19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 271/48

1.1

EESRK dar kartą pakartoja ir patvirtina savo nuomonėje (1) dėl Žaliosios knygos dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (2) pareikštas pastabas ir apgailestauja, kad Komisija atsižvelgė tik į dalį jo pateiktų išvadų. Visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kova su nelegaliais azartiniais lošimais, kurie vartotojų apsaugos požiūriu kelia didžiausią grėsmę, nėra komunikato prioritetas.

1.2

EESRK prašo Komisijos tarp prioritetinių klausimų, kuriuos ketinama nagrinėti komunikate, įtraukti naujų darbo vietų kūrimo ir esamų darbo vietų apsaugos šiame sektoriuje, jų kokybės ir galimo realių darbo vietų azartinių lošimų sektoriuje praradimo dėl internetinių lošimų klausimus.

1.3

Azartiniai lošimai padeda didinti valstybių narių mokestines pajamas. Kilnių tikslų finansavimas rengiant nacionalines loterijas ir lošimus kazino skatina labdaringą, socialinę bei sportinę veiklą, propaguoja turizmą ir padeda išsaugoti kultūros, meno ir archeologijos paveldą. EESRK mano, kad bet kokie Europos lygmens veiksmai lošimų srityje turi būti atitikti Europos socialinį modelį, kad gyventojų laisvalaikis būtų sveikas ir subalansuotas.

1.4

EESRK yra rimtai susirūpinęs dėl azartinių lošimų keliamo didelio pavojaus visuomenės sveikatai. Todėl pakartoja savo prašymą Komisijai visoje Europos Sąjungos teritorijoje atlikti su internetiniais lošimais susijusios priklausomybės ir ligų mokslinius tyrimus bei stebėseną, ir rekomenduoja valstybėms narėms dalį mokestinių pajamų skirti sąmoningumo didinimo kampanijoms, prevenciniams veiksmams ir priklausomybės nuo lošimų gydymo procedūroms.

1.5

EESRK palankiai vertina Komisijos sprendimą vykdyti aktyvesnį valstybių narių ir reguliavimo institucijų administracinį bendradarbiavimą ir keistis informacija, patirtimi ir gerąja praktika.

1.6

EESRK pritaria Komisijos tikslui kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti aiškius įgaliojimus turinčią reguliavimo instituciją, kuri glaudžiai bendradarbiautų su lygiavertėmis kitų valstybių reguliavimo institucijomis.

1.7

EESRK mano, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp ryškaus technologinio ir kartu tarpvalstybinio šio sektoriaus pobūdžio ir šio sektoriaus keliamo pavojaus viešosios tvarkos, socialinės tvarkos, lygybės, skaidrumo ir piliečių sveikatos požiūriu šiuo tikslu įgyvendinant griežtesnes iniciatyvas nei Komisijos siūlomos rekomendacijos.

1.8

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu neįmanoma ES lygmeniu reglamentuoti internetinių azartinių lošimų sektoriaus. Komitetas pritaria Komisijos siūlomoms iniciatyvoms dėl veiksmingo valstybių narių bendradarbiavimo, tačiau rekomenduoja kai kuriose srityse, kuriose kompetencija yra pasidalinamoji, imtis efektyvesnių reguliavimo priemonių, geriausiai – direktyvų, siekiant apsaugoti vartotojus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais ir pinigų plovimu. Taip būtų nustatyti būtiniausi vartotojų apsaugos standartai. Valstybės narės turi ir toliau turėti teisę, jei to pageidauja, savo nacionalinei rinkai nustatyti aukštesnius vartotojų apsaugos standartus arba toliau taikyti esamus palankesnius standartus (3).

Todėl EESRK ragina Komisiją, Europos Parlamentą ir Tarybą, laikantis subsidiarumo principo, imtis veiksmų šiose srityse:

1.9

EESRK džiaugiasi, kad Komisija patenkino jo prašymą išplėsti kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį apimant visų rūšių azartinius lošimus (4).

