26.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 424/39

Pranešėja

Ulla SIRKEINEN

1.1

EESRK daro išvadą, kad:

1.2

EESRK pritaria:

1.3

EESRK rekomenduoja:

2.1

Nuo tada, kai 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl klimato ir energetikos politikos tikslų „20–20–20“ iki 2020 m., daug kas pasikeitė. Pirmiausia Europą ištiko didžiausia po karo ekonomikos krizė, nuo kurios dar tik pradedama atsigauti ir šis atsigavimas dar nežymus. Antra, kitos įtakingos valstybės nepasekė ES pavyzdžiu ir nenustatė tikslių rodiklių ir priemonių klimato kaitos poveikiui sušvelninti. Trečia, skalūnų dujų perversmas JAV labai pakeitė padėtį energijos rinkoje, bent jau nuo dujų sektoriaus priklausančiuose sektoriuose, taigi ir jų konkurencinius santykius. Ketvirta, mažmeninės energijos kainos per pastaruosius keletą metų labai sparčiai išaugo didelėje ES dalyje, keldamos pavojų pramonės konkurencingumui ir pažeidžiamiausiems vartotojams. Penkta, naujausi politiniai įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai atkreipė dėmesį į tai, jog būtina sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro energijos išteklių. Šešta, atsinaujinančiosios energijos srityje įvyko esminių technologinių pokyčių, dėl kurių mažaanglė energijos gamyba tampa vis pigesnė. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja Komisijai plačiau informuoti apie savo tyrimą, kuriuo remiantis „perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos išlaidos nedaug skiriasi nuo išlaidų, kurių bet kuriuo atveju bus patirta dėl būtinybės atnaujinti pasenusią energetikos sistemą, didėjančių iškastinio kuro kainų ir glaudžių sąsajų su esama klimato ir energetikos politika. Vis dėlto manoma, kad energetikos sistemos išlaidos iki 2030 m. pasieks maždaug 14 % BVP, palyginti su 12,8 % 2010 m. Tačiau pagrindinės išlaidos teks nebe kurui, o didelės pridėtinės vertės turinčiai novatoriškai įrangai, kuri skatins investicijas į novatoriškus gaminius ir paslaugas, darbo vietų kūrimą ir turės teigiamo poveikio Sąjungos prekybos balansui.“Septinta, kai kuriose valstybėse narėse buvo įgyvendinta keletas įdomių decentralizuotos energijos gamybos, naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir dalyvaujant pilietinei visuomenei, iniciatyvų. Tai aiškiai rodo, kad energijos gamybos srityje aktyviai ir tiesiogiai dalyvaujant piliečiams, savivaldybėms ir regionams galima sukurti naujas galimybes regionuose kurti pridėtinę vertę, o tai gerokai sustiprintų visuomenės pritarimą naujai klimato ir energetikos politikai. Ir, aštunta, tampa vis akivaizdžiau, kad technologinis pirmavimas atsinaujinančiosios energijos srityje reiškia didelį ekonominį potencialą ateityje ir kad regionų plėtrą galima susieti su energetikos politika.

2.2

Padaryta nemaža pažanga siekiant 2020 metams nustatytų tikslų. 2012 m. išmestas ŠESD kiekis buvo 18 proc. mažesnis už 1990 m. kiekį ir tikimasi, kad iki 2020 m. jis sumažės dar 24 proc. Atsinaujinančiosios energijos dalis 2012 m. sudarė 13 proc. viso galutinio suvartotos energijos kiekio ir numatoma, kad 2020 m. ši dalis sieks 21 proc. 1995–2011 m. energijos vartojimo intensyvumas ES ekonomikoje sumažėjo 24 proc., tačiau atrodo, kad orientacinis 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslinis rodiklis nebus pasiektas. Šiuos duomenis iš dalies galima paaiškinti užsitęsusiu ekonomikos nuosmukiu, anglies dioksido nutekėjimu ir didesniu energijos vartojimo efektyvumu.

