7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/131

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.) (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo ir į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės,

—

atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos maisto saugos agentūros (EFSA), Europos vaistų agentūros (EMEA) ir Atsirandančios ir nustatytos naujos rizikos sveikatai mokslinio komiteto (angl. SCENIHR) bendrą nuomonę dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuri 2009 m. buvo paskelbta svetainėje „EFSA Journal“ 7(11):1372,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 1 d. klausimą žodžiu Komisijai (O-000048/2011 – B7-0304/2011) dėl atsparumo antibiotikams,

—

atsižvelgdamas į PSO pranešimą dėl „Medicininio antibiotikų naudojimo gyvulių pašaruose poveikio“,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl tinkamo antimikrobinių medžiagų žmonėms skirtuose vaistuose naudojimo (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi atsparumas mikrobams (AM) yra Europos gyvulininkystės sektorius gyvulių sveikatos problema, ypač kai gydymas yra nesėkmingas; kadangi gairės dėl tinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo buvo paskelbtos keliose valstybėse narėse ir dėl to sumažėjo antimikrobinių vaistų naudojimas,

B.

kadangi gyvulininkystės sektorius (pieno produktų, jautienos, kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, ožkos ir avies pieno ir mėsos gamyba) yra labai svarbus Europos žemės ūkio ekonomikai,

C.

kadangi pagrindinis ūkininkų tikslas yra užtikrinti, kad jų gyvuliai būtų sveiki ir vaisingi, taikant tinkamą žemės ūkio praktiką (higieną, tinkamus pašarus, pritaikytą žemės ūkį, atsakingą gyvulių sveikatos valdymą),

D.

kadangi nepaisant ūkininkų taikomų priemonių gyvuliai suserga ir juos būtina gydyti,

E.

kadangi antimikrobinės medžiagos, jei naudojamos tinkamai, yra vertinga priemonė, kuri padeda ūkininkams išlaikyti jų gyvulius sveikus ir vaisingus ir užtikrina gyvūnų gerovę,

F.

kadangi ateityje Europos gyvulininkystės sektorius priklausys nuo antimikrobinio gydymo saugumo ir veiksmingumo,

G.

kadangi skiriant antimikrobines medžiagas gyvuliams ir žmonėms reikia atsižvelgti į galimą antimikrobinio atsparumo grėsmę,

H.

kadangi žymi antimikrobinių medžiagų dalis yra skiriama gyvuliams, o žmonės ir gyvūnai vienodai atsparūs antimikrobinėms medžiagoms ir tai gali būti perduodama nuo žmonių gyvuliams ir atvirkščiai, todėl šis klausimas išties aktualus ir turi būti sprendžiamas taikant Bendrijos lygmeniu suderintą metodą,

I.

kadangi antimikrobinį atsparumą žmoguje sukelia nepakankamų antibiotikų dozių vartojimas, taikant netinkamą gydymą, ir dėl to, kad ligų sukėlėjai ligoninėse nuolat veikiami antimikrobinėmis medžiagomis,

J.

kadangi patogeninės bakterijos, turinčios atsparumo antimikrobinėms medžiagoms geną, perdavimas kelia ypatingą grėsmę žmonėms, pavyzdžiui, ūkininkams ir ūkių darbininkams, kurie kas dieną susiduria su gyvuliais,

K.

kadangi didelis gyvulių tankumas gali lemti didelį ligų skaičių; kadangi netinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvūnams gali būti laikomas atsparumą skatinančiu rizikos veiksniu, kuris sukeltų visuomenės ir gyvulių sveikatos pasekmes,

L.

kadangi gyvulių, gyvulinės kilmės maisto produktų ir atsparių bakterijų, atsirandančių gyvulininkystėje, kai antimikrobinėms medžiagoms atsparios bakterijos užkrečia žmones, reikšmė ir galimas dėl to kylantis pavojus gali būti nepakankamai aiškūs,

M.

kadangi ilgalaikis mažesnės nei terapinė koncentracijos antimikrobinių medžiagų naudojimas dažniausiai sukelia didesnę atsparumo mikrobams išsivystymo ir (arba) sustiprėjimo bei plitimo grėsmę,

N.

kadangi mažesnės nei terapinė koncentracijos antimikrobinių medžiagų naudojimas ES yra uždraustas,

O.

kadangi ilgainiui sumažintas antimikrobinių medžiagų naudojimas galėtų sumažinti ūkininkų ir plačiosios visuomenės išlaidas, jei pavyktų išlaikyti antimikrobinių medžiagų veiksmingumą,

P.

kadangi be saiko ir netinkamai naudojant biocidus taip pat gali būti skatinamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms,

Q.

kadangi chemiškai šalinant užkratą iš skerdienos (Europoje tai uždrausta) taip pat gali būti skatinamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms,

R.

kadangi maistas gali tapti svarbiu atsparumo antimikrobinėms medžiagoms perdavimo veiksniu,

S.

kadangi gyvūnai, kurie nėra skirti maistui gaminti, pvz., augintiniai, taip pat gali būti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms šaltinis ir skatinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms perdavimą, ir tai susiję su tuo, kad augintinių atveju dažnai neatsižvelgiant į nurodytą paskirtį naudojami antimikrobiniai preparatai, skirti žmonėms gydyti,

T.

kadangi moderni gyvulininkystė neturint galimybės naudoti jokių antimikrobinių medžiagų ligoms gydyti šiandien neatrodo įmanoma ir kadangi užtikrinant gerą gyvūnų sveikatą ir racionaliai bei atsakingai naudojant antimikrobines medžiagas būtų prisidėta prie atsparumo antibakterinėms medžiagoms plitimo prevencijos,

U.

kadangi skirtingų rūšių gyvulių ir dėl skirtingų gyvulininkystės formų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra skirtingas,

V.

kadangi Europos Parlamentas savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijoje dėl veiksmų plano dėl gyvūnų gerovės 2006–2010 m. analizės ir įvertinimo pabrėžė, kad gyvūnų gerovė ir visuomenės sveikata yra susiję, ir paragino Komisiją ir valstybes nares atsakingai spręsti didėjančią gyvūnų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą,

W.

kadangi Europos Parlamentas konkrečiai paragino Komisiją rinkti ir analizuoti duomenis apie gyvūnų sveikatos produktų, įskaitant antimikrobines medžiagas, naudojimą siekdamas užtikrinti, kad šie produktai būtų veiksmingai naudojami,

1.

teigiamai vertina Komisijos ir jos agentūrų darbą bendrai renkant duomenis šioje srityje, ypač 2009 m. iniciatyvą parengti Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos (angl. European Surveillance of Veterinary Antimicrobial Consumption – ESVAC) strategiją; apgailestauja, kad dar ne visos valstybės narės prisijungė prie ESVAC tinklo ir ragina, kad daugiau valstybių narių tai padarytų; ragina Komisiją skirti ESVAC tinklui finansinių išteklių, kurių pakaktų tinklo veiklai vykdyti; ragina Komisiją nedelsiant parengti atitinkamą teisinę sistemą, siekiant valstybėms narėms suteikti leidimą veiksmingai rinkti duomenis;

2.

ragina Komisiją siekti, kad duomenų surinkimas būtų suderintas ir palyginamas taip pat su veikla, kuri vykdoma trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose;

3.

pripažįsta, kad svarbus pirmas žingsnis – tinkamas duomenų, kuriais remiantis būtų galima palyginti, kaip parduodamos ir vėliau gyvūnams naudojamos veterinarinės medžiagos, rinkimas ir analizė; pabrėžia, kad būtina rinkti visapusiškai išsamią informaciją apie tai, kada, kur, kaip ir kokiems gyvūnams šiandien faktiškai taikomos antimikrobinės medžiagos, neapkraunant papildoma finansine ar administracine našta ūkininkų ar kitų gyvūnų savininkų;

4.

pabrėžia, kad duomenys turi būti ne tik renkami, bet ir tinkamai analizuojami, o išvados – pritaikomos praktiškai ir imamasi būtinų veiksmų ES ir valstybių narių lygmenimis; taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingų gyvulių rūšių ir gyvulininkystės formų skirtumus;

5.

pripažįsta, kad šiuos duomenis būtina naudoti pagal situaciją, nes įvairiose valstybėse narėse skiriasi ūkininkavimo būdai ir intensyvumas;

6.

ragina moksliškai tirti gyvūninę produkciją, kurioje nėra antimikrobinių medžiagų, ir kartu išsamiau tirti kitas alternatyvas (skiepijimą, biologinį saugumą, atsparių gyvūnų veisimą) ir įrodymais pagrįstas strategijas siekiant vengti gyvūnų infekcinių ligų ir jas kontroliuoti; pabrėžia ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų svarbą šioje srityje; taip pat pabrėžia, kad svarbu vystyti gyvulininkystės sistemas, kurias taikant būtų apribota būtinybė skirti antibakterinius preparatus;

7.

ragina sukurti šiuo metu veikiančių mokslinių tyrimų institutų tinklą siekiant geriau koordinuoti žmogaus ir veterinarinių mokslinių tyrimų išteklius;

8.

ragina vykdyti gyvūnų reikšmės, gyvulinės kilmės maisto produktų, tvarių gamybos sistemų, įskaitant stiprios sveikatos veislių, gyvūnų ilgaamžiškumo, patobulinto bandų valdymo, ankstyvos ligų prevencijos, gyvūnų fizinio aktyvumo ir laisvos prieigos prie didelių neaptvertų ganyklų, gyvulių tankio mažinimo bandose ir kitų sąlygų, užtikrinančių, kad biologinei gyvūnų poreikiai bus patenkinti, mokslinius tyrimus; taip pat atsparių bakterijų, atsirandančių gyvulininkystėje, kai antimikrobinėms medžiagoms atspariomis bakterijomis užkrečiami žmonės, ir su tuo susijusių galimų pavojų mokslinius tyrimus;

9.

ragina visas valstybes nares nuolat vykdyti sistemingą maistui gaminti skirtų gyvūnų ir augintinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną ir priežiūrą neapkraunant papildoma finansine ar administracine našta ūkininkų, kitų gyvūnų savininkų ar veterinarų; pabrėžia, kad suderinti duomenys, įskaitant informaciją apie rizikos veiksnius, turi būti lengvai pasiekiami vienoje informacijos teikimo vietoje; pabrėžią, kad svarbu, kad valstybės narės pateiktų metines ataskaitas, nes jos Europos mastu leistų atlikti palyginimus;

10.

ragina užtikrinti, kad ateityje Maisto ir veterinarijos biuro ir Europos maisto saugos agentūros biudžetuose būtų atspindėta didesnė būtinybė atlikti šioje srityje tolesnius patikrinimus ir analizes;

11.

ragina visas suinteresuotąsias šalis – kiekvieną savo veiklos, pvz., veterinarinės medicinos ir gyvulininkystės, srityje – prisiimti atsakomybę, susijusią su atsparumo antibakterinėms medžiagoms vystymosi ir plitimo prevencija;

12.

siūlo vykdyti suderintą indikatoriams naudojamų bakterijų (pvz., E. coli ir E. enterococci) atsparumo antibakterinėms medžiagoms stebėseną, parengtą pagal mokslinius patarimus;

13.

pabrėžia, kad galutinis tikslas – užtikrinti, kad antimikrobinės medžiagos liktų veiksminga kovos su gyvūnų ir žmonių ligomis priemonė, stengiantis, kad antimikrobinės medžiagos būtų naudojamos griežtai pagal būtinybę;

14.

ragina protingai ir atsakingai gyvūnams taikyti antimikrobines medžiagas ir išsamiau informuoti veterinarus ir ūkininkus apie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi mažinimą; ragina keisti geriausios praktikos pavyzdžiais, pvz., patvirtinti apdairaus antimikrobinių medžiagų naudojimo, kaip priemonės kovoti su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi, gaires;

15.

ragina vystyti gerą gyvulininkystės praktiką, kadangi tai padeda riboti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką; pabrėžia, kad šias praktiką ypač būtina taikyti jauniems gyvuliams, kurie gaunami iš įvairių gyvulių augintojų ir todėl padidina užkrečiamų ligų grėsmę;

16.

ragina valstybes nares ir Maisto ir veterinarijos tarnybą užtikrinti, kad bus geriau kontroliuojamas antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvulių augimui skatinti uždraudimas (2006 m.);

17.

ragina Komisiją siekti, kad tarptautiniu mastu būtų uždraustas antibakterinių medžiagų naudojimas gyvulių pašaruose, siekiant skatinti jų augimą, ir šį klausimą įtraukti į dvišales derybas su trečiosiomis šalimis, pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis;

18.

ragina Komisiją įvertinti ir stebėti kaip valstybės narės įgyvendina ir taiko atitinkamus galiojančius Europos teisės aktus dėl antimikrobinių medžiagų;

19.

ragina Komisiją parengti išsamų daugiametį kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms planą, kuris būtų ES gyvūnų sveikatos strategijos dalis; yra įsitikinęs, kad šis veiksmų planas turėtų aprėpti visus gyvūnus, kuriems taikoma ES gyvūnų gerovės strategija, įskaitant augintinius, ir pabrėžia loginį gyvūnų sveikatos ir antimikrobinių medžiagų naudojimo ryšį, taip pat gyvūnų sveikatos ir žmogaus sveikatos sąsają;

20.

mano, kad į šį veiksmų planą būtina įtraukti išsamią įvairių profilaktiško antimikrobinių medžiagų naudojimo būdų peržiūrą, siekiant nuspręsti, kas yra nuolatinė profilaktika, o kas – priimtina profilaktika;

21.

kadangi neatrajotojų perdirbti gyvuliniai baltymai turi esminių gyvulių sveikatos ir maistinių privalumų, kurie gali žymiai prisidėti prie subalansuotos monogastrinių gyvulių dietos, įskaitant ūkiuose auginamas žuvis, ir taip pat pasitarnautų mažinant antibakterinių medžiagų naudojimą; prašo Europos Komisijos panaikinti apribojimus taikant sąlygas, kurios užtikrintų aukšto lygio maisto saugą;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.