavimo direktyvos taikymo sritį. Siekdama išvengti dubliavimosi ir ES teisės nuostatų sutapimo, Komisija šiandien priimamu šiuo mokesčių skaidrumo dokumentų rinkiniu siūlo panaikinti Santaupų apmokestinimo direktyvą. Taip verslui ir mokesčių administratoriams bus užtikrinta paprastesnė ir integruota teisinė sistema.

3. Galimų tolesnių skaidrumo iniciatyvų įvertinimas

Komisija vertins, ar reikėtų numatyti labiau atskleisti tam tikrą pelno mokesčio informaciją – daugiau nei numatyta pagal administracinį bendradarbiavimą ir taip paviešinti tam tikrą ribotą informaciją apie transnacionalinių bendrovių mokesčius.

Šiuo metu tokie skaidrumo reikalavimai galioja bankams (pagal IV kapitalo reikalavimų direktyvą) ir mokėjimams, kuriuos iš didelių gavybos ir medienos ruošos bendrovių gauna vyriausybės (pagal Apskaitos direktyvą teikiamos ataskaitos pagal atskiras šalis). Prievolę atskleisti tam tikrą mokesčių informaciją papildžius taip, kad tą informaciją turėtų viešinti visų sektorių transnacionalinės bendrovės, visuomenė galėtų geriau pažinti tas bendroves ir gauti daugiau informacijos apie jų mokesčių praktikas. Be to, taip būtų sudarytos vienodos sąlygos ES įmonėms – būtų suvienodinti skaidrumo reikalavimai ir išvengta teisinio sudėtingumo, susijusio su sektoriaus apibrėžtimi.

Tačiau bet kurios tokios galimos iniciatyvos tikslai ir taikymo sritis turėtų būti suformuluoti labai rūpestingai. Norint nustatyti naudą, išlaidas, riziką ir galimus saugiklius, susijusius, pvz., su duomenų apsauga, verslo paslapčių apsauga ir pan., ir pažvelgti, koks galimas to poveikis (taip pat ir tarptautinio konkurencingumo aspektu), reikalinga nuodugni analizė, atsiželgiant į darbą, atliktą jau galiojančių sektorinių teisės aktų srityje. Todėl bus inicijuotas poveikio vertinimo darbas, kad būtų surinkti ir išanalizuoti argumentai, kurių reikia norint pasirinkti ar atmesti skirtingas galimybes. Taip pat reikia atsižvelgti į su agresyvaus mokesčių planavimo nuostatomis susijusių skaidrumo reikalavimų, kurie yra EBPO BEPS projekto dalykas, problematiką, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į tokių taisyklių perkėlimo į ES teisę išlaidas ir naudą.

4. Verslo apmokestinimo elgesio kodekso persvarstymas

Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas yra svarbi priemonė kovoje su žalingomis apmokestinimo tvarkomis. Nors jis taikomas savanoriškai ir yra tarpvyriausybinio pobūdžio, tačiau praeityje juo efektyviai pasinaudota šalinant tam tikras žalingas apmokestinimo praktikas valstybėse narėse. Tačiau pastarojo meto atvejai atskleidė kodekso taikymo srities trūkumus ir Elgesio kodekso grupės įgaliojimų spragas. Pavyzdžiui, diskusijoje, ar trijų valstybių narių lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas yra žalingas, ar ne, grupė iš pradžių nepajėgė pasiekti sprendimo, nes kodekso kriterijų nepakako norint įvertinti šią naujovišką mokesčių paskatą. Spręsdama naujus sudėtingus sąžiningo apmokestinimo uždavinius ir užtikrindama mokesčių skaidrumą Kodekso grupė turi veikti ryžtingiau, ir reikalinga griežtesnė stebėsena, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų. Todėl Komisija svarsto, kaip patobulinti Elgesio kodeksą ir kaip padidinti grupės efektyvumą. Šie svarstymai bus perduoti valstybėms narėms ir panaudoti rengiant pelno apmokestinimo veiksmų planą, kuris turi būti priimtas iki vasaros.

5. Pastangos geriau kiekybiškai apskaičiuoti mokesčių atotrūkį

Mokesčių atotrūkis – tai sumokėtinų mokesčių ir nacionalinių valdžios institucijų faktiškai surinktos mokesčių sumos skirtumas. Mokesčių slėpimas ir vengimas nėra vieninteliai mokesčių atotrūkį didinantys veiksniai; poveikio turi ir kiti veiksniai, tokie kaip administracinės klaidos ir bankrotai. Vis dėlto statistiniai duomenys apie mokesčių atotrūkį yra svarbus rodiklis, atskleidžiantis tyčinį mokestinių prievolių nevykdymą.

Esama gausių įrodymų, kad mokesčių slėpimas ir pelno mokesčio vengimas yra įsisenėjusios ES problemos, ir plačiai pripažįstama, kad dėl jų valstybių biudžetai kasmet netenka milijardų eurų. Tačiau, kadangi tokia veikla vykdoma slapčia, o keliose valstybėse narėse nėra apskaičiavimų, tai nėra ir tikslių skaičių. Patikimi statistiniai duomenys apie mokesčių slėpimo ir vengimo atvejus ir poveikį sudarytų sąlygas imtis geriau orientuotų politikos priemonių ir suteiktų galimybių pamatuoti jų sėkmę.

