This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0615
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL laying down common provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund, the Cohesion Fund, the European Agricultural Fund for Rural Development and the European Maritime and Fisheries Fund covered by the Common Strategic Framework and laying down general provisions on the European Regional Development Fund, the European Social Fund and the Cohesion Fund and repealing Regulation (EC) No 1083/2006
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006
/* KOM/2011/0615 galutinis - 2011/0276 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 /* KOM/2011/0615 galutinis - 2011/0276 (COD) */
{SEC(2011)1141
final} {SEC(2011)1142
final} AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
2011 m. birželio 29 d. Komisija
priėmė kitos 2014–2020 m. daugiametės finansinės
programos pasiūlymą – Strategijos „Europa 2020“ biudžetą[1]. Pagrindiniai naujo laikotarpio programų bruožai – supaprastintas
politikos įgyvendinimas, plačiau taikant sąlygas ir daugiausia
dėmesio skiriant rezultatams. Supaprastinimas kaip pagrindinis tikslas
nustatytas Komunikate dėl ES biudžeto peržiūros[2],
Pažangaus reglamentavimo darbotvarkėje[3] ir minėtame Komunikate dėl kitos
daugiametės finansinės programos. Remiantis
patirtimi galima teigti, kad dėl šiuo programavimo laikotarpiu
išlaidų programas reglamentuojančių taisyklių
įvairovės ir suskaidymo dažnai manoma, kad jos pernelyg sudėtingos,
jas sunku įgyvendinti ir kontroliuoti. Todėl paramos gavėjams,
Komisijai ir valstybėms narėms tenka didelė administracinė
našta, kuri gali turėti nenumatytą poveikį – atgrasyti nuo
dalyvavimo programose, didinti klaidų skaičių ir vilkinti
programų įgyvendinimą. Todėl gali būti nevisiškai
išnaudotos ES programų teikiamos galimybės. Europos regioninės plėtros fondu
(ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF), Sanglaudos fondu (SF), Europos
žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir nauju Europos
jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) (toliau – BSP
fondai) siekiama vienas kitą papildančių politikos tikslų
ir juos bendrai valdo valstybės narės bei Komisija. Todėl svarbu, kad visomis struktūrinėmis
priemonėmis būtų kuo veiksmingiau įgyvendinami programose
nustatyti tikslai ir uždaviniai bei optimizuojama įvairių
priemonių sinergija ir veiksmingumas. Šių tikslų bus siekiama
patikimomis pagrindinėmis fondų politinėmis, reglamentavimo ir
institucinėmis nuostatomis, daugiau dėmesio skiriant rezultatams ir pažangos
siekiant programų tikslų ir uždavinių stebėsenai bei, kiek
įmanoma, derinant įgyvendinimo taisykles ir kontrolės
reikalavimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes,
šiuo reglamentu nustatomos bendros pagrindinės taisyklės. Jis suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje nustatytos bendros
sąlygos, taikomos visoms Bendros strateginės programos
struktūrinėms priemonėms. Šios nuostatos
yra susijusios su bendraisiais paramos principais, pvz., partneryste,
daugiapakopiu valdymu, vyrų ir moterų lygybe, tvarumu ir taikomos ES
bei nacionalinės teisės laikymusi. Pasiūlyme taip pat
išdėstomi bendrieji strateginio planavimo ir programavimo elementai,
įskaitant pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytų bendrų
teminių tikslų sąrašą, Bendros strateginės programos Sąjungos
lygmens nuostatas ir partnerystės sutarčių, kurios turi
būti sudarytos su kiekviena valstybe nare, nuostatas. Pasiūlyme
nustatoma bendra strategija, kuria siekiama įtvirtinti sanglaudos
politikos, kaimo plėtros politikos ir jūrų reikalų bei
žuvininkystės politikos rezultatų siekį, todėl jame taip
pat išdėstomos ne tik taikomų sąlygų ir veiklos
rezultatų peržiūros nuostatos, bet taip pat stebėsenos,
ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarka. Taip pat nustatomos bendrosios BSP
fondų nuostatos, susijusios su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, ir
speciali finansinių priemonių bei bendruomenės inicijuotos
vietos plėtros priemonių įgyvendinimo tvarka. Kai kurios valdymo
ir kontrolės tvarkos nuostatos taip pat bendrai taikomos visiems BSP
fondams. Antrojoje pasiūlymo dalyje nustatomos
konkrečios ERPF, ESF ir SF taikomos nuostatos. Šiose
nuostatose atsižvelgiama į sanglaudos politikos paskirtį ir tikslus,
finansinę programą, konkrečią programavimo ir
ataskaitų teikimo tvarką, didelės apimties projektus ir
bendrų veiksmų planus. Antrojoje dalyje taip pat nustatomi sanglaudos
politikos valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimai ir išsamiai
išdėstoma konkreti kontrolės ir finansų valdymo tvarka. Komisija taip pat užtikrins, kad
būtų išlaikyta paprastinant ir derinant bendrosios žemės
ūkio politikos pirmąjį ramstį (EŽŪGF – Europos
žemės ūkio garantijų fondas) ir antrąjį ramstį
(EŽŪFKP) pasiekta sinergija. Todėl EŽŪGF ir
EŽŪFKP ir toliau sies tvirtas ryšys bei toliau bus naudojamasi
valstybėse narėse jau nustatytomis struktūromis.
2.
KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO
VERTINIMŲ REZULTATAI
2.1.
Konsultacijos ir ekspertų patarimai
Rengiant šį reglamentą išsamiai
konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais dėl kiekvienam
struktūriniam fondui pagal 2014–2020 m. finansinę programą
rengiamų pasiūlymų – konsultuotasi su valstybėmis
narėmis, regionais, socialiniais ir ekonominiais partneriais, mokslo
ekspertais ir tarptautinėmis institucijomis. Taip pat
buvo atsižvelgta į 2000–2006 m. programų ex post
vertinimo rezultatus, įvairius tyrimus ir ekspertų patarimus. Rengiant kito laikotarpio sanglaudos politikos
programą, ekspertų patarimai buvo teikiami per aukšto lygio
grupės būsimos sanglaudos politikos klausimais posėdžius –
2009–2011 m. įvyko 10 posėdžių; tai
neoficiali darbo grupė, kurios paskirtis – padėti Komisijai
nubrėžti būsimas sanglaudos politikos kryptis; patarimai taip pat
buvo teikiami per Darbo grupės sąlygoms nustatyti posėdžius –
2011 m. pradžioje įvyko trys jos posėdžiai. Viešos konsultacijos
dėl penktosios sanglaudos ataskaitos išvadų vyko nuo 2010 m.
lapkričio 12 d. iki 2011 m. sausio 31 d. Iš viso gautos 444
nuomonės. Apibendrinti rezultatai paskelbti 2011 m. gegužės
13 d.[4]
Nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki
2011 m. sausio 25 d. vyko viešos konsultacijos dėl būsimos
kaimo plėtros politikos, o 2011 m. sausio 12 d. surengtas
patariamojo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo suinteresuotieji subjektai[5]. Iš viso Komisija gavo 517 nuomonių. Iš organizacijų
pateiktos informacijos 44 proc. sudarė ūkininkų ir perdirbimo
sektoriaus atstovų nuomonės ir 40 proc. – nacionalinių,
regionų ir vietos valdžios, aplinkosaugos organizacijų, ekspertų
grupių ir mokslinių tyrimų institutų, vystymosi
organizacijų, prekybos sektoriaus ir vartotojų organizacijų
atstovų nuomonės. Kitos konsultacijose dalyvavusios organizacijos
(12 proc.) atstovavo sveikatos apsaugos, vandentvarkos ir pilietinės
visuomenės įstaigoms. Po viešų konsultacijų 2009 m.
balandžio mėn.[6]
priimta Žalioji knyga dėl bendrosios žuvininkystės politikos
reformos. Be viešų konsultacijų surengta apie
200 susitikimų su valstybėmis narėmis, Žuvininkystės ir
akvakultūros reikalų patariamuoju komitetu (ŽARPK) ir
regioninėmis konsultacinėmis tarybomis (RKT), žvejybos pramonės,
perdirbimo ir prekybos sektoriaus atstovais, profesinėmis sąjungomis,
NVO ir mokslo bendruomene. Visų pirma surengti du susitikimai su
valstybėmis narėmis: Gente (2010 m. rugsėjo 12–14 d.)
ir Nordveike (2011 m. kovo 9–11 d.); per šiuos susitikimus aptartas
būsimas finansavimas; 2010 m. balandžio 13 d. Briuselyje
surengtas specialus seminaras dėl steigiamo Europos žuvininkystės
fondo, kuriame dalyvavo pramonės, profesinių sąjungų ir
valstybių narių suinteresuotieji subjektai; taip pat Briuselyje
(2011 m. balandžio 12–13 d.) įvyko konferencija dėl žuvininkystės
teritorijų vietos plėtros ateities. Remiantis įvairiomis viešomis
konsultacijomis galima padaryti keletą bendrų išvadų,
patvirtinančių, kad: –
dauguma suinteresuotųjų subjektų
ragina toliau finansiškai remti šias politikos sritis; –
ES paramą reikėtų sutelkti į
keletą prioritetų, o politikos sritys turėtų būti
suderintos su strategija „Europa 2020“; –
visų pirma sanglaudos politikos srityje
suinteresuotieji subjektai ragina taikyti labiau į rezultatus orientuotus
metodus ir nustatyti skaidresnes ir paprastesnes finansų valdymo
procedūras. Dauguma suinteresuotųjų subjektų
ragino taikyti labiau integruotus metodus arba jungtines strategijas, susietas
su kitomis ES politikos sritimis ir finansinėmis priemonėmis.
2.2.
Poveikio vertinimas
Šis pasiūlymas pagrįstas trimis
poveikio vertinimo dokumentais: vienas parengtas dėl
ERPF, SF ir ESF, ir po vieną atskirą – dėl EŽŪFKP ir EJRŽF.
Šiuose poveikio vertinimo dokumentuose nagrinėti ES papildomos naudos,
politikos įgyvendinimo rezultatų ir taikymo, supaprastinimo ir
derinimo taisyklių klausimai. Poveikio vertinimo dokumentuose
įvertinti variantai, susiję su i) didesniu politikos pajėgumu
suteikti papildomos naudos Europai, ii) geresniais politikos įgyvendinimo
rezultatais ir iii) paprastesne tvarka – mažesnėmis administracinėmis
sąnaudomis ir mažesne klaidų rizika.
2.2.1.
Papildoma nauda Europai
Norint struktūrinėmis programomis
suteikti Europai daugiau papildomos naudos, reikia a) pagal jas kryptingiau
remti ES prioritetus ir b) koordinuoti jas su kitomis ES politikos sritimis ir
finansinėmis priemonėmis. Strategijoje „Europa
2020“ nustatyti aiškūs bendri tikslai, taip pat pateikti pagrindiniai
tikslai ir pavyzdinės iniciatyvos – pagal juos galima nesunkiai nustatyti
finansavimo prioritetus. Suinteresuotieji subjektai iš esmės sutinka
dėl įvairių politikos sričių (sanglaudos politikos,
kaimo plėtros politikos ir jūrų reikalų bei
žuvininkystės politikos) vaidmens prisidedant prie strategijos „Europa
2020“[7]
įgyvendinimo. Aptariant paramos sutelkimo ES prioritetams
įgyvendinti aspektą įvertinti šie variantai: lankstus požiūris į paramos sutelkimą pagal
lėšų paskirstymo nuostatas, aiškesnė ir visapusiškesnė
sąsaja su pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais ir
integruotomis gairėmis, būtiniausios ESF paramos užtikrinimas,
dėmesio sutelkimas į ES prioritetus tik mažiau išsivysčiusiose
valstybėse narėse. Palankiausiai įvertintas variantas – stipri
sąsaja su strategijos „Europa 2020“ tikslais, labiausiai padėsianti
įgyvendinti pagrindinius tikslus. Aptariant koordinavimą su kitomis ES
politikos sritimis ir finansinėmis priemonėmis, nagrinėti šie
variantai: bendras derinimas remiantis neprivalomomis
Bendrijos strateginėmis gairėmis, visapusiškesnis derinimas su
strategijos „Europa 2020“ tikslais, remiantis Bendra strategine programa ir
partnerystės sutartimi, ir derinimas su kitomis ES politikos sritimis ir
finansinėmis priemonėmis tik tiek, kiek oficialiai reikalaujama. Manoma,
kad strategine planavimo tvarka, kurią Sąjungos lygmeniu sudaro
bendra strateginė programa, o nacionaliniu lygmeniu – partnerystės
sutartys, būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos politikos
sričių ir priemonių tarpusavio koordinavimas.
2.2.2.
Politikos įgyvendinimo rezultatų
gerinimas
Įvairių struktūrinių
priemonių veiksmingumas priklauso nuo patikimų politinių,
reglamentavimo ir institucinių sistemų. Daugelyje
sektorių norint veiksmingai kovoti su augimo kliūtimis reikia derinti
strategines ir reglamentavimo sąlygas bei viešąsias investicijas. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes išnagrinėti keli variantai, susiję su a) status
quo išlaikymu (pagal SF taikomos makrofiskalinės sąlygos,
procedūrinių reikalavimų laikymasis, ES sektorinių
teisės aktų ir strateginių programų, nors jos nėra
sistemiškai taikomos, laikymasis, jokių nuostatų dėl veiklos
rezultatų); b) ex ante sąlygomis, kurios turi būti
įvykdytos prieš patvirtinant programas; c) ex post sąlygomis,
įskaitant veiklos rezultatų planą ir veiklos lėšų
rezervą; d) sustiprinta makrofiskaline sąlyga ir e) kelių
variantų deriniu. Palankiausiai įvertintas kelių variantų derinys,
nes pasirinkus jį būtų galima daugiau dėmesio skirti
būtinoms veiksmingo BSP fondų naudojimo prielaidoms ir būtų
skatinama siekti iš anksto nustatytų tikslų bei derinti programų
įgyvendinimą su Sąjungos ekonomikos valdysena.
2.2.3.
Supaprastinimas – administracinių
sąnaudų ir klaidų rizikos mažinimas
Norint patikimai, veiksmingai ir efektyviai
valdyti struktūrines priemones, reikia tinkamų, veiksmingų ir
skaidrių sistemų, susijusių su visomis dalyvaujančiomis
administracijomis. Šiomis sistemomis reikia užtikrinti,
kad būtų atrenkami kokybiški veiksmai, kurie būtų
veiksmingai įgyvendinami siekiant politikos tikslų. Valdymo ir
kontrolės sistemomis taip pat turi būti užtikrinama pažeidimų,
taip pat sukčiavimo, prevencija ir nustatymas, taip tinkamai užtikrinant,
kad išlaidos būtų tvarkingos. Įgyvendinimo sistema
turėtų būti kuo paprastesnė ir racionalesnė, kad
būtų užtikrintas veiksmingumas, o paramos gavėjams tektų
mažesnė administracinė našta. Sanglaudos politikos srityje nagrinėti
įvairūs išlaidų atlyginimo variantai (atlyginimo pagal realias
sąnaudas ir sąnaudų supaprastinimo galimybės),
e. valdysena ir patikinimas. Svarbiausi šių
galimybių skirtumai yra susiję su Komisijos dalyvavimo vertinant
valdymo ir kontrolės sistemas lygiu, galimybe taikyti išlaidų atlyginimo
pagal rezultatus galimybes ir priemonėmis, skirtomis nuolat tvarkant ES
lėšas skatinti taikyti e. valdyseną. Palankiausiai
įvertintas variantas – proporcingas požiūris, pagal kurį
būtų nustatyta rizika pagrįsta kontrolės tvarka,
įvairios atlyginimo galimybės ir pažangi e. valdysena
valstybių narių ir regionų lygmenimis, nes pasirinkus šį
variantą būtų galima labai sumažinti kontrolės išlaidas, be
to, sumažėtų darbo krūvis ir būtų geriau laikomasi
subsidiarumo principo.
3.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
ES veiksmas pagrįstas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnyje nustatytais tikslais ir
subsidiarumo principu. Teisė imtis veiksmų
įtvirtinta SESV 175 straipsnyje, kuriame Sąjunga tiesiogiai raginama
įgyvendinti politiką panaudojant struktūrinius fondus, kartu su
177 straipsniu, kuriame nustatomas SF vaidmuo. ESF, ERPF ir SF tikslai
nustatyti atitinkamai SESV 162, 176 ir 177 straipsniuose. Su žemės
ūkiu ir žuvininkyste susijusios priemonės pagrįstos SESV 38 ir
39 straipsniais. SESV 174 straipsnyje nustatyta, kad ypatingas
dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo
laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių
arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms,
pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems
regionams bei salų, pasienio ir kalnuotiems regionams. SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad reikia
patvirtinti konkrečias priemones siekiant atsižvelgti į
struktūrinę socialinę ir ekonominę atokiausių
regionų padėtį, kuri yra dar sunkesnė dėl tam
tikrų konkrečių savybių, labai ribojančių
šių regionų plėtrą.
4.
POVEIKIS BIUDŽETUI
Pagal Komisijos pasiūlymą dėl
daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. ekonominės,
socialinės ir teritorinės sanglaudos politikai numatyta skirti
376 mlrd. EUR. Siūlomas 2014–2020 m. biudžetas || mlrd. EUR Mažiau išsivystę regionai Pereinamojo laikotarpio regionai Labiau išsivystę regionai Teritorinis bendradarbiavimas Sanglaudos fondas Papildomas asignavimas atokiausiems ir retai apgyvendintiems regionams || 162,6 38,9 53,1 11,7 68,7 0,926 Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui, energetikai ir IRT || 40 (papildomų 10 mlrd. EUR rezervuota Sanglaudos fonde) *Visi skaičiai
pateikti pastoviosiomis 2011 m. kainomis Siekiant didinti BSP fondų
indėlį įgyvendinant pagrindinius strategijos „Europa 2020“
tikslus, Komisijos pasiūlyme taip pat nustatytos ESF paramos kiekvienos
kategorijos regionams minimalios dalys. Taikant šias dalis
ESF iš viso skiriama ne mažiau kaip 25 proc. sanglaudos politikai numatyto
biudžeto, t. y. 84 mlrd. EUR. Tačiau svarbu pažymėti, kad į
nurodytą mažiausią ESF biudžeto dalį įtraukiamas
būsimo Komisijos pasiūlymo dėl paramos maisto produktais
skurstantiems gyventojams biudžetas. Komisijos pasiūlymas dėl EŽŪFKP
ir EJRŽF finansavimo bus įtrauktas į konkretiems fondams skirtus
reglamentus.
5.
REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA
5.1.
Bendros nuostatos, kuriomis reglamentuojami visi
BSP fondai
5.1.1.
Bendrieji principai
Bendrieji visų BSP fondų paramos
principai – partnerystė, daugiapakopis valdymas, taikytinos ES ir
nacionalinės teisės laikymasis, vyrų ir moterų lygybės
skatinimas ir tvarus vystymasis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisijai
dėl ESF toliau talkins Sutarties 163 straipsnyje nurodytas Komitetas,
sudarytas iš vieno vyriausybės atstovo, vieno darbuotojų
organizacijų atstovo ir vieno darbdavių organizacijų atstovo iš
kiekvienos valstybės narės.
5.1.2.
Strateginis požiūris
Siekdama kuo geriau išnaudoti politikos
poveikį įgyvendinant Europos prioritetus, Komisija siūlo
stiprinti strateginį programavimą. Tai reiškia,
kad reglamente būtų nustatytas teminių tikslų,
atitinkančių strategiją „Europa 2020“, sąrašas: (1) mokslinių tyrimų,
technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas; (2) informacinių ir ryšių
technologijų prieinamumo ir naudojimo didinimas bei kokybės
gerinimas; (3) mažųjų ir vidutinių
įmonių, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) ir
žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo
didinimas; (4) perėjimo prie mažai anglies
dioksido į aplinką išskiriančių technologijų
ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; (5) prisitaikymo prie klimato kaitos,
rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas; (6) aplinkosauga ir išteklių
naudojimo veiksmingumo skatinimas; (7) tvaraus transporto skatinimas ir
kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse
šalinimas; (8) užimtumo skatinimas ir darbo
jėgos judumo rėmimas; (9) socialinės įtraukties
skatinimas ir kova su skurdu; (10) investicijos į švietimą,
įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; (11) institucinių pajėgumų
stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas. Vadovaujantis Bendra strategine programa pagal
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus bus nustatyti
pagrindiniai ERPF, SF, ESF, EŽŪFKP ir EJRŽF veiksmai ir užtikrinta, kad
BSP fondai būtų naudojami integruotai, bendriems tikslams pasiekti. Komisijos ir kiekvienos valstybės
narės sudarytose partnerystės sutartyse bus nustatyti regioninių
bei nacionalinių partnerių ir Komisijos įsipareigojimai. Jos bus susietos su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir
nacionalinėmis reformų programomis. Jose taip pat bus nustatytas
integruotas požiūris į teritorinį vystymąsi, remiamas
visų susijusių BSP fondų, taip pat bus įtraukti tikslai,
pagrįsti sutartais rodikliais, strateginėmis investicijomis ir tam
tikromis sąlygomis. Sutartyse bus nustatytos prievolės teikti metines
sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos ataskaitas bei kitas
viešas ataskaitas, ir jose apžvelgti tose srityse per metus padarytą
pažangą.
5.1.3.
Sąlygos ir veiklos rezultatai
Siekiant geresnių veiklos rezultatų
bus nustatytos naujos nuostatos dėl sąlygų, kad ES finansavimu
valstybės narės būtų labai skatinamos užtikrinti, jog
būtų įgyvendinami strategijos „Europa 2020“ tikslai ir
uždaviniai. Bus nustatytos tiek ex ante
sąlygos, kurios turės būti įvykdytos prieš gaunant
lėšas, tiek ex post sąlygos, pagal kurias priklausomai
nuo veiklos rezultatų bus skiriamos papildomos lėšos. Fondų paramos ex ante
sąlygos griežtinamos siekiant užtikrinti, kad būtų
įvykdytos veiksmingam fondų paramos taikymui būtinos
sąlygos. Ankstesnė patirtis rodo, kad kai
kuriais atvejais fondų finansuojamos investicijos buvo mažiau veiksmingos
dėl politinės, reglamentavimo ir institucinės struktūros
trūkumų. Sąlygų samprata sanglaudos politikoje nėra
nauja. Per kelis programavimo laikotarpius iš eilės buvo nustatyta nemažai
priemonių intervencijų veiksmingumui didinti. Kai kurios jų
susijusios su valdymo ir kontrolės sritimi, kitos – su strategine ir
reglamentavimo sistema ar administraciniais pajėgumais. Tačiau
patirtis rodo, kad sąlygų taikymo įvairiose programose
rezultatai yra nevienodi. Todėl pagrįsta būtų jas taikyti
skaidriau ir sistemiškiau. Ex post
sąlyga užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama veiklos
rezultatams ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui. Ji bus grindžiama partnerystės sutartyje nustatytų
programų orientyrų, susietų su siekiamu strategijos „Europa
2020“ tikslų įgyvendinimo našumu ir rezultatais, įgyvendinimu. 5 proc.
atitinkamų fondų biudžeto bus atidėta ir skirta, atlikus
laikotarpio vidurio veiklos rezultatų peržiūrą, valstybėms
narėms, kurių programų orientyrai buvo pasiekti. Be su veiklos
lėšų rezervu susijusių pasekmių, nepasiekus orientyrų
parama gali būti sustabdyta, o nepasiekus didelės programos
tikslų dalies – iš viso panaikinta. Siekdama užtikrinti, kad fondų parama
nebūtų mažiau veiksminga dėl nepatikimos makrofiskalinės
politikos, Komisija siūlo griežtinti fondams taikomas taisykles dėl
makrofiskalinės sąlygos ir suderinti jas su naujomis Stabilumo ir
augimo pakto įgyvendinimo užtikrinimo priemonėmis, kurios bus
priimtos su Šeštuoju ekonominės valdysenos paketu. Be to, bus galima padidinti bendro finansavimo
normą (10 procentinių punktų), jeigu valstybė narė
gauna finansinę pagalbą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, ir taip
sumažinti pastangas, kurių reikalaujama iš nacionalinių biudžetų
vykstant fiskaliniam konsolidavimui, kartu išlaikant tą patį
bendrą ES finansavimo lygį.
5.1.4.
Bendra valdymo tvarka
Pasiūlyme numatyta valdymo ir
kontrolės sistema yra panaši visoms pagal pasidalijamojo valdymo
principą įgyvendinamoms priemonėms ir grindžiama bendrais
principais. Siekiant pabrėžti valstybių
narių patikimo finansų valdymo įsipareigojimus nustatoma nauja
nacionalinio akreditavimo sistema. Suderinta tvarka, kuria Komisija
galėtų įsitikinti išlaidų tvarkingumu, be to, jai
sustiprinti įtraukti nauji bendri elementai, pvz., valdymo patikinimo
deklaracija ir metinis sąskaitų tvirtinimas.
5.1.5.
Bendruomenės inicijuota vietos plėtra
Valstybės narės galės taikyti
bendrus rengimo, derybų, valdymo ir įgyvendinimo procesus, ir bus
raginamos tai daryti, ypač srityse, kuriose labiausiai reikia geriau
koordinuoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir
infrastruktūrą. BSP fondų
parama reikia patenkinti įvairius vystymosi poreikius subregioniniu ir
vietos lygmenimis. Siekdama sudaryti sąlygas
įgyvendinti daugialypes tarpsektorines intervencijas, Komisija siūlo
stiprinti bendruomenės paskatintas iniciatyvas, sudaryti sąlygas
įgyvendinti integruotas vietos plėtros strategijas, kurtis vietos
veiklos grupėms, remiantis metodo LEADER taikymo patirtimi.
5.1.6.
Finansinės priemonės
Be finansavimo dotacijomis, siūloma
paramą įmonėms ir projektams, kurių tikėtina
finansinė grąža yra didelė, pirmiausia teikti taikant
novatoriškas finansavimo priemones. Bus naudojamos tokios pačios kaip
2007–2013 m. finansinės priemonės, tačiau reikėtų
pabrėžti kai kuriuos supaprastinimo aspektus. Pirma,
Komisija pasiūlys galimybę pasinaudoti parengtais sprendimais –
naudotis ES lygmeniu nustatytomis finansinėmis priemonėmis ir
nacionaliniams bei regioniniams fondams skirtais pavyzdžiais, pagrįstais
tipinėmis Komisijos nustatytomis sąlygos. Antra, pasiūlyme
nustatoma aiški šių priemonių įgyvendinimo tvarka, pašalinami
neaiškumai, kilę pagal 2007–2013 m. laikotarpio teisės aktus,
taip visoms šalims padidinant teisinį tikrumą. Trečia, ateityje
finansines priemones bus galima naudoti visiems investicijų tipams ir
paramos gavėjams, todėl galimybės naudotis šiomis novatoriškomis
priemonėmis bus gerokai išplėstos.
5.1.7.
Stebėsena ir vertinimas
Į visiems BSP fondams taikomas bendras
stebėsenos ir vertinimo nuostatas įtraukiamos nuostatos dėl
stebėsenos komiteto vaidmens ir sudėties, metinių
įgyvendinimo ataskaitų, metinių peržiūros
posėdžių, pažangos įgyvendinant partnerystės sutartį
ataskaitų, ex ante ir ex post vertinimų.
5.1.8.
Supaprastintos ir racionalizuotos tinkamumo
finansuoti taisyklės
Šiuo metu daugelis paramos gavėjų,
kurie naudojasi įvairiomis Sąjungos finansavimo priemonėmis,
turi taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti taisykles, dėl to
sudėtingėja valdymas, didėja klaidų rizika. Todėl skirta dėmesio priemonėms, kuriomis
būtų užtikrinama, kad administravimo sąnaudos būtų
proporcingos, o su ES fondų valdymu susijusi paramos gavėjams
tenkanti administracinė našta būtų mažesnė. Šias
pagrindines taisykles, kurios taikomos pagal pasidalijamojo valdymo
principą įgyvendinamoms priemonėms, siekiama kuo labiau
suderinti, kad taisyklių įvairovė būtų kuo
mažesnė. Supaprastinus sąnaudų apskaitą, pavyzdžiui,
taikant fiksuoto dydžio sumas ir vienkartines sumas, valstybės narės,
valdydamos kiekvieną atskirą veiksmą, galės labiau
orientuotis į veiklos rezultatus. Į bendras įgyvendinimo nuostatas
taip pat įtrauktos bendros tinkamų finansuoti išlaidų
taisyklės, įvairios finansinės paramos formos, supaprastintos
sąnaudos ir veiksmų trukmė. Be to,
pasiūlyme numatyti bendri valdymo ir kontrolės sistemų
principai. BŽŪP srityje taikomos
administracinių sąnaudų ir kontrolės sistemų
taisyklės bus taikomos ir toliau.
5.2.
Bendros ERPF, ESF ir SF taikomos nuostatos
Reglamento
Trečiojoje dalyje nurodomi sanglaudos politikos uždaviniai, tikslai,
geografinė paramos aprėptis, finansiniai ištekliai ir pagalbos,
programavimo, didelės apimties projektų, bendrų veiklos
planų, teritorinės plėtros, stebėsenos ir vertinimo,
informavimo ir komunikacijos, išlaidų tinkamumo finansuoti bei valdymo ir
kontrolės sistemų principai.
5.2.1.
Geografinė paramos aprėptis
Išskiriami mažiau išsivystę, pereinamojo
laikotarpio ir labiau išsivystę regionai. Mažiau išsivystę regionai. Pagal SESV parama mažiau išsivysčiusiems
regionams išliks svarbus sanglaudos politikos prioritetas. Tam, kad ekonominiu
ir socialiniu požiūriu atsiliekantys regionai sparčiau
vystytųsi, didėjančio netikrumo sąlygomis prireiks
ilgalaikių nuolatinių pastangų. Prie šios kategorijos
priskiriami regionai, kuriuose BVP vienam gyventojui sudaro mažiau kaip
75 proc. ES-27 BVP vidurkio. Pereinamojo laikotarpio regionai. Bus įvesta nauja regionų kategorija –
pereinamojo laikotarpio regionai; ji pakeis dabartinę laipsniško paramos
nutraukimo ir laipsniško įvedimo sistemą. Ši kategorija apims
regionus, kurių BVP vienam gyventojui yra 75 –90 proc. ES-27
vidurkio. Labiau išsivystę regionai. Nors intervencija mažiau išsivysčiusiuose
regionuose išliks sanglaudos politikos prioritetas, esama svarbių
uždavinių, pavyzdžiui, visuotinės konkurencijos žinių ekonomikos
sąlygomis, perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką
išskiriančių technologijų ekonomikos, socialinės
poliarizacijos, kurią didina dabartinis ekonominis klimatas, kuriuos teks
spęsti visoms valstybėms narėms. Prie šios kategorijos priskiriami
regionai, kurių BVP vienam gyventojui sudaro daugiau kaip 90 proc.
ES-27 BVP vidurkio. Visi regionai, kurių BVP vienam
gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 proc. ES-25
vidurkio atitinkamu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui
padidėjo iki daugiau kaip 75 proc. ES-27 vidurkio, gaus du
trečdalius jų 2007–2013 m. skiriamos paramos. Kiekvienai regionų kategorijai bus
nustatyta minimali ESF paramos dalis (25 proc. konvergencijos regionams,
40 proc. pereinamojo laikotarpio regionams ir 52 proc.
konkurencingumo regionams). SF parama bus teikiama valstybėms
narėms, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės kaip
90 proc. ES-27 vidurkio, ir bus skirta investicijoms į TEN-T
transporto tinklus ir aplinką. Dalis Sanglaudos fondo
lėšų (10 mlrd. EUR) bus rezervuota pagrindiniams transporto
tinklams finansuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų
priemonę. Galiojančią finansinę
programą įgyvendinant įgyta patirtis rodo, kad daug
valstybių narių per trumpą laikotarpį nesugeba panaudoti didelės
apimties ES lėšų. Be to, kai kurioms
valstybėms narėms dėl jų fiskalinės padėties
sunkiau skirti lėšų nacionaliniam bendram finansavimui. Siekdama
spręsti finansavimo panaudojimo klausimą, Komisija siūlo
keletą priemonių: –
sanglaudos lėšų asignavimams nustatyti
2,5 proc. BVP apribojimo tarifą; –
kiekvienos veiksmų programų
prioritetinės krypties lygmeniu apriboti bendro finansavimo normas iki
85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams (arba tam tikrais atvejais
– iki 80 ir 75 proc.) ir atokiausiems regionams, iki 60 proc. –
pereinamojo laikotarpio regionams ir iki 50 proc. – labiau išsivysčiusiems
regionams. –
į partnerystės sutartis įtraukti tam
tikras sąlygas dėl administracinių pajėgumų
stiprinimo.
5.2.2.
Strateginis programavimas labiau orientuojamas
į rezultatus
Komisija siūlo programuojant labiau
orientuotis į rezultatus, kad būtų užtikrinta aiški sanglaudos
politikos programų intervencijos logika, programos būtų labiau
orientuotos į rezultatus ir apima tinkamas nuostatas dėl integruoto
požiūrio į vystymąsi ir veiksmingo fondų įgyvendinimo. Visų pirma, Komisija siūlo numatyti galimybę rengti
bendrus veiksmų planus, susijusius su veiksmais, kuriuos sudaro grupė
pagal veiksmų programą įgyvendinamų projektų, kuriems
valstybės narės ir Komisija bendrai nustatė konkrečius
tikslus, rezultatų rodiklius ir siektiną našumą. Jų valdymo
ir kontrolės sistemos yra paprastesnės ir labiau orientuotos į
rezultatus.
5.2.3.
Finansų valdymo ir kontrolės
paprastinimas
Valdymo ir kontrolės sistemoje reikia
rasti valdymo sąnaudų, kontrolės ir su tuo susijusios rizikos
pusiausvyrą. Komisijos vaidmuo atliekant nacionalinių
valdymo ir kontrolės sistemų ex ante peržiūrą bus
proporcingas, nes privalomą Komisijos peržiūrą pakeis rizika
pagrįstas metodas. Mažų programų
peržiūros Komisija neatliks. Taikant rizika pagrįstą metodą
mažinamos administracinės sąnaudos, susijusios su mažomis programomis
ir patikimomis administracijomis. Taip pat šiomis nuostatomis užtikrinamas
patikimumas, nes Komisijos išteklius galima naudoti veiksmingiau ir nukreipti
į didesnės rizikos sritis. Elektroninis duomenų valdymas gali
būti pagrindinė administravimo darbo krūvio mažinimo
priemonė ir kartu padidinti projektų ir išlaidų kontrolės
galimybes. Todėl siūloma iš visų
valstybių narių reikalauti iki 2014 m. pabaigos nustatyti
sistemas, pagal kurias paramos gavėjai visą informaciją
galėtų teikti elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis. Viena iš problemų, susijusių su 2007–2013 m.
programavimo laikotarpio finansų valdymo sistema, yra bendra
taisyklė, kad kiekvieno veiksmo patvirtinamieji dokumentai būtų
saugomi trejus metus nuo programos užbaigimo. Todėl
pasiūlyme numatyta, kad atliekant metinį sąskaitų
tvirtinimą kasmet bus privaloma užbaigti įgyvendintus veiksmus arba
baigti tvirtinti išlaidas. Taip siekiama sumažinti paramos gavėjams
tenkančią naštą, susijusią su ilgu dokumentų saugojimo
laikotarpiu, ir riziką, kad gali nutrūkti audito seka. 2011/0276 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos regioninės
plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos
žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros
reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės
pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos
regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos
fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 1083/2006 EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavę įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[9], atsižvelgdami į Audito Rūmų
nuomonę[10], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Sutarties 174 straipsnyje nustatyta, kad,
norėdama sustiprinti savo ekonominę, socialinę ir
teritorinę sanglaudą, Sąjunga siekia mažinti įvairių
regionų plėtros lygio skirtumus, nepalankiausias sąlygas
turinčių regionų arba salų, ypač kaimo vietovių,
pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių bei didelių ir
nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų
turinčių vietovių, atsilikimą. Sutarties
175 straipsnyje nurodyta, kad šių tikslų Sąjunga siekia Europos
žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus,
Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos
investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis; (2)
remdamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos
Vadovų Tarybos išvadomis, pagal kurias priimta Sąjungos pažangaus,
tvaraus ir integracinio strategija, Sąjunga ir valstybės narės
turėtų siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kartu
skatindamos darnų Sąjungos vystymąsi ir mažindamos regionų skirtumus; (3)
siekiant geriau koordinuoti ir derinti pagal
sanglaudos politiką, būtent Europos regioninės plėtros
fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo, kaimo
plėtrai skirtų fondų, būtent Europos žemės ūkio
fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir jūrų bei žuvininkystės
sektoriaus fondų, būtent Europos jūrų reikalų ir
žuvininkystės fondo (EJRŽF) teikiamą paramą, reikėtų
nustatyti visiems šiems fondams (toliau – BSP fondai) taikomas bendras
nuostatas. Be to, šiuo reglamentu nustatomos ERPF, ESF ir
SF taikomos bendros nuostatos, netaikomos EŽŪFKP ir EJRŽF. Dėl
kiekvieno BSP fondo ypatybių reikėtų atskiruose reglamentuose
nustatyti konkrečias taisykles, taikomas kiekvienam BSP fondui ir Europos
teritorinio bendradarbiavimo tikslui pagal ERPF; (4)
dėl bendrosios žemės ūkio politikos
(BŽŪP) suderinus BŽŪP pirmojo ramsčio (EŽŪGF – Europos
žemės ūkio garantijų fondo) ir antrojo ramsčio
(EŽŪFKP) valdymo ir kontrolės taisykles jau pasiekta reikšmingos
sinergijos. Todėl EŽŪGF ir EŽŪFKP ir toliau
turėtų sieti tvirtas ryšys bei toliau turėtų būti
naudojamasi valstybėse narėse nustatytomis struktūromis; (5)
atokiausiems regionams turėtų būti
taikomos specialios priemonės ir skiriamas papildomas finansavimas, kad
būtų kompensuojami trūkumai, susiję su Sutarties 349 straipsnyje
nurodytais veiksniais; (6)
siekiant tinkamo ir nuoseklaus nuostatų
aiškinimo bei prisidedant prie teisinio tikrumo valstybėms narėms ir
paramos gavėjams, būtina apibrėžti tam tikrus šiame reglamente
vartojamus terminus; (7)
šį reglamentą sudaro trys dalys: Pirmojoje dalyje pateikiamos konstatuojamosios dalys ir
apibrėžtys, Antrojoje dalyje – visiems BSP fondams taikomos
taisyklės, o Trečiojoje dalyje – tik ERPF, ESF ir SF (toliau –
fondai) taikomos nuostatos; (8)
pagal Sutarties 317 straipsnį, taip pat atsižvelgiant
į pasidalijamojo valdymo principą turėtų būti
nustatytos sąlygos, leidžiančios Komisijai vykdyti savo
įsipareigojimus, susijusius su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto
vykdymu, ir patikslinti valstybių narių bendradarbiavimo
įsipareigojimai. Šios sąlygos turėtų
suteikti galimybę Komisijai įsitikinti, ar valstybės narės
naudojasi BSP fondais teisėtai, tvarkingai ir laikydamosi patikimo
finansų valdymo principo, nustatyto 2002 m. birželio 25 d.
Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl bendrajam
Europos Bendrijų biudžetui taikomo finansinio reglamento[11]. Valstybės
narės ir jų tam tikslui paskirtos įstaigos turėtų
būti atsakingos už programų įgyvendinimą atitinkamu
teritoriniu lygmeniu ir paisyti institucinės, teisinės ir
finansinės valstybės narės sistemos. Šiomis nuostatomis taip pat
turėtų būti užtikrinta, kad būtų skiriama dėmesio
būtinybei užtikrinti Sąjungos intervencijos papildomumą ir
nuoseklumą bei administracinių susitarimų proporcingumą, o
BSP fondų paramos gavėjams tektų mažesnė
administracinė našta; (9)
partnerystės sutarties ir kiekvienos programos
įgyvendinimo tikslais valstybė narė turėtų
bendradarbiauti su kompetentingomis regionų, vietos, miestų ir
kitomis valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais, pilietinei
visuomenei atstovaujančiomis įstaigomis, įskaitant aplinkosaugos
srities partnerius, nevyriausybines organizacijas ir už lygybės ir kovos
su diskriminavimu skatinimą atsakingomis įstaigomis. Šia partneryste siekiama laikytis daugiapakopio valdymo principo,
užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai būtų atsakingi už
planuojamą intervenciją, ir naudotis atitinkamų šalių
teorine ir praktine patirtimi. Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomas elgesio kodeksas,
siekiant užtikrinti, kad rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant
partnerystės sutartis bei programas partneriai dalyvautų nuosekliai; (10)
BSP fondų veikla ir jų remiami veiksmai
turėtų atitikti taikomas Sąjungos ir nacionalines teisės
nuostatas, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias su veiksmo
įgyvendinimu; (11)
stengdamasi stiprinti ekonominę,
teritorinę ir socialinę sanglaudą, Sąjunga visais BSP
fondų paramos įgyvendinimo etapais turėtų siekti naikinti
nelygybę bei skatinti moterų ir vyrų lygybę, taip pat
kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės
kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba
seksualinės orientacijos; (12)
BSP fondų tikslų turėtų
būti siekiama atsižvelgiant į tvarų vystymąsi ir
Sąjungos skatinamą siekį apsaugoti ir gerinti aplinką, kaip
nurodyta Sutarties 11 ir 19 straipsniuose, atsižvelgiant į principą
„teršėjas moka“. Valstybės narės,
taikydamos Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintą metodiką,
turėtų teikti informaciją apie paramą klimato kaitos
tikslams, laikantis siekio bent 20 proc. Sąjungos biudžeto skirti
šiems tikslams; (13)
kad būtų galima įgyvendinti
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje nustatytus
tikslus ir uždavinius, BSP fondų parama turėtų būti
sutelkta į ribotą teminių tikslų skaičių. Konkreti kiekvieno BSP fondo aprėptis nustatoma konkretiems
fondams taikomose taisyklėse ir gali apsiriboti tik kai kuriais šiame
reglamente nustatytais teminiais tikslais; (14)
Komisija deleguotuoju aktu turėtų
patvirtinti Bendrą strateginę programą, kurioje pagal
Sąjungos tikslus nustatomi pagrindiniai BSP fondų veiksmai, kad
valstybėms narėms ir regionams būtų nurodyta aiškesnė
strateginė programavimo kryptis. Bendra strategine
programa turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos
koordinuoti Sąjungos intervenciją pagal BSP fondus ir kitas
susijusias Sąjungos politikos sritis, ir priemones sektorių ir
teritoriniu lygmenimis; (15)
todėl Bendroje strateginėje programoje
turėtų būti nustatytos pagrindinės paramos sritys,
spręstini techniniai klausimai, politiniai tikslai, bendradarbiavimo
veiksmų prioritetinės sritys, koordinavimo tvarka ir nuoseklumo bei
derėjimo su valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos politika
užtikrinimo tvarka; (16)
remdamasi Komisijos patvirtinta Bendra strategine
programa kiekviena valstybė narė, bendradarbiaudama su partneriais ir
Komisija, turėtų parengti partnerystės sutartį. Partnerystės sutartimi Bendroje strateginėje programoje
nustatytos sudedamosios dalys turėtų būti priderintos prie
nacionalinių sąlygų ir nustatyti tvirti įsipareigojimai BSP
fondų programomis siekti Sąjungos tikslų; (17)
valstybės narės turėtų sutelkti
paramą, kad užtikrintų, jog būtų svariai prisidedama prie
Sąjungos tikslų, laikydamosi konkrečių nacionalinių ir
regioninių vystymosi poreikių. Siekiant
užtikrinti, kad būtų nustatytos veiksmingam Sąjungos paramos
panaudojimui reikalingos esminės sąlygos, reikėtų nustatyti
ex ante sąlygas. Tai, ar šios ex ante sąlygos
įvykdytos, turėtų vertinti Komisija, atlikdama partnerystės
sutarties ir programų vertinimą. Neįvykdžius ex ante
sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai
sustabdyti mokėjimus programai; (18)
reikėtų nustatyti kiekvienos programos
veiklos rezultatų planą, kad per programavimo laikotarpį
būtų galima stebėti pažangą siekiant programoje
nustatytų tikslų ir uždavinių. Komisija,
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų 2017 ir
2019 m. atlikti veiklos rezultatų peržiūrą. Reikėtų
nustatyti veiklos lėšų rezervą ir paskirstyti jį
2019 m., pasiekus veiklos rezultatų plane nustatytų
orientyrų. Europos teritorinio bendradarbiavimo programos yra
įvairialypės ir įgyvendinamos daugiašaliu pagrindu, todėl
joms veiklos lėšų rezervas neturėtų būti nustatomas. Nepasiekus
didelės orientyrų arba tikslų dalies, Komisijai turėtų
būti suteikta galimybė sustabdyti mokėjimus programai arba
programavimo laikotarpio pabaigoje pritaikyti finansines pataisas, kad
būtų užtikrinta, jog Sąjungos biudžetas nebūtų
naudojamas išlaidžiai arba neveiksmingai; (19)
glaudesnis sanglaudos politikos ir Sąjungos
ekonomikos valdysenos ryšys, užtikrins, kad BSP fondų išlaidų
veiksmingumas būtų pagrįstas patikima ekonomikos politika ir
prireikus BSP fondų paramą būtų galima perskirstyti šalies
ekonominėms problemoms spręsti. Šis procesas
turi būti laipsniškas ir prasidėti nuo partnerystės sutarties ir
programų keitimo, atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas dėl
makroekonominio disbalanso ir socialinių bei ekonominių sunkumų.
