3.5.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/78

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėdėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

(COM(2010) 723 galutinis)

2011/C 132/14

Pranešėja An LE NOUAIL MARLIÈRE

2010 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros

COM(2010) 723 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2011 m. vasario 28 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (2011 m. kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 173 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 12 susilaikius.

1.   Išvados

Įgyvendinant 2005 m. strategiją dėl gyvsidabrio pasiekta didelė pažanga ir vykdant beveik visus veiksmus yra gauta rezultatų. Įgyvendinimas be jokios abejonės bus tęsiamas ir stiprinamas.

1.1   Pritardamas Tarybos išvadų šiuo klausimu projektui (1), EESRK rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir socialiniams partneriams:

a)	pripažinti, kad ES reikia ir svarbu išlaikyti pirmaujančią poziciją pasauliniu mastu toliau aktyviai įsipareigojant mažinti gyvsidabrio naudojimą, tiekimą ir išmetimą;

b)

atsižvelgti į tai, kad bendras tikslas turi būti įgyvendinamas laikantis visuotinio mažinimo nuostatos, tačiau leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos, kai tai yra būtina (kai esama ypatingų techninio ar ekonominio pobūdžio sunkumų), o ne nustatomi apribojimai kiekvienam produktui, jo panaudojimui ir kiekvienam gyvsidabrio gyvavimo ciklo etapui;

c)

toliau teikti ir didinti paramą projektų įgyvendinimui besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse ir kartu tęsti Tarpvyriausybinio derybų komiteto darbą kaip tarptautinę veiklą Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) Valdančiosios tarybos sprendimo 25/5 34 punkte nurodytose srityse;

d)	nuspręsti, kad turėtų būti nutrauktas gyvsidabrio naudojimas chloro šarmų sektoriuje, ir prašo Komisijos iki 2012 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisiškai privalomų priemonių, įskaitant kaip galima ankstesnį ir ne vėlesnį kaip 2020 m. gyvsidabrio naudojimo šiame sektoriuje pabaigos terminą;

e)

atkreipti dėmesį į tai, kad reikia imtis konkrečių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo iš pramoninių šaltinių, ir ragina Komisiją greitai priimti išvadas dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (angl. BAT) ir nustatyti su jais susijusius teršalų apribojimus visiems atitinkamiems gyvsidabrio pramonės procesams, siekiant prisidėti prie neseniai priimtos Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimo;

f)	įvertinti galimybes apriboti gyvsidabrio naudojimą diskiniuose elementuose ir pasiūlyti jų pateikimo į rinką apribojimų iki 2012 m. liepos 1 d.;

g)	atsižvelgiant į visus atliktus tyrimus, pažangą ir turimas alternatyvas atidžiau įvertinti galimybę laipsniškai nutraukti gyvsidabrio naudojimą odontologijos srityje iki 2012 m. liepos 1 d.;

h)	imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visose ES odontologijos klinikose būtų įrengti labai veiksmingi amalgamos separatoriai;

i)	iki 2012 m. gruodžio 31 d. ištirti gyvsidabrio naudojimą vakcinose, esamas jo alternatyvas ir kokiu mastu galima tinkamai nutraukti tokį gyvsidabrio naudojimą, siekiant geriau apsaugoti visuomenės sveikatą;

j)	iki 2012 m. gruodžio 31 d. imtis priemonių, kad būtų įgyvendinta pirmoji metilo gyvsidabrio žuvyse tikrinimo programa, ir tinkamai atnaujinti ES pranešimo apie pavojų sistemą;

k)	imtis priemonių toliau didinant informuotumą ir gilinant žinias apie tai, kad elektrą taupančiose lemputėse yra gyvsidabrio ir kad jas reikėtų atskirai ir saugiai surinkti jų nesudaužant;

l)	skatinti veiksmus, kuriais siekiama garantuoti gyvsidabrio liekanų pašalinimą iš atliekų;

m)	užtikrinti, kad kremavimo ir mažų kurą deginančių įrenginių teršalams būtų taikomi Bendrijos teisės aktų reikalavimai;

