52011DC0037

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.2.7

KOM(2011) 37 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

TREČIOJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2009 M.)SEK(2011) 139 galutinis

TURINYS

KOMISIJOS ATASKAITA TREČIOJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2009 M.) 1

1. ĮŽANGA 3

2. 2009 M. METINĖ ATASKAITA 3

2.1. Pagrindiniai su veiklos programų įgyvendinimu susiję įvykiai, kryptys ir problemos 3

2.1.1. Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimas valstybėse narėse 3

2.1.2. Komisijos įgyvendinamas biudžetas 5

2.2. Žuvininkystės sektoriaus ekonominė padėtis 5

2.3. EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP 7

2.4. Techninė pagalba 7

2.4.1. Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą 7

2.4.2. Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą 7

3. Audito strategijų, valdymo bei kontrolės sistemų ir metinių kontrolės ataskaitų apžvalga 8

4. Biudžeto vykdymas valstybėse narėse 9

ĮŽANGA

Pagal EŽF reglamento[1] 68 straipsnį kasmet iki gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia EŽF faktinio įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita turi būti grindžiama Komisijos išnagrinėtomis ir įvertintomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis ir visa kita turima informacija.

Ši trečioji Komisijos metinė ataskaita apima EŽF įgyvendinimą 2009 m., t. y. trečiaisiais EŽF programavimo laikotarpio (2007–2013 m.) metais. Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama glausta informacija apie EŽF įgyvendinimą kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat keturios lentelės, kuriose pateikiami išsamūs biudžeto vykdymo duomenys[2].

2009 M. METINĖ ATASKAITA

Pagrindiniai su veiklos programų įgyvendinimu susiję įvykiai, kryptys ir problemos

Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimas valstybėse narėse

EŽF reglamentas priimtas vėliau nei planuota, todėl veiklos programos valstybėse narėse priimtos taip pat vėliau. Dėl šios priežasties tik nedidelę valdymo bei kontrolės sistemų ir audito strategijų dalį Komisija patvirtino iki 2008 m. pabaigos. Todėl 2007 ir 2008 m. metinėse ataskaitose daugiau dėmesio skirta programavimui, o ne praktiniam programų įgyvendinimui.

Daugumoje valstybių narių deramai įgyvendinti EŽF pradėta 2009 m. Bendrasis EŽF vykdymas šių trečiųjų metų pabaigoje – 18,4 % (793 894 729 EUR) įsipareigojimų ir 4,1 % (175 029 780 EUR) mokėjimų. Iš 4,1 % mokėjimų tarpiniai mokėjimai sudarė 66 208 380 EUR sumą, o likusi dalis išmokėta kaip išankstiniai mokėjimai.

Lėtą EŽF įgyvendinimą galima pagrįsti keliomis priežastimis, tačiau nuo valstybių narių valios jos nepriklausė. Programavimo etapas buvo gerokai uždelstas; be jau minėto pavėluoto EŽF reglamento ir įgyvendinimo reglamento priėmimo, dar viena tokio uždelsimo priežastis – papildomos veiklos programų peržiūros, kurias reikėjo atlikti valstybėse narėse, nusprendusiose įgyvendinti Restruktūrizavimo reglamentą[3]. Be to, valstybės narės turėjo suteikti prioritetą programavimui ir valdymo bei kontrolės sistemų, skirtų stambesniems ES fondams, kūrimui. Dėl šios priežasties uždelsta pritarti EŽF skirtoms valdymo ir kontrolės sistemoms; dar svarbiau tai, kad tinkamų valdymo ir kontrolės sistemų kūrimas buvo sudėtinga užduotis, kurią pirmą kartą vykdė palyginti maža žuvininkystės administracija, tuo pačiu metu privalėjusi baigti įgyvendinti 2000–2006 m. žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP). Todėl, nors 2009 m. daugelis valstybių narių atliko mokėjimus lėšų gavėjams, šių mokėjimų Komisija negalėjo kompensuoti tol, kol nebuvo pritarta valdymo ir kontrolės sistemoms. 10-čiai veiklos programų, kurių valdymo ir kontrolės sistemoms nebuvo pritarta iki 2009 m. gruodžio mėn., buvo priskiriama apie 75 % visam laikotarpiui numatyto EŽF biudžeto. Minėtos uždelsimo priežastys jau pašalintos, todėl tikimasi, kad likusiu programos laikotarpiu įgyvendinimas paspartės.