1.10

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti reglamento dėl vidaus rinkos informacinės sistemos naudojimo (5) atveriamas galimybes ir tikisi, kad tai pagerins nacionalinių reguliavimo institucijų administracinį bendradarbiavimą ir atsakingų nacionalinių bei europinių įstaigų keitimąsi duomenimis.

1.11

EESRK mano, kad valstybių narių keitimosi asmens duomenimis vertinimas, kurį atliks Komisija, bus teigiamas dalykas, nes didelis lošimų organizatorių užregistruojamų asmens duomenų kiekis gali būti perduodamas taip, kad būtų galima juos palyginti su kitais duomenimis ir sudaryti palankias sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti kontrolę.

1.12

EESRK mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės, kartu su reguliavimo institucijoms, vykdytų vartotojų sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, kurios padėtų nukreipti paklausą į teisėtai organizuojamus internetinius lošimus. Šiuos veiksmus turėtų papildyti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemonės, pavyzdžiui, nacionalinių reguliavimo institucijų parengtų „juodųjų“ ir (arba) „baltųjų“ sąrašų skelbimas, kad vartotojai galėtų geriau nustatyti, kurios interneto svetainės licencijuotos, kurios – nelicencijuotos ir kurios yra neteisėtos.

1.13

EESRK mano, kad labai svarbu, kad valstybės narės, kartu su reguliavimo institucijoms, vykdytų vartotojų sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas, kurios padėtų nukreipti paklausą į teisėtai organizuojamus internetinius lošimus. Šiuos veiksmus turėtų papildyti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemonės, pavyzdžiui, nacionalinių reguliavimo institucijų parengtų „juodųjų“ ir (arba) „baltųjų“ sąrašų skelbimas, kad vartotojai galėtų lengviau atskriti, kurios interneto svetainės yra licencijuotos, kurios – neteisėtos, jei svetainių pradžios tinklalapyje būtų matomas nacionalinės reguliavimo institucijos logotipas.

1.14

Siekdamas užtikrinti vartotojų apsaugą, EESRK prašo, kad specializuotos nepriklausomos sertifikavimo agentūros internetiniams azartiniams lošimams naudojamai programinei įrangai pagal vienodus parametrus ir standartus taikytų ES bendrus minimalius sertifikavimo reikalavimus. Be to, Komitetas prašo Komisijos ir valstybių narių patvirtinti minimalų Europos standartą azartinių lošimų kompiuterinėms platformoms ir ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti lošėjų duomenis ir leisti tik tokius mokėjimo būdus, kurie gali geriausiai užtikrinti su internetiniais lošimais susijusių sandorių saugumą ir atsekamumą.

1.15

EESRK sutinka su Komisija, kad valstybės narės turi skatinti tinkamą teisminių institucijų mokymą su azartiniais lošimais siejamo sukčiavimo ir pinigų plovimo klausimais.

1.16

EESRK ragina Komisiją persvarstyti ir atnaujinti taisykles, taikomas komunikate nurodytoms veiklos sritims, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius, susijusius su valstybių narių taisyklių įgyvendinimu, jų nustatytomis priemonėmis bei vykdymo būdais ir nacionaliniu lygmeniu pasiektais rezultatais.

1.17

EESRK ragina Komisiją persvarstyti ir atnaujinti taisykles, taikomas komunikate nurodytoms veiklos sritims atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su valstybių narių taisyklių įgyvendinimu, jų nustatytomis priemonėmis bei vykdymo būdais ir nacionaliniu lygmeniu pasiektais rezultatais.

2.1

Komunikate nagrinėjama ir būtinybė laikytis Europos teisės aktų dėl paslaugų teikimo laisvės, ir poreikis užtikrinti konkrečių visuomenės grupių apsaugą.

2.2

Kompiuterinių priemonių naudojimas su galimybe tiesiogiai prisijungti prie tinklo sudarė sąlygas smarkiai padidinti internetinių lošimų sektorių, kuris sparčiai plečiasi. 2011 m. 27 valstybių narių Europos Sąjungoje bendros internetinių azartinių lošimų pajamos siekė 9,3 milijardo eurų, t. y. sudarė 10,9 proc. Europos azartinių lošimų rinkos, ir prognozuojama, kad iki 2015 m. šio sektoriaus pajamos išaugs iki 13 milijardų eurų.