n)	imtis daugiau reikiamų priemonių siekiant užtikrinti visų darbuotojų, kurie gali kontaktuoti su gyvsidabriu, sveikatos apsaugą;

o)	šiuo pagrindu įgyvendinti priemones, susijusias su galimu poveikiu darbo vietoms, kad būtų įmanoma sušvelninti pramonės pokyčių poveikį visiems darbuotojams nepaisant jų kvalifikacijos;

p)	imtis priemonių užtikrinant atskirą saugų produktų, kuriuose yra gyvsidabrio, surinkimą, kurio šiuo metu nereikalaujama įstatymais, ir vykdyti plataus masto informacijos kampanijas, kad naudotojai ir vartotojai sužinotų apie konkrečias gyvsidabrio kintamumo ir toksiškumo savybes.

2.   Įžanga

2.1   Gyvsidabris ir dauguma jo junginių laikomi labai toksiškomis ir biologinei įvairovei, ekosistemoms ir žmonių sveikatai pavojingomis medžiagomis. Be to, tai yra bioakumuliacinė medžiaga: ji gali kauptis organizmuose ir patekti į įvairius maisto grandinės etapus. Galiausiai gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje arba gali virsti metilo gyvsidabriu, kuris yra labiausiai paplitusi ir pati toksiškiausia gyvsidabrio forma. Taigi gyvsidabris yra patvari medžiaga, galinti plisti dideliais atstumais vandenyje, žemėje, ore ar organizmuose (2).

2.2   Antropogeninės kilmės gyvsidabrio išmetimas yra susijęs su įvairiais jo naudojimo būdais: šios medžiagos naudojimu tam tikrų produktų sudėtyje ir tam tikruose gamybos procesuose, į atmosferą išmetamais teršalais arba atsitiktiniu išsiskyrimu. Chloro ir šarmų pramonė, polimerų chemijos pramonė ir dantų amalgamos gamintojai yra didžiausi gyvsidabrio naudotojai (86 proc. metinio kiekio).

2.3   Gyvsidabrio teršalai iš šiluminių elektrinių ir kitų kurą, daugiausia anglį deginančių įrenginių, sudaro daugiau nei 50 proc. viso iš pramoninių šaltinių išmetamo gyvsidabrio kiekio (3).

Galimi gyvsidabrio išmetimo antropogeniniai šaltiniai:

a)	naudojimas produktų sudėtyje: — matavimo prietaisai, — dantų amalgama, — vamzdinės liuminescencinės lempos, mažai elektros energijos suvartojančios lemputės, — baterijos, — jungikliai, — vakcinos (tiomersalis arba timerosalis);

b)	naudojimas gamybos procesuose: — polimerams, poliuretanui katalizuoti, — chloro ir šarmų gamyboje, — aukso kasyboje;

c)	į atmosferą išmetami teršalai: — šiluminės elektrinės (kūrenamos anglimi), — kremavimas (nurytas gyvsidabris ir dantų amalgamos), — neperdirbtos ir deginamos atliekos (turinčios gyvsidabrio);

d)	atsitiktinis išsiskyrimas: — pramonės tarša (procesai, saugojimas ir pan.).

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Pasaulio mastu 2001 m. JTAP iniciatyva pradėtas tyrimas dėl gyvsidabrio buvimo ir jo poveikio. Tyrimo išvadose nurodoma, kad akivaizdžiai neigiamo gyvsidabrio poveikio įrodymų pakanka, kad būtų imtąsi tarptautinio masto veiksmų (4). 2009 m. vasario mėn. pasaulio valstybių vyriausybės JTAP Valdančioje taryboje nusprendė iki 2013 m. sudaryti teisiškai privalomą sutartį dėl gyvsidabrio.

3.2   2002 m. gruodžio mėn. Komisija Tarybai pateikė pranešimą dėl gyvsidabrio chloro ir šarmų pramonėje. Po šio pranešimo Taryba paragino Komisiją plačiau išnagrinėti šį klausimą ir pateikti „nuoseklią strategiją (…) naudojant priemones, skirtas apsaugoti žmogaus sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio išleidimo, remiantis gyvavimo ciklu, atsižvelgiant į gamybą, naudojimą, atliekų tvarkymą ir išmetamuosius teršalus“.