Be to, su ekonomikos krize susiję išoriniai veiksniai lėmė tai, kad įsisavinti lėšas valstybėms narėms tapo dar sunkiau. Dėl ekonomikos ir finansų krizės sumažėjo privačių investicijų, taigi sulėtėjo ir pelningų investicinių projektų tempas. Be to, pritaikius griežtas nacionalines taupymo priemones apribotas nacionalinis bendrasis finansavimas. Žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose privačius lėšų gavėjus labiausiai paveikė kreditavimo sąlygų sugriežtinimas, dėl kurio žuvininkystės sektoriaus ekonominės perspektyvos tapo dar neaiškesnės.

Todėl iki 2009 m. pabaigos 1 prioritetinei krypčiai (nuolatines ir laikinas veiklos nutraukimo priemones derinant su didelio intensyvumo parama palengvinamas lėšų įsisavinimas) priskiriama dauguma valstybių narių patvirtintų mokėjimų (56 % arba 66 432 494 EUR), o 2 ir 3 prioritetinėms kryptims – atitinkamai 17 % (20 622 766 EUR) ir 25 % (29 489 870 EUR).

Tačiau tai, kad konkretiems projektams skirta 18,4 % visų EŽF lėšų (kai kuriose valstybėse narėse – daugiau kaip 30 %), leidžia tikėtis, kad netrukus įgyvendinimas paspartės. Įsipareigojimai pagal 1 prioritetinę kryptį sudarė 7,7 % (333 489 343 EUR), pagal 2 prioritetinę kryptį – 5,3 % (226 739 180 EUR), pagal 3 prioritetinę kryptį – 4,7 % (200 252 175 EUR) ir pagal 4 prioritetinę kryptį – 0,4 % (15 872 583 EUR). Šie skaičiai rodo, kad tam tikros pažangos pasiekta ne tik 1 prioritetinės krypties srityje, bet ir teikiant paramą pagal 2 ir 3 kryptis. Todėl galima tikėtis, kad privataus ir kolektyvinio investavimo projektų įgyvendinimas, nepaisant finansų ir ekonomikos krizės padarinių, atsigaus.

Dėl ilgesnio laikotarpio, reikalingo vietos partnerystėms sudaryti ir vietos plėtros strategijoms priimti, 4 prioritetinė kryptis pradėta įgyvendinti vėliau. Tokius uždelsimus daugiausia lėmė šio požiūrio „iš apačios į viršų“ naujoviškumas – įvestas teritorinis veiklos programų, kurių didžiausias dėmesys paprastai buvo skiriamas paramai sektoriams, aspektas. Tačiau iki 2009 m. pabaigos devyniose iš 21 valstybės narės, kuriose įgyvendinama 4 prioritetinė kryptis, jau buvo atrinkta daugiau kaip 90 žuvininkystės vietos veiklos grupių. Tikimasi, kad iki 2011 m. vidurio bus sudarytos iš viso 245 žuvininkystės vietos veiklos grupės.