2.3

Naudodamasis interneto paslaugomis Europos pilietis, būdamas savo gyvenamojoje valstybėje narėje, gali turėti galimybę arba jam gali būti pasiūlyta naudotis neteisėtomis paslaugomis, kurias teikia vienas ar keletas lošimų organizatorių licencijuotų kitoje valstybėje, priklausančioje arba nepriklausančioje Europos Sąjungai. Kadangi šis klausimas yra ekstrateritorinio ir tarpvalstybinio pobūdžio, valstybės narės negali jo spręsti atskirai – būtini kompleksiniai veiksmai ir glaudaus bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti gyventojų ir vartotojų apsaugą labai svarbu nustatyti bendrą nelegalių lošimų apibrėžtį. Reikia prisiminti, kad be leidimo organizuojamų lošimų pasiūla arba azartinių lošimų paslaugos, kurias teikia organizatoriai, neturintys reikiamos nacionalinės licencijos, lošėjo gyvenamojoje šalyje yra neteisėtos nepriklausomai nuo to, ar tokius lošimus organizuojantis subjektas veikia ir yra gavęs licenciją kitoje ES valstybėje narėje, ar ES nepriklausančioje šalyje (6). Lošimų organizatorius, kurio visiškai niekas nekontroliuoja ir nereguliuoja, taip pat yra neteisėtas.

2.4

Pastabą dėl skirtumo tarp „nelicencijuoto lošimų organizatoriaus“ ir „neteisėto lošimų organizatoriaus“ reikėtų pateikti komunikato 15 išnašoje.

2.5

Labai teigiamas Komisijos noras sudaryti ekspertų grupę lošimo klausimais, kuri keistųsi valstybių narių patirtimi ir gerąja praktika, tirtų problemas, kylančias dėl azartinių lošimų neteisėto ar nelicencijuoto organizavimo, vykdytų specializuotus ir atnaujintus teisminių institucijų mokymus, geriau informuotų vartotojus ir didintų teisėtų lošimų pasiūlą.

2.6

Šios priemonės yra pirmas naudingas žingsnis kovojant su neteisėtų lošimų organizatoriais, užsiimančiais sukčiavimu, nusikalstama veikla ir pinigų plovimu.

3.1

Komunikate atkreipiamas dėmesys į nacionalinių teisės aktų įvairovę, ir pasiūlyti veiksmai, pagal kuriuos nustatomi nacionaliniai ir Sąjungos prioritetiniai uždaviniai, bendradarbiavimo priemonės ir valstybių bendra veikla, nurodomos galimos darbo sritys ir rekomendacijos, taip pat valstybių administracinis koordinavimas ir integravimas.

3.2

Pagrindinis tikslas – užtikrinti ES teisinių nuostatų laikymąsi ir taikymą nacionaliniuose teisės aktuose nurodant tiesioginius veiksmus ir rekomendacijas valstybėms narėms. Šiuo tikslu Komisija:

3.3

Komisija nurodo, kad valstybės narės turi būti suinteresuotos sukurti veiksmingą kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu politiką ir apsaugoti sąžiningą sporto veiklą nuo susitarimų dėl varžybų, rungtynių ar susitikimų baigties, įskaitant dalijimąsi patirtimi nusikalstamumo ir kompiuterinių tinklų srityje.

4.1.1

Visų pirma EESRK norėtų primygtinai pabrėžti savo didelį susirūpinimą dėl vis didėjančio internetinių azartinių lošimų populiarumo ir nuolat sparčiai augančios pasiūlos, kuri įtraukia vis daugiau gyventojų ir turi rimtų pasekmių namų ūkių pajamoms. Todėl būtina veiksmingai apriboti įvairių rūšių lošimų reklamą, ypač transliuojamą per televiziją, skelbiamą internete ir viešajame transporte.