2.3

Tačiau dar laukiantys iššūkiai yra didesni ir su jais kovojant reikės imtis skubių priemonių. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) neseniai paskelbė 5-osios vertinimo ataskaitos dalį, kurioje nurodoma, kad nepaisant vykdomos klimato kaitos švelninimo politikos, pasaulyje išmetamas ŠESD kiekis išaugo iki precedento neturinčio lygmens. IPCC duomenimis, tik didelės institucinės ir technologinės permainos ir didelės investicijos užtikrins didesnę nei 50 proc. tikimybę pasiekti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus ribos.

2.4

2008 m. Europos Vadovų Taryba nusprendė iki 2050 m. ŠESD kiekį sumažinti 80–95 proc., atsižvelgdama į tarptautinį įsipareigojimą pasiekti, kad pasaulyje temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus. Komisija pateikė atitinkamus klimato ir energetikos veiksmų planus iki 2050 m.

2.5

EESRK aktyviai rėmė ir atidžiai stebėjo sprendimus dėl ES klimato ir energetikos politikos ir jų įgyvendinimą. Gavęs prašymų pateikti nuomonę arba savo iniciatyva Komitetas parengė nemažai nuomonių susijusiais klausimais, įskaitant nuomones dėl tarptautinių derybų klimato kaitos klausimais (1), dėl Europos energijos bendrijos (2), energijos kainų (3), energijos nepritekliaus (4) ir naujausią nuomonę dėl rinkos priemonių siekiant pereiti prie tausiai išteklius naudojančios ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos (5).

2.6

Ši nuomonė yra pagrįsta ankstesnėmis nuomonėmis ir jas papildo. Kaip ir kitose EESRK nuomonėse, joje suderinami skirtingi požiūriai. Ji skirta tik komunikatui „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (6). EESRK parengs atskiras nuomones dėl kitų šio rinkinio dokumentų – ATLPS reformos (7), komunikato dėl energijos kainų (8), rekomendacijų dėl skalūnų dujų (9) ir komunikato dėl pramonės atgimimo (10).

3.1

Remdamasi klimato ir energetikos veiksmų planais iki 2050 m., žaliąja knyga viešosioms konsultacijoms ir poveikio vertinimu, 2.8 punkte minimame pagrindų komunikate dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos Komisija pateikė pasiūlymų rinkinį.

3.2

Komisija siūlo išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 40 proc. palyginti su 1990 m. Sektoriuose, kuriems taikoma ATLPS, ŠESD kiekis turės būti sumažintas 43 proc. palyginti su 2005 m., o sektoriuose, kuriems ši ATLPS netaikoma – 30 proc.. Dabartinis metinis 1,74 proc. koeficientas, kuriuo mažinamas didžiausias sektoriuose, kuriuose taikoma ATLPS, leidžiamas išmesti ŠESD kiekis, po 2020 m. turės būti padidintas iki 2,2 proc. Sektorių, kuriems ATLPS netaikoma, tikslinis rodiklis būtų paskirstytas valstybėms narėms taip pat, kaip tai daroma dabar.

3.3

Komisija siūlo siekti, kad atsinaujinančioji energija sudarytų bent 27 proc. visos ES suvartojamos energijos. Šis tikslinis tikslas yra privalomas ES lygmeniu, bet jis nebus paskirstytas atskiroms valstybėms narėms. Elektros energijos sektoriuje atsinaujinančiosios energijos dalis, kuri šiuo metu yra 21 proc., 2030 m. turėtų būti 45 proc.

3.4

Pasiūlymų dėl energijos vartojimo efektyvumo nepateikiama. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimo įvertinimas bus pateiktas 2014 m. viduryje; juo remiantis bus svarstomi tolesni pasiūlymai.

3.5

Komisija siūlo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pertvarkyti  (11) sukuriant rinkos stabilumo rezervą ir pateikė reglamento projektą dėl šio klausimo.

