18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/37

—

teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažų bei vidutinių įmonių programa, laikydamas jį įsipareigojimu pripažinti konkurencingumą pagrindiniu ir pirmaeilės svarbos veiksniu, užtikrinančiu ES pramonės augimą ir darbo vietų skaičiaus didėjimą;

—

atkreipia dėmesį į daugybę visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų iniciatyvų, pavyzdžiui, nedidelius vietos verslo centrus, vietos arba regionų valdžios institucijų teikiamus mikrokreditus arba nemokamos specialistų konsultacijas, kaip pradėti smulkųjį verslą. Šios iniciatyvos neretai yra sėkmingos labai mažos įmonės steigimo pagrindas;

—

atkreipia dėmesį į jaunųjų verslininkų poreikius, kadangi neretai verslas jiems yra vienintelė jų profesinio ugdymo galimybė, ir jie linkę imtis rizikingos veiklos, dažnai ją plėtodami visoje Europos rinkoje, tikėdamiesi vėliau konkuruoti pasaulio rinkose;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad aukštą konkurencingumo lygį pasaulio mastu galima pasiekti tik panaikinus Europos rinkos trūkumus, mažinančius Europos MVĮ gebėjimą konkuruoti su analogiškomis įmonėmis kituose pasaulio regionuose. Būtina didinti MVĮ dalyvavimo mastą įgyvendinant Sąjungos projektus ir stiprinti jų ryšius su didžiosiomis bendrovėmis, kurios dažniausiai yra pagrindiniai šių projektų vykdytojai. Todėl pabrėžia MVĮ tiklaveikos svarbą.

Pranešėjas

Witold KROCHMAL (PL / EA), Voluvo miesto ir apygardos tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa

COM(2011) 834 final

1.

teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažų bei vidutinių įmonių programa, laikydamas jį įsipareigojimu pripažinti konkurencingumą pagrindiniu ir pirmaeilės svarbos veiksniu, užtikrinančiu ES pramonės augimą ir darbo vietų skaičiaus didėjimą;

2.

mano, kad pateiktu pasiūlymu papildomos ankstesnės Europos Komisijos iniciatyvos, kurių imtasi pagal strategiją „Europa 2020“, ir pripažintas MVĮ vaidmuo ES ekonomikos sistemoje, taip pat pripažinti MVĮ veiklos sąlygų trūkumai bei nepastovumas, dėl ko gali sulėtėti arba būti apribotas įmonių vystymąsis ir jų konkurencingumo stiprėjimas;

3.

pabrėžia, jog RK pozicija paremta apklausa „MVĮ palankūs regionai ir miestai“ (1), kurioje dalyvavo vietos ir regionų valdžios institucijos, ir kurią atliko Komiteto strategijos „Europa 2020“ stebėsenos platforma.

4.

suvokia, kad daugeliu atvejų atsakomybė už veiksmus, kuriais siekiama taisyti rinkos trūkumus, tenka valstybėms narėms ir regionams; vis dėlto mano, kad tam tikrose srityse ES gali suteikti paramą skleisdama gerąją praktiką, užtikrindama sklandų bendrosios rinkos veikimą, gerindama verslo aplinką, kad įmonės, taip pat ir MVĮ, turėtų galimybę tvariai konkuruoti pasaulio rinkose, o tam būtina vystyti mažą anglies dioksido kiekį išmetančią ir išteklius tausojančią ekonomiką;

5.

mano, kad ši Programa labai sustiprins pasitikėjimą ES verslo sektoriumi tiek Europos, tiek ir pasaulio rinkose. Didesnio rinkų pasitikėjimo poveikis bus tas, kad išaugs domėjimasis verslu, o jau veikiančias įmones, visų pirma MVĮ, skatins plėsti savo veiklą. Šios įmonės yra pagrindiniai ekonomikos augimo (58 proc. ES apyvartos) ir darbo vietų kūrimo (67 proc. privačiojo sektoriaus darbuotojų) šaltinis, šiame sektoriuje 2002–2010 m. sukurta 85 proc. naujų darbo vietų;

6.

teigiamai vertina tai, kad Programoje pabrėžtas turizmo, kaip specifinio sektoriaus, kuriame veikia didelis skaičius ES mažų ir vidutinių įmonių, vaidmuo. Jame dirba labai daug darbuotojų;

7.