4.1.2

Tarptautinių azartinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimas yra ūkinė veikla, kuriai taikoma judėjimo laisvė vidaus rinkoje (SESV 56 straipsnis). Tačiau SESV 52 straipsnio 1 dalyje yra numatyti paslaugų teikimo laisvės, garantuojamos 56 straipsnyje, apribojimai viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gyventojų sveikatos sumetimais.

4.1.3

EESRK primena, kad valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė organizuoti ir reglamentuoti azartinius lošimus savo teritorijoje. Lošimai – tai vartotojams potencialiai labai pavojinga veikla, kuri taip pat gali būti naudojama nusikalstamais tikslais, pavyzdžiui, pinigų plovimui, jeigu ji nėra tinkamai reglamentuota arba jeigu teisės aktai nėra griežtai taikomi. Todėl, nors azartiniams lošimams taikoma paslaugų teikimo laisvė pagal EB sutarties 49 straipsnį (7), šiuo metu dėl labai skirtingų nacionalinių teisės nuostatų neįmanoma priimti ES teisės akto dėl internetinių lošimų. EESRK pritaria Komisijos siūlomoms iniciatyvoms dėl veiksmingo valstybių narių bendradarbiavimo, tačiau rekomenduoja kai kuriose srityse (žr. 1.8 punktą) vis dėlto imtis veiksmingesnių priemonių, geriausiai – direktyvų, siekiant apsaugoti vartotojus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes, kovoti su neteisėtais lošimų organizatoriais ir pinigų plovimu.

4.1.4

Pagal nusistovėjusią gausią ES Teisingumo Teismo praktiką, azartinių lošimų veiklos apribojimai gali būti pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija (8). Valstybės narės gali varžyti ar riboti visų ar tam tikrų tipų tarpvalstybinių internetinių azartinių lošimų paslaugų pasiūlą argumentuodamos tuo, kad jos nori apginti viešąjį interesą – teikti apsaugą nuo lošimų (9).

4.1.5

Azartinių lošimų paslaugoms Europos Sąjungoje netaikomos vienodos teisės normos, o nacionaliniai teisės aktai labai skiriasi dėl kiekvienos šalies kultūrinių, socialinių ir istorinių ypatumų. Kai kuriose valstybėse internetiniai lošimai draudžiami, kitose leidžiami tik tam tikri žaidimai, dar kitos valstybės yra įvedusios monopolinį režimą, kurį valdo valstybinis subjektas arba išskirtinėmis teisėmis privatus ūkio subjektas. Kadangi nėra atnaujintų duomenų apie skirtingą padėtį valstybėse narėse (10), EESRK ragina Komisiją atlikti vaizdinę valstybių narių padėties analizę.

4.1.6

Kaip paaiškinta Teisingumo Teismo praktikoje, valstybės narės, kurios pasirenka kontroliuojamą sektoriaus liberalizavimą, gali teisėtai nustatyti lincencijavimo sistemą (išduodamas administracinis leidimas), kuri pagrįsta objektyviais, skaidriais ir pagal pilietybę nediskriminuojančiais kriterijais (11).

4.1.7

Internetinių lošimų atveju nėra tiesioginio ryšio tarp vartotojo ir lošimų organizatoriaus, todėl didėja pastarųjų sukčiavimo ir vartotojui daromos žalos rizika (12). Neteisėtų – taigi nekontroliuojamų – lošimų prieinamumas kelia rimtą grėsmę vartotojams. Todėl valstybių narių griežtai taikomos priemonės, padedančios kovoti su nelicencijuotais lošimų organizatoriais, suteikia didžiausias garantijas ir yra geriausia priemonė užtikrinti vartotojų apsaugą.

4.1.8

Valstybės narės gali laisvai nustatyti savo azartinių lošimų politikos tikslus ir apsaugos lygį. Vis dėlto, jų nustatomi apribojimai turi atitikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos sąlygas, būti proporcingi bei nediskriminaciniai ir derėti su nuosekliai ir sistemingai vykdoma politika.