3.6

Be to, Komisija svarsto konkurencingumo integruotose rinkose klausimą ir ragina didinti energijos tiekimo saugumą. Komisija pateikė atskirą komunikatą dėl energijos kainų  (12).

3.7

Siūlomas naujas valdymo metodas, pagrįstas nacionaliniais planais.

3.8

Siekiant geriau atsižvelgti į padarytą pažangą, siūloma taikyti daugiau rodiklių.

3.9

Taip pat užsimenama apie pagrindines susijusias politikos sritis – žemės ūkį ir žemėnaudą, anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (CCS) bei inovacijas ir finansus.

3.10

Galiausiai, Komisija trumpai apžvelgia tarptautinę pažangą mažinant išmetamą ŠESD kiekį.

4.1

EESRK palankiai vertina komunikatą, nes juo siekiama, kad klimato ir energetikos politika taptų nuspėjamesnė. Ilgalaikių sprendimų ir milžiniškų investicijų, reikalingų norint raidą nukreipti norima linkme, prielaida yra stabili ir nuspėjama reguliavimo sistema ir visų pirma nuoseklus jos įgyvendinimas

4.2

Nuspėjamumui yra svarbu tai, kad nesikeis pagrindiniai klimato ir energetikos politikos strategijos iki 2020 m. elementai.

4.3

Vis tik komunikate taip pat atsižvelgiama ir į dideles permainas, įvykusias po to, kai buvo patvirtinta 2020 m. politika. Nepaisant to, kad nuspėjamumas yra būtinas, dėl besikeičiančio tarptautinio konteksto iššūkių, būtino ekonominio atsigavimo, didesnio konkurencingumo ir didėjančių išlaidų energijai būtina pakoreguoti dabartinę politiką.

4.4

Visuotinis atšilimas kelia didžiulę ilgalaikę grėsmę mūsų planetai, ateities kartų gerovei ir apskritai ekonomikai. Jis jau dabar brangiai kainuoja. ES pastangos turi būti nukreiptos siekti iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui nustatyti 40 proc. tikslinį rodiklį 2030 m., net jei jis ir atrodytų labai drąsus. Prie komunikato pridedamame poveikio vertinime teigiama, kad 35 proc. tikslinis rodiklis būtų pakankamas, kad pavyktų pasiekti 2050 m. tikslą.

4.5

Kai 2008 m. buvo nustatytas „2020“ tikslas išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m., išmetamas dujų kiekis jau tada buvo 10 proc. mažesnis nei lyginamųjų 1990 metų. Šiuo metu atrodo, kad iki 2020 m. išmetamas ŠESD kiekis bus sumažintas 24 proc., tai reiškia per 11 metų pasiektą 14 proc. sumažinimą. Per dešimtmetį išmetamų dujų kiekis turėtų būti sumažintas 16 proc., o tai galima nesunkiai pasiekti atsižvelgiant į technologinę pažangą, mažėjančias atsinaujinančiosios energijos kainas ir kylančias iškastinės energijos kainas. Tačiau nuo 1990 m. tapo lengviau siekti šio tikslo dėl ekonomikos nuosmukio, didelio masto pertvarkymų buvusiose komunistinėse šalyse ir Kioto protokolo mechanizmų naudojimo.

4.6

Tačiau, kad šis tikslas būtų pasiektas ir nenukentėtų kiti – ekonominiai ir socialiniai – tvarumo aspektai, labai svarbu užtikrinti ekonomiškai efektyviausias įgyvendinimo priemones. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija nebenustato reikalavimų biodegalų sektoriui, kuriame ko gero brangiausia mažinti išmetamą ŠESD kiekį – tokią rekomendaciją EESRK pateikė dar 2008 m. (13) Šiuo požiūriu reikėtų atidžiai įvertinti ir plačiai aptarti lankstumo mechanizmų naudojimą, kurio Komisija dabar siūlo atsisakyti nuo 2020 m.; atliekant šį vertinimą, reikėtų atsižvelgti į pastebėtas problemas ir bendro ekonominio veiksmingumo naudą ir į tarptautinio bendradarbiavimo klimato klausimais raidą.