pabrėžia įmonėms bei MVĮ teikiamos paramos svarbą įvairiais jų veiklos etapais – pradedančioms verslą ir jau veikiančioms ar restruktūrizuojamoms įmonėms, tačiau svarbu, kad šia parama būtų stiprinamas įmonių konkurencingumas ES ir išorės rinkose;

8.

mano, kad viena iš svarbiausių Programos sėkmės sąlygų yra verslumo kultūros ir etikos skatinimas ir propagavimas Europos Sąjungos visuomenėje, todėl palankiai vertina įmonėms suteiktą galimybę nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis dalyvauti konkurse dėl Europos verslumo apdovanojimo ar kituose tokio pobūdžio projektuose;

9.

nurodo, kad kiekvienais metais trys Europos regionai gauna „Verslaus Europos regiono“ apdovanojimus už MVĮ sudarytas palankias sąlygas;

10.

mano, kad verslumo skatinimas turi prasidėti jau mokykloje ugdant teigiamą požiūrį į verslą ir skatinti savarankiškai imtis ūkinės veiklos, kad atėjus laikui įsilieti į darbo rinką, studentai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl būsimojo darbo pobūdžio. Kad absolventas galėtų imtis verslo pagal įgytą kvalifikaciją ir tikėtis, jog jo teikiamos paslaugos bus paklausios, reikėtų pasirūpinti, kad mokymas atitiktų rinkos poreikius;

11.

reikalauja į profesinį ugdymą integruoti verslo tendencijas, kadangi nuolatinis mūsų verslininkų švietimas lemia jų konkurencingumo lygį.

12.

atkreipia dėmesį į jaunųjų verslininkų poreikius, kadangi neretai verslas jiems yra vienintelė jų profesinio ugdymo galimybė, ir jie linkę imtis rizikingos veiklos, dažnai ją plėtodami visoje Europos rinkoje, tikėdamiesi vėliau konkuruoti pasaulio rinkose;

13.

atkreipia dėmesį į daugybę visose valstybėse narėse vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomų iniciatyvų, pavyzdžiui, nedideli vietos verslo centrai, vietos arba regionų valdžios institucijų teikiami mikrokreditai arba nemokamos specialistų konsultacijos, kaip pradėti smulkųjį verslą. Šios iniciatyvos neretai yra sėkmingos labai mažos įmonės steigimo pagrindas;

14.

atsižvelgdamas į ES vykdomą politiką šioje srityje, atkreipia dėmesį ir į moterų verslininkių bei tam tikrų tikslinių grupių, įskaitant verslininkus imigrantus ir ekspatriantus, kurioms reikalinga speciali iniciatyva jų įmonių konkurencingumui didinti, padėtį;

15.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinti Programą; atkreipia ypatingą dėmesį į būtinybę panaikinti arba sumažinti biurokratiją ir apsirūpinimo išorės ištekliais kliūtis, supaprastinti sutartims gauti teikiamus dokumentus ir panaikinti reikalavimą pateikti banko garantijas nedidelės apimties darbų atvejais;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad aukštą konkurencingumo lygį pasaulio mastu galima pasiekti tik panaikinus Europos rinkos trūkumus, mažinančius Europos MVĮ gebėjimą konkuruoti su analogiškomis įmonėmis kituose pasaulio regionuose. Būtina didinti MVĮ dalyvavimo mastą įgyvendinant Sąjungos projektus ir stiprinti jų ryšius su didžiosiomis bendrovėmis, kurios dažniausiai yra pagrindiniai šių projektų vykdytojai. Todėl pabrėžia MVĮ tinklaveikos svarbą;

17.

nurodo, kad ES kartu su valstybėmis narėmis privalo užtikrinti efektyviai veikiančią bendrąją rinką, pagerinti verslo aplinką, t.y. panaikinti ar sumažinti kliūtis, trukdančias MVĮ gauti finansavimą, sudaryti geresnes galimybes įmonėms patekti į kitas nei savo kilmės šalies rinkas (tiek į ES bendrąją rinką, tiek ir į išorės rinkas) ir sumažinti pernelyg didelę mokesčių bei administracinių procedūrų naštą. Be minėtų sąlygų, būtina taip pat užtikrinti galimybes gauti žinių, susipažinti su inovacinėmis technologijomis ir bendradarbiauti su vietos profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis, kurios savo programose turi atsižvelgti į MVĮ, kurios yra varomoji Europos ekonomikos jėga;

18.