Jeigu nepaisant didesnės BSP fondų paramos valstybė narė
nesiima efektyvių ekonomikos valdysenos veiksmų, Komisijai
turėtų būti suteikta teisė sustabdyti visus mokėjimus
ir įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį. Sprendimai
dėl sustabdymo turėtų būti proporcingi ir veiksmingi bei
juose turėtų būti atsižvelgiama į atskirų
programų poveikį atitinkamos valstybės narės ekonominei ir
socialinei padėčiai bei į ankstesnius partnerystės
sutarties pakeitimus. Spręsdama dėl sustabdymo Komisija taip pat
turėtų laikytis vienodo požiūrio į valstybes nares ir
visų pirma atsižvelgti į sustabdymo poveikį atitinkamos
valstybės narės ekonomikai. Sustabdymas turėtų būti
panaikintas ir atitinkama valstybė narė vėl turėtų
galėti naudotis lėšomis, kai tik ji įgyvendina reikiamus
veiksmus; (20)
norinti užtikrinti kryptingą Sąjungos
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimą,
reikėtų nustatyti visų programų bendras sudedamąsias
dalis. Kad visi
BSP fondai būtų programuojami nuosekliai, reikėtų suderinti
programų tvirtinimo ir keitimo procedūras. Programuojant turėtų
būti užtikrintas derėjimas su Bendra strategine programa ir
partnerystės sutartimis, BSP fondų tarpusavio koordinavimas ir
koordinavimas su kitomis taikomomis finansinėmis priemonėmis bei
Europos investicijų banku; (21)
prie Sutarties ekonominės ir socialinės
sanglaudos tikslų pridėta ir teritorinė sanglauda, todėl
reikia atkreipti dėmesį į miestų, funkcinių
geografinių ir subregioninių vietovių, kurios susiduria su
specifinėmis geografinėmis arba demografinėmis problemomis,
vaidmenį. Todėl,
siekiant geriau mobilizuoti vietos lygmens galimybes, reikia stiprinti
bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir sudaryti jai
palankesnes sąlygas, nustatant visiems BSP fondams bendras taisykles ir
glaudų koordinavimą. Labai svarbu, kad įgyvendinti vietos plėtros strategijas
būtų patikėta vietos veiklos grupėms, atstovaujančioms
bendruomenės interesams; (22)
finansinės priemonės tampa vis
svarbesnės, nes jomis stiprinamas BSP fondų poveikis, jomis galima
suvienyti įvairių formų viešuosius ir privačiuosius
išteklius, skirtus viešosios politikos tikslams remti, ir dar todėl, kad
taikant atsinaujinančio finansavimo formas užtikrinama, kad ši parama
ilgesnį laikotarpį būtų tvaresnė; (23)
BSP fondų remiamos finansinės
priemonės turėtų būti naudojamos konkretiems rinkos
poreikiams tenkinti ekonomiškai efektyviu būdu, laikantis programų
tikslų ir neturėtų išstumti privataus finansavimo. Todėl sprendimas paramos priemones finansuoti naudojant
finansines priemones turėtų būti priimamas remiantis ex ante
analize; (24)
finansinės priemonės turėtų
būti rengiamos ir įgyvendinamos taip, kad kuo labiau skatintų
dalyvauti privačiojo sektoriaus investuotojus ir finansų
įstaigas, tinkamai pasidalijus riziką. Kad
finansinės priemonės privačiajam sektoriui būtų
pakankamai patrauklios, jos turi būti lanksčiai rengiamos ir
įgyvendinamos. Todėl vadovaujančiosios institucijos
turėtų pasirinkti tinkamiausias finansinių priemonių
įgyvendinimo formas tikslinių regionų poreikiams tenkinti,
laikydamosi atitinkamos programos tikslų; (25)
vadovaujančiosioms institucijoms
turėtų būti suteikta galimybė programų ištekliais
papildyti Sąjungos arba regioninio lygmens finansines priemones. Vadovaujančiosios institucijos taip pat turėtų
turėti galimybę tiesiogiai įgyvendinti finansines priemones per
konkrečius fondus arba fondų fondus; (26)
iš BSP fondų finansinėms priemonėms
bet kuriuo metu išmokėti ištekliai turėtų atitikti iš anksto
nustatyto, bet ne ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio sumą,
kuri yra būtina suplanuotoms investicijoms įgyvendinti ir
mokėjimams galutiniams gavėjams atlikti, įskaitant valdymo
sąnaudas ir mokesčius, nustatytus pagal verslo planus ir
grynųjų pinigų srautų prognozes; (27)
reikia nustatyti konkrečias taisykles dėl
to, kokios sumos pripažįstamos tinkamomis finansuoti išlaidomis užbaigiant
programas, siekiant užtikrinti, kad iš BSP fondų sumokėtos sumos,
įskaitant sumas valdymo sąnaudoms ir mokesčiams padengti,
būtų veiksmingai panaudotos investicijoms ir mokėjimams
galutiniams paramos gavėjams. Taip pat reikia
nustatyti konkrečias taisykles dėl išteklių, priskiriamų
prie BSP fondų paramos, pakartotinio panaudojimo, įskaitant
perimtų išteklių naudojimą užbaigus programas; (28)
valstybės narės turėtų vykdyti
programų stebėseną, kad galėtų tikrinti, kaip jos
įgyvendinamos ir kokia padaryta pažanga siekiant programų
tikslų. Tuo
tikslu turėtų būti įsteigti BSP fondų stebėsenos
komitetai, nustatyta jų sudėtis ir funkcijos. Siekiant palengvinti BSP fondų
tarpusavio koordinavimą, galėtų būti sudaryti jungtiniai
stebėsenos komitetai. Kad užtikrintų
veiksmingumą, stebėsenos komitetai turėtų galėti
teikti vadovaujančiajai institucijai rekomendacijas dėl programos
įgyvendinimo ir turėtų vykdyti veiksmų, kurių imamasi
pagal jo rekomendacijas, stebėseną; (29)
norint visais lygmenimis supaprastinti valdymo
tvarką, reikia suderinti BSP fondų stebėsenos ir ataskaitų
teikimo procedūras. Svarbu užtikrinti, kad ataskaitų teikimo reikalavimai
būtų proporcingi, tačiau taip pat būtų teikiama išsami
informacija apie pažangą, padarytą sprendžiant pagrindinius
klausimus, į kuriuos atsižvelgiama per peržiūrą. Todėl ataskaitų
teikimo reikalavimai turėtų atitikti informacijos poreikius atitinkamais
metais ir būti suderinti su veiklos rezultatų peržiūros laiku; (30)
siekiant stebėti programų
įgyvendinimo pažangą, kasmet turėtų būti šaukiamas
valstybių narių ir Komisijos peržiūros posėdis. Tačiau valstybėms
narėms ir Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė
nerengti šio posėdžio, kad būtų išvengta nebūtinos
administracinės naštos; (31)
kad Komisija galėtų vykdyti Sąjungos
tikslų įgyvendinimo pažangos stebėseną, valstybės
narės turėtų teikti savo partnerystės sutarčių
įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Pagal šias
ataskaitas Komisija turėtų 2017 ir 2019 m. parengti
strateginę pažangos ataskaitą; (32)
kad būtų galima gerinti programų
įgyvendinimo ir struktūros kokybę, ir nustatyti programų
poveikį siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos tikslų bei, kai tinkama, BVP ir užimtumo tikslų, reikia
įvertinti BSP fondų teikiamos pagalbos veiksmingumą,
efektyvumą ir poveikį. Turėtų
būti nustatyti šios srities valstybių narių ir Komisijos
įsipareigojimai; (33)
kad būtų galima gerinti kiekvienos programos
kokybę ir struktūrą, ir patikrinti, ar tikslai ir uždaviniai
gali būti pasiekti, turėtų būti atliekamas veiksmų
programos ex ante vertinimas; (34)
už programos rengimą atsakinga institucija
turėtų parengti vertinimo planą. Programavimo
laikotarpiu vadovaujančiosios institucijos turėtų vykdyti
programos veiksmingumo ir poveikio vertinimą. Apie vertinimo rezultatus
turėtų būti pranešama stebėsenos komitetui ir Komisijai,
kad šios galėtų į juos atsižvelgti sprendimuose dėl
valdymo; (35)
kad būtų galima įvertinti BSP
fondų paramos veiksmingumą ir efektyvumą bei jos poveikį
bendriems BSP fondų tikslams ir Sąjungos pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategijos tikslams, turėtų būti atliekamas
ex post vertinimas; (36)
būtų naudinga nustatyti, kokių
veiksmų galima imtis Komisijos ir valstybių narių iniciatyva, su
BSP parama teikiant techninę pagalbą; (37)
siekiant užtikrinti, kad Sąjungos ištekliai
būtų naudojami veiksmingai ir išvengti perteklinio veiksmų, iš
kurių gaunama pajamų, finansavimo, reikia nustatyti BSP fondų
įnašo veiksmams, iš kurių gaunama pajamų, apskaičiavimo
taisykles; (38)
siekiant visoje Sąjungoje nustatyti
vienodą ir objektyvią BSP fondų paramos įgyvendinimo
tvarką, turėtų būti nustatytos išlaidų tinkamumo
finansuoti laikotarpio pradžios ir pabaigos datos. Siekiant palengvinti programų
vykdymą, tikslinga nustatyti, kad išlaidų tinkamumo finansuoti
laikotarpis gali prasidėti anksčiau negu 2014 m. sausio
1 d., jei atitinkama valstybė narė programą pateikia iki
tos dienos. Tam,
kad ES fondai būtų naudojami veiksmingai, o ES biudžetui kiltų
mažesnė rizika, reikia nustatyti apribojimus dėl paramos pabaigtiems
veiksmams; (39)
vadovaujantis subsidiarumo principu ir laikantis
Reglamente (reglamentuose) (ES) Nr. [...] [ERPF, ESF, SF, ETB,
EŽŪFKP, EJRŽF reglamentai] numatytų išimčių, valstybės
narės turėtų nustatyti nacionalines išlaidų tinkamumo
finansuoti taisykles; (40)
siekiant supaprastinti BSP fondų paramos
naudojimą ir mažinti klaidų riziką, numatant diferencijavimo
galimybes, kai reikia atsižvelgti į politikos ypatumus, tikslinga
apibrėžti paramos formas, suderintas dotacijų apmokėjimo ir
finansavimo pagal fiksuoto dydžio sumas sąlygas, specialias dotacijų
tinkamumo finansuoti taisykles ir specialias veiksmų tinkamumo finansuoti
pagal jų įgyvendinimo vietą sąlygas; (41)
siekiant užtikrinti BSP fondų intervencijos
veiksmingumą, nešališkumą ir tvarų poveikį,
turėtų būti numatytos nuostatos, kurios garantuotų, kad
investicijos į verslą ir infrastruktūrą būtų
ilgalaikės ir neleistų naudojantis BSP fondų parama įgyti
nepagrįsto pranašumo. Patirtis rodo, kad tinkamas trumpiausias laikotarpis – penkeri metai,
išskyrus tuos atvejus, kai valstybės pagalbos taisyklėse nurodyta
kitaip. ESF
remiamiems veiksmams ir veiksmams, pagal kuriuos neatliekama gamybinių
investicijų arba investicijų į infrastruktūrą,
reikėtų netaikyti bendrojo trukmės reikalavimo, išskyrus tuos
atvejus, kai šie reikalavimai nustatyti pagal taikomas valstybės pagalbos
taisykles, taip pat reikėtų jo netaikyti įnašams finansinėms
priemonėms arba jų įnašams; (42)
tam, kad valstybės narės galėtų
tinkamai patikinti dėl BSP fondų teisėto ir tinkamo naudojimo,
jos turėtų imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų
tinkamą savo valdymo ir kontrolės sistemų struktūrą ir
veikimą. Todėl
reikėtų nustatyti valstybių narių įsipareigojimus
dėl programų valdymo ir kontrolės sistemų ir dėl
Sąjungos teisės ir kitų pažeidimų prevencijos, nustatymo ir
šalinimo; (43)
pagal pasidalijamojo valdymo principą už
programų veiksmų įgyvendinimą ir kontrolę pirmiausia
turėtų būti atsakingos valstybės narės, naudodamosi
savo valdymo ir kontrolės sistemomis. Siekiant
veiksmingiau kontroliuoti veiksmų atranką ir įgyvendinimą
bei valdymo ir kontrolės sistemų veikimą, reikėtų
nustatyti vadovaujančiosios institucijos funkcijas; (44)
siekiant užtikrinti tinkamą ex ante
patikinimą dėl pagrindinių valdymo ir kontrolės
sistemų sudarymo ir struktūros, valstybės narės
turėtų paskirti akreditavimo instituciją, kuri būtų
atsakinga už vadovaujančiosios ir kontrolės įstaigų
akreditavimą ir akreditacijos panaikinimą; (45)
reikėtų nustatyti Komisijos
įgaliojimus ir pareigas tikrinti veiksmingą valdymo ir kontrolės
sistemų veikimą bei reikalauti, kad valstybė narė
imtųsi veiksmų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai
atlikti auditą, skirtą su patikimu finansų valdymu susijusiems
klausimams, kad ji galėtų padaryti išvadas dėl fondų
veiklos rezultatų; (46)
Sąjungos biudžeto įsipareigojimai
turėtų būti vykdomi kiekvienais metais. Siekiant
užtikrinti veiksmingą programavimo valdymą, reikia nustatyti bendras
tarpinio mokėjimo prašymų, metinio ir, kai tinkama, galutinio
likučio mokėjimo taisykles, nepažeidžiant konkrečių
kiekvienam BSP fondui taikomų taisyklių; (47)
programų pradžioje suteikiant išankstinį
finansavimą užtikrinama, kad valstybės narės turėtų
išteklių teikti paramą paramos gavėjams programai
įgyvendinti nuo pat jos patvirtinimo. Todėl reikėtų
nustatyti pradinio išankstinio finansavimo sumų iš BSP fondų
nuostatas. Pradinis
išankstinis finansavimas turėtų būti visiškai patvirtinamas
programos užbaigimo metu; (48)
siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius
interesus, tam tikrą laikotarpį turėtų būti taikomos
priemonės, kurios leistų įgaliotajam leidimus suteikiančiam
pareigūnui stabdyti mokėjimus, kai turima įrodymų, kad
esama didelių valdymo ir kontrolės sistemos veikimo
trūkumų, su mokėjimo paraiška susijusių pažeidimų
įrodymų arba įrodymų, kad nebuvo pateikti sąskaitoms
patvirtinti būtini dokumentai;. (49)
siekiant užtikrinti, kad bendrai iš Sąjungos
biudžeto finansuojamos išlaidos kiekvienais finansiniais metais būtų
naudojamos laikantis taikomų taisyklių, reikėtų nustatyti
metinio sąskaitų patvirtinimo tvarką. Pagal
šią tvarką akredituotos įstaigos dėl kiekvienos programos
turėtų Komisijai pateikti valdymo patikinimo deklaraciją,
patvirtintas metines sąskaitas, apibendrintą kontrolės
ataskaitą ir nepriklausomo audito nuomonę bei kontrolės
ataskaitą; (50)
Sąjungos biudžetui apsaugoti Komisijai gali
prireikti taikyti finansines pataisas. Siekiant
valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, svarbu
nustatyti aplinkybes, kuriomis, pažeidus taikomas Sąjungos arba
nacionalines teisės normas, Komisija gali taikyti finansines pataisas. Taip
pat siekiant užtikrinti, kad finansinės pataisos, kurias Komisija gali
taikyti valstybėms narėms, būtų susijusios su ES
finansinių interesų apsauga, jos turėtų būti taikomos tik
tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinių teisės normų
pažeidimas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su veiksmų ir
atitinkamų išlaidų tinkamumu finansuoti, teisėtumu, valdymu arba
kontrole. Proporcingumui užtikrinti svarbu, kad Komisija, nustatydama
finansinės pataisos sumą, atsižvelgtų į pažeidimo
pobūdį ir sunkumą; (51)
siekiant sustiprinti finansinę drausmę,
tikslinga nustatyti tvarką, kuria būtų panaikinama bet kokia
biudžetinio įsipareigojimo pagal programą dalis, visų pirma, jei
konkretus įsipareigojimas dėl sumos gali būti nepanaikintas,
ypač kai įgyvendinimas vėluoja dėl aplinkybių, kurios
nuo atitinkamos šalies nepriklauso, yra neįprastos arba jų
neįmanoma numatyti, o jų pasekmių neįmanoma išvengti,
nepaisant parodytų pastangų;
(52)
reikia nustatyti papildomas bendrąsias
nuostatas dėl fondų veikimo. Visų
pirma, siekiant padidinti jų papildomą naudą ir geriau jais
prisidėti prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos prioritetų įgyvendinimo, šių fondų veikimo
principai turėtų būti supaprastinti ir sutelkti į
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą bei Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslus; (53)
papildomos nuostatos dėl EŽŪFKP ir EJRŽF
veikimo nustatytos atitinkamuose konkretiems sektoriams skirtuose teisės
aktuose; (54)
siekiant propaguoti Sutartyse įtvirtintus
ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslą turėtų būti remiami visi regionai. Kad teikiama parama būtų subalansuota, laipsniška ir
atitiktų ekonominio ir socialinio išsivystymo lygį, pagal šį
tikslą ERPF ir ESF ištekliai turėtų būti skiriami mažiau
išsivysčiusiems regionams, pereinamojo laikotarpio regionams ir labiau
išsivysčiusiems regionams pagal jų bendrojo vidaus produkto (BVP)
vienam gyventojui santykį su ES vidurkiu. Siekiant užtikrinti
ilgalaikį investicijų iš struktūrinių fondų
tvarumą, regionai, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m.
laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 proc. ES-25 vidurkio atitinkamu
laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui padidėjo iki
daugiau kaip 75 proc. ES-27 vidurkio, turėtų gauti bent du
trečdalius jų 2007–2013 m. skiriamos paramos. Valstybės
narės, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios
nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc.
Sąjungos vidurkio, turėtų gauti paramą iš SF pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslą; (55)
turėtų būti nustatyti
objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi paramos iš
fondų reikalavimus atitinkantys regionai ir vietovės. Šiuo tikslu Sąjungos
lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų taikyti bendrą
2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
(EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių
vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo[12] nustatytą regionų klasifikavimo
sistemą; (56)
norėdama nustatyti tinkamą finansinę
programą, Komisija įgyvendinimo aktais turėtų objektyviai
ir skaidriai kiekvieniems metams paskirstyti preliminarius turimus
įsipareigojimų asignavimus, siekdama daugiausia dėmesio skirti
atsiliekančio vystymosi regionams ir pereinamojo laikotarpio paramą
gaunantiems regionams; (57)
reikia nustatyti ribas, kiek šių išteklių
galima skirti investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą, ir patvirtinti objektyvius jų paskirstymo regionams ir
valstybėms narėms kriterijus. Siekiant
paskatinti būtiną spartesnę transporto ir energetikos
infrastruktūros, taip pat informacinių ir ryšių
technologijų plėtrą visoje Sąjungoje, turėtų
būti nustatyta Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Valstybei
narei skiriami metiniai fondų asignavimai ir iš Sanglaudos fondo Europos
infrastruktūros tinklų priemonei, o po to – valstybei narei pervedami
metiniai asignavimai turėtų būti skiriami laikantis
viršutinės ribos, kuri būtų nustatoma atsižvelgiant į tos valstybės
narės pajėgumą panaudoti tuos asignavimus. Be to, laikantis skurdo mažinimo pagrindinio
tikslo, įgyvendinant paramos maisto produktais programą reikia
daugiau dėmesio skirti skurstantiems gyventojams, siekiant skatinti
Sąjungos socialinę įtrauktį ir darnų vystymąsi. Numatyta išteklių pervedimo šiai priemonei
tvarka, užtikrinanti, kad tie ištekliai bus sudaryti iš ESF asignavimų,
numačius atitinkamai sumažinti mažiausią struktūrinių
fondų paramos, kuri turi būti skiriama ESF kiekvienoje šalyje, procentinę
dalį; (58)
kad kuo daugiau dėmesio būtų
skiriama strategijos „Europa 2020“ rezultatams ir jos tikslų bei
uždavinių įgyvendinimui, penki procentai išteklių, skirtų
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslui, turėtų būti atidėta kaip kiekvieno
fondo ir kiekvienos valstybės narės regionų kategorijos veiklos
lėšų rezervas; (59)
dėl fondų ir siekiant užtikrinti tinkamus
asignavimus kiekvienos kategorijos regionams, ištekliai neturėtų
būti perkeliami tarp mažiau išsivysčiusių, pereinamojo laikotarpio
ir labiau išsivysčiusių regionų, išskyrus tinkamai
pagrįstas aplinkybes, susijusias su vieno arba kelių teminių
tikslų įgyvendinimu, ir ne daugiau kaip 2 proc. viso tos
kategorijos regionui skirto asignavimo; (60)
kad būtų užtikrintas realus ekonominis
poveikis, pagal šio reglamento sąlygas fondų parama
neturėtų būti teikiama vietoj valstybių narių
viešųjų išlaidų arba lygiaverčių
struktūrinių išlaidų. Be to, siekiant
užtikrinti, kad teikiant struktūrinių fondų paramą
būtų atsižvelgiama į platesnę ekonominę aplinką,
viešųjų išlaidų lygis turėtų būti nustatomas
atsižvelgiant į bendras makroekonomines sąlygas, kuriomis teikiamas
finansavimas, remiantis valstybių narių kasmet pagal 1997 m.
liepos 7 d. Reglamentą (EB) Nr. 1466/97dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[13]
teikiamose stabilumo ir konvergencijos programose nustatytais rodikliais. Komisijai
tikrinant, kaip taikomas papildomumo principas, daugiausia dėmesio
turėtų būti skiriama valstybėms narėms, kurių
mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena ne
mažiau kaip 15 proc. gyventojų, dėl jiems skiriamų
finansinių išteklių dydžio; (61)
būtinos papildomos fondų remiamų
veiksmų programų programavimo, valdymo, stebėsenos ir
kontrolės nuostatos. Veiksmų programose
turėtų būti nustatytos teminius tikslus atitinkančios
prioritetinės kryptys, išdėstytas nuoseklus intervencijos loginis
pagrindas nustatytiems vystymosi poreikiams tenkinti ir pateikiamas veiklos
rezultatų vertinimo planas. Jas taip pat turėtų sudaryti kitos
sudedamosios dalys, būtinos efektyviam ir veiksmingam tų fondų
paramos įgyvendinimui užtikrinti; (62)
siekiant padidinti papildomumą ir
supaprastinti įgyvendinimą, reikėtų numatyti galimybes
derinti SF ir ERPF paramą su ESF parama bendrose veiksmų programose
pagal ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslą; (63)
didelės apimties projektams skiriama
reikšminga Sąjungos išlaidų dalis ir jie dažnai yra strategiškai
svarbūs įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategiją. Todėl Komisija turėtų ir toliau tvirtinti pakankamai
didelės apimties veiksmus, kaip nustatyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti
aiškumą, tikslinga apibrėžti didelės apimties projekto
turinį. Be
to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti
remti didelės apimties projektą, jei šią paramą skirti
nėra pagrindo; (64)
norint suteikti valstybėms narėms
galimybę įgyvendinti dalį veiksmų programos taikant
rezultatais pagrįstą metodą, būtų naudinga numatyti
bendrus veiksmų planus, kurie būtų sudaryti iš paramos
gavėjo veiksmų, įgyvendintinų norint prisidėti prie
veiksmų programos tikslų. Kad kryptingas
fondų rezultatų siekis būtų įgyvendinamas
paprasčiau ir patikimiau, šie bendri veiksmų planai turėtų
būti valdomi tik laikantis bendrai nustatytų orientyrų, našumo
ir rezultatų, nustatytų Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas
bendras veiksmų planas. Be to, bendro veiksmų plano kontrolė ir
auditas taip pat turėtų būti susiję tik su tų
orientyrų, našumo ir rezultatų pasiekimu. Todėl reikia nustatyti
bendrų veiksmų planų rengimo, turinio, tvirtinimo, finansų
valdymo ir kontrolės taisykles; (65)
kai miestų arba teritorinės plėtros strategijoje
reikalaujama laikytis integruoto požiūrio, nes investicijos skiriamos
pagal daugiau negu vieną vienos arba kelių veiksmų programų
prioritetinę kryptį, fondų remiama veikla turėtų
būti vykdoma kaip integruota teritorinė investicija pagal
veiksmų programą; (66)
būtina nustatyti konkrečias taisykles
dėl stebėsenos komiteto funkcijų ir fondų remiamų
veiksmų programų įgyvendinimo metinių ataskaitų. Papildomos nuostatos dėl konkretaus EŽŪFKP veikimo
nustatytos atitinkamuose konkretiems sektoriams skirtuose teisės aktuose; (67)
siekiant užtikrinti, kad būtų galima
gauti svarbią ir aktualią informaciją apie programų
įgyvendinimą, valstybės narės turi nuolat teikti Komisijai
svarbiausius duomenis. Norint išvengti papildomos naštos valstybėms narėms, šis
reikalavimas turėtų apsiriboti nuolat renkamais duomenimis,
perduodamais elektroninio keitimosi duomenimis priemonėmis; (68)
pagal Sutarties 175 straipsnį Komisija Europos
Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei
Regionų komitetui kas trejus metus teikia sanglaudos ataskaitą,
kurioje nurodoma, kokia pažanga padaryta siekiant Sąjungos
ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Reikia nustatyti šios ataskaitos turinį; (69)
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis
narėmis, turėtų vykdyti fondų ex post
vertinimą, kad tinkamu lygiu gautų informacijos apie finansuotų
intervencinių veiksmų rezultatus ir poveikį. Taip pat reikia nustatyti konkrečias nuostatas dėl
fondų vertinimo patvirtinimo tvarkos; (70)
svarbu, kad visuomenė būtų
informuojama apie Sąjungos fondų paramos pasiekimus. Piliečiai turi teisę žinoti, kaip investuojami Sąjungos
finansiniai ištekliai. Atsakomybė už tai, kad atitinkama informacija
būtų skelbiama visuomenei, tenka ir vadovaujančiosioms
institucijoms, ir paramos gavėjams. Siekiant veiksmingesnės
komunikacijos su visuomene ir didesnės komunikacijos veiksmų,
kurių imamasi Komisijos iniciatyva, sinergijos, pagal šį
reglamentą komunikacijos veiksmams skiriamos lėšos taip pat
naudojamos siekiant Europos Sąjungos politikos prioritetų,
susijusių su šio reglamento bendraisiais tikslais, koordinuotai
komunikacijai; (71)
siekiant užtikrinti plačią informacijos
apie fondų paramos pasiekimus ir Sąjungos vaidmenį sklaidą
bei informuoti potencialius paramos gavėjus apie finansavimo galimybes,
šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios informavimo ir
viešinimo priemonių taisyklės, taip pat tam tikri techniniai
tokių priemonių aspektai; (72)
siekiant, kad informacija apie finansavimo
galimybes ir projektų paramos gavėjus būtų kuo
prieinamesnė ir skaidresnė, kiekvienoje valstybėje narėje
turėtų veikti viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur
būtų skelbiama informacija apie visas veiksmų programas, taip
pat pagal kiekvieną veiksmų programą remiamų veiksmų
sąrašas; (73)
reikia nustatyti kriterijus, pagal kuriuos
būtų moduliuojama fondų skiriama veiksmų programų
bendro finansavimo dalis, visų pirma siekiant padidinti Sąjungos
lėšų dauginamąjį poveikį. Taip
pat reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas pagal regionų
kategorijas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro
finansavimo taikant tinkamą nacionalinės paramos lygį principo; (74)
valstybės narės turi paskirti kiekvienos
veiksmų programos vadovaujančiąją instituciją,
tvirtinančiąją instituciją ir funkciškai nepriklausomą
audito instituciją. Tam, kad valstybės narės galėtų lanksčiai
nustatyti kontrolės sistemas, reikėtų numatyti, kad
tvirtinančiosios institucijos funkcijas galėtų atlikti
vadovaujančioji organizacija. Valstybei narei taip pat turėtų būti leidžiama paskirti
tarpines įstaigas, kurios vykdytų tam tikras vadovaujančiosios
arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas. Tokiu atveju valstybė narė
turėtų aiškiai nustatyti tas pareigas ir funkcijas; (75)
vadovaujančiajai institucijai tenka
pagrindinė atsakomybė už efektyvų ir veiksmingą fondų
paramos įgyvendinimą, todėl ji atlieka daug funkcijų,
susijusių su programų valdymu ir stebėsena, finansų valdymu
ir kontrole bei projektų atranka.
Jos pareigos ir funkcijos turėtų būti
nustatytos; (76)
tvirtinančioji institucija turėtų
rengti ir teikti Komisijai mokėjimo paraiškas. Ji
taip pat turėtų rengti metines sąskaitas, tvirtinti metinių
sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą, bei
tvirtinti, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikomas
Sąjungos ir nacionalines taisykles. Jos pareigos ir funkcijos
turėtų būti nustatytos; (77)
audito institucija turėtų užtikrinti, kad
būtų atliekamas valdymo ir kontrolės sistemų, tinkamos
veiksmų imties ir metinių sąskaitų auditas. Jos pareigos ir funkcijos turėtų būti nustatytos; (78)
siekiant atsižvelgti į konkrečias ERPF,
ESF ir Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemų ypatybes ir
poreikį užtikrinti proporcingą požiūrį, reikia nustatyti
konkrečias nuostatas dėl vadovaujančiosios institucijos ir
tvirtinančiosios institucijos akreditavimo ir akreditacijos panaikinimo; (79)
nepažeidžiant finansų kontrolės srities
Komisijos įgaliojimų, valstybės narės ir Komisija
turėtų aktyviau bendradarbiauti šioje srityje, taip pat
reikėtų nustatyti kriterijus, kurie leistų Komisijai, laikantis
jos vykdomos nacionalinių sistemų kontrolės strategijos,
nustatyti, kokį patikinimą ji turėtų gauti iš nacionalinių
audito įstaigų; (80)
be bendrų finansų valdymo taisyklių,
ERPF, ESF ir Sanglaudos fondui reikia nustatyti papildomas nuostatas. Visų pirma, siekiant
užtikrinti, kad prieš metinį sąskaitų patvirtinimą Komisija
gautų tinkamą patikinimą, tarpinio mokėjimo paraiškos
turėtų būti apmokamos 90 proc. sumos, gautos pagal
prioritetinę kryptį tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikius
prioritetinės krypties bendro finansavimo normą, nustatytą
sprendime, kuriuo patvirtinama veiksmų programa. Nesumokėtos sumos
turėtų būti išmokėtos valstybėms narėms,
patvirtinus metines sąskaitas, jei tinkamai patikinta, kad metų,
kuriems taikoma patvirtinimo procedūra, išlaidos yra tinkamos finansuoti; (81)
siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai kuo
greičiau gautų paramą, o Komisija būtų tvirčiau
įsitikinusi tinkamumu, reikėtų nustatyti reikalavimą, kad
į mokėjimo paraiškas būtų įtraukiamos tik tos
išlaidos, dėl kurių parama jau išmokėta paramos gavėjams. Kiekvienais metais turėtų būti numatytas išankstinis
finansavimas, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės
turėtų pakankamai išteklių veikti pagal šią tvarką. Šis
išankstinis finansavimas turėtų būti kasmet patvirtinamas,
tvirtinant sąskaitas; (82)
siekiant užtikrinti, kad bendrosios
įsipareigojimų panaikinimo taisyklės būtų taikomos
tinkamai, fondams taikomose taisyklėse turėtų būti išsamiai
nustatyta įsipareigojimų panaikinimo terminų ir atitinkamų
sumų apskaičiavimo tvarka; (83)
būtina nustatyti išsamią fondams
taikomą metinio sąskaitų patvirtinimo procedūrą, kad
ši tvarka būtų taikoma aiškiai ir užtikrinant teisinį
tikrumą. Svarbu numatyti ribotą galimybę,
kad valstybė narė savo metinėse sąskaitose galėtų
atidėti sumą, kuriai tuo metu taikoma audito institucijos
procedūra; (84)
be metinio sąskaitų patvirtinimo
turėtų būti nustatytas metinis įgyvendintų
veiksmų užbaigimas (ERPF ir SF) arba galutinis išlaidų patvirtinimas
(ESF). Norint mažinti su veiksmų programų
galutiniu užbaigimu susijusias sąnaudas ir paramos gavėjams
tenkančią administracinę naštą bei užtikrinti teisinį
tikrumą, metinis užbaigimas turėtų būti privalomas ir,
atitinkamai, laikotarpį, per kurį reikia saugoti patvirtinamuosius
dokumentus ir per kurį gali būti atliekamas veiksmų auditas bei
taikomos finansinės pataisos, reikėtų apriboti; (85)
siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius
interesus ir nustatyti veiksmingo programų įgyvendinimo užtikrinimo
priemones, turėtų būti numatytos priemonės, kurios
Komisijai leistų mokėjimus sustabdyti prioritetinės krypties
arba veiksmų programos lygmeniu; (86)
siekiant valstybėms narėms užtikrinti
teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti konkrečią
valstybių narių ir Komisijos dėl fondų paramos taikomų
finansinių pataisų tvarką ir procedūras; (87)
veiksmų audito dažnis turėtų
būti proporcingas Sąjungos paramai iš fondų. Visų pirma
reikėtų sumažinti atliekamų auditų skaičių tais
atvejais, kai visos tinkamos finansuoti veiksmo išlaidos neviršija
100 000 EUR. Vis dėlto
auditą turėtų būti galima atlikti bet kuriuo metu, kai
turima duomenų apie pažeidimą ar sukčiavimą, arba kai
atliekamas audito imties auditas atlikus įgyvendinto veiksmo užbaigimo
procedūras. Tam,
kad Komisijos audito lygis atitiktų riziką, Komisijai
turėtų būti suteikta galimybė mažiau audituoti veiksmų
programas, kurias įgyvendinant nenustatyta didelių trūkumų
arba kurių audito institucija yra patikima; (88)
šio reglamento neesminėms nuostatoms papildyti
ir iš dalies keisti, Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus
dėl elgesio kodekso, susijusio su tikslais ir kriterijais, pagal kuriuos
būtų įgyvendinama partnerystė, tvirtinama Bendra
strateginė programa ir nustatomi šie dalykai: papildomos
augimo ir konkurencingumo rezervo skirstymo taisyklės, vietos plėtros
strategijų įgyvendinimo vietovės ir gyventojų
skaičiaus apibrėžtys, išsamios taisyklės dėl
finansinių priemonių (ex ante vertinimas, išlaidų
tinkamumas finansuoti, neremiamos veiklos tipai, paramos derinimas, turto
perdavimas ir valdymas, mokėjimo prašymai ir metinių finansavimo
dalių kapitalizavimas), veiksmams, iš kurių gaunama pajamų,
taikomos fiksuoto dydžio sumos apibrėžtis, valstybių narių
atsakomybė už pranešimą apie pažeidimus ir neteisėtai
išmokėtų sumų susigrąžinimą, valdymo patikinimo
deklaracijos pavyzdys, valdymo ir kontrolės sistemos valdymas,
nacionalinio audito sąlygos, valdančiųjų ir tvirtinančiųjų
institucijų akreditavimo kriterijai, bendrai priimtinos duomenų
laikmenos, taikytinas finansinės pataisų dydis, priedų
pakeitimai ir konkrečios priemonės, reikalingos norint palengvinti
perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 taikymo. Komisija taip pat
turėtų būti įgaliota iš dalies keisti I ir IV priedus, kad
galėtų atsižvelgti į būsimus prisitaikymo poreikius. Labai
svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija rengtų
tinkamas konsultacijas, taip pat su ekspertais; (89)
ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir
Tarybai būtų perduodami tinkamai, laiku ir tuo pačiu metu; (90)
Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai: dėl visų BSP fondų
įgyvendinimo aktais priimti sprendimus, kuriais patvirtinamos
partnerystės sutartys, skirstomas veiklos lėšų rezervas ir
dėl valstybių narių ekonominės politikos sustabdomi
mokėjimai; dėl fondų įgyvendinimo aktais priimti
sprendimus, kuriais patvirtinamos veiksmų programos ir didelės
apimties projektai, sustabdomi mokėjimai ir atliekamos finansinės
pataisos; (91)
siekiant užtikrinti vienodas šios reglamento
įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo įgaliojimai, susiję
su metodika, taikoma klimato kaitos tikslams, finansinių priemonių
tipinėms sąlygoms ir stebėsenai, projektų, iš kurių
gaunama pajamų, grynųjų pajamų apskaičiavimo metodams,
regionų ir valstybių narių, atitinkančių
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslo kriterijus nustatymui, fondų veiksmų
programų pavyzdžiui ir informacijos apie didelės apimties projektus
teikimo formai ir jų ekonominio naudingumo analizei taikytiniems metodams,
bendrų veiksmų planų formai, metinių ir galutinių
įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiui, informavimo ir viešinimo
priemonių techniniams reikalavimams, valstybių narių keitimuisi
informacija ir patikroms vietoje, valdymo deklaracijos pavyzdžiui, audito
strategijos, nuomonės ir metinės kontrolės pavyzdžiams, per
auditus gautų duomenų naudojimui ir mokėjimo paraiškų
pavyzdžiui, turėtų būti naudojami remiantis 2011 m. vasario
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[14]; (92)
šiuo reglamentu pakeičiamas 2006 m.
liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis
bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo,
Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą
(EB) N. 1260/1999[15]. Todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas; (93)
kadangi šio reglamento tikslo, būtent –
mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir
nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų,
ypač kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio
vietovių ir regionų, kurie turi didelių nuolatinių
gamtinių arba demografinių trūkumų, valstybės
narės pakankamai gerai pasiekti negali, šio tikslo geriau siekti
Sąjungos lygmeniu ir Sąjunga gali pagal Europos Sąjungos
sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą priimti
priemones. Pagal
tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu
reglamentuojama tik tai, kas būtina tam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: PIRMOJI DALIS
DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS 1 straipsnis
Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos bendros
taisyklės, taikomos Europos regioninės plėtros fondui (ERPF),
Europos socialiniam fondui (ESF), Sanglaudos fondui (SF), Europos žemės
ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų
reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), kurių veiklos
gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje (toliau – BSP
fondai). Jame taip pat išdėstomos nuostatos, kurios
yra reikalingos siekiant užtikrinti BSP fondų veiksmingumą,
koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos priemonėmis. Be to, šiame reglamente nustatomos bendrosios
ERPF ir ESF (toliau – struktūriniai fondai) bei SF veiklą
reglamentuojančios taisyklės. Šiuo reglamentu
nustatomi struktūrinių fondų ir SF (toliau – fondai) uždaviniai,
prioritetiniai tikslai ir organizacinė struktūra, taip pat
kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės narės ir regionai, kad
atitiktų fondų paramos reikalavimus, turimi finansiniai ištekliai ir
jų paskirstymo kriterijai. Šio reglamento nuostatos taikomos
nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.[...]/2012
dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir
stebėsenos[16]
(toliau – BŽŪP reglamentas) nuostatų ir konkrečių toliau
nurodytų reglamentų nuostatų: (1)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012 dėl Europos regioninės plėtros fondo, kuriuo
panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[17] (toliau – ERPF reglamentas); (2)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas
Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[18]
(toliau – ESF reglamentas); (3)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012, kuriuo įsteigiamas Sanglaudos fondas ir panaikinamas
Reglamentas (EB) Nr. 1084/2006[19]
(toliau – SF reglamentas); (4)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo[20] (toliau – ETB reglamentas); (5)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai,
kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 11698/2005[21] (toliau – EŽŪFKP
reglamentas), ir (6)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr.[...]/2012 dėl Europos jūrų reikalų ir
žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB)
Nr. 1198/2006[22]
(toliau – EJRŽF reglamentas). 2 straipsnis
Apibrėžtys Taikant šį reglamentą, BSP
fondų remiamoms finansinėms priemonėms taikomos Finansiniame
reglamente nustatytos finansinių priemonių apibrėžtys, išskyrus
tuos atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip. Kitų vartojamų terminų
apibrėžtys: (1)
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategija – tikslai ir bendri uždaviniai, kuriais vadovaujasi
valstybės narės ir Sąjunga, nustatyti Komisijos komunikate
„2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategija“ ir išdėstyti Europos Vadovų Tarybos 2010 m.
birželio 17 d. priimtų išvadų I priede (Nauja Europos darbo
vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija, ES pagrindiniai
tikslai) ir 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendime dėl
valstybių narių užimtumo politikos gairių, ir visi vėlesni
šių tikslų ir bendrų uždavinių pakeitimai; (2)
Bendra strateginė programa – dokumentas,
kuriuo pagal Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos tikslus ir uždavinius nustatomi pagrindiniai BSP fondų
veiksmai: kiekvienam teminiam tikslui nustatomi
pagrindiniai kiekvieno BSP fondo lėšomis remtini veiksmai ir BSP
fondų programavimo nuoseklumo ir atitikties valstybių narių ir
Sąjungos ekonomikos ir užimtumo politikai užtikrinimo priemonės; (3)
konkrečiam fondui taikomos taisyklės –
šio reglamento Trečiojoje dalyje arba konkrečiame arba bendrame
reglamente, kuriuo reglamentuojamas vienas ar keli BSP fondai, nurodyti arba
išvardyti 1 straipsnio trečioje pastraipoje, pateiktos nuostatos arba
pagal minėtas nuostatas nustatytos taisyklės; (4)
programavimas – kelių etapų procesas,
kuriuo organizuojama veikla, priimami sprendimai ir skirstomi finansiniai
ištekliai, siekiant bendrais daugiamečiais Sąjungos ir valstybių
narių veiksmais įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategiją; (5)
programa – šio reglamento Trečiojoje dalyje ir
EJRŽF reglamente tai yra „veiksmų programa“, o EŽŪFKP reglamente –
„kaimo plėtros programa“; (6)
prioritetas – šio reglamento Trečiojoje dalyje
tai yra „prioritetinė kryptis“, EJRŽF ir EŽŪFKP reglamentuose –
„Sąjungos prioritetas“; (7)
veiksmas – projektas, sutartis arba grupė
projektų, kuriuos atrenka atitinkamos programos vadovaujančioji
institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriais siekiama prioriteto
arba prioritetų, su kuriuo (-iais) jie susiję, tikslų; kalbant apie finansines priemones „veiksmu“ vadinami pagal
programą finansinėms priemonėms skirti finansiniai įnašai
ir vėlesnė šiomis finansinėmis priemonėmis teikiama
finansinė parama; (8)
paramos gavėjas – viešasis arba privatus
subjektas, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba inicijavimą ir
įgyvendinimą; pagal valstybės pagalbos
taisykles paramos gavėjas yra subjektas, kuris gauna pagalbą; kalbant
apie finansines priemones paramos gavėjas yra subjektas, kuris
įgyvendina finansinę priemonę; (9)
galutinis paramos gavėjas – juridinis arba
fizinis asmuo, kuris gauna finansinę paramą pagal finansinę
priemonę; (10)
valstybės pagalba – pagalba, kuriai taikoma
Sutarties 107 straipsnio 1 dalis; taikant šį
reglamentą „valstybės pagalba“ taip pat vadinama de minimis
pagalba, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos
reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių
taikymo de minimis pagalbai[23],
2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1535/2007
dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis
pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje[24] ir 2007 m. liepos
24 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 875/2007 dėl EB sutarties 87
ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai
žuvininkystės sektoriuje ir iš dalies keičiančiame
Reglamentą (EB) Nr. 1860/2004[25];
(11)
užbaigtas veiksmas – fiziškai užbaigtas arba
visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra
atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą
viešojo įnašo dalį; (12)
viešoji parama – finansinė parama veiksmui
finansuoti, skiriama iš nacionalinių, regiono arba vietos valdžios
institucijų biudžeto, Sąjungos BSP fondų biudžeto, viešosios teisės
subjektų biudžeto arba viešosios valdžios institucijų ar viešosios
teisės subjektų asociacijų biudžeto; (13)
viešosios teisės subjektas – viešosios
teisės reglamentuojamas subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB[26]
1 straipsnio 9 dalyje, ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė
(ETBG), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1082/2006[27],
nepaisant to, ar pagal nacionalines įgyvendinimo nuostatas ETBG yra
laikoma viešosios teisės, ar privačiu subjektu; (14)
dokumentas – popierinis dokumentas arba
elektroninė terpė, kur saugoma pagal šį reglamentą svarbi
informacija; (15)
tarpinė įstaiga – viešoji ar
privačioji įstaiga, kuri yra pavaldi vadovaujančiajai arba
tvirtinančiajai institucijai arba kuri tokios institucijos vardu atlieka
su veiksmus įgyvendinančiais paramos gavėjais susijusias
pareigas; (16)
vietos plėtros strategija – suderinti
veiksmai, kuriais tinkamo lygmens partneryste siekiama vietos tikslų ir
tenkinami vietos poreikiai, prisidedant prie Sąjungos pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategijos; (17)
laipsniškas baigimas – veiksmų baigimas pagal
metinį sąskaitų patvirtinimą prieš bendrąjį
programos užbaigimą; (18)
partnerystės sutartis – valstybės
narės kartu su partneriais laikantis daugiapakopio valdymo principo
parengtas dokumentas, kuriame nustatyta valstybės narės BSP
fondų paramos naudojimo strategija, prioritetai ir tvarka, kad veiksmingai
ir efektyviai būtų įgyvendinama Sąjungos pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategija, ir kurį Komisija patvirtina
atsižvelgdama į vertinimo ir dialogo su valstybe nare rezultatus; (19)
regionų kategorija – regionų skirstymas
į mažiau išsivysčiusius regionus, pereinamojo laikotarpio regionus
arba labiau išsivysčiusius regionus, kaip nustatyta 82 straipsnio 2
dalyje; (20)
mokėjimo prašymas – valstybės narės
Komisijai pateikta mokėjimo paraiška arba išlaidų deklaracija; (21)
EIB – Europos investicijų bankas, Europos
investicijų fondas arba bet kuri Europos investicijų banko
patronuojamoji įmonė; (22)
MVĮ – labai mažos, mažosios arba
vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje
2003/361/EB arba vėlesnėse jos versijose su pakeitimais; (23)
ataskaitiniai metai – Trečiojoje dalyje tai
yra laikotarpis nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d., išskyrus
pirmuosius ataskaitinius metus – šiuo atveju ataskaitiniai metai yra
laikotarpis nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2015 m. birželio
30 d. Paskutiniai ataskaitiniai metai – 2022 m. liepos 1 d.–2023 m. birželio
1 d.; (24)
finansiniai metai – Trečiojoje dalyje tai yra
laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ANTROJI DALIS
BSP FONDAMS TAIKOMOS BENDROS NUOSTATOS I ANTRAŠTINĖ DALIS
Sąjungos paramos BSP fondams principai 3 straipsnis
Taikymo
sritis Šioje dalyje nustatytos taisyklės
taikomos nepažeidžiant Trečiosios dalies nuostatų. 4 straipsnis
Bendrieji principai 1. BSP fondų parama
teikiama pagal daugiametes programas, papildant nacionalinę,
regioninę ir vietos intervencinę veiklą, skirtą
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai
įgyvendinti, atsižvelgiant į integruotąsias gaires,
konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal Sutarties 121 straipsnio 2
dalį ir susijusias Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal Sutarties 148
straipsnio 4 dalį. 2. Komisija ir valstybės
narės užtikrina, kad BSP fondų parama derėtų su
Sąjungos politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos
priemones. 3. BSP fondų parama
įgyvendinama Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai
bendradarbiaujant. 4 Valstybės narės ir
jų tam tikslui paskirtos institucijos atsako už programų
įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis pagal šį reglamentą ir
konkretiems fondams taikomas taisykles atitinkamu teritoriniu lygmeniu,
paisydamos institucinės, teisinės ir finansinės valstybės
narės sistemos ir laikydamosi šio reglamento ir konkretiems fondams
taikomų taisyklių. 5. Nustatant BSP fondų
paramos įgyvendinimo ir naudojimo, ypač finansinių ir
administracinių išteklių, reikalingų BSP fondų paramai
įgyvendinti, ataskaitų teikimo, vertinimo, valdymo ir kontrolės
tvarką atsižvelgiama į proporcingumo skiriamos paramos lygiui
principą. 6. Pagal savo atitinkamos
atsakomybės sritis Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad
BSP fondų veikla būtų koordinuojama tarpusavyje ir su kitomis
Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, taip pat įgyvendinamomis
pagal Sąjungos išorės veiksmus. 7. BSP
fondams skirta Sąjungos biudžeto dalis įgyvendinama vadovaujantis
valstybių narių ir Komisijos pasidalijamojo valdymo principu pagal
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas)
Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo
finansinio reglamento[28]
(toliau – Finansinis reglamentas) 53 straipsnio b punktą, išskyrus iš SF
Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtas lėšas, kaip
nurodyta 84 straipsnio 4 dalyje, Europos iniciatyva įgyvendinamus
novatoriškus veiksmus pagal ERPF reglamento 9 straipsnį ir Komisijos
iniciatyva teikiamą techninę pagalbą. 8. Komisija ir valstybės
narės pagal Finansinio reglamento 73 straipsnį taiko patikimo
finansų valdymo principą. 9. Komisija ir valstybės
narės užtikrina BSP fondų veiksmingumą, visų pirma
vykdydamos stebėseną, taikydamos ataskaitų teikimo reikalavimus
ir atlikdamos vertinimą. 10. Vykdydamos atitinkamas su BSP
fondais susijusias funkcijas, Komisija ir valstybės narės siekia
mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę
naštą. 5 straipsnis
Partnerystė ir
daugiapakopis valdymas 1. Dėl kiekvienos
partnerystės sutarties ir kiekvienos programos valstybė narė
užmezga partnerystės ryšius su šiais partneriais: (a)
kompetentingomis regioninėmis, vietos, miesto
ir kitomis valdžios institucijomis, (b)
ekonominiais ir socialiniais partneriais, ir (c)
įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei
visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines
organizacijas, ir įstaigomis, atsakingomis už moterų ir vyrų lygybės
ir nediskriminavimo skatinimą. 2. Pagal daugiapakopio valdymo
principą partneriai dalyvauja valstybėms narėms rengiant
partnerystės sutartis ir pažangos ataskaitas bei rengiant,
įgyvendinant, stebint ir vertinant programas. Partneriai dalyvauja programų
stebėsenos komitetuose. 3. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 140
straipsnį, rengiant Europos elgesio kodeksą, kuriame nustatomi
tikslai ir kriterijai, skirti padėti įgyvendinti partnerystės
principą ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms dalytis
informacija, patirtimi, rezultatais ir gerąja patirtimi. 4. Bent kartą per metus
dėl kiekvieno BSP fondo Komisija Sąjungos lygmeniu dėl
fondų paramos įgyvendinimo konsultuojasi su ekonominiams ir
socialiniams partneriams atstovaujančiomis organizacijomis. 6 straipsnis
Sąjungos ir
nacionalinės teisės laikymasis BSP fondų finansuojami veiksmai atitinka
taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. 7 straipsnis
Moterų ir vyrų
lygybės ir nediskriminavimo skatinimas Valstybės narės ir Komisija
užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas būtų skatinama
moterų ir vyrų lygybė bei būtų įtraukiamas
lyčių lygybės aspektas. Valstybės narės ir Komisija imasi
tinkamų priemonių, kad programų rengimo ir įgyvendinimo
etapais būtų užkirstas kelias diskriminacijai dėl lyties,
rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios,
amžiaus arba seksualinės orientacijos. 8 straipsnis
Tvarus vystymasis BSP fondų tikslų siekiama
atsižvelgiant į tvarų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą
siekį apsaugoti ir gerinti aplinką, kaip nurodyta Sutarties 11 ir 19
straipsniuose, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Valstybės narės ir Komisija
užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant partnerystės sutartis ir
programas būtų skatinama laikytis aplinkosaugos reikalavimų,
išteklių naudojimo veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir
prisitaikymo, atsparumo nelaimėms ir rizikos prevencijos bei valdymo
principų. Valstybės narės teikia
informaciją apie paramą klimato kaitos tikslams įgyvendinti,
taikydamos Komisijos nustatytą metodiką. Komisija šią
metodiką patvirtina įgyvendinimo aktu. Šis įgyvendinimo aktas
priimamas pagal 143 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. II ANTRAŠTINĖ DALIS
STRATEGINIS POŽIŪRIS I SKYRIUS
BSP fondų ir Bendros strateginės programos teminiai tikslai 9 straipsnis
Teminiai tikslai Kiekvieno BSP fondo parama teikiama šiems
teminiams tikslams siekti, taip prisidedant prie Sąjungos pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo: (1)
mokslinių tyrimų, technologinės
plėtros ir inovacijų skatinimas; (2)
informacinių ir ryšių technologijų
prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; (3)
mažųjų ir vidutinių įmonių
bei žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) ir žuvininkystės bei
akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas; (4)
perėjimo prie mažai anglies dioksido į
aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose
sektoriuose rėmimas; (5)
prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos
prevencijos ir valdymo skatinimas; (6)
aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo
skatinimas; (7)
tvaraus transporto skatinimas ir
kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse
šalinimas; (8)
užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo
rėmimas; (9)
socialinės įtraukties skatinimas ir kova
su skurdu; (10)
investicijos į švietimą,
įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; (11)
institucinių pajėgumų stiprinimas ir
veiksmingas viešasis administravimas. Pagal teminius tikslus nustatomi
konkretūs kiekvieno BSP fondo prioritetai, nurodomi konkretiems fondams
taikomose taisyklėse. 10 straipsnis
Bendra
strateginė programa Kad būtų galima skatinti darnų,
subalansuotą ir tvarų Sąjungos vystymąsi, Bendra strategine
programa pagal Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos tikslus ir uždavinius nustatomi BSP fondų pagrindiniai
veiksmai. 11 straipsnis
Turinys Bendroje strateginėje programoje
nustatoma: (a)
pagal kiekvieną teminį tikslą
nustatomi kiekvieno BSP fondo remtini pagrindiniai veiksmai; (b)
pagrindinės teritorinės miestų,
kaimų, pakrančių ir žuvininkystės vietovių, taip pat
vietovių, kurioms būdingi specifiniai Sutarties 174 ir 349
straipsniuose nurodyti teritoriniai ypatumai, problemos, spręstinos
pasitelkiant BSP fondus; (c)
horizontalieji BSP fondų įgyvendinimo
principai ir politikos tikslai; (d)
kiekvieno BSP fondo bendradarbiavimo veiklos
prioritetinės sritys, kai tinkama, atsižvelgiant į makroregionines ir
jūrų baseinų strategijas; (e)
BSP fondų koordinavimo tarpusavyje ir su
kitomis susijusiomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis,
įskaitant bendradarbiavimo išorės priemones, procedūros; (f)
BSP fondų programavimo nuoseklumo ir
atitikties konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms pagal Sutarties 121
straipsnio 2 dalį ir susijusioms Tarybos rekomendacijoms, priimtoms pagal
148 straipsnio 4 dalį, užtikrinimo priemonės. 12 straipsnis
Priėmimas ir peržiūra Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti
deleguotąjį aktą pagal 142 straipsnį dėl Bendros
strateginės programos per 3 mėnesius nuo šio reglamento
priėmimo. Jeigu Sąjungos pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategija iš esmės pasikeičia, Komisija
Bendrą strateginę programą peržiūri ir, kai tinkama,
deleguotuoju aktu pagal 142 straipsnį priima atnaujintą bendrą
strateginę programą. Per 6 mėnesius nuo atnaujintos Bendros
strateginės programos priėmimo valstybės narės, kai reikia,
teikia savo partnerystės sutarčių ir programų pakeitimus,
kad užtikrintų jų derėjimą su atnaujinta bendra strategine
programa.