4.1.9

Kadangi atskirų valstybių narių teisės aktai skiriasi, o ES lygmeniu internetinių lošimų reglamentuoti kol kas neįmanoma, reikėtų suderinti taisykles ir padėti valstybėms narėms užtikrinti esamų teisės aktų laikymąsi siekiant didesnio teisinio tikrumo vartotojų, nepilnamečių ir pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugos, reklamos ir kovos su pinigų plovimu srityse. Valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis gerąja patirtimi kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais srityje.

4.1.10

Pagal subsidiarumo principą ES turi imtis veiksmų tada, kai jie gali pagerinti padėtį ir užtikrinti papildomą naudą valstybių narių reguliavimo sistemoms. Atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus ir pokyčius, susijusius su interneto naudojimu, EESRK nuomone, tokių ES veiksmų rezultatas turėtų būti ilgalaikis valstybių narių bendradarbiavimas ir skatinimas keistis gerąja praktika kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais srityje, kurioje reikia imtis tarpvalstybinių veiksmų.

4.2.1

ES turi stiprinti kontrolę, administracinį bendradarbiavimą ir veiksmingą įstatymų taikymą internetinių azartinių lošimų srityje, o valstybės privalo bendradarbiauti, kad pasiektų šį rezultatą.

4.2.2

Svarbu disponuoti ir leisti keistis lošimų organizatorių užregistruojamais asmens duomenimis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos kontroliuoti ir užtikrinti duomenų apsaugą. Turėtų būti skatinamas valstybių administracinis bendradarbiavimas, t. y. keičiamasi bendro pobūdžio informacija ir taikoma geroji praktika, siekiant pagerinti žinių ir patirties mainus, kad būtų galima sukurti abipusio pasitikėjimo ir suinteresuotumo jausmą.

4.2.3

Internetinių lošimų kompiuterinių platformų sertifikavimas nacionaliniu lygmeniu leidžia užtikrinti azartinių lošimų rinkos priežiūrą. Svarbu vykdyti aktyvesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir kiekvienoje valstybėje įsteigti internetinių azartinių lošimų reguliavimo instituciją, turinčią aiškius įgaliojimus ir glaudžiai koordinuojančią savo veiksmus ES lygmeniu.

4.2.4

Reikėtų įvertinti nacionalinės politikos atitikimą ES teisės aktams ir teismų praktikai, taip pat licencijavimo sistemų skaidumą ir nediskriminacinį pobūdį. Neatitikties atveju būtina imtis veiksmų ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

4.2.5

EESRK mano, kad prevencinės ir baudžiamosios priemonės, kurias iki šiol yra priėmusios valstybės narės siekdamos kovoti su internetiniais lošimais, kuriuos organizuoja lošimų organizatoriai, neturintys licencijos (kitaip tariant, neteisėti organizatoriai) yra nepakankamos atsižvelgiant į šio reiškinio mastą. Todėl Komitetas siūlo nustatyti nacionalinę reglamentavimo principų sistemą, kuri garantuotų interneto svetainių teisėtumą bei skaidrumą ir pagal kurią būtų numatyta: nustatyti neteisėtas interneto svetaines ir jas įtraukti į „juodąjį sąrašą“, nustatyti pagal valstybės narės teisės aktus leidimą veikti turinčias interneto svetaines ir jas įtraukti į „baltąjį sąrašą“, užblokuoti, uždaryti, konfiskuoti ir panaikinti nelegalias interneto svetaines (13), užblokuoti finansinius srautus į tokias interneto svetaines, uždrausti neteisėtų lošimų komercinius skelbimus ir reklamą.

4.3.1

EESRK apgailestauja, kad komunikate neatsižvelgta į jo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų galima veiksmingai kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais, keliančiais rimtą grėsmę vartotojams. Todėl dar kartą prašo, kuo skubiau nustatyti ryžtingas priemones, kad būtų galima įgyvendinti gerąją praktiką nelegalių azartinių lošimų prevencijos ir kovos su jais srityse.

