3.5.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/26

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl metinės augimo apžvalgos. „Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas“

(COM(2011) 11 galutinis)

2011/C 132/06

Pagrindinis pranešėjas Michael SMYTH

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. sausio 12 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Metinės augimo apžvalgos. Visapusiško ES atsako į krizę spartinimas

COM(2011) 11 galutinis.

2011 m. sausio 18 d. Komiteto biuras pavedė „Europa 2020“ iniciatyviniam komitetui organizuoti Komiteto darbą šiuo klausimu.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Michael Smyth ir priėmė šią nuomonę 164 nariams balsavus už, 8 – prieš ir 7 susilaikius.

I DALIS.   METINĖJE AUGIMO APŽVALGOJE NEPASINAUDOTA GALIMYBE PATEIKTI POLITINES REKOMENDACIJAS, SPECIALIAI SKIRTAS SKATINTI PAŽANGŲ, TVARŲ IR INTEGRACINĮ AUGIMĄ

1.   Komitetas visiškai remia strategiją „Europa 2020“ ir pažangą, padarytą siekiant ex-ante fiskalinės politikos koordinavimo per Europos semestrą, ir tikisi, kad dabartiniai pasiūlymai dėl įstatymo galią turinčių aktų dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo, bent jau euro zonos valstybėms, leis žengti pirmąjį žingsnį tikrai bendros ekonominės politikos ir visiško fiskalinės politikos koordinavimo link.

2.   Komitetas susirūpinęs, kad diskusijoje dėl ekonomikos valdymo Europoje pastebima nerimą kelianti tendencija pasirinkti ribotus ir neapibrėžtus tarpvyriausybinius pasiūlymus, o ne Bendrijos metodą.

3.   Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją ginti Europos integraciją ir pateikti drąsius, darnius ir visa apimančius pasiūlymus, kurie padės Europai užsitikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, kaip numatyta neseniai pradėtoje įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“.

4.   Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, kad Metinė augimo apžvalga (MAA) turėtų atlikti ypač svarbų vaidmenį, kad būtų padaryta pažanga vykdant įtraukios politikos reformą valstybėse narėse ir Europos lygiu. Komitetas labai palankiai vertina tai, kad Komisija Metinei augimo apžvalgai pasirinko išsamų formatą ir dešimt prioritetų suskirstė į tris stambias antraštes, kad būtų galima išsamiai aptarti svarbius klausimus.

5.   Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad šioje pirmojoje Metinėje augimo apžvalgoje Europos Komisija nepasinaudojo galimybe tęsti strategijos „Europa 2020“ idėją ir specialiai nagrinėti pažangų, tvarų ir integracinį augimo klausimą, o vietoje to sutelkė dėmesį į fiskalinį konsolidavimą siaurąja prasme ir pasiūlymus dėl darbo rinkų, kurios dažnai būna nesubalansuotos, joms trūksta europinio bendrosios rinkos matmens ir į ateitį orientuoto šios rinkos augimo varomųjų jėgų.

6.   Kalbant apie fiskalinį konsolidavimą, Komitetas apgailestauja, kad pasiūlymai dėl konsolidavimo yra orientuoti tik į išlaidas. Juos papildo pasiūlymas apsvarstyti galimą netiesioginių mokesčių bazės išplėtimą kai kuriose valstybėse narėse. Kadangi dabartinę valstybių skolų krizę lėmė finansų krizė ir dėl to reikėjo didžiulės finansinės paramos sektoriui išgelbėti, kad nežlugtų visa sistema, Komitetas tikėjosi pasiūlymų, kaip finansų sektorius galėtų prisidėti, kad valstybių biudžetai vėl atsigautų ir būtų tvarūs. Be to, konkretūs ir drąsūs pasiūlymai dėl finansų rinkų kontrolės yra būtini norint užsitikrinti pasitikėjimą ir išvengti sukrėtimų ateityje.

7.   Komitetas pabrėžia, kad nepasiekus pakankamo ekonomikos augimo lygio, nebus galima konsoliduoti valstybių biudžetų. Komitetas apgailestauja, kad Komisija neparengė augimo scenarijaus, pagal kurį būtų maksimaliai išnaudojamas bendrosios rinkos potencialas. Vietoj to, Komisija dėmesį sutelkė į drastišką fiskalinį konsolidavimą kaip būtiną augimo sąlygą. Kur kas daugiau dėmesio reikėtų skirti augimo varomosioms jėgoms, kurios leis valstybėms narėms konsoliduoti biudžetus ir kartu siekti tvaraus augimo. Komiteto nuomone, tai bus galima pasiekti, jei suderinta makroekonominė politika, tinkamai susiejanti pasiūlos ir paklausos aspektus, taps neatsiejama į ateitį orientuotos ekonomikos strategijos dalimi. Todėl valstybės narės, kurios turi einamosios sąskaitos perviršį, turėtų būti skatinamos ir toliau užimti ekspansyvią poziciją ir spręsti nepakankamos vidaus paklausos klausimą.

8.   Į ateitį orientuotas požiūris į darbo rinką, pensijų reformą, nedarbą ir darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą bus grindžiamas tvarių darbo vietų kūrimu, galimybių įsidarbinti sudarymu ir naujųjų ekonomikos sektorių bei švarios energijos potencialo išnaudojimu. EESRK nuomone, socialinis dialogas bet kurioje su darbo rinka susijusioje politikos srityje yra gyvybiškai svarbus. Socialinės apsaugos sistemos taip pat yra labai svarbios kaip savaiminės socialinės ir ekonominės stabilizavimo priemonės, padedančios remti vystymą ir našumą, mažinti skurdą ir skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą. Viso to reikia, kad viešoji nuomonė Europos projekto atžvilgiu būtų palanki. Svarbu, kad siekdami pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, remtumėmės šiais trimis pagrindiniais ramsčiais, kurie sudaro Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindą. Todėl Komitetas atkakliai tvirtina, kad valstybėms narėms skirti Komisijos pasiūlymai, kuriais aiškiai kišamasi į derybų dėl kolektyvinių sutarčių sistemas ir darbo saugumo užtikrinimo praktiką, yra visiškai netinkami.

9.   Be to, EESRK nuomone, Komisija turi patikslinti savo poziciją dėl kvotų arba privalomos narystės, kuri slegia laisvasias profesijas. Iš tikrųjų reikėtų išskirti, koks yra viešųjų paslaugų ir nediskriminavimą užtikrinančių visuotinės svarbos paslaugų uždavinys ir kas gali realiai kliudyti bendrosios rinkos potencialui. Prekybos reguliavimo srityje taip pat reikėtų ištirti visas pasekmes užimtumui sektoriuje ir taikyti subsidiarumo principą tokiose srityse kaip zonų nustatymas ar darbo valandos, kurios iš esmės turėtų priklausyti nuo vietos sąlygų, kultūros, klimato ir kitų sąlygų.

10.   Kartu Komitetas nurodo, kad MAA skiriama nepakankamai dėmesio Europos bendrosios rinkos augimo potencialui, nes tik paminimas ryžtingas Bendrosios rinkos aktas ir visai neplėtojami svarbiausi jo aspektai, skatinantys pažangų, tvarų ir integracinį augimą, – ES patentas, Europos „tarnybinis pažymėjimas“, Europos infrastruktūros projektai, tarpvalstybinis skolinimas, integruotos hipotekos rinkos, socialinis verslumas ir socialiniai investiciniai fondai.

11.   Toliau Komitetas išsamiau išdėsto savo konkrečius pasiūlymas dėl Komisijos pateiktų dešimties punktų. Tokiu būdu Komitetas tikisi diskusiją labiau nukreipti į tikrai opius klausimus.

II DALIS.   KOMITETO PASIŪLYMAI DĖL EUROPOS KOMISIJOS PATEIKTŲ 10 PUNKTŲ

1.   Griežto fiskalinio konsolidavimo įgyvendinimas

1.1   EESRK mano, kad svarbu rasti viešųjų finansų pusiausvyrą kartu išvengiant paklausos sumažėjimo, lemiančio nuosmukį, dėl kurio dar labiau išaugtų deficitas ir pradėtų laipsniškai smukti Europos ekonomika.

1.2   Kad nekiltų pavojus Europos ekonomikos atgaivinimo plano tikslų įgyvendinimui, EESRK rekomenduoja valstybių skolos mažinimo programas suderinti su ekonomikos atgaivinimo ir užimtumo tikslais, išdėstytais strategijoje „Europa 2020 m.“ (1).

1.3   Valstybių narių mokesčių bazė turės būti praplėsta, ypač naikinant „mokesčių rojus“, baigiant mokesčių konkurenciją ir imantis priemonių, skirtų kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu ir sukčiavimu (2).