4.7

Politika skirtingiems ekonomikos sektoriams darys skirtingą poveikį. Todėl priemonės turėtų būti parengtos kruopščiai ir skirtos sumažinti neigiamas pasekmes bei apsaugoti pažeidžiamiausius energijos vartotojus. Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos turi būti sąžiningas. Svarbūs klausimai yra mokymas, kokybiškos darbo vietos ir darbuotojų dalyvavimas.

4.8

EESRK taip pat pritaria Komisijos siūlomam bendram tikslui atsinaujinančiosios energijos dalį padidinti bent iki 27 proc. 40 proc. tikslas gali būti vertinamas kaip svarbus ženklas išmetamų ŠESD mažinimo srityje ir rengiantis COP 20/COP/21 deryboms; kita vertus, atsinaujinančios energijos vystymas siekiant sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo importo yra veikiau energetikos politikos tikslas. Komitetas kritiškai vertina tai, kad kiekvienai atskirai valstybei nenustatomi privalomi tiksliniai rodikliai. Visiškai nesuprantama, kaip Komisija be nustatytų konkrečių nacionalinių tikslų stebės, kaip laikomasi šio tikslo, o dar svarbiau – kaip ketina prireikus skirti sankcijas.

4.9

Didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra perspektyviausias būdas ekonomiškai veiksmingai siekti visų energetikos politikos tikslų – aplinkos, ekonominių ir tiekimo saugumo. Potencialas yra didelis, tačiau reikalingos radikalios priemonės. EESRK tikisi, kad Komisija pateiks veiksmingų politikos priemonių, pagrįstų vertinimų, kurie bus atlikti šiais metais, išvadomis, atsižvelgiant į didelį šioje srityje spręstinų problemų skaičių. Būtina atsižvelgti į dabartinių ir neseniai patvirtintų teisėkūros aktų įgyvendinimo patirtį. Galima būtų apsvarstyti sektorių tikslinius rodiklius, pirmiausia tam, kad būtų išnaudotas didelis statybos ir transporto sektorių potencialas.

4.10

EESRK palankiai vertina naują, Komisijos pasiūlytą valdymo metodą, pagal kurį bus laipsniškai rengiami nacionaliniai planai. Tokių planų rengimas galėtų atverti ypatingą galimybę ne tik suinteresuotiesiems subjektams, bet ir platesnei pilietinei visuomenei dalyvauti sprendžiant energetikos politikos klausimus, įskaitant įsipareigojimą šią politiką įgyvendinti. Svarbiausias pasiūlymo aspektas – reikalavimas konsultuotis su kaimyninėmis šalimis ir toks konsultavimasis turėtų būti privalomas prieš valstybėms narėms priimant nacionalinius sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį kitoms šalims, ir galėtų tapti ryžtingu žingsniu kuriant Europos energetikos bendriją. Sujungus skirtingus nacionalinius išteklius ir strategijas bei skirtingus energijos rūšių derinius, galėtų atsirasti ekonomiškai veiksmingos regioninės sistemos ir rinkos, padedančios subalansuoti, adekvačiai gaminti ir užtikrinti tiekimo saugumą. Todėl EESRK ragina valstybes nares teigiamai įvertinti veiksmingo valdymo procedūrą ir kartu su Komisija nustatyti, kaip ją įgyvendinti. Šis naujas valdymo metodas turi būti skaidrus ir jį įgyvendinant turėtų dalyvauti pilietinė visuomenė, tuo pat metu sumažinant papildomą administracinę naštą valstybėms narėms.

4.11

Valstybėms narėms naudojantis savo teise pačioms sudaryti savo energijos rūšių derinį pagrindiniai uždaviniai yra tvarumas ir įvairinimas. Didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, juos papildant kitais mažai ŠESD išskiriančiais šaltiniais, reikės dėl abiejų priežasčių. ES politika neturėtų varžyti valstybių narių, kurios pageidauja naudoti branduolinę energiją arba eksploatuoti vietos energijos išteklius, įskaitant netradicinės gavybos dujas.

