3.5.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/47

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos“. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą

(COM(2010) 608 galutinis)

2011/C 132/08

Pranešėjai Benedicte FEDERSPIEL, Martin SIECKER ir Ivan VOLEŠ

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 262 straipsniu, 2010 m. spalio 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos – 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“

COM(2010) 608 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. kovo 4 d. priėmė savo nuomonę.

470-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. kovo 15–16 d. (kovo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 108 nariams balsavus už ir 12 susilaikius.

1.   Bendrosios pastabos

1.1   EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atgaivinti ir sustiprinti bendrąją rinką, bet atkreipia dėmesį, kad Komisija deramai neatsižvelgė į Mario Monti, Alain Lamassoure ir Felipe Gonzalez ataskaitas ir iš tiesų neužtikrino, kad bendroji rinka tarnautų vartotojų ir piliečių labui, kaip kad Europos Parlamentas ragino 2010 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje.

1.2   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atidžiai stebėjo bendrąją rinką iš pilietinės visuomenės perspektyvos ir tuo tikslu 1994 m. įsteigė Bendrosios rinkos observatoriją (BRO). Todėl prašo Europos Komisijos įtraukti BRO į Bendrosios rinkos forumo iniciatyvą kaip vieną svarbiausių suinteresuotųjų subjektų.

1.2.1   EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą konsultacijas ir dialogą su pilietine visuomene laikyti prioritetu rengiant ir įgyvendinant naujas priemones, todėl tikisi, kad su EESRK, kaip pilietinei visuomenei atstovaujančia institucija, bus konsultuojamasi vos tik pradėjus šių priemonių planavimo ir kūrimo darbus, taip pat ir atliekant ex ante ir ex post poveikio vertinimą.

1.3   Pilietinės visuomenės organizacijų indėlis yra tiesiog būtinas, jeigu norime teisingai parengti priemones, būtinas suteikti bendrosios rinkos projektui naują pagreitį. Juk būtent pilietinės visuomenės organizacijos atstovauja tos rinkos vartotojams. 50 nagrinėjamų pasiūlymų tėra tik ilgo proceso, kurio tikslas – atgaivinti bendrąją rinką, pradžia. Šis procesas neturėtų niekada sustoti, nes bendroji rinka dar nėra baigta kurti.

1.4   EESRK nustatė nemažai priemonių, kurios neįtrauktos į Bendrosios rinkos aktą ir atėjus laikui pateiks pasiūlymus, kurie taip pat padidins piliečių pasitikėjimą. Neįtrauktos priemonės: autorių teisių mokesčiai, autorių teisių direktyvos peržiūra, tinklo neutralumas, duomenų apsauga, investuotojų apsauga, efektyvus energijos vartojimas, socialinės pažangos protokolas, Europos privačių bendrovių statutai, e. viešieji pirkimai, Europos kredito reitingų agentūros, lyčių lygybė, mikroįmonės ir šeimos įmonės, priemonės paremti naujų bendrovių steigimą ir išplėsti esamas įmones, kredito ir debeto kortelės, e. mokėjimai, vartojimo kreditas ir pernelyg didelis įsiskolinimas, tarpbankiniai lėšų pervedimai, jaunimas, priemonės užbaigsiančios visišką euro įvedimą ir Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) veikimo pagerinimas ir kt.

