7.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 377/19

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Europos MVĮ vaidmens tarptautinėje prekyboje stiprinimo (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl klastočių poveikio tarptautinei prekybai (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl prekybos paslaugomis (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl prekybos žaliavomis ir prekėmis (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. paskelbtą Komisijos pranešimą „Kliūtys prekybai ir investicijoms“,

—

atsižvelgdamas į 1991 m. liepos 18 d. Hagoje paskelbtą bendrąją deklaraciją dėl Europos bendrijos ir jos valstybių narių ir Japonijos santykių,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. sudarytą ES ir Japonijos abipusio pripažinimo susitarimą (9),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. sudarytą ES ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su antikonkurencine veikla (10),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. sudarytą Europos bendrijos ir Japonijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje (11),

—

atsižvelgdamas į dešimties metų planą, priimtą 10-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime, vykusiame 2001 m. gruodžio 8 d. Briuselyje,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 28 d. Tokijuje vykusiame 19-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrąjį pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 4 d. Prahoje vykusiame 18-ajame ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrąjį pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į įmonės „Copenhagen Economics“2009 m. lapkričio 30 d. paskelbtą pranešimą „Kliūčių prekybai ir investicijoms tarp ES ir Japonijos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. paskelbtus Komisijos viešos konsultacijos ES ir Japonijos prekybos santykių klausimu rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 24 ir 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į planuojamą ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turėtų įvykti 2011 m. gegužės 25 d.,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, sukurta pasitelkus Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), yra pati tinkamiausia sistema siekiant reguliuoti ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą,

B.

kadangi itin svarbu suvokti, kad daugiašaliai, keliašaliai ir dvišaliai susitarimai yra bendro tarptautinių reikalų priemonių rinkinio dalis, taigi jie yra suderintų ir papildančių politinių ir prekybos santykių norma,

C.

kadangi ES ir toliau turėtų laikytis įsipareigojimo siekti suderintų Dohos vystymosi darbotvarkės rezultatų ir teikti pirmenybę šiam požiūriui, kurį taikant būtų remiama besivystančių šalių integracija į tarptautinę prekybos sistemą ir, be to, daroma pažanga sudarant dvišalius ir keliašalius tarptautinės prekybos susitarimus su kitomis pramoninėmis šalimis, kai per trumpesnį laikotarpį realiai galima tikėtis abipusės naudos ir ekonominio augimo,

D.

kadangi 2009 m. ES ir Japonija kartu sukūrė daugiau negu ketvirtadalį pasaulio BVP ir buvo atsakingos už daugiau negu 20 proc. pasaulio prekybos,

E.

kadangi Japonija ir ES yra svarbios investuotojos į viena kitos ekonomiką ir bendras tiesioginių užsienio investicijų dydis 2009 m. sudarė 200 mlrd. eurų,

F.

kadangi 2010 m. bendra dvišalės ES ir Japonijos, kuri, atsižvelgus į BVP, yra trečia didžiausia nacionalinė ekonomika pasaulyje, prekybos suma sudarė 120 mlrd. eurų; kadangi Japonija yra šešta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – trečia pagal dydį Japonijos partnerė,

G.

kadangi Taryba ir Komisija pažymėjo, kad Japonijos gebėjimas pašalinti reguliavimo kliūtis prekybai – išankstinė sąlyga tam, jog būtų pradėtos derybos dėl ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimo (LPS) siekiant skatinti glaudesnę dviejų strateginių prekybos partnerių ekonominę integraciją,

H.

kadangi ES ir Japonija susiduria su tokiomis bendromis problemomis, kaip politinio ir ekonominio Kinijos augimo, dėl pasaulinės finansų krizės sulėtėjusios ekonominės veiklos, demografinių rodiklių mažėjimo ir skubaus poreikio gauti prieigą prie žaliavų ir energijos išteklių, taip pat jų kainų stabilumo užtikrinimo bei atitinkamų pramonės šakų skatinimo problemomis,

I.

kadangi atvira ir sąžininga prekyba – tai veiksminga priemonė siekiant skatinti augimą ir didinti visuomenės gerovę pasinaudojant kiekvienos atitinkamos ekonomikos lyginamaisiais pranašumais ir galima sąveika, atsirandančia dėl didesnės ekonominės integracijos ir naujo indėlio į žiniomis grindžiamą ekonomiką,

J.

kadangi ES ir Japonija apskritai prekėms taiko žemus tarifus ir daugiau negu du trečdalius Sąjungos eksporto į Japoniją ir daugiau negu trečdalį Japonijos eksporto į ES sudaro neapmuitinamos prekės,

K.

kadangi, nepaisant šių žemų tarifų, ES ir Japonijos dvišalės prekybos apimtis yra mažesnė negu didžioji dalis ES prekybos su kitais pagrindiniais prekybos partneriais, visų pirma dėl neigiamo poveikio, kurį daro Japonijos netarifinės kliūtys, apribojančios Europos įmonių galimybes patekti į rinką,

L.

kadangi 2009 m. lapkričio mėn. įmonės „Copenhagen Economics“ pranešime apskaičiuota, kad su netarifinėmis kliūtimis susijusios prekybos išlaidos yra didesnės negu taikomų tarifų dydžiai ir kad daugiausia ekonominės naudos turbūt bus gaunama panaikinus minėtąsias netarifines kliūtis; kadangi tyrime apskaičiuota, kad, jeigu bus taikomi kiek galima mažesni tarifai ir kiek galima mažiau netarifinių priemonių, ES eksportas į Japoniją turbūt padidės 43 mlrd. eurų, o Japonijos eksportas į ES – 53 mlrd. eurų,

M.

kadangi Komisija savo 2011 m. pranešime dėl kliūčių prekybai ir investicijoms nustatė tris svarbiausias sritis, dėl kurių ES išreiškia susirūpinimą turėdama mintyje netarifines kliūtis – prieigos prie viešųjų pirkimų kliūtis, nepakankamą tarptautinių standartų, taikomų medicinos prietaisams, pripažinimą ir palankesnių sąlygų sudarymą nacionaliniams lyderiams finansinių paslaugų srityje (pvz., pašto paslaugos),

N.

kadangi laikoma, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir įgyvendinimas Japonijoje yra aukšto lygio; kadangi Japonija ir ES siekia bendrų tikslų ir laikosi to paties požiūrio intelektinės nuosavybės teisių (išskyrus geografinę nuorodą) klausimais ir kadangi abi pasirašė kovos su klastojimu prekybos susitarimą (ACTA) ir įsipareigojo daugiašalėmis priemonėmis kovoti su prekių klastojimu ir piratavimu,

O.

kadangi IRT pramonė – pridėtinę vertę turintis sektorius, skatinantis augimą tiek ES, tiek Japonijoje, ypač turint mintyje tolesnį pažangiųjų produktų ir paslaugų plėtojimą,

P.

kadangi visose diskusijose dėl prekybos su Japonija turi būti keliami investicijų ir prekybos paslaugomis klausimai siekiant užtikrinti, kad rinkos atvėrimas neprieštarautų nei Europos, nei Japonijos viešųjų paslaugų ir kultūrinės įvairovės apsaugos taisyklėms,

Q.

dar kartą pabrėžia savo solidarumą su Japonijos žmonėmis, neseniai patyrusiais stichinę nelaimę,

1.

mano, kad PPO principais grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra pati veiksmingiausia priemonė siekiant atviros ir sąžiningos prekybos visame pasaulyje; mano, kad Europos Sąjunga ir Japonija turėtų prisidėti siekiant sėkmingos Dohos vystymosi darbotvarkės derybų pabaigos;

2.

pabrėžia, kad pritaria tam, jog būtų sudarytas ES ir Japonijos laisvosios prekybos susitarimas, tačiau išreiškia nepasitenkinimą dėl to, jog per pastaruosius kelerius metus padaryta nežymi pažanga aukšto lygio darbo grupėje; mano, kad prieš pradedant derybas Japonija turi rimtai įsipareigoti pašalinti netarifines kliūtis ir suteikti prieigą prie Japonijos viešųjų pirkimų;

3.

pabrėžia, kad ES ir Japonijos prekyba turėtų būti liberalizuojama ne nesilaikant viešųjų paslaugų ir kultūrinės įvairovės apsaugos taisyklių, o jas taikant, taip pat turėtų būti skatinama reguliavimo konvergencija ir laikomasi daugiašalių standartų, jeigu jie jau nustatyti;

4.

pabrėžia, kad yra įsipareigojęs stiprinti ES ir Japonijos prekybos santykius ir daug dėmesio skirti siekiant šalinti netarifines kliūtis prekybai ir investicijoms, įskaitant daugelį ribojamųjų taisyklių ir reguliavimo priemonių, kurios taikomos ES įmonėms, kai jos bando patekti į Japonijos rinką;

5.

mano, kad vesdama prekybos derybas su Japonija Komisija turėtų sutelkti dėmesį į vieną iš prioritetų – kliūčių, kurios labiausiai trukdo Europos MVĮ patekti į rinką, šalinimą;

6.

mano, kad sumažinus ir pašalinus Japonijos taikomus tarifus IRT produktams, įskaitant jų dalis ir sudedamąsias dalis, būtų paskatintas konkurencingumas ir sukurtos naujos aukštos kokybės darbo vietos ES; be to, ragina intensyvinti ES ir Japonijos tarpusavio bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ypač intelektinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu siekiant paspartinti atitinkamų patentų biurų dalijimąsi informacija apie patentus;

7.

mano, kad Komisijos ambicingą tikslą, susijusį su ES ir Japonijos LPS ir ypač su siekiu didinti Europos verslo įmonių prieigą prie rinkos, reikėtų papildyti išsamiais tvaraus vystymosi įsipareigojimais, dėl kurių būtų bendrai susitarta;

8.

pabrėžia, kad sudarius ES ir Japonijos LPS ne tik būtų galima pasinaudoti išaugusia dvišale prekyba prekėmis ir paslaugomis, bet taip pat būtų skatinamas bendradarbiavimas ES horizontaliųjų prioritetų, pvz., bendradarbiavimo inovacijų srityje, bendradarbiavimo reguliavimo srityje ir kovos su piktnaudžiavimu rinka, taip pat bendradarbiavimo sprendžiant plataus masto aplinkosaugos problemas, klausimais;

9.

ragina valstybes nares ir Komisiją visose diskusijose dėl prekybos su Japonija remti ir skatinti iniciatyvas, kurių tikslas – puoselėti žmogaus teises ir raginti laikytis socialinių bei aplinkosaugos standartų;

10.

laikosi nuomonės, kad siekiant bendrai įvertinti ES ir Japonijos prekybos santykius pirmiausia reikia atlikti išsamų tvarumo ir poveikio vertinimą; ragina Komisiją, prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus, tinkamu laiku pateikti tokį vertinimą, ypač nurodant galimus sustiprintų ES ir Japonijos prekybos santykių privalumus ir trūkumus visuose susijusiuose sektoriuose, visų pirma pramonės sektoriuose ir tuose, kurie labiau pažeidžiami, kaip antai automobilių, elektronikos, aviacijos ir technikos sektoriuose;

11.

rekomenduoja, kad sudarant ES ir Japonijos LPS į jį būtų įtrauktos veiksmingos dvišalės apsaugos priemonės siekiant užkirsti kelią staigiam importo augimui, dėl kurio ES ir Japonijos pramonei, ypač jautriems sektoriams (automobilių, elektronikos, aviacijos ir mašinų pramonės), būtų padaryta arba grėstų didelė žala;

12.

yra įsitikinęs, kad ES ir Japonijos LPS gali būti naudingas abiems šalims ir jų ekonomikai;

13.

pabrėžia, kad Parlamento bus paprašyta suteikti pritarimą dėl galimo ES ir Japonijos LPS sudarymo;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentas bei Japonijos vyriausybei ir parlamentui.