3.3   Taigi atsižvelgusi į šias priemones 2005 m. sausio 28 d. Komisija priėmė Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio. Pagrindinis strategijos tikslas buvo „sumažinti gyvsidabrio lygius aplinkoje ir sumažinti gyvsidabrio poveikį žmonėms, ypač dėl metilo gyvsidabrio žuvyje“ (5).

3.4   Šioje strategijoje nurodomi 6 tikslai (ir 20 prioritetinių veiksmų), kuriais siekiama:

—	sumažinti išmetamą gyvsidabrio kiekį,

—	sumažinti gyvsidabrio patekimą į apyvartą visuomenėje sumažinant pasiūlą ir paklausą,

—	išspręsti ilgalaikį gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų (vis dar naudojamuose ar saugomuose produktuose) likimą,

—	apsisaugoti nuo gyvsidabrio poveikio,

—	pagerinti gyvsidabrio problemos ir jos sprendimų suvokimą,

—	remti ir skatinti su gyvsidabriu susijusius tarptautinius veiksmus.

3.5   Šioje strategijoje buvo numatyta sąlyga 2010 m. atlikti jos vertinimą ir peržiūrą. 2010 m. gruodžio 7 d. Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateikė šią Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūrą.

3.6   Tuo pat metu Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) pagal reglamento REACH peržiūros nuostatą pateikė pasiūlymų pradėti taikyti apribojimus profesiniam ir pramoniniam naudojimui (6) skirtiems matavimo prietaisams su gyvsidabriu. 2010 m. rugsėjo 24 d. įvyko viešos konsultacijos. Iki 2011 m. rugsėjo pagal reglamentą REACH atitinkami komitetai turėtų pateikti Komisijai savo nuomones.

3.7   Dviejose EESRK nuomonėse šiais klausimais Komitetas parėmė ryžtingą Komisijos įsipareigojimą mažinti gyvsidabrio gamybą ir naudojimą ES ir visame pasaulyje, užtikrinti saugų jo saugojimą ir visiškai panaikinti gyvsidabrio naudojimą tam tikruose matavimo prietaisuose (7).

3.8   Tačiau savo nuomonėse EESRK ragina Komisiją „kuo greičiau įgyvendinti kitus gyvsidabrio strategijos punktus ir kurti priemones gyvsidabrio naudojimui gamybos procesuose ir produktų sudėtyje mažinti Europoje ir užtikrinti saugų atliekų srautuose aptinkamo gyvsidabrio šalinimą“. Komitetas taip pat prašė Komisijos užtikrinti, kad besinaudojantiems matavimo įtaisais profesinėje veikloje ir pramonėje būtų privalu laikytis reikalavimo užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui į aplinką.

3.9   2010 m. atliktame išsamiame vertinime (8), taip pat patvirtinamuosiuose įvairių suinteresuotųjų šalių dokumentuose (9) atkreiptas dėmesys į realią pažangą įgyvendinant Bendrijos gyvsidabrio strategiją ir į svarbų ES indėlį remiant tarptautines iniciatyvas ir derybas dėl teisiškai privalomos JTAP sutarties.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Rengiant Bendrijos strategiją dėl gyvsidabrio buvo remiamasi tam tikromis bendresnio pobūdžio teisinėmis priemonėmis (RoHS (10), reglamentu REACH, Vandens pagrindų direktyva, visų prima, Direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės). Kai kuriais atvejais šios priemonės buvo pritaikomos gyvsidabrio mažinimo tikslui ES įgyvendinti:

—

geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniais dokumentais (angl. BAT – BREF) ir priimta Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva atnaujintos ir pakeistos septynios direktyvos, įskaitant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvą, kurioje sustiprinamas geriausių prieinamų gamybos būdų vaidmuo (nuo 2012 m. užtikrinant naujų įrenginių ir nuo 2016 m. esamų įrenginių atitiktį reikalavimams),

—	Direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų, kuria nustatytas mažesnis nei 1991 direktyvoje didžiausias leistinas kiekis.