1.5   EESRK šioje nuomonėje nepateiks gilios visų Bendrosios rinkos akto pasiūlymų analizės. Remiantis kai kuriais pasiūlymais jau buvo parengtos Komiteto nuomonės. Jis paskelbs išsamesnes pozicijas, kai Europos Komisijos pasiūlymai pasirodys remiantis šiuo komunikatu, įskaitant pasiūlymus, susijusius su „ES 2020“ pavyzdinėmis iniciatyvomis. EESRK įvardijo prioritetus, dėl kurių susitarė EESRK atstovaujamos pagrindinės Europos pilietinės visuomenės grupės. Todėl EESRK apgailestauja, kad Komisija deramai neatsižvelgė į pastabas ir išvadas dėl „2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (1). Šie prioritetai turėtų leisti visiems bendrosios rinkos dalyviams praktiškai išnaudoti visą rinkos potencialą. EESRK yra įsitikinęs, jog būtinas holistinis požiūris – vien dirbtinai suskirstyti Bendrosios rinkos aktą į tris ramsčius nepakanka. Komitetas norėtų sumažinti pasiūlymų eklektiškumą ir siūlo pasistengti labiau suderinti ir tarpusavyje susieti atskiras priemones. Pasiūlymai papildo vienas kitą, sąveikaudami tarpusavyje ir daro poveikį visai visuomenei – darbuotojams, vartotojams, įmonėms ir piliečiams. Nėra taip, kad kiekviena iš šių kategorijų turėtų savo atskirą bendrąją rinką. Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį: „Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.“ Komitetas primygtinai reikalauja užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą.

1.6   Jeigu norime įgyti visuomenės palaikymą, labai svarbu parengti atvirą komunikatą, kuriame būtų išaiškinta papildoma nauda ir nurodyti laukiantys iššūkiai. Trumpalaikiai politiniai tikslai, dėl kurių dažnai pritrūksta nuoseklumo ir (arba) teikiami nesubalansuoti pasiūlymai, taip pat finansinės, ekonominės, politinės ir socialinės krizės nedidina piliečių pasitikėjimo ES. Svarbu atsižvelgti į realybę vietoje ir tikruosius piliečių nuogąstavimus.

1.7   Europos Komisija negali viena prisiimti atsakomybės už informavimą apie bendrosios rinkos problemas ir už visuomenės informavimą apie visiems prieinamas priemones (2). Organizuotos pilietinės visuomenės indėlis yra tiesiog nepamainomas, toks yra ir nacionalinių vyriausybių vaidmuo, nes joms tenka susidurti su faktu, kad bendroji rinka yra neatsiejama nuo kiekvienos ES valstybės ekonomikos. Politinės partijos, žiniasklaida, švietimo įstaigos ir visi suinteresuotieji subjektai jau seniai turi pareigą padėti ES įveikti globalaus pasaulio iššūkius nepaminant vertybių, kurios iki šiol buvo būdingos mūsų socialinei rinkos ekonomikai. Pasaulis mūsų nelauks. Europos susiskaidymas, protekcionizmas, nacionalizmas ir trumparegiškumas neleis mums konkuruoti su naujomis globaliomis jėgomis.

1.8   Bendroji rinka yra Europos integracijos ir strategijos „ES 2020“ šerdis. Stebėti, valdyti ir užtikrinti bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą yra labai svarbu. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis geriau taikydama bendrosios rinkos rezultatų suvestinę.

2.   Konkrečios pastabos

Toliau prioritetai išdėstyti nebūtinai pagal jų svarbumą. Bendrosios rinkos akto pasiūlymų numeracija nurodyta skliausteliuose).

2.1   Pagrindinių teisių chartija – neatsiejama bendrosios rinkos dalis (29)

Komisija nori užtikrinti, kad būtų paisoma šioje Chartijoje garantuotų teisių, taip pat ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Komisija patvirtina, kad Europos institucijos turi laikytis joms nustatytų pareigų, taip pat primena, kad laikytis Pagrindinių teisių chartijos tapo teisiškai privaloma. Kaip minėta pirmiau, Sutarties dėl Europos Sąjungos 3 straipsnio 3 dalyje labai aiškiai pasakyta, kad ekonominė laisvė turi būti derinama su pagrindinėmis socialinėmis teisėmis. Profesorius Mario Monti pripažįsta šią problemą ir siūlo iš naujo subalansuoti bendrąją rinką ir pagrindines profesinių sąjungų teises. EESRK rekomenduoja Komisijai visiškai integruoti Chartiją į bendrosios rinkos nuostatas ir pakviesti valstybes nares, kurios pasirinko netaikymo galimybę (angl. k. „opt-out“), priimti ją.