1.4   Mokesčių našta turėtų būti perkelta ir tam reikalingi nauji įplaukų šaltiniai, pavyzdžiui, finansinių sandorių mokesčiai, energijos mokesčiai, finansų įstaigų apmokestinimas, rinkliavos už CO2 išmetimą (reorganizavus prekybos taršos leidimais rinką) ir kt. Tokios apmokestinimo formos sumažintų valstybių biudžetams tenkančią naštą ir padėtų išteklius nukreipti į realiosios ekonomikos tvarias investicijas. Be to, tai padėtų rasti naujų nuosavų išteklių Europos Sąjungos biudžetui (3). Finansinių sandorių mokestis taip pat reiškia, kad finansų sektorius sugrąžins tam tikrą viešųjų subsidijų dalį (4).

1.5   EESRK mano, kad sankcijas turėtų atsverti didesnis Europos solidarumas valdant valstybių skolas (5).

2.   Makroekonominio disbalanso panaikinimas

2.1   EESRK nuomone, suderinta makroekonominė politika, tinkamai susiejanti pasiūlos ir paklausos aspektus, turėtų tapti neatsiejama į ateitį orientuotos ekonomikos strategijos dalimi. EESRK pabrėžia, kad būtina sumažinti didelius einamosios sąskaitos balanso skirtumus. Komitetas tikisi, kad Europos ekonominės politikos koordinavimas, bent jau euro zonos valstybėse, leis žengti pirmąjį žingsnį tikrai bendros ekonominės politikos ir biudžeto politikos koordinavimo link (6).

2.2   EESRK pabrėžia su kaina nesusijusių veiksnių, pavyzdžiui, produktų diferencijavimo, techninio turinio, produkto kokybės, su produktu susijusių paslaugų kokybės (po pardavimo) ir kitų veiksnių, svarbą makroekonominiam disbalansui atsirasti. Turi būti rasti kintamieji, pagal kuriuos būtų galima nustatyti jo lygį ir raidą EPS valstybėse narėse.

2.3   Įveikiant krizę labai svarbus vaidmuo tenka darbo užmokesčio politikai. Darbo užmokesčio padidinimas vidutinės trukmės laikotarpiu orientuojantis į nacionalinį visos ekonomikos gamybos prieaugį makroekonominiu požiūriu užtikrina pusiausvyrą tarp pakankamo paklausos vystymosi ir kainų konkurencingumo išlaikymo. Todėl socialiniai partneriai turi stengtis vengti darbo užmokesčio ribojimo, kai siekiama sau naudos kitų sąskaita. Darbo užmokesčio politika turi būti orientuota į produktyvumą (7).

2.4   Jei glaudesnis ekonominės politikos koordinavimas bus ne tik taikomas fiskalinei ir pinigų politikai, bet ir sustiprins darbo užmokesčio politikos koordinavimą euro zonoje, būtina gerbti laisvę savarankiškai sudaryti kolektyvines sutartis. Vyriausybės nustatyti derybiniai tikslai dėl kolektyvinių sutarčių arba net vyriausybės nustatytas darbo užmokesčio sumažinimas šiuo atveju yra nepriimtini ir jų būtina atsisakyti (8).

3.   Finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimas

3.1   Komitetas mano, kad turėtų būti sparčiau kuriama pokrizinė finansų sistema, kuri turėtų būti skaidri, socialiai ir etiškai atsakinga, geriau kontroliuojama ir naujoviškesnė; jos plėtojimas turėtų būti subalansuotas, suderintas su likusia ekonomikos sistemos dalimi, ja turėtų būti siekiama vidutinės ir ilgalaikės vertės bei tvaraus augimo (9).

3.2   Komitetas siūlo labiau suderinti nacionalinius teisės aktus siekiant apsaugoti finansinių produktų ir paslaugų naudotojus (vartotojus, įmones ir pan.) nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos išsaugoti aukštesnius nacionalinius standartus. Taip pat galima numatyti, kad Europos priežiūros institucijoje (dabar tai – Europos finansų priežiūros institucijų sistema (EFPIS)) vartotojams atstovautų vienas ar daugiau atstovų, kuriuos išrinktų socialiniai partneriai ir vartotojų asociacijos (10).

3.3   Komitetas rekomenduoja plačiąją prasme stimuliuoti finansinės informacijos platinimo sistemą, numatant klausimų įvairovę ir nustatant naujas svarbias taisykles, užtikrinančias didesnį reitingavimo metodų skaidrumą ir veiksmingumą (11).

3.4   Komitetas siūlo atsisakyti dabartinės savireguliacijos sistemos, netgi tarptautiniu lygmeniu. Būtina tęsti skirtingų kompetentingų institucijų veiksmų suderinimo procesą, nustatyti visiems taikomas griežtas taisykles ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. ES turi dėti visas įmanomas pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas tarptautinėse institucijose (12).

3.5   Komitetas palankiai vertina teisėkūros iniciatyvas, skirtas stiprinti finansų rinkos reglamentavimą ir užtikrinti didesnį jos skaidrumą, įskaitant geresnę kreditingumo vertinimo įstaigų priežiūrą, įmonių valdymą ir vadybininkų atlyginimus bei darbo užmokesčio politiką (13).

3.6   Komitetas teigiamai vertina Pasiūlymą dėl reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, kuris padės pašalinti tarpusavyje prieštaraujančias sistemas ir šiai finansų rinkų sričiai suteiks aiškumo (14).

3.7   Atsižvelgdamas į kredito reitingų agentūrų atliktą vaidmenį dabartinės pasaulio vertybinių popierių ir finansų rinkų krizės metu, Komitetas teigiamai vertina pradėtą trijų etapų programą, kuria siekiama reglamentuoti, kokią funkciją atlieka šios agentūros, veikdamos investuotojų ir vartotojų naudai. EESRK palankiai vertina tai, kad į šiuo metu vykstančias viešąsias konsultacijas įtrauktas valstybių skolų klausimas (15).

3.8   Komitetas siūlo reguliariai teikti valstybės pagalbos kontrolės ataskaitą, kurioje būtų išsamiai apžvelgta veiksmų įgyvendinimo pažanga ir nurodomos jų pasekmės rinkoms, kad ateityje būtų galima parengti pramonės sektoriaus potencialo panaudojimo (visų pirma stiprinant įmones, ypač MVĮ, ir didinant užimtumą) planą, būtiną ES ekonomikos atgaivinimui (16).

3.9   Komiteto nuomone, mokesčių mokėtojų pinigai neturi vėl būti naudojami bankų nuostoliams dengti, ir iš esmės pritaria tam, kad būtų sukurtas suderintas nacionalinių ex-ante bankų problemų sprendimo fondų (BPSF) tinklas, susietas su koordinuoto nacionalinio krizių valdymo priemonėmis. Tačiau norint sukurti veiksmingą bankų problemų sprendimo fondų sistemą ir siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo, valstybės narės turėtų iš anksto susitarti dėl bendrų metodų ir vienodų taisyklių patvirtinimo.

3.10   Būtų tikslinga Europos finansų politikoje užtikrinti, kad tam tikra bankų kapitalo dalis ir toliau priklausytų valstybėms, kad būtų galima žinoti, kas vyksta bankininkystės sektoriuje (17).

4.   Darbo patrauklumo didinimas

4.1   Komiteto nuomone, reikia imtis veiksmų, kad perėjimas apsimokėtų ir kad būtų pagerintos galimybės įsidarbinti konkrečioms problemų darbo rinkoje turinčioms grupėms. Šiam tikslui pasiekti reikia gerinti galimybes įsidarbinti, šalinti veiksnius, skatinančius nedirbti, nustatyti tokius mokesčius ir išmokas, kad dirbti apsimokėtų (taip pat sumažinant antro šeimos atlyginimo apmokestinimo naštą), taip pat reikia užtikrinti galimybes pasinaudoti paslaugomis, kurios būtinos dalyvavimui visuomenės gyvenime. Tie, kurie negali dirbti, turi būti remiami, kad turėtų atitinkamas pajamas, taip pat jiems turi būti suteiktos galimybės gauti visuotinės svarbos paslaugas (18).

4.2   Komitetas aukštos kokybės vaiko priežiūrą vertina kaip galimybę pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti suderinti profesinį, šeiminį ir asmeninį gyvenimą visiems šeimos nariams, sudaryti palankesnes sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir šeimai užtikrinti didesnes pajamas (19).

4.3   Eurostatas turėtų daugiau dėmesio skirti nelegaliam darbui, kurį lemia nacionalinių sąlygų ypatumai ir kuriam pašalinti valstybės narės turi imtis veiksmų, taip pat atsižvelgiant į organizuotą nusikalstamumą ir jo sąsajas su nelegalia imigracija, kuri galėtų būti priežastis aktyvinti Bendrijos teisinių institucijų bendradarbiavimą ir stiprinti ES vaidmenį, kadangi šios darbo formos daro žalą tiek vidaus rinkai, tiek konkurencingumui. Reikėtų imtis veiksmų ES lygmeniu ir paskatinti socialinius partnerius valstybėse narėse drauge įgyvendinti valstybinius ir atskirų sektorių projektus ir, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, kovoti su nelegaliu darbu ir sumažinti neoficialios ekonomikos mastą. Bendrijos lygiu socialiniai partneriai galėtų drauge analizuoti geros praktikos pavyzdžius valstybėse narėse ir apie juos informuoti. Kovojant su nelegaliu darbu reikalingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir valstybių narių valdžios institucijų priežiūra, taip pat reikia skelbti informaciją apie su tuo susijusias nuobaudas (20).