Todėl Komisija, įskaitant Eurostatą, dirbs su valstybėmis narėmis, kad nustatytų, kaip sukaupti palyginamesnių ir patikimesnių duomenų apie mokesčių slėpimo ir vengimo mastą ir ekonominį poveikį. Šiuo tikslu suburta FISCALIS projekto grupė, kuri turi paskatinti didesnį skaidrumą tarp valstybių narių, atskleidžiantį jų nacionalinio mokesčių atotrūkio duomenis ir jų apskaičiavimo metodiką.

6. Didesnio mokesčių skaidrumo rėmimas tarptautinėje arenoje

ES nuo seno aktyviausiai diegia gero valdymo standartus mokesčių srityje ir tvirtai remia EBPO ir G-20 BEPS projektą, kuris padeda spręsti pelno mokesčio vengimo problemą tarptautiniu mastu. BEPS turi būti baigtas 2015 m. ES privalo toliau intensyviai investuoti į šį projektą ir aktyviai prisidėti prie didelio užmojo naujos tarptautinės mokesčių sistemos kūrimo.

Tikimasi, kad pagal BEPS projektą bus įvestos priemonės, kad mokesčių administratoriai galėtų spontaniškai keistis informacija apie sprendimus dėl mokesčių lengvatų. Tokios nuostatos būtų ne tokio didelio užmojo, kaip šiandien Europos Sąjungai siūlomos priemonės, ir, priešingai nei ES taisyklės, nebūtų teisiškai įpareigojančios. Todėl ES ir toliau rems pasaulinio automatiško informacijos apie sprendimus dėl mokesčių keitimosi idėją.

Komisija taip pat dirba su EBPO ir kitais tarptautiniais partneriais, siekdama užtikrinti, kad BEPS veiksmų plane būtų atsižvelgta į besivystančių šalių pajėgumų ribotumą ir būtų paremtos jų pastangos stiprinti savo mokesčių sistemas ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais. Didesnis finansų skaidrumas ir sąžiningumas yra sritis, kurioje šalims – mūsų partnerėms – ypač svarbu pasiekti savo vystymosi tikslus ir įgyvendinti pasaulinę vystymosi po 2015 m. darbotvarkę.

Be to, rengdama kitas galimas skaidrumo iniciatyvas, Komisija svarstys, ar didesnis skaidrumas taip pat galėtų pagerinti valstybių narių pajėgumą spręsti žalingų apmokestinimo praktikų ir pelno perkėlimo už ES sienų problemas, kaip tai galima įgyvendinti ir koks to poveikis tarptautiniam ES įmonių konkurencingumui.

IŠVADA

Šiame komunikate išdėstytomis iniciatyvomis Komisija pradeda vykdyti savo įsipareigojimą – įgyvendinti solidžią didelio užmojo kovos su mokesčių slėpimu ir pelno mokesčio vengimu darbotvarkę.

Europos Parlamentas, Taryba ir daugelis pilietinės visuomenės subjektų ragino skubiai imtis efektyvių veiksmų, kuriais būtų padidintas mokesčių skaidrumas, ypač pelno apmokestinimo srityje. Šis mokesčių skaidrumo dokumentų rinkinys yra pirmoji priemonė, kuria atsiliepiama į tą raginimą. Šiame rinkinyje nurodytos priemonės gali labai padėti sumažinti pelno mokesčio slėpimą ir vengimą ir užtikrinti sąžiningesnę mokesčių konkurenciją tarp valstybių narių. Jos taip pat gali sustiprinti ES poziciją, kuria siekiama įgyvendinti pasaulinę mokesčių skaidrumo darbotvarkę.

Komisija ragina Tarybą priimti šiuos teisėkūros pasiūlymus, kaip svarbų politinį prioritetą. Antras Komisijos žingsnis – iki vasaros pasiūlyti pelno mokesčių veiksmų planą su tolesnėmis priemonėmis, mažinančiomis mokesčių vengimą ir žalingą mokesčių konkurenciją.

[1] „Nauja pradžia Europai. Politinės gairės būsimai Europos Komisijai“ (2014 m. liepos mėn.).

[2] „Base Erosion and Profit Shifting“ (Bazės erozija ir pelno perkėlimas).

[3] Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES.

[4]

Esama daug įvairių apskaičiavimų ir ataskaitų apie mokesčių vengimą apskritai ir apie su tam tikromis konkrečiomis įmonėmis susijusį mokesčių vengimą, kurias paskelbė mokesčių administratoriai, akademinio pasaulio atstovai ir žiniasklaida. Užtikrintų skaičių, kurie parodytų mokesčių vengimo įmonėse mastą, nors visuotinai sutariama, kad jis yra didelis. Pagal apskaičiavimą, kuriame pateikiami vieni didžiausių skaičių – kasmet nuslepiama 860 mlrd. EUR ir 150 mlrd. EUR mokesčių išvengiama. Nuoroda į tyrimą – http://europeansforfinancialreform.org/en/system/files/3842_en_richard_murphy_eu_tax_gap_en_120229.pdf.

]

[5] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-2742_lt.htm