4.3.2

Komisija numato 2013 m. priimti rekomendaciją dėl vartotojų apsaugos ir atsakingo azartinių lošimų reklamavimo ir nurodo keturias veiklos sritis: atitraukti vartotojus nuo nereguliuojamų ir galimai žalingų pasiūlymų, apsaugoti nepilnamečius nuo prieigos prie lošimo punktų, apsaugoti kitas pažeidžiamas grupes ir vykdyti su lošimu susijusių sveikatos sutrikimų prevenciją. EESRK ragina į minėtą rekomendaciją įtraukti gerąją praktiką kovos su nelegaliais lošimais ir jų prevencijos srityse, kiekvienoje valstybėje narėje atlikus vertinimą, kokios lošimų rūšys labiausiai kenkia vartotojams.

4.3.3

EESRK teigiamai vertina komunikate skiriamą dėmesį vartotojų ir pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugai, įskaitant reklamą ir priklausomybę nuo azartinių lošimų. Šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia įgyvendinti aukštą apsaugos lygį užtikrinančias priemones, ir nurodo, kad numatytos priemonės yra pernelyg silpnos, todėl Komitetas siūlo jas sugriežtinti. Iš tiesų, neteisėtų lošimų pasiūla, kuri pagal savo pobūdį yra nekontroliuojama ir žalinga, kelia didžiausią grėsmę vartotojams, todėl Komitetas pakartotinai prašo kiekvienoje valstybėje narėje nustatyti griežtas priemones, kurios padėtų kovoti su neteisėtų lošimų organizatoriais, pažeidžiančiais nacionalinius teisės aktus, nes tai yra pagrindinė ir geriausia vartotojų apsaugos garantija.

4.3.4

Pagrindinis Komisijos veiksmų tikslas turi būti užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai įgyvendintų savo įgaliojimus bei atsakomybę ir visoje Europos Sąjungoje ir visiems licencijuotiems tokio pobūdžio paslaugas teikiantiems lošimų organizatoriams nustatytų reglamentavimo sistemą, kuri padėtų išvengti problemų keliančių azartinių lošimų, kurioje būtų numatyta amžiaus riba, nuo kada lošėjai gali dalyvauti bet kokiame lošime, kuria būtų uždrausta lošti skolon organizuojant pavojingiausių rūšių lošimus ir lažybas (internetinis kazino, „skirtumo lažybos“, „statymų birža“) ir nepilnamečiams bei pažeidžiamoms visuomenės grupėms skirta reklama.

4.3.5

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares savo teritorijoje imtis veiksmingų ir ryžtingų veiksmų prieš neteisėtų azartinių lošimų pasiūlą. Komitetas prašo valstybių narių patvirtinti priemones, pavyzdžiui, „juoduosius sąrašus“ ir nelegaliai veikiančių interneto svetainių blokavimą, apibrėžti saugius ir atsekamus mokėjimo būdus, finansinių sandorių blokavimo priemones, taip pat visiškai uždrausti neteisėtą reklamą. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti, kad tokių priemonių veiksmingumas labai priklauso nuo bendrų veiksmų, kurie stiprina priemonių poveikį kovojant su neteisėtais lošimų organizatoriais.

4.3.6

Pageidautina kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti reguliavimo instituciją ir suteikti jai specialius įgaliojimus vykdyti stebėseną ir užtikrinti ES ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimą vartotojų apsaugos ir kovos su neteisėtais lošimais srityse. Nacionalinių reguliavimo institucijų veikimas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį koordinavimą ir bendradarbiavimą. Valstybės narės turi siekti, kad jų reguliavimo sistema, sukurta atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir teisinę bazę, būtų pajėgi užtikrinti įgyvendinimą. EESRK tikisi, kad kiekviena valstybė narė paves savo reguliavimo institucijai užduotį nustatyti kriterijus dėl leidimų suteikimo savo rinkoje.