4.12

Reikia teikti didesnę paramą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką vystančioms asocijuotosioms šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat supaprastinti prieigą prie reikiamų technologijų ir teikti paramą šių šalių mokslinių tyrimų centrams, kurie specializuojasi šioje srityje.

4.13

Pastarosiomis savaitėmis buvo akcentuojama itin didelė ES priklausomybė nuo iškastinių energijos išteklių iš nepatikimų šaltinių ir būtinybė nedelsiant skirti dėmesį šiai problemai spręsti. Reikia imtis ryžtingų veiksmų įvairinti energijos rūšių derinį, kaip nurodyta 4.11 punkte. Norint įvairinti tiekimo šaltinius, taip pat reikalinga reali vidaus energijos rinka ir bendra išorės energetikos politika.

4.14

EESRK palankiai vertina pasiūlymą taikyti daugiau rodiklių, skirtų geriau įvertinti pažangą. Didžiausia kliūtis realiai vidaus energijos rinkai vis dar yra nepakankamas tarpvalstybinis perdavimo pajėgumas. Tinkamas būdas pažangai šioje srityje kontroliuoti – kainų skirtumų tarp regionų ir šalių raidos stebėsena.

4.15

Svarbus Komisijos vaidmuo šioje srityje – užtikrinti vienodas sąlygas laipsniškai atsisakant žalingų subsidijų ir kruopščiai peržiūrint valstybės paramos programas (14). Tokia pati nuostata turėtų būti taikoma ir ATLPS numatytoms paramos priemonėms, skirtoms kompensuoti netiesiogines sąnaudas dėl klimato kaitos (pavyzdžiui, didesnes elektros energijos kainas) tiems pramonės sektoriams, kuriuose yra anglies dioksido nutekėjimo rizika. Tokios kompensacijos turėtų būti taikomos visoje ES, kad būtų išvengta konkurencijos tarp valstybių narių iškraipymo. Be to, EESRK rengia atskirą nuomonę dėl pasiūlymo pertvarkyti ATLPS (15). Tarptautiniu lygmeniu Komisija taip pat turi siekti užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas, o tai reiškia, kad šis klausimas turi būti aptariamas PPO derybose, o taip pat ir TTIP susitarime.

4.16

Viena svarbi nacionalinių energetikos planų dalis yra politika sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS. Transporto ir šilumos sektoriai yra itin svarbūs. Komitetas jau ne kartą yra pareiškęs savo požiūrį į biodegalų politiką, todėl norėtų atkreipti dėmesį į parengtas atitinkamas nuomones (16).

4.17

Žemės ūkio ir žemėnaudos sritys savo ruožtu prisidės prie klimato kaitos padarinių švelninimo, tačiau politiką būtina išanalizuoti ir apsvarstyti kruopščiau. Įvairinant energijos šaltinius bus svarbi tvari biomasė iš žemės ūkio ir miškininkystės. Jeigu žemės paskirties keitimo sektorius bus įtrauktas į sąrašą tų sektorių, kuriems ATLPS netaikoma, turėtų būti išskaičiuotas visas grynasis miškų anglies dioksido absorbento padidėjimas.

4.18

Komunikate, be kita ko, trūksta informacijos apie svarbų „20-20-20“ sprendimų tikslą – kuriant naujas ekologiškas darbo vietas padarytą pažangą. Iki šiol atlikti tyrimai rodo neutralų arba tik labai menką teigiamą bendrą poveikį užimtumui, nors darbo vietų struktūra keisis radikaliai.

4.19

Greičiausiai, kad perėjimas prie ekologiškos veiklos dideliu mastu ES jau įvyko, nes tą rodo, pavyzdžiui, kur kas didesnis apdirbamosios pramonės sektorių energijos vartojimo efektyvumas. Iki šiol energijai imlūs pramonės sektoriai sugebėdavo reaguoti į klimato iššūkius didindami savo našumą, tačiau dėl to, kad jau daug galimybių išnaudota, į anglies dioksido nutekėjimo grėsmę ateityje reikėtų atsižvelgti dar rimčiau.