II SKYRIUS
Partnerystės sutartis 13 straipsnis
Partnerystės sutarties
rengimas 1.
Kiekviena valstybė narė parengia
2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpio
partnerystės sutartį. 2.
Valstybės narės partnerystės
sutartį rengia bendradarbiaudamos su 5 straipsnyje nurodytais partneriais. Partnerystės sutartis rengiama bendradarbiaujant su Komisija. 3.
Partnerystės sutartis taikoma visai BSP
fondų paramai atitinkamoje valstybėje narėje. 4.
Kiekviena valstybė narė savo
partnerystės sutartį pateikia Komisijai per 3 mėnesius nuo
Bendros strateginės programos priėmimo. 14 straipsnis
Partnerystės sutarties
turinys Partnerystės sutartyje
nustatoma: (a)
tvarka, kuria užtikrinamas derėjimas su
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, taip pat: i) netolygumų ir
vystymosi poreikių analizė atsižvelgiant į Bendroje
strateginėje programoje nustatytus teminius tikslus ir pagrindinius veiksmus,
konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose pagal Sutarties 121 straipsnio
2 dalį ir atitinkamose Tarybos rekomendacijose, priimtose pagal Sutarties
148 straipsnio 4 dalį, nustatytus uždavinius; ii) programų ex ante
vertinimų, kuriais grindžiamas teminių tikslų pasirinkimas ir
BSP fondų paramos preliminarus paskirstymas, analizės santrauka; iii) pagrindinių
numatomų kiekvieno teminio tikslo rezultatų kiekvieno BSP fondo
atžvilgiu santrauka; iv) Sąjungos
paramos iš kiekvieno BSP fondo preliminarus paskirstymas nacionaliniu lygmeniu
pagal teminius tikslus, taip pat visa preliminari paramos, numatytos klimato
kaitos tikslams, suma; v) pagrindinės
bendradarbiavimo prioritetinės sritys, atsižvelgiant, kai tinkama, į
makroregionines ir jūrų baseinų strategijas; vi) horizontalieji BSP
fondų įgyvendinimo principai ir politikos tikslai; vii) pagal ERPF, ESF ir
SF įgyvendinamų programų sąrašas, išskyrus Europos
teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, ir EŽŪFKP ir EJRŽF
programų sąrašas, nurodant preliminarų lėšų
paskirstymą pagal BSP fondą ir pagal metus; (b)
integruotas požiūris į BSP fondų
remiamą teritorinį vystymąsi, nurodant: i) procedūros,
nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis užtikrinančios BSP fondų
koordinavimą tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos ir nacionalinėmis
finansavimo priemonėmis ir EIB; ii) tvarka, kuria
užtikrinamas integruotas BSP fondų paramos naudojimas teritoriniam
miestų, kaimų, pakrančių ir žuvininkystės
vietovių, taip pat vietovių, kurioms būdingi tam tikri
teritoriniai ypatumai, vystymuisi, visų pirma 28, 29 ir 99 straipsnių
įgyvendinimo tvarka ir, kai tinkama, taip pat pateikiamas miestų,
kurie dalyvauja ERPF reglamento 7 straipsnyje nurodytoje miestų
plėtros programoje, sąrašas; (c)
integruotą požiūrį tenkinant
specifinius geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos
skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią
diskriminavimo arba atskirties riziką, poreikius, ypač daug
dėmesio skiriant atkreipiant marginalioms bendruomenėms,
įskaitant, kai tinkama, preliminarų lėšų paskirstymą
atitinkamiems BSP fondams; (d)
veiksmingo įgyvendinimo užtikrinimo tvarka,
įskaitant: i) 19 straipsnio 1
dalyje nurodytame programų veiklos rezultatų plane nustatytų
orientyrų ir tikslų konsoliduotą lentelę ir programų
bei BSP fondų nuoseklumo užtikrinimo metodiką ir tvarką; ii) ex ante
sąlygų įgyvendinimo vertinimo santrauką ir
įgyvendintinų nacionalinio ir regioninio lygmenų veiksmų
santrauką bei jų įgyvendinimo grafiką tais atvejais, kai ex ante
sąlygos neįgyvendintos; iii) informaciją,
kuri reikalinga ex ante patikrinti, ar laikomasi papildomumo
taisyklių, nustatytų šio reglamento Trečiojoje dalyje; iv) veiksmai,
kurių imtasi tam, kad rengiant partnerystės sutartį
dalyvautų partneriai, jų funkcijos ir šio reglamento 46 straipsnyje
nustatyta pažangos ataskaita; (e)
tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas BSP
fondų paramos įgyvendinimas, įskaitant: i) įvertinimą,
ar reikia stiprinti institucijų ir, jei tinkama, paramos gavėjų
administracinius pajėgumus, ir atitinkami veiksmai, kurių reikia
imtis; ii) planuojamų
veiksmų ir atitinkamų programų, skirtų paramos
gavėjų administracinei naštai mažinti, tikslų santrauką; iii) esamų
elektroninio keitimosi duomenimis sistemų įvertinimą ir
planuojamus veiksmus, kuriais būtų sudarytos sąlygos paramos
gavėjams ir už programų valdymą ir kontrolę atsakingoms
institucijoms visa informacija keistis vien elektroninio keitimosi duomenimis
priemonėmis. 15 straipsnis
Partnerystės sutarties
patvirtinimas ir keitimas 1. Komisija vertina, ar
partnerystės sutartis atitinka šį reglamentą, Bendrą
strateginę programą ir konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas
pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir Tarybos rekomendacijas, priimtas
pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į programų ex
ante vertinimą, ir per tris mėnesius nuo partnerystės
sutarties pateikimo pateikia savo pastabas. Valstybė narė suteikia
visą reikalingą papildomą informaciją ir, kai tinkama,
peržiūri partnerystės sutartį. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais priima sprendimą dėl partnerystės sutarties patvirtinimo
ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė
narė ją pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai
atsižvelgta. Partnerystės sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip
2014 m. sausio 1 d. 3. Jeigu valstybė narė
siūlo iš dalies keisti partnerystės sutartį, Komisija atlieka 1
dalyje nurodytą vertinimą ir, kai tinkama, įgyvendinimo aktais
priima sprendimą, kuriuo patvirtina pakeitimą. III SKYRIUS
Paramos telkimas pagal temas, ex ante sąlygos ir veiklos
rezultatų peržiūra 16 straipsnis
Paramos telkimas pagal temas Valstybės narės, vadovaudamosi
konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis, teikdamos paramą
daugiausia dėmesio skiria veiksmams, teikiantiems didžiausią
papildomą naudą siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategijos, sprendžiant konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose
pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir susijusiose Tarybos
rekomendacijose, priimtose pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį,
nurodytas problemas, ir atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius
poreikius. 17 straipsnis
Ex ante sąlygos 1.
Kiekvienam BSP fondui taikomos ex ante
sąlygos nustatomos konkrečiam fondui skirtose taisyklėse. 2.
Valstybės narės įvertina, ar
taikytinos ex ante sąlygos yra įvykdytos. 3.
Jeigu iki partnerystės sutarties pateikimo ex ante
sąlygos neįvykdomos, valstybės narės partnerystės
sutartyje pateikia veiksmų, kurių reikia imtis nacionaliniu arba
regioniniu lygmenimis, kad šios sąlygos būtų įvykdytos ne
vėliau kaip per dvejus metus nuo partnerystės sutarties patvirtinimo
arba iki 2016 m. gruodžio 31 d. (taikoma ankstesnė iš šių
datų), santrauką ir šių veiksmų įgyvendinimo
grafiką. 4.
Valstybės narės atitinkamose programose
išsamiai nurodo veiksmus, skirtus ex ante sąlygoms įvykdyti,
taip pat jų įgyvendinimo grafiką. 5.
Komisija įvertina pateiktą
informaciją apie tai, kaip įvykdytos ex ante
sąlygos, vertindama partnerystės sutartį ir programas. Tvirtindama programą ji gali nuspręsti sustabdyti visus arba
dalį tarpinių mokėjimų pagal programą, kol bus
tinkamai užbaigti ex ante sąlygos vykdymo veiksmai. Jeigu ex ante
sąlygai įvykdyti skirti veiksmai iki programoje nustatyto termino
nebus tinkamai užbaigti, Komisija turės pagrindą sustabdyti
mokėjimus. 6.
1–5 dalys netaikomos Europos teritorinio
bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms. 18 straipsnis
Veiklos lėšų
rezervas 5 proc. kiekvienam BSP fondui ir
valstybei narei skirtų išteklių, išskyrus Europos teritorinio
bendradarbiavimo tikslui skirtus išteklius ir EJRŽF reglamento V antraštinei
daliai įgyvendinti skirtus išteklius, sudaro veiklos lėšų
rezervą, skirstytiną pagal 20 straipsnio nuostatas. 19 straipsnis
Veiklos rezultatų
peržiūra 1. Komisija, bendradarbiaudama
su valstybėmis narėmis, 2017 ir 2019 m. atlieka kiekvienos
valstybės narės programų įgyvendinimo rezultatų peržiūrą,
atsižvelgdama į atitinkamoje partnerystės sutartyje ir programoje
nustatytą veiklos rezultatų planą. Veiklos rezultatų planas
rengiamas I priede nurodyta tvarka. 2. Per šią
peržiūrą, remiantis 2017 ir 2019 m. pateiktų pažangos
ataskaitų informacija ir vertinimais, nagrinėjama, ar pasiekti
programų įgyvendinimo orientyrai prioritetų lygmeniu. 20 straipsnis
Veiklos lėšų
rezervo skirstymas 1. Jeigu per 2017 m.
įgyvendinimo rezultatų peržiūrą paaiškėja, kad pagal
programos prioritetą nustatyti 2016 m. orientyrai nepasiekti,
Komisija atitinkamoms valstybėms narėms pateikia rekomendacijas. 2. Remdamasi 2019 m.
atlikta peržiūra Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą
dėl kiekvieno BSP fondo ir valstybių narių programų ir
prioritetų, kurių orientyrai pasiekti. Valstybės narės
teikia pasiūlymą dėl veiklos lėšų rezervo paskirstymo
tame Komisijos sprendime nurodytoms programoms ir prioritetams. Komisija
tvirtinta atitinkamų programų pakeitimus, laikydamasi 26 straipsnio
nuostatų. Jeigu valstybė narė nepateikia informacijos pagal 46
straipsnio 2 ir 3 dalis, atitinkamoms programoms arba prioritetui veiklos
lėšų rezervas neskiriamas. 3. Jeigu atlikus veiklos
rezultatų peržiūrą paaiškėja, kad pagal prioritetą
veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų pasiekti nepavyko,
Komisija gali sustabdyti visus tarpinius mokėjimus pagal programos
prioritetą arba jų dalį, laikydamasi konkretiems fondams
taikomose taisyklėse nustatytos tvarkos. 4. Jeigu Komisija,
išnagrinėjusi galutinę programos įgyvendinimo ataskaitą, nustato,
kad nepavyko pasiekti didelės dalies veiklos rezultatų plane
nustatytų tikslų, atitinkamiems prioritetams ji gali pritaikyti
finansines pataisas, laikydamasi konkretiems fondams taikomų
taisyklių. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142 straipsnį
priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomi kriterijai ir metodika,
taikytini nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį. . 5. 2 dalis netaikoma Europos
teritorinio bendradarbiavimo tikslo programoms ir EJRŽF reglamento V
antraštinei daliai. IV SKYRIUS
Makroekonominės sąlygos 21 straipsnis
Su valstybių narių
ekonomikos politikos koordinavimu susijusi sąlyga 1. Komisija reikalauja, kad
valstybė narė peržiūrėtų savo partnerystės
sutartį ir susijusias programas bei pasiūlytų jų
pakeitimus, jei tai būtina: (a)
norint padėti įgyvendinti atitinkamai
valstybei narei skirtą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal
Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir (arba) 148 straipsnio 4 dalį, arba
padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei narei skirtas priemones,
nustatytas pagal Sutarties 136 straipsnio 1 dalį, (b)
padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei
narei skirtą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal Sutarties 126
straipsnio 7 dalį, (c)
padėti įgyvendinti atitinkamai valstybei
narei skirtą Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal Reglamento
(ES) Nr. .../2011 [dėl makroekonominių skirtumų prevencijos ir
taisymo] 7 straipsnio 2 dalį, jeigu tie pakeitimai būtini, norint
padėti pašalinti makroekonominius skirtumus, arba (d)
norint padidinti esamų BSP fondų
poveikį augimui ir konkurencingumui, kaip nurodyta 4 dalyje, jei
valstybė narė atitinka vieną iš šių sąlygų: i) jai teikiama
Sąjungos finansinė pagalba pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr.
407/2010; ii) jai teikiama
vidutinio laikotarpio finansinė pagalba pagal Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 332/2002[29]; iii) jai teikiama
finansinė pagalba ESM paskolos forma, kaip nustatyta Europos stabilumo
mechanizmo steigimo sutartyje. 2. Valstybė narė per
vieną mėnesį pateikia pasiūlymą dėl
partnerystės sutarties ir atitinkamų programų pakeitimo. Prireikus
Komisija per vieną mėnesį nuo pakeitimų pateikimo pateikia
savo pastabas ir tuomet valstybė narė per vieną mėnesį
pakartotinai pateikia pasiūlymą. 3. Komisijai nepateikus
pastabų arba tinkamai atsižvelgus į pateiktas pastabas, Komisija
nedelsdama priima sprendimą dėl partnerystės sutarties ir
atitinkamų programų pakeitimų patvirtinimo. 4. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei
valstybei narei teikiama finansinė pagalba pagal 1 dalies d punktą ir
jei ta pagalba yra susijusi su koregavimo programa, Komisija gali iš dalies
keisti partnerystės sutartį ir programas be valstybių narių
pasiūlymo, siekdama padidinti esamų BSP fondų poveikį
augimui ir konkurencingumui. Siekdama užtikrinti veiksmingą
partnerystės sutarties ir atitinkamų programų
įgyvendinimą, Komisija dalyvauja jas valdant, kaip nurodyta
koregavimo programoje arba susitarimo memorandume, pasirašytame su atitinkama
valstybe nare. 5. Jeigu valstybė narė
nesiima veiksmų dėl 1 dalyje nurodyto Komisijos reikalavimo arba
nesiima tinkamų veiksmų per vieną mėnesį dėl 2 dalyje
nurodytų Komisijos pastabų, Komisija gali per tris mėnesius nuo
jos pastabų pateikimo įgyvendinimo aktu priimti sprendimą
sustabdyti visus atitinkamų programų mokėjimus arba jų
dalį. 6. Komisija įgyvendinimo
aktais sustabdo visus atitinkamų programų mokėjimus ir
įsipareigojimų vykdymą, arba jų dalį, jeigu: (a)
Taryba nusprendžia, kad valstybė narė
nesilaiko konkrečių Tarybos nurodytų priemonių, kaip
nustatyta Sutarties 136 straipsnio 1 dalyje; (b)
pagal Sutarties 126 straipsnio 8 dalį arba 126
straipsnio 11 dalį Taryba nusprendžia, kad atitinkama valstybė
narė nesiėmė efektyvių veiksmų perviršiniam biudžetui
ištaisyti, (c)
pagal Reglamento (ES) Nr. [...]/2011 [dėl
makroekonominių skirtumų prevencijos ir taisymo] 8 straipsnio 3
dalį Taryba nusprendžia, kad dviem atvejais iš eilės valstybė
narė nepateikė tinkamo taisomųjų veiksmų plano, arba
Taryba priima sprendimą dėl nesilaikymo, kaip nustatyta to reglamento
10 straipsnio 4 dalyje, (d)
Komisija padaro išvadą, kad valstybė
narė nesiėmė priemonių Tarybos reglamente (ES) Nr. 407/2010
arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 nurodytai koregavimo programai
įgyvendinti, ir todėl nusprendžia neleisti sumokėti tai
valstybei narei skirtos finansinės pagalbos, arba (e)
Europos stabilumo mechanizmo valdyba padaro
išvadą, kad dėl ESM finansinės pagalbos, teikiamos kaip ESM
paskola atitinkamai valstybei narei, susieta sąlyga nebuvo įvykdyta
ir todėl nusprendžia nesumokėti jai skirtos stabilumo paramos. 7. Nuspęsdama sustabdyti
visus mokėjimus arba įsipareigojimų vykdymą, arba jų
dalį, kaip atitinkamai nustatyta 5 ir 6 dalyse, Komisija užtikrina, kad
sustabdymas būtų proporcingas ir veiksmingas, atsižvelgdama į
atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ir
užtikrindama vienodą požiūrį į visas valstybes nares,
visų pirma dėl sustabdymo poveikio atitinkamos valstybės
narės ekonomikai. 8. Komisija nedelsdama panaikina
mokėjimų ir įsipareigojimų vykdymo sustabdymą, jeigu
valstybė narė pateikia pasiūlymą dėl partnerystės
sutarties ir atitinkamų programų keitimo, kaip reikalauta Komisijos,
pastaroji jį patvirtina ir, kai taikytina: (a)
Taryba nusprendžia, kad valstybė narė
laikosi konkrečių Tarybos nurodytų priemonių, kaip
nustatyta Sutarties 136 straipsnio 1 dalyje; (b)
perviršinio deficito procedūra sustabdoma
pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 9 straipsnį arba Taryba pagal Sutarties
126 straipsnio 12 dalį nusprendė panaikinti sprendimą dėl
perviršinio biudžeto buvimo; (c)
Taryba patvirtino atitinkamos valstybės
narės pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [PDP reglamentas] 8 straipsnio 2
dalį pateiktą taisomųjų veiksmų planą arba
perviršinio disbalanso procedūra sustabdoma pagal to reglamento 10
straipsnio 5 dalį, arba Taryba pabaigė perviršinio disbalanso
procedūrą pagal to reglamento 11 straipsnį;
(d)
Komisija padarė išvadą, kad valstybė
narė ėmėsi priemonių Tarybos reglamente (ES)
Nr. 407/2010 arba Tarybos reglamente (EB) Nr. 332/2002 nurodytai
koregavimo programai įgyvendinti, ir todėl nusprendžia leisti
sumokėti tai valstybei narei skirtą finansinę pagalbą, arba (e)
Europos stabilumo mechanizmo valdyba padarė
išvadą, kad dėl ESM finansinės pagalbos, teikiamos kaip ESM
paskola atitinkamai valstybei narei, susieta sąlyga buvo įvykdyta ir
todėl nusprendžia sumokėti jai skirtą stabilumo paramą. Be to, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu,
nusprendžia sustabdytus įsipareigojimus pakartotinai įtraukti į
biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo nustatoma
2014–2020 m. laikotarpio daugiametė finansinė programa, 8
straipsnį. 22 straipsnis
Mokėjimų su
laikinais biudžeto sunkumais susiduriančioms valstybėms narėms
didinimas 1. Valstybės narės
prašymu tarpiniai mokėjimai ir galutinis likutis gali būti padidinti,
prie kiekvienam prioritetui pagal ERPF, ESF ir SF arba kiekvienai priemonei
pagal EŽŪFKP ir EJRŽF taikomos bendro finansavimo normos pridėjus 10
procentinių punktų. Padidinta norma, kuri negali būti
didesnė kaip 100 proc., taikoma mokėjimų prašymams,
susijusiems su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo valstybė narė
pateikė prašymą ir vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais,
kuriais valstybė narė atitinka vieną iš šių
sąlygų: (a)
jeigu atitinkama valstybė narė
įvedė eurą ir gauna makrofinansinę paramą iš
Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010[30], (b)
jeigu atitinkama valstybė narė
neįvedė euro ir gauna vidutinio laikotarpio finansinę paramą
pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002[31]; (c)
finansinė parama jai teikiama pagal
2011 m. liepos 11 d. pasirašytą Europos stabilumo mechanizmo
kūrimo sutartį. Pirmoji pastraipa netaikoma programoms,
įgyvendinamoms pagal ETB reglamentą. 2. Neatsižvelgiant į 1
dalį, Sąjungos parama, mokama kaip tarpiniai ir galutinio
likučio mokėjimai, negali viršyti programą patvirtinančiame
Komisijos sprendime nustatytos viešosios paramos sumos ir didžiausios galimos
BSP fondų paramos sumos pagal kiekvieną prioritetą ERPF, ESF ir
SF atveju, arba kiekvieną priemonę EŽŪFKP ir EJRŽF atveju. III ANTRAŠTINĖ DALIS
PROGRAMAVIMAS I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos dėl BSP fondų 23 straipsnis
Programų rengimas 1. BSP fondų parama
įgyvendinama pagal programas laikantis partnerystės sutarties. Kiekviena
programa parengiama 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio
31 d. laikotarpiui. 2. Programas rengia
valstybės narės arba jų paskirtos institucijos,
bendradarbiaudamos su partneriais. 3. Programos teikiamos tuo pat
metu kaip partnerystės sutartis, išskyrus Europos teritorinio
bendradarbiavimo programas – šios programos teikiamos per šešis mėnesius
nuo Bendros strateginės programos patvirtinimo. Prie visų
programų pridedamas 48 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas. 24 straipsnis
Programų turinys 1. Kiekvienoje programoje
nustatoma strategija, kuria įgyvendinant programą prisidedama prie
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos, laikantis
Bendros strateginės programos ir partnerystės sutarties. Kiekvienoje
programoje išdėstoma BSP fondų paramos veiksmingo ir suderinto
įgyvendinimo tvarka ir nurodomi veiksmai, kuriais būtų mažinama
paramos gavėjams tenkanti administracinė našta. 2. Kiekvienoje programoje
nustatomi konkretūs tikslai, BSP fondų paramos finansiniai
asignavimai ir atitinkamas nacionalinis bendras finansavimas. 3. Kiekvienam prioritetui
nurodomi rodikliai, pagal kuriuos vertinama programos įgyvendinimo pažanga
siekiant nustatytų tikslų ir kuriais grindžiama stebėsena,
vertinimas ir rezultatų peržiūra. Šie rodikliai yra: (a)
finansiniai rodikliai, susiję su
paskirstytomis išlaidomis; (b)
našumo rodikliai, susiję su remiamais
veiksmais; (c)
rezultatų rodikliai, susiję su
konkrečiu prioritetu. Konkretiems fondams taikomose taisyklėse
nustatomi kiekvienam BSP fondui taikomi bendri rodikliai; taip
pat gali būti nustatomi konkrečios programos rodikliai. 4. Kiekvienoje programoje,
išskyrus tik techninei pagalbai skirtas programas, apibūdinami veiksmai,
kuriais atsižvelgiama į 7 ir 8 straipsniuose nustatytus principus. 5. Kiekvienoje programoje,
išskyrus skirtas techninei pagalbai pagal konkrečią programą
teikti, nustatoma preliminari paramos klimato kaitos tikslams suma. 6. Valstybės narės
rengia programas remdamosi konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis. 25 straipsnis Programų
patvirtinimo procedūra 1. Komisija, atsižvelgdama
į ex ante vertinimą, vertina programų atitiktį
šiam reglamentui ir konkretiems fondams taikomoms taisyklėms, taip pat
jų veiksmingą indėlį siekiant kiekvienam BSP fondui
nustatytų konkrečių teminių tikslų ir Sąjungos
prioritetų, Bendros strateginės programos ir partnerystės
sutarties tikslų, ir įgyvendinant konkrečioms šalims taikomas
rekomendacijas pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir Tarybos
rekomendacijas, priimtas pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį. Vertinant
visų pirma skiriamas dėmesys programos strategijos, atitinkamų
tikslų, rodiklių, uždavinių ir biudžeto išteklių
paskirstymo tinkamumui. 2. Komisija per tris
mėnesius nuo programos pateikimo dienos pateikia pastabas. Valstybė
narė Komisijai suteikia visą reikalingą papildomą
informaciją ir, kai tinkama, atnaujina siūlomą programą. 3. Laikydamasi konkretiems
fondams taikomų taisyklių, Komisija patvirtina programą ne
vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė
(-ės) narė (-ės) ją oficialiai pateikė, jeigu į
visas Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta, bet ne anksčiau kaip
iki 2014 m. sausio 1 d. arba iki Komisijos sprendimo dėl
partnerystės sutarties patvirtinimo. 26 straipsnis
Programų keitimas 1. Valstybių narių
pateikti prašymai iš dalies keisti programas tinkamai pagrindžiami ir juose
visų pirma nurodomas tikėtinas programos pakeitimų poveikis
siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir
konkrečių programos tikslų, atsižvelgiant į Bendrą
strateginę programą ir partnerystės sutartį. Prašymai
teikiami kartu su atnaujinta programa ir, kai tinkama, atnaujinta
partnerystės sutartimi. Keičiant Europos teritorinio bendradarbiavimo
tikslo programas atitinkama partnerystės sutartis nekeičiama. 2. Komisija vertina pagal 1
dalį pateiktą informaciją, atsižvelgdama į valstybės
narės pateiktą pagrindimą. Komisija gali pateikti pastabas, o
valstybė narė Komisijai pateikia visą reikalingą
papildomą informaciją. Laikydamasi konkretiems fondams taikomų
taisyklių, Komisija patvirtina prašymą iš dalies keisti programas ne
vėliau kaip per penkis mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė
narė jį oficialiai pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo
tinkamai atsižvelgta. Komisijai, prireikus, tuo pat metu iš dalies
pakeičia sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis,
kaip nustatyta 15 straipsnio 3 dalyje. 27 straipsnis
Europos investicijų
banko dalyvavimas 1. Valstybių narių
prašymu EIB gali dalyvauti rengiant partnerystės sutartį, taip pat
veikloje, susijusioje su veiksmų, visų pirma didelės apimties
projektų, rengimu, finansinėmis priemonėmis bei viešojo ir
privačiojo sektorių bendradarbiavimu. 2. Prieš patvirtindama
partnerystės sutartį arba programas Komisija gali konsultuotis su
EIB. 3. Komisija prašymu EIB gali
išnagrinėti didelės apimties projektų techninę kokybę
bei ekonominį ir finansinį gyvybingumą ir padėti jai
dėl numatomų įgyvendinti ar tobulinti finansinių
priemonių. 4. Įgyvendinama šio
reglamento nuostatas Komisija gali skirti dotacijas EIB arba sudaryti
paslaugų sutartis su EIB, susijusias su daugiametėmis iniciatyvomis. Įsipareigojimai
dėl įnašų iš Sąjungos biudžeto šioms dotacijoms ar
paslaugų sutartims vykdomi kasmet. II
SKYRIUS Bendruomenės
inicijuota vietos plėtra 28 straipsnis
Bendruomenės inicijuota
vietos plėtra 1. Bendruomenės inicijuota
vietos plėtra, kuri EŽŪFKP atveju yra vietos plėtra pagal
iniciatyvą LEADER, yra: (a)
vykdoma konkrečiose subregioninėse
teritorijose; (b)
inicijuojama bendruomenės, vietos veiklos
grupių, kurias sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir
ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai ir kuriose sprendimų
priėmimo lygmeniu nei viešojo sektoriaus, nei kurios nors vienos
interesų grupės atstovai turi ne daugiau kaip 49 proc. balsavimo
teisių; (c)
vykdoma įgyvendinant integruotas ir kelis
sektorius aprėpiančias vietos plėtros strategijas; (d)
planuojama atsižvelgiant į vietos poreikius ir
galimybes, apima vietos inovacijų aspektus, tinklų kūrimą
ir, kai tinkama, bendradarbiavimą. 2. BSP fondų parama vietos
plėtrai turi būti nuosekli ir jų tarpusavyje suderinta. Tai
užtikrinama, inter alia, koordinuotai stiprinant pajėgumus,
atrenkant, tvirtinant ir finansuojant vietos plėtros strategijas ir vietos
plėtros grupes. 3. Jeigu pagal 29 straipsnio 3
dalį sudarytas vietos plėtros strategijų atrankos komitetas
nustato, kad atrinktai vietos plėtros strategijai įgyvendinti
reikalinga daugiau negu vieno fondo parama, gali būti paskirtas
pagrindinis fondas. 4. Kai pasirenkamas pagrindinis
fondas, vietos veiklos strategijos einamosios išlaidos, aktyvaus pritaikymo ir
tinklų kūrimo veiklos išlaidos finansuojamos tik iš pagrindinio
fondo. 5. BSP fondų remiama vietos
plėtra vykdoma pagal vieną arba kelis programos prioritetus. 29 straipsnis
Vietos plėtros strategijos 1. Vietos plėtros
strategiją sudaro bent šios sudedamosios dalys: (a)
teritorijos ir gyventojų, kuriems taikoma
strategija, apibrėžtis; (b)
teritorijos vystymosi poreikių analizė ir
galimybės, taip pat pranašumų, trūkumų, galimybių ir
grėsmių analizė; (c)
strategijos ir jos tikslų apibūdinimas,
integruoto ir novatoriško strategijos pobūdžio apibūdinimas,
tikslų hierarchija, taip pat aiškūs, išmatuojami našumo arba
rezultatų tikslai. Strategija turi atitikti
susijusias visų dalyvaujančių BSP fondų programas; (d)
bendruomenės dalyvavimo rengiant
strategiją apibūdinimas; (e)
veiksmų planas, iš kurio būtų
matyti, kaip pagal tikslus nustatomi konkretūs veiksmai; (f)
strategijos valdymo ir stebėsenos tvarkos
apibūdinimas, iš kurio būtų matyti vietos veiklos grupės
pajėgumas įgyvendinti strategiją, ir konkrečios vertinimo
tvarkos apibūdinimas; (g)
strategijos finansinis planas, taip pat planuojamas
kiekvieno BSP fondo lėšų paskirstymas. 2. Valstybės narės
nustato vietos plėtros strategijų atrankos kriterijus. Atrankos
kriterijai gali būti nustatyti konkretiems fondams taikomose
taisyklėse. 3. Vietos plėtros
strategijas atrenka programų vadovaujančiųjų
institucijų tuo tikslu sudarytas komitetas. 4. Vietos plėtros
strategijų atranka ir tvirtinimas baigiami ne vėliau kaip iki
2015 m. gruodžio 31 d. 5. Sprendime dėl vietos
plėtros strategijos patvirtinimo vadovaujančioji institucija nustato
asignavimus iš kiekvieno BSP fondo. Sprendime taip pat nurodomos už
atitinkamų programų įgyvendinimą atsakingų
institucijų funkcijos įgyvendinant visas su strategija susijusias
užduotis. 6. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
susijusius su teritorijos ir gyventojų, kuriems, kaip nustatyta 1 dalies a
punkte, taikoma strategija, apibrėžtimi. 30 straipsnis
Vietos veiklos grupės 1. Vietos veiklos grupės planuoja ir įgyvendina vietos
plėtros strategijas. Valstybės narės nustato vietos veiklos
grupių ir už atitinkamų programų įgyvendinimą
atsakingų institucijų funkcijas įgyvendinant visas su strategija
susijusias užduotis. 2. Vadovaujančioji
institucija užtikrina, kad vietos veiklos grupės iš grupės
išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už
administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai
įformintą bendrą struktūrą. 3. Vietos veiklos grupės
užduotys: (a)
stiprinti vietos subjektų pajėgumus
rengti ir įgyvendinti veiksmus; (b)
rengti nediskriminuojančią ir
skaidrią veiksmų atrankos procedūrą ir kriterijus, kad
būtų išvengta interesų konflikto ir užtikrinta, kad ne mažiau
kaip 50 proc. balsų priimant sprendimus dėl atrankos tektų
ne viešojo sektoriaus partneriams, suteikiama galimybė skųsti
sprendimus dėl atrankos ir leidžiama atranką vykdyti rašytine tvarka; (c)
atrenkant veiksmus ir išdėstant juos pagal
prioritetus, pagal jų indėlį į strategijos uždavinių
ir tikslų įgyvendinimą, užtikrinti derėjimą su vietos
plėtros strategija; (d)
rengti ir skelbti kvietimus teikti paraiškas arba
rengti ir skelbti tęstinio projektų paraiškų teikimo
procedūras, taip pat apibrėžti atrankos kriterijus; (e)
priimti paramos paraiškas ir jas vertinti; (f)
atrinkti veiksmus ir nustatyti paramos sumą
arba, kai tinkama, teikti pasiūlymus už galutinį tinkamumo finansuoti
patikrinimą prieš patvirtinant atsakingai institucijai; (g)
vykdyti vietos plėtros strategijos ir
remiamų veiksmų įgyvendinimo stebėseną bei atlikti
konkrečius vertinimo, susijusio su vietos plėtros strategija,
veiksmus. 31 straipsnis
BSP fondų parama vietos
plėtrai Parama vietos plėtrai apima: (a)
parengiamosios paramos sąnaudas; (b)
veiksmų įgyvendinimą pagal vietos
plėtros strategiją; (c)
vietos veiklos grupės bendradarbiavimo veiklos
rengimą ir įgyvendinimą; (d)
vietos plėtros strategijos einamąsias
išlaidas ir aktyvaus pritaikymo išlaidas, kurios gali sudaryti ne daugiau kaip
25 proc. visų pagal vietos plėtros strategiją patirtų
viešųjų išlaidų. IV ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINĖS PRIEMONĖS 32 straipsnis
Finansinės
priemonės 1. BSP fondai gali būti
naudojami finansinėms priemonėms pagal programas remti,
įskaitant atvejus, kai finansinės priemonės įgyvendinamos
per fondų fondus, kai norima padėti pasiekti konkrečius
prioriteto tikslus, remiantis ex ante vertinimu, per kurį
nustatytas rinkos nepakankamumas, nepakankamai optimali investavimo aplinka
arba investavimo poreikiai. Finansinės priemonės gali būti
derinamos su dotacijomis, palūkanų normos subsidijomis arba
garantinio mokesčio subsidijomis. Tokiu atveju turi
būti tvarkoma atskira kiekvienos finansavimo formos apskaita. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios
taisyklės dėl finansinių priemonių ex ante
vertinimo, galutiniams paramos gavėjams dotacijomis, palūkanų
normos subsidijomis, garantinio mokesčio subsidijomis ir finansinėmis
priemonėmis teikiamos paramos derinimo, papildomos konkrečios
išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės bei taisyklės, kuriose
nurodomos veiklos, kurios negalima remti naudojant finansines priemones,
rūšys. 2. Finansinėmis
priemonėmis remiami galutiniai paramos gavėjai taip pat gali gauti
dotacijas arba kitos formos paramą pagal programą arba kitą iš
Sąjungos biudžeto remiamą priemonę. Tokiu atveju turi būti
tvarkoma atskira kiekvieno finansavimo šaltinio apskaita. 3. Įnašai natūra pagal
finansines priemones nėra tinkamos finansuoti išlaidos, išskyrus
įnašus žeme arba nekilnojamuoju turtu tais atvejais, kai investicijų
tikslas yra remti miestų plėtrą arba miestų
atgaivinimą ir kai žemė arba nekilnojamasis turtas yra investicijos
dalis. Šie įnašai žeme arba nekilnojamuoju turtu yra tinkami finansuoti,
jei įvykdomos 59 straipsnyje nustatytos sąlygos. 33 straipsnis
Finansinių
priemonių įgyvendinimas 1. Įgyvendindamos 32
straipsnį vadovaujančiosios institucijos gali skirti finansinį
įnašą šioms finansinėms priemonėms: (a)
Sąjungos lygmeniu nustatytoms finansinėms
priemonėms, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai valdo Komisija; (b)
nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu ar
tarpvalstybiniu lygmenimis nustatytoms finansinėms priemonėms, kurias
valdo arba už kurių valdymą atsako vadovaujančioji institucija. 2. 1 dalies a punkte nurodytoms
finansinėms priemonėms taikoma Finansinio reglamento VIII
antraštinė dalis. BSP fondų įnašai, skirti 1 dalies a punkte
nurodytoms finansinėms priemonėms, tvarkomi atskirose sąskaitose
ir naudojami, laikantis atitinkamo BSP fondo nustatytų tikslų,
veiksmams ir galutiniams paramos gavėjams remti pagal programą arba
programas, remiantis kuria arba kuriomis tie įnašai buvo skirti. 3. Dėl 1 dalies b punkte
nurodytų finansinių priemonių vadovaujančioji institucija
gali skirti finansinį įnašą šioms finansinėms
priemonėms: (a)
finansinėms priemonėms, kurios atitinka
Komisijos įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal 143 straipsnio 3 dalyje
nustatytą nagrinėjimo procedūrą, nustatytas tipines
sąlygas; (b)
esamoms arba naujoms finansinėms
priemonėms, kurios yra specialiai skirtos numatytiems tikslams siekti ir
atitinka taikomas Sąjungos ir nacionalines taisykles. Komisija pagal 142 straipsnį priima
deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios taisyklės
dėl tam tikrų b punkte nurodytų finansinių priemonių
rūšių ir produktų, kurie gali būti sukurti naudojant tas
priemones. 4. Remdama 1 dalies b punkte
nurodytas finansines priemones vadovaujančioji institucija gali: (a)
investuoti į esamų arba naujų
juridinių asmenų, taip pat finansuojamų kitų BSP fondų
lėšomis, kurių paskirtis – įgyvendinti finansines priemones
laikantis atitinkamų BSP fondų tikslų ir kurie imsis vykdyti
įgyvendinimo užduotis, kapitalą; parama šioms
investicijoms neviršiją sumų, reikalingų naujoms
finansinėms priemonėms įgyvendinti, laikantis šio reglamento
tikslų, arba (b)
įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti: i) Europos
investicijų bankui; ii) pagal taikomas
Sąjungos ir nacionalines taisykles pasirinktoms tarptautinėms
finansų įstaigoms, kuriose valstybė narė yra
akcininkė, arba valstybėje narėje įsteigtoms finansų
įstaigoms, kurių tikslas – siekti viešųjų interesų
kontroliuojant valdžios institucijai; iii) pagal taikomas
Sąjungos ir nacionalines taisykles pasirinktam viešosios arba
privačiosios teisės subjektui; (c)
imtis įgyvendinimo užduotis vykdyti
tiesiogiai, kai finansines priemones sudaro paskolos arba garantijos. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos finansavimo
sutarčių, subjektų, kuriems patikėta vykdyti
įgyvendinimo užduotis, funkcijų ir pareigų, valdymo
sąnaudų ir mokesčių taisyklės. 5. 4 dalies b punkto i ir ii
papunkčiuose nurodyti subjektai, įgyvendindami finansines priemones
per fondų fondus, dalį įgyvendinimo užduočių gali
patikėti vykdyti finansų tarpininkams, jeigu tie subjektai savo atsakomybe
užtikrina, kad finansų tarpininkai atitinka Finansinio reglamento 57
straipsnyje ir 131 straipsnio 1, 1a ir 3 dalyse nustatytus kriterijus. Finansų
tarpininkai pasirenkami pagal atvirą, skaidrią, proporcingą ir
nediskriminuojančią procedūrą, vengiant interesų
konflikto. 6. 4 dalies b punkte nurodyti
subjektai, kuriems patikėta vykdyti įgyvendinimo funkcijas, savo ir
vadovaujančiosios institucijos vardu atidaro patikos sąskaitas. Tokiose
patikos sąskaitose laikomas turtas valdomas pagal patikimo finansų
valdymo principą, laikantis tinkamų rizikos ribojimo ir tinkamo
likvidumo taisyklių. 7. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
kuriuose nustatomos išsamios konkrečių reikalavimų, taikomų
subjektų, kuriems patikėta vykdyti įgyvendinimo užduotis,
valdomo turto perleidimui ir valdymui, taip pat turto valiutos konvertavimui
tarp eurų ir nacionalinės valiutos, taisyklės. 34 straipsnis
Tam tikrų
finansinių priemonių įgyvendinimas 1. Pagal 64 straipsnį
akredituotos įstaigos neatlieka veiksmų, kuriuos vykdant naudojamos
pagal 33 straipsnio 1 dalies a punktą įgyvendintos finansinės
priemonės, patikrų vietoje. Subjektai, kuriems patikėta
įgyvendinti tas finansines priemones, nuolat teikia toms akredituotoms
įstaigoms kontrolės ataskaitas. 2. Už programų auditą
atsakingos įstaigos neatlieka veiksmų, kuriuos vykdant naudojamos
pagal 33 straipsnio 1 dalies a punktą įgyvendintos finansinės
priemonės, audito ir su tomis priemonėmis susijusių valdymo ir
kontrolės sistemų audito. Audito institucijos, nurodytos
susitarimuose dėl tų finansinių priemonių nustatymo, nuolat
teikia už programų auditą atsakingoms įstaigoms kontrolės
ataskaitas. 3. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl
pagal 33 straipsnio 1 dalies a punktą ir 33 straipsnio 4 dalies b punkto
i, ii ir iii papunkčius įgyvendinamų finansinių
priemonių valdymo ir kontrolės tvarkos. 35 straipsnis
Mokėjimo prašymai,
įskaitant finansinių priemonių išlaidas 1. Mokėjimo prašyme
dėl finansinių priemonių, nurodytų 33 straipsnio 1 dalies a
punkte, pateikiama ir atskirai nurodoma visa pagal finansinę priemonę
sumokėtos paramos suma. 2. 33 straipsnio 1 dalies b
punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų
pagal 33 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, atveju į mokėjimo
prašyme nurodomą visą tinkamų finansuoti išlaidų sumą
įtraukiama ir atskirai nurodoma visa finansinei priemonei sumokėtos
arba numatomos sumokėti paramos suma, skirta investicijoms į galutinį
paramos gavėją per iš anksto nustatytą ne ilgesnį kaip
dvejų metų laikotarpį, įskaitant valdymo sąnaudas arba
mokesčius 3. Pagal 2 dalį nustatyta
suma paskesniuose mokėjimo prašymuose atitinkamai koreguojama,
atsižvelgiant į skirtumą tarp anksčiau atitinkamai finansinei
priemonei sumokėtos paramos sumos ir faktinės investicijų į
galutinius paramos gavėjus sumos, įskaitant patirtas valdymo
sąnaudas ir mokesčius. Šios sumos mokėjimo prašyme nurodomos
atskirai. 4. 33 straipsnio 1 dalies b
punkte nurodytų finansinių priemonių, įgyvendintų
pagal 33 straipsnio 4 dalies c punktą, atveju mokėjimo prašyme
nurodoma visa vadovaujančiosios institucijos atliktų
mokėjimų investicijoms į galutinius paramos gavėjus suma. Šios
sumos mokėjimo prašyme nurodomos atskirai. 5. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais
nustatyti konkrečias taisykles dėl mokėjimų
finansinėms priemonėms ir tokių mokėjimų anuliavimo
bei galimų mokėjimo prašymo pasekmių. 36 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
užbaigimo metu 1. Programos užbaigimo metu tinkamos
finansuoti finansinių priemonių išlaidos yra visa faktiškai pagal
finansinę priemonę per tinkamumo finansuoti laikotarpį,
nurodytą 55 straipsnio 2 dalyje, sumokėta suma arba,
garantinių fondų atveju, suma, dėl kurios prisiimti
įsipareigojimai, ir tai yra: (a)
mokėjimai galutiniams paramos gavėjams; (b)
ištekliai, kuriuos įsipareigota skirti pagal
garantijų sutartis, nepaisant to, ar jos dar galioja, ar jų
galiojimas yra pasibaigęs, galimoms nuostolių garantijoms
apmokėti, apskaičiuoti pagal pagrįstą ex ante
rizikos vertinimą ir taikomi atitinkamoms paskoloms arba kitoms rizikos
priemonėms, skirtoms naujoms investicijoms į galutinius paramos
gavėjus; (c)
kapitalizuotos palūkanų normos subsidijos
arba garantinio mokesčio subsidijos, kurias reikia sumokėti per ne ilgesnį
kaip 10 metų laikotarpį po tinkamumo finansuoti laikotarpio,
nustatyto 55 straipsnio 2 dalyje, ir kurios yra naudojamos kartu su
finansinėmis priemonėmis, mokamos į tam tikslui atidarytas
sąlyginio deponavimo sąskaitas ir bus faktiškai išmokėtos pasibaigus
55 straipsnio 2 dalyje nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui, o
paskolų ir kitų rizikos priemonių, išmokėtų ir
skirtų investicijoms į galutinį paramos gavėją, atveju
– per 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą tinkamumo finansuoti
laikotarpį; (d)
atlyginamos patirtos finansinės priemonės
valdymo sąnaudos arba sumokėti valdymo mokesčiai. 2. Nuosavu kapitalu
grindžiamų priemonių ir mikrokreditų atveju kapitalizuotos
valdymo sąnaudos arba mokesčiai, kurie, pasibaigus 55 straipsnio 2
dalyje nurodytam tinkamumo finansuoti laikotarpiui, ne ilgesnį kaip 5
metų laikotarpį bus mokami už per tą tinkamumo finansuoti
laikotarpį įvykdytas investicijas į galutinius paramos
gavėjus ir kuriems negalima taikyti 37 ir 38 straipsnių, gali
būti laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei sumokami į tam
tikslui atidarytas sąlyginio deponavimo sąskaitas. 3. Pagal 1 ir 2 dalis nustatytos
tinkamos finansuoti išlaidos negali viršyti toliau nurodytų sumų
sumos: i) visos BSP
fondų paramos, išmokėtos finansinėms priemonėms, sumos ir ii) atitinkamo
nacionalinio bendro finansavimo sumos. 4. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl
palūkanų normos subsidijų ir garantinio mokesčio
subsidijų metinių išmokų kapitalizavimo sistemos. 37 straipsnis
Palūkanos ir kitas
pelnas, gautas iš BSP fondų paramos finansinėms priemonėms 1. Finansinėms
priemonėms sumokėta BSP fondų parama pervedama į
palūkanines sąskaitas valstybės narės finansų
įstaigose arba laikinai investuojama laikantis patikimo finansų
valdymo principo. 2. Palūkanos ir kitas
pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos BSP fondų
paramos panaudojamos tiems patiems tikslams kaip pradinė BSP fondų
parama pagal tą pačią finansinę priemonę. 3. Vadovaujančioji
institucija užtikrina, kad palūkanų ir kito pelno naudojamas
būtų tinkamai apskaitomas. 38 straipsnis
Prie BSP fondų paramos
priskiriamų išteklių pakartotinis panaudojimas iki programos
užbaigimo 1. Kapitalo ištekliai, kurie
finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų, arba grąžinami
ištekliai, kuriuos buvo įsipareigota skirti pagal garantijų sutartis,
susijusias su BSP fondų parama, pakartotinai panaudojami tolesnėms
investicijoms pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, laikantis
programos arba programų tikslų. 2. Pelnas ir kitos pajamos arba
uždarbis, įskaitant palūkanas, garantijų mokesčius,
dividendus, kapitalo prieaugį arba kitas pajamas, kurios gaunamos iš
investicijų, susijusių su BSP fondų parama finansinei priemonei,
panaudojamos toliau išvardytiems tikslams, kai tinkama, neviršijant reikalingos
sumos: (a)
atlyginamos patirtos finansinės priemonės
valdymo sąnaudos ir sumokėti valdymo mokesčiai; (b)
pirmumo tvarka atlyginama investuotojams, kurie
veikia pagal rinkos ekonomikos investavimo principą ir teikia
išteklių BSP fondų paramai finansinei priemonei arba kartu investuoja
galutinio paramos gavėjo lygmeniu; (c)
tolesnėms investicijoms pagal tas pačias
arba kitas finansines priemones, laikantis programos arba programų
tikslų. 3. Vadovaujančioji
institucija užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nurodyti išteklių ir pajamų
naudojimas būtų tinkamai apskaitomas. 39 straipsnis
Perimtų išteklių
naudojimas po programos užbaigimo Valstybės narės imasi reikiamų
priemonių, užtikrinančių, kad kapitalo ištekliai ir pelnas bei
kitos pajamos arba uždarbis, gautas iš BSP fondų paramos finansinėms
priemonėms, ne trumpiau kaip 10 metų nuo programos užbaigimo
būtų naudojami laikantis programos tikslų. 40 straipsnis
Finansinių
priemonių įgyvendinimo ataskaita 1. Vadovaujančioji
institucija siunčia Komisijai specialią veiksmų, kuriuose
naudojamos finansinės priemonės, ataskaitą, pridedamą prie
metinės įgyvendinimo ataskaitos. 2. 1 dalyse nurodytoje
ataskaitoje pateikiama ši informacija apie kiekvieną finansinę
priemonę: (a)
nurodoma programa ir prioritetas, kuriems teikiama
BSP fondų parama; (b)
apibūdinama finansinė priemonė ir
jos įgyvendinimo tvarka; (c)
nurodomos įstaigos, kurioms patikėtos
įgyvendinimo užduotys; (d)
nurodoma visa paramos finansinei priemonei,
suteiktos pagal programą ir prioritetą, suma, įtraukta į
Komisijai pateiktus mokėjimo prašymus; (e)
nurodoma visa pagal finansinę priemonę
galutiniams paramos gavėjams pagal programą ir prioritetą arba
priemonę sumokėta paramos suma arba garantijų sutarčių
atveju – paramos, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, suma,
įtraukta į Komisijai pateiktus mokėjimo prašymus; (f)
nurodomos pajamos ir grąžintos lėšos
pagal finansinę priemonę; (g)
nurodomas naudojant finansinę priemonę
padarytų investicijų dauginamasis poveikis, investicijų ir
dalyvavimo vertė; (h)
nurodomas finansinės priemonės
indėlis siekiant atitinkamos programos ir prioriteto rodiklių. 3. Remdamasi 143 straipsnio 3
dalyje nurodyta nagrinėjimo procedūra, Komisija įgyvendinimo
aktu patvirtina vienodas stebėsenos ir stebėsenos informacijos
teikimo Komisijai sąlygas, taip pat dėl 33 straipsnio 1 dalies a
punkte nurodytų finansinių priemonių.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA IR VERTINIMAS I SKYRIUS
Stebėsena I skirsnis
Programų stebėsena 41 straipsnis
Stebėsenos komitetas 1. Valstybė narė,
susitarusi su vadovaujančiąja institucija, per tris mėnesius nuo
tos dienos, kai valstybei narei buvo pranešta apie sprendimą, kuriuo
patvirtinama programa, sudaro stebėsenos komitetą programos
įgyvendinimo stebėsenai vykdyti. Valstybė narė gali sudaryti vieną
bendrą visų programų, kurios yra bendrai finansuojamos iš BSP
fondų, stebėsenos komitetą. 2. Kiekvienas stebėsenos
komitetas parengia ir patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. 42 straipsnis
Stebėsenos komiteto
sudėtis 1. Stebėjimo komitetą
sudaro vadovaujančiosios institucijos, tarpinių įstaigų ir
partnerių atstovai. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama
balsavimo teisė. Į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo
programos stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami visų toje
programoje dalyvaujančių trečiųjų šalių atstovai. 2. Komisija dalyvauja
stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. 3. Jeigu prie programos
prisideda EIB, jis gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje
patariamąja teise. 4. Stebėsenos komitetui
pirmininkauja valstybės narės arba vadovaujančiosios
institucijos atstovas. 43 straipsnis
Stebėsenos komiteto
funkcijos 1. Stebėsenos komiteto
posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiamas
programos įgyvendinimas ir pažanga, padaryta siekiant jos tikslų. Tai
atlikdamas jis atsižvelgia į finansinius duomenis, bendrus ir
konkrečius programos rodiklius, taip pat rezultatų rodiklių
pokyčius ir pažangą siekiant kiekybinių tikslų bei veiklos
rezultatų plane nustatytų orientyrų. 2. Stebėsenos komitetas
išsamiai nagrinėja visus klausimus, turinčius poveikio programos
įgyvendinimui. 3. Į stebėsenos
komitetą kreipiamasi konsultacijų ir nuomonės dėl bet
kokių vadovaujančiosios institucijos siūlomų programos
pakeitimų. 4. Stebėsenos komitetas
gali vadovaujančiajai institucijai teikti rekomendacijas dėl
programos įgyvendinimo ir jos vertinimo. Jis vykdo veiksmų,
kurių imtasi pagal jo rekomendacijas, stebėseną. 44 straipsnis
Įgyvendinimo ataskaitos 1. Nuo 2016 m. ir
įskaitant 2022 m. valstybė narė Komisijai teikia
metinę programos įgyvendinimo ankstesniais finansiniais metais
ataskaitą Valstybės narės iki 2023 m.