4.3.7

ES vartotojai visose valstybėse narėse privalo turėti galimybę atskirti teisėtai ir neteisėtai veikiančias interneto svetaines, kad, be kita ko, galėtų teikti skundus. Šiuo požiūriu EESRK rekomenduoja kiekvienoje valstybėje nustatyti reikalavimą visiems leidimą organizuoti internetinius lošimus turintiems veiklos vykdytojams savo interneto svetainės gerai matomoje vietoje nuolat skelbti leidimo numerį ir nacionalinės reguliavimo institucijos žymę, rodančią, kad lošimų organizatorius turi licenciją toje valstybėje narėje.

4.3.8

EESRK ragina nustatyti kiek įmanoma platesnio masto teisines nepilnamečių apsaugos garantijas, pagal kurias būtų numatytos lošėjų amžiaus tikrinimo priemonės ir užtikrinama, kad lošimų organizatoriai veiksmingai vykdytų tokią kontrolę. Būtina ugdyti tėvų sąmoningumą apie interneto keliamus pavojus ir namuose įdiegiamą filtravimo programinę įrangą. Tinkamos apsaugos priemonės turi būti priimtos siekiant apsaugoti pažeidžiamus žmones, kurie praleidžia daug laiko namuose: pensininkus, namų šeimininkes ir bedarbius.

4.3.9

Dabartinės krizės sąlygomis vis daugiau žmonių lošia internete tikėdamiesi išspręsti finansines problemas lengvais laimėjimais, tačiau tai kelia didelę riziką žmonių psichinei pusiausvyrai, nes vystosi priklausomybė ir obsesinis kompulsinis elgesys. Siekiant kovoti su tokiais sveikatos sutrikimais, EESRK rekomenduoja dalį iš lošimų surinktų mokestinių pajamų skirti sąmoningumo ugdymo kampanijoms, prevenciniams veiksmams ir priklausomybės nuo lošimų gydymo procedūroms.

4.3.10

Teigiamai vertinamas Komisijos tikslas paskelbti rekomendaciją (nors buvo tikėtasi ryžtingesnės priemonės) dėl atsakingo azartinių lošimų reklamavimo įtraukimo į Direktyvą dėl nesąžiningos komercinės praktikos, kad būtų galima tinkamai informuoti vartotojus. EESRK pabrėžia, jog veiksmai šioje srityje turėtų apimti kovos su neteisėtų lošimų organizatoriais priemones, pavyzdžiui, drausti reklamuotis lošimų organizatoriams, neturintiems nacionalinės reguliavimo institucijos licencijos organizuoti lošimų toje šalyje, kurioje gyvena vartotojas.

4.3.11

Būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp kontroliuojamų licencijuotų lošimų sektoriaus plėtros poreikio (kad visuomenei taptų patrauklūs lošimai legaliuose kanaluose) ir būtinybės kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo tokių lošimų.

4.3.12

Reklamavimas turėtų tapti atsakingesnis ir geriau reguliuojamas, visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečius, ne tik todėl, kad ši veikla labai žalinga sveikatai, ypač psichikos, bet ir todėl, kad reklama iškraipo faktus ir klaidina, nes verčia gyventojus manyti, kad lošti internete yra „normalu“, ir taip skatina nesveiką socialinę elgseną.

4.3.13

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad be projekto „Alice Rap“ (14), kol kas nėra patikimų duomenų dėl su azartiniais lošimais susijusių sveikatos sutrikimų pobūdžio ir įvairovės. Komitetas pabrėžia, kad reikia nuolat pastoviai stebėti priklausomybės ir su ja susijusių ligų reiškinį, kad būtų galima surinkti pakankamai duomenų, kurie leistų nacionaliniams ir ES įstatymų leidėjams patvirtinti veiksmingas priemones, skirtas šiai problemai spręsti ir vykdyti jos prevenciją.

4.4.1

Problemos, susijusios su subjektų, veikiančių internetinių lošimų srityje, identifikavimu tiek didelių pralaimėjimų, tiek ir didelių laimėjimų atvejais, kurie gali būti naudojami pinigų plovimui nuslėpti, turi būti sprendžiamos prevenciškai nustatant subjektų tapatybę ir individualiam lošėjui atidarant specialią sąskaitą.