4.4   Svarbu yra ne tik koordinuoti darbo jėgos apmokestinimo ir socialinių įmokų struktūrą Europos Sąjungos viduje, bet ir įtraukti į analizę ES prekybos su likusiu pasauliu aspektus (21).

5.   Pensijų sistemų reformavimas

5.1   Komitetas mano, kad reikėtų reguliariai analizuoti ir stebėti demografines prognozes, kad pensijų sistemas būtų galima tinkamai ir laiku pritaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau šiomis prognozėmis, įskaitant būsimas viešąsias išlaidas pensijoms, reikėtų naudotis ir vertinti jas atsargiai, nes jose gali būti daug prielaidų, kurias sunku numatyti labai toli į priekį (22).

5.2   Automatinio senatvės pensijos amžiaus ilginimo dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ar demografinių pokyčių mechanizmas laikomas pavojingu visai visuomenei, todėl EESRK jam nepritaria. Taikant beveik visas šias priemones, senatvės pensijos amžius automatiškai ilginamas proporcingai ilgėjančiai gyvenimo trukmei ir atsižvelgiant į kitus ekonominius ar darbo rinkos rodiklius. Tokius esminius sprendimus dėl gyvenimo sąlygų pirmiausia turėtų priimti parlamentai, ne kompiuteriai, ir tik po plačių viešų diskusijų, įskaitant ir diskusijas su socialiniais partneriais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, bet kuri tokią priemonę taikyti pradedanti valstybė narė turėtų atsižvelgti į tai, kad nors ją taikant mažėja visuomenės priešinimasis reformoms, nesant realių galimybių vyresniems darbuotojams gauti darbą, gali prireikti finansinę paramą tokiems darbuotojams teikti iš kitų socialinės apsaugos sričių. Taigi šią priemonę tiesmukai įdiegus pensijų sistemose, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios, žadėtos naudos nebūtų. Faktinio išėjimo į senatvės pensiją amžiaus ilginimas neturėtų būtų savarankiška priemonė. Kartu turėtų būti taikomos ir kitos priemones, pavyzdžiui, didinamos žmonių, kurie greitai pasieks senatvės pensijos amžių, užimtumo galimybės (23).

5.3   Komitetas remia vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo propagavimą, tačiau mano, kad dėl pasiūlymo neskatinti taikyti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų būtinos išsamios diskusijos dėl pagrindinių sąlygų, apimties, papildomų politinių priemonių ir pan., kad senatvės sulaukusiems žmonėms nebūtų sukurta socialinių problemų (24).

5.4   Komitetas abejoja, ar vien pailginus įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių būtų galima išspręsti su demografiniais iššūkiais susijusias problemas. Priešingai, Komitetas mano, kad dėl to milijonai vyresnio amžiaus žmonių, visų pirma moterų, gali atsidurti žemiau skurdo ribos. Svarbu tai, kad faktinis senatvės pensijos amžius būtų pailgintas iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Tam reikėtų ilgesnį darbinį gyvenimą skatinančių iniciatyvų ir veiksmingos augimo ir užimtumo politikos. Tik vykdant realią „aktyvaus senėjimo“ politiką, kuria siekiama, kad daugiau žmonių dalyvautų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programose, būtų galima ilgam pakelti vyresnių žmonių, anksti pasitraukusių iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų, darbo intensyvumo, ankstyvo atleidimo ar dėl to, kad neturėjo galimybių mokytis ar grįžti į darbo rinką, užimtumo lygį. Be to, dėl įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus ilginimo gali padidėti spaudimas kitose socialinės apsaugos srityse, pavyzdžiui, invalidumo pensijų ar minimalių pajamų, kaip atsitiko kai kuriose valstybėse narėse. Taigi pažanga siekiant „sveikesnių“ valstybės finansų būtų netikra. Kartu su profesiniu mokymusi visą gyvenimą, aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, finansinėmis paskatomis likti darbo rinkoje, įskaitant ir savarankiškai dirbančius asmenis, ir kintančiu įmonių požiūriu į vyresnio amžiaus darbuotojus, reikia propaguoti ir šias priemones, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turėtų naujų alternatyvų:

—	iš dalies keisti teisės aktus, kuriais kai kuriose valstybėse norintiems dirbti pensininkams ar invalidumo pensijų gavėjams neleidžiama gauti ir pensiją, ir atlyginimą,

—	įdiegti premijų sistemą, kuria darbuotojai būtų skatinami dirbti ir sukakę įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių: sukakus senatvės pensijos amžiui, kaupiamos išmokos turėtų būti patrauklesnės už tas, kurios buvo gaunamos anksčiau,

—	raginti valstybes nares dirbti su socialiniais partneriais ir spręsti problemas, susijusias su varginančiu darbu,

—	teikti išsamius patarimus ir pagalbą ieškantiems darbo, taip pat pasirūpinti darbingumo atkūrimo priemonėmis, kuriomis būtų siekiama ilgalaikės reintegracijos į darbo rinką,

—	įgyvendinti socialiai priimtinas paskatas į senatvės pensiją eiti vėliau ir prireikus kurti patrauklius lankstaus perėjimo iš darbo rinkos į senatvės pensiją modelius,

—	taikyti priemones, kuriomis būtų sumažintas fizinis ir psichinis darbo krūvis, ir darbuotojai galėtų ilgiau likti darbo rinkoje,

—	skatinti vyresnius darbuotojus atnaujinti savo įgūdžius,

—	informuoti vyresnius darbuotojus ir bendroves, visų pirma MVĮ, apie novatorišką darbuotojų valdymą ir vyresniems darbuotojams palankaus darbo organizavimą (25).

5.5   Komitetas mano, kad privalomo einamojo finansavimo modeliai ir toliau turi būti svarbiausi užtikrinant pensijas ateityje, todėl jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad pasikeistų daugelyje ES šalių pastebėta mažėjančios pakeitimo normos tendencija (26).

5.6   Komitetas pažymi, kad galima kurti individualius savanoriškus privačius pensijų modelius, veikiančius greta dabar veikiančių pensijų sistemų. Atsižvelgiant į tai būtų galima išanalizuoti Europos garantijų galimybę, kuri būtų naudinga migruojantiems darbuotojams. Kadangi būsimų pensijų sąlygos nustatomos pagal žmonių pajamas ir gyvenimo trukmę ir tai ypač nepalanku moterims, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kai kuriose šalyse veikiančioms privačioms pensijų sistemoms, kad būtų galima sumažinti pavojų vyresnio amžiaus moterims atsidurti ties skurdo riba (27).

5.7   Komitetas ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, siekiant užtikrinti, kad:

—	su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais būtų konsultuojamasi dėl pensijų investavimo ir susijusios rizikos ir kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama,

—	valstybės narės pasinaudotų geriausios praktikos pavyzdžiais, kad darbuotojų bendrovėje uždirbtos pensijos būtų apsaugotos bankroto atveju (28).

5.8   Svarbiausia stebėti bendrąjį pensijų sistemų įsipareigojimų lygį. Dabartinė sistema galėtų būti papildyta faktinių pensijų sistemų įsipareigojimų stebėjimu ir pranešimu apie tai taikant patvirtintą metodiką. Galbūt reikėtų persvarstyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai parodomi reformų (įskaitant perėjimą nuo einamojo finansavimo sistemų prie iš dalies investicinio pensijų kaupimo sistemų) rezultatai, skatinantys pensijų sistemų finansavimo pokyčius, dėl kurių didėja bendrieji ir mažėja faktiniai įsipareigojimai. Jei tai būtų padaryta, reformos, kuriomis siekiama išspręsti ilgalaikio tvarumo uždavinius, nebūtų per trumpalaikį laikotarpį vertinamos nepalankiai dėl didesnės aiškios valstybės skolos. Tačiau šiandien skatinant veiksmingas reformas remiantis 2060 m. projekcijomis, gali nebelikti tikslo, kad pensijos būtų adekvačios ir tvarios. Komitetas rekomenduoja privalomo einamojo finansavimo pensijų sistemas kiekvienu individualiu atveju papildyti atsarginėmis lėšomis, kad būtų išvengta greitos korekcijos rizikos, kuri paveiktų pažeidžiamiausius (29).

6.   Bedarbių grąžinimas į darbą

6.1   Komiteto nuomone paskatinti žmones aktyviai ieškotis darbo pirmiausia įmanoma užtikrinus veiksmingas darbo biržų paslaugas, o ne vadinamosiomis paskatomis (bedarbių pašalpomis). Komiteto nuomone, ypač krizės metu nereikėtų griežtinti nedarbo draudimo sąlygų. Dabartinio rekordinio masto nedarbo sąlygomis darbo rinkai darbo jėgos apskritai netrūksta, bet pavienėse valstybėse narėse jai trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir pastebimas itin didelis darbo vietų stygius. Daugiau dėmesio reikia skirti sumaniai paklausos politikai, skatinančiai augimą ir inovacijas ir padedančiai kurti daugiau darbo vietų (30).