4.2   Taip pat parengtos su šios strategijos įgyvendinimu susijusios atitinkamos priemonės ir taisyklės, kurios ES suteikė galimybę užimti vadovaujamą vaidmenį gyvsidabrio mažinimo procese:

—	metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimas bei metalinio gyvsidabrio saugus saugojimas (2008 m. spalio 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008), kuris įsigalios 2011 m. kovo mėn.,

—

direktyva, kuria apribojamas gyvsidabrio turinčių matavimo įtaisų, skirtų plačiajai visuomenei, pateikimas į rinką (draudimas pateikti rinkai, jei nesuteikta leidžianti nukrypti nuostata; tai daugiausiai taikytina poringumo (akytumo) matuokliams). Ši direktyva priimta 2007 m. rugsėjo 25 d. ir šiuo metu pridėta prie reglamento REACH XVII priedo (18a punktas). Šiuo metu vyksta uždraudimo išplėtimo profesiniam naudojimui (pramonėje, medicinoje ir kt.) procesas.

Galiausiai ES chloro ir šarmų pramonės federacija („Euro Chlor“) pagal savanorišką susitarimą iki 2020 m. planuoja laipsniškai nutraukti gyvsidabrio naudojimą chloro ir šarmų pramonėje.

4.3   EESRK pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbi Reglamento (ES) 1102/2008 peržiūra siekiant išplėsti draudimą eksportuoti ir kitus gyvsidabrio junginius ir produktus su gyvsidabriu ir kad labai aktualus saugus metalinio ir (arba) kieto gyvsidabrio laikymas.

4.4   EESRK pabrėžia šiuos klausimus:

—

Aplinkos generalinio direktorato „BIO Intelligence Service“ ekspertų 2010 m. tyrime (11) siūloma, kad strategijos svarbiausias tikslas būtų bendras tikslas „apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio bei jo junginių išleidimo, kiek galima sumažinant ir, kai įmanoma, visiškai panaikinant gyvsidabrio išleidimą į orą, vandenį ir žemę iš antropogeninių šaltinių“,

—

be to, šiuo metu yra galimybė daryti tolesnę pažangą siekiant bendro tikslo sumažinti gyvsidabrio naudojimą, nes yra daugumos produktų ir prietaisų alternatyvų be gyvsidabrio (ekonomiškai perspektyvių). Be to, dauguma produktus su gyvsidabriu gaminančių įmonių gamina ir jų alternatyvas, todėl galima: — iš esmės sumažinus gyvsidabrio naudojimą sušvelninti šio proceso ekonominį ir socialinį poveikį (darbo vietų atžvilgiu), — pagerinti ES pozicijas inovacijų ir ekonomikos lygiu (technologijų pažanga), — sustiprinti ES pozicijas tarptautinėse ir pasaulinio masto derybose, įskaitant „RIO+20“ ir įgyvendinant ES Komisijos iniciatyvą dėl Europos aplinkos politikos išorės matmens.

---

(1)  Tarybos išvadas dėl Bendrijos strategijos dėl gyvsidabrio peržiūros priimtos 2011 m. kovo 14 d. (7774/11).

(2)  2002 m. gruodžio mėn.–2010 m. JTAP Cheminės medžiagos. Bendras gyvsidabrio įvertinimas (angl. Chemicals, Global Mercury Assessment).

(3)  http://prtr.ec.europa.eu/PollutantReleases.aspx.

(4)  2002 m. gruodžio mėn. JTAP Cheminės medžiagos. Bendras gyvsidabrio įvertinimas (angl. Chemicals, Global Mercury Assessment).

(5)  COM(2005) 20 galutinis.

(6)  Europos cheminių medžiagų agentūra. 2010 m. birželio mėn. Apribojimų ataskaitos XV priedas.

(7)  OL C 168, 2007 7 20, p. 44 – OL C 318, 2006 12 23, p. 115.

(8)  http://mercury.biois.com (p. 74).

(9)  Darbo grupė „0 gyvsidabrio“ (angl. Zero Mercury Working Group) www.zeromercury.org/ ir Europos aplinkos agentūra www.eeb.org.

(10)  Direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo.

(11)  https://mercury.biois.com, p. 74.

---