4.4.2

Tapatybės vagystės yra didelė problema, kuri yra susijusi ne tik su internetiniais azartiniais lošimais, bet su visa duomenų tvarkymo ir mainų sistema, veikiančia internetinėje ir kompiuterinėje aplinkoje.

4.4.3

Būtina griežtai sertifikuoti atsitiktinių skaičių generavimo įtaisus siekiant patenkinti nenuspėjamumo principą ir kartu suteikti tikrumą, kad patikrinta kombinacija yra vienintelė įmanoma ir kad jos negalima suklastoti. Tai leidžia apsaugoti lošėją ir laikytis valstybių narių nustatytų standartų laimėjimams.

4.4.4

Siekiant užtikrinti didesnę internetiniams azartiniams lošimams naudojamos programinės įrangos apsaugą, siūloma, kad specializuotos nepriklausomos sertifikavimo agentūros pagal vienodus parametrus ir standartus taikytų ES bendrus minimalius sertifikavimo reikalavimus, įskaitant ofšorinės rinkos nelegalių lošimų išaiškinimą ir kliūčių jiems sudarymą.

4.4.5

Vienas iš prisijungimo prie lošimų svetainės apsaugos būdų galėtų būti IP adreso (interneto protokolo adreso) nustatymas. Iš tiesų, jeigu subjektas prisijungia prie vienos valstybės lošimų sistemos naudodamas kitos valstybės IP adresą, techniškai yra įmanoma užblokuoti tokį lošimą.

4.4.6

Kadangi internetiniai azartiniai lošimai kelia su pinigų plovimu ir sukčiavimu susijusių opių problemų, pageidautina, kad didelis lošimų organizatorių užregistruojamos informacijos ir duomenų kiekis galėtų būti prieinamas viešosios tvarkos sergėtojams ir kad juos būtų galima palyginti su kitais duomenimis ir sudaryti palankias sąlygas kontrolei.

4.5.1

Lažybos dėl rungtynių, varžybų ir susitikimų baigties, dėl kurios iš anksto susitarta, yra atskira sukčiavimo rūšis, kenkianti sporto asociacijų, sirgalių, vartotojų ir teisėtai veikiančių lošimų organizatorių interesams.

4.5.2

Komisija pritaria EESRK pateiktam pasiūlymui, kad reikia koordinuoti visų suinteresuotųjų subjektų veiksmus siekiant šią problemą išspręsti kompleksiškai ir išvengti išteklių dubliavimosi, ir pabrėžia, kad lažybų organizatoriai, sporto asociacijos ir kompetentingos institucijos, įskaitant nacionalines ir tarptautines azartinių lošimų reguliavimo institucijas, turi aktyviau bendradarbiauti.

4.5.3

EESRK dar kartą pakartoja siūlymą sukurti tokią sistemą, pagal kurią būtų ne tik priimami pareiškimai dėl įtartinų sporto renginių, bet ir numatytos prevencijos, švietimo ir vykdymo priemonės, leidžiančios veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu.

4.5.4

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2014 m. paskelbti rekomendaciją dėl gerosios praktikos su lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų baigties prevencijos ir kovos su jais srityje, nors ir mano, kad nustatyta teisinė priemonė yra nepakankama. Susitarimai dėl varžybų baigties pažeidžia sportinio sąžiningumo principą ir visose valstybėse narėse yra laikomi nusikalstama veika, tačiau užfiksuojamų neteisėtos veiklos arba įtariamos neteisėtos veiklos atvejų daugėja. Todėl reikia imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties valstybėms narėms suvienijant savo priemones, įgūdžius bei išteklius ir veikiant kartu ES lygmeniu.

4.5.5

EESRK ragina to dar nepadariusias valstybes nares laikyti sportinę korupciją, susitarimus dėl varžybų baigties ir sportinių rezultatų manipuliavimą nusikalstama veika, už kurią baudžiama, ir prašo Komisijos susitarti su valstybėmis narėmis dėl bendros tokių nusikaltimų apibrėžties.