Komiteto nuomone, Programoje turi būti labiau pabrėžta, kad mažosios ir vidutinės įmonės privalo dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, projektuose ir veiksmuose taip pat ir sudarydamos viešojo ir privataus sektorių partnerystes. Aktyvesnis dalyvavimas mokslinių tyrimų projektuose padeda kelti kompetencijos lygį pačioje įmonėje, taigi, ir jos konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu. Pasiūlyme dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ypač pabrėžta, kad būtina užtikrinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose. Šis visapusiškas dalyvavimas suteiks MVĮ, kurios neretai yra savo srities pasauliniai lyderiai, galimybes gauti įvairios informacijos ir naujų žinių;

19.

pabrėžia, kad tik tokiais veiksmais galima sudaryti galimybes įmonėms ir MVĮ vystytis atsižvelgiant į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, grindžiamos naujausiomis ekologiškomis technologijomis, reikalavimus, užtikrinančius, kad bus pasiekti klimato ir energetikos politikos tikslai;

20.

pritaria pasiūlytam 2522 mlrd. eurų Programos biudžetui. Tačiau atkreipia dėmesį, kad finansinėms priemonėms, kuriomis bus tiesiogiai remiamos įmonės ir MVĮ, skirta 1,4 mlrd. eurų suma tėra 56 proc. viso biudžeto. Jei finansinių priemonių poreikis yra didesnis, nei buvo įmanoma numatyti, sprendimus dėl bet kokių skiriamų lėšų procentinės dalies pakeitimų turi priimti Verslumo ir inovacijų programos (VIP) komitetas, kuriame atsovaujamos visos šalys, gaunančios paramą iš Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programos (COSME). Likusi biudžeto dalis, skirta MVĮ aplinkos gerinimo veiksmams, užtikrina veiksmingą ir našų visai 2014–2020 m. Programai skirtų lėšų naudojimą;

21.

laikosi nuomonės, kad tikslinga Programos administravimui skirti 1,7 proc. jos biudžeto, nes šios lėšos privalo užtikrinti efektyvų Programos veikimą pernelyg neapsunkindamos jos biudžeto;

22.

laikosi nuomonės, kad Programos biudžeto lėšomis finansuojamos priemonės negali pakeisti nacionalinio, regionų ar vietos lygmens iniciatyvų, o veikiau didinti jų veiksmingumą ir jas stiprinti suteikiant joms ES matmenį, jas geriau koordinuojant ir šalinant tarpvalstybines privačiojo sektoriaus subjektų ir viešosios valdžios institucijų bendradarbiavimo kliūtis. Šis bendradarbiavimas turi būti skatinamas „horizontalia“ tinklaveika, o ne „vertikalia“ centralizacija;

23.

mano, kad teikiama parama turi būti visapusiškai pagrįsta tikslais ir duoti teigiamų rezultatų visos Europos mastu dėl investicijų pritraukimo ir didinamojo poveikio, taip pat dėl gautų rezultatų panaudojimo.

24.

pabrėžia, kad konkurencingumas didele dalimi priklauso nuo našumo, inovacijų ir veiksmingumo, kurie užtikrina nuolatinį pajamų augimą, nuo įmonių gebėjimo pasinaudoti visomis Europos bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir nuo institucinių sprendimų, sudarančių įmonėms tvaraus augimo sąlygas. Todėl pirmenybė turi būti teikiama tiems projektams, kurie stiprina veiksnius, darančius didžiausią poveikį tvariam įmonių ir MVĮ konkurencingumui;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių dalyvavimas Programoje, numatytas asociacijų sutarčių protokoluose ir kituose susitarimuose, turi būti vertinamas kaip ES teritorijoje veikiančių įmonių galimybė išplėsti savo veiklos sritį ir įgyti žinių apie įmonių veiklą už ES rinkos ribų; taip pat turėtų būti įmanomas ir kitų trečiųjų šalių dalyvavimas, o finansavimas skiriamas iš kitų programų, skirtų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimui;

26.

pabrėžia verslumo ugdymo taikant tęstinio mokymo priemones svarbą ir mano, kad juo turi būti siekiama formuoti įgūdžius, pažiūras ir įtraukti įmonių socialinę atsakomybę, kad būtų lengviau įveikti šiuolaikinės globalizuotos rinkos iššūkius ir tuo pačiu laikytis tradicinės Europos verslo etikos, svarbą;

27.

mano, kad verslumo skatinimo ir palankaus požiūrio į verslą formavimo iniciatyvos turi apimti ir pradedančius savarankišką profesinę veiklą verslininkus, taip pat įskaitant moteris, besiimančias savarankiško verslo ir prisiimančias su tuo susijusią riziką;