2.2   Paslaugos (4 ir 43)

Tolesnė paslaugų bendrosios rinkos raida turėtų išlaisvinti nepanaudotą paslaugų potencialą, kad paskatintų vartotojams naudingą naują augimą, užimtumą, pasirinkimą ir konkurenciją rinkoje. Dėl teisinio supaprastinimo ir kliūčių patekti į rinką panaikinimo tai būtų naudinga ir visiems paslaugų teikėjams, ypač mažiems ir vidutinio dydžio, tiek veikiantiems visoje bendrojoje rinkoje, tiek vietoje. EESRK ragina teikti vartotojams ir įmonėms saugias, kokybiškesnes paslaugas ir už prieinamą kainą. Taip pat būtina gerinti paslaugų direktyvos įgyvendinimą, plėsti bendrų informacijos punktų veiklą ir geriau teikti į kitas kalbas išverstą informaciją, gerinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir plačiau informuoti apie galimybę teikti paslaugas kitose valstybėse.

Be to, jis teigiamai vertina ilgai lauktą pasiūlymą dėl peržiūrėto reglamento dėl keleivių teisių, atsižvelgiant į naujausią įvykių raidą ir konkrečią Europos Teisingumo Teismo bylą.

2.2.1   „Mažmeninės finansinės paslaugos (40)

Mažmeninės finansinės paslaugos yra viena tų sričių, kuriose susidurta su didžiausiais bendrosios rinkos veikimo trūkumais. Ypatingos skubos tvarka reikia spręsti ne tik hipotekos paskolų klausimą, bet ir dar keletą kitų klausimų, nagrinėtų EESRK nuomonėse ir Komisijos komunikatuose.

EESRK palankiai vertina iniciatyvą palengvinti pagrindinių bankininkystės paslaugų teikimą ir padidinti banko mokesčių skaidrumą bei palyginamumą.

2.3   Visuotinės svarbos paslaugos (25)

Komisija įsipareigoja iki 2011 m. priimti komunikatą ir patvirtinti keletą priemonių dėl visuotinės svarbos paslaugų. EESRK teigiamai vertina iniciatyvą paremti viešųjų paslaugų vertinimą ir panaikinti kliūtis visuotinei prieigai prie paslaugų ir dar kartą prašo parengti privalomą pamatinę direktyvą (3). Komunikato ir kitų priemonių, skirtų viešosioms paslaugoms, tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms kurti ir gerinti savo viešąsias paslaugas laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų. Viešųjų paslaugų vertinimas turėtų būti atliekamas kritiškai ir išsamiai išanalizavus ankstesnius liberalizavimo atvejus ir dalyvaujant visiems svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. EESRK ypač sunerimęs dėl kokybės standartų ir prieigos, įskaitant ir konkurenciją didinančią galimybę nesunkiai pakeisti paslaugų teikėją. Laikantis Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ES turėtų praktiškai pagerinti savo gebėjimą įvertinti visų bendrosios rinkos iniciatyvų ir kitų ES iniciatyvų poveikį viešosioms paslaugoms.

2.4   Tvarus vystymasis (10, 11 ir 27)

EESRK teigiamai vertina idėją parengti energijos vartojimo efektyvumo planą ir išnaudoti turimas galimybes sutaupyti nemažai energijos. Mums reikia gerai veikiančios bendrosios energijos rinkos, kuri užtikrintų prieinamą pagal kainą, patikimą ir ilgalaikį vartotojų aprūpinimą. Gerai veikianti bendroji energijos rinka būtų naudinga vartotojams, nes užtikrintų didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas, tačiau reikia sustiprinti ir bendruosius minimalius standartus. Reikėtų papildomų reguliavimo priemonių vadinamosios „pažangios apskaitos“, kuri atkreiptų dėmesį į vartojimo modelius, kūrimui ir su tuo susijusioms išlaidoms. Tai leis sparčiai įsisavinti naujas technologijas ir užtikrins didesnį konkurencija energijos paslaugų srityje grindžiamą efektyvumą. Be to, EESRK norėtų žinoti iniciatyvos dėl produktų poveikio ekologijai tinkamumo rezultatus