6.2   Socialines išmokas reikia vertinti ne kaip naštą, o kaip visiems naudingą produktyvią investiciją. Nedarbo išmokomis bei aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis galima stabilizuoti ekonomiką ir skatinti aktyvų prisitaikymą prie permainų tobulinant įgūdžius ir užtikrinant veiksmingą darbo paiešką bei perkvalifikavimą. Vis dėlto reikėtų atsargiai vertinti priemones, kuriomis siekiama griežtinti tinkamumo kriterijus. Kyla pavojus, kad dar labiau padidės atskirtį patiriančių asmenų neužtikrintumas, o tai profesinės (re)integracijos požiūriu yra didelė kliūtis. Neigiama tokių „išstūmimo“ priemonių pasekmė taip pat gali būti ta, kad jos paskatins gyventojus pereiti į kitus socialinės apsaugos sektorius, pavyzdžiui, kreiptis dėl socialinės pagalbos, darbingumo netekimo, o tai yra nepageidautina (31).

6.3   Darbas ne visuomet apsaugo nuo skurdo, todėl kuriant darbo vietas daugiausia dėmesio reikia skirti, kad jos būtų saugesnės ir už darbą būtų deramai atlyginta. Labai svarbu didinti darbo patrauklumą ir kad visiems, įskaitant ir nepalankioje padėtyje esančius asmenis, „dirbti apsimokėtų“, t. y. užtikrinti veiksmingą mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų pusiausvyrą (32).

6.4   Teisingai buvo išplėsta Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) taikymo sritis siekiant padėti darbuotojams, kurie buvo atleisti iš darbo dėl dabartinės tarptautinės ekonomikos krizės (33).

6.5   Komitetas palankiai vertina Prahoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo klausimais dalyvių pastangas numatyti nacionalinio ir Europos lygmens veiksmus socialiniam dialogui, darbo vietoms kurti ir paklausai atgaivinti (34).

6.6   Komitetas pabrėžė, kad norint išsaugoti Europos socialinį modelį, būtina skatinti ekonomikos augimą, kuris įmanomas tik tuo atveju, jei bus populiarinamas verslumas ir verslumu grindžiamas mąstymas. Reikėtų nepainioti tikrojo verslumo ir ekonominiu požiūriu priklausomo savarankiško darbo. Daugeliu atvejų prie ekonomiškai priklausomo savarankiškai dirbančio asmens statuso pereinama ne savanoriškai, o veikiau dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, dėl gamybos eksternalizavimo ar įmonės pertvarkymo dėl kurių darbdaviai priversti atleisti darbuotojus (35).

6.7   Socialinės apsaugos sistemos ne tik padėjo apsaugoti Europos piliečius nuo sunkiausių finansų krizės pasekmių, bet ir atliko anticiklinį vaidmenį stabilizuojant ekonomiką. Nesant plataus užmojo konvergencijos politikos šioms sistemoms iškiltų pavojus, visų prima dėl konkurencinės praktikos, kurią plėtoja kai kurios valstybės narės, kurioms socialinių išlaidų mažinimas yra svertas užsienio kapitalo investicijoms pritraukti. Šis procesas, kuris mokesčių ir darbo užmokesčio požiūriu jau tapo realybe, iš tiesų vis labiau skverbiasi ir į socialinę sritį (36).

6.8   Komitetas palankiai įvertino tai, kad susidarius dramatiškai situacijai darbo rinkoje daugelis ES šalių įgyvendino valstybės finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos programos priemones, leidžiančias darbuotojus išlaikyti įmonėse ir sudaryti jiems galimybes kelti savo kvalifikaciją, užuot atleidus juos iš darbo. Tokie problemos sprendimo modeliai, leidžiantys krizės laikotarpiu įmonėms išlaikyti darbuotojus kai suteikiama tvirta finansinė parama sutrumpėjus darbo laikui, yra daug protingesnis atsakas į krizę, nei paprasčiausias kvalifikuotų darbuotojų atleidimas patyrus pirmąjį užsakymų sumažėjimą, nes ekonomikai sustiprėjus įmonė turės pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Tokius modelius reikėtų sukurti ir tose ES šalyse, kuriose jų dar nėra ir juos taikyti darbuotojams, dirbantiems pagal nestandartines darbo sutartis (37).

7.   Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas

7.1   Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra neturėtų būti laikoma priemone, padedančia lengviau atleisti darbuotojus ar apskritai sumažinti socialinę apsaugą, visų pirma bedarbių socialinę apsaugą. Priemonės, stiprinančios lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros saugumo aspektą, šiuo metu turi būti prioritetinės (38).

7.2   Trumpalaikio darbo modelių naudojimas rodo, jog daugelyje ES šalių esamo darbo rinkos lankstumo pakanka, kad sumažėjus užsakymams įmonės galėtų greitai reaguoti. Reikalavimai sušvelninti esamus darbo teisės aktus yra visiškai nepagrįsti (39).

7.3   Dėl darbo rinkos pokyčių daugėja ne visos darbo dienos ir terminuotų darbo sutarčių. Galbūt dėl šių užimtumo rūšių tapo paprasčiau patekti į darbo rinką ir padidėjo užimtumo rodikliai Europoje. Tačiau esant laikiniems darbo santykiams darbuotojai linkę ne taip našiai dirbti, jiems suteikiama mažiau galimybių dalyvauti darbdavio finansuojamuose mokymuose, kyla didesnė tikimybė patirti nelaimingų atsitikimų darbe. Šiems asmenims taip pat kyla pavojus pernelyg ilgai užsiimti laikinais darbais. Būtina atsižvelgti į naujus pavojus ir nustatyti lankstumo ir užimtumo garantijų įgyvendinimo pereinamąjį laikotarpį, tačiau vengti sistemingai naikinti ilgalaikes darbo sutartis. Europos socialiniai partneriai ragino užtikrinti atitinkamą saugumą pagal įvairias sutartis dirbantiems darbuotojams (40).

7.4   Darbo vietų lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei darbuotojai bus tinkamai parengti. Nauji įgūdžiai ir naujų darbo vietų kūrimas glaudžiai susiję. Įmonės savo pačių labui privalo investuoti į tęstinį savo darbuotojų mokymą. Nuolat mokytis yra darbuotojų pareiga (41).

7.5   Tvarią ekonomiką skatinanti užimtumo strategija galėtų būti grindžiama valstybių narių jau įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. ES, kuriai būtinos kokybiškos darbo vietos, turi skatinti šiuos pasiekimus. Valstybės narės turi daugiau investuoti į savo švietimo ir tęstinio mokymo sistemas, remti mokslo, technologijų ir inžinerijos plėtojimą. Šiuo metu viešasis sektorius nepakankamai investuoja į švietimą, kuris turėtų būti susietas su nuoseklia mokymosi visą gyvenimą strategija (42).

7.6   Taisyklės, taikomos laikinoms darbo rinkos politikos priemonėms, turi užtikrinti, kad trumpalaikio darbo atveju būtų užtikrintas tinkamas mokymas, ypač darbuotojų sveikatos ir saugos srityje, ir kartu atitinkamas užmokesčio lygis (43).

7.7   Neatidėliotina ir būtina visais švietimo ir mokymo sistemos lygiais įgyvendinti politiką, kuri žadintų jaunimo susidomėjimą technologijomis ir tiksliaisiais mokslais, kad nebūtų sunaikintas gamybinės veiklos prestižas ir šios veiklos nepakeistų finansinė veikla ir spekuliacija (44).

7.8   Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai siekti neformaliojo mokymosi įteisinimo ir geriau fiksuoti įgūdžius, kurie įgyjami už formaliojo švietimo sistemos ribų (pavyzdžiui, sukurti Europos įgūdžių pasą).

7.9   EESRK ragina siekti geresnio profesionalaus valdymo švietimo inovacijų srityje. Labai svarbu patobulinti ES ugdymo ir mokymo sistemas, kad pagerėtų galimybės įsidarbinti ir sumažėtų nelygybė. Institucinės švietimo permainos atsilieka nuo visuomenės poreikių. Institucijos turi atsižvelgti į glaudžią permainų, inovacijų, ugdymo ir mokymo sąsajos būtinybę (45).

7.10   EESRK ragina grąžinti ugdymą ir mokymą į realų gyvenimą, priartinti jį prie visuomenės poreikių ir naujos mokinių kartos įpročių (46).

7.11   Komitetas remia idėją Europos lygiu steigti šakines užimtumo ir gebėjimų tarybas, kurias sudarytų įvairūs suinteresuotieji subjektai ir kurios teiktų didelę paramą sektorių permainų valdymo procesui ir padėtų numatyti užimtumo ir gebėjimų poreikio raidą bei suderinti gebėjimų pasiūlą su paklausa (47).

7.12   Europos šakinės tarybos galėtų padėti valdyti permainas sektoriuose ir pasiekti iniciatyvos „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ tikslus ir tai būtų naudinga priimant Europos lygio sprendimus dėl permainų sektoriuose (48).