28.

laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis MVĮ sudaromos geresnės galimybės gauti finansavimą, įskaitant nuosavo kapitalo priemonę ir paskolų garantijų priemonę, turi papildyti iki šiol pagal sanglaudos politiką taikomas finansines priemones. Reikėtų numatyti galimybę sujungti šias priemones su kitais aiškiai apibrėžtais valstybių narių teikiamais ištekliais;

29.

pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti galimybę teikti tarpvalstybinius kreditus ir paskolas, leidžiančias MVĮ naudotis didžiuliu bendrosios rinkos potencialu, o tai turėtų sustiprinti jų konkurencingumą ir ekonominių iniciatyvų (taip pat ir turizmo sektoriuje) tvarumą;

30.

ypatingą dėmesį skiria augimą skatinančiai nuosavo kapitalo priemonei, kuri orientuota į fondus, teikiančius rizikos kapitalą. Pabrėžia, kad Programos valdytojai, atitinkamai vertindami rizikos faktorius, turėtų paremti kuo daugiau MVĮ, visų pirma tas, kurios pagal įprastas bankines procedūras turi mažai galimybių gauti paramą, bet kurios gali padėti padidinti bendrą MVĮ potencialą ir ženkliai sumažinti nedarbą;

31.

ir toliau skeptiškai vertina paskolų garantijų priemonės paskolų lygį ir ragina Komisiją konkrečiai nurodyti, kokie kriterijai buvo taikomi jį nustatant, nes Konkurencingumo ir inovacijų programoje nenumatyta jokių apribojimų. Komitetas pabrėžia, kad paskolos pradedančioms veiklą įmonėms, investicijoms arba perkėlimui dažnai yra daug didesnės nei nustatyta riba, ir reiškia susirūpinimą, kad dėl to didesnės paskolos bus garantuojamos pagal programą „Horizontas“, nors ji turėtų būti naudojama tik inovacijų projektams;

32.

todėl ragina grįžti prie ankstesnės Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos, kurioje nebuvo nustatyta jokių apribojimų;

33.

mano, jog teisėta vesti individualias derybas su institucijomis, ieškančiomis su jų suteikta paskola susijusios rizikos pasidalijimo finansavimo, tiek paskolos dydžio, kuris priklauso nuo skolos finansinio portfelio garantijos dydžio, tiek paskolos suteikimo termino požiūriais;

34.

ragina užtikrinti nuolatinę su rizikos kapitalu susijusių finansinių priemonių ir MVĮ skolų finansinių portfelių apsaugai skiriamų išteklių rizikos mažinimo stebėseną;

35.

mano, kad netiesioginį Programos valdymą perduoti Europos investiciniam fondui (EIF) ir vykdomosioms įstaigoms, o nuolatinę Programos stebėseną pavesti Europos Komisijai yra teisingas sprendimas. Toks valdymo būdas užtikrina, kad bus pasinaudota daugiau kaip per dešimt metų sukaupta EIF patirtimi remiant MVĮ;

36.

rekomenduoja naudotis patirtimi, kurią šioje srityje sukaupė Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos įmonių tinklas, kuris daug nuveikė skatindamas tarptautinę MVĮ veiklą, taip pat ir už ES ribų;

37.

laikosi nuomonės, kad norint sėkmingai įgyvendinti Programą ir kad ji būtų efektyvi, būtina glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Programą valdančiomis institucijomis, galinčiomis suteikti informacijos Programos įgyvendinimą kiekvienoje srityje;

38.

mano, kad patirtis, sukaupta MVĮ tarptautinės veiklos už ES ribų ir su šiais klausimais susijusios informacijos perdavimas yra svarbūs veiksniai; tai turėtų padėti MVĮ sumažinti su tarpvalstybiniais sandoriais susijusias išlaidas. Šios srities klausimus turi spręsti ES institucijų ekspertai, bendradarbiaudami su vietos ir regionų valdžios institucijomis;

39.

taip pat nurodo galimybę kurti informacijos apie MVĮ sklaidos centrus. Tačiau Komitetas nesiima teikti rekomendacijų nei dėl šių instancijų struktūros, nei dėl jų veikimo būdų. Šiuos klausimus reikia spręsti sudarant valstybių ir regionų daugiašalio bendradarbiavimo susitarimus.