rugsėjo 30 d. pateikia ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo programų
galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir metinę EŽŪFKP ir
EJRŽF įgyvendinimo ataskaitą. 2. Metinėse
įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie programos ir jos
prioritetų įgyvendinimą – pateikiami finansiniai duomenys,
bendri ir konkretūs programos rodikliai, kiekybiniai tikslai, taip pat
informacija apie rezultatų rodiklių ir veiklos rezultatų plane
nustatytų orientyrų pokyčius. Pateikti duomenys siejami su
visiškai įgyvendintų veiksmų ir pasirinktų veiksmų
rodiklių reikšmėmis. Ataskaitose taip pat nurodomi veiksmai,
kurių imtasi ex ante sąlygoms įvykdyti, visi
klausimai, turintys poveikio programos įgyvendinimui ir įgyvendintos
taisomosios priemonės. 3. 2017 m. pateikiamoje
metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama ir įvertinama 2
dalyje nurodyta informacija ir programos tikslų įgyvendinimo pažanga,
taip pat dėl to, kaip BSP fondai prisidėjo prie rezultatų
rodiklių pokyčių, kai turimi patvirtinantys vertinimo duomenys. Joje
taip pat įvertinamas veiksmų, kuriais siekiama atsižvelgti į 6,
7 ir 8 straipsniuose nustatytus principus, įgyvendinimas ir pateikiama
paramos klimato kaitos tikslams ataskaita. 4. 2019 m. pateikiamoje
metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje
įgyvendinimo ataskaitoje dėl BSP fondų, be 2 ir 3 dalyse
nurodytos informacijos ir įvertinimo, pateikiama informacija apie
programos tikslų įgyvendinimo pažangą, apie jos indėlį
siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos ir
ši pažanga įvertinama. 5. 1–4 dalyse nurodytos
įgyvendinimo ataskaitos laikomos priimtinomis, jeigu jose pateikiama visa
tose dalyse nurodyta informacija. Komisija per 15 darbo dienų nuo
metinės įgyvendinimo ataskaitos gavimo valstybei narei praneša, jei
ataskaita nepriimtina, o jei to nepadaro, ataskaita laikoma priimtina. 6. Komisija išnagrinėja
metinę įgyvendinimo ataskaitą ir savo pastabas dėl jos
valstybei narei pateikia per du mėnesius nuo metinės įgyvendinimo
ataskaitos gavimo ir per 5 mėnesius nuo galutinės ataskaitos gavimo. Jei
Komisija per šį terminą nepateikia pastabų, tariama, kad
ataskaitos priimtos. 7. Komisija gali pateikti
rekomendacijas, kaip spręsti klausimus, kurie turi poveikio programos
įgyvendinimui. Jeigu tokios rekomendacijos pateikiamos,
vadovaujančioji institucija per tris mėnesius informuoja
Komisiją apie tai, kokių taisomųjų priemonių imtasi. 8. Visuomenei skirtos
metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitų santraukos
skelbiamos viešai. 45 straipsnis
Metinis peržiūros
posėdis 1. Metiniai Komisijos ir
kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai
organizuojami kasmet nuo 2016 iki 2022 m. imtinai, juose svarstomi
kiekvienos programos įgyvendinimo rezultatai, atsižvelgiant į
metinę įgyvendinimo ataskaitą ir Komisijos pastabas ir
rekomendacijas, jei jų buvo pateikta. 2. Metiniame peržiūros
posėdyje gali būti aptariama daugiau negu viena programa. 2017 ir
2019 m. metiniuose peržiūros posėdžiuose aptariamos visos
valstybės narės programos, taip pat atsižvelgiama į
valstybės narės pagal 46 straipsnį tais metais pateiktas
pažangos ataskaitas. 3. Valstybė narė ir
Komisija gali susitarti neorganizuoti metinio peržiūros posėdžio
programoms aptarti, išskyrus 2017 ir 2019 m. posėdžius. 4. Metiniams peržiūros
posėdžiams pirmininkauja Komisija. 5. Valstybės narės
užtikrina, kad į visas po posėdžio Komisijos pateiktas pastabas
būtų tinkamai atsižvelgta. II skirsnis
Strateginė pažanga 46 straipsnis
Pažangos ataskaita 1.
Iki 2017 m. birželio 30 d. ir iki
2019 m. birželio 30 d. valstybė narė Komisijai pateikia
partnerystės sutarties įgyvendinimo atitinkamai iki 2016 m.
gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. pažangos ataskaitas. 2.
Pažangos ataskaitoje pateikiama ši informacija ir
įvertinami šie aspektai: (a)
valstybės narės vystymosi poreikių
pokyčiai nuo partnerystės sutarties patvirtinimo; (b)
pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją, visų pirma
pagal kiekvienos programos veiklos rezultatų plane nustatytus orientyrus
ir klimato kaitos tikslams panaudotą paramą; (c)
tai, ar veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant
įvykdyti iki partnerystės sutarties dienos neįvykdytas ex
ante sąlygas, buvo įvykdyti pagal nustatytą grafiką; (d)
priemonių, kuriomis užtikrinamas BSP
fondų ir kitų Sąjungos ir nacionalinių finansavimo
priemonių bei EIB koordinavimas, įgyvendinimas; (e)
pažanga, padaryta įgyvendinant nustatytų
bendradarbiavimo prioritetinių sričių tikslus; (f)
veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant stiprinti
valstybės narės institucijų ir, kai tinkama, paramos
gavėjų pajėgumus administruoti ir naudoti BSP fondų
paramą; (g)
planuojami veiksmai ir atitinkami programų,
skirtų paramos gavėjų administracinei naštai mažinti, tikslai; (h)
5 straipsnyje nurodytų partnerių vaidmuo
įgyvendinant partnerystės sutartį. 3.
Jeigu Komisija per tris mėnesius nuo pažangos
ataskaitos pateikimo nustato, kad pateikta informacija yra neišsami arba
neaiški, ji gali prašyti, kad valstybė narė pateiktų
papildomą informaciją. Valstybė narė
prašomą informaciją Komisijai pateikia per tris mėnesius ir, jei
reikia, atitinkamai patikslina pažangos ataskaitą. 4.
2017 ir 2019 m. Komisija parengia
strateginę ataskaitą, kurioje apibendrina valstybių narių
pažangos ataskaitas, ir ją pateikia Europos Parlamentui, Tarybai,
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 5.
2018 ir 2020 m. Komisija į savo
metinę pažangos ataskaitą, kurią teikia pavasario Europos
Vadovų Tarybai, įtraukia skyrių, kuriame apibendrina
strateginę ataskaitą, visų pirma informaciją apie Sąjungos
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos įgyvendinimo
pažangą.
II SKYRIUS
Vertinimas 47 straipsnis
Bendrosios nuostatos 1. Vertinant siekiama, kad
programos būtų kokybiškiau rengiamos ir įgyvendinamos, taip pat
kad būtų įvertintas jų efektyvumas, veiksmingumas ir
poveikis. Programų poveikis vertinamas remiantis atitinkamų BSP
fondų paskirtimi ir atsižvelgiant į Sąjungos pažangaus, tvaraus
ir integracinio augimo strategijos tikslus[32] bei bendrąjį vidaus produktą
(BVP) ir nedarbą, kai tinkama. 2. Valstybės narės
suteikia išteklius, kurių reikia vertinimams atlikti, ir užtikrina, kad
būtų nustatytos vertinimams reikalingų duomenų,
įskaitant duomenis apie bendrus ir, kai tinkama, konkrečius
programų rodiklius, parengimo ir surinkimo procedūros. 3. Vertinimus atlieka ekspertai,
funkciniu požiūriu nepriklausomi nuo už programos įgyvendinimą
atsakingos institucijos. Komisija pateikia gaires, kaip atlikti vertinimus. 4. Visi vertinimai skelbiami
viešai visa apimtimi. 48 straipsnis
Ex ante vertinimas 1.
Valstybės narės atlieka ex ante
vertinimus, kad pagerintų kiekvienos programos planavimo kokybę. 2.
Už ex ante vertinimų atlikimą
atsako už programų parengimą atsakinga institucija. Ex ante vertinimai Komisijai pateikiami kartu su programa
ir santrauka. Konkretiems fondams taikomose taisyklėse gali būti
nustatyti ribiniai dydžiai, kurių neviršijant ex ante
vertinimas gali būti derinamas su kitos programos vertinimu. 3.
Atliekant ex ante vertinimus vertinama: (a)
kaip prisidedama prie Sąjungos pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategijos, atsižvelgiant į pasirinktus
teminius tikslus ir prioritetus bei nacionalinius ir regionų poreikius; (b)
siūlomos programos ar veiklos vidaus
nuoseklumas ir jo ryšys su kitomis susijusiomis priemonėmis; (c)
paskirtų biudžeto išteklių derėjimas
su programos tikslais; (d)
atrinktų teminių tikslų,
prioritetų ir susijusių tikslų derėjimas su Bendra
strategine programa, partnerystės sutartimi, konkrečioms šalims
skirtomis rekomendacijomis pagal Sutarties 121 straipsnio 2 dalį ir
Tarybos rekomendacijomis, priimtomis pagal Sutarties 148 straipsnio 4
dalį; (e)
siūlomų programos rodiklių
aktualumas ir aiškumas; (f)
kaip numatomais našumo rodikliais bus
prisidėta prie rezultatų įgyvendinimo; (g)
ar siekiami kiekybiniai tikslai yra realistiški
atsižvelgiant į numatomą BSP fondų paramą; (h)
siūlomos paramos formos loginis pagrindimas; (i)
ar pakankami žmogiškieji ir administraciniai
pajėgumai valdyti programą; (j)
ar tinkamos programos stebėsenai ir
vertinimams reikalingų duomenų rinkimo procedūros; (k)
ar veiklos rezultatų plane pasirinkti
orientyrai yra tinkami; (l)
ar suplanuotos priemonės pakankamos
moterų ir vyrų lygybei skatinti, ir diskriminacijos prevencijai; (m)
ar suplanuotos priemonės tinkamos tvariam
vystymuisi skatinti. 4. Kai tinkama, į ex ante
vertinimą įtraukiami reikalavimai dėl strateginio poveikio
aplinkai vertinimo, kaip nustatyta 2001 m. birželio 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų
ir programų pasekmių aplinkai vertinimo[33]. 49 straipsnis
Vertinimas per programavimo
laikotarpį 1. Vadovaujančioji
institucija, remdamasi konkretiems fondams taikomomis taisyklėmis,
parengia ir pateikia kiekvienos programos vertinimo planą. 2. Valstybės narės
užtikrina tinkamus vertinimo pajėgumus. 3. Per programavimo
laikotarpį vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos programos
vertinimus, įskaitant veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimą,
remdamasi vertinimo planu. Bent kartą per programavimo laikotarpį
įvertinama, kaip BSP fondų parama prisideda prie kiekvieno prioriteto
tikslų įgyvendinimo. Stebėsenos komitetas išnagrinėja visus
vertinimus ir siunčia Komisijai. 4. Komisija programas gali
vertinti savo iniciatyva. 50 straipsnis
Ex post vertinimas Ex post
vertinimus atlieka Komisija arba valstybės narės, glaudžiai
bendradarbiaudamos. Per ex post vertinimus
nagrinėjamas BSP fondų veiksmingumas ir efektyvumas, jų
indėlis įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategiją, laikantis konkretiems fondams taikomose taisyklėse
nustatytų konkrečių reikalavimų. Ex post vertinimai
užbaigiami iki 2023 m. gruodžio 31 d.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
TECHNINĖ PAGALBA 51 straipsnis
Komisijos iniciatyva
teikiama techninė pagalba 1. Komisijos iniciatyva arba jos vardu iš BSP fondų galima skirti
paramą pasirengimui, stebėsenai, administracinei ir techninei
pagalbai, vertinimui, auditui ir kontrolės priemonėms, reikalingoms
šiam reglamentui įgyvendinti. Šios priemonės gali būti tokios
(sąrašas neišsamus): (a)
parama projektų rengimui ir vertinimui, taip
pat tais atvejais, kai dalyvauja EIB; (b)
parama institucijų ir administracinių
pajėgumų veiksmingai valdyti BSP fondus stiprinimui; (c)
tyrimai, susiję su Komisijai teikiamomis BSP
fondų ataskaitomis ir sanglaudos ataskaita; (d)
priemonės, susijusios su BSP fondų
analize, valdymu, stebėsena, dalijimusi informacija ir įgyvendinimu
bei priemonės, susijusios su kontrolės sistemų ir techninės
bei administracinės pagalbos įgyvendinimu; (e)
vertinimai, ekspertų ataskaitos ir tyrimai,
įskaitant bendro pobūdžio tyrimus, susijusius su dabartine ir
būsima BSP fondų veikla, kuriuos, kai tinkama, gali atlikti EIB; (f)
veiksmus, skirtus informacijai skleisti, tinklams
kurti, viešinimo veiklai vykdyti, informuotumui didinti, bendradarbiavimui bei
keitimuisi patirtimi, taip pat su trečiosiomis šalimis, skatinti. Siekiant veiksmingesnės komunikacijos su visuomene ir
didesnės komunikacijos veiksmų, kurių imtasi Komisijos
iniciatyva, sinergijos, pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams
skiriamos lėšos taip pat naudojamos Europos Sąjungos politikos
prioritetų, susijusių su šio reglamento bendraisiais tikslais,
koordinuotai komunikacijai; (g)
kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos,
audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įrengimas, eksploatavimas
ir sujungimas; (h)
veiksmai, skirti vertinimo metodams tobulinti,
dalytis informacija apie vertinimo praktiką; (i)
su auditu susiję veiksmai; (j)
nacionalinių ir regioninių
pajėgumų, susijusių su investicijų planavimu, poreikių
vertinimu, finansinių priemonių, bendrų veiksmų planų
ir didelės apimties projektų rengimu, planavimu ir įgyvendinimu,
stiprinimas, taip pat bendros, kartu su EIB įgyvendinamos iniciatyvos. 52 straipsnis
Valstybių narių
techninė pagalba 1. Valstybės narės
iniciatyva iš BSP fondų galima remti pasirengimo, valdymo,
stebėsenos, vertinimo, informavimo ir komunikacijos, tinklų
kūrimo, skundų sprendimo, kontrolės ir audito veiksmus. BSP
fondų paramą valstybė narė gali naudoti remdama veiksmus,
skirtus paramos gavėjų administracinei naštai mažinti, įskaitant
elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, ir veiksmams, skirtiems
valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų
pajėgumų administruoti ir naudoti BSP fondų paramą
stiprinimui. Šie veiksmai gali būti susiję su ankstesniais ir
vėlesniais programavimo laikotarpiais. 2. Konkretiems fondams taikomose
taisyklėse gali būti nurodyti papildomi veiksmai, kuriuos galima
finansuoti kiekvieno BSP fondo techninės pagalbos lėšomis, arba tam
tikri veiksmai gali būti pašalinti iš tokių veiksmų sąrašo.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
BSP FONDŲ FINANSINĖ PARAMA I SKYRIUS
BSP fondų parama 53 straipsnis
Bendro finansavimo normų
nustatymas 1. Komisijos sprendime, kuriuo
patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma arba normos, ir
didžiausia galima BSP fondų paramos suma, remiantis konkrečiam fondui
taikomomis taisyklėmis. 2 Komisijos iniciatyva arba jos
vardu įgyvendinamos techninės pagalbos priemonės gali būti
finansuojamos 100 proc. 54 straipsnis
Veiksmai, iš kurių
gaunama pajamų 1. Grynosios pajamos, gautos per
tam tikrą ataskaitinį laikotarpį užbaigus veiksmą,
nustatomos iš anksto vienu iš šių metodų: a) tam tikro tipo
veiksmui taikant procentais išreikštą fiksuoto dydžio sumą; b) apskaičiuojama
dabartinė grynųjų veiksmo pajamų vertė atsižvelgiant
į principą „teršėjas moka“ ir, jei tinkama, į nuosavo
kapitalo aspektus, susijusius su santykine atitinkamos valstybės
narės gerove. Finansuoti tinkamos veiksmo išlaidos negali
viršyti sumos, gautos iš dabartinės investicijų sąnaudų
vertės atėmus dabartinę grynųjų pajamų
vertę, nustatytą pagal vieną iš tų metodų. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose apibrėžiama a punkte
nurodyta fiksuoto dydžio suma. Komisija patvirtina b punkte nurodytą
metodiką, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 143 straipsnio 3
dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 2. Tais atvejais, kai
pajamų objektyviai apskaičiuoti pagal 1 dalyje nurodytus metodus iš
anksto neįmanoma, per trejus metus nuo veiksmo užbaigimo arba iki
2023 m. rugsėjo 30 d. (taikoma ankstesnė iš šių
datų) gautos pajamos išskaitomos iš Komisijai deklaruojamų išlaidų. 3. 1 ir 2 dalys taikomos tik
veiksmams, kurių visos sąnaudos viršija 1 000 000 EUR. 4. Šis straipsnis netaikomas
ESF. 5. 1 ir 2 dalys netaikomos
veiksmams, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, paramai
finansinėms priemonėms arba finansinių priemonių paramai.
II SKYRIUS
Išlaidų tinkamumas finansuoti ir trukmė 55 straipsnis
Tinkamumas finansuoti 1.
Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal
nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba
konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios
taisyklės. 2.
Išlaidos yra tinkamos finansuoti iš BSP fondų,
jeigu jos paramos gavėjo faktiškai patirtos ir apmokėtos per
laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba 2014 m.
sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2022
m. gruodžio 31 d. Be to, išlaidos yra tinkamos finansuoti iš EŽŪFKP
ir EJRŽF tik tuo atveju, jeigu mokėjimo agentūra faktiškai
sumokėjo atitinkamos pagalbos lėšas per laikotarpį nuo
2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3.
Jeigu sąnaudos atlyginamos remiantis 57
straipsnio 1 dalies b ir c punktais, veiksmai, kurių išlaidos atlyginamos,
turi būti vykdomi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m.
gruodžio 31 d. 4.
Veiksmai negali būti atrinkti, kad jiems
būtų teikiama BSP fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti
finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai
institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, nepaisant
to, ar paramos gavėjas atliko visus su jais susijusius mokėjimus. 5.
Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 51 straipsnyje
nustatytų Komisijos iniciatyva teikiamos techninės pagalbos tinkamumo
finansuoti taisyklių. 6.
Iš tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų,
nurodomų galutiniame paramos gavėjo pateikiamame mokėjimo
prašyme, išskaitomos grynosios tiesiogiai iš veiksmo per jo įgyvendinimo
laikotarpį gautos pajamos, į kurias veiksmo patvirtinimo metu nebuvo
atsižvelgta. Ši taisyklė netaikoma finansinėms
priemonėms ir apdovanojimams. 7.
Jeigu išlaidos tampa tinkamos finansuoti dėl
programos pakeitimų, jos laikomos tinkamomis finansuoti tik nuo prašymo iš
dalies keisti programą pateikimo Komisijai. 8.
Veiksmui gali būti skiriama vieno arba
kelių BSP fondų parama ir kitų Sąjungos priemonių
parama, jeigu į mokėjimo prašymą dėl atlyginimo iš vieno
BSP fondo įtraukta išlaidų dalis nėra remiama iš kito fondo arba
kita Sąjungos priemone, arba iš to paties fondo pagal kitą
programą. 56 straipsnis
Paramos formos Iš BSP fondų parama teikiama kaip
dotacijos, apdovanojimai, grąžintina pagalba ar finansinės
priemonės arba šių priemonių derinys. Grąžintinos
pagalbos atveju paramą suteikusiai įstaigai arba kitai valstybės
narės įstaigai grąžinta parama laikoma atskiroje sąskaitoje
ir pakartotinai panaudojama tam pačiam tikslui arba laikantis programos tikslų. 57 straipsnis
Dotacijų formos 1. Dotacijos gali būti
teikiamos taip: (a)
atlyginant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas
sąnaudas kartu su, jei yra, įnašais natūra ir
nusidėvėjimu; (b)
pagal standartinius vieneto įkainius; (c)
pagal vienkartines išmokas, neviršijant
100 000 EUR viešojo įnašo; (d)
pagal fiksuoto dydžio sumas, kai finansavimas
apskaičiuojamas kaip procentinė vienos ar kelių nurodytų
sąnaudų kategorijų dalis. 2. 1 dalyje nurodytos
galimybės gali būti derinamos tik tada, kai kiekviena jų taikoma
skirtingai sąnaudų kategorijai arba kai yra taikomos skirtingiems
veiksmą sudarantiems projektams arba nuosekliems veiksmo etapams. 3. Jeigu veiksmas arba veiksmo
dalį sudarantis projektas įgyvendinamas tik perkant darbus, prekes
arba paslaugas, taikomas tik 1 dalies a punktas. Jeigu pirkimas pagal veiksmą
arba veiksmo dalį sudarantį projektą apsiriboja tik tam tikromis
sąnaudų kategorijomis, gali būti taikomos visos 1 dalyje
nurodytos galimybės. 4. 1 dalies b, c ir d punktuose
nurodytos sumos nustatomos, remiantis: (a)
sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo
metodu, pagrįstu: i) statistiniais
duomenimis arba kita objektyvia informacija, arba ii) patikrintais
ankstesniais konkrečių paramos gavėjų duomenimis arba
taikant jų įprastas sąnaudų apskaitos normas; (b)
pagal Sąjungos politikos sritis panašaus
pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams taikomais metodais ir
atitinkamais standartiniais vieneto įkainiais, vienkartinėmis
išmokomis ir fiksuoto dydžio sumomis; (c)
pagal valstybių narių visiškai
finansuojamas dotacijų programas panašaus pobūdžio veiksmui ir
panašiems paramos gavėjams taikomais metodais ir atitinkamais
standartiniais vieneto įkainiais, vienkartinėmis išmokomis ir
fiksuoto dydžio sumomis; (d)
šiame reglamente arba konkretiems fondams taikomose
taisyklėse nustatytomis normomis. 5. Dokumente, kuriame nustatomos
kiekvieno veiksmo rėmimo sąlygos, taip pat nurodomas metodas,
taikytinas nustatant veiksmo sąnaudas, ir dotacijos mokėjimo
sąlygos. 58 straipsnis Netiesioginių
sąnaudų finansavimas pagal fiksuoto dydžio sumas dotacijų atveju Jeigu įgyvendinant veiksmą
patiriamos netiesioginės sąnaudos, jas galima apskaičiuoti
taikant fiksuoto dydžio sumas vienu iš šių būdų: (a)
taikant fiksuoto dydžio sumą, kurią
sudaro iki 20 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų, kai
fiksuoto dydžio suma apskaičiuojama taikant sąžiningą,
nešališką ir patikrinamą metodą arba metodą, taikomą
įgyvendinant tik valstybės narės finansuojamas dotacijų
programas, skirtas panašaus pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams; (b)
fiksuoto dydžio sumą, kurią sudaro
15 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo
sąnaudų; (c)
fiksuoto dydžio sumą, taikomą tinkamoms
finansuoti sąnaudoms, remiantis esamais metodais ir atitinkamomis
normomis, kurios pagal Sąjungos politikos sritis taikomos panašaus
pobūdžio veiksmui ir panašiems paramos gavėjams. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl c punkte nurodytos
fiksuoto dydžio sumos ir susijusių metodų apibrėžties. 59 straipsnis
Specialiosios dotacijų
tinkamumo finansuoti taisyklės 1.
Įnašai natūra, kai įvykdomi darbai,
suteikiamos prekės, paslaugos, žemė ir nekilnojamasis turtas ir kai
sąskaitomis faktūromis arba lygiavertę įrodomąją
galią turinčiais dokumentais pagrįsti piniginiai mokėjimai
neatliekami, gali būti tinkamos finansuoti, jeigu tai leidžiama pagal BSP
fondų ir programos tinkamumo finansuoti taisykles ir jeigu įvykdomos
visos šios sąlygos: (a)
veiksmui sumokėta viešoji parama, kurią
taip pat sudaro įnašai natūra, iki veiksmo įgyvendinimo pabaigos
neviršija visos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neįskaitant
įnašo natūra; (b)
įnašams natūra priskiriama vertė
nėra didesnė už atitinkamas rinkoje paprastai pripažįstamas
sąnaudas; (c)
įnašų vertę ir suteikimą galima
įvertinti ir patikrinti remiantis nepriklausomais šaltiniais; (d)
jeigu suteikiama žemė arba nekilnojamasis
turtas, vertę patikrino nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba
tinkamai įgaliota oficiali įstaiga ir ta vertė neviršija 3
dalies b punkte nustatytos ribos; (e)
jeigu įnašą natūra sudaro
neapmokamas darbas, to darbo vertė nustatoma atsižvelgiant į patikrintą
jam skirtą laiką ir atlygio už lygiavertį darbą dydį. 2.
Nusidėvėjimo sąnaudos gali būti
laikomos tinkamomis finansuoti, jei įvykdomos šios sąlygos: (a)
tai leidžiama programos tinkamumo finansuoti
taisyklėse; (b)
išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta
patvirtinančiaisiais dokumentais, turinčiais sąskaitoms
faktūroms lygiavertę įrodomąją galią, jei
išlaidos atlyginamos 57 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka; (c)
sąnaudos susijusios tik su paramos veiksmui
galiojimo laikotarpiu; (d)
nudėvimam turtui įsigyti nebuvo
panaudotos viešosios dotacijos. 3.
Šios sąnaudos nėra tinkamos finansuoti iš
BSP fondų: (a)
skolos palūkanos; (b)
neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimas už
sumą, viršijančią 10 proc. atitinkamo veiksmo visų
tinkamų finansuoti išlaidų. Išskirtiniais ir
tinkamai pagrįstais atvejais galima leisti, kad įgyvendinant
veiksmus, susijusius su aplinkos apsauga, ši dalis būtų didesnė; (c)
pridėtinės vertės mokestis. PVM sumos gali būti tinkamos finansuoti, jei pagal nacionalinius
PVM teisės aktus jos nėra susigrąžinamos ir jas sumokėjęs
paramos gavėjas nėra neapmokestinamasis asmuo, kaip nustatyta
Direktyvos 2006/112/EB 13 straipsnio 1 dalyje, o tos PVM sumos nėra
patirtos teikiant infrastruktūrą. 60 straipsnis
Veiksmų tinkamumas
finansuoti atsižvelgiant į jų vykdymo vietą 1. Laikantis 2 ir 3 dalyse
nurodytų išlygų ir konkretiems fondams taikomų taisyklių,
iš BSP fondų remiami veiksmai vykdomi programos, pagal kurią jie yra
remiami, įgyvendinimo teritorijoje (toliau – programos įgyvendinimo
teritorija). 2. Vadovaujančioji institucija
gali sutikti, kad veiksmas būtų įgyvendintas ne programos
įgyvendinimo teritorijoje, tačiau Sąjungoje, jei įvykdomos
visos šios sąlygos: (a)
veiksmas naudingas programos įgyvendinimo
teritorijai; (b)
visa veiksmams, įgyvendinamiems ne programos
įgyvendinimo teritorijoje, pagal programą skirta suma neviršija
10 proc. paramos iš ERPF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetų
lygmeniu arba 3 proc. EŽŪFKP fondo paramos programų lygmeniu; (c)
stebėsenos komitetas pritarė atitinkamam
veiksmui arba atitinkamo pobūdžio veiksmams; (d)
programos institucijų prievolės,
susijusios su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu, už programą, pagal
kurią veiksmui suteikta parama, atsakingų institucijų yra
įvykdytos, arba šios institucijos yra sudariusios susitarimus su
teritorijos, kurioje įgyvendinamas veiksmas, institucijomis, jeigu 2
dalies a punkte nustatytos sąlygos ir su veiksmo valdymu, kontrole ir
auditu susijusios prievolė yra įvykdytos. 3. Veiksmų, susijusių
su skatinamąja veikla, išlaidos gali būti patirtos ne Sąjungoje,
jeigu 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir su veiksmo valdymu, kontrole
ir auditu susijusios prievolės įvykdytos. 4.
1–3 dalys netaikomos Europos teritorinio
bendradarbiavimo tikslui skirtoms arba ESF remiamoms programoms. 61 straipsnis
Veiksmų trukmė 1. Pagal veiksmą, kurį
sudaro investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės
investicijos, skirtas BSP fondų įnašas grąžinamas, jeigu per
penkerius metus nuo galutinio mokėjimo paramos gavėjui arba per
valstybės pagalbos taisyklėse, jei jos taikomos, nustatytą
laikotarpį: (a)
gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama; (b)
pasikeičia infrastruktūros objekto
nuosavybės teisės, todėl įmonė arba viešojo sektoriaus
institucija įgyja nepagrįstą pranašumą, arba (c)
iš esmės pasikeičia veiksmo pobūdis,
tikslai arba įgyvendinimo sąlygos ir tai pakenkia pradiniams jo
tikslams. Neteisėtai pagal veiksmą sumokėtas
sumas valstybės narės susigrąžina. 2. ESF remiamus veiksmus ir
kitų BSP fondų remiamus veiksmus, kuriuos sudaro ne investicijos
į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos, fondų
įnašas grąžinamas tik tada, jei pagal juos taikoma prievolė
išlaikyti investiciją pagal taikomas valstybės pagalbos taisykles ir
jei gamybinė veikla nutraukiama arba perkeliama per tose taisyklėse
nustatytą laikotarpį. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos
finansinėms priemonėms skirtiems įnašams arba finansinių
priemonių įnašams arba veiksmui skirtiems įnašams, jeigu su tuo
veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio
bankroto. 4. 1
ir 2 dalys netaikomos investicinę paramą gaunantiems fiziniams
asmenims, kurie pasibaigus investiciniam veiksmui tampa atitinkančiais EGF
(Reglamentas [/2012], kuriuo įsteigiamas Europos prisitaikymo prie
globalizacijos padarinių fondas) paramos reikalavimus ir ją gauna,
jeigu ta investicija yra tiesiogiai susijusi su veikla, tinkama EGF paramai
gauti.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMAS IR KONTROLĖ I SKYRIUS
Valdymo ir kontrolės sistemos 62 straipsnis
Bendrieji valdymo ir
kontrolės sistemų principai Valdymo ir kontrolės sistemose: (a)
apibūdinamos kiekvienos institucijos valdymo
ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas toje
institucijoje; (b)
nurodoma, kaip turi būti laikomasi
funkcijų atskyrimo tarp šių institucijų ir šių
institucijų viduje principo; (c)
nustatomos procedūros, užtikrinančios
deklaruojamų išlaidų teisingumą ir tvarkingumą; (d)
veikia kompiuterizuotos apskaitos sistemos, skirtos
finansiniams duomenims ir duomenims apie rodiklius stebėsenos ir
atsiskaitymo tikslais saugoti ir perduoti; (e)
nustatoma atsiskaitymo ir stebėsenos sistema,
kai atsakingoji institucija patiki vykdyti funkcijas kitai institucijai; (f)
numatoma valdymo ir kontrolės sistemų
veikimo audito tvarka; (g)
numatomos tinkamos audito sekos užtikrinimo
sistemos ir procedūros; (h)
numatomos pažeidimų, įskaitant
sukčiavimą, prevencijos, nustatymo ir taisymo priemonės ir netinkamai
išmokėtų lėšų susigrąžinimo tvarka. 63 straipsnis
Valstybių narių
pareigos 1. Valstybės narės
vykdo valdymo, kontrolės ir audito prievoles ir prisiima atitinkamą
atsakomybę, kaip nustatyta pasidalijamojo valdymo taisyklėse,
pateiktose Finansiniame reglamente ir konkretiems fondams taikomose
taisyklėse. Vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu valstybės
narės yra atsakingos už programų valdymą ir kontrolę. 2. Valstybės narės
užtikrina, kad programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų
nustatytos laikantis konkretiems fondams taikomų taisyklių ir
būtų veiksmingos. 3. Valstybės narės
nustato ir įgyvendina procedūrą, pagal kurią nepriklausomai
nagrinėjami ir sprendžiami skundai dėl BSP fondų bendrai
finansuojamų veiksmų atrankos arba įgyvendinimo. Valstybės
narės, gavusios prašymą, apie jų nagrinėjimo rezultatus
praneša Komisijai. 4. Visa oficialia informacija
tarp valstybės narės ir Komisijos keičiamasi Komisijos nustatyta
elektroninio keitimosi duomenimis sistema.
II SKYRIUS
Valdymo ir kontrolės institucijų akreditavimas 64 straipsnis
Akreditavimas
ir koordinavimas 1. Remiantis Finansinio
reglamento 56 straipsnio 3 dalimi, visos už išlaidų pagal BSP fondus
valdymą ir kontrolę atsakingos institucijos akredituojamos oficialiu
ministerijos lygmens akreditavimo institucijos sprendimu. 2. Akreditacija suteikiama,
jeigu institucija atitinka konkretiems fondams taikomose taisyklėse
nustatytus akreditavimo kriterijus dėl vidaus aplinkos, kontrolės
veiklos, informacijos ir komunikacijos bei stebėsenos. 3. Akreditacija grindžiama
nepriklausomos audito institucijos, vertinančios akredituojamos
institucijos atitiktį taikytiniems kriterijams, nuomone. Nepriklausoma
audito institucija vykdo veiklą, vadovaudamasi tarptautiniu mastu
pripažintais audito standartais. 4. Akreditavimo institucija
prižiūri akredituotą instituciją ir oficialiu sprendimu
panaikina akreditaciją, jei nesilaikoma vieno arba kelių akreditavimo
kriterijų, nebent akredituota institucija per bandomąjį laikotarpį,
kurį akreditavimo institucija nustato remdamasi problemos
sudėtingumu, imasi reikiamų taisomųjų veiksmų. Akreditavimo
institucija nedelsdama praneša Komisijai apie visus sprendimus nustatyti
akredituotai įstaigai bandomąjį laikotarpį ir apie
sprendimus panaikinti akreditaciją. 5. Valstybė narė gali
paskirti koordinavimo instituciją, kuri palaiko ryšius su Komisija ir
teikia jai informaciją, skatina suderintai taikyti Sąjungos
taisykles, rengia apibendrinamąją ataskaitą, kurioje
nacionaliniu lygmeniu apžvelgiamos visos valdymo deklaracijos ir audito
nuomonės bei koordinuoja taisomųjų veiksmų dėl bendro
pobūdžio trūkumų įgyvendinimą. . 6. Nepažeidžiant konkretiems
fondams taikomų taisyklių, pagal 1 dalį akredituotinos
institucijos yra šios: (a)
ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo –
vadovaujančiosios institucijos ir, kai tinkama, sertifikavimo
institucijos; (b)
EŽŪFKP ir EJRŽF – mokėjimo
agentūros.
III SKYRIUS
Komisijos įgaliojimai ir pareigos 65 straipsnis
Komisijos įgaliojimai ir
pareigos 1. Komisija, remdamasi turima informacija, įskaitant gautą per
akreditacijos procedūrą, metinę valdymo deklaraciją,
metines kontrolės ataskaitas, metinę audito nuomonę, metinę
įgyvendinimo ataskaitą ir nacionalinių bei Sąjungos
instituciją atliktą auditą, įsitikina, ar valstybės
narės yra nustačiusios šį reglamentą ir konkretiems fondams
taikomas taisykles atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir ar
šios sistemos įgyvendinant programas yra veiksmingos. 2. Nepažeidžiant valstybių
narių atliekamo audito, Komisijos pareigūnai arba įgaliotieji
Komisijos atstovai, tinkamai iš anksto pranešę, gali atlikti auditą
arba patikrinimus vietoje. Per tokį auditą arba patikrinimus gali
būti visų pirma tikrinama, ar programos arba jos dalies ar
veiksmų valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos, ir vertinama,
ar veiksmų arba programų finansų valdymas yra patikimas. Valstybės
narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti
atliekant tokį auditą. Komisijos pareigūnai ar įgaliotieji
Komisijos atstovai, tinkamai įgalioti atlikti auditą vietoje, turi
teisę susipažinti su visais duomenimis, dokumentais ir metaduomenimis,
susijusiais su BSP fondų remiamais veiksmais arba valdymo ir
kontrolės sistemomis, nepaisant to, kokioje terpėje jie yra saugomi. Valstybė narė, gavusi prašymą, Komisijai pateikia
tokių duomenų, dokumentų ir metaduomenų kopijas. Šioje dalyje nurodyta teisė neturi
įtakos nacionalinių nuostatų, pagal kurias tam tikrus veiksmus
atlieka tik specialiai pagal nacionalinius teisės aktus paskirti atstovai,
taikymui. Komisijos pareigūnai ir įgaliotieji
atstovai, inter alia, nedalyvauja gyvenamojoje vietoje atliekamuose
patikrinimuose ar oficialiose asmenų apklausose pagal nacionalinius
teisės aktus. Tačiau jie gali naudotis tokiu būdu gauta
informacija. 3. Komisija gali reikalauti, kad
valstybės narės imtųsi veiksmų užtikrindamos, kad jų
valdymo ir kontrolės sistemos veiktų efektyviai arba išlaidos
atitiktų konkretiems fondams taikomas taisykles. 4. Komisija gali reikalauti, kad
valstybė narė išnagrinėtų Komisijai pateiktą
skundą dėl BSP fondų bendrai finansuojamų veiksmų
atrankos ar įgyvendinimo arba dėl valdymo ir kontrolės sistemos
veikimo.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSŲ VALDYMAS, SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS IR FINANSINĖS
PATAISOS, ĮSIPAREIGOJIMŲ PANAIKINIMAS I SKYRIUS
Finansų valdymas 66 straipsnis
Biudžetiniai įsipareigojimai Sąjungos biudžetiniai
įsipareigojimai dėl kiekvienos programos 2014 m. sausio
1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdomi kiekvienam
fondui skirtomis metinėmis išmokomis. Komisijos
sprendimas, kuriuo patvirtinama programa, yra finansavimo sprendimas pagal
Finansinio reglamento 75 straipsnio 2 dalį, ir pranešus apie jį
susijusiai valstybei narei jis tampa teisiniu įsipareigojimu pagal tą
reglamentą. Komisijai patvirtinus programą
prisiimamas pirmosios išmokos biudžetinis įsipareigojimas dėl tos
programos. Komisija prisiima biudžetinius
įsipareigojimus dėl paskesnių išmokų iki kiekvienų
metų gegužės 1 d., remdamasi antroje pastraipoje nurodytu
sprendimu, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas Finansinio reglamento 13 straipsnis. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl
veiklos lėšų bei augimo ir konkurencingumo rezervų priimami
pagal Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinami programos pakeitimai. 67 straipsnis
Bendros mokėjimų
taisyklės 1. Komisija BSP fondų
įnašus kiekvienai programai moka pagal biudžeto asignavimus ir
atsižvelgdama į turimas lėšas. Kiekvienas mokėjimas priskiriamas
seniausiam dar neįvykdytam atitinkamo fondo biudžetiniam
įsipareigojimui. 2. Mokėjimai vykdomi kaip
išankstiniai, tarpiniai, metinio likučio ir, kai taikytina, galutinio likučio
mokėjimai. 3. 57 straipsnio 1 dalies b, c
ir d punktuose nurodytos paramos atveju paramos gavėjui sumokėtos
sumos yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis. 68 straipsnis
Bendros tarpinių,
metinio likučio ir, kai taikytina, galutinio likučio
mokėjimų apskaičiavimo taisyklės Sumos, atlyginamos kaip tarpiniai, metinio
likučio ir, kai taikytina, galutinio likučio mokėjimai,
apskaičiuojamos pagal konkretiems fondams taikomas taisykles. Šios sumos nustatomos kaip tinkamoms finansuoti išlaidoms taikytinos
konkrečios bendro finansavimo normos funkcija. 69 straipsnis
Mokėjimo prašymai 1. Konkreti mokėjimo
prašymų teikimo procedūra ir teiktina informacija nustatomos
konkretiems fondams taikomose taisyklėse. 2. Komisijai teiktiname
mokėjimo prašyme nurodoma visa informacija, būtina Komisijai
sąskaitoms pagal Finansinio reglamento [...] straipsnį parengti. 70 straipsnis
Kaupiamoji išankstinio
finansavimo ir tarpinių mokėjimų suma 1. Kaupiamoji Komisijos
išankstinio finansavimo ir tarpinių mokėjimų suma, ir, kai
taikytina, metinio likučio suma, neviršija 95 proc. BSP fondų
įnašo programai. 2. Kai pasiekiama 95 proc.
riba, valstybės narės toliau teikia mokėjimo prašymus Komisijai. 71 straipsnis
Euro naudojimas Valstybių narių pateiktose
programose, išlaidų sąmatose, išlaidų suvestinėse,
mokėjimo prašymuose, metinėse sąskaitose ir metinėje bei
galutinėje įgyvendinimo ataskaitose nurodomos sumos išreiškiamos
eurais. 72 straipsnis
Pradinio išankstinio
finansavimo mokėjimas 1. Komisijai priėmus
sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, Komisija sumoka pradinę
išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Pradinė
išankstinio finansavimo suma mokama dalimis, remiantis biudžeto poreikiais. Dalys
nustatomos konkretiems fondams taikomose taisyklėse. 2. Išankstinis finansavimas
naudojamas tik mokėjimams paramos gavėjams įgyvendinant
programą. Jis nedelsiant suteikiamas atsakingai institucijai, kad ši
galėtų jį naudoti tam tikslui. 73 straipsnis
Išankstinio finansavimo
patvirtinimas Sumokėta išankstinio finansavimo suma
Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigus
programą. 74 straipsnis
Mokėjimo termino
sustabdymas 1. Tarpinio mokėjimo
prašymo terminą Finansiniame reglamente nurodytas įgaliotasis
leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti ne ilgesniam kaip
devynių mėnesių laikotarpiui, jei: (a)
iš nacionalinės arba Sąjungos audito
institucijos pateiktos informacijos matyti, kad esama svarbių valdymo ir
kontrolės sistemų veikimo trūkumų; (b)
įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas
turi atlikti papildomus patikrinimus, nes gavo informacijos, kad mokėjimo
prašyme nurodytos išlaidos yra susijusios su pažeidimu, turinčiu
sunkių finansinių pasekmių; (c)
nepateikiamas kuris nors iš 75 straipsnio 1 dalyje
nurodytų dokumentų. 2. Įgaliotasis leidimus
suteikiantis pareigūnas gali sustabdymą taikyti tik tai mokėjimo
prašyme nurodytų išlaidų daliai, kurią paveikė 1 dalyje
nurodyti veiksniai. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas
nedelsdamas informuoja valstybę narę ir
vadovaujančiąją instituciją apie sustabdymo priežastį
ir prašo ištaisyti padėtį. Įgaliotasis leidimus suteikiantis
pareigūnas nedelsdamas panaikina sustabdymą, kai įvykdomos
reikiamos priemonės. II SKYRIUS
Sąskaitų patvirtinimas ir finansinės pataisos 75 straipsnis
Informacijos pateikimas 1. Valstybė narė iki
kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui vasario 1 d.
pagal Finansinio reglamento 56 straipsnį pateikia Komisijai šiuos
dokumentus ir informaciją: (a)
pagal 64 straipsnių akredituotų
institucijų patvirtintas metines sąskaitas: (b)
valdymo patikinimo deklaraciją apie
metinių sąskaitų išsamumą, tikslumą ir
teisingumą, tinkamą vidaus valdymo ir kontrolės sistemų
veikimą, atitinkamų sandorių teisėtumą ir tvarkingumą
bei patikimo finansų valdymo principo laikymąsi;
(c)
visų atliktų audito ir kontrolės
veiksmų apibendrintą ataskaitą, taip pat sisteminių arba
pasikartojančių trūkumų analizę bei informaciją
apie įgyvendintus arba planuojamus taisomuosius veiksmus; (d)
paskirtos nepriklausomos audito institucijos audito
nuomonę dėl valdymo patikinimo deklaracijos apie metinių
sąskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą,
tinkamą vidaus valdymo ir kontrolės sistemų veikimą,
atitinkamų sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, patikimo
finansų valdymo principo laikymąsi, ir pridedamą audito, susijusio
su ataskaitiniais metais, dėl kurių teikiama nuomonė,
kontrolės ataskaitą, kurioje nurodomi to audito nustatyti faktai. 2. Komisijos prašymu
valstybė narė pateikia Komisijai papildomą informaciją. Jeigu
valstybė narė nepateikia prašomos informacijos iki Komisijos
nustatyto jos pateikimo termino, Komisija gali priimti sprendimą dėl
sąskaitų patvirtinimo remdamasi turima informacija. 3. Valstybė narė iki
kitų metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui [vasario 15 d.]
pagal Finansinio reglamento 56 straipsnio 5 dalies paskutinę
pastraipą pateikia Komisijai apibendrintą ataskaitą. 76 straipsnis
Sąskaitų
patvirtinimas 1. Komisija iki kitų
metų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui balandžio 30 d.,
laikydamasi konkretiems fondams taikomų taisyklių, pateikia sprendimą
dėl kiekvienos programos pagal 64 straipsnį akredituotų
įstaigų sąskaitų patvirtinimo. Patvirtinimo sprendime
atsižvelgiama į pateiktų metinių sąskaitų
išsamumą, tikslumą ir teisingumą ir nepažeidžiamos bet
kokių vėlesnių finansinių pataisų nuostatos. 2. Metinio patvirtinimo tvarka
nustatoma konkretiems fondams taikomose taisyklėse. 77 straipsnis
Komisijos atliekamos
finansinės pataisos 1. Komisija atlieka finansines
pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba
jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės,
kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos,
kuriomis pažeidžiama taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė,
įskaitant tuos atvejus, kai pažeidimai susiję su Komisijos arba
Europos Audito Rūmų nustatytais valdymo ir kontrolės
sistemų trūkumais. 2. Pažeidus taikytiną
Sąjungos arba nacionalinę teisę finansinės pataisos
taikomos tik jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų: (a)
pažeidimas paveikė arba galėjo paveikti
už BSP fondų paramą atsakingos institucijos vykdomą veiksmo
atranką; (b)
yra pavojus, kad pažeidimas paveikė arba
galėjo paveikti išlaidų sumą, pateiktą atlyginti iš
Sąjungos biudžeto. 3. Nustatydama finansinės
pataisos pagal 1 dalį sumą, Komisija atsižvelgia į taikytinos
Sąjungos arba nacionalinės teisės pažeidimo pobūdį ir svarbą
bei jo finansines pasekmes Sąjungos biudžetui. 4. Finansinių pataisų
taikymo kriterijai ir tvarka nustatomi konkretiems fondams taikomose
taisyklėse.