8.   Bendrosios rinkos potencialo išnaudojimas

8.1   Dinamiška bendroji rinka yra būtina sėkmingam strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui užtikrinti. Todėl Komitetas ragina ES Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų ir ryžtingų veiksmų, kurie padėtų užbaigti kurti bendrąją rinką, taip pat išsaugoti ir toliau plėtoti ekonominius, socialinius ir aplinkos standartus. EESRK mano, kad laisvosioms profesijoms taikomos profesinės etikos taisyklės yra vartotojų apsaugą užtikrinantys reikalavimai, kurie palaiko tiek Europos bendrosios rinkos, tiek ir tarptautinių rinkų veikimą ir padeda išvengti rinkos trikdžių, visų pirma tokių, kurie lėmė tarptautinę finansų krizę (49).

8.2   Ypač svarbu Paslaugų direktyvą įgyvendinti visapusiškai laikantis bendrosios rinkos principų ir taisyklių. Reikia veiksmingų ir aiškių įgyvendinimo taisyklių, kad būtų galima tinkamai taikyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą ir pasiekti šios direktyvos tikslus, t. y. įgyvendinti sąžiningą įmonių konkurenciją, pagarbą darbuotojų teisėms ir vengti socialinio dempingo (50).

8.3   Paslaugų sektoriaus vaidmens svarba ekonominiam ir socialiniam vystymuisi turi būti pripažinta neatidėliotinu klausimu. Prioritetai turėtų būti išdėstyti taip:

—	Priemonės dėl verslo paslaugų politikos ir aukšto lygio grupė. Turėtų būti sudaryta aukšto lygio grupė dėl verslo paslaugų, kuri atliktų išsamesnę sektoriaus analizę.

—

Darbo rinkos politika verslo paslaugų sektoriuje. Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, būtina nuodugniai išanalizuoti, kokius iššūkius kelia naujo pobūdžio užimtumas, atsirandantis dėl verslo paslaugų ir apdirbamosios pramonės sąveikos. Ši analizė turėtų apimti ir švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą sritis, turėtų būti analizuojamos darbuotojų, taip pat ir dalyvaujančių užsakomųjų paslaugų procese, darbo sąlygos. Kad šis tikslas būtų pasiektas, socialinio dialogo darbotvarkė turėtų būti išplėsta, kad būtų galima pažvelgti į konkrečius darbo sąlygų ir galimybių pokyčius, kuriuos lemia struktūrinės, naujoms verslo paslaugoms įtakos turinčios permainos.

—	Verslo paslaugos inovacijų politikoje. Reikėtų labiau propaguoti MTTP ir inovacijų programas ir priemones paslaugų inovacijoms diegti.

—	Verslo paslaugų standartų rengimas. Įmonės turėtų būti skatinamos padėti rengti standartus pasitelkiant savireguliaciją ir nuodugniai pasikonsultavus su verslo paslaugų vartotojais.

—	Paslaugų mokslo kaip naujo švietimo ir mokymo dalyko propagavimas.

—	Vidaus rinka ir verslo paslaugų reguliavimas. Paslaugų direktyvos poveikio verslo paslaugoms vertinimas nebuvo atliktas ir šioje srityje reikia daugiau pastangų, pirmiausia direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinės teisės aktus.

—	Tolesnis verslo paslaugų statistikos tobulinimas. Valstybėms narėms rekomenduojama glaudžiau bendradarbiauti, kad verslo paslaugų statistika būtų tikslesnė (51).

8.4   Vartotojų apsaugos aspektams paslaugų vidaus rinkoje turėtų būti teikiama daugiau reikšmės. Akivaizdus teisinis neaiškumas peržengiančių sieną paslaugų srityje turėtų būti sprendžiamas parengiant informavimo nacionaliniu ir ES lygiu strategiją. Turi būti atsižvelgta į tikslios informacijos apie paslaugą ir jos teikėją poreikį (52).

8.5   Kalbant apie mažmeninę prekybą svarbu, kad nebūtų baudžiama už sėkmingą komercinę veiklą, išskyrus tokius atvejus, jei vykdoma veikla nesuderinama su vidaus rinkos kūrimu, ypač jei yra akivaizdžių įrodymų dėl to, kad piktnaudžiaujama padėtimi rinkoje arba vartotojams daroma žala, pažeidžiant ES sutarties 81 straipsnį (53).

8.6   Kalbant apie Europos intelektinės nuosavybės teisių sistemą, Komitetas remia pasiūlymą įsteigti Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centrą, kuris rinktų ir skleistų naudingą informaciją apie klastotojus ir neteisėtą jų veiklą ir teiktų konkrečią paramą MVĮ ir MVPĮ. Komisija turėtų reguliariai skelbti Stebėsenos centro sukauptų duomenų ir veiklos ataskaitą (54).

8.7   Komitetas atmeta bet kokią mintį apie specialios asmens privatumą galinčios pažeisti sistemos, įvestos daugelio valstybių narių nacionaliniais teisės aktais dėl autorių teisių taikymo internete. Komitetas ragina verčiau įgyvendinti veiksmingas vartotojų, visų pirma jaunimo, švietimo ir mokymo priemones (55).

8.8   Komitetas siūlo sukurti reguliariai atnaujinamą autorių teisių ir gretutinių teisių registravimo sistemą, visų pirma „kūriniams našlaičiams“, kad būtų paprasta surasti informaciją apie teisių turėtojus. Sistemoje būtų nurodytas kūrinio pobūdis, pavadinimas ir įvairūs teisių savininkai. Komitetas prašo Komisijos ištirti galimybes šiuos pasiūlymus įgyvendinti (56).

8.9   Komitetas pakartoja savo raginimą sukurti ir veiksmingai visose valstybėse narėse taikyti Europos Sąjungos patentą (57).

8.10   Globalinis vidaus rinkos matmuo reikalauja papildomų bendrų pastangų. Tinkamu ES veiksmų planu turėtų būti siekiama:

—	vystyti ES išorės politiką ir kitų politikos sričių išorės aspektus vadovaujantis struktūrine logika, stiprinant bendrą visų politikos sričių nuoseklumą ir didinant valstybių narių veiksmų vieningumą,

—	užtikrinti subalansuotą rinkų atvėrimą, įskaitant pagrindinių TDO darbo standartų laikymąsi užbaigiant Dohos derybų raundą ir struktūruotą dialogą su pagrindiniais partneriais partneriais,

—	įtvirtinti ES, kaip tarptautinės normatyvinės galios, vaidmenį ir toliau plėtoti teisių skatinimu pagrįstą tarptautinę politiką,

—	ginti darbuotų, vartotojų ir vietos gamintojų interesus prekybos partnerių rinkose,

—	stiprinti euro svarbą tarptautiniu lygmeniu,

—

užsibrėžti tikslą sukurti ypatingą vystymuisi ir ekonominiam augimui palankią erdvę, kurią būtų galima pavadinti „Europos ir Afrikos sąjunga siekiant abipusės pažangos“, kuri būtų siejama su greitu Sąjungos plėtros proceso užbaigimu, kaimynystės politika ir Viduržemio jūros regiono šalių sąjunga ir sustiprinta partneryste su Afrikos šalimis (58).

8.11   Egzistuoja skaitmeninio paslaugų teikimo plėtros kliūtys, kurias būtina nuodugniai ištirti ir rasti priemones joms pašalinti, kad Europos verslo paslaugų įmonės taptų agresyvesnės ir galėtų plėsti savo veiklą už ES ribų. Šios kliūtys: standartų, tarpusavio ryšių veiksmingumo, pasitikėjimo ir saugumo stoka e. prekyboje, investicijų į fiksuotojo ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą stoka ir vis dar per mažas MVĮ susidomėjimas IRT (59).

8.12   Reikia pašalinti pagrindines e. įtrauktiems problemas: užtikrinti sparčiojo interneto ryšį, gerinti IRT gebėjimus, vystyti produktus ir paslaugas, atitinkančias senėjančios visuomenės ir asmenų su negalia poreikius, finansuoti geresnį IRT inovacijų diegimo koordinavimą, remti IRT produktus ir paslaugas, grindžiamas atviraisiais standartais, Galileo programą įtraukti į skaitmeninę darbotvarkę, spartinti naudingo tinklo turinio ir paslaugų kūrimą ir sudaryti galimybes jomis naudotis užtikrinant privatumą ir tinkamą asmens duomenų apsaugą (60).

8.13   Valstybės narės IRT ir AKT srityse turi parengti itin veiksmingas nacionalines MTTP programas, kad vykdydamos europinį ir tarptautinį bendradarbiavimą valstybės narės taptų stipriomis partnerėmis. Šiam tikslui reikėtų skirti didesnę struktūrinių fondų lėšų dalį (61).