40.

siūlo tiesioginį Programos valdymą vykdyti regionų lygmeniu, tačiau nacionalinės valdžios institucijos turėtų teikti paramą ir užtikrinti priežiūrą. Šiuo valdymo lygmeniu taip pat reikėtų sukurti rizikos, atsirandančios projektų įgyvendinimo eigoje, stebėsenos sistemą;

41.

taip pat siūlo į programos vertinimą įtraukti ir projektų stebėseną, atliekamą remiantis pasiūlymo I priede pateiktais vidutinės trukmės laikotarpio tikslų (rezultatų) rodikliais. Stebėsena turi taip pat aprėpti informaciją, kaip vykdant Programą taikomos priemonės, susijusios su klimato apsauga ir kitose ES politikos srityse nustatytų tikslų įgyvendinimu;

42.

pabrėžia, kad anksčiau nurodyti veiksmai turi būti suderinti su Europos Komisijos stebėsenos veikla. Komisijos atstovai kartu su Audito Rūmų ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pareigūnais atliks audito, kontrolės ir patikros procedūras įgyvendinimo vietose;

43.

mano, kad audito strategija turi būti siekiama tik objektyviai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą, jokiu būdu nesukeliant sunkumų Programos paramos gavėjams. Vykdant kontrolę būtina atsižvelgti į projektų įgyvendinimo etapus, kad tikrinimas nedarytų neigiamo poveikio įgyvendinimo tempui ir nepareikalautų pernelyg didelių papildomų sąnaudų;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis daugelio valstybių biudžetinių sunkumų sąlygomis nacionalinės vyriausybės imasi lengviausiai įgyvendinamų priemonių įplaukoms į biudžetą didinti – didina įvairių mokesčių tarifus, dėl ko išauga darbo sąnaudos, kas savo ruožtu gali priversti MVĮ bankrutuoti arba pereiti į šešėlinę ekonomiką. Todėl Komitetas ragina ginti MVĮ, nes pirmiau išdėstyta politika trukdo įveikti ekonominę krizę ir gali praktiškai sunaikinti visą Programos pridėtinę vertę. MVĮ yra veiksminga priemonė nedarbui mažinti;

45.

mano, kad dėl administracinės naštos, susijusios su įmonių steigimu ir veiklos pradžia, bei mokesčių naštos daugelyje ES šalių įmonėms, ypač MVĮ, gali būti sunku didinti savo konkurencingumą; todėl Regionų komitetas ragina iki 2020 m. grynąją administracinę naštą visuose atitinkamuose ES teisės aktuose sumažinti 25 proc.; mano, kad tikslinga apsvarstyti galimybę panaikinti didesnę dalį kliūčių MVĮ sektoriaus subjektams;

46.

laikosi nuomonės, kad valstybėms ir regionams, kurie taiko MVĮ palankiausias sistemas, užtikrinančias joms galimybes vystytis, stiprinti konkurencingumą ir patekti į išorės rinkas, Programoje reikėtų numatyti papildomas paskatas, siekiant paremti tokią jų veiklą. Tai paskatintų teigiamas tendencijas ir kitose šalyse bei regionuose;

47.

rekomenduoja Europos Komisijai dėti visas pastangas, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti daugiau informacijos apie rinkų raidą sparčiai augančiose šalyse, investavimo šiose šalyse būdus, galiojančias teisines sistemas ir vietinius ekonominės veiklos papročius;

48.

mano, kad informacija apie išorės rinkas turi būti lengvai prieinama MVĮ, t. y., ji turi būti įperkama, tiksli ir greitai prieinama. Be MVĮ informacijos centrų, svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir ES diplomatinės atstovybės šiuose pasaulio regionuose;

49.

pabrėžia, kad siekiant ugdyti ES piliečių verslumą, būtina keisti ir tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, o tai ilgas ir pastangų reikalaujantis darbas, todėl kyla pavojus, kad nebus pasiekta nustatytų ilgalaikio ir vidutinės trukmės laikotarpio tikslų;

50.

atkreipia dėmesį į tikimybę, kad MVĮ veikla gali būti pernelyg griežtai reguliuojama ES, nacionaliniu ar vietos lygmeniu. Tai gali sukurti daug nereikalingų procedūrų, susijusių tiek su pačia veikla, tiek ir su paramos pagal įvairias programas gavimu, o tai turėtų neigiamo poveikio MVĮ konkurencingumui. Pirmenybė turi būti teikiama biurokratijos ir kliūčių pradėti bei vystyti verslą mažinimui.