III skyrius
Įsipareigojimų panaikinimas 78 straipsnis
Principai 1. Įsipareigojimų
panaikinimo procedūra taikoma visoms programoms ir nustatoma remiantis
tuo, kad įsipareigojimas panaikinamas, jeigu su įsipareigojimu
susijusios sumos per nustatytą laikotarpį nepadengtos išankstiniu
finansavimu arba nenurodytos mokėjimo prašyme. 2. Su paskutiniais laikotarpio
metais susijęs įsipareigojimas turi būti panaikinamas laikantis
programų užbaigimo taisyklių. 3. Tiksli
įsipareigojimų panaikinimo taisyklės taikymo kiekvienam BSP
fondui tvarka nustatoma konkretiems fondams taikomose taisyklėse. 4. Įsipareigojimas dėl
dar neįvykdytų įsipareigojimų dalies panaikinamas, jei per
konkretiems fondams taikomose taisyklėse nustatytus terminus Komisijai
nepateikiami užbaigti būtini dokumentai. 79 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimo išimtis 1. Iš panaikinamų
įsipareigojimų sumos atimamos sumos, kurių atsakinga institucija
negalėjo deklaruoti Komisijai dėl šių priežasčių: a) veiksmai sustabdyti
dėl teisinio proceso arba sustabdomąjį poveikį
turinčio administracinio skundo, arba b) dėl force
majeure aplinkybių, kurios labai paveikė visos programos ar jos
dalies įgyvendinimą. Force majeure aplinkybes nurodančios
nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti tiesioginį force
majeure poveikį visos programos arba jos dalies įgyvendinimui. Atimti šias sumas galima prašyti vieną
kartą, jei sustabdymas arba force majeure aplinkybės truko iki
vienų metų, arba kelis kartus pagal tai, kiek truko force majeure
aplinkybės, arba tai, kiek metų praėjo nuo teisinio proceso ar
administracinio sprendimo sustabdyti veiksmo įgyvendinimą datos iki
galutinio teisinio ar administracinio sprendimo datos. 2. Valstybė narė iki
sausio 31 d. pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą informaciją
apie išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki
praėjusių metų pabaigos. 80 straipsnis
Procedūra 1. Komisija iš anksto informuoja
atitinkamą valstybę narę ir vadovaujančiąją
instituciją, jei esama rizikos, kad įsipareigojimai bus panaikinti
pagal 78 straipsnį. 2. Komisija, remdamasi sausio
31 d. turima informacija, informuoja valstybę narę ir vadovaujančiąją
instituciją apie tai, kokia įsipareigojimų suma bus panaikinta
pagal turimą informaciją. 3. Valstybė narė per
du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba
pateikia savo pastabas. 4. Valstybė narė iki
birželio 30 d. pateikia Komisijai patikslintą finansavimo planą,
kuriame atsižvelgiama į sumažintą atitinkamų finansinių
metų vienos arba kelių programos prioritetų paramos sumą. Antraip
Komisija peržiūri finansinį planą, sumažindama atitinkamų
finansinių metų BSP fondų įnašą. Proporcingai
mažinamas kiekvienam prioritetui numatytas asignavimas. 5. Komisija, priimdama
įgyvendinimo aktus, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. iš dalies
keičia sprendimą, kuriuo patvirtinama programa. TREČIOJI DALIS
ERPF, ESF IR SF TAIKOMOS BENDROSIOS NUOSTATOS I ANTRAŠTINĖ DALIS
TIKSLAI IR FINANSINĖ PROGRAMA
I SKYRIUS
Paskirtis, tikslai ir geografinė paramos teikimo aprėptis 81 straipsnis
Paskirtis ir tikslai 1. Fondai padeda plėtoti ir
vykdyti Sąjungos veiklą, kuria stiprinama jos ekonominė,
socialinė ir teritorinė sanglauda pagal Sutarties 174 straipsnį.
Fondų remiama veikla padedama
įgyvendinti Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategiją. 2. Todėl siekiama šių
tikslų: a) investicijų
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą
valstybėse narėse ir regionuose – šis tikslas remiamas iš visų
fondų; ir b) Europos teritorinio
bendradarbiavimo – šis tikslas remiamas iš ERPF. 82 straipsnis
Investicijos į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą 1. Struktūrinių
fondų parama investicijų į ekonomikos augimą ir darbo
vietų kūrimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal
Reglamente (EB) Nr. 1059/2003 nustatytą bendrą teritorinių
statistinių vienetų klasifikatorių priskiriami prie 2 lygio regionų
(toliau – NUTS 2 lygio regionai). 2. Ištekliai investicijoms
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą paskirstomi
tarp šių trijų NUTS 2 lygio regionų kategorijų: (a)
mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių
BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES-27 BVP vidurkio; (b)
pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP
vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES-27 BVP vidurkio;
(c)
labiau išsivysčiusiems regionams, kurių
BVP vienam gyventojui yra daugiau kaip 90 proc. ES-27 BVP vidurkio. Šios trys regionų kategorijos nustatomos
palyginant jų BVP vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios
galios paritetais pagal 2006–2008 m. Sąjungos rodiklius, ir ES-27 to
paties laikotarpio BVP vidurkį. 3. Iš Sanglaudos fondo parama
skiriama toms valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui
tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP), apskaičiuotos
perkamosios galios paritetais pagal 2007–2009 m. Sąjungos rodiklius,
yra mažesnės kaip 90 proc. ES-27 to paties laikotarpio BNP vidurkio. Valstybės narės, kurios 2013 m.
atitinka Sanglaudos fondo paramos reikalavimus, bet kurių vienam
gyventojui tenkančios nominaliosios BNP, apskaičiuotos pirmoje
pastraipoje nurodytu būdu, yra didesnės kaip 90 proc. ES-27 BNP
vidurkio, paramą iš Sanglaudos fondo gauna laikinai, specialiems tikslams. 4. Įsigaliojus šiam
reglamentui, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame
paskelbia regionų, kurie atitinka 2 dalyje nustatytus trijų
regionų kategorijų kriterijus, ir valstybių narių, kurios
atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, sąrašą. Šie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio 3 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Šis sąrašas galioja
nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 5. 2017 m. Komisija
peržiūri, kaip valstybės narės atitinka tinkamumo finansuoti iš
Sanglaudos fondo kriterijus, remdamasi 2013–2015 m. laikotarpio ES-27
Sąjungos BNP rodikliais. Valstybės narės, kurių vienam
gyventojui tenkančios nominaliosios BNP yra didesnės kaip
90 proc. ES-27 BNP vidurkio, paramą iš Sanglaudos fondo gauna
laikinai, specialiems tikslams.
II SKYRIUS
Finansinė programa 83 straipsnis
Visi ištekliai 1. Fondų biudžetiniams
įsipareigojimams 2014–2020 m. laikotarpiu visų išteklių
numatyta 336 020 492 848 EUR 2011 m. kainomis, jų
paskirstymas kiekvieniems metams pateikiamas II priede. Išteklius programuojant
ir vėliau įtraukiant į Sąjungos bendrąjį
biudžetą, visų išteklių suma yra indeksuojama 2 proc. per
metus. 2. Nepažeisdama šio straipsnio 3
dalies ir 84 straipsnio 7 dalies, Komisija įgyvendinimo aktais priima
sprendimą, kuriuo visus išteklius suskirsto pagal valstybes nares ir pagal
metus. 3. 0,35 proc.
visų išteklių skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei
pagalbai. 84 straipsnis
Investicijoms į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos
teritoriniam bendradarbiavimui skiriami ištekliai 1. Investicijoms į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skiriama
96,52 proc. visų išteklių (t. y. iš viso
324 320 492 844 EUR) ir jie paskirstomi taip: (a)
50,13 proc. (t. y. iš viso 162 589 839
384 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams; (b)
12,01 proc. (t. y. iš viso 38 951 564
661 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams; (c)
16,39 proc. (t. y. iš viso 53 142 922 017 EUR)
– labiau išsivysčiusiems regionams; (d)
21,19 proc. (t. y. iš viso 68 710 486
782 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms; (e)
0,29 proc. (t. y. iš viso
925 680 000 EUR) – kaip papildomas finansavimas Sutarties 349
straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams,
atitinkantiems Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo sutarties Protokole
Nr. 6 nustatytus kriterijus. Visi regionai, kurių BVP vienam gyventojui
2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 proc. ES-25 vidurkio
atitinkamu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui
padidėjo iki daugiau kaip 75 proc. ES-27 vidurkio, iš
struktūrinių fondų gauna bent du trečdalius jų
2007–2013 m. skiriamos paramos. 2. Pagal valstybes nares
ištekliai paskirstomi remiantis šiais kriterijais: (a)
mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo
laikotarpio regionams – reikalavimus atitinkančių gyventojų
skaičius, regiono gerovė, nacionalinė gerovė ir nedarbo
lygis; (b)
labiau išsivysčiusiems regionams –
reikalavimus atitinkančių gyventojų skaičius, regiono
gerovė, nedarbo lygis, užimtumo lygis, išsilavinimo lygis ir
gyventojų tankumas; (c)
paramai iš Sanglaudos fondo – gyventojų
skaičius, nacionalinė gerovė ir plotas. 3. Bent 25 proc. mažiau
išsivysčiusiems regionams, 40 proc. pereinamojo laikotarpio regionams
ir 52 proc. labiau išsivysčiusiems regionas skiriamų
struktūrinių fondų išteklių kiekvienoje valstybėje
narėje skiriama ESF. Taikant šią nuostatą parama valstybei narei
pagal [Paramos skurstantiems gyventojams maisto produktais priemonę]
laikoma struktūrinių fondų ESF skirtų lėšų dalimi. 4. Sanglaudos fondo parama
transporto infrastruktūrai pagal Europos infrastruktūros tinklų
priemonę yra 10 000 000 000 EUR. Komisija įgyvendinimo aktu priima
sprendimą, kuriame nustatoma iš kiekvienos valstybės narės
Sanglaudos fondo asignavimų pervestinų lėšų suma visam
laikotarpiui. Kiekvienai valstybei narei skirtas
Sanglaudos fondo asignavimas atitinkamai sumažinamas. Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje
pastraipoje nurodytą Sanglaudos fondo paramą, nuo 2014
biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas Europos
infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto eilutes. Sanglaudos fondo parama pagal Europos
infrastruktūros tinklų priemonę įgyvendinama remiantis
Reglamento (ES) [...]/2012 dėl Europos infrastruktūros tinklų
priemonės nustatymo[34]
[13] straipsniu dėl to reglamento 1 priede išvardytų projektų,
pirmenybę teikiant projektams, atitinkantiems nacionalinius asignavimus iš
Sanglaudos fondo. 5. Struktūrinių
fondų parama [skurstantiems gyventojams skirtiems maisto produktams] pagal investicijas
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą yra
2 500 000 000 EUR. Komisija įgyvendinimo aktu priima
sprendimą, kuriame nustatoma iš kiekvienos valstybės narės
struktūrinių fondų asignavimo pervestinų lėšų
suma visam laikotarpiui. Kiekvienai valstybei narei
skirtas struktūrinių fondų asignavimas atitinkamai sumažinamas. Metiniai asignavimai, atitinkantys pirmoje
pastraipoje nurodytą struktūrinių fondų paramą, nuo
2014 m. biudžetinių metų įtraukiami į atitinkamas
[paramos maisto produktų skurstantiems gyventojams priemonės]
biudžeto eilutes. 6. 5 proc. investicijų
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui
skiriamų išteklių paliekama veiklos lėšų rezerve, kuris
paskirstomas pagal 19 straipsnį. 7. 0,2 proc.
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslui skiriamų ERPF išteklių skiriama tvarios
miestų plėtros srities novatoriškiems veiksmams Komisijos iniciatyva. 8. Europos teritorinio
bendradarbiavimo tikslui skiriami ištekliai sudaro 3,48 proc. fondų
biudžetiniams įsipareigojimams 2014–2020 m. numatytų visų
išteklių (t. y. iš viso 11 700 000 004 EUR). 85 straipsnis
Draudimas perskirstyti
išteklius 1.
Visų asignavimų, skirtų
valstybių narių mažiau išsivysčiusiems regionams, pereinamojo
laikotarpio regionams ir labiau išsivysčiusiems regionams, tarp šių regionų
kategorijų perskirstyti negalima. 2.
Nukrypdama nuo 1 dalies, Komisija deramai
pagrįstais atvejais, susijusiais su vieno arba kelių teminių
tikslų įgyvendinimu, gali sutikti su valstybės narės
pasiūlymu, šiai pirmą kartą teikiant partnerystės
sutartį, iki 2 proc. viso vienos kategorijos regionams skirto
asignavimo perskirstyti kitų kategorijų regionams. 86 straipsnis
Papildomumas 1. Šiame straipsnyje
vartojamų terminų apibrėžtys: (1)
viešosios arba joms lygiavertės
struktūrinės išlaidos – valdžios sektoriaus bendrojo pagrindinio
kapitalo formavimas, nurodytas valstybių narių pagal Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1466/97[35]
rengiamose stabilumo ir konvergencijos programose, kuriose pateikiama jų
vidutinio laikotarpio biudžeto strategija; (2)
ilgalaikis turtas – visas materialusis arba
nematerialusis turtas, kuris sukuriamas per gamybos procesą ir pats
pakartotinai arba nuolat gamybos procese naudojamas ilgiau kaip vienus metus; (3)
bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas[36] – suma, apskaičiuojama iš
per tam tikrą laikotarpį gamintojų rezidentų įsigyto
ilgalaikio turto atėmus nurašytą ilgalaikį turtą ir
pridėjus tam tikrus nesukurto turto vertės padidėjimus dėl
gamintojo arba institucinių vienetų gamybinės veiklos; (4)
valdžios sektorius – institucijų, kurios, be
savo politinių ir ekonomikos reguliavimo funkcijų, teikia daugiausia
ne rinkos paslaugas (gali būti prekes) asmeniniam arba kolektyviniam
naudojimui ir perskirsto pajamas ir turtą, visuma[37]. 2. Investicijų į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo tikslo parama negali
būti naudojama vietoj valstybės narės viešųjų arba
joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų. 3. Valstybės narės
2014–2020 m. laikotarpiu užtikrina, kad viešosios arba joms
lygiavertės struktūrinės išlaidos būtų bent jau lygios
partnerystės sutartyje nurodytam orientaciniam lygiui. Orientacinis vidutinių metinių
viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių
išlaidų 2014–2020 m. lygis nustatomas partnerystės sutartyje,
remiantis Komisijos ex ante patikrinta partnerystės sutartyje
pateikta informacija, atsižvelgiant į 2007–2013 m. vidutines metines
viešąsias arba joms lygiavertės struktūrines išlaidas. Komisija ir valstybės narės atsižvelgia
į bendras makroekonomines sąlygas, konkrečias arba išskirtines
aplinkybes, pavyzdžiui, privatizavimą arba valstybės narės išskirtinį
viešųjų arba lygiaverčių išlaidų lygį
2007–2013 m. laikotarpiu. Jos atsižvelgia į
nacionalinių asignavimų iš struktūrinių fondų
pokyčius, palyginti su 2007–2013 m. 4. Tai, ar viešųjų
arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo
tikslą lygis per laikotarpį buvo išlaikytas, tikrinama tik tose
valstybėse narėse, kurių mažiau išsivysčiusiuose ir
pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena ne mažiau kaip 15 proc.
gyventojų. Tose valstybėse narėse, kuriose
kurių mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose
gyvena ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų, tikrinimas vykdomas
nacionaliniu lygmeniu. Tose valstybėse narėse, kurių
mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena
daugiau kaip 15 proc., bet mažiau kaip 70 proc. gyventojų,
tikrinimas vykdomas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.
Tuo tikslu valstybės narės Komisijai teikia informaciją apie
išlaidas mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose kiekvienu
tikrinimo proceso etapu. 5. Tai, ar viešųjų
arba joms lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo
tikslą lygis išlaikytas, tikrinama partnerystės sutarties pateikimo
metu (ex ante tikrinimas), 2018 m. (laikotarpio vidurio tikrinimas)
ir 2022 m. (ex post tikrinimas). Išsamios papildomumo tikrinimo taisyklės
išdėstytos III priedo 2 punkte. 6. Jeigu atlikdama ex post
tikrinimą Komisija nustato, kad valstybė narė neišlaikė
partnerystės sutartyje nustatyto orientacinio viešųjų arba joms
lygiaverčių struktūrinių išlaidų pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimo
tikslą lygio, kaip nurodyta III priede, Komisija gali atlikti finansinę
pataisą. Priimdama sprendimą, ar atlikti finansinę pataisą,
Komisija turi atsižvelgti į tai, ar valstybės narės
ekonominė padėtis nuo laikotarpio vidurio tikrinimo reikšmingai
pasikeitė ir ar tuo metu į pokytį buvo atsižvelgta. Išsamios
finansinės pataisos normų taisyklės išdėstytos III priedo 3
punkte. 7. 1–6 dalys netaikomos Europos
teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms veiksmų programoms. II ANTRAŠTINĖ DALIS
PROGRAMAVIMAS I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos dėl fondų 87 straipsnis
Investicijų į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų
programų turinys ir tvirtinimas 1. Veiksmų programą
sudaro prioritetinės kryptys. Prioritetinė kryptis nustatoma vienam
fondui ir, nepažeidžiant 52 straipsnio, atitinka vieną teminį
tikslą, ją sudaro vienas arba keli to teminio tikslo investavimo
prioritetai, laikantis konkretiems fondams taikomų taisyklių. ESF
atveju tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis pagal vieną
prioritetinę kryptį gali būti sujungiami skirtingų 9
straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalyse nurodytų teminių tikslų
investavimo prioritetai, siekiant užtikrinti, kad juos įgyvendinant
būtų paprasčiau prisidėti prie kitų prioritetinių
krypčių įgyvendinimo. 2. Veiksmų programoje
išdėstoma: (a)
strategija, pagal kurią veiksmų programa
prisidedama prie Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijos, taip pat: i) BSP fondų
programavimo nuoseklumo ir atitikties bendrosioms valstybių narių ir
Sąjungos ekonomikos politikos gairėms pagal Sutarties 121 straipsnio
2 dalį ir Tarybos rekomendacijoms, į kurias valstybės narės
atsižvelgia savo užimtumo politikoje pagal Sutarties 148 straipsnio 4
dalį, užtikrinimo priemonės; ii) pagrindžiamas
teminių tikslų ir atitinkamų investavimo prioritetų
pasirinkimas, atsižvelgiant į partnerystės sutartį ir ex ante
vertinimo rezultatus; (b)
pagal kiekvieną prioritetinę kryptį: i) investiciniai
prioritetai ir atitinkami konkretūs tikslai; ii) bendri ir
konkretūs našumo ir rezultatų rodikliai ir, jei reikia, jų
bazinė vertė ir kiekybinė siekiama vertė, laikantis
konkretiems fondams taikomų taisyklių; iii) remtinų
veiksmų apibūdinimas, taip pat, jei reikia, pagrindinės
tikslinės grupės, konkrečios tikslinės teritorijos, paramos
gavėjų tipai ir planuojamas finansinių priemonių
naudojimas; iv) atitinkamos
intervencinių veiksmų kategorijos, pagrįstos nomenklatūra,
Komisijos patvirtinta įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 143 straipsnio
3 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą; ir
programuojamų išteklių preliminarus paskirstymas; (c)
indėlis į partnerystės sutartyje
išdėstytą integruotą teritorinio vystymosi strategiją, taip
pat: i) priemonės,
kuriomis užtikrinamas fondų, EŽŪFKP ir EJRŽF koordinavimas
tarpusavyje ir su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis finansavimo
priemonėmis ir EIB; ii) kai tinkama,
planuojamas integruotas miestų, kaimų ir pakrančių bei
žuvininkystės vietovių ir vietovių, kurioms būdingi
specifiniai teritoriniai ypatumai, teritorinio vystymosi metodas, visų
pirma 28 ir 29 straipsnių įgyvendinimo tvarka; iii) miestų,
kuriuose bus įgyvendinami integruoti tvarios miestų plėtros
veiksmai, sąrašas, preliminarūs ERPF paramos metiniai asignavimai
tiems veiksmams, įskaitant miestams valdymo tikslams pagal Reglamento (ES)
Nr. [ERPF] 7 straipsnio 2 dalį skiriamus išteklius ir preliminarius
metinius ESF paramos asignavimus integruotiems veiksmams; iv) sritys, kuriose bus
įgyvendinamos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros
iniciatyvos; v) tarpregioninių
ir tarpvalstybinių veiksmų, kai paramos gavėjai veikia dar bent
vienoje valstybėje narėje, tvarka; vi) kai tinkama,
planuojamų intervencijų indėlis į makroregionines ir
jūrų baseinų strategijas; (d)
indėlis į partnerystės sutartyje
nurodytą integruotą strategiją, skirtą specifiniams
geografinių vietovių, kurios yra labiausiai paveiktos skurdo, arba
tikslinių grupių, kurios patiria didžiausią diskriminavimo arba
atskirties riziką, poreikiams tenkinti, ypač didelį
dėmesį atkreipiant į marginalias bendruomenes, jei reikia,
nurodant preliminarius finansinius asignavimus; (e)
tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas fondų
paramos įgyvendinimas, taip pat: i) veiklos
rezultatų planas pagal 19 straipsnio 1 dalį; ii) dėl
kiekvienos ex ante sąlygos, nustatytos pagal IV priedą, kuri
iki parterystės sutarties ir veiksmų programos pateikimo nebuvo
įvykdyta – veiksmai, skirti ex ante sąlygai įvykdyti, ir
tokių veiksmų grafikas; iii) veiksmai,
kurių buvo imtasi siekiant į veiksmų programos rengimą
įtraukti partnerius, ir partnerių vaidmuo įgyvendinant
veiksmų programą, vykdant jos stebėjimą ir ją
vertinant; (f)
tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas fondų
paramos įgyvendinimas, taip pat: i) planuojamas
techninės pagalbos panaudojimas, taip pat veiksmai, skirti
institucijų ir paramos gavėjų administracinių
pajėgumų stiprinimui, kartu su reikiama informacija pagal 2 dalies b
punktą apie atitinkamą prioritetinę kryptį; ii) paramos
gavėjų administracinės naštos įvertinimas ir planuojami jos
mažinimo veiksmai bei tikslai; iii) didelės
apimties projektų, kurių pagrindinius darbus numatoma pradėti
vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d., sąrašas; (g)
finansavimo planas, kurį sudaro dvi
lentelės: i) lentelė,
kurioje pagal 53, 110 ir 111 straipsnius pagal metus suskirstomi iš kiekvieno
fondo numatomi skirti visi finansiniai paramos asignavimai; ii) lentelė,
kurioje nurodyta visa viso programavimo laikotarpio fondų paramos ir
nacionalinio bendro finansavimo finansinių asignavimų suma pagal veiksmų
programą ir kiekvieną prioritetinę kryptį. Jeigu
nacionalinį bendrą finansavimą sudaro viešasis ir privatusis
bendras finansavimas, lentelėje nurodomos preliminarios viešojo ir
privačiojo finansavimo dalys. Joje
informavimo tikslais nurodomas numatomas EIB dalyvavimas; (h)
veiksmų programų įgyvendinimo
nuostatos, tarp jų: i) nurodoma
akredituota institucija, vadovaujančioji institucija, tvirtinančioji
institucija, jei yra, ir audito institucija; ii) nurodoma
įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus. 3. Kiekvienoje veiksmų
programoje, išskyrus tas veiksmų programas, kurioms skirta techninė
pagalba numatoma specialioje veiksmų programoje: i) nurodomos
konkrečios priemonės, kaip atrenkant veiksmus atsižvelgti į
aplinkos apsaugos reikalavimus, išteklių efektyvumą, klimato kaitos
švelninimą ir prisitaikymą, atsparumą nelaimėms ir rizikos
prevenciją ir valdymą; ii) nurodomos
konkrečios priemonės, kaip rengiant, planuojant ir įgyvendinant
veiksmų programą skatinti lygias galimybes, užkirsti kelią bet
kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės arba etninės
kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba
seksualinės orientacijos, ypač galimybių naudotis finansavimu
srityje, atsižvelgiant į įvairių tikslinių rizikos
grupių poreikius ir ypač į poreikį daugiau galimybių
suteikti neįgaliems asmenims; iii) nurodoma, kaip ji
prisideda prie moterų ir vyrų lygybės skatinimo, ir, jei
tinkama, nustatoma, kaip užtikrinti lyčių lygybės aspektų
integravimą veiksmų programos ir veiksmo lygmenimis. Valstybės narės kartu su pasiūlymu
dėl veiksmų programos pagal investicijų į ekonomikos
augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą pateikia
nacionalinių už lygias galimybes atsakingų įstaigų
nuomonę apie ii ir iii punktuose nurodytas priemones.
4. Valstybės narės
veiksmų programos projektus rengia remdamosi Komisijos patvirtintu
pavyzdžiu. Komisija šį pavyzdį patvirtina
įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai
priimami pagal 143 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. 5. Komisija sprendimą,
kuriuo patvirtinama veiksmų programa, priima įgyvendinimo aktais. 88 straipsnis
Jungtinė fondų
parama 1. Investicijų į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo veiksmų
programoms gali būti skiriama jungtinė fondų parama 2. Iš ERPF ir ESF lėšų papildomai ir neviršijant 5 proc.
kiekvienai veiksmų programos prioritetinei krypčiai skiriamo
Sąjungos finansavimo gali būti finansuojama veiksmo dalis, kurios
sąnaudos yra tinkamos finansuoti iš kito fondo pagal tam fondui taikomas
tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu to reikia, kad veiksmas būtų
sėkmingai įgyvendinamas ir finansuojamos sąnaudos yra su tuo
veiksmu tiesiogiai susijusios. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos
Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui skirtoms programoms. 89 straipsnis
Geografinė
veiksmų programų įgyvendinimo aprėptis pagal
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslą Išskyrus tuos atvejus, kai Komisija ir
valstybė narė susitaria kitaip, ERPF ir ESF veiksmų programos
rengiamos atitinkamu geografiniu lygiu, ne žemesniu kaip NUTS 2, remiantis
tai valstybei narei būdinga institucine sistema. Veiksmų programos, kurioms teikiama
parama iš Sanglaudos fondo, rengiamos nacionaliniu lygmeniu. II SKYRIUS
Didelės apimties projektai 90 straipsnis
Turinys Pagal veiksmų programą arba
veiksmų programas iš ERPF ir Sanglaudos fondo gali būti remiami
veiksmai, kuriuos sudaro grupė darbų, veiklos sričių ar
paslaugų, skirtų nedalomam tiksliai nustatyto ekonominio arba
techninio pobūdžio uždaviniui, kuriuo siekiama aiškiai nustatytų
tikslų, atlikti, o visos sąnaudos yra didesnės kaip
50 000 000 EUR (toliau – didelės apimties projektas). Finansinės priemonės didelės apimties projektais
nelaikomos. 91 straipsnis
Komisijai teiktina
informacija 1.
Valstybė narė arba vadovaujančioji
institucija iškart, kai užbaigiamas parengiamasis darbas, pateikia Komisijai
šią informaciją apie didelės apimties projektus: (a)
apie įstaigą, kuri atsako už didelės
apimties projekto įgyvendinimą ir jos pajėgumus; (b)
investicijos ir jos vietos apibūdinimas ir
susijusi informacija; (c)
apie visas sąnaudas ir visas tinkamas
finansuoti sąnaudas, atsižvelgiant į 54 straipsnyje nustatytus
reikalavimus; (d)
apie atliktas galimybių studijas, taip pat
alternatyvų analizę, jų rezultatus, nepriklausomą
kokybės peržiūrą; (e)
apie ekonominės naudos analizę,
įskaitant ekonominę ir finansinę analizę bei rizikos
vertinimą; (f)
apie poveikio aplinkai analizę atsižvelgiant
į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, poreikį juos
mažinti, ir atsparumą nelaimėms; (g)
apie atitiktį atitinkamos veiksmų
programos arba programų prioritetinėms kryptims, tikėtiną
jų indėlį į tų prioritetinių krypčių
konkrečių tikslų įgyvendinimą; (h)
finansavimo planą, kuriame nurodomi visi
planuojami finansiniai ištekliai ir planuojama fondų ir EIB parama, taip
pat visi kiti finansavimo šaltiniai ir fiziniai bei finansiniai pažangos
stebėsenos rodikliai atsižvelgiant į nustatytą riziką; (i)
didelės apimties projekto įgyvendinimo
grafiką ir, jei numatomas įgyvendinimo laikotarpis yra ilgesnis už
programavimo laikotarpį, etapus, kuriems prašoma fondų paramos
2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Pagal 143 straipsnio 2 dalyje nurodytą
patariamąją procedūrą Komisija pateikia preliminarias
rekomendacijas dėl metodikos, taikytinos atliekant e punkte nurodytą
ekonominės naudos analizę. Teiktinos informacijos apie didelės apimties
projektus forma nustatoma pagal Komisijos įgyvendinimo aktu
patvirtintą pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio 2 dalyje
nurodytą patariamąją procedūrą. 2. Komisijai tvirtinti pateikti
didelės apimties projektai įtraukiami į veiksmų programos
didelės apimties projektų sąrašą. Valstybė narė
arba vadovaujančioji institucija šį sąrašą peržiūri po
dvejų metų nuo veiksmų programos patvirtinimo ir šis
sąrašas valstybės narės prašymu gali būti tikslinamas 26
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ypač jei reikia įtraukti
didelės apimties projektus, kuriuos ketinama užbaigti iki 2022 m.
pabaigos. 92 straipsnis
Sprendimas dėl
didelės apimties projekto 1. Komisija didelės
apimties projektą įvertina remdamasi 91 straipsnyje nurodyta informacija,
kad nustatytų, ar siūloma fondų parama yra pagrįsta. 2. Komisija ne vėliau kaip
per tris mėnesius nuo informacijos apie didelės apimties
projektą pateikimo pagal 91 straipsnį dienos įgyvendinimo aktu
priima sprendimą. Tame sprendime apibrėžiamas fizinis objektas, suma,
kuriai taikoma prioritetinės krypties bendro finansavimo norma, fiziniai
ir finansiniai pažangos stebėsenos rodikliai, numatomas didelės
apimties projekto indėlis siekiant atitinkamos prioritetinės krypties
arba krypčių tikslų. Sprendimas dėl patvirtinimo priimamas
su sąlyga, kad pirma darbų sutartis bus sudaryta per dvejus metus nuo
sprendimo priėmimo. 3. Jei Komisija atsisako
didelės apimties projektui skirti fondų paramą, per 2 dalyje
nustatytą laikotarpį ji praneša valstybei narei atsisakymo
priežastis. 4. Didelės apimties
projektų išlaidos į mokėjimo paraiškas neįtraukiamos tol,
kol Komisija nepriima sprendimo dėl jų patvirtinimo.
III SKYRIUS
Bendras veiksmų planas 93 straipsnis
Taikymo sritis 1. Bendras veiksmų planas –
tai veiksmas, nustatytas ir valdomas pagal pasiektiną našumą ir
rezultatus. Jį sudaro grupė projektų, nesusijusių su
infrastruktūros teikimu, už kurių vykdymą yra atsakingas paramos
gavėjas, ir kuris sudaro veiksmų programos arba programų
dalį. Bendro veiksmų plano našumo ir rezultatų rodikliai
suderinami tarp valstybės narės ir Komisijos, jie padeda siekti
konkrečių veiksmų programų tikslų ir sudaro
pagrindą skirti fondų paramą. Rezultatai – tai tiesioginiai
bendro veiksmų plano įgyvendinimo padariniai. Paramos gavėjas
yra viešosios teisės subjektas. Bendri veiksmų planai nėra
laikomi didelės apimties projektais. 2. Bendram veiksmų planui
skiriama viešoji parama yra bent mažesnioji iš šių sumų: 10 000 000
EUR arba 20 proc. viešosios paramos veiksmų programai arba
programoms. 94 straipsnis
Bendro veiksmų plano
rengimas 1. Valstybė narė,
vadovaujančioji institucija arba bet kuris paskirtas viešosios teisės
subjektas gali pateikti pasiūlymą dėl bendro veiksmų plano
kartu su atitinkama veiksmų programa arba vėliau. Jame pateikiamos
visos 95 straipsnyje nurodytos sudedamosios dalys. 2. Bendras veiksmų planas
parengiamas daliai 2014 m. sausio 1 d.–2022 m. gruodžio 31 d.
laikotarpio. Už įgyvendinant bendrą veiksmų planą pasiektus
našumo ir rezultatų rodiklius atlyginama tik tada, jei jie būna
pasiekti po sprendimo dėl bendro veiksmų plano patvirtinimo dienos
iki nurodyto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. 95 straipsnis
Bendrų veiksmų
planų turinys Bendrame veiksmų plane pateikiama: (1)
vystymosi poreikių analizė ir tikslai,
kuriais grindžiamas bendras veiksmų planas, atsižvelgiant į
veiksmų programų tikslus ir, jei taikomos, konkrečioms šalims
skirtas rekomendacijas, valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos
politikos bendrąsias gaires pagal 121 straipsnio 2 dalį bei Tarybos rekomendacijas,
į kurias valstybės narės atsižvelgia savo užimtumo politikoje,
pateiktas pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį; (2)
planas, kuriame nurodomas bendrų ir
konkrečių bendro veiksmų plano tikslų ryšys, orientyrai,
našumo ir rezultatų rodikliai, numatomi projektai arba projektų
tipai; (3)
bendri ir konkretūs našumo ir rezultatų
stebėsenos rodikliai, kai tinkama, pagal prioritetines kryptis; (4)
informacija apie bendro veiksmų plano
geografinę įgyvendinimo aprėptį ir tikslines grupes; (5)
numatomas bendro veiksmų plano
įgyvendinimo laikotarpis; (6)
bendro veiksmų plano poveikio moterų ir
vyrų lygybės skatinimui ir diskriminacijos prevencijai analizė; (7)
kai tinkama, bendro veiksmų plano poveikio
tvaraus vystymosi skatinimui analizė; (8)
bendro veiksmų plano įgyvendinimo nuostatos,
taip pat nuostatos dėl: (a)
paramos gavėjo, atsakingo už bendro
veiksmų plano įgyvendinimą, paskyrimo ir jo kompetencijos
atitinkamoje srityje bei jo administracinio ir finansų valdymo
pajėgumo užtikrinimo; (b)
bendro veiksmų plano valdymo tvarkos pagal 97 straipsnį; (c)
bendro veiksmų plano stebėsenos ir
vertinimo tvarkos, taip pat duomenų apie orientyrų, našumo ir
rezultatų įgyvendinimą kokybės, rinkimo ir saugojimo
tvarkos; (d)
tvarkos, kuria užtikrinama informacijos apie
bendrą veiksmų planą ir fondus sklaida bei jų viešinimas; (9)
bendro veiksmų plano finansavimo tvarka, taip
pat: (a)
orientyrų, našumo ir rezultatų
tikslų įgyvendinimo sąnaudos remiantis 2 punktu, taikant 57
straipsnio 4 dalyje ir ESF reglamento 14 straipsnyje nurodytus metodus; (b)
preliminarus mokėjimų paramos
gavėjui grafikas, susietas su orientyrais ir tikslais; (c)
veiksmų programos ir prioritetinės
krypties finansavimo planas, įskaitant visą tinkamą finansuoti
sumą ir viešąją paramą. Bendras veiksmų planas rengiamas pagal
Komisijos įgyvendinimo aktais patvirtintą pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 96 straipsnis
Sprendimas dėl bendro
veiksmų plano 1. Komisija bendrą
veiksmų planą vertina remdamasi 95 straipsnyje nurodyta informacija,
kad nustatytų, ar fondų parama yra pagrįsta. Jeigu Komisija per tris mėnesius nuo
pasiūlymo dėl bendro veiksmų plano pateikimo nusprendžia, kad
jis neatitinka vertinimo reikalavimų, ji pateikia pastabas valstybei
narei. Valstybė narė Komisijai suteikia
visą prašomą reikalingą papildomą informaciją ir, jei
reikia, atitinkamai peržiūri siūlomą bendrą veiksmų
planą. 2. Jeigu į visas pastabas
tinkamai atsižvelgiama, Komisija priima sprendimą, kuriuo bendrą
veiksmų planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos
dienos, kai valstybė narė jį pateikia, bet ne anksčiau kaip
iki atitinkamų veiksmų programų patvirtinimo. 3. 2 dalyje nurodytame sprendime
nurodomas bendro veiksmų plano paramos gavėjas ir tikslai,
orientyrai, siekiamas našumas ir rezultatai, šių orientyrų, siekiamo
našumo ir rezultatų įgyvendinimo sąnaudos, finansavimo planas
pagal veiksmų programas ir prioritetines kryptis, įskaitant visą
tinkamą finansuoti sumą ir viešojo finansavimo įnašą, bendro
veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpis ir, jei reikia, bendro
veiksmų plano įgyvendinimo geografinė aprėptis ir
tikslinės grupės. 4. Jei Komisija atsisako leisti
skirti fondų paramą bendram veiksmų planui, per 2 dalyje
nustatytą laikotarpį ji praneša valstybei narei atsisakymo
priežastis. 97 straipsnis
Valdymo komitetas ir bendro
veiksmų plano pakeitimai 1. Valstybė narė arba
vadovaujančioji institucija atskirai nuo veiksmų programų
stebėsenos komiteto sudaro bendro veiksmų plano valdymo
komitetą. Valdymo komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus
per metus. Dėl jo sudėties sprendžia valstybė
narė, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija ir laikydamasi
partnerystės principo. Komisija gali dalyvauti valdymo komiteto veikloje
patariamąja teise. 2. Valdymo komitetas atlieka
šias užduotis: (a)
bendro veiksmų plano orientyrų, siekiamo
našumo ir rezultatų įgyvendinimo pažangos peržiūrą; (b)
svarsto ir tvirtina visus pasiūlymus dėl
bendro veiksmų plano keitimo, kad būtų atsižvelgta į visus
su jo vykdymu susijusius klausimus. 3. Valstybių narių
pateikiami prašymai dėl bendrų veiksmų planų keitimo
tinkamai pagrindžiami. Komisija, atsižvelgdama į valstybės narės
pateiktą informaciją, vertina, ar prašymas dėl pakeitimo yra
pagrįstas. Komisija gali pateikti pastabas, o valstybė narė
Komisijai pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Komisija
priima sprendimą dėl keitimo prašymo ne vėliau kaip per tris
mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė jį oficialiai
pateikė, jeigu į Komisijos pastabas buvo tinkamai atsižvelgta. Pakeitimas
įsigalioja nuo sprendimo dienos, jeigu sprendime nenurodoma kitaip. 98 straipsnis Bendro
veiksmų plano finansų valdymas ir kontrolė 1. Mokėjimai paramos
gavėjui pagal bendrą veiksmų planą vykdomi kaip
vienkartinės sumos arba pagal standartinius vieneto įkainius. 57
straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos vienkartinių sumų ribos
netaikomos. 2. Bendro veiksmų plano
finansų valdymu, kontrole ir auditu siekiama tik tikrinti, ar sprendime,
kuriuo bendras veiksmų planas patvirtinamas, nurodytos mokėjimų
sąlygos įvykdytos. 3. Paramos gavėjas ir jo
atsakomybe veikiančios įstaigos veiksmų įgyvendinimo
sąnaudas gali nustatyti taikydamos savo apskaitos normas. Audito
institucija arba Komisija nevykdo šių apskaitos normų ir faktiškai
paramos gavėjo patirtų sąnaudų audito.
IV SKYRIUS Teritorinė plėtra 99 straipsnis
Integruotos teritorinės
investicijos 1. Jeigu pagal miestų
plėtros strategiją arba kitas teritorines strategijas ar susitarimus,
nurodytus Reglamento ... [ESF] 12 straipsnio 1 dalyje, reikalaujama laikytis
integruoto požiūrio ir investuojama pagal daugiau negu vieną vienos
arba kelių veiksmų programų prioritetinę kryptį,
veiksmas įgyvendinamas kaip integruota teritorinė investicija (toliau
– ITI). 2. Atitinkamose veiksmų
programose nurodomos planuojamos ITI ir preliminarūs kiekvienos ITI finansiniai
asignavimai pagal kiekvieną prioritetinę kryptį. 3. Valstybė narė arba
vadovaujančioji institucija gali paskirti vieną arba kelias tarpines
įstaigas, tarp jų – vietos valdžios institucijas, regionines
vystymosi įstaigas arba nevyriausybines organizacijas, kurios valdytų
ir įgyvendintų ITI. 4. Valstybė narė arba
atitinkama vadovaujančioji institucija užtikrina, kad veiksmų
programos stebėsenos sistema leistų nustatyti prioritetinės
krypties veiksmus ir rezultatus, kuriais prisidedama prie ITI.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA, VERTINIMAS, INFORMAVIMAS IR KOMUNIKACIJA I SKYRIUS
Stebėsena ir vertinimas 100 straipsnis
Stebėsenos komiteto
funkcijos 1. Stebėsenos komitetas
visų pirma nagrinėja: (a)
visus klausimus, kurie daro poveikį
veiksmų programos įgyvendinimo rezultatams; (b)
pažangą įgyvendinant vertinimo planą
ir tolesnius veiksmus atsižvelgiant į per vertinimą nustatytus
faktus; (c)
komunikacijos strategijos įgyvendinimą; (d)
didelės apimties projektų
įgyvendinimą; (e)
bendrų veiksmų planų
įgyvendinimą; (f)
veiksmus, skirtus vyrų ir moterų lygybei,
lygioms galimybėms, nediskriminavimui skatinti, taip pat skirtus tam, kad
neįgaliems asmenims būtų suteikta daugiau galimybių; (g)
veiksmus, skirtus tvariam vystymuisi skatinti; (h)
veiksmų programose numatytus veiksmus,
kurių buvo imtasi ex ante sąlygoms įvykdyti; (i)
finansines priemones. 2. Stebėsenos komitetas
nagrinėja ir tvirtina: (a)
veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus; (b)
metinę ir galutinę įgyvendinimo
ataskaitas; (c)
veiksmų programos vertinimo planą ir
visus plano pakeitimus; (d)
veiksmų programos komunikacijos
strategiją ir visus jos pakeitimus; (e)
visus vadovaujančiosios institucijos
pasiūlymus dėl veiksmų programos pakeitimų. 101 straipsnis
Investicijų į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo
įgyvendinimo ataskaitos 1. Iki 2016 m. balandžio
30 d. ir kiekvienų paskesnių metų, įskaitant
2022 m., balandžio 30 d. valstybė narė Komisijai pateikia
metinę ataskaitą, kaip nustatyta 44 straipsnio 1 dalyje. 2016 m.
teikiama ataskaita apima 2014 ir 2015 finansinius metus, taip pat laikotarpį
nuo išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios iki 2013 m. gruodžio
31 d. 2. Metinėse
įgyvendinimo ataskaitose pateikiama informacija apie: (a)
veiksmų programos įgyvendinimą pagal
44 straipsnio 2 dalį; (b)
didelės apimties projektų ir bendrų
veiksmų planų rengimo ir įgyvendinimo pažangą. 3. 2017 ir 2019 m.
teikiamose metinėse įgyvendinimo ataskaitose pateikiama ir
įvertinama informacija, nurodyta 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir 2 dalyje
nurodyta informacija, taip pat pateikiama informacija apie: (a)
pažangą, padarytą įgyvendinant
integruoto teritorinio vystymosi principą, įskaitant tvarią
miestų plėtrą ir bendruomenės inicijuotą vietos
plėtrą pagal veiksmų programą; (b)
veiksmų, kuriais stiprinami valstybės
narės institucijų ir paramos gavėjų pajėgumai
administruoti ir naudoti fondų paramą, įgyvendinimo
pažangą; (c)
tarpregioninių ir tarpvalstybinių
veiksmų įgyvendinimo pažangą; (d)
vertinimo plano įgyvendinimo pažangą ir
paskesnius veiksmus, kurių imtasi dėl per vertinimą
nustatytų faktų; (e)
konkrečius veiksmus, kurių imtasi
siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę, užkirsti kelią
diskriminacijai, taip pat suteikti daugiau galimybių neįgaliems
asmenims ir apie tai, kokia tvarka buvo siekiama užtikrinti, kad veiksmų
programoje ir veiksmuose būtų atsižvelgiama į lyčių
aspektą; (f)
veiksmus, kurių imtasi tvariam vystymuisi
skatinti pagal 8 straipsnį; (g)
informavimo apie fondus ir jų viešinimo
priemonių rezultatus, pasiektus įgyvendinant komunikacijos
strategiją; (h)
veiklos socialinių inovacijų srityje, jei
tokia veikla vykdoma, įgyvendinimo pažangą; (i)
pažangą, padarytą įgyvendinant
priemones, skirtas specifiniams geografinių vietovių, kurios yra
labiausiai paveiktos skurdo, arba tikslinių grupių, kurios patiria
didžiausią diskriminavimo arba atskirties riziką, poreikiams
tenkinti, ypač didelį dėmesį atkreipiant į marginalias
bendruomenes, įskaitant, kai tinkama, panaudotus finansinius išteklius; (j)
partnerių dalyvavimą įgyvendinant,
stebint ir vertinant veiksmų programą. 4. Metinė ir galutinė
įgyvendinimo ataskaitos rengiamos pagal Komisijos įgyvendinimo aktuose
patvirtintus pavyzdžius. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 143
straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. 102 straipsnis
Finansinių duomenų
teikimas 1.