8.14   Kalbant apie MVĮ, EESRK pakartoja savo pasiūlymus dėl plataus užmojo Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“, apimančios:

—	privalomą teisinę principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“, t.y. MVĮ, taikymo priemonę, kad nustačius maksimalų privalomumo lygį būtų užtikrintas veiksmingas ir konkretus šio valdymo principo taikymas Bendrijos lygiu ir valstybėse narėse bei regionuose,

—	veiksmų planą ir tikslų grafiką bei atitinkamas priemones konkrečioms ir plataus užmojo Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“ nuostatoms įgyvendinti,

—	konkrečius įsipareigojimus dėl administracinės naštos mažinimo, visų pirma – principo „tik vieną kartą“ taikymo visiems administraciniams formalumams,

—	Europos Komisijos tarnybų pertvarkymą siekiant MVĮ užtikrinti patikimą partnerį ir įmonių europeizaciją skatinančias priemones,

—	Europos lygiu taikomas priemones, kurios darytų sverto poveikį ir skatintų mažųjų ir vidutinių įmonių kapitalizaciją, jungimąsi į tinklą, investicijas ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi,

—	visų sričių Europos politikos nuoseklų politinį pagrindą, kad mažosios ir vidutinės įmonės būtų laikomos taisykle, o ne išimtimi,

—	Europos iniciatyvos „Smulkaus verslo aktas“ tikslų įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, įskaitant ir įstatymų leidybą,

—	reguliarių konsultacijų su tarpininkaujančiomis organizacijomis ir socialiniais partneriais atnaujinimą (62).

8.15   Komitetas prašo įvesti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę (BKPMB) (63), kad mokesčių praktika valstybėse narėse būtų paprastesnė, teisingesnė ir skaidresnė. Be to, svarbu apsvarstyti galimybę išplėsti bendradarbiavimą ir koordinavimą pelno mokesčio srityje (64).

8.16   Komitetas pabrėžia būtinybę sukurti paprastą, suderintą netiesioginių mokesčių sistemą, kuri mažintų administracinio darbo naštą, leistų įmonėms ir pavieniams asmenims pasinaudoti patentų teikiamais privalumais, užtikrintų teisingą apmokestinimą, valstybės finansus papildytų tam tikromis pajamomis, sumažintų mokestinio sukčiavimo pavojų ir padėtų vystyti bei sukurti vidaus rinką (65).

8.17   Kalbant apie sukčiavimą PVM, priešinimasis pokyčiams daro neigiamą įtaką valstybių narių ir ES finansinei padėčiai; tam tikri interesai tampa svarbesni už bendrus visuomenės interesus (66).

9.   Privataus kapitalo pritraukimas augimui finansuoti

9.1   Komisijos pasiūlymai pritraukti daugiau privataus kapitalo augimui finansuoti yra tam tikra prasme preliminarūs. Tokiu laikotarpiu, kai daugelio valstybių narių viešieji finansai yra arba stipriai suvaržyti, arba sumažinti, daug didesnis prioritetas turėtų būti teikiamas būtinybei rasti alternatyvius finansavimo šaltinius augimui skatinti. Pasiūlymas įvesti ES projektų obligacijas padės įgyvendinti keletą svarbių investicijų į infrastruktūrą, tačiau ir pastangos turėtų būti sistemingesnės, siekiant sutelkti Europos pensijų fondų investicijas. Šį tikslą būtų galima pasiekti raginant valstybes nares skatinti savo pensijų fondus investuoti į nacionalinę infrastruktūrą ir ją bendrai finansuoti.

9.2   Leidžiant Europos investicijų bankui leisti euroobligacijas, tikriau sakant visas 27 valstybes nares apimančias ES obligacijas, viešasis sektorius galėtų sukaupti naują kapitalą visiškai nepriklausant nuo privataus finansų sektoriaus. Finansinių išteklių reikėtų surasti priešsroviniame lygmenyje, pavyzdžiui, įstaigose, atsakingose už profesinių pensijų skyrimą, kad Europos investicijų bankas taptų sąsaja tarp šių kapitalo išteklių ir jų investavimo. Euroobligacijos taip pat galėtų būti ilgalaikio privačių santaupų investavimo priemone. Komitetas palankiai vertina greitą projektų obligacijų įvedimą, bet tai neturėtų būti alternatyva euroobligacijoms arba jas pakeisti (67).

9.3   Kalbant apie MVĮ finansavimo struktūras esant dabartinei finansinei padėčiai, pasiūlymas liberalizuoti rizikos kapitalo fondus, kad jie galėtų veikti visoje Sąjungoje, yra palankiai vertinamas, tačiau jis yra gerokai pavėluotas. Be to, augant Europos rinkai, reikėtų apsvarstyti, kaip būtų galima numatyti daugiau rizikos kapitalo. Pavyzdžiui, regioninių miniplatformų, kurias koordinuotų Europos tinklas, sukūrimas padėtų atsirasti naujai priemonei, kuri galėtų būti skirta naujam kapitalui mažoms įmonėms sukaupti. Tai dar labiau paskatintų finansavimą per rizikos kapitalą ir vadinamuosius „verslo angelus“. Be to, tai padėtų smulkiems rizikos kapitalo turėtojams suteikti pagalbą mažoms įmonėms (68).

9.4   Pripažinta, kad atskilusioms ir verslą pradedančioms technologijų srities įmonėms, rinka nesugeba suteikti kapitalo, reikalingo ankstyvajame etape. Pastangos ištaisyti padėtį tokiomis iniciatyvomis kaip „verslo angelai“ ir pradinio kapitalo fondai šioms įmonėms padėjo, tačiau mokslinių tyrimų centrams ir universitetams visoje Europoje vis dar sunku perkelti žinias į rinką. Paklausa tokiam ankstyvajame etape reikalingam kapitalui auga, tačiau pasiūla išlieka gana statiška. Reikėtų dėti daugiau pastangų skatinti daug kapitalo turinčius asmenis ir institucijas labiau prisidėti prie neseniai įsisteigusių technologijų srities įmonių rizikos kapitalo ir prototipų kūrimo finansavimo.

9.5   Reikia skatinti praktiškus metodus padėti MVĮ, pavyzdžiui, tarpininkavimą, mokesčių lengvatas, greitus atsiskaitymus ir priemones, galinčias padėti greitai paskirstyti lėšas taikant valstybės pagalbos taisyklių išimtis visų pirma tuose sektoriuose, kurie gali labiausiai nukentėti dėl globalizacijos ir ekonomikos bei finansų krizės (69).

10.   Ekonomiška prieiga prie energijos šaltinių

10.1   Reikėtų įgyvendinti Trečiajame energetikos pakete nustatytas priemones, skirtas sukurti tikrą energetikos rinką, pagrįstą valstybių narių bendradarbiavimu. Šios priemonės turėtų apimti geresnį tinklų sujungimą, geresnį operatorių darbo koordinavimą ir didesnius įgaliojimus nacionalinėms reguliavimo institucijoms (70).

10.2   Energijos vartojimo efektyvumas yra technologinių permainų, leidžiančių pereiti prie mažaanglės ekonomikos, prielaida. Pažanga jau padaryta, tačiau valstybės narės turi dėti daugiau pastangų ir savo investiciniuose planuose energetikai skirti daugiau dėmesio atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymui, kad efektyviai energiją vartojančius produktus ir paslaugas vystančioms privačioms bendrovėms būtų taikoma teisinga stabili reguliavimo ir paskatų sistema (71).

10.3   2011 m. vasario 4 d. vykusiam Energetikos tarybos susitikimui Komitetas pateikė pasiūlymą nustatyti tam tikrų svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, transporto ir statybų pramonės, energijos vartojimo efektyvumo tikslus, apimančius tokias priemones:

—	visų energijos rūšių išorės sąnaudų internalizavimas, kad rinka savaime atsigręžtų į mažiausią anglies dioksido kiekį išmetančias energijos gamybos rūšis;

—	informavimo apie naujas energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas ir su tuo susijusio mokymo skatinimas, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, viešųjų pirkimų srityje ir transporto sektoriuje;

—	veiksmingesnis IRT potencialo išnaudojimas, kad kiekviename gamybos ir vartojimo lygmenyje energija būtų vartojama efektyviau;

10.4   Komitetas primena, kad statinių energijos poreikiai sudaro apie 40 proc. galutinės energijos paklausos Europos Sąjungoje, taigi šis sektorius yra didžiausias energijos vartotojas. Statinių sektoriuje būtų galima užtikrinti net iki 50 proc. energijos naudojimo efektyvumo padidinimo ir netgi nepadidinus ekonominių sąnaudų. Vien šiame sektoriuje sutaupyta energija padėtų įvykdyti ES įsipareigojimus pagal Kioto protokolą. Be to, sutaupyti tiek energijos galima pasitelkiant šiuo metu jau turimas technologijas. Pastatų energijos naudojimo efektyvumo didinimas turėtų tik teigiamą poveikį: didesnį užimtumą, mažesnes eksploatavimo išlaidas, didesnį komfortą ir švaresnę aplinką. Tai turėtų būti svarbiausias ES prioritetas. Komitetas taip pat pripažįsta, jog svarbu kurti naujas ir vystyti turimas pagrindines medžiagas, naudojamas buities ir biuro įrangai gaminti bei kituose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikoje ir transporte (72).