4.20

Daugelis Europos energijai imlių pramonės sektorių konkuruoja atvirose pasaulinėse rinkose ir neturi galimybių vienašališkai dėl papildomų sąnaudų padidinti kainas, todėl jose kyla anglies dioksido nutekėjimo grėsmė. Daugeliu atveju šių pramonės sektorių energijos vartojimo ir CO2 efektyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tokiomis aplinkybėmis dėl anglies dioksido nutekėjimo netgi gali padidėti bendras išmetamas ŠESD kiekis. Todėl dėl ES politikos neturėtų išaugti tiesioginės ar netiesioginės energijos sąnaudos šiems sektoriams arba reikėtų priimti aiškias nuostatas dėl tokių išaugusių sąnaudų kompensavimo. Nuostatose dėl anglies dioksido nutekėjimo prevencijos reikia numatyti visiškai nemokamą taršos leidimų skyrimą, remiantis techniškai pasiekiamais standartais, kol įrodoma, kad naujos technologijos ekonomiškai pagrįstai užtikrina didelį taršos sumažinimą.

4.21

Pagrindinis realus klimato ir energetikos politikos problemų sprendimas – inovacijos. ES ir valstybės narės bei finansų sektoriaus subjektai turi imtis radikalių priemonių išnaudoti šį potencialą paremdami ir naujų technologijų diegimą, ir bandydami diegti rizikingesnes pažangias inovacijas. Jeigu daugelyje sektorių nebus realių technologijos šuolių, ilgalaikių tikslų nepasieksime. Kad šios inovacijos būtų įdiegtos, reikalingas konkurencingas pramonės sektorius, kuris, prisitaikydamas prie šio iššūkio, galėtų išlikti konkurencingas ir užkariautų naujas sritis. Galingas veiksnys tam tikslui pasiekti – kokybiškas mokymas. Pramonė, kuri specializuojasi mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai skirtos įrangos gamybos srityje, galėtų tapti Europos ekonomikos varomąja jėga, taip padidinant konkurencingumą ir supaprastinant prieigą prie šios įrangos. Kad tai būtų įgyvendinta, reikalingos suderintos mokslinių tyrimų ir paramos priemonės.

4.22

Kad būtų atremti klimato kaitos iššūkiai ir siekiant nuolatinio užtikrinto, saugaus energijos tiekimo visiems už prieinamą kainą, visi europiečiai turi keisti požiūrį ir elgseną. Nepaisant to, kokį politikos kursą pasirinks ES sprendimus priimantys subjektai, sklandus šios politikos įgyvendinimas priklauso nuo visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ankstyvajame proceso etape. Kaip jau minėta 4.9 punkte, svarbus vaidmuo, kurį EESRK galėtų paremti, tenka pilietinei visuomenei.

4.23

Tačiau svarbiausias klimato politikos klausimas vis tik yra tarptautinis vystymasis. Komunikate pasiūlyta politikos strategija pastebimai sumažintų ES išmetamą ŠESD kiekį, kuris šiuo metu sudaro 11 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) nurodė, kad esama politika iki 2035 m. ES dalį sumažintų iki 7 proc. Europai tenka ypatinga istorinė atsakomybė imtis veiksmų prieš klimato kaitą, tačiau vienai savo jėgomis jai nepavyktų pasiekti realios pažangos siekiant, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 laipsnių Celsijaus ribos. Ambicingas tarptautinis susitarimas ir veiksmingas jo įgyvendinimas yra svarbūs ES politikos tikslai. Jeigu šių tikslų nebus pasiekta, ES turėtų persvarstyti savo pačios parengtą politiką. Kartu, kur kas daugiau dėmesio ir pastangų reikėtų skirti prisitaikymui prie klimato kaitos – ilgiau šio klausimo ignoruoti negalima.