Iki sausio 31 d., balandžio 30 d., liepos
31 d. ir spalio 31 d. vadovaujančioji institucija elektroniniu
būdu Komisijai stebėsenos tikslais apie kiekvieną veiksmų
programą pateikia šiuos duomenis pagal prioritetines kryptis: (a)
visas ir viešąsias tinkamas finansuoti
veiksmų sąnaudas ir paramai atrinktų veiksmų
skaičių; (b)
visas ir viešąsias tinkamas finansuoti
sąnaudas pagal sutartis arba kitus teisinius įsipareigojimus, kuriuos
paramos gavėjai yra prisiėmę, kad įgyvendintų paramai
atrinktą veiksmą; (c)
visas paramos gavėjų
vadovaujančiajai institucijai deklaruotas tinkamas finansuoti išlaidas. 2.
Sausio 31 d. pateikiami duomenys taip pat
skirstomi pagal intervencijos kategorijas. Šie duomenys
laikomi atitinkančiais 44 straipsnio 2 dalyje nurodytus finansinių
duomenų pateikimo reikalavimus. 3.
Kartu su sausio 31 d. ir liepos 31 d.
pateikiamais duomenimis pateikiama prognozė, kokią sumą
valstybės narės numato nurodyti einamųjų finansinių
metų ir ateinančių finansinių metų mokėjimo
paraiškose. 4.
Pagal šį straipsnį teikiamų
duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš
duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga. 103 straipsnis
Sanglaudos
ataskaita Pagal Sutarties 175 straipsnį teikiamoje
Komisijos ataskaitoje pateikiama: (a)
informacija apie pažangą, padarytą
siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, taip
pat informacija apie regionų socialinę ir ekonominę
padėtį bei vystymąsi ir apie tai, kaip atsižvelgiama į
Sąjungos prioritetus; (b)
informacija apie tai, kaip prie padarytos pažangos
prisidėjo fondai, EIB ir kitos priemonės ir kokį poveikį
jai turėjo kita Sąjungos ir nacionalinė politika. 104 straipsnis
Vertinimas 1.
Vadovaujančioji institucija parengia
kiekvienos veiksmų programos vertinimo planą. Vertinimo
planas stebėsenos komitetui pateikiamas per pirmą posėdį. Jeigu
stebėsenos komitetas sudaromas daugiau negu vienai veiksmų programai,
vertinimo planas gali būti parengtas visoms atitinkamoms veiksmų
programoms. 2.
Iki 2020 m. gruodžio 31 d.
vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateikia kiekvienos programos
ataskaitą, kurioje apibendrina faktus, nustatytus per vertinimus,
įskaitant programų pagrindinių našumo ir rezultatų
rodiklių vertinimus, atliktus per programavimo laikotarpį. 3.
Komisija atlieka ex post vertinimus
glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir
vadovaujančiosiomis institucijomis.
II SKYRIUS
Informavimas ir komunikacija 105 straipsnis
Informavimas ir viešinimas 1. Valstybės narės ir
vadovaujančiosios institucijos yra atsakingos už šiuos dalykus: (a)
už užtikrinimą, kad būtų sukurta
viena bendra interneto svetainė arba portalas, kur būtų
skelbiama informacija apie visas tos valstybės narės veiksmų
programas ir galimybę jomis naudotis; (b)
už tai, kad galimi paramos gavėjai
būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas
galimybes; (c)
už tai, kad įgyvendinant informavimo ir
komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės sutarčių,
veiksmų programų ir veiksmų rezultatais ir poveikiu,
Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie sanglaudos
politikos ir fondų vaidmenį ir pasiekimus. 2. Kad užtikrintų
fondų paramos skaidrumą, valstybės narės sudaro ir pildo
veiksmų pagal veiksmų programas ir fondus sąrašą CSV arba
XML formatais, jį skelbia vienoje bendroje interneto svetainėje arba
portale, kur pateikiamas visų tos valstybės narės veiksmų
programų sąrašas ir santrauka. Veiksmų sąrašas atnaujinamas ne
rečiau kaip kas tris mėnesius. Būtiniausia informacija, kurią reikia
pateikti veiksmų sąraše, nurodyta V priede. 3. Išsamios informavimo ir
viešinimo priemonių, skirtų visuomenei, ir informavimo
priemonių, skirtų pareiškėjams ir paramos gavėjams,
taisyklės išdėstytos V priede. 4. Techninius veiksmui
skirtų informavimo ir viešinimo priemonių ypatumus, nurodymus
dėl skiriamojo ženklo sukūrimo ir spalvų standarto
apibūdinimą Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais, kurie
priimami pagal 143 straipsnio 3 dalyje nustatytą nagrinėjimo
procedūrą. 106 straipsnis
Komunikacijos strategija 1. Vadovaujančioji
institucija parengia kiekvienos veiksmų programos komunikacijos
strategiją. Kelioms veiksmų programoms gali būti parengta bendra
komunikacijos strategija. Į komunikacijos strategiją
įtraukiamos V priede nurodytos sudedamosios dalys ir kasmet atnaujinama
informacija, nurodant išsamius planuojamos informavimo ir viešinimo veiklos
duomenis. 2. Komunikacijos strategija
aptariama ir tvirtinama per pirmą stebėsenos komiteto
posėdį po to, kai patvirtinama veiksmų programa. Visus komunikacijos strategijos pakeitimus
aptaria ir tvirtina stebėsenos komitetas. 3. Vadovaujančioji
institucija kiekvienos veiksmų programos stebėsenos komitetą bet
kartą per metus informuoja apie komunikacijos strategijos įgyvendinimo
pažangą ir rezultatų vertinimą. 107 straipsnis
Už informavimą ir
komunikaciją atsakingi pareigūnai ir jų tinklai 1.
Kiekviena valstybė narė paskiria už
informavimą ir komunikaciją atsakingą pareigūną, kuris
koordinuoja informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su vienu arba
keliais fondais, ir atitinkamai informuoja Komisiją. 2.
Už informavimą ir komunikaciją atsakingas
pareigūnas koordinuoja nacionalinį už komunikaciją,
susijusią su fondais, atsakingų asmenų tinklą,
įskaitant atitinkamas Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, ir
jam pirmininkauja, taip pat koordinuoja V priede nurodytos vienos bendros
interneto svetainės arba portalo kūrimą ir prievolės teikti
komunikacijos priemonių, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu,
apžvalgą, vykdymą. 3.
Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria
po vieną asmenį, atsakingą už informavimą ir
komunikaciją veiksmų programos lygmeniu, ir apie paskirtus asmenis
praneša Komisijai. 4.
Komisija sukuria Sąjungos tinklus, kurių
narius paskiria valstybės narės ir vadovaujančiosios
institucijos, siekdama užtikrinti, kad būtų keičiamasi
komunikacijos strategijų įgyvendinimo rezultatų duomenimis,
patirtimi įgyvendinant informavimo ir komunikacijos priemones ir kita
gerąja patirtimi.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
TECHNINĖ PAGALBA 108 straipsnis
Komisijos iniciatyva
teikiama techninė pagalba Fondų lėšomis galima remti
techninę pagalbą, neviršijant 0,35 proc. metinių
konkrečiam fondui skirtų asignavimų. 109 straipsnis
Valstybių narių
techninė pagalba 1. Iš kiekvieno fondo galima
finansuoti techninės pagalbos veiksmus, kurie tinkami finansuoti pagal bet
kurį kitą fondą. Fondų paramos suma, skiriama techninei
pagalbai, negali viršyti 4 proc. visos fondų lėšų,
skirtų kiekvienos regionų, kuriuose įgyvendinamas
investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų
kūrimą tikslas, kategorijos veiksmų programoms, sumos. 2. Techninė pagalba
teikiama kaip vieno fondo prioritetinė kryptis pagal veiksmų
programą arba specialią veiksmų programą. 3. Techninei pagalbai iš vieno
fondo skirtos lėšos negali viršyti 10 proc. visų lėšų,
skirtų iš to fondo valstybės narės veiksmų programoms pagal
kiekvieną regionų, kuriuose įgyvendinamas investicijų
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslas,
kategoriją.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
FONDŲ FINANSINĖ PARAMA 110 straipsnis
Bendro finansavimo normų
nustatymas 1. Komisijos sprendime, kuriuo
patvirtinama veiksmų programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir
didžiausia galima fondų parama kiekvienai prioritetinei krypčiai. 2 Dėl kiekvienos
prioritetinės krypties Komisijos sprendime nurodoma, ar tai prioritetinei
krypčiai nustatyta bendro finansavimo norma turi būti taikoma: a) visoms tinkamoms
finansuoti išlaidoms, įskaitant viešąsias ir privačiąsias
išlaidas; arba b) viešosioms tinkamoms
finansuoti išlaidoms. 3. Pagal investicijų į
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą
įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos prioritetinės
krypties bendro finansavimo norma negali būti didesnė kaip: (a)
Sanglaudos fondui – 85 proc., (b)
valstybių narių, kurių
2007–2009 m. laikotarpiu BVP vienam gyventojui vidurkis buvo mažesnis kaip
85 proc. ES-27 vidurkio tuo laikotarpiu, mažiau išsivysčiusiems
regionams, ir atokiausiems regionams – 85 proc., (c)
valstybių narių mažiau
išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b punkte, 2014 m.
sausio 1 d. atitinkantiems Sanglaudos fondo pereinamojo laikotarpio
tvarkos taikymo kriterijus, – 80 proc., (d)
valstybių narių mažiau
išsivysčiusiems regionams, išskyrus nurodytus b ir c punktuose, ir visiems
regionams, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo
mažesnis kaip 75 proc. ES-25 vidurkio atitinkamu laikotarpiu, tačiau
kurių BVP vienam gyventojui padidėjo iki daugiau kaip 75 proc.
ES-27 vidurkio, – 75 proc., (e)
pereinamojo laikotarpio regionams, išskyrus
nurodytus d punkte, – 60 proc., (f)
labiau išsivysčiusiems regionams, išskyrus
nurodytus d punkte, – 50 proc. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo
tikslą įgyvendinamų veiksmų programų kiekvienos
prioritetinės krypties bendro finansavimo norma negali būti
didesnė kaip 75 proc. Papildomų lėšų
pagal 84 straipsnio 1 dalies e punktą bendro finansavimo norma negali
būti didesnė kaip 50 proc. Tokia bendro finansavimo norma taip pat taikoma
papildomoms lėšoms pagal Reglamento (ES) Nr. [...]/2012 [ETB reglamentas]
4 straipsnio 2 dalį. 5. Didžiausia galima bendro
finansavimo norma pagal 3 dalį prioritetinės krypties lygmeniu
padidinama dešimčia procentinių punktų, jeigu visa
prioritetinė kryptis yra įgyvendinama naudojant finansines priemones
arba bendruomenės inicijuotos vietos plėtros veiksmais. 6. Fondų parama kiekvienai
prioritetinei krypčiai yra ne mažesnė kaip 20 proc. tinkamų
finansuoti viešųjų išlaidų. 7. Veiksmų programoje gali
būti numatyta atskira iki 100 proc. bendrai finansuojama
prioritetinė kryptis, skirta veiksmams, įgyvendinamiems naudojant
Sąjungos lygmeniu nustatytas ir tiesiogiai arba netiesiogiai Komisijos
valdomas finansines priemones, remti. Nustačius tokį atskirą
prioritetą, atitinkamos krypties paramos negalima įgyvendinti kitais
būdais. 111 straipsnis
Bendro finansavimo normų
moduliavimas Prioritetinei
krypčiai taikoma fondų bendro finansavimo norma gali būti
moduliuojama atsižvelgiant į: (1)
prioritetinės krypties svarbą
Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos
įgyvendinimui, atsižvelgiant į konkrečias spragas, kurias reikia
pašalinti; (2)
aplinkos apsaugą ir jos gerinimą,
pirmiausia taikant atsargumo principą, prevencinių veiksmų
principą ir principą „teršėjas moka“; (3)
mobilizuotą privataus finansavimo dalį; (4)
tai, ar įtraukiamos šios vietovės,
kuriose susiduriama su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis arba
demografinėmis kliūtimis: (a)
salose esančios valstybės narės,
kurios atitinka Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, ir kitos salos,
išskyrus salas, kuriose yra valstybės narės sostinė arba kurias
su pagrindine valstybės teritorija jungia nuolatinė jungtis; (b)
kalnuotos vietovės, apibrėžtos
valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose; (c)
retai (mažiau kaip 50 gyventojų viename
kvadratiniame kilometre) ir labai retai (mažiau kaip 8 gyventojai viename kvadratiniame
kilometre) apgyvendintos vietovės.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMAS IR KONTROLĖ I SKYRIUS
Valdymo ir kontrolės sistemos 112 straipsnis
Valstybių narių
pareigos 1. Valstybės narės
užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos
būtų nustatytos laikantis 62 ir 63 straipsnių. 2. Valstybės narės
užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina
neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Apie šiuos
pažeidimus jos praneša Komisijai ir nuolat informuoja Komisiją apie
susijusių administracinių ir teisinių procedūrų
eigą. Kai paramos gavėjui neteisėtai
sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko
dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė
narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į
bendrąjį Sąjungos biudžetą. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios šioje
dalyje nustatytų valstybių narių prievolių vykdymo
taisyklės. 3. Valstybės narės
užtikrina, kad ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. visa
informacija tarp paramos gavėjų ir vadovaujančiųjų,
tvirtinančiųjų, audito institucijų ir tarpinių
įstaigų būtų galima keistis tik per elektroninio keitimosi
duomenimis sistemas. Šios sistemos palengvina sąveiką su
nacionalinėmis ir Sąjungos sistemomis ir jomis paramos gavėjams
sudaromos sąlygos pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją
pateikti tik vieną kartą. Komisija įgyvendinimo aktais priima išsamias
keitimosi informacija pagal šią dalį taisykles. Šie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio 3 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
II SKYRIUS
Valdymo ir kontrolės institucijos 113 straipsnis
Institucijų paskyrimas 1. Valstybė narė kiekvienai veiksmų programai paskiria
nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba
įstaigą, kuri veikia kaip vadovaujančioji institucija. Ta pati viešoji
institucija arba įstaiga gali būti paskirta daugiau negu vienos
veiksmų programos vadovaujančiąja institucija. 2. Valstybė narė,
nepažeisdama 3 dalies, kiekvienai veiksmų programai paskiria
nacionalinę, regioninę arba vietos valdžios instituciją arba
įstaigą, kuri veikia kaip tvirtinančioji institucija. Ta pati
tvirtinančioji institucija gali būti paskirta daugiau nei vienai
veiksmų programai. 3. Valstybė narė gali
paskirti veiksmų programos vadovaujančiąją
instituciją, kuri papildomai atlieka tvirtinančiosios institucijos
funkcijas. 4. Valstybė narė
kiekvienai veiksmų programai paskiria nacionalinę, regioninę
arba vietos valdžios instituciją arba įstaigą, funkciniu
požiūriu nepriklausomą nuo vadovaujančiosios institucijos ir
tvirtinančiosios institucijos, kuri veikia kaip audito institucija. Tą
pačią audito instituciją galima skirti daugiau nei vienai
veiksmų programai. 5. Investicijų
į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo
vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir audito institucijų
funkcijas gali vykdyti ta pati viešosios valdžios institucija arba
įstaiga, jeigu laikomasi funkcijų atskyrimo principo. Tačiau
veiksmų programų, kurioms skiriama fondų parama yra daugiau kaip
250 000 000 EUR, ta pati viešosios valdžios institucija arba
įstaiga, kuri vykdo vadovaujančiosios institucijos funkcijas, negali
vykdyti audito institucijos funkcijų. 6. Valstybė narė gali
paskirti vieną ar kelias tarpines įstaigas, kurios vykdytų tam
tikras vadovaujančiosios arba tvirtinančiosios institucijos funkcijas
tos institucijos atsakomybe. Atitinkami vadovaujančiosios arba
tvirtinančiosios institucijos ir tarpinių įstaigų
susitarimai įforminami raštu. 7. Valstybė narė arba
vadovaujančioji institucija gali dalies veiksmų programos
valdymą patikėti tarpinei įstaigai pagal rašytinį
valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos ir
tarpinės įstaigos susitarimą (toliau – bendrųjų
įgaliojimų suteikimas). Tarpinė įstaiga pateikia garantijas
dėl savo mokumo ir kompetencijos atitinkamoje srityje ir jos
administracinio bei finansų valdymo. 8. Valstybė
narė raštu nustato taisykles, reglamentuojančias jos santykius su
vadovaujančiosiomis, tvirtinančiosiomis ir audito institucijomis,
šių institucijų tarpusavio santykius ir santykius su Komisija 114
straipsnis
Vadovaujančiosios
institucijos funkcijos 1. Vadovaujančioji institucija atsako už veiksmų programos
valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo. 2. Valdydama veiksmų
programą vadovaujančioji institucija: (a)
teikia pagalbą stebėsenos komitetui šiam
atliekant savo darbą, teikia jam informaciją, kuri yra reikalinga jo
funkcijoms vykdyti, visų pirma duomenis, susijusius su veiksmų
programų pažanga siekiant jų tikslų, finansinius duomenis bei
duomenis apie rodiklius ir orientyrus; (b)
rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus,
teikia Komisijai metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas; (c)
tarpinėms įstaigoms ir paramos
gavėjams teikia informaciją, kuri yra svarbi jų užduotims
vykdyti ir veiksmams įgyvendinti; (d)
nustato kompiuterizuotų kiekvieno veiksmo
duomenų, kurie yra reikalingi stebėsenai, vertinimui, finansų
valdymui, tikrinimui ir auditui, įskaitant duomenis apie atskirus
veiksmų dalyvius, kai taikytina, kaupimo ir saugojimo sistemą; (e)
užtikrina, kad d punkte nurodyti duomenys
būtų renkami, įvedami į sistemą ir joje saugomi ir kad
duomenys apie rodiklius būtų suskirstyti pagal lytis, jei to
reikalaujama pagal ESF reglamento I priedą. 3. Veiksmų atrankos srityje
vadovaujančioji institucija: (a)
parengia ir patvirtinusi taiko atitinkamas atrankos
procedūras ir kriterijus, kurie yra: i) nediskriminuojantys
ir skaidrūs; ii) atitinka 7 ir 8
straipsniuose nustatytus bendruosius principus; (b)
užtikrina, kad atrinktas veiksmas atitiktų
atitinkamo fondo arba fondų paramos aprėptis ir intervencijos
kategoriją, nurodytą pagal veiksmų programos prioritetinę
kryptį arba kryptis; (c)
paramos gavėjui pateikia dokumentą,
kuriame išdėsto paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygas, taip pat
konkrečius reikalavimus dėl pagal veiksmą teiktinų produktų
arba paslaugų, finansavimo plano ir vykdymo termino; (d)
prieš patvirtindama veiksmą įsitikina, ar
paramos gavėjas turi administracinį, finansinį ir veiklos
pajėgumą įvykdyti c punkte nurodytas sąlygas; (e)
jeigu veiksmą pradėta vykdyti prieš
pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai,
įsitikina, kad buvo laikomasi veiksmui taikomų Sąjungos ir
nacionalinių taisyklių; (f)
užtikrina, kad pareiškėjas fondų paramos
negautų, jeigu jam buvo arba turėjo būti taikoma lėšų
susigrąžinimo procedūra pagal 61 straipsnį dėl to, kad buvo
pakeista gamybinės veiklos Sąjungoje vieta; (g)
nustato intervencijos kategorijas, prie kurių
priskiriamos veiksmo išlaidos. 4. Veiksmų programos
finansų valdymo ir kontrolės srityje vadovaujančioji
institucija: (a)
tikrina, ar bendrai finansuojami produktai ir
paslaugos suteikti ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos buvo
jų apmokėtos ir atitinka taikomą Sąjungos ir
nacionalinę teisę, veiksmų programą ir paramos veiksmui
sąlygas; (b)
užtikrina, kad veiksmą įgyvendinant
dalyvaujantys paramos gavėjai, kuriems atlyginamos tik tinkamos finansuoti
faktiškai patirtos išlaidos, turėtų atskirą apskaitos
sistemą arba tinkamą visų su veiksmu susijusių
sandorių apskaitos kodeksą; (c)
atsižvelgdama į nustatytą riziką
nustato veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones; (d)
nustato procedūras, užtikrinančias, kad
visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito
sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis 62 straipsnio g punkto
reikalavimų; (e)
parengia valdymo patikinimo deklaraciją
dėl valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, pagrindinių
sandorių teisėtumo ir tvarkingumo, patikimo finansų valdymo
principo kartu su ataskaita, kurioje išdėstomi atliktos valdymo
kontrolės rezultatai, visi nustatyti valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai
ir visi taisomieji veiksmai, kurių buvo imtasi. 5. Tikrinant pagal 4 dalies a
punktą atliekamos šios procedūros: (a)
kiekvienos paramos gavėjų pateiktos
išlaidų atlyginimo paraiškos administracinis tikrinimas; (b)
veiksmų patikros vietoje. Patikrų vietoje dažnis ir aprėptis
proporcingai atitinka viešosios paramos veiksmui dydį bei per tas patikras
ir audito institucijos atliktą visos valdymo ir kontrolės sistemos
auditą nustatytą rizikos lygį. 6. Konkrečių
veiksmų patikros vietoje pagal 5 straipsnio b punktą gali būti
atliekamos atrankos būdu. 7. Jeigu vadovaujančioji
institucija pagal veiksmų programą taip pat yra ir paramos
gavėja, 4 dalies a punkte nurodyta tikrinimų tvarka užtikrinamas
tinkamas funkcijų atskyrimas. 8. Komisijai pagal 142
straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos išsamios 2
dalies d punkte nurodyto keitimosi informacija sąlygos. 9. Komisijai pagal 142
straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos 4 dalies d
punkte nurodytos audito sekos tvarkos taisyklės. 10. Komisija įgyvendinimo
aktais patvirtina 4 dalies e punkte nurodytos valdymo deklaracijos
pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 115 straipsnis
Tvirtinančiosios
institucijos funkcijos Veiksmų programos tvirtinančioji
institucija visų pirma yra atsakinga už: (a)
mokėjimo paraiškų parengimą ir
pateikimą Komisijai bei patvirtinimą, kad jos parengtos naudojant
patikimas apskaitos sistemas, yra pagrįstos patikrinamais
patvirtinamaisiais dokumentais ir buvo vadovaujančiosios institucijos
patikrintos; (b)
metinių sąskaitų parengimą; (c)
patvirtinimą, kad metinės sąskaitos
yra išsamios, tikslios ir teisingos ir kad į sąskaitas įtrauktos
išlaidos atitinka taikomas Sąjungos ir nacionalines taisykles, buvo
patirtos vykdant veiksmus, atrinktus finansavimui pagal veiksmų programai
taikytinus kriterijus bei laikantis Sąjungos ir nacionalinių
taisyklių; (d)
užtikrinimą, kad veiktų kompiuterizuota
sistema, kurioje būtų registruojami ir saugomi kiekvieno veiksmo
apskaitos duomenys, saugomi mokėjimo paraiškoms ir metinėms
sąskaitoms parengti reikalingi duomenys, įskaitant duomenis apie
susigrąžintinas, susigrąžintas sumas ir anuliuotas sumas, panaikinus
dalį veiksmui arba veiksmų programai skirto įnašo arba visą
įnašą; (e)
užtikrinimą mokėjimo paraiškų
rengimo ir teikimo tikslais, kad iš vadovaujančiosios institucijos gauta
tinkama informacija apie įvykdytas su išlaidomis susijusias
procedūras ir patikrinimus; (f)
tai, kad mokėjimo paraiškų rengimo ir
teikimo tikslais būtų atsižvelgta į visų auditų,
kuriuos atliko audito institucija arba kurie buvo atlikti jos atsakomybe,
rezultatus; (g)
Komisijai deklaruotų išlaidų ir
atitinkamo viešojo paramos gavėjams skirto įnašo apskaitos
įrašų saugojimą kompiuterinėse laikmenose; (h)
susigrąžintinų sumų apskaitą ir
anuliuotų sumų apskaitą, panaikinus dalį veiksmui skirto
įnašo arba visą įnašą. Susigrąžintos
sumos iki veiksmų programos užbaigimo sugrąžinamos į
Sąjungos bendrąjį biudžetą, išskaitant jas iš kitos
išlaidų ataskaitos. 116 straipsnis
Audito institucijos funkcijos 1. Audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas valdymo ir
kontrolės sistemų, tinkamos veiksmų imties ir metinių
sąskaitų auditas. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 142
straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir juose nustatyti sąlygas,
kurias šie auditai turi atitikti. 2. Jeigu auditą atlieka ne
audito institucija, o kita įstaiga, audito institucija užtikrina, kad ta
įstaiga funkciniu požiūriu būtų pakankamai nepriklausoma. 3. Audito
institucija užtikrina, kad atliekant auditą būtų atsižvelgiama
į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. 4. Audito institucija per šešis mėnesius nuo veiksmų programos
patvirtinimo parengia audito strategiją. Audito
strategijoje išdėstoma audito metodika, veiksmų atrankos auditui
metodas ir audito planavimas per einamuosius ir dvejus paskesnius ataskaitinius
metus. Audito strategija nuo 2016 iki 2022 m. imtinai kasmet atnaujinama. Jeigu
bendra valdymo ir kontrolės sistema taikoma daugiau kaip vienai
veiksmų programai, atitinkamoms veiksmų programoms gali būti
parengta viena bendra audito strategija. Audito institucija, gavusi
prašymą, audito strategiją pateikia Komisijai. 5. Audito
institucija parengia: i) audito
nuomonę apie metines praėjusių ataskaitinių metų
sąskaitas: apie metinių sąskaitų
išsamumą, tikslumą ir teisingumą, valdymo ir kontrolės
sistemos veikimą, atitinkamų sandorių teisėtumą ir
tvarkingumą; ii) metinę
kontrolės ataskaitą, kurioje išdėstomi per praėjusiais
ataskaitiniais metais atliktą auditą nustatyti faktai. ii punkte nurodytoje ataskaitoje išdėstomi
visi nustatyti valdymo ir kontrolės sistemos trūkumai ir visos
taisomosios priemonės, kurių buvo imtasi arba pasiūlyta imtis. Jeigu bendra valdymo ir kontrolės sistema
taikoma daugiau negu vienai veiksmų programai, ii punkte nurodyta
informacija gali būti grupuojama vienoje ataskaitoje. 6. Komisija įgyvendinimo
aktais patvirtina audito strategijos, audito nuomonės ir metinės
audito ataskaitos pavyzdžius ir 4 dalyje minėto atrankos metodo nustatymo
būdus. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 143 straipsnio
3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 7. Taikydama 143 straipsnio 3 dalyje nustatytą nagrinėjimo
procedūrą Komisija priima įgyvendinimo taisykles dėl per
Komisijos pareigūnų arba įgaliotų Komisijos atstovų
atliktą auditą surinktų duomenų naudojimo. III SKYRIUS
Akreditavimas 117 straipsnis
Vadovaujančiosios
institucijos ir tvirtinančiosios institucijos akreditavimas ir
akreditacijos panaikinimas 1. Akreditavimo institucija
priima oficialų sprendimą akredituoti tas vadovaujančiąsias
ir tvirtinančiąsias institucijas, kurios atitinka Komisijos
deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 142 straipsnį, nustatytus
akreditavimo kriterijus. 2. 1 dalyje nurodytas oficialus
sprendimas grindžiamas nepriklausomos audito įstaigos, kuri vertina
valdymo ir kontrolės sistemą, jai priklausančių
tarpinių įstaigų vaidmenį ir tai, kaip ji atitinka 62, 63,
114 ir 115 straipsnius, ataskaita ir nuomone. Akreditavimo institucija
atsižvelgia į tai, ar veiksmų programos valdymo ir kontrolės
sistemos yra panašios į tas, kurios veikė ankstesnį programavimo
laikotarpį, taip pat į visus duomenis apie jų veikimo
veiksmingumą. 3. Valstybė narė 1
dalyje nurodytą oficialų sprendimą perduoda Komisijai per šešis
mėnesius nuo sprendimo, kuriuo patvirtinta veiksmų programa,
priėmimo. 4. Jeigu visa fondų paramos
veiksmų programai suma yra didesnė kaip
250 000 000 EUR, Komisija gali paprašyti per du mėnesius
nuo 1 dalyje nurodyto oficialaus sprendimo gavimo pateikti nepriklausomos
audito įstaigos ataskaitą ir nuomonę bei valdymo ir
kontrolės sistemos aprašą. Komisija gali pateikti pastabas per du
mėnesius nuo šių dokumentų gavimo. Nuspręsdama, ar prašyti šių
dokumentų, Komisija atsižvelgia į tai, ar veiksmų programos
valdymo ir kontrolės sistemos yra panašios į tas, kurios veikė
ankstesnį programavimo laikotarpį, ar vadovaujančioji
institucija taip pat vykdo ir tvirtinančiosios institucijos funkcijas, ir
į visus duomenis apie jų veikimo veiksmingumą. 118 straipsnis
Bendradarbiavimas su audito
institucijomis 1. Komisija bendradarbiauja su
audito institucijomis, derindama savo audito planus ir metodus, ir nedelsdama
pasikeičia atlikto valdymo ir kontrolės sistemų audito
rezultatais. 2. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas šiam bendradarbiavimui tais
atvejais, kai valstybė narė skiria daugiau negu vieną audito
instituciją, valstybė narė gali skirti koordinavimo
įstaigą. 3. Komisija ir audito
institucijos bei koordinavimo įstaiga reguliariai, bent kartą per
metus, šaukia susitikimus, jeigu nesusitarta kitaip, per kuriuos nagrinėja
metinę kontrolės ataskaitą, nuomonę ir audito
strategiją, keičiasi nuomonėmis su veiksmų programų
valdymo ir kontrolės gerinimu susijusiais klausimais.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSŲ VALDYMAS, SĄSKAITŲ PATVIRTINIMAS IR FINANSINĖS
PATAISOS I SKYRIUS
Finansų valdymas 119 straipsnis
Bendros mokėjimų
taisyklės Valstybė narė užtikrina, kad
viešosios paramos suma, išmokėta paramos gavėjams ne vėliau kaip
iki veiksmų programos užbaigimo, yra bent lygi Komisijos tai valstybei
narei išmokėtam fondų įnašui. 120 straipsnis
Bendros tarpinių
mokėjimų ir metinio bei galutinio likučių
mokėjimų apskaičiavimo taisyklės 1. Tarpiniais mokėjimais
Komisija atlygina 90 proc. sumos, gautos veiksmų programą
patvirtinančiame sprendime nurodytoms į mokėjimo paraišką
įtrauktos prioritetinės krypties tinkamoms finansuoti išlaidoms
pritaikius bendro finansavimo normą. Metinį likutį Komisija
nustato pagal 130 straipsnio 1 dalį. 2. Fondų įnašas
prioritetinei krypčiai mokant tarpinius mokėjimus bei metinį ir
galutinį likučius negali viršyti: (a)
mokėjimo paraiškoje nurodytos viešosios
paramos prioritetinei krypčiai ir (b)
veiksmų programą patvirtinančiame
Komisijos sprendime nustatyto fondų įnašo prioritetinei
krypčiai. 3. Nepaisant 22 straipsnio,
Sąjungos parama, mokama kaip tarpiniai ir galutinio likučio
mokėjimai, negali viršyti veiksmų programą patvirtinančiame
Komisijos sprendime nustatytos viešosios paramos ir didžiausios galimos
fondų paramos pagal kiekvieną prioritetinę kryptį. 121 straipsnis
Mokėjimo paraiškos 1. Mokėjimo paraiškose
pagal kiekvieną prioritetinę kryptį nurodoma: (a)
visa paramos gavėjų įgyvendinant
veiksmus sumokėtų tinkamų finansuoti išlaidų suma,
įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas; (b)
visa įgyvendinant veiksmus gauta viešoji
parama, įtraukta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas; (c)
atitinkama tinkama finansuoti paramos gavėjui
išmokėta viešoji parama, įtraukta į tvirtinančiosios
institucijos sąskaitas. 2. Į mokėjimo
paraišką įtraukiamos išlaidos pagrindžiamos gautomis sąskaitomis
faktūromis arba lygiavertę įrodomąją galią
turinčiais apskaitos dokumentais, išskyrus paramos formas pagal 57
straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus, 58 straipsnį, 59 straipsnio 1
dalį ir 93 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. [...]/2012 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas
Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 [ESF], 14 straipsnį. Tokių
formų paramos atveju į mokėjimo paraišką įtraukiamos
sumos yra vadovaujančiosios institucijos paramos gavėjui atlygintos
sąnaudos. 3. Komisija mokėjimo paraiškų
pavyzdį patvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai
priimami pagal 143 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. 122 straipsnis
Mokėjimas paramos
gavėjams Vadovaujančiosios institucijos užtikrina,
kad paramos gavėjai visą viešosios paramos sumą gautų kuo
greičiau ir visa apimtimi, bet jokiu būdu ne prieš atitinkamas
išlaidas įtraukiant į mokėjimo paraišką. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks
papildomas specialus mokestis ar kitas lygiavertis mokestis, kuris
sumažintų šias paramos gavėjams skirtas sumas. 123 straipsnis
Euro naudojimas 1. Valstybės narės,
kurios mokėjimo paraiškos pateikimo metu nėra įsivedusios euro
kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidų sumas konvertuoja
į eurus. Ši suma konvertuojama į eurus taikant Komisijos
mėnesinį valiutos kursą, galiojantį tą
mėnesį, kai išlaidos buvo įtrauktos į atitinkamos
veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos sąskaitas. Šį
kursą Komisija skelbia kiekvieną mėnesį elektroniniu
būdu. 2. Kai euras tampa
valstybės narės valiuta, 1 dalyje nustatyta konvertavimo tvarka
toliau taikoma visoms išlaidoms, į vadovaujančiosios institucijos
sąskaitas įtrauktoms iki fiksuoto nacionalinės valiutos ir euro
perskaičiavimo kurso įsigaliojimo datos. 124 straipsnis
Išankstinio finansavimo
mokėjimas 1. Pradinė išankstinio
finansavimo suma mokama tokiomis dalimis: a) 2014 m.: 2 proc.
viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos; b) 2015 m.: 1 proc.
viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos; c) 2016 m.: 1 proc.
viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos. 2015 m. arba vėliau patvirtintoms
veiksmų programoms skirtos ankstesnės dalys išmokamos patvirtinimo
metais. 2. 2016–2022 m. metinė
išankstinio finansavimo suma sumokama iki liepos 1 d. 2016 m. ji yra
2 proc. viso programavimo laikotarpio fondų paramos veiksmų
programai sumos. 2017–2022 m. ji yra 2,5 proc. viso programavimo
laikotarpio fondų paramos veiksmų programai sumos. 125 straipsnis
Išankstinio finansavimo
patvirtinimas Sumokėta metinio išankstinio finansavimo
suma Komisijos sąskaitose patvirtinama pagal 130 straipsnį. 126 straipsnis
Tarpinio mokėjimo
paraiškų pateikimo ir apmokėjimo terminai 1. Tvirtinančioji
institucija reguliariai teikia tarpinio mokėjimo paraiškas, į kurias
įrašomos sumos, įtrauktos į jos sąskaitos kaip paramos
gavėjams per ataskaitinius metus, pasibaigusius birželio 30 d.,
išmokėta viešoji parama 2. Tvirtinančioji
institucija galutinę tarpinio mokėjimo paraišką pateikia iki
liepos 31 d., pasibaigus ankstesniems ataskaitinius metams ir bet kuriuo
atveju – iki pirmos kitų ataskaitinių metų tarpinio
mokėjimo paraiškos pateikimo. 3. Pirmos tarpinio mokėjimo
paraiškos negalima teikti tol, kol Komisija nėra gavusi oficialaus akto,
kuriuo akredituojama vadovaujančioji institucija. 4. Tarpiniai mokėjimai
pagal veiksmų programą nemokami, jeigu Komisijai pagal 101
straipsnį nebuvo pateikta metinė įgyvendinimo ataskaita. 5. Atsižvelgdama į turimas
lėšas Komisija tarpinį mokėjimą įvykdo ne vėliau
kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią mokėjimo paraiška
užregistruota Komisijoje. 127 straipsnis
Įsipareigojimų panaikinimas 1. Komisija panaikina visas
pagal antrą pastraipą apskaičiuotas veiksmų programai
numatytų įsipareigojimų dalis, kurios iki antrų
finansinių metų po tų metų, kuriais veiksmų programai
prisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 31 d. nebuvo
panaudotos pradiniam ir metiniam išankstiniam finansavimui, tarpiniams
mokėjimams ir metiniam likučiui, arba dėl kurių pagal 126
straipsnio 1 dalį nepateikta mokėjimo paraiška. Komisija panaikinamo įsipareigojimo sumą
apskaičiuoja prie kiekvieno 2015–2020 m. biudžetinio
įsipareigojimo pridėdama po vieną šeštąją metinio
biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su 2014 m. visu metiniu
įnašu, dalį. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies
pirmos pastraipos, panaikinimo terminai netaikomi metiniams biudžetiniams
įsipareigojimams, susijusiems su 2014 m. visu metiniu įnašu. 3. Nukrypstant nuo 1 dalies,
jeigu pirmasis metinis biudžetinis įsipareigojimas yra susijęs su
2015 m. visu metiniu įnašu, įsipareigojimo panaikinimo terminai
metiniam biudžetiniam įsipareigojimui, susijusiam su 2015 m. visu
metiniu įnašu, netaikomi. Tokiais atvejais Komisija 1 dalies pirmoje
pastraipoje nurodytą sumą apskaičiuoja prie kiekvieno
2016–2020 m. biudžetinio įsipareigojimo pridėdama po vieną
penktąją metinio biudžetinio įsipareigojimo, susijusio su
2015 m. visu metiniu įnašu, dalį. 4. 2022 m. gruodžio
31 d. dar neįgyvendinti įsipareigojimai panaikinami, jeigu Komisijai
iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nepateikiami kurie nors iš pagal 107
straipsnio 1 dalį reikalaujamų dokumentų. II SKYRIUS
Sąskaitų patvirtinimas ir užbaigimo procedūros I skirsnis
Sąskaitų patvirtinimas 128 straipsnis
Metinių
sąskaitų turinys 1. Patvirtintos kiekvienos
veiksmų programos metinės sąskaitos sudaromos ataskaitiniams
metams, į jas įtraukiami šie kiekvienos prioritetinės krypties
duomenys: (a)
visa tinkamų finansuoti išlaidų suma,
įrašyta į tvirtinančiosios institucijos sąskaitas kaip suma,
kurią paramos gavėjai sumokėjo įgyvendindami veiksmus,
atitinkama sumokėta tinkama finansuoti viešoji parama ir visa viešosios
paramos, skirtos veiksmams įgyvendinti, suma; (b)
per ataskaitinius metus panaikintos ir
susigrąžintos sumos, iki ataskaitinių metų pabaigos
susigrąžintinos sumos, pagal 61 straipsnį susigrąžintos sumos ir
nesusigrąžinamos sumos; (c)
kiekvienos prioritetinės krypties ERPF ir
Sanglaudos fondo paremtų veiksmų, kurie buvo įgyvendinti per
ataskaitinius metus, sąrašas; (d)
kiekvienos prioritetinės krypties pagal a
punktą nurodytų išlaidų ir už tuos pačius ataskaitinius
metus mokėjimo paraiškose deklaruotų išlaidų suderinimas ir
visų skirtumų paaiškinimas. 2. Tvirtinančioji
institucija gali pagal prioritetines kryptis sąskaitose numatyti
rezervą, kuris negali viršyti 5 proc. visų už tam tikrus
ataskaitinius metus pateikiamose mokėjimo paraiškose nurodytų
išlaidų, jeigu išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas tuo metu
tikrinamas audito institucijos. Suma, kuriai taikoma ta procedūra, negali
būti įtraukiama į visą 1 dalies a punkte nurodytą
tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Šios sumos galutinai
įtraukiamos arba neįtraukiamos į metines kitų metų
sąskaitas. 129 straipsnis
Informacijos pateikimas Nuo 2016 m. iki 2022 m. (imtinai)
valstybės narės teikia 75 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus
dėl kiekvienų to laikotarpio metų. 130 straipsnis
Metinis sąskaitų
patvirtinimas 1. Apskaičiuodama iš
fondų už ataskaitinius metus mokėtiną sumą Komisija
atsižvelgia į: a) visą į
sąskaitas įtrauktą 128 straipsnio 1 dalies a punkte
nurodytą išlaidų sumą, kuriai taikoma bendro finansavimo norma
pagal kiekvieną prioritetinę kryptį; b) bendrą
Komisijos per ataskaitinius metus atliktų mokėjimų sumą,
kurią sudaro: i) Komisijos
sumokėta tarpinių mokėjimų suma pagal 120 straipsnio 1
dalį ir 22 straipsnį, ir ii) metinio
išankstinio finansavimo suma, sumokėta pagal 124 straipsnio 2 dalį. 2. Dėl metinio
likučio, kuris patvirtinus sąskaitas turi būti
susigrąžintas iš valstybės narės, Komisija teikia
vykdomąjį raštą sumoms išieškoti. Valstybei
narei mokėtinas metinis likutis pridedamas prie kito tarpinio Komisijos
mokėjimo, atliekamo patvirtinus sąskaitas. 3. Jeigu dėl
priežasčių, kurios priklauso nuo valstybės narės, Komisija
negali patvirtinti sąskaitų iki kitų metų pasibaigus ataskaitiniams
metams balandžio 30 d., Komisija valstybei narei praneša, kokių
veiksmų privalo imtis vadovaujančioji institucija arba audito
institucija, arba apie tai, kokias papildomas užklausas Komisija siūlo
pateikti pagal 65 straipsnio 2 ir 3 dalis. 4. Metinį likutį
Komisija sumoka remdamasi sąskaitose deklaruotomis išlaidomis, į jas
neįtraukdama Komisijai deklaruotų išlaidų, dėl kurių
su audito institucija vyksta prieštaravimo procedūra. 131 straipsnis
Laipsniškas užbaigimas 1. ERPF ir Sanglaudos fondo atveju
kiekvienos veiksmų programos metinėse sąskaitose pagal
kiekvieną prioritetinę kryptį pateikiamas per ataskaitinius
metus įgyvendintų veiksmų sąrašas. Su tais veiksmais
susijusios ir į sąskaitas įtrauktos išlaidos, priėmus
sprendimą dėl patvirtinimo, laikomos galutinai patvirtintomis. 2. ESF atveju į
sąskaitas, dėl kurių turi būti priimamas sprendimas
dėl patvirtinimo, įtrauktos išlaidos laikomos galutinai
patvirtintomis. 132 straipsnis
Dokumentų pateikimas 1. Nepažeisdama valstybės
pagalbą reglamentuojančių taisyklių, vadovaujančioji
institucija užtikrina, kad, Komisijai ir Audito Rūmams paprašius,
būtų pateikti visi trejų metų laikotarpio veiksmų
patvirtinamieji dokumentai. Šis trejų metų laikotarpis
skaičiuojamas nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl
sąskaitų patvirtinimo pagal 130 straipsnį, gruodžio 31 d.
arba vėliausiai – nuo galutinio likučio sumokėjimo dienos. Šis trejų metų laikotarpis stabdomas
dėl teisinių arba administracinių procedūrų arba
tinkamai pagrįstu Komisijos prašymu. 2. Dokumentai kaip originalai
arba patvirtintos tikslios jų originalų kopijos saugomi bendrai
priimtinose duomenų laikmenose, įskaitant elektronines dokumentų
originalų kopijas arba tik elektronine forma saugomus dokumentus. 3. Dokumentai saugomi tokia
forma, kad būtų galima identifikuoti duomenų objektus, bet ne
ilgiau nei reikalinga tiems tikslams, kuriems tie duomenys buvo surinkti arba
dėl kurių jie toliau saugomi. 4. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir juose
nustatyti, kokios duomenų laikmenos gali būti laikomos bendrai
priimtinomis. 5. Dokumentų, saugomų
bendrai priimtinose laikmenose, atitikties dokumentų originalams
tvarką nustato nacionalinės valdžios institucijos, ta tvarka
užtikrinama, kad saugomos versijos atitiktų nacionalinių teisės
aktų reikalavimus ir jas būtų galima naudoti audito tikslais. 6. Jeigu saugoma tik
elektroninė dokumento versija, naudojamos kompiuterinės sistemos turi
atitikti pripažintus saugumo standartus, kurie užtikrina, kad saugomi dokumentai
atitiktų nacionalinių teisės aktų reikalavimus ir juos
būtų galima naudoti audito tikslais.
II skirsnis
Veiksmų programų užbaigimas 133 straipsnis
Užbaigimo dokumentų
pateikimas ir galutinio likučio sumokėjimas 1. Valstybės narės iki
2023 m. rugsėjo 30 d. pateikia šiuos dokumentus: (a)
galutinio likučio mokėjimo paraišką; (b)
veiksmų programos galutinę
įgyvendinimo ataskaitą ir (c)
75 straipsnio 1 dalyje nurodytus paskutinių
ataskaitinių metų, 2022 m. liepos 1 d.–2023 m.
birželio 30 d., dokumentus. 2. Galutinis likutis sumokamas
ne vėliau kaip iki vėlesniojo iš šių terminų: per tris
mėnesius nuo paskutinių ataskaitinių metų
sąskaitų patvirtinimo arba per vieną mėnesį nuo
galutinės įgyvendinimo ataskaitos priėmimo dienos. III skirsnis
Mokėjimų sustabdymas 134 straipsnis
Mokėjimų
sustabdymas 1. Komisija gali sustabdyti
visus tarpinius mokėjimus arba jų dalį prioritetinių
krypčių arba veiksmų programų lygmeniu, jei: (a)
esama svarbių veiksmų programos valdymo
ir kontrolės sistemos trūkumų, kuriems pašalinti nesiimta
taisomųjų priemonių; (b)
išlaidų suvestinėje pateiktos išlaidos
susijusios su pažeidimu, turinčiu svarbių finansinių
pasekmių, dėl kurių nesiimta taisomųjų veiksmų; (c)
valstybė narė nesiėmė
reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl
kurios pagal 74 straipsnį sustabdyti mokėjimai; (d)
esama didelių stebėsenos sistemos arba
duomenų apie bendrus ir konkrečius rodiklius kokybės ir
patikimumo trūkumų; (e)
valstybė narė nesiėmė
veiksmų programose numatytų veiksmų, kad įvykdytų ex
ante sąlygas; (f)
per ankstesnę veiklos rezultatų
peržiūrą nustatyta, kad pagal prioritetinę sritį nepavyko
pasiekti veiklos rezultatų plane nustatytų orientyrų; (g)
valstybė nesiima veiksmų arba nesiima
tinkamų veiksmų pagal 20 straipsnio 5 dalį;
(h)
nustatomas vienas iš 21 straipsnio 6 dalies a–e punktuose
nurodytų atvejų. 2. Komisija, priimdama
įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti sustabdyti visus tarpinius
mokėjimus ar jų dalį, prieš tai suteikusi valstybei narei
galimybę pateikti pastabas. 3. Komisija nutraukia visų
tarpinių mokėjimų ar jų dalies sustabdymą, jei
valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių,
leidžiančių jį nutraukti.
III SKYRIUS
Finansinės pataisos I skirsnis
Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos 135 straipsnis
Valstybių narių atliekamos
finansinės pataisos 1. Atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines
pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka
valstybėms narėms. Nustačiusi
sistemišką pažeidimą, valstybė narė tiria visus veiksmus,
kuriems pažeidimas galėjo padaryti įtakos. 2. Valstybė narė atlieka reikiamas finansines pataisas,
susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar
sistemiškais pažeidimais. Atliekant finansinę pataisą panaikinamas visas veiksmui arba
veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų
pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius ir taiko
proporcingą pataisą. Vadovaujančioji institucija finansinę
pataisą įtraukia į tų ataskaitinių metų, kuriais
priimtas sprendimas dėl panaikinimo, metines sąskaitas. 3. Pagal 2 dalį panaikintą fondų įnašą
valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamai veiksmų
programai, laikydamasi 4 dalies nuostatų. 4. Pagal 2 dalį panaikintas
įnašas negali būti dar kartą panaudotas jokiam veiksmui, kuriam
taikyta finansinė pataisa, arba, jei finansinė pataisa taikyta
dėl sistemiško pažeidimo, – jokiam veiksmui, kuriam tas sistemiškas
pažeidimas turėjo poveikio. II skirsnis
Komisijos atliekamos finansinės pataisos 136 straipsnis
Finansinių pataisų kriterijai 1. Komisija įgyvendinimo
aktais atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos
įnašą veiksmų programai arba jo dalį, kaip nustatyta 77
straipsnyje, jei, atlikusi būtiną tyrimą, nustato, kad: a) esama svarbių
veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų,
keliančių pavojų Sąjungos įnašui, kuris programai jau
išmokėtas; b) prieš pradėdama
taikyti šioje dalyje nustatytą pataisos procedūrą valstybė
narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 135
straipsnį; c) mokėjimo
paraiškoje nurodytos išlaidos padarytos netvarkingai ir prieš pradėdama
šioje dalyje numatytą pataisos procedūrą valstybė narė
tų trūkumų neištaisė. Taikydama finansinę pataisą Komisija
remiasi konkrečiais nustatytų pažeidimų atvejais ir atsižvelgia
į tai, ar pažeidimas yra sistemiškas. Jeigu
netvarkingai padarytų ir iš fondų prašomų padengti išlaidų
sumos tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, Komisija
finansinę pataisą taiko pagal fiksuoto dydžio sumą arba
finansinę pataisą ekstrapoliuoja. 2. Nustatydama 1 dalyje
nurodytos pataisos sumą Komisija atsižvelgia į pažeidimo
pobūdį ir svarbą bei į nustatytų atitinkamos
veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos trūkumų
mastą ir finansinį poveikį. 3. Jeigu Komisija savo
poziciją grindžia ne savo tarnybų auditorių ataskaitomis, savo
išvadas dėl finansinių pasekmių ji parengia išnagrinėjusi
priemones, kurių atitinkama valstybė narė ėmėsi pagal
135 straipsnio 2 dalį, pagal 112 straipsnio 3 dalį pateiktus
pranešimus ir visus valstybės narės atsakymus. 4. Jeigu Komisija,
išnagrinėjusi galutinę veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitą,
nustato, kad nepavyko pasiekti didelės dalies veiklos rezultatų plane
nustatytų tikslų, atitinkamai prioritetinei krypčiai ji gali
pritaikyti finansines pataisas, priimdama įgyvendinimo aktus. 5. Jeigu valstybė narė
nevykdo 86 straipsnyje nustatytų prievolių, Komisija, atsižvelgdama
į tų prievolių nesilaikymo laipsnį, gali atlikti
finansinę pataisą, panaikindama visą atitinkamai valstybei narei
skirtą struktūrinių fondų finansavimą arba jo
dalį. 6. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 142 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
kuriuose nustatomi kriterijai, taikytini apskaičiuojant taikytinos
finansinės pataisos dydį. 137 straipsnis
Procedūra 1. Prieš priimdama
sprendimą dėl finansinės pataisos, Komisija pradeda
procedūrą, informuodama valstybę narę apie preliminarias
savo tyrimo išvadas ir prašydama jos per du mėnesius pateikti savo
pastabas. 2. Jeigu Komisija siūlo finansinę pataisą apskaičiuoti
ekstrapoliuojant arba taikant fiksuoto dydžio sumą, valstybei narei
suteikiama galimybė įrodyti, nagrinėjant atitinkamus dokumentus,
kad faktinis pažeidimo mastas buvo mažesnis nei nustatė Komisija. Gavusi Komisijos
sutikimą, valstybė narė gali apriboti tyrimo mastą ir
nagrinėti tik atitinkamų dokumentų dalį arba atrinktus
dokumentus. Šiam tyrimui skirtas laikas negali viršyti dar vieno dviejų
mėnesių laikotarpio, praėjus 1 dalyje nurodytiems dviem
mėnesiams, išskyrus deramai pagrįstus atvejus. 3. Komisija atsižvelgia į visus valstybės narės per 1 ir 2
dalyse nurodytą terminą pateiktus įrodymus. 4. Jeigu valstybė narė nesutinka su preliminariomis Komisijos
išvadomis, ji yra kviečiama į Komisijos posėdį, siekiant
užtikrinti, kad Komisija išvadoms dėl finansinės pataisos taikymo
pagrįsti turi visą reikiamą informaciją ir pastabas. 5. Norėdama taikyti finansines pataisas Komisija per šešis
mėnesius nuo posėdžio dienos arba nuo papildomos informacijos gavimo
dienos, jei valstybė narė sutinka po posėdžio pateikti
tokią papildomą informaciją, įgyvendinimo aktu priima
sprendimą. Komisija atsižvelgia į visą per procedūrą
pateiktą informaciją ir pastabas. Jei
posėdis neįvyksta, šešių mėnesių laikotarpis
pradedamas skaičiuoti praėjus dviem mėnesiams nuo Komisijos
kvietimo atvykti į posėdį išsiuntimo dienos. 6. Jeigu Komisija arba Europos
Audito Rūmai nustato pažeidimų, turinčių poveikio Komisijai
pateiktoms metinėms sąskaitoms, atitinkamos finansinės pataisos
suma mažinama fondų parama veiksmų programai. 138 straipsnis
Valstybių narių
prievolės Komisijos atliekama finansinė pataisa
taikoma nepažeidžiant valstybės narės prievolės siekti
susigrąžinti sumas pagal šio reglamento 135 straipsnio 2 dalį ir
susigrąžinti valstybės pagalbą pagal Sutarties 107 straipsnio 1
dalį ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999[38] 14
straipsnį. 139 straipsnis
Grąžinimas 1. Visos Sąjungos bendrajam
biudžetui grąžintinos sumos grąžinamos iki pagal Finansinio
reglamento 73 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti
nurodyto termino. Mokėjimo terminas yra paskutinė antro mėnesio
po vykdomojo rašto priėmimo diena. 2. Uždelsus grąžinti
sumą nustatomi delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo
mokėjimo termino iki faktinio sumokėjimo dienos. Tokių
delspinigių dydis apskaičiuojamas prie Europos Centrinio Banko savo
pagrindiniams perfinansavimo veiksmams to mėnesio, kurį sueina mokėjimo
terminas, pirmą darbo dieną taikomos normos pridėjus 1,5
procentinio punkto.
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS Proporcinga veiksmų programų
kontrolė 140 straipsnis
Proporcinga veiksmų
programų kontrolė 1. Veiksmų, kurių
visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 100 000 EUR, auditas
atliekamas ne daugiau kaip kartą, auditą atlieka audito institucija
arba Komisija iki visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo
pagal 131 straipsnį. Kitų veiksmų auditą audito institucija
arba Komisija atlieka ne dažniau kaip kartą per ataskaitinius metus iki
visų atitinkamų išlaidų galutinio patvirtinimo pagal 131
straipsnį. Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant 4 dalies. 2. Jeigu naujausioje audito
nuomonėje apie veiksmų programas nurodoma, kad reikšmingų
trūkumų nėra, Komisija gali paskesniame susitikime, nurodytame
118 straipsnio 3 dalyje, susitarti su audito institucija, kad būtino
audito veiksmų lygis gali būti sumažintas taip, kad proporcingai
atitiktų nustatytą riziką. Tokiais
atvejais Komisija pati neatlieka audito vietoje, nebent yra faktų,
liudijančių, kad esama valdymo ir kontrolės sistemos
trūkumų, kurie paveikia Komisijai ataskaitiniais metais, dėl
kurių sąskaitų buvo priimtas sprendimas dėl patvirtinimo,
deklaruotas išlaidas. 3. Jeigu Komisija padaro
išvadą, kad gali kliautis audito institucijos nuomone apie veiksmų
programas, Komisija gali susitarti su audito institucija apriboti savo auditus
vietoje ir audituoti tik audito institucijos veiklą, nebent yra
faktų, liudijančių, kad audito institucijos veikloje, susijusioje
su ataskaitiniais metais, dėl kurių sąskaitų buvo priimtas
sprendimas dėl patvirtinimo, esama trūkumų. 4. Nepažeidžiant 1 dalies,
audito institucija ir Komisija gali atlikti veiksmų auditus, jeigu
atliekant rizikos vertinimą nustatyta konkreti pažeidimo arba
sukčiavimo rizika, yra didelio veiksmų programos valdymo ir
kontrolės sistemos trūkumų faktų, taip pat per 3 metus nuo
visų veiksmo išlaidų patvirtinimo pagal 131 straipsnį, jei
veiksmai įtraukiami į audito imtį. Komisija bet kuriuo metu gali
atlikti veiksmų auditus, kad įvertintų audito institucijos
veiklą, ją atlikdama pakartotinai.
KETVIRTOJI DALIS ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMAS,
ĮGYVENDINIMO, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS Įgaliojimų suteikimas ir
įgyvendinimo nuostatos 141 straipsnis
Priedų pakeitimas Komisija deleguotuoju aktu, priimtu pagal 142
straipsnį, gali patvirtinti šio reglamento I ir V priedų pakeitimus
šio reglamento nuostatų taikymo srityse. 142 straipsnis
Įgaliojimų
suteikimas 1. Komisijai suteikiami įgaliojimai
šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis priimti deleguotuosius aktus. 2. Šiame reglamente nurodyti
įgaliojimai suteikiami neribotam laikui nuo šio reglamento
įsigaliojimo dienos. 3. 141 straipsnyje nurodytus
įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų
panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti
deleguotuosius teisės aktus. Jis įsigalioja
kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje arba jame nurodytą vėlesnę
dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų
aktų galiojimui. 4. Komisija apie priimtą
deleguotąjį aktą tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui
ir Tarybai. 5. Deleguotieji aktai
įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos
Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas,
nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam
laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti
pratęstas 2 mėnesiais. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui nei Europos
Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguotojo
akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir
įsigalioja nurodytą datą. Deleguotasis aktas gali būti paskelbtas Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti prieš pasibaigiant
tam laikotarpiui, jei Europos Parlamentas ir Taryba pranešė Komisijai apie
ketinimą nepareikšti prieštaravimų. Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba
paprieštarauja deleguotajam aktui, deleguotasis aktas neįsigalioja. Institucija, kuri prieštarauja deleguotajam aktui, nurodo
prieštaravimų priežastis. 143 straipsnis
Komiteto procedūra 1. Komisijai talkina Fondų
koordinavimo komitetas. Tai komitetas, apibrėžtas Reglamente
(ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
4 straipsnis. 3. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
5 straipsnis. Jeigu 2 ir 3 dalyse nurodyto komiteto nuomonė
turi būti pateikta rašytine procedūra, ta procedūra nutraukiama
nepasiekus rezultatų, jeigu per nuomonei pateikti skirtą laiką
taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba nariai taip reikalauja. Jeigu komitetas nepateikia nuomonės, Komisija
nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES)
Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. II
SKYRIUS Pereinamojo
laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
144 straipsnis
Peržiūra Europos Parlamentas ir Taryba iki 20XX m.
gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą Sutarties
177 straipsnyje nustatyta tvarka.
145 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio
nuostatos 1. Šis reglamentas neturi
įtakos tolesniam atitinkamų projektų vykdymui ar pakeitimui,
taip pat atitinkamų projektų arba jų dalies nutraukimui iki
jų užbaigimo, ir pagalbos, kurią Komisija patvirtino remdamasi tuo
reglamentu ar kitu tai pagalbai 2013 m. gruodžio 31 d. taikomu
teisės aktu, tolesniam teikimui arba pakeitimui. 2. Pagal Reglamentą (EB)
Nr. 1083/2006 pateiktos paraiškos toliau galioja. 146 straipsnis
Panaikinimas 1. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1083/2006 yra panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d. 2. Nuorodos į
panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį
reglamentą. 147
straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja kitą
dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai
taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS Veiklos
rezultatų rengimo metodas 1. Veiklos rezultatų
planą sudaro kiekvieno prioriteto orientyrai, kai tinkama – pasiektini
2016 ir 2018 m., ir 2022 m. nustatyti tikslai. Orientyrai ir tikslai
pateikiami 1 lentelėje nurodyta forma. 1 lentelė. Tipinė
veiklos rezultatų plano forma Prioritetas || Rodiklis ir mato vienetas, jei tinkama || 2016 m. orientyras || 2018 m. orientyras || 2022 m. tikslas || || || || || || || || || || || || || || || || 2. Orientyrai yra tarpiniai
konkretaus prioriteto tikslo įgyvendinimo tikslai, kai tinkama, žymintys
siekiamą pažangą įgyvendinant laikotarpio pabaigai nustatytus
tikslus. Prie 2016 m. orientyrų priskiriami finansiniai rodikliai ir
našumo rodikliai. Prie 2018 m. orientyrų priskiriami finansiniai
rodikliai, našumo rodikliai ir, kai tinkama, rezultatų rodikliai. Taip pat
gali būti nustatomi pagrindinių įgyvendinimo etapų
orientyrai. 3. Orientyrai turi būti: –
aktualūs ir atitinkantys svarbiausią
informaciją apie pažangą įgyvendinant prioritetą; –
skaidrūs, nustatant objektyviai patikrinamus
tikslus ir nurodant bei viešai pateikiant pirminius duomenis; –
patikrinami, nenustatant neproporcingos
administracinės naštos; –
visose veiksmų programose nustatomi
nuosekliai, jei taikytina.
II PRIEDAS Metinis
2014–2020 m. įsipareigojimų asignavimų paskirstymas […] III PRIEDAS
Papildomumas
1.
Viešosios arba joms lygiavertės struktūrinės išlaidos
Viešosioms arba joms lygiavertėms
struktūrinėms išlaidoms apskaičiuoti turi būti taikomas X-1
skiltyje pateiktas bendro pagrindinio kapitalo formavimo rodiklis, išreikštas
kaip BVP dalis pagal „Stabilumo ir konvergencijos programų formos ir
turinio gairių“[39]
2 priedo 2 lentelę.
2.
Tikrinimas
Papildomumas pagal 86 straipsnio 3 dalį
tikrinamas laikantis toliau pateiktų taisyklių. 2.1 Ex ante vertinimas (a)
Kartu su partnerystės sutartimi valstybė
narė pagal 1 lentelėje pateiktą formą pateikia
informaciją apie planuojamą išlaidų pobūdį. Valstybėse narėse, kuriose mažiau išsivysčiusiuose ir
pereinamojo laikotarpio regionuose gyvena daugiau kaip 15 proc., bet
mažiau kaip 70 proc. gyventojų, informacija apie išlaidas [mažiau
išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose] pateikiama pagal
tą pačią formą. 1 lentelė Valdžios sektoriaus išlaidos, išreikštos kaip BVP dalis || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 P51 || X || X || X || X || X || X || X (b)
Valstybė narė Komisijai pateikia
informaciją apie pagrindinius makroekonominius rodiklius ir prognozes,
kuriomis pagrįstas viešųjų arba joms lygiaverčių
struktūrinių išlaidų dydis. (c)
Komisijai ir valstybei narei susitarus, pirmiau
nurodyta 1 lentelė turi būti įtraukta į atitinkamos
valstybės narės partnerystės sutartį kaip orientacinio
viešųjų arba joms lygiaverčių struktūrinių
išlaidų lygio planas, kurio bus laikomasi 2014–2020 m. 2.2 Laikotarpio vidurio tikrinimas (a)
Per laikotarpio vidurio tikrinimą laikoma, kad
valstybė narė išlaikė viešųjų arba joms
lygiaverčių struktūrinių išlaidų lygį, jeigu
metinės vidutinės 2014–2017 m. išlaidos yra lygios orientaciniam
partnerystės sutartyje nurodytam išlaidų lygiui arba jį viršija. (b)
Po laikotarpio vidurio tikrinimo Komisija,
pasikonsultavusi su valstybe nare, gali pakeisti parterystės sutartyje
nustatytą viešųjų arba joms lygiaverčių
struktūrinių išlaidų lygį, jeigu atitinkamos valstybės
narės ekonominė padėtis nuo partnerystės sutarties
patvirtinimo labai pasikeitė ir į tą pasikeitimą
parterystės sutartyje nustatant orientacinį išlaidų lygį
nebuvo atsižvelgta. 2.3 Ex post tikrinimas Per ex post tikrinimą laikoma, kad
valstybė narė išlaikė viešųjų arba joms
lygiaverčių struktūrinių išlaidų lygį, jeigu
metinės vidutinės 2014–2020 m. išlaidos yra lygios orientaciniam
partnerystės sutartyje nurodytam išlaidų lygiui arba jį viršija.
3.
Finansinių pataisų normos po ex post tikrinimo
Jeigu Komisija nusprendžia atlikti
finansinę pataisą pagal 86 straipsnio 4 dalį, finansinės
pataisos norma apskaičiuojama taip: iš skirtumo tarp
partnerystės sutartyje nustatyto orientacinio lygio ir faktinio lygio,
išreikšto kaip procentinė orientacinio lygio dalis, atėmus
3 proc. ir gautą rezultatą padalijus iš 10. Finansinės
pataisos dydis apskaičiuojamas tą finansinės pataisos normą
pritaikius viso programavimo laikotarpio fondų įnašo atitinkamos
valstybės narės mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo
laikotarpio regionams sumai. Jeigu skirtumas tarp partnerystės
sutartyje nustatyto orientacinio ir faktinio lygio, išreikštas kaip
procentinė partnerystės sutartyje nustatyto orientacinio lygio dalis,
yra 3 proc. arba mažesnis, finansinė pataisa neatliekama. Finansinė pataisa negali viršyti
5 proc. viso programavimo laikotarpio fondų asignavimo atitinkamos
valstybės narės mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo
laikotarpio regionams. IV PRIEDAS
Ex ante sąlygos Teminės
ex ante sąlygos Teminiai tikslai || Ex ante sąlyga || Įvykdymo kriterijai 1. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas (MTTP tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 1 dalyje) || 1.1. Moksliniai tyrimai ir inovacijos: parengta nacionalinė arba regioninė mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija, skirta pažangiajai specializacijai pagal nacionalinę reformų programą, siekiant pritraukti privačių lėšų MTI išlaidoms dengti, kuri atitinka gerai veikiančias nacionalines arba regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas[40]. || – Parengta nacionalinė arba regioninė inovacijų strategija, skirta pažangiajai specializacijai ir: – pagrįsta SSGG (angl. SWOT) analize, siekiant išteklius sutelkti pagal tam tikrą mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų skaičių; – kurioje išdėstomos priemonės privačioms investicijoms į MTTP skatinti; – kurioje numatyta stebėsenos ir peržiūros sistema. – Valstybė narė patvirtino programą, kurioje nustatomi biudžeto ištekliai, kuriuos galima skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms; – valstybė narė patvirtino daugiametį biudžeto ir investicijų prioritetų planą, susijusį su ES prioritetais (Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas, ESFRI). 2. Informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas (Plačiajuosčio ryšio tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 2 dalyje) || 2.1. Skaitmeninis augimas: nacionalinėje arba regioninėje inovacijų strategijoje, skirtoje pažangiajai specializacijai, yra atskiras skaitmeniniam augimui skirtas skyrius, kuriame numatoma skatinti prieinamų, geros kokybės ir sąveikių IRT grindžiamų privačiųjų ir viešųjų paslaugų paklausą, skatinti piliečius, įskaitant pažeidžiamas grupes, verslo ir viešojo administravimo sektorius jomis naudotis, be kitų priemonių, įgyvendinant tarpvalstybines iniciatyvas. || – Į nacionalinę arba regioninę inovacijų strategiją, skirtą pažangiajai specializacijai, įtrauktas skaitmeninio augimo skyrius, kuriame: – planuojamas biudžetas ir nustatomi veiksmų prioritetai, atsižvelgiant į SSGG analizę, atliktą remiantis Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestine[41]; – išnagrinėtos subalansuotos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paklausos ir pasiūlos paramos galimybės; – kiekybiškai įvertinami intervencijų skaitmeninio raštingumo, įgūdžių, e. įtraukties, e. prieinamumo ir e. sveikatos srityse rezultatų tikslai, suderinti su galiojančiomis atitinkamomis sektorių nacionalinėmis arba regioninėmis strategijomis; – įvertinti poreikiai intensyviau stiprinti IRT pajėgumus. 2.2. Naujos kartos prieigos (NKP) infrastruktūra: parengti nacionaliniai NKP planai, kuriuose atsižvelgta į regioninius veiksmus, siekiant įgyvendinti ES didelės spartos interneto prieigos tikslus[42], daugiausia dėmesio skiriant toms sritims, kuriose nustatyta, kad rinka negali prieinamomis sąnaudomis suteikti pakankamos kokybės atviros infrastruktūros, laikantis ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių, ir teikti pažeidžiamoms grupėms prieinamas paslaugas. || – Galiojančiame nacionaliniame NKP plane pateikiama: – reguliariai atnaujinamas investicijų į infrastruktūrą planas, kuriame įvertinta bendra paklausa, nurodytos investicijos ir paslaugos; – tvarūs investicijų modeliai, kuriais skatinama konkurencija, suteikiama galimybė naudotis atvira, prieinama, kokybiška ir perspektyvia infrastruktūra ir paslaugomis; – privačių investicijų skatinimo priemonės. 3. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo didinimas (nurodytas 9 straipsnio 3 dalyje) || 3.1. Imtasi konkrečios veiksmingo iniciatyvos „Small business act“ (SBA) ir jos 2011 m. vasario 23 d. apžvalgos[43] įgyvendinimo, įskaitant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ veiklos. || – Konkretūs veiksmai: – stebėsenos tvarka, skirta užtikrinti, kad būtų įgyvendinama iniciatyva SBA, įskaitant įstaigą, atsakingą už MVĮ klausimų koordinavimą įvairiais administraciniais lygmenimis (MVĮ atstovas); – priemonės, skirtos įmonės steigimo laikotarpiui sutrumpinti iki 3 darbo dienų, o sąnaudoms sumažinti iki 100 EUR; – priemonės, skirtos licencijų ir leidimų, reikalingų norint verstis konkrečia įmonės veikla, gavimo laikotarpiui sutrumpinti iki 3 mėnesių; – sistemiškas teisės aktų poveikio MVĮ vertinimas taikant „MVĮ tyrimą“, kartu, jei reikia, atsižvelgiant į įmonių dydžio skirtumus. 3.2. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius[44], perkėlimas į nacionalinę teisę. || – Minėtos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę pagal direktyvos 12 straipsnį (iki 2013 m. kovo 16 d.). 4. Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas (nurodytas 9 straipsnio 4 dalyje) || 4.1. Energijos vartojimo efektyvumas: 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo[45] perkėlimas į nacionalinę teisę pagal direktyvos 28 straipsnį. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas[46], 6 straipsnio 1 dalies laikymasis. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų[47] perkėlimas į nacionalinę teisę. 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančios Direktyvą 92/42/EEB[48], perkėlimas į nacionalinę teisę. || – Įgyvendinti būtiniausieji reikalavimai, susiję su pastatų energiniu naudingumu, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2010/31/ES 3, 4 ir 5 straipsnius; – patvirtintos priemonės, būtinos energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnį; – pasiektas reikalaujamas viešųjų pastatų renovacijos lygis; – galutiniams vartotojams suteikti individualūs matuokliai; – skatinamas šildymo ir vėsinimo efektyvumas, kaip nurodyta Direktyvoje 2004/8/EB. 4.2. Atsinaujinančioji energija: 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB[49], perkėlimas į nacionalinę teisę. || – Valstybė narė nustatė skaidrias paramos sistemas, elektros energijos tinklų pirmenybinę prieigą, kontrolę ir valdymą, nustatė ir paskelbė standartines sąnaudų padengimo ir pasidalijimo atliekant techninius pertvarkymus taisykles; – valstybė narė patvirtino nacionalinį atsinaujinančiosios energijos veiksmų planą pagal Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnį. 5. Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas ir rizikos prevencija (Klimato kaitos tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 5 dalyje) || 5.1. Rizikos prevencija ir valdymas: rengiami nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai nelaimių valdymo tikslams, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos[50]. || – Rengiami nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai, kuriuose: – apibūdinami procesai, metodika, metodai ir neįslaptinti duomenys, naudojami rengiant nacionalinį rizikos vertinimą; – apibūdinami vienos rizikos ir kelių tipų rizikos scenarijai; – kai tinkama, atsižvelgiama į nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. 6. Aplinkos apsauga ir tausaus išteklių naudojimo skatinimas (nurodytas 9 straipsnio 6 dalyje) || 6.1. Vandens sektorius: nustatyta a) vandens kainodaros politika, kuria užtikrinama, kad naudotojai būtų tinkamai skatinami veiksmingai naudotis vandens ištekliais, ir b) įvairiose vandens naudojimo srityse būtų tinkamai sugrąžinamos vandens paslaugų sąnaudos pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[51], 9 straipsnį. || – Valstybė narė užtikrino, kad įvairiose vandens naudojimo srityse pagal sektorius būtų padengiamos vandens paslaugų sąnaudos pagal Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnį. – Upės baseino rajonui, į kurį bus investuojama, būtų sudarytas upės baseino valdymo planas, kaip nustatyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[52], 13 straipsnyje. 1. 6.2. Atliekų sektorius: 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas[53], įgyvendinimas, visų pirma nuostatų dėl atliekų tvarkymo planų rengimo įgyvendinimas pagal tą direktyvą ir atliekų hierarchiją. || – Valstybė narė Komisijai pranešė apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo pažangą, nesėkmių priežastis ir numatomus veiksmus tikslams pasiekti; – valstybė narė užtikrino, kad jos kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2008/98/EB 1, 4 13 ir 16 straipsnius parengtų vieną arba kelis atliekų tvarkymo planus, kaip to reikalaujama direktyvos 28 straipsnyje; – ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 12 d. valstybė narė pagal Direktyvos 2008/98/EB 1 ir 4 straipsnius parengė atliekų prevencijos programas, kaip to reikalaujama direktyvos 29 straipsnyje; – valstybė narė ėmėsi reikiamų priemonių, kad pasiektų 2020 m. pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslą pagal Direktyvos 2000/98/EB 11 straipsnį. 7. Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas (nurodytas 9 straipsnio 7 dalyje) || 7.1. Keliai: parengtas išsamus nacionalinis transporto planas, kuriame nustatyti tinkami investicijų į pagrindinį transeuropinį transporto infrastruktūros tinklą (TEN-T), visapusišką tinklą (kitos investicijos, ne į pagrindinį TEN-T) ir antrinį tinklą (įskaitant regioninį ir vietos viešąjį transportą) prioritetai. || – Parengtas išsamus transporto planas, kuriame išdėstyta: – investicijų į pagrindinį TEN-T tinklą, visapusišką tinklą ir antrinį tinklą prioritetai. Nustatant prioritetus reikėtų atsižvelgti į investicijų indėlį į judumą, tvarumą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir indėlį į bendrą Europos transporto erdvę; – realistiškas ir apgalvotas projektų srautas (su numatytu grafiku, biudžetu); – strateginis aplinkos vertinimas, atitinkantis transporto planui keliamus teisinius reikalavimus; – priemonės, skirtos stiprinti tarpinių įstaigų ir paramos gavėjų pajėgumą įgyvendinti projektus pagal numatytą srautą. 7.2. Geležinkeliai: išsamiame nacionaliniame transporto plane yra konkretus geležinkelių plėtrai skirtas skyrius, kuriame nustatyti tinkami investicijų į pagrindinį transeuropinį transporto infrastruktūros tinklą (TEN-T), visapusišką tinklą (kitos investicijos, ne į pagrindinį TEN-T) ir antrinį geležinkelių sistemos tinklą prioritetai, atsižvelgiant į jų indėlį į judumą, tvarumą, poveikį nacionaliniams ir Europos tinklams. Investicijos apima mobilųjį turtą, sąveiką ir pajėgumų stiprinimą. || – Išsamiame transporto plane yra geležinkelių plėtrai skirtas skyrius, kuriame pateikiama: 2. realistiškas ir apgalvotas projektų srautas (su numatytu grafiku, biudžetu); 3. strateginis aplinkos vertinimas, atitinkantis transporto planui keliamus teisinius reikalavimus; 4. priemonės, skirtos stiprinti tarpinių įstaigų ir paramos gavėjų pajėgumą įgyvendinti projektus pagal numatytą srautą. 8. Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas (Užimtumo tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 8 dalyje) || 8.1. Ieškantiems darbo asmenims ir neaktyviems gyventojams suteikiama galimybė gauti darbą, pasitelkiant vietos užimtumo iniciatyvas ir remiant darbo jėgos judumą: parengtos ir įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos strategijos, laikantis užimtumo gairių ir bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių[54] nuostatų dėl sąlygų naujoms darbo vietoms kurti sudarymo. || – Užimtumo tarnybos geba pasiekti ir pasiekia, kad: – visiems darbo ieškantiems asmenims būtų anksti teikiamos individualizuotos paslaugos ir įgyvendinamos aktyvios bei prevencinės darbo rinkos priemonės; – būtų numatomas ilgalaikis užimtumas, kurį lemia struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, pavyzdžiui, perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, taip pat konsultuojama tuo klausimu; – būtų teikiama skaidri ir sistemiška informacija apie naujas laisvas darbo vietas. – Užimtumo tarnybos sukūrė tinklus, kurie jungia darbdavius ir švietimo institucijas. 8.2. Savarankiškas darbas, verslumas ir įmonių steigimas: parengta išsami strategija, kuria pagal iniciatyvą „Small business act“[55] ir laikantis užimtumo gairių ir bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių[56] nuostatų dėl sąlygų naujoms darbo vietoms kurti sudarymo, teikiama integracinė parama veiklai pradėti. || – Parengta išsami strategija, kurioje nustatyta: – priemonės, skirtos įmonės steigimo laikotarpiui sutrumpinti iki trijų darbo dienų, o sąnaudoms sumažinti iki 100 EUR; – priemonės, skirtos licencijų ir leidimų, reikalingų norint verstis konkrečia įmonės veikla, gavimo laikotarpiui sutrumpinti iki trijų mėnesių; – veiksmai, kuriais susiejamos tinkamos verslo plėtros paslaugos ir finansinės paslaugos (prieiga prie kapitalo), aprėpiant socialiai remtinas grupes ir nepalankioje padėtyje esančias vietoves. 8.3. Darbo rinkos institucijų modernizavimas ir stiprinimas, taip pat veiksmai tarptautiniam darbo jėgos judumui didinti[57]: – darbo rinkos institucijos modernizuotos ir sustiprintos remiantis užimtumo gairėmis; – prieš vykdant darbo rinkos institucijų reformas parengta aiški strategija ir ex ante vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą. || – Veiksmai, skirti pertvarkyti užimtumo tarnybas, siekiant užtikrinti jų pajėgumą[58]: – kad visiems darbo ieškantiems asmenims būtų anksti teikiamos individualizuotos paslaugos ir būtų įgyvendinamos aktyvios bei prevencinės darbo rinkos priemonės; – konsultuoti dėl ilgalaikio užimtumo galimybių, kurias lemia struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, pavyzdžiui, perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos; – Sąjungos lygmeniu teikti skaidrią ir sistemišką informaciją apie naujas laisvas darbo vietas. – Per užimtumo tarnybų reformą bus kuriami tinklai, jungiantys darbdavius ir švietimo institucijas. 8.4. Aktyvus ir sveikas senėjimas: parengta ir pagal užimtumo gaires[59] įgyvendinama aktyvaus senėjimo politika. || – Aktyvaus ir sveiko senėjimo klausimo sprendimo veiksmai[60]: – rengiant ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo politiką dalyvauja susiję suinteresuotieji subjektai; – valstybė narė nustatė priemones, skirtas aktyvaus senėjimo skatinimui, kad būtų rečiau anksti pasitraukiama iš darbo rinkos. || 8.5. Darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymas prie pokyčių; nustatyta politika, kuria siekiama padėti numatyti ir tinkamai valdyti pokyčius ir restruktūrizavimą visais atitinkamais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu, vietos ir sektoriniu)[61]. || – Taikomos veiksmingos socialinių partnerių ir valdžios institucijų paramos priemonės, kad šios plėtotų iniciatyvų požiūrį į pokyčius ir restruktūrizavimą. 9. Investicijos į įgūdžius, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą (Švietimo tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 10 dalyje) || 9.1. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius: nustatyta išsami strategija mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti pagal 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių[62]. || – Nustatyta sistema, pagal kurią renkami ir analizuojami duomenys bei informacija apie mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kuri: – suteikia tinkamą įrodymais grindžiamą pagrindą tikslinei politikai plėtoti; – sistemiškai taikoma pokyčiams atitinkamu lygmeniu stebėti. – Parengta strategija dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus: – kuri yra pagrįsta įrodymais; – kuri yra visapusiška (pvz., apima visus švietimo sektorius, įskaitant ankstyvąjį vaiko vystymąsi) ir pagal ją tinkamai taikomos prevencinės, intervencinės ir kompensacinės priemonės; – kurioje nustatyti Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, atitinkantys tikslai; – kuri taikoma ne vienam sektoriui, o apima visus politikos sektorius ir suinteresuotuosius subjektus, svarbius sprendžiant mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus klausimą; pagal ją ši sritis koordinuojama. 9.2. Aukštasis mokslas: parengtos nacionalinės arba regioninės strategijos, skirtos skatinti įgyti tretinį išsilavinimą, taip pat gerinti jo kokybę ir veiksmingumą, laikantis 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikato „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai – Švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės[63]. || – Parengta nacionalinė arba regioninė tretinio išsilavinimo strategija, kurioje numatytos: – priemonės dalyvavimui ir išsilavinimui skatinti, kuriomis: – tobulinamas būsimų studentų orientavimas; – užtikrinama, kad mažas pajamas gaunančių grupių ir kitų nepakankamai atstovaujamų grupių atstovai labiau siektų aukštojo išsilavinimo; – skatinamas suaugusių besimokančių asmenų dalyvavimas; – (jei reikia) mažinamas mokslo nebaigusių asmenų skaičius / gerinamas mokslą baigusiųjų skaičiaus rodiklis; – kokybės gerinimo priemonės, kuriomis: – skatinamas novatoriškas turinys ir programų struktūra; – skatinami aukšti mokymo kokybės standartai; – priemonės, skirtos įsidarbinimo galimybėms ir verslumui didinti, kuriomis: – skatinama pagal visas aukštojo mokslo programas ugdyti universaliuosius, taip pat verslumo, įgūdžius; – mažinami lyčių skirtumai priimant sprendimus dėl akademinio ir profesinio pasirinkimo, ir studentai skatinami rinktis karjerą mažiau populiariuose sektoriuose, siekiant sumažinti lyčių atskyrimą darbo rinkoje; – užtikrinamas informacija grindžiamas mokymas, remiantis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros verslo praktikoje suteiktomis žiniomis. 9.3. Mokymasis visą gyvenimą: parengta nacionalinė ir (arba) regioninė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, atitinkanti Sąjungos lygmens politikos gaires[64]. || – Parengta nacionalinė arba regioninė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, kurioje numatytos priemonės, kuriomis siekiama: – remti mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimą ir įgūdžių ugdymą, padėti įtraukti suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės asociacijas, ir užmegzti su jais partnerystės ryšius; – veiksmingai ugdyti profesinių įgūdžių besimokančio jaunimo, suaugusiųjų, į darbo rinką grįžtančių moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus bei kitų socialiai remtinų esančių grupių asmenų įgūdžius; – plėsti galimybes mokytis visą gyvenimą, įskaitant veiksmingai įgyvendinamas skaidrumo priemones (Europos kvalifikacijų sąranga, nacionalinė kvalifikacijų sąranga, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema), mokymosi visą gyvenimą paslaugų (švietimo ir mokymo, konsultacijų, tvirtinimo) plėtojimą ir integravimą; – didinti švietimo ir mokymo aktualumą ir prisitaikyti nuo nustatytų tikslinių grupių poreikių. 10. Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu (Skurdo mažinimo tikslas) (nurodytas 9 straipsnio 9 dalyje) || 10.1. Aktyvi įtrauktis. Marginalių bendruomenių, pavyzdžiui, romų, integravimas: parengta ir įgyvendinama nacionalinė skurdo mažinimo strategija, laikantis 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacijos dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties[65] ir užimtumo gairių. - Pagal ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus[66] parengta nacionalinė romų įtraukties strategija. - Pagalbos siekiant padėti pasinaudoti fondų parama teikimas atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams. || – Parengta nacionalinė skurdo mažinimo strategija: – kuri yra pagrįsta įrodymais. Tam reikalinga sistema, pagal kurią būtų renkami ir analizuojami duomenys bei informacija, kuri suteiktų pakankamai įrodymų skurdo mažinimo politikai formuoti. Ši sistema naudojama pokyčių stebėsenai; – kuri atitinka nacionalinį skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslą (nustatytą nacionalinėje reformų programoje), pagal kurį taip pat siekiama didinti užimtumo galimybes socialiai remtinoms esančioms grupėms; – kurioje pateikiamas platesnis nei regioninio NUTS 3 lygmens arba NUTS 3 lygmens teritorinio veiklos sutelkimo planas, skirtas atskirtoms ir socialiai remtinoms asmenų grupėms, įskaitant romus; – kuri rodo, kad socialiniai partneriai ir atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvauja planuojant aktyvią įtrauktį; – kurioje numatytos perėjimo nuo stacionarių priežiūros paslaugų prie bendruomenes priežiūros paslaugų priemonės; – nurodomos aiškios priemonės visų sričių segregacijos prevencijai ir kovai su ja. – Parengta nacionalinė romų įtraukties strategija: – kurioje nustatyti pasiekiami nacionaliniai romų integracijos mažinant atskirtį nuo kitų gyventojų tikslai. Šiais tikslais turėtų būti bent jau siekiama romų integracijos keturių ES lygmens tikslų, susijusių su išsilavinimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto galimybėmis; – kuri atitinka nacionalinę reformų programą; – kurioje nustatyti, kai tinkama, nepalankioje padėtyje esantys mikroregionai arba atskirti rajonai, kurių bendruomenės ypač skurdžios, vadovaujantis turimais socialiniais, ekonominiais ir teritoriniais rodikliais (pvz., labai žemas išsilavinimo lygis, ilgalaikis nedarbas ir pan.); – kuria iš nacionalinių biudžetų skiriamas pakankamas finansavimas, kuris, kai tinkama, bus papildytas tarptautinių ir ES šaltinių finansavimu; – kurioje nustatyti patikimos stebėsenos metodai, kad būtų galima įvertinti romų integracijos veiksmų poveikį ir strategijos pritaikymo ją peržiūrint tvarką; – kuri yra rengiama, įgyvendinama ir stebima nuolat glaudžiai bendradarbiaujant su romų pilietine visuomene, regionų ir vietos valdžios institucijomis; – kurioje nurodytas nacionalinės romų integracijos strategijos nacionalinis ryšių centras, įgaliotas koordinuoti strategijos rengimą ir įgyvendinimą. – Atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams teikiama parama teikiant projektų paraiškas ir įgyvendinant bei valdant atrinktus projektus. 10.2. Sveikata: parengta nacionalinė arba regioninė sveikatos strategija, kuria užtikrinamos galimybės naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis ir ekonominis tvarumas. || – Parengta nacionalinė arba regioninė sveikatos strategija, kurioje: – numatytos suderintos priemonės, kuriomis būtų sudaromos geresnės sąlygos naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis; – numatytos sveikatos sektoriaus skatinimo priemonės, taip pat tam, kad būtų taikomos veiksmingos novatoriškos technologijos, paslaugų teikimo modeliai ir infrastruktūra; – numatyta stebėsenos ir peržiūros sistema. – Valstybė narė arba regionas patvirtino programą, kurioje nurodomi biudžeto ištekliai, kuriuos galima skirti sveikatos priežiūrai. 11. Institucinių pajėgumų ir veiksmingo viešojo administravimo stiprinimas (nurodytas 9 straipsnio 11 dalyje) || Valstybių narių administracinis veiksmingumas: parengta valstybės narės administracinio veiksmingumo stiprinimo strategija, įskaitant viešojo administravimo pertvarką[67]. || – Parengta ir įgyvendinama valstybių narių administracinio veiksmingumo stiprinimo strategija,[68] kurioje: – pateikiama teisinių, organizacinių ir (arba) procedūrinių pertvarkos veiksmų analizė ir strateginis planavimas; – numatyta plėtoti kokybės valdymo sistemas; – nurodyti integruoti veiksmai, kuriais paprastinamos ir racionalizuojamos administravimo procedūros; – numatyta rengti ir įgyvendinti žmogiškųjų išteklių strategijas ir politiką, aprėpiančius darbuotojų įdarbinimo planus ir karjeros galimybes, kompetencijos stiprinimą ir aprūpinimą ištekliais; – numatyta visais lygmenimis ugdyti įgūdžius; – numatyta parengti stebėsenos ir vertinimo procedūras ir priemones. Bendros ex ante sąlygos Sritis || Ex ante sąlyga || Įvykdymo kriterijai 1. Kova su diskriminavimu || Nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[69] ir 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[70] įgyvendinimas ir taikymas. || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad ES Direktyva 2000/78/EB ir Direktyva 2000/43/EB dėl kovos su diskriminavimu būtų įgyvendinamos ir taikomos veiksmingai: – institucijų susitarimais dėl ES direktyvų dėl kovos su diskriminavimu įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros; – fondų paramą įgyvendinančių darbuotojų mokymo ir informavimo strategija; – administracinių pajėgumų įgyvendinti ir taikyti ES direktyvas dėl kovos su diskriminavimu stiprinimo priemonėmis. 2. Lyčių lygybė || Parengta lyčių lygybės skatinimo strategija ir veiksmingo jos įgyvendinimo užtikrinimo tvarka. || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad atskira lyčių lygybės skatinimo strategija būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai: – nustatyta pagal lytis suskirstytų duomenų ir rodiklių rinkimo ir analizės sistema, naudojama įrodymais pagrįstai lyčių politikai rengti; – parengtas lyčių lygybės tikslų integravimo, taikant lyčių standartus ir gaires, planas ir ex ante kriterijai; – nustatyta įgyvendinimo tvarka, be to, rengiant, stebint ir vertinant intervenciją dalyvauja lyčių lygybės institucija. 3. Negalia || Parengta tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ir taikymas. [71] || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai: – įgyvendinamos priemones pagal JT konvencijos 9 straipsnį, siekiant užkirsti kelią prieinamumo kliūtims ir trukdžiams neįgaliems asmenims, taip pat jas nustatyti ir pašalinti; – sudaryti institucijų susitarimai dėl JT konvencijos įgyvendinimo ir priežiūros pagal Konvencijos 33 straipsnį; – parengtas fondų paramą įgyvendinančių darbuotojų mokymo ir informavimo planas; – nustatytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti administracinius pajėgumus įgyvendinti ir taikyti JT konvenciją, taip pat tinkama prieinamumo reikalavimų laikymosi stebėsenos tvarka. 4. Viešieji pirkimai || Parengta tinkamo direktyvų 2004/18/EB ir 2004/17/EB įgyvendinimo, taikymo ir tinkamos priežiūros ir stebėjimo užtikrinimo tvarka. || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad direktyvos 2004/18/EB ir 2004/17/EB būtų įgyvendinamos ir taikomos veiksmingai: – direktyvos 2004/18/EB ir 2004/17/EB visiškai perkeltos į nacionalinę teisę; – sudaryti institucijų susitarimai dėl ES viešųjų pirkimų teisės įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros; – taikomos skaidrių sutarčių sudarymo procedūrų tinkamos priežiūros ir stebėjimo užtikrinimo priemonės ir apie tas procedūras tinkamai informuojama; – nustatyta fondų paramą įgyvendinančių darbuotojų mokymo ir informavimo strategija; – taikomos priemonės, kuriomis stiprinami administraciniai pajėgumai įgyvendinti ir taikyti ES viešųjų pirkimų teisę. 5. Valstybės pagalba || Parengta veiksmingo ES valstybės pagalbos teisės įgyvendinimo ir taikymo užtikrinimo tvarka. || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad ES valstybės pagalbos teisė būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai: – sudaryti institucijų susitarimai dėl ES valstybės pagalbos teisės įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros; – nustatyta fondų paramą įgyvendinančių darbuotojų mokymo ir informavimo strategija; – taikomos priemonės, kuriomis stiprinami administraciniai pajėgumai įgyvendinti ir taikyti ES valstybės pagalbos taisykles. 6. Aplinkos apsaugos srities teisės aktai, susiję su poveikio aplinkai vertinimu (PAV) ir strateginio poveikio aplinkai vertinimu (SPAV) || Nustatyta tvarka, kuria užtikrinamas veiksmingas su PAV ir SPAV susijusių Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas, kaip nustatyta 1985 m. birželio 27 d. Direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo[72] ir 2001 m. birželio 27 d. Direktyvoje 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo[73]. || – Toliau nurodytomis priemonėmis užtikrinama, kad Sąjungos aplinkos apsaugos teisė būtų įgyvendinama ir taikoma veiksmingai: – PAV ir SPAV direktyvos išsamiai ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę; – sudaryti institucijų susitarimai dėl PAV ir SPAV direktyvų įgyvendinimo, taikymo ir priežiūros; – nustatyta PAV ir SPAV direktyvas įgyvendinančių darbuotojų mokymo ir informavimo strategija; – taikomos priemonės, kuriomis užtikrinami pakankami administraciniai pajėgumai. 7. Statistinės sistemos ir rezultatų rodikliai || Nustatytos statistinės sistemos, būtinos programų veiksmingumui ir poveikiui vertinti. Nustatyta veiksminga rezultatų rodiklių sistema, būtina norint stebėti pažangą siekiant rezultatų ir atlikti poveikio vertinimą. || – Parengtas daugiametis duomenų surinkimo laiku ir apibendrinimo planas, kuriame: – nustatyti šaltiniai ir priemonės statistiniam duomenų patvirtinimui užtikrinti; – numatyta skelbimo ir viešinimo tvarka; – nustatyta veiksminga rezultatų rodiklių sistema, įskaitant: – kiekvienos programos rezultatų rodiklių, pagal kuriuos gaunama informacijos apie programa finansuojamais politikos veiksmais siekiamų gyventojų gerovės ir pažangos aspektus, atranką; – tų rodiklių tikslų nustatymą; – kiekvieno rodiklio atitiktį šiems reikalavimams: patikimumas ir statistinis patvirtinimas; aiškumas norminių reikalavimų atžvilgiu; duomenų rinkimas laiku ir viešinimas; – nustatytos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad visuose programa finansuojamuose veiksmuose taikoma veiksminga rodiklių sistema. V PRIEDAS Informavimas
ir komunikacija, susiję su fondų parama
1.
Veiksmų sąrašas
105 straipsnio 2 dalyje nurodytame
veiksmų sąraše informacija išdėstoma bent viena oficialia
valstybės narės kalba pagal šiuos duomenų laukus: –
paramos gavėjo pavadinimas (tik juridiniai
asmenys; fiziniai asmenys nenurodomi); –
veiksmo pavadinimas, –
veiksmo santrauka, –
veiksmo pradžios data, –
veiksmo pabaigos data (numatoma veiksmo
fizinės pabaigos arba visiško įgyvendinimo data), –
visos reikalavimus atitinkančios išlaidos
veiksmui, –
ES bendras finansavimas (pagal prioritetines
kryptis), –
veiksmo pašto kodas, –
šalis, –
veiksmo intervencijos kategorijos pavadinimas, –
naujausios veiksmų sąrašo versijos data. Duomenų laukų antraštės ir
veiksmų pavadinimai taip pat pateikiami dar bent viena kita oficialia
Europos Sąjungos kalba.
2.
Visuomenės informavimo ir viešinimo priemonės
Valstybė narė, vadovaujančioji
institucija ir paramos gavėjai imasi reikiamų priemonių, kad
informuotų visuomenę apie veiksmus, finansuojamus pagal veiksmų
programas, ir juos viešintų, kaip nustatyta šiame reglamente.
2.1.
Valstybės narės ir vadovaujančiosios
institucijos pareigos
1. Valstybė narė ir
vadovaujančioji institucija užtikrina, kad informavimo ir viešinimo
priemonės būtų įgyvendinamos pagal komunikacijos
strategiją ir kad tomis priemonėmis informacija būtų
skleidžiama kuo plačiau, tinkamu lygmeniu naudojant įvairias
komunikacijos formas ir metodus. 2. Valstybė narė arba
vadovaujančioji institucija yra atsakinga už tai, kad būtų
organizuotas bent šių informavimo ir viešinimo priemonių
įgyvendinimas: (a)
vykdoma plati informavimo kampanija – paskelbta
apie veiksmų programos įgyvendinimo pradžią; (b)
per metus įvykdoma bent viena plati
informavimo kampanija, per kurią populiarinamos finansavimo galimybės
ir taikytos strategijos, pristatomi pagal veiksmų programą pasiekti
rezultatai, taip pat, jei reikia, informuojama apie didelės apimties
projektus, bendrus veiksmų planus ir pateikiami kitų projektų
pavyzdžiai; (c)
priešais kiekvienos vadovaujančiosios
institucijos patalpas arba greta, visuomenei matomoje vietoje iškabinama
Europos Sąjungos vėliava; (d)
elektroninėmis priemonėmis skelbiamas
veiksmų sąrašas pagal 1 skyrių; (e)
vienoje bendroje interneto svetainėje arba
veiksmų programos svetainėje, į kurią galima patekti per
vieną bendrą portalą, pateikiami veiksmų pavyzdžiai pagal
veiksmų programas; pavyzdžiai turėtų
būti teikiami plačiai vartojama oficialia Europos Sąjungos
kalba, išskyrus tos valstybės narės oficialią kalbą arba
kalbas; (f)
vienoje bendroje interneto svetainėje arba
veiksmų programos svetainėje, į kurią galima patekti per
vieną bendrą portalą atnaujinama informacija apie veiksmų
programų įgyvendinimą, taip pat pagrindinius pasiekiamus. 3. Vadovaujančioji
institucija, įgyvendindama informavimo ir viešinimo priemones pagal
nacionalinius teisės aktus ir praktiką, į šią veiklą
įtraukia šias įstaigas: (a)
5 straipsnyje nurodytus partnerius, (b)
Europos informacijos centrus, taip pat Komisijos
atstovybes valstybėse narėse; (c)
švietimo ir mokslinių tyrimų
institucijas. Šios įstaigos plačiai skleidžia 105
straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytą informaciją.
2.2.
Paramos gavėjų pareigos
1. Visose paramos gavėjo
informavimo ir komunikacijos priemonėse pripažįstama fondų
parama veiksmui, pateikiant: (a)
ES skiriamąjį ženklą ir nuorodą
į Europos Sąjungą, laikantis Komisijos pagal 105 straipsnio 4
dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų techninių
reikalavimų; (b)
nuorodą į fondą ar fondus, kurio
(-ių) lėšomis paremtas veiksmas. 2. Įgyvendindamas
veiksmą paramos gavėjas informuoja visuomenę apie iš fondų
gautą paramą: (a)
paramos gavėjo interneto svetainėje, jei
tokia yra, glaustai apibūdindamas veiksmą, jo tikslus ir rezultatus
bei pabrėždamas Europos Sąjungos finansinę paramą; (b)
gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, prie
įėjimo į pastatą, iškabina bent vieną plakatą (ne
mažesnį kaip A3 formato), kuriame pateikiama informacija apie
projektą ir Europos Sąjungos finansinę paramą. 3. ESF remiamų veiksmų
ir, tinkamais atvejais, ERPF arba Sanglaudos fondo remiamų veiksmų paramos
gavėjas užtikrina, kad veiksmo dalyviai žinotų apie šių
fondų suteiktą finansavimą. Ant visų dokumentų, taip pat ant
dalyvavimo arba kitų pažymėjimų, susijusių su veiksmu,
įrašoma, kad veiksmų programa įgyvendinama remiant fondui arba
fondams. 4. Įgyvendindamas ERPF arba
Sanglaudos fondo remiamą veiksmą, paramos gavėjas visuomenei
gerai matomoje vietoje pakabina laikiną tinkamo dydžio kiekvieno veiksmo,
pagal kurį finansuojama infrastruktūra arba statybos veiksmų,
kuriems skirta visa viešoji parama viršija 500 000 EUR, informacinę
lentą. 5. Ne vėliau kaip per tris
mėnesius nuo veiksmo užbaigimo paramos gavėjas visuomenei gerai
matomoje vietoje pakabina nuolatinę tinkamo dydžio kiekvieno veiksmo,
kuris atitinka toliau nurodytus kriterijus, lentelę arba informacinę
lentą: (a)
visa viešoji parama veiksmui viršija 500
000 EUR; (b)
veiksmas yra fizinio objekto pirkimas arba
infrastruktūros ar statybos darbų finansavimas. Lentelėje arba informacinėje lentoje
nurodomas veiksmo pobūdis, pavadinimas ir tikslas, lentelė arba
informacinė lenta parengiami laikantis Komisijos pagal 105 straipsnio 4
dalį nustatytų techninių reikalavimų.
3.
Galimiems paramoms gavėjams ir paramos gavėjams skirtos
informavimo priemonės
3.1.
Galimiems paramos gavėjams skirtos informavimo
priemonės
1. Vadovaujančioji
institucija, laikydamasi komunikacijos strategijos, užtikrina, kad informacija
apie veiksmų programos strategiją, tikslus ir Europos Sąjungos
bei valstybės narės jungtinės paramos galimybes būtų
kuo plačiau paskleista galimiems paramos gavėjams ir visoms
suinteresuotosioms šalims, būtų pateikiami išsamūs duomenys apie
atitinkamų fondų paramą. 2. Vadovaujančioji
institucija užtikrina, kad galimi paramos gavėjai būtų
informuojami bent apie: (a)
tai, kokias tinkamumo finansuoti sąlygas
reikia įvykdyti, kad būtų galima gauti paramą pagal
veiksmų programą; (b)
paraiškų skirti finansavimą
nagrinėjimo tvarką ir trukmę; (c)
remtinų veiksmų atrankos kriterijus; (d)
tai, kas nacionaliniu, regioniniu ar vietos
lygmenimis gali suteikti informacijos apie veiksmų programas; (e)
tai, kad paraiškose turėtų būti
siūloma veiksmo mastui proporcinga komunikacijos veikla, skirta informuoti
visuomenę apie veiksmo tikslus ir apie ES paramą tam veiksmui.
3.2.
Paramos gavėjams skirtos informavimo
priemonės
1. Vadovaujančioji
institucija paramos gavėjus informuoja, kad priėmus finansavimą
sutinkama, kad jie būtų įtraukti į veiksmų, apie
kuriuos skelbiama pagal 105 straipsnio 2 dalį, sąrašą. 2. Vadovaujančioji
institucija suteikia informaciją ir viešinimo priemonių rinkinius,
taip pat elektroninių formų pavyzdžius, kad padėtų paramos
gavėjams įvykdyti 2.2 skyriuje nurodytas prievoles.
4.
Komunikacijos strategijos sudedamosios dalys
Vadovaujančiosios
institucijos parengtoje komunikacijos strategijoje pateikiamos bent šios
sudedamosios dalys: (a)
apibūdinamas taikytas metodas, taip pat
nurodomos pagrindinės informavimo ir viešinimo priemonės, kurių
valstybė narė arba vadovaujančioji institucija, atsižvelgdama
į 105 straipsnyje apibūdintus tikslus, turi imtis ir kurios yra
skirtos galimiems paramos gavėjams, paramos gavėjams, informacijos
skleidėjams ir plačiajai visuomenei; (b)
apibūdinama informacinė medžiaga, kuri
bus pateikta neįgaliesiems asmenims prieinamomis formomis; (c)
apibūdinama, kaip paramos gavėjams bus
padedama vykdyti komunikacijos veiklą; (d)
pateikiamas preliminarus strategijos
įgyvendinimo biudžetas; (e)
apibūdinami administraciniai padaliniai,
nurodomi darbuotojai, atsakingi už informavimo ir viešinimo priemonių
įgyvendinimą; (f)
pateikiama 2 skyriuje nurodytų informavimo ir
viešinimo priemonių taikymo tvarka, taip pat interneto svetainė arba
portalas, kur galima rasti šiuos duomenis; (g)
nurodoma, kaip informavimo ir viešinimo
priemonės vertinamos pagal tai, kiek politika, veiksmų programos ir
veiksmai bei fondams ir Europos Sąjungai tenkantis vaidmuo yra matomas ir
kiek apie tai žinoma; (h)
kai tinkama, apibūdinamas ankstesnės
veiksmų programos pagrindinių rezultatų panaudojimas; (i)
kasmet atnaujinami duomenys apie vykdytiną
informavimo ir komunikacijos veiklą. FINANSINĖ TEISĖS
AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės
plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos
žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros
reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės
pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos
regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos
fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
1083/2006, pasiūlymas
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[74]
13.
Regioninė politika, VGB veiksmai 13 03 (Europos regioninės
plėtros fondas ir kiti regioniniai veiksmai); 13 04 Sanglaudos fondas 4.
Užimtumas ir socialiniai reikalai, VGB veikla 04 02 (Europos socialinis fondas)
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
■Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[75] ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo
pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Sanglaudos
politikos tikslas – mažinti įvairių regionų, ypač kaimo
vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovių ir
regionų, kurie turi didelių nuolatinių gamtinių arba
demografinių trūkumų, išsivystymo lygio skirtumus ir
prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos
„Europa 2020“ tikslų, visų pirma – pagrindinių toje strategijoje
nustatytų tikslų.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
ERPF
siekiama stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir
teritorinę sanglaudą, bendrai finansuojat investicijas
valstybėse narėse, o ESF skatinamas užimtumas, švietimas ir
socialinė įtrauktis. Sanglaudos
fondas padeda valstybėms narėms investuoti į transporto tinklus
ir aplinką. Konkretūs
fondų intervencijos tikslai yra šie: - mokslinių
tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas: - informacinių ir
ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės
gerinimas; - mažųjų
ir vidutinių įmonių bei žemės ūkio sektoriaus
(EŽŪFKP) ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus (EJRŽF)
konkurencingumo didinimas; - perėjimo
prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių
technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; - prisitaikymo
prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas; - aplinkosauga
ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas; - tvaraus
transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo
infrastruktūros dalyse šalinimas; - užimtumo
skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; - socialinės
įtraukties ir kovos su skurdu skatinimas; - investicijos
į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą
gyvenimą; - institucinių
pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas. Atitinkama VGV / VGB veikla: 13
03: Europos regioninės plėtros fondas ir kita regioninė
intervencija 13
04: Sanglaudos fondas 04
02: Europos socialinis fondas
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Sanglaudos
politika labai prisideda prie ekonomikos augimo ir gerovės plėtros
visoje Sąjungoje, padeda įgyvendinti Europos politikos tikslus ir
mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Komisija
siūlo bendrą našumo rodiklių, kuriuos galima apibendrinti ES
lygmeniu, rinkinį. Bendri našumo rodikliai nustatyti
konkretiems fondams taikomų reglamentų prieduose. Rezultatų
rodikliai bus privalomi visoms programoms ir visiems prioritetams. Programų
poveikis bus vertinamas pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus, BVP ir nedarbo
rodiklius, kai tinkama.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Sąjunga
skatina valstybių narių ekonominę, socialinę ir
teritorinę sanglaudą bei solidarumą. Pasiūlymu
nustatomi pagrindiniai 2014–2020 m. kito finansavimo laikotarpio
sanglaudos politikos principai.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
ES
veiksmai pagrįsti Sutarties 174 straipsnyje nustatytais tikslais ir subsidiarumo
principu. Teisė imtis veiksmų nustatyta
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad
„[Sąjunga] skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę
sanglaudą bei valstybių narių solidarumą“, Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnyje, kuriame aiškiai
nurodoma, kad Sąjunga šią politiką įgyvendina naudodama
struktūrinius fondus, ir 177 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas
Sanglaudos fondo vaidmuo. Europos socialinio fondo (ESF), Europos
regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo tikslai nurodyti
162, 176 ir 177 straipsniuose. Išsamesnė informacija apie papildomą
ES dalyvavimo naudą pateikiama susijusiame poveikio vertinimo dokumente. Kaip
pabrėžta ES biudžeto peržiūros dokumente, „ES biudžetas
turėtų būti naudojamas finansuojant ES viešąsias
gėrybes ir veiklą, kurios valstybės narės ir regionai patys
finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[76]. Teisės akto pasiūlyme bus atsižvelgiama į subsidiarumo
principą, nes fondų užduotys nustatytos Sutartyje, o politika
įgyvendinama laikantis pasidalijamojo valdymo principo, atsižvelgiant
į valstybių narių ir regionų institucijų
kompetenciją.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Santrauka
pateikiama prie pasiūlymo pridedamame poveikio vertinimo dokumente.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Bus
nustatyta Bendra strateginė programa. Ja pagal
strategijos „Europa 2020“ tikslus bus nustatyti ERPF, SF, ESF, EŽŪFKP,
EJRŽF investavimo prioritetai ir taip bus užtikrinta, kad siekiant bendrų
tikslų fondai būtų naudojami integruotai. Be to, Bendroje
strateginėje programoje bus nustatyta koordinavimo su kita Sąjungos
politika ir priemonėmis tvarka.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki
2020 12 31 –
¨ Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2020 m. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota · Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM, · vėliau – visavertis taikymas.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[77]
¨ Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: · ¨ vykdomosioms
įstaigoms, · ¨ Bendrijų
įsteigtoms įstaigoms,[78] · ¨ nacionalinėms
viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms
įstaigoms, –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje. ■ Pasidalijamasis valdymas kartu su
valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos . .
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Stebėsenos
sistema bus pagrįsta pasidalijamojo valdymo sistema. Iš
esmės bus vadovaujamasi kiekvienos veiksmų programos stebėsenos
komitetu ir metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis. Stebėsenos
komitetai posėdžiaus bent kartą per metus. Šią sistemą
papildo Komisijos ir valstybių narių metiniai peržiūros
posėdžiai. Be
kiekvienos veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitų 2017 ir 2019
m. bus parengtos pažangos ataskaitos, kuriose daugiausia dėmesio bus
skiriama valstybių narių lygmens strateginiams klausimams. Pagal tai Komisija 2017 ir 2019 m. parengs strategines
ataskaitas. Stebėsenos
ir ataskaitų teikimo sistema bus pagrįsta našumo ir rezultatų
rodikliais. Pasiūlymuose nustatomi bendri rodikliai,
pagal kuriuos informaciją bus galima apibendrinti ES lygmeniu. Esminiais
įgyvendinimo laikotarpio momentais (2017 ir 2019 m.) metinėms
įgyvendinimo ataskaitoms bus taikomi papildomi programų pažangos
analizės reikalavimai. Stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemoje
visapusiškai išnaudojamos elektroninio duomenų perdavimo galimybės. Bus
nustatyta politikos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio vertinimo tvarka,
visų pirma atsižvelgiant į pagrindinius strategijos „Europa 2020“
tikslus ir kitus susijusius poveikio rodiklius.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Europos
Audito Rūmai (toliau – Rūmai) nuo 2007 m. savo metinėse
ataskaitose nurodo apskaičiuotą sanglaudos politikos klaidų
lygį visam kiekvienų biudžetinių metų laikotarpiui
(2006–2009 m.), pagrįstą nepriklausomai atsitiktine tvarka
pasirinktomis metinėmis operacijomis. Rūmų
apskaičiuotas sanglaudos politikos klaidų lygis, palyginti su kitomis
tų metų ES biudžeto politikos sričių grupėmis, buvo
aukštas – apie 5–10 proc. galiojančio programavimo laikotarpio
išlaidų. Vis dėlto, Rūmų nurodytas
klaidų lygis aprėpia tarpinius mokėjimus, kuriuos valstybės
narės Komisijai kompensuoti pateikė dar prieš tai, kai nacionaliniu
ir Bendrijos lygmenimis buvo atlikti visi 2007–2013 m. programoms numatyti
patikrinimai. Remiantis
galiojančiomis taisyklėmis, tarpinius mokėjimus Komisijai
tvirtina tvirtinančioji institucija, valdybai patikrinus visas paramos
gavėjų pateiktas išlaidas, tačiau tai dažnai įvyksta prieš
išsamius valdybos atliekamus patikrinimus vietoje arba tolesnius audito
veiksmus. Todėl pagal daugiametę finansavimo
tvarką patikrinimai vykdomi ne tik prieš Europos Audito Rūmų
auditą, bet ir po jo, o likutinis klaidų lygis atlikus visus
patikrinimus gali būti kur kas mažesnis nei nustatytasis Rūmų. Remiantis
patirtimi, programavimo pabaigoje, atlikus visus patikrinimus, likutinis
klaidų lygis gali būti apie 2–5 proc. Pasiūlyme
numatyta keletas priemonių klaidų lygiui, susijusiam su Komisijos
tarpiniais mokėjimais (Europos Audito Rūmų nurodytas klaidų
lygis), mažinti. 1)
Komisijos tarpiniai mokėjimai ribojami 90 proc. sumos, kuri turi
būti išmokėta valstybėms narėms, nes tuo metu atlikta tik
dalis nacionalinių patikrinimų. Likutis bus sumokėtas po metinio sąskaitų patvirtinimo,
kai vadovaujančioji institucija ir audito institucija pateiks audito
įrodomuosius dokumentus ir pagrįstą patikinimą. Dėl bet kokių Komisijos arba Europos Audito Rūmų
po metinių patvirtintų sąskaitų perdavimo valdančiajai
ir (arba) tvirtinančiajai institucijai nustatytų pažeidimų bus
taikoma grynoji pataisa. Taip valstybės narės bus labiau
suinteresuotos užtikrinti Komisijai patvirtintų išlaidų
teisėtumą, palyginti su šiuo metu taikomu metodu, pagal kurį
galima plačiau pakartotinai naudoti susigrąžintas lėšas per
visą programų įgyvendinimo laikotarpį. 2)
Nustatomas metinis sąskaitų tvirtinimas ir metinis
įgyvendintų veiksmų užbaigimas arba galutinis išlaidų
patvirtinimas – taip nacionalinės ir regioninės institucijos bus
papildomai paskatintos laiku tikrinti kokybę, atsižvelgiant į
metinį sąskaitų tvirtinimą Komisijai. Šiomis
nuostatomis sustiprinama šiuo metu taikoma finansų valdymo tvarka ir
galima tvirčiau patikinti, kad neteisėtos išlaidos iš
sąskaitų bus pašalinamos kasmet, o ne programavimo laikotarpio
pabaigoje. Numatoma,
kad apibūdintomis priemonėmis (nauja atlyginimo sistema, metinis
patvirtinimas ir užbaigimas bei galutinės grynosios pataisos, atliekamos
Komisijos) klaidų lygis bus sumažintas iki mažiau kaip 5 proc., o
galutinis likutinis klaidų lygis programų užbaigimo metu bus
artimesnis Europos Audito Rūmų taikomai 2 proc. reikšmingumo
ribai. Tačiau
ar šie apskaičiavimai pasiteisins, priklausys nuo Komisijos ir
valstybių narių gebėjimo spręsti toliau apibūdintus
pagrindinius rizikos aspektus. Išnagrinėjus
Rūmų ir Komisijos pateiktas pastarųjų penkerių
metų klaidas matyti, kad pagrindinės klaidos yra daugiausia
susijusios su tam tikromis kai kurių valstybių narių programomis. Iš audito institucijų pateiktų statistinėmis imtimis
pagrįstų klaidų lygių taip pat matyti, kad klaidų
lygiai labai skiriasi priklausomai nuo programų, taigi jų duomenys
taip pat patvirtina tą išvadą. Sutikus su pasiūlymu audito
veiklą ir išteklius nukreipti į rizikingas programas, o programoms,
kurių kontrolės sistemos veiksmingos, taikyti atitinkamas
kontrolės priemones, būtų veiksmingiau sprendžiamos svarbiausios
rizikos problemos, o turimi tiek nacionaliniai, tiek Komisijos audito ištekliai
būtų naudojami efektyviau. Galimybė taikyti kiekvienos programos
atvejui proporcingą tvarką savaime gali paskatinti taikyti
veiksmingesnes kontrolės priemones. Išnagrinėjus
klaidas, kurios liko nenustatytos taikant nacionalines valdymo ir
kontrolės sistemas, nurodytas Rūmų 2006–2009 m. auditų
dokumentuose, taip pat patvirtinama, kad rizika daugiausia susijusi su šiomis
kategorijomis: ERPF ir Sanglaudos fondas: viešojo pirkimo klaidos, susijusios su apytiksliai
41 proc. visų nustatytų kiekybiškai įvertinamų
klaidų. Su tinkamumu finansuoti susijusios klaidos sudarė
39 proc.: šios klaidos buvo įvairaus pobūdžio, pvz., padarytos
atrenkant projektus, finansuojant netinkamų finansuoti kategorijų
sąnaudas arba sąnaudas, nesusijusias su tinkamumo finansuoti
laikotarpiu arba reikalavimus atitinkančia teritorija, neteisingai
apskaičiuojant bendro finansavimo normas arba finansuojant netinkamą
finansuoti PVM ir pan. Audito sekos trūkumai sudarė
11 proc. kiekybiškai įvertinamų klaidų (laikui bėgant
šis skaičius mažėjo, nes buvo sustiprinta valdymo kontrolė), o
klaidos, susijusios su sudėtingu projektų, iš kurių gaunama
pajamų, klausimu (neišskaitytos pajamos arba neteisingai
apskaičiuotos pajamos, atitinkamai – per didelė bendro finansavimo
norma) sudarė 6 proc. kiekybiškai įvertinamų klaidų,
nustatytų tuo laikotarpiu. ESF: tinkamumo
finansuoti klausimai buvo susiję su apytiksliai 58 proc.
visų nustatytų kiekybiškai įvertinamų klaidų,
visų pirma reikalavimų neatitinkančiais dalyviais bei
tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąnaudomis, mokėjimais po
tinkamumo finansuoti laikotarpio arba prieš jį, netinkamomis finansuoti
išlaidomis, nurodytomis remiantis fiksuoto dydžio suma, netinkamomis
stipendijų ir viešųjų išmokų sąnaudomis,
apskaičiuojant tinkamas finansuoti išlaidas neišskaitytomis pajamomis arba
netinkamai apskaičiuotomis išlaidomis, apmokėtomis, tačiau
nesuteiktomis paslaugomis ir netinkamu finansuoti PVM. Tikslumo klausimai
sudarė 7 proc. nustatytų kiekybiškai įvertinamų
klaidų ir buvo susiję su netinkamai paskirstytomis tiesioginėmis
ir netiesioginėmis sąnaudomis, netinkamai pagrįstu
pridėtinių išlaidų paskirstymo metodu, klaidomis
apskaičiuojant išlaidas, faktinių sąnaudų principo
nesilaikymu, per didelių sąnaudų deklaravimu, neteisingu bendro
finansavimo normų apskaičiavimu ir, galiausiai, kelis kartus
deklaruotomis personalo sąnaudomis. Audito sekos klausimai buvo
susiję su 35 proc. klaidų – nepateikti svarbūs
patvirtinamieji dokumentai, ypač dažnai – paramos gavėjų. Nepaisant
to, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis įgyvendina
keletą veiksmų šioms klaidoms mažinti, numatoma, kad kol esami
pasiūlymai nebus priimti ir tinkamai įgyvendinti valstybėse
narėse, šių klaidų rizika išliks aktuali ir vėliau,
2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Su
viešuoju pirkimu susijusios klaidos ypač dažnos – galiojančiu
programavimo laikotarpiu vidutiniškai per metus jos gali sudaryti apie
2–4 proc. visų klaidų. Įgyvendinant
sanglaudos politiką pateiktais pasiūlymais bus užtikrinta
veiksmingesnė kontrolė, tačiau norint labiau sumažinti klaidų
lygį sanglaudos politikos priemonėse svarbu taip pat paaiškinti ir
supaprastinti viešojo pirkimo taisykles. Nenustačius paprastesnių
viešojo pirkimo procedūrų, o valstybių narių
administracijoms ir paramos gavėjams jų geriau neįgyvendinant,
šis klaidų aspektas ir toliau sistemiškai veiks sanglaudos politiką. Todėl
šiuo metu peržiūrint Viešųjų pirkimų direktyvą
reikėtų prisidėti prie sanglaudos politikos srities klaidų
mažinimo, atsižvelgiant į prieš tai apibūdintus aspektus.
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Siūloma
valdymo ir kontrolės sistemų sąranga skiriasi nuo
2007–2013 m. galiojančių nuostatų, tačiau išlaikyta
dauguma esamo laikotarpio funkcijų, taip pat administracinių ir
susijusių su patikromis vietoje, valdymo ir kontrolės sistemų
auditu ir veiksmų auditu. Taip pat išlaikomas
Komisijos vaidmuo ir jos galimybės nutraukti arba sustabdyti bei taikyti
finansines pataisas. Siekiant
patikimesnės atskaitomybės, programų institucijos būtų
akredituojamos nacionalinės akreditavimo įstaigos, atsakingos už
jų nuolatinę priežiūrą. Pasiūlymu
nustatomos lanksčios galimybės išlaikyti esamą pagrindinių
trijų programos institucijų sąrangą tai atvejais, kai esama
sistema veikia veiksmingai. Vis dėlto taip pat numatoma galimybė
sujungti valdančiąją ir tvirtinančiąją
institucijas ir taip valstybėse narėse sumažinti
dalyvaujančių institucijų skaičių. Dėl mažesnio
įstaigų skaičiaus sumažėtų administracinė našta,
būtų galima sustiprinti administracinius pajėgumus, o pareigos
būtų paskirstytos aiškiau. Su
kontrole susijusių užduočių sąnaudos (nacionaliniu ir
regioniniu lygmeniu, išskyrus Komisijos sąnaudas) sudaro apytiksliai
2 proc. visų 2007–2013 m. laikotarpiu tvarkytų
lėšų[79]. Šios sąnaudos susijusios su šiomis kontrolės sritimis: 1 proc.
siejamas su nacionaliniu koordinavimu ir programų rengimu, 82 proc. –
su programų valdymu, 4 proc. – su sertifikavimu ir 13 proc. – su
auditu. Įgyvendinus toliau nurodytus pasiūlymus, kontrolės
sąnaudos padidės: –
akreditavimo įstaigos steigimas ir veikla (jos sąnaudos gali
būti kompensuojamos apjungus valdančiąją ir
tvirtinančiąją institucijas, jei valstybė narė
pasirinktų šią galimybę); –
patvirtintų metinių sąskaitų ir metinės valdymo
deklaracijos teikimas, nes visi reikiami patikrinimai turės būti
atlikti per ataskaitinius metus (tam gali prireikti papildomų
administracinių pastangų); –
papildomas audito institucijų atliekamas valdymo deklaracijos auditas arba
poreikis pabaigti audito veiksmus ir pateikti audito nuomonę per
trumpesnį laikotarpį nei nustatyta galiojančiose prievolėse. Tačiau taip pat yra pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus
kontrolės sąnaudas sumažės: –
galimybė sujungti valdančiąją ir
tvirtinančiąją institucijas: taip
valstybė narė galės sutaupyti didelę 4 proc.
dabartinių sąnaudų, susijusių su sertifikavimu, dalį, nes
bus geriau administruojama veikla, reikės mažiau koordinuoti ir audituoti; –
supaprastintų sąnaudų ir bendrų veiksmų planų
naudojimas, kuriuo visais lygmenimis – tiek administracijų, tiek paramos
gavėjų, – sumažinamos administracinės sąnaudos; –
proporcinga valdymo patikrinimų ir audito kontrolės tvarka; –
metinis užbaigimas, kurį taikant viešosioms administracijoms ir paramos
gavėjams sumažės dokumentų saugojimo kontrolės tikslams
sąnaudos. Taigi, apskritai manoma, kad įgyvendinus pasiūlymus
kontrolės sąnaudos (likę apytiksliai 2 proc. viso valdomo
finansavimo) bus ne padidintos ar sumažintos, o perskirstytos. Tačiau numatoma, kad taip perskirsčius sąnaudas (ne tik
pagal įvairias funkcijas ir taikant proporcingą kontrolės
tvarką, bet ir valstybėse narėse ir programose) bus galima
veiksmingiau švelninti rizikos pasekmes ir klaidų lygis bus mažesnis nei 5
proc. Be finansų valdymo ir kontrolės tvarkos pakeitimų,
kuriais padedama veiksmingiau nustatyti ir anksčiau pašalinti iš
sąskaitų klaidas, pasiūlymu numatoma supaprastinti kelių
sričių nuostatas, prisidedant prie klaidų prevencijos. Kaip minėta, siūlomomis šių
sričių priemonėmis būtų sprendžiamos problemos,
susijusios su 55 proc. galiojančiu laikotarpiu nustatytų
klaidų. Šios
priemonės yra susijusios su šiais dalykais: –
plačiau naudojant supaprastintas sąnaudas daroma mažiau su
finansų valdymu, tinkamumo finansuoti ir audito seka susijusių
klaidų, o įgyvendinimo ir kontrolės veiksmus galima labiau
sutelkti į veiksmų rezultatus; –
labiau sutelkus finansavimą pagal temas galima sumažinti klaidų,
susijusių su intervencijos įvairove ir atitinkama tinkamumo
finansuoti taisyklių įvairove, skaičių; –
taikomos aiškesnės projektų atrankos taisyklės; –
taikomas paprastesnis, fiksuoto dydžio sumomis pagrįstas metodas dėl
veiksmų, iš kurių gaunama pajamų, todėl mažės
klaidų nustatant tų veiksmų duodamų pajamų sumą
ir ją išskaičiuojant rizika; –
tinkamumo finansuoti taisyklės paaiškinamos, supaprastinamos ir
suderinamos su kitomis ES finansinės paramos priemonėmis, todėl
sumažės paramos gavėjų, naudojančių įvairių
šaltinių pagalbą, daromų klaidų skaičius; –
privalomas elektroninis duomenų tvarkymas ir keitimasis duomenimis tarp
administracijos ir paramos gavėjų gali sumažinti klaidų,
susijusių su netinkamu dokumentų saugojimu, skaičių ir
supaprastinti paramos gavėjams tenkančią administracinę
naštą; –
taikant metinį veiksmų užbaigimą arba išlaidų
patvirtinimą sumažėja audito sekos klaidų skaičius, nes
dokumentus reikia saugoti trumpiau, nedidėja administracinio darbo
krūvis, programavimo laikotarpio pabaigoje susikaupus užbaigimo veiksmams. Dauguma
nurodytų supaprastinimo aspektų taip pat padeda mažinti paramos
gavėjams tenkančią administracinę naštą, taigi mažėja
tiek klaidų rizika, tiek administracinė našta.
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Struktūrinių
fondų tarnybos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu
taiko bendrą sukčiavimo prevencijos strategiją, kurioje numatyti
Komisijos ir valstybių narių veiksmai, skirti sukčiavimo vykdant
pasidalijamojo valdymo principu valdomus struktūrinius veiksmus
prevencijai. Šiuo
metu abu šie generaliniai direktoratai rengia sukčiavimo rizikos vertinimo
modelį, kurį atitinkamos vadovaujančiosios institucijos taikys
116 ESF ir 60 ERPF programų. Neseniai
priimtame Komisijos komunikate dėl kovos su sukčiavimu strategijos
(COM(2011) 376 galutinis, 2011 06 24) taikoma strategija nurodoma tarp
geriausios patirties iniciatyvų ir numatoma ją papildyti kitais
veiksmais, kurių svarbiausias – Komisijos 2014–2020 m.
reglamentų pasiūlyme numatyti reikalavimą, kad valstybės
narės taikytų nustatytai sukčiavimo rizikai proporcingas ir
veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones. Šio
Komisijos pasiūlymo 86 straipsnio 4 dalies c punkte nustatytas aiškus
reikalavimas taikyti tokias priemones. Tai
turėtų sustiprinti visų įstaigų,
dalyvaujančių valdant ir kontroliuojant fondų paramą
valstybėse narėse informuotumą sukčiavimo klausimais ir
atitinkamai sumažinti jo riziką.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-s)
· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės
Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Nr. || DA[80] || ELPA[81] šalių || šalių kandidačių[82] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 1 Pažangus ir integracinis augimas, naujos 2014–2020 m. kategorijos || 04021700 ESF Convergence 04021900 ESF Compétitivité Régionale 13031600 FEDER Convergence 13031800 FEDER Compétitivité Régionale 13031900 FEDER Coopération territoriale européenne 13040200 Fonds de cohésion || DA || NE || NE || NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: nėra. Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Nr. [Išlaidų kategorija…………………………………..] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą […] || [XX.YY.YY.YY.] […] || […] || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE || TAIP / NE
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Nr. 1 || Pažangus ir integracinis augimas GD: REGIO ir EMPL || || || Metai N[83] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || IŠ VISO Veiklos asignavimai (2011 m. kainomis) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Biudžeto eilutės numeris; naujos ERPF ir ESF biudžeto eilutės || Įsipareigojimai || (1) || 36.942,785 || 37.375,939 || 37.758,354 || 38.153,836 || 38.562,407 || 38.948,791 || 39.333,716 || 267.075,828 Mokėjimai || (2) || Bus apskaičiuota BUDG GD[84] || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Biudžeto eilutės numeris; nauja SF biudžeto eilutė || Įsipareigojimai || (1a) || 9.572,122 || 9.614,264 || 9.631,037 || 9.702,463 || 9.883,112 || 10.053,301 || 10.217,011 || 68.673,310 Mokėjimai || (2a) || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Bus apskaičiuota BUDG GD || Administracinio pobūdžio asignavimai iš konkrečių programų biudžeto[85] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 13.01.04.01 – ERPF išorės personalas || || (3) || 3,060 || 3,060 || 3,060 || 3,060 || 3,060 || 3,060 || 3060 || 21,420 13.01.04.03 – SF išorės personalas || || || 1,340 || 1,340 || 1,340 || 1,340 || 1,340 || 1,340 || 1,340 || 9,380 04.01.04.01 – ESF išorės personalas || || || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 35,000 Iš viso išorės personalas pagal buvusias BA eilutes || || || 9,400 || 9,400 || 9,400 || 9,400 || 9,400 || 9,400 || 9,400 || 65,800 KITI ADMINISTRACINIAI ASIGNAVIMAI IŠ REGIO GD || || || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 93,555 KITI ADMINISTRACINIAI ASIGNAVIMAI IŠ EMPL GD || || || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 112,000 IŠ VISO asignavimų pagal REGIO ir EMPL GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 46.553,672 || 47.028,968 || 47.428,155 || 47.895,064 || 48.484,284 || 49.040,857 || 49.589,492 || 336.020,493 Mokėjimai || =2+2a +3 || || || || || || || || IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 46.514,907 || 46,990,203 || 47.389,390 || 47.856,299 || 48.445,519 || 49.002,092 || 49.550,727 || 335.749,138 Mokėjimai || (5) || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 38,765 || 38,765 || 38,765 || 38,765 || 38,765 || 38,765 || 38,765 || 271,355 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 46.553,672 || 47.028,968 || 47.428,155 || 47.895,064 || 48.484,284 || 49.040,857 || 49.589,492 || 336.020,493 Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį
kelioms išlaidų kategorijoms: nėra duomenų IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || Mokėjimai || (5) || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1-4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || IŠ VISO GD: REGIO || Žmogiškieji ištekliai || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 561,309 Kitos administracinės išlaidos || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 26,600 IŠ VISO REGIO GD || Asignavimai || 83,987 || 83,987 || 83,987 || 83,987 || 83,987 || 83,987 || 83,987 || 587,909 739109 || || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || IŠ VISO GD: EMPL || Žmogiškieji ištekliai || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 177,800 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || IŠ VISO EMPL GD || Asignavimai || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 177,800 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 109,387 || 109,387 || 109,387 || 109,387 || 109,387 || 109,387 || 109,387 || 765,709 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || Metai N[86] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 46.663,059 || 47.138,355 || 47.537,542 || 48.004,451 || 48.593,671 || 49.150,244 || 49.698,879 || 336.786,202 Mokėjimai || || || || || || || ||
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
· ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami · ¨ Pasiūlymui
įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: sanglaudos politika
valdoma pasidalijamojo valdymo principu. Strateginiai prioritetai nustatomi ES
lygmeniu, o faktinis einamasis valdymas pavedamas nacionalinio, regionų ir
vietos lygmenų vadovaujančiosioms institucijoms. Komisija siūlo
bendrus našumo rodiklius, tačiau faktinius našumo tikslus siūlo
minėtos vadovaujančiosios institucijos savo veiksmų programose,
o Komisija jiems gali pritarti. Todėl nurodyti rezultatų tikslus
sudėtinga tol, kol 2013 / 14 m. nebus parengtos, sutartos ir patvirtintos
programos. Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[87] || Vidutinės rezultato sąnaudos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS [88]... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || .
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
· ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami · ¨ Pasiūlymui
įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip: REGIO GD: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || Metai N [89] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai (REGIO) || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 80,187 || 561.309 Kitos administracinės išlaidos || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 3,800 || 26,600 Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 83,741 || 83,741 || 83,741 || 83,741 || 83,741 || 83,741 || 83,741 || 586,187 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos[90] 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[91] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai (REGIO) || 4,4 || 4,4 || 4,4 || 4,4 || 4,4 || 4,4 || 4,4 || 30,8 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 13,365 || 93,555 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 17,765 || 17,765 || 17,765 || 17,765 || 17,765 || 17,765 || 17,765 || 124,355 IŠ VISO || 101,506 || 101,506 || 101,506 || 101,506 || 101,506 || 101,506 || 101,506 || 710,542 EMPL GD mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || Metai N [92] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 177,800 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 25,400 || 177,800 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[93] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 5,000 || 35,000 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 16,000 || 112,000 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 21,000 || 21,000 || 21,000 || 21,000 || 21,000 || 21,000 || 21,000 || 147,000 IŠ VISO || 46,400 || 46,400 || 46,400 || 46,400 || 46,400 || 46,400 || 46,400 || 324,800 IŠ VISO || 148,933 || 148,933 || 148,933 || 148,933 || 148,933 || 148,933 || 148,933 || 1.042,531
3.2.3.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
· ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami · ¨ Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: N
metų duomenys yra 2011 m. duomenys REGIO GD: Sąmatą nurodyti sveikais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) REGIO || 13 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 606 || 606 || 606 || 606 || 606 || 606 || 606 13 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || 13 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[94] REGIO || 13 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 48 || 48 || 48 || 48 || 48 || 48 || 48 13 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || 13 01 04 01 [95] || - būstinėje[96] || 56 || 56 || 56 || 56 || 56 || 56 || 56 - delegacijose || || || || || || || 13 01 04 03 [97] || - būstinėje[98] || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 || 25 - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kita || || || || || || || IŠ VISO || 735 || 735 || 735 || 735 || 735 || 735 || 735 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Prisidėti prie programų ir (arba) projektų pasiūlymų analizės, derybų, keitimo ir (arba) rengimo patvirtinimui XXX valstybėje narėje. Prisidėti prie patvirtintų programų arba projektų įgyvendinimo valdymo, stebėsenos ir vertinimo. Užtikrinti XXX programą reglamentuojančių taisyklių laikymąsi. Išorės personalas || Idem ir (arba) administracinė parama. EMPL GD Sąmatą
nurodyti visos darbo dienos ekvivalentais (išreikštais sveikaisiais
skaičiais) || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || 04 01 01 ((Komisijos būstinė ir atstovybės)) (200 pareigybių, vieneto įkainis – 127 000 EUR) || 200 || 200 || 200 || 200 || 200 || 200 || 200 (Delegacijos) || || || || || || || (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[99] || (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || 04 01 04 01 [100] || - būstinėje[101] || 93 || 93 || 93 || 93 || 93 || 93 || 93 - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || xx 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kita xx 01 04 02 || || || || || || || IŠ VISO || 293 || 293 || 293 || 293 || 293 || 293 || 293 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
· ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) atitinka kitą daugiametę finansinę
programą · ¨ Atsižvelgiant
į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti
daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos
programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. […] · ¨ Įgyvendinant
pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo
priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[102] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. […]
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
· Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo · ¨ Pasiūlyme
numatyta, kad, be Europos finansavimo, turi būti taikomas bendras
finansavimas. Tiksli suma kiekybiškai neišreiškiama. Reglamente nustatytos
didžiausio bendro finansavimo normos, diferencijuotos pagal regioninio
išsivystimo lygi (žr. reglamento pasiūlymo 73 straipsnį): Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus nustatyta || bus patvirtinta ||
3.3.
Numatomas poveikis įplaukoms
· ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms · ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[103] Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. […] Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. […] [1] COM(2011) 500 galutinis. [2] COM(2010) 700 galutinis. [3] COM(2010) 543 galutinis. [4] Viešų konsultacijų
dėl penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės
sanglaudos ataskaitos išvadų rezultatai, Briuselis, Komisijos tarnybų
darbinis dokumentas, SEC(2011) 590 galutinis, 2011 5 13. [5] http://ec.europa.eu/agriculture/events/cap-towards-2020_en.htm. [6] COM(2009) 163 galutinis. [7] Tarybos išvados dėl
Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos
ataskaitos, 3068-asis Bendrųjų reikalų tarybos posėdis,
Briuselis, 2011 m. vasario 21 d. [8] OL C , , p. . [9] OL C , , p. . [10] OL C , , p. . [11] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [12] OL L 154, 2003 6 21, p. 1. [13] OL L 209, 1997 8 2, p. 1. [14] OL L 55,
2011 2 28, p. 13. [15] OL L 210, 2006 7 31, p. 25. [16] [17] [18] [19] OL L , , p.. [20] [21] [22] [23] OL L 379, 2006 12 28, p. 5. [24] OL L 337, 2007 12 21, p. 35. [25] OL L 193, 2007 7 25, p. 6. [26] OL L 134, 2004 4 30, p. 114. [27] OL L 210, 2006 7 31, p. 19. [28] OL L 25, 2003 1 301, p. 43. [29] OL L 53, 2002 2 23, p. 1. [30] OL L 118,
2010 5 12, p. 1. [31] OL L 53, 2002 2 23, p. 1. [32] Žr. „Europa 2020“ pagrindinius
tikslus. [33] OL L 197, 2001 7 21,
p. 30. [34] OL ... . [35] OL L 209,
1997 8 2, p. 1. [36] Apibrėžtos Europos
sąskaitų sistemoje (ESS) ir visų 27 valstybių narių
nurodomos stabilumo ir konvergencijos programose. [37] Paaiškinimas. Valdžios
sektorių sudaro daugiausia centrinės, valstybės ir vietos
valdžios vienetai ir jų nustatomi ir kontroliuojami socialinio draudimo
fondai. Be to, prie jo priskiriamos ne pelno institucijos, dalyvaujančios
ne rinkos gamyboje, kurias kontroliuoja ir daugiausia finansuoja valdžios
sektoriaus vienetai arba socialinio draudimo fondai. [38] OL L 83, 1999 3 27, p. 1. [39] 2010 m. rugsėjo
7 d. patvirtintos ECOFIN tarybos. [40] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė
iniciatyva „Inovacijų sąjunga““ (COM(2010) 546 galutinis,
2010 10 6). 24 / 25 įsipareigojimai ir I priedas „Savęs
vertinimo priemonė. Gerai veikiančių nacionalinių ir
regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų
ypatumai“. Konkurencingumo tarybos išvados dėl pavyzdinės iniciatyvos
„Inovacijų sąjunga“ (dok. 17165/10, 2010 11 26). [41] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui,
Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir
Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM(2010)
245 galutinis/2, 2010 8 26); Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas. Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų
suvestinė (SEC(2011) 708, 2011 5 31). Transporto,
telekomunikacijų ir energetikos tarybos išvados dėl Europos
skaitmeninės darbotvarkės (dok. 10130/10, 2010 m. gegužės
26 d.). [42] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui
ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė (COM(2010)
245 galutinis/2, 2010 8 26); Komisijos tarnybų darbinis
dokumentas. Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė
(SEC(2011) 708, 2011 5 31). [43] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“
Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008) 394,
2008 6 23)); Konkurencingumo tarybos išvados dėl principo
„Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business
Act““ (dok. 16788/08, 2008 12 1); Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“,
(COM(2008) 78 galutinis, 2011 2 23); Konkurencingumo tarybos išvados
dėl smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, (dok. 10975/11, 2011 5 30). [44] OL L 48, 2011 2 23, p. 1. [45] OL L 153,
2010 6 18, p. 13. [46] OL L 140, 2009 6 5, p. 136. [47] OL L 114, 2006 4 27, p. 64. [48] OL L 52, 2004 2 21, p. 50. [49] OL L 140, 2009 6 5, p. 16. [50] Teisingumo ir vidaus reikalų
tarybos išvados; 2011 m. balandžio 11–12 d., išvada dėl tolesnio
rizikos vertinimų plėtojimo nelaimių valdymo Europos
Sąjungoje tikslams. [51] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. [52] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. [53] OL L 312, 2008 11 22, p. 3. [54] 2010 m. liepos 13 d. Tarybos
rekomendacija (2010/410/ES), OL L 191, 2010 7 23, p. 28. [55] 2010 m. liepos 13 d. Tarybos
rekomendacija (2010/410/ES), OL L 191, 2010 7 23, p. 28. [56] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“
Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM (2008) 394,
2008 6 23)); Konkurencingumo tarybos išvados dėl principo
„Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business
Act““ (dok. 16788/08, 2008 12 1); Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“,
(COM(2008) 78 galutinis, 2011 2 23); Konkurencingumo tarybos išvados
dėl smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, (dok. 10975/11, 2011 5 30). [57] Jeigu konkrečiai šaliai
pateikta Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga, tada
vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai
pateiktos Tarybos rekomendacijos vykdymo vertinimą. [58] Visų išvardytų
aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per programų
įgyvendinimo laikotarpį. [59] Jeigu konkrečiai šaliai pateikta
tokia Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga, tada
vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai šaliai
pateiktos Tarybos rekomendacijos vykdymo vertinimą. [60] Visų šiame skirsnyje
išvardytų aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per
programų įgyvendinimo laikotarpį. [61] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „Bendras įsipareigojimas užimtumo
srityje“ (COM(2009) 257 galutinis). [62] OL C 191, 2011 7 1, p. 1. [63] COM(2006) 208 galutinis [(2011 m.
rugsėjo mėn. pabaigoje bus pakeistas kitu komunikatu)]. [64] 2009 m. gegužės
12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo
srityje strateginės programos („ET 2020“) (2009/C 119/02). [65] 2008 m. spalio 3 d.
Komisijos rekomendacija dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų
aktyvios įtraukties (OL L 307, 2008 11 18, p. 11). [66] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „ES romų integracijos
nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“ COM(2011)
173. [67] Jeigu konkrečiai šaliai
pateikta tokia Tarybos rekomendacija, tiesiogiai susijusi su šia sąlyga,
tada vertinant, ar ji įvykdyta, bus atsižvelgiama į konkrečiai
šaliai pateiktos Tarybos rekomendacijos įvykdymo vertinimą. [68] Visų šiame skirsnyje
išvardytų aspektų įgyvendinimo terminai gali sukakti per
programų įgyvendinimo laikotarpį. [69] OL L 303, 2000 12 2,
p. 16. [70] OL L 180, 2000 7 19,
p. 22. [71] OL L 23, 2010 1 27, p. 35, 2009 m.
lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų
neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos
vardu. [72] OL L 175, 1985 7 5, p. 40. [73] OL L 197, 2001 7 21, p. 30. [74] VGV – veikla grindžiamas valdymas,
VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [75] Kaip nurodyta Finansinio
reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [76] COM(2010) 700,
2010 10 19. [77] Informacija apie valdymo
būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos
svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [78] Kaip nurodyta Finansinio
reglamento 185 straipsnyje. [79] Tyrimas „Regionų valdysena
globalizacijos sąlygomis: valdysenos tvarkos ir
administracinių sąnaudų peržiūra. Valstybių
narių valdžios institucijų administracinis darbo krūvis ir
sąnaudos įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą“, 2010 m. [80] DA – diferencijuotieji asignavimai
/ NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [81] ELPA – Europos laisvosios prekybos
asociacija. [82] Šalių kandidačių
ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių
kandidačių. [83] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [84] Priklausys nuo išankstinio
finansavimo procentinės dalies, regioninės politikos įgyvendinimo
VN spartos ir turimų mokėjimo asignavimų. [85] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [86] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [87] Rezultatai – tai būsimi
produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų
skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.). [88] Kaip apibūdinta
1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)…“ [89] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [90] Išorės personalas
finansuojamas pagal buvusias BA eilutes, remiantis 2011 m. galutiniu asignavimu
žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išorės personalą
būstinėse ir delegacijose. [91] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [92] N metai yra pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [93] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [94] CA – sutartininkas („Contract
Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas
(„Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en
Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [95] Neviršijant viršutinės ribos,
nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų
(buvusių BA eilučių). [96] Būtina struktūriniams
fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [97] Neviršijant viršutinės ribos,
nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų
(buvusių BA eilučių). [98] Būtina struktūriniams
fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [99] CA – sutartininkas („Contract
Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas
(„Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en
Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [100] Neviršijant viršutinės ribos,
nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų
(buvusių BA eilučių). [101] Būtina struktūriniams
fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [102] Žr. Tarpinstitucinio
susitarimo 19 ir 24 punktus. [103] Tradiciniai nuosavi ištekliai
(muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis,
t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.