10.5   Energijai imlios pramonės šakos taip pat turi prisidėti prie energijos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Reikia kruopščiai ištirti, kokį poveikį energijos ir aplinkos politikos priemonės daro tų pramonės šakų konkurencingumui, ir atitinkamai tas priemones rengti (73).

10.6   Reikėtų skleisti informaciją apie tai, kad daugelio stiklo ir keramikos gaminių (termoizoliacinių medžiagų, langų su stiklo paketais ir pan.) puikūs aplinkos apsaugos rodikliai yra ES statybų pramonės energijos taupymo etalonas. Be to, ši technologija turėtų būti dalis dideliu energijos taupymo potencialu pasižyminčių technologijų, kurias numatoma perduoti ES nepriklausančioms šalims (74).

10.7   Komitetas siūlo išsiaiškinti: pirma, ar šiuo metu galiojančios nuostatos (telekomunikacijų, pašto paslaugų, elektros tiekimo srityje) yra tinkamos dabartinės krizės sąlygomis ir tvarumo požiūriu, kad būtų galima užkirsti kelią teikiamų paslaugų kokybės blogėjimui, atskirčiai, socialiniam atotrūkiui ir skurdui, antra, ar naujose srityse nereikėtų užtikrinti „aukštą kokybės, saugos ir prieinamumo lygį, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotojų teisių propagavimą“, kurie prie Lisabonos sutarties pridėtame Protokole Nr. 26 įvardijami Europos Sąjungos principais (75).

10.8   Reikėtų atlikti tyrimą dėl Europos energijos tiekimo visuotinės svarbos paslaugos, kuri padėtų įgyvendinti bendrąją energetikos politiką, sukūrimo galimybių. Tačiau reikia pažymėti, kad laviruodamos tarp nacionalinių skirtumų ir bendro poreikio kurti bendrąją Europos rinką Europos institucijos ir šalių vyriausybės arba valstybės narės sunkiai pratinasi prie Bendrijos visuotinės (ekonominės arba ne ekonominės) svarbos paslaugų idėjos. Todėl idėja sukurti Europos energijos tiekimo paslaugas dar nesulaukė ir sprendimus priimančių politikų pritarimo. Vis dėlto Bendrijos VSP būtinos siekiant tęsti bendros Europos kūrimą. Tokios paslaugos būtų Europos solidarumo įrodymas ir atsakas į Sąjungai iškylančius uždavinius. Turi būti sukurtas „Bendras Europos tinklas“, taip pat parengti bendri projektai ir sukurtos struktūros šiam tinklui planuoti ir valdyti. Tinklas turės užtikrinti sumanų valdymą ir veikimą visais lygmenimis, kad pasiūla kuo geriau atitiktų paklausą (76).

10.9   Energijai imlioms pramonės šakoms reikalingas saugus energijos tiekimas, kurį galima užtikrinti pasirinkus tinkamą Europos energijos rūšių derinį, kuris apimtų visus energijos šaltinius (anglį, atsinaujinančią energiją, branduolinę energiją) ir remtųsi veiksminga konkurencija elektros ir dujų rinkose, kuri galiausiai užtikrintų pagrįstas tiekiamos energijos kainas. Bendrojoje Europos koncepcijoje turėtų geriau atsispindėti valstybių narių energijos politikos interesai, kadangi energijos rinkos raida iki šiol atsiliko nuo bendros pramonės prekių rinkos raidos. Neatsižvelgiant į kai kurių valstybių narių sprendimą atsisakyti branduolinės energijos, jeigu ES nuspręstų ir toliau elektrą gaminti naudojant branduolio skilimo technologijas, Europoje būtų išsaugota ir su šia technologija susijusi praktinė patirtis. Be abejonės, pasirinkus branduolinę energetiką, reikėtų aukšto saugos lygio ir gerai paruoštų darbuotojų (77).

10.10   Kalbant apie energiją taupantiems produktams taikomų ES lygmens standartų plėtojimą, Komitetas atkreipia dėmesį į tokias Komisijos iniciatyvas, kaip „Energy Star“ reglamentą, pagal kurį biuro įrangos viešųjų pirkimų standartai tapo privalomi, pastatų energijos suvartojimo standartų suderinimą ir didesnių galių energijos vartojimo efektyvumo srityje suteikimą nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Komiteto nuomone, savanoriški susitarimai su nacionaliniais operatoriais yra naudingi, tačiau visuose patvirtintuose susitarimuose turėtų būti aiškiai numatyta, kad tiems, kas nesugebėjo įgyvendinti numatytų užduočių, bus taikomi privalomi standartai (78).

10.11   Komiteto nuomone, būtina kruopščiai įvertinti aukštesnių energijos kainų poveikį skurdesniems namų ūkiams ir socialiai nuskriaustiems žmonėms ir atitinkamai formuoti ES ir valstybių narių politiką. Tokiems namų ūkiams turėtų būti teikiama pirmenybė gauti pagalbą įrengiant efektyvaus energijos vartojimo prietaisus (79).

10.12   Komitetas remia pastangas užtikrinti veiksmingą įvairių transporto rūšių derinimą, pagerinti ir sujungti į vieną tinklą įvairias transporto rūšis, kad būtų sukurta kompleksinė transporto sistema ir užtikrintas kuo sklandesnis transporto priemonių judėjimas (80).

10.13   EESRK pabrėžia, kad transporto sektorius yra priklausomas nuo iškastinių energijos išteklių ir atkreipia dėmesį į su jų naudojimu susijusias pasekmes – teršalų išmetimą, energijos tiekimo saugumą ir priklausomumą – ir žino, kad ištekliai, visų pirma naftos, yra riboti, todėl mano, kad būsima Europos transporto politika, kartu išsaugant sektoriaus konkurencingumą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, turi būti siekiama keturių svarbiausių tikslų: propaguoti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančias transporto rūšis, užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos tiekimo saugumą ir savarankiškumą bei spręsti eismo spūsčių problemą (81).

10.14   Svarbiausi iššūkiai, kuriuos reikia įveikti, ir uždaviniai, kurie turėtų būti numatyti tvarioje transporto politikoje, yra šie: vis didėjanti urbanizacija ir poreikis užtikrinti patogų kasdieninį susisiekimą, tausoti visuomenės sveikatą šiuo tikslu mažinant oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, užtikrinti prekybos ekonomiką, kurioje būtų atsižvelgta į būtinybę mažinti taršą, nustatyti panašaus pobūdžio teritorijas, kad būtų galima kurti veiksmingą kompleksinę transporto politiką, skatinti piliečių ir ūkinės veiklos vykdytojų sąmoningumą ir dalyvavimą įgyvendinant naują politiką ir ugdant naujus judumo įpročius (82).

10.15   Komitetas taip pat rėmė ES iniciatyvas, skirtas švarioms ir energiją taupančioms transporto priemonėms ir siūlo imtis papildomų veiksmų. Komitetas pabrėžia, kad tarp gamintojų vyksta arši konkurencija automobilių pramonėje, baterijų pramonėje ir energijos tiekimo pramonėje stengiantis pateikti geriausių technologijų už mažiausią kainą. Ši konkurencija yra stipri inovacijų varomoji jėga, todėl neturėtų būti jai kliudoma. Veikiau reikėtų numatyti rinkos paskatas, kad būtų ryžtingai pasukta naujos kartos prie elektros tinklo jungiamų hibridinių ir elektra varomų transporto priemonių link (83).

---

(1)  Žr. EESRK nuomonę Valstybių skolų krizės poveikis ES valdymui, OL C 51, 2011 2 17, p. 15.

(2)  Žr. EESRK brošiūrą Programa Europai: pilietinės visuomenės pasiūlymai, CESE 593/2009, 1 dok. 2 punktas.

(3)  Kiti politiniai pasiūlymai dėl apmokestinimo pateikiami 8 punkte.

(4)  Žr. EESRK nuomonę dėl Finansinių sandorių mokesčio,s OL C 44, 2011 2 11, p. 81.

(5)  OL C 51, 2011 2 17, p.15, žr. ankstesnę išnašą.

(6)  Žr. EESRK nuomonę Lisabonos strategija po 2010 m., OL C 128, 2010 5 18, p. 3 ir nuomonę Ekonomikos atgaivinimas. Dabartinė padėtis ir praktinės iniciatyvos, OL C 48, 2011 2 15, p. 57.

(7)  Žr. EESRK nuomonę Aukščiausiojo lygio susitikimo užimtumo klausimais rezultatai, OL C 306, 2009 12 16, p. 70.

(8)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“, OL C 107, 2011 4 6, p. 7.

(9)  Žr. EESRK nuomonę Laikotarpis po krizės. Nauja vidaus rinkos finansų sistema, OL C 48, 2011 2 15, p. 38.

(10)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų, OL C 54, 2011 2 19, p. 37.

(11)  OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(12)  OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(13)  Žr. EESRK nuomonę dėl Laikotarpio po krizės. Nauja vidaus rinkos finansų sistema, OL C 48, 2011 2 15, p. 38.