Siekdamos paspartinti EŽF įgyvendinimą ir užtikrinti, kad EŽF parama pasiektų gavėjus žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose, valstybės narės turi nedelsdamos imtis veiksmų ir laikytis finansinės drausmės. Komisija padės valstybėms narėms skatinti programos įgyvendinimą ir šiuo tikslu sieks, kad būtų kuriamos geresnės priemonės, paprastinamas paraiškų administravimas, panaudojami padėjėjai ar finansų inžinerija, o galbūt net koreguojamos veiklos programos, jei tokios korekcijos atitiktų EŽF tikslus. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios šios ŽOFP baigiamajame vertinime pateiktos rekomendacijos: labiau įtraukti suinteresuotąsias šalis į veiklą, susijusią su projektų atranka ir stebėsena, gerinti informacijos apie EŽF sklaidą, projektų vykdytojams teikti techninę pagalbą, paprastinti paraiškų teikimo ir atrankos procedūras ir gerinti stebėseną. Kai kurios valstybės narės jau sėkmingai taiko priemones padėčiai sušvelninti – garantijas, paskolų fondus ir kitas finansines priemones. Kitos, siekdamos paspartinti paraiškų vertinimo procesą, smulkiems projektams taiko supaprastintą procedūrą. Kad apie tokią patirtį galėtų geriau informuoti ir ją skleisti, Komisija sieks intensyvesnio dialogo su valstybėmis narėmis.

Pagal EŽF reglamentą iki 2011 m. birželio 30 d. valstybės narės Stebėsenos komitetui ir Komisijai turi pateikti tarpinį savo veiklos programų vertinimą. 2009 m. spalio 16 d. vykusiame posėdyje EŽF komitetas pritarė Komisijos minčiai, kad siekiant nustatyti bendrus vertinimo metodus ir standartus reikėtų sudaryti vertintojų tinklą, nes taip valstybių narių vertintojams būtų galima suteikti gaires, kuriomis vadovaudamiesi visose valstybėse narėse jie galėtų parengti suderintus ir kokybiškus tarpinius vertinimus. Svarbiausias ateičiai nustatytas tokių vertinimų tikslas – įvertinti veiklos programų veiksmingumą, siekiant toliau gerinti EŽF paramos kokybę ir skatinti jos įgyvendinimą.

Komisijos įgyvendinamas biudžetas

Kalbant apie metinius įsipareigojimus, 2009 m. buvo įsipareigota skirti 14,56 % (626 982 387 EUR) visų 2007–2013 m. asignavimų (4 304 949 019 EUR), iš kurių 476 025 821 EUR skirti konvergencijos regionams ir 150 956 566 EUR – ne konvergencijos regionams. Kalbant apie mokėjimus, 2009 m. buvo išmokėta 4,1 % (175 029 780 EUR) visų 2007–2013 m. asignavimų, iš kurių 61,93 % (108 408 149 EUR) skirti konvergencijos regionams ir 38,06 % (66 621 631 EUR) – ne konvergencijos regionams. Dalis šių mokėjimų išmokėta kaip antrosios išankstinio finansavimo išmokos (108 821 400 EUR) – norą pasinaudoti šia Restruktūrizavimo reglamente nustatyta galimybe 2009 m. pareiškė 7 valstybės narės. Kiti mokėjimai išmokėti kaip tarpinės išmokos – iš viso 66 208 380 EUR. Išsami informacija pateikiama šios ataskaitos 4 punkte (lentelėje, kurioje nurodyti valstybių narių biudžeto vykdymo duomenys) ir prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (I, II, III ir IV lentelėse).

2009 m. pabaigoje nė vienai valstybei narei nekilo įsipareigojimų panaikinimo rizikos. 2007-ųjų įsipareigojimai buvo visiškai padengti išankstiniais ir tarpiniais mokėjimais.

Žuvininkystės sektoriaus ekonominė padėtis

Žvejybos pajėgumo mažinimas ir ekonominės veiklos rezultatai

Iki dabar valstybės narės priėmė 52 žvejybos pastangų reguliavimo planus, numatytus EŽF reglamento 22 straipsnyje. Be to, 2009 m., po to, kai buvo priimtas Restruktūrizavimo reglamentas, siekiant sustiprinti ir padidinti 1 prioritetinei krypčiai skirtą Bendrijos bendrojo finansavimo dalį, pakoreguotos 7 veiklos programos. Iš viso valstybės narės priėmė 13 laivyno pritaikymo schemų, pagal kurias į metalo laužą numatoma atiduoti 367 laivus (32 448 GT, 50 934 kW).

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ES laivyno apimtis sumažinta nuo 1 970 860 GT iki 1 797 292 GT ir nuo 7 168 605 kW iki 6 627 994 kW. Valstybių narių metinių 2007–2009 m. EŽF įgyvendinimo ataskaitų suvestiniai duomenys rodo, kad nurodytu laikotarpiu pasinaudojant EŽF pagalba laivyną numatyta sumažinti 138 427 GT ir 442 232 kW. Šie skaičiai rodo, kad 2007–2013 m. vidurio laikotarpio tikslas iki 2010 m. 7 % sumažinti laivyno GT (~ 140 000 GT) ir 15 % sumažinti laivyno kW yra pasiektas. Į pastabas, išsakytas dėl tinkamo kW apskaičiavimo šiuo tikslu, bus atsižvelgta įgyvendinant kontrolės užtikrinimo reglamentą.

Remiantis ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie valstybių narių pastangas per 2009 m. pasiekti tvarią žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrą, naudojant ES paramą įvykdyta mažiau kaip 50 % viso ES laivyno sumažinimo. Tai, panašu, rodo, kad laivyno apimtis mažėja dėl ekonominių problemų ir išteklių pereikvojimo. Taigi reikšminga pajėgumo dalis yra prarasta be viešosios pagalbos; taip prarastas pajėgumas nekeičiamas nauju.

Remiantis naujausia metine Europos žvejybos laivyno ekonomikos ataskaita, buvo galima numatyti, kad 2009 m. ES laivynų ekonominės veiklos rezultatai ir toliau prastės. 2008 m. vidutinis ES laivynų pelnas buvo palyginti mažas (apie 4 % visų pajamų) ir gerokai sumažėjo jų bendroji pridėtinė vertė (palyginti su 2007 m. – 20 %). Palyginti su ankstesniais metais, vidutinės 2009 m. degalų kainos buvo mažesnės, taigi buvo galima tikėtis kiek didesnių nei 2008 m. įgulos pajamų ir pelno. Vis dėlto pasaulinė ekonomikos krizė ir toliau veikė jūros maisto produktų paklausą, o tai darė neigiamą poveikį žuvų kainoms ir atitinkamai 2009 m. ES laivynų ekonominės veiklos rezultatams. Taigi buvo galima numatyti, kad kai kuriuose svarbiuose laivynuose, visų pirma tuose, kuriuose sunaudojama daug degalų, sumažės darbo vietų ir kad kituose laivyno segmentuose pelnas bus nedidelis ar žemas; dėl to atitinkamai galėtų sumažėti galimų privačių investicijų.

Žvejybos sektoriaus inovacijos. EŽF geroji patirtis

Žuvininkystės ir akvakultūros sektorius priklauso nuo ribotų gamtos išteklių ir konkurencijos su trečiosiomis valstybėmis, todėl šio sektoriaus ateitis labai priklauso nuo jo pajėgumo taikyti inovacijas ir produktams suteikti papildomos vertės – tokios priemonės padėtų užtikrinti didesnį tvarumą ir pelningumą. Atitinkamai, didėjantis EŽF bendrai finansuojamų projektų skaičius aiškiai rodo, kad atėjo laikas taikyti ekologines inovacijas. Kai kuriuose žuvininkystės sektoriaus projektuose taikomos informacinės ir ryšių technologijos (IRT), pavyzdžiui, su žvejybos įrankiais susieti naujoviški elektroniniai prietaisai, skirti mažinti tiek atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekį, tiek ruonių daromos žalos mastą. Inovacijos taikomos ir akvakultūroje, pavyzdžiui, naujų technologijų bandymas siekiant padidinti akvakultūros produktų maistinę vertę. Dar vienas pavyzdys – projektas „Žuvininkystės inovacijų platforma“ (angl. Fisheries Innovation Platform ), parengtas siekiant taupyti sąnaudas ir energiją, didinti produktų kokybę ir pelningumą, taip pat mažinti žvejybos poveikį ekosistemai.

Žuvininkystės vietos veiklos grupėms palaipsniui pradedant pagal EŽF įgyvendinti integruotas vietos strategijas, pagal 4 prioritetinę kryptį pradedami įgyvendinti inovaciniai projektai, kuriais siekiama spręsti žuvininkystės rajonuose kylančius sunkumus. Svarbu tai, kad įgyvendinant 4 prioritetinę kryptį didelis dėmesys skiriamas įvairinimui: sudaryta išskirtinė galimybė moterims, atliekančioms pagrindinį vaidmenį alternatyvių ekonominės veiklos sričių ir inovacijų kūrime vietos žvejybos bendruomenėse, pavyzdžiui, žvejybos turizmo projektų, kurie rengiami stengiantis atkreipti dėmesį į tradicinės žvejybos kultūros ir žvejų gyvenimo būdo patrauklumą. Daugelyje žuvininkystės rajonų moterys ir moterų organizacijos dalyvauja žuvininkystės vietos veiklos grupių partnerystėse ir naudojasi parama, skiriama už vietos žuvininkystės produktų vertės didinimą ir pajamų šaltinių įvairinimą. EŽF subsidijomis sudaromos sąlygos (kiaukutinių rinkėjams) produktams suteikti papildomos vertės – šiuo tikslu perkama įranga, reikalinga surinktiems kiaukutiniams parduoti tiesiogiai, ir organizuojamos ekskursijos bei degustacijos, siekiant skleisti informaciją apie veiklą, produktus ir aplinką, kurioje dirbama.

EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP

Iš veiklos programų matyti, kad visos valstybės narės žino, kad būtina užtikrinti EŽF įgyvendinimo nuoseklumą ir suderinamumą su struktūriniais fondais, konkrečiai, ERPF ir ESF, ir su EŽŪFKP. Veiklos programose pateikiama informacija apie valstybėse narėse sukurtas arba kuriamas sistemas siekiant išvengti sutapimų, kaip reikalaujama pagal EŽF reglamento 6 straipsnį.

Nauja 4 prioritetinė kryptis buvo įgyvendinama glaudžiai derinant veiksmus su LEADER programa pagal EŽŪFKP, kadangi šios dvi vietos plėtros priemonės daugeliu aspektų yra panašios (vietos partnerystė, integruota vietos strategija, teritorinis aspektas, tinklų kūrimas ir t. t.) Veiksmai gali būti derinami įvairiai, pavyzdžiui, naudojant tą patį partnerystės susivienijimą minėtoms dviem finansavimo priemonėms toje pačioje teritorijoje įgyvendinti: šį būdą paprastai taikė valstybės narės, nusprendusios 4 prioritetinei sričiai skirti nedidelį biudžetą (Suomija, Prancūzija, Švedija ir kt.). Didesnį biudžetą numačiusios skirti valstybės narės (Lenkija, Rumunija, Bulgarija ir kt.) dažniausiai rinkosi sudaryti specialias grupes 4 prioritetinės srities įsipareigojimams įgyvendinti. Be to, konstruktyviai bendradarbiauja Kaimo plėtros tinklas ir tinklas FARNET – tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu.

Techninė pagalba

Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą

Iki šiol gautos ir priimtos metinės ataskaitos rodo, kad 18 valstybių narių įsipareigojo skirti lėšų iš techninės pagalbos biudžeto. Didesnes sumas techninei pagalbai skyrė šios valstybės narės: Ispanija (5 904 139 EUR), Rumunija (1 896 429 EUR), Portugalija (1 599 693 EUR), Lietuva (1 511 932 EUR) ir Italija (1 128 831 EUR). Finansuotų priemonių tikslas – pagerinti administracinius gebėjimus, plėtoti IT, atlikti tyrimus, didinti viešumą bei informavimą ir remti veiklos programų valdymą bei įgyvendinimą.

Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą

2009 m. Komisija panaudojo 3 564 291 EUR iš EŽF techninės pagalbos biudžeto toliau nurodytais tikslais.

Informacinės technologijos

Komisija skyrė 527 322 EUR EŽF kompiuterijos ir panašioms paslaugoms, susijusioms su Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato informacinių sistemų, reikalingų įgyvendinant EŽF, priežiūra ir plėtra, teikti.

Europos žuvininkystės rajonų tinklo FARNET pagalbos skyrius

1 979 992 EUR skirti Europos žuvininkystės rajonų tinklui FARNET, kurį 2009 m. gegužės mėn. įsteigė Komisija kaip pagalbos EŽF 4 prioritetinei krypčiai įgyvendinti skyrių. FARNET pagalbos skyrius yra platforma, skirta žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklų kūrimui ir gerosios patirties mainams. 2009 m. šis pagalbos skyrius didžiąją dalį išteklių skyrė tiesiogiai žuvininkystės vietos veiklos grupių ir valstybių narių administracijų pajėgumams didinti, kad padėtų joms parengti visiškai kitokią negu ankstesnės programos iniciatyvą.Daugiau informacijos www.farnet.eu.

Tyrimai

Pagal Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato bendrąjį susitarimą dėl socialinių ir ekonominių tyrimų Komisija skyrė 399 953 EUR socialinei ir ekonominei žuvininkystės regionų analizei atlikti. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – peržiūrėti 24 ES žuvininkystės regionų (NUTS-4, NUTS-5) statistinius duomenis ir socialinius bei ekonominius rodiklius ir paremti diskusiją apie bendrosios žuvininkystės politikos ateitį, visų pirma apie viešosios intervencijos žuvininkystės rajonuose pagrindą. Tyrimas bus baigtas ir paskelbtas viešai iki 2010 m. pabaigos.

Pagal Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato bendrąjį susitarimą dėl tyrimų, susijusių su EŽF įgyvendinimu, Komisija skyrė 395 864 EUR žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės (2000–2006 m.) baigiamajam vertinimui atlikti. Su tyrimo medžiaga galima susipažinti

http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/fifg_evaluation/index_en.htm.

Pagal Biudžeto generalinio direktorato bendrąjį susitarimą dėl Komisijos tarnybų audito ir kontrolės vykdymo Komisija skyrė 261 160 EUR laikinų ir specialių veiksmų, kuriais skatinamas ekonomikos krizės paveikto ES laivyno restruktūrizavimas (Restruktūrizavimo reglamentas), įgyvendinimo auditui atlikti.

Nenuolatiniai darbuotojai

Komisija skyrė 850 000 EUR nenuolatinių darbuotojų, susijusių su EŽF įgyvendinimu, atlyginimams, visų pirma, kad patenkintų vartojamų kalbų poreikį ir taip užtikrintų vienodas visų valstybių narių galimybes.

AUDITO STRATEGIJų, VALDYMO BEI KONTROLėS SISTEMų IR METINIų KONTROLėS ATASKAITų APžVALGA

Valstybės narės Komisijai turi pateikti savo valdymo ir kontrolės sistemas praėjus metams nuo jų veiklos programų patvirtinimo. Audito strategijos turi būti pateiktos per devynis mėnesius nuo patvirtinimo dienos. Kadangi veiklos programos buvo patvirtintos vėlai, iki 2008 m. pabaigos Komisija pritarė tik nedideliam valdymo ir kontrolės sistemų bei audito strategijų skaičiui. 2009 m. pabaigoje 18 valstybių narių pateikė savo audito strategijas: iš jų 17 pritarta, 1 buvo nagrinėjama. Kalbant apie valdymo ir kontrolės sistemas, visos 26 buvo pateiktos 2009 m. pabaigoje; iš jų 13 pritarta, 10 atmesta arba jų nagrinėjimo laikotarpis pertrauktas ir 3 buvo nagrinėjamos. Atsižvelgiant į tai, kad programos buvo įgyvendinamos palyginti pasyviai, dauguma audito institucijų savo metinėse kontrolės ataskaitose privalėjo pateikti atsisakymą pareikšti nuomonę, grįsdamos tuo, kad trūko audituotinos veiklos.

BIUDžETO VYKDYMAS VALSTYBėSE NARėSE

LENTELĖ. BIUDŽETO VYKDYMAS KONVERGENCIJOS IR NE KONVERGENCIJOS REGIONUOSE |

Valstybė narė | Nuspręsta a | Įsipareigota b | Išmokėta c | % (b) / (a) | % (c) / (a) |

Belgija | 2007–2013 m. laikotarpis | 26 261 648,00 | 8 455 876,00 | 3 676 630,00 | 32,20 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 4 263 970,00 | 4 263 970,00 | 1 838 315,00 |

Bulgarija | 2007–2013 m. laikotarpis | 80 009 708,00 | 25 934 823,00 | 11 201 359,11 | 32,41 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 11 598 136,00 | 11 598 136,00 | 5 600 679,55 |

Čekija | 2007–2013 m. laikotarpis | 27 106 675,00 | 10 580 186,00 | 3 794 934,50 | 39,03 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 3 693 682,00 | 3 693 682,00 | 0,00 |

Danija | 2007–2013 m. laikotarpis | 133 675 169,00 | 55 028 771,00 | 18 714 523,66 | 41,17 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 18 707 336,00 | 18 707 336,00 | 9 357 261,83 |

Vokietija | 2007–2013 m. laikotarpis | 155 865 417,00 | 65 750 908,00 | 27 993 156,33 | 42,18 % | 17,96 % |

2009 finansiniai metai | 22 094 648,00 | 22 094 648,00 | 17 082 577,14 |

Estija | 2007–2013 m. laikotarpis | 84 568 039,00 | 29 992 004,00 | 10 594 324,53 | 35,46 % | 12,53 % |

2009 finansiniai metai | 10 889 823,00 | 10 889 823,00 | 4 674 561,80 |

Airija | 2007–2013 m. laikotarpis | 42 266 603,00 | 13 609 245,00 | 5 917 324,00 | 32,20 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 6 862 613,00 | 6 862 613,00 | 2 958 662,00 |

Graikija | 2007–2013 m. laikotarpis | 207 832 237,00 | 90 288 908,00 | 29 096 513,18 | 43,44 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 29 925 751,00 | 29 925 751,00 | 0,00 |

Ispanija | 2007–2013 m. laikotarpis | 1 131 890 912,00 | 479 587 587,00 | 158 464 726,00 | 42,37 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 160 824 795,00 | 160 824 795,00 | 0,00 |

Prancūzija | 2007–2013 m. laikotarpis | 216 053 084,00 | 88 940 498,00 | 52 399 052,53 | 41,17 % | 24,25 % |

2009 finansiniai metai | 30 235 817,00 | 30 235 817,00 | 22 151 622,53 |

Italija | 2007–2013 m. laikotarpis | 424 342 854,00 | 175 722 574,00 | 59 407 998,00 | 41,41 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 59 569 412,00 | 59 569 412,00 | 0,00 |

Kipras | 2007–2013 m. laikotarpis | 19 724 418,00 | 8 119 763,00 | 2 761 418,52 | 41,17 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 2 760 358,00 | 2 760 358,00 | 0,00 |

Latvija | 2007–2013 m. laikotarpis | 125 015 563,00 | 44 767 413,00 | 29 139 082,74 | 35,81 % | 23,31 % |

2009 finansiniai metai | 16 282 146,00 | 16 282 146,00 | 20 387 993,74 |

Lietuva | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 713 408,00 | 21 002 300,00 | 9 604 620,53 | 38,39 % | 17,55 % |

2009 finansiniai metai | 7 086 453,00 | 7 086 453,00 | 5 774 681,97 |

Liuksemburgas | 2007–2013 m. laikotarpis | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 0,00 % | 0,00 % |

2009 finansiniai metai | 0,00 | 0,00 | 0,00 |

Vengrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 34 850 860,00 | 10 774 860,00 | 4 879 120,40 | 30,92 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 5 229 751,00 | 5 229 751,00 | 2 439 560,20 |

Malta | 2007–2013 m. laikotarpis | 8 372 329,00 | 2 778 812,00 | 1 172 126,06 | 33,19 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 1 356 456,00 | 1 356 456,00 | 586 063,03 |

Nyderlandai | 2007–2013 m. laikotarpis | 48 578 417,00 | 19 997 810,00 | 11 648 010,18 | 41,17 % | 23,98 % |

2009 finansiniai metai | 6 798 367,00 | 6 798 367,00 | 8 247 520,99 |

Austrija | 2007–2013 m. laikotarpis | 5 259 318,00 | 2 177 383,00 | 1 810 257,13 | 41,40 % | 34,42 % |

2009 finansiniai metai | 738 212,00 | 738 212,00 | 1 104 609,87 |

Lenkija | 2007–2013 m. laikotarpis | 734 092 574,00 | 241 826 781,00 | 102 772 960,36 | 32,94 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 121 825 117,00 | 121 825 117,00 | 51 386 480,18 |

Portugalija | 2007–2013 m. laikotarpis | 246 485 249,00 | 102 283 331,00 | 34 507 934,00 | 41,50 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 34 639 430,00 | 34 639 430,00 | 0,00 |

Rumunija | 2007–2013 m. laikotarpis | 230 714 207,00 | 67 440 811,00 | 32 299 988,49 | 29,23 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 30 156 234,00 | 30 156 234,00 | 0,00 |

Slovėnija | 2007–2013 m. laikotarpis | 21 640 283,00 | 8 031 420,00 | 3 029 639,62 | 37,11 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 3 921 112,00 | 3 921 112,00 | 1 514 819,81 |

Slovakija | 2007–2013 m. laikotarpis | 13 688 528,00 | 5 735 396,00 | 2 181 455,18 | 41,90 % | 15,94 % |

2009 finansiniai metai | 1 821 708,00 | 1 821 708,00 | 265 061,26 |

Suomija | 2007–2013 m. laikotarpis | 39 448 827,00 | 16 239 518,00 | 8 427 052,63 | 41,17 % | 21,36 % |

2009 finansiniai metai | 5 520 715,00 | 5 520 715,00 | 5 665 634,74 |

Švedija | 2007–2013 m. laikotarpis | 54 664 803,00 | 22 503 333,00 | 8 172 258,21 | 41,17 % | 14,95 % |

2009 finansiniai metai | 7 650 134,00 | 7 650 134,00 | 4 345 722,21 |

Jungtinė Karalystė | 2007–2013 m. laikotarpis | 137 827 889,00 | 44 774 819,00 | 19 295 904,46 | 32,49 % | 14,00 % |

2009 finansiniai metai | 22 530 211,00 | 22 530 211,00 | 9 647 952,23 |

Iš viso | 2007–2013 m. laikotarpis | 4 304 949 019,00 | 1 662 345 130,00 | 652 962 370,35 | 38,61 % | 15,17 % |

2009 finansiniai metai | 626 982 387,00 | 626 982 387,00 | 175 029 780,08 |

[1] 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 68 str., OL L 120, 2006 8 15.

[2] I lentelė. Biudžeto vykdymas konvergencijos regionuose.

II lentelė. Biudžeto vykdymas ne konvergencijos regionuose.

III lentelė. EŽF programavimo dokumentuose numatytos sumos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.

IV lentelė. EŽF patvirtintos išlaidos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.

[3] 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti, OL L 202, 2008 7 31.