52014PC0098

2005/0214 (COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį dėl

dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl darbuotojų judumo didinimo būtiniausių reikalavimų gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą 2005/0214 (COD)

1.           Pagrindiniai faktai

Pasiūlymo (dokumentas KOM(2005) 507 galutinis – 2005/0214 COD) perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai data || 2005 m. spalio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės data (CESE 589/2006 fin) || 2006 m. balandžio 20 d.

Per pirmąjį svarstymą priimtos Europos Parlamento pozicijos data (Ataskaita, OOMEN-RUIJTEN – 52007AP0269) || 2007 m. birželio 20 d.

Pakeisto pasiūlymo perdavimo data (COM(2007) 603 galutinis – COD nepasikeitė) || 2007 m. spalio 9 d.

Tarybos pozicijos priėmimo data || 2014 m. vasario 17 d.

2.           Komisijos pasiūlymo tikslas

Atsižvelgiant į demografinį senėjimą ir reikmę išsaugoti valstybės finansų tvarumą, manoma, kad profesinių pensijų sistemoms teks vis svarbesnis vaidmuo užtikrinant adekvačias pensininkų pajamas.

Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šių sistemų veikimą reguliuojančios taisyklės nevaržytų darbuotojų judėjimo valstybėse narėse ar darbuotojų judumo kurioje nors valstybėje narėje laisvės ir nemažintų judžių darbuotojų galimybių iki karjeros pabaigos įgyti ir išsaugoti pakankamai teisių į pensiją. Jei nepavyks to pasiekti, sumažės darbo rinkos lankstumas ir veiksmingumas. Nors asmens apsisprendimą tapti judesniam lemia daug veiksnių, galimybė prarasti teises į papildomą pensiją gali paskatinti jį gerai apsvarstyti, ar verta keisti darbovietę.

3.           Pastabos dėl Tarybos pozicijos

Taryba nepritaria dviem svarbiems Komisijos pasiūlymo aspektams. Vienas jų susijęs su direktyvos taikymo sritimi – Taryba norėtų, kad direktyva būtų taikoma tik tarpvalstybiniam judumui. Komisija siūlė direktyvos nuostatas taikyti visiems darbo vietą keičiantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar nauja darbo vieta yra jų šalyje ar užsienyje. To siekta dėl praktinių priežasčių, nes buvo neaišku, kaip praktiškai būtų galima taikyti skirtingas taisykles į užsienį dirbti išvykstantiems darbuotojams ir savo šalyje į kitą darbą pereinantiems darbuotojams. Taryba teigė, kad SESV 46 straipsnio negalima laikyti toje pačioje šalyje darbo vietą keičiančių žmonių apsaugos teisiniu pagrindu, ir nustatė, kaip atskirti tarpvalstybinį judumą nuo vidaus judumo. Pastarasis ir toliau priklausytų valstybių narių atsakomybės sričiai. Komisija gali pritarti tokiai pozicijai, tačiau drauge ji ragina valstybes nares taikyti direktyvos standartus ir šalies viduje darbo vietą keičiantiems darbuotojams. Dauguma valstybių narių jau išreiškė ketinimą direktyvą taikyti visiems darbo vietą keičiantiems asmenims.

Kitas svarbus aspektas, susijęs su Komisijos pasiūlymu – teisių į profesinę pensiją įgijimo sąlygos. Komisijos pasiūlyme nustatyta, kad teisėms į profesinę pensiją įgyti (kad darbuotojas būtų priimtas į pensijų sistemą) negali būti taikomas ilgesnis nei vienerių metų laukimo laikotarpis, o bandomasis laikotarpis (narystės pensijų sistemoje trukmė, po kurios teisė negali būti panaikinta, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko) taip pat negali būti ilgesnis nei vieneri metai. Tarybos nuomone, bendra laukimo ir bandomojo laikotarpių trukmė negali būti ilgesnė nei treji metai. Drauge Taryba pritarė palankesnei taisyklei dėl minimalaus amžiaus, kai leidžiama įgyti teisę gauti pensiją. Šis amžius negali būti didesnis nei 21 metai, o ne 25 metai. Nors Tarybos pozicija neatitinka Komisijos pasiūlymo, kiek tai susiję su bendra laukimo ir bandomojo laikotarpio trukme, joje pateikiamos palankesnės su minimaliu amžiumi susijusios nuostatos. Todėl Tarybos poziciją Komisija gali priimti.

4.           Išvada

Komisija mano, kad gali pritarti Tarybos pozicijai, kad Europos Parlamentas priimtų galutinį tekstą per antrą svarstymą iki šios teisės aktų leidėjo kadencijos pabaigos.