(14)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų, OL C 84, 2011 3 17, p. 34.

(15)  OL C 54, 2011 2 19, p. 37, žr. ankstesnę išnašą.

(16)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos ataskaitos. 2009 m. konkurencijos politikos ataskaita, OL C 84, 2011 3 17, p. 7.

(17)  OL C 48, 2011 2 15, p. 57, žr. ankstesnę išnašą.

(18)  Žr. EESRK nuomonę dėl Socialinės aprėpties, OL C 128, 2010 5 18, p. 10.

(19)  Žr. EESRK nuomonę dėl Vaiko priežiūros ir ugdymo, OL C 339, 2010 12 14, p. 1.

(20)  Žr. EESRK nuomonę dėl Žaliosios knygos „Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius“, OL C 175, 2007 7 27, p. 65.

(21)  Žr. EESRK nuomonę dėl Mokesčių įstatymų teritoriškumo poveikio pramonės permainoms, OL C 120, 2008 5 16, p. 51.

(22)  Žr. EESRK nuomonę dėl Žaliosios knygos „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“, OL C 84, 2011 3 17, p. 38.

(23)   OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(24)  OL C 128, 2010 5 18, p. 10, žr. ankstesnę išnašą.

(25)   OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(26)   OL C 84, 2011 3 17, p. 38 , žr. ankstesnę išnašą.

(27)  CESE 72/2011, žr. ankstesnę išnašą, ir EESRK nuomonė dėl Moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m. ir tolesnės strategijos, OL C 354, 2010 12 28, p. 1.

(28)  Žr. EESRK nuomonę dėl Privataus kapitalo fondų, rizikos draudimo fondų ir nepriklausomų fondų poveikio Europos pramonės permainoms, OL C 128, 2010 5 18, p. 56.

(29)  OL C 84 2011 3 17, p. 38, žr. ankstesnę išnašą.

(30)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis, OL C 21, 2011 1 21, p. 66.

(31)  Žr. EESRK nuomonę dėl Socialinių išmokų ateities, OL C 44, 2011 2 11, p. 28, CESE 977/2010.

(32)  Žr. EESRK nuomonę Darbo ir skurdo. Globalus požiūris, OL C 318, 2009 12 23, p. 52.

(33)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL C 228, 2009 9 22, p.103.

(34)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasaulinės finansų krizės poveikio svarbiausiems Europos gamybos ir paslaugų sektoriams, OL C 318, 2009 12 23, p. 43.

(35)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą: verslumu pagrįsto mąstymo puoselėjimas ugdant ir mokant, OL C 309, 2006 12 16, p.110, ir EESRK nuomonę dėl Ekonomiškai priklausomo savarankiško darbo tendencijų, OL C 18, 2011 1 19 p. 44.

(36)  OL C 44, 2011 2 11, p. 28, žr. ankstesnę išnašą.

(37)  OL C 306, 2009 12 16, p. 70, žr. ankstesnę išnašą.

(38)  EESRK nuomonė dėl Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros vykstant restruktūrizacijai pasaulinio vystymosi kontekste, OL C 318, 2009 12 23, p. 1.

(39)  OL C 306, 2009 12 16, p. 70, žr. ankstesnę išnašą.

(40)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Siekiant bendrų lankstumo ir užimtumo garantijų principų: derinant lankstumo ir užimtumo garantijas kurti daugiau ir geresnių darbo vietų“, OL C 211, 2008 8 19, p. 48.

(41)  OL C 318, 2009 12 23, p. 1, žr. ankstesnę išnašą.

(42)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pramonės permainų, susijusių su ekologijos, energetikos ir klimato iššūkiais, poveikio užimtumui, OL C 44, 2011 2 11, p. 40.

(43)  OL C 318, 2009 12 23, p. 43, žr. ankstesnę išnašą.

(44)  OL C 318, 2009 12 23, p. 43, žr. ankstesnę išnašą.

(45)  Žr. EESRK nuomonę dėl Kompetencijų derinimo prie kintančių pramonės ir paslaugų poreikių. Kaip šakinių užimtumo ir kompetencijų tarybų steigimas Europos lygiu galėtų padėti siekti šio tikslo?, OL C 347, 2010 12 18, p. 1.

(46)  OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(47)  OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(48)  OL C 347, 2010 12 18, p. 1, ten pat.

(49)  Žr. EESRK nuomonę dėl Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos, OL C 347, 2010 12 18, p. 8.

(50)  OL C 347, 2010 12 18, p. 8, ten pat.

(51)  Žr. EESRK nuomonę dėl Europos verslo paslaugų sektoriaus vystymosi, OL C 27, 2009 2 3, p. 26.

(52)  Žr. EESRK nuomonę dėl Paslaugų vidaus rinkos: su darbo rinka ir vartotojų apsauga susiję reikalavimai, OL C 175, 2007 7 27, p. 14.

(53)  Žr. EESRK nuomonę dėl Mažmeninės prekybos sektoriaus vystymosi ir poveikio tiekėjams ir vartotojams, OL C 175, 2009 7 28, p. 57.

(54)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“, OL C 18, 2011 1 19, p. 105.

(55)  OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(56)  OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(57)  OL C 18, 2011 1 19, p. 105, ten pat.

(58)  OL C 347, 2010 12 18, p. 8, žr. ankstesnę išnašą ir EESRK nuomonę dėl Lisabonos darbotvarkės ir vidaus rinkos, OL C 128, 2010 5 18, p. 41.

(59)  Žr. EESRK nuomonę dėl Paslaugų ir Europos gamybos pramonės: sąveikos ir poveikis užimtumui, konkurencingumui ir našumui, OL C 318, 2006 12 23, p. 26.

(60)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, OL C 54, 2011 2 19, p. 58.

(61)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plečiamos IRT ribos. Europos ateities ir kuriamų technologijų mokslinių tyrimų strategija“, OL C 255, 2010 9 22, p. 54.

(62)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“, OL C 182, 2009 8 4, p. 30.

(63)  Žr. neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą dėl Bendrijos augimo, užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo didinimo programos įgyvendinimas. Pažanga 2006-aisiais ir tolesni žingsniai rengiant bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) pasiūlymą (COM(2007) 223 galutinis, 2007 5 2)

(64)  OL C 120, 2008 8 16, p. 51, žr. ankstesnę išnašą.

(65)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostata dėl minimalaus standartinio tarifo taikymo trukmės, OL C 51, 2011 2 17, p. 67 .

(66)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, OL C 347, 2010 12 18, p. 73.

(67)  OL C 48, 2011 2 15, p. 57, žr. ankstesnę išnašą.

(68)  Žr. EESRK nuomonę dėl MVĮ finansavimo struktūrų dabartinės finansinės padėties sąlygomis, OL C 48, 2011 2 15, p. 33.

(69)  Žr. EESRK nuomonę Kaip padėti MVĮ prisitaikyti prie pasaulio rinkų pokyčių, OL C 255, 2010 9 22, p. 24.

(70)  Žr. EESRK nuomonę dėl Energijos nepritekliaus ekonomikos krizės ir liberalizavimo sąlygomis, OL C 44, 2011 2 11, p. 53.

(71)  Žr. EESRK nuomonę dėl 2011–2020 m. energetikos strategijos, OL C 54, 2011 2 19, p. 1.

(72)  Žr. EESRK nuomonę dėl Energijos rinkų vystymosi poveikio Europos pramonės vertės grandinėms, OL C 77, 2009 3 31, p. 88.

(73)  OL C 77, 2009 3 31, p. 88, ten pat.

(74)  Žr. EESRK nuomonę dėl Europos stiklo ir keramikos pramonės konkurencingumo atsižvelgiant į ES klimato kaitos ir energetikos priemonių paketą, OL C 317, 2009 12 23, p. 7.

(75)  Žr. EESRK nuomonę „Kokių visuotinės svarbos paslaugų reikėtų krizei įveikti?“, OL C 48, 2011 2 15, p. 77.

(76)  Žr. EESRK nuomonę dėl Visuotinės ekonominės svarbos paslaugų: kaip turėtų būti padalyta atsakomybė tarp ES ir valstybių narių? OL C 128, 2010 5 18, p. 65.

(77)  OL C 77, 2009 3 31, p. 88, žr. ankstesnę išnašą.

(78)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui Pirmas nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, nustatytų Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, įvertinimas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas bendromis pastangomis, OL C 77, 2009 3 31, p. 54.

(79)  OL C 54, 2011 2 19, p. 1, žr. ankstesnę išnašą.

(80)  Žr. EESRK nuomonę dėl Europos transporto politikos įgyvendinant Lisabonos strategiją po 2010 m. ir Tvaraus vystymosi strategiją, OL C 354, 2010 12 28, p. 23.

(81)  OL C 354, 2010 12 28, p. 23, ten pat.

(82)  OL C 354, 2010 12 28, p. 23, ten pat.

(83)  EESRK nuomonė dėl Skatinimo plačiau naudoti elektra varomas transporto priemones, OL C 44, 2011 2 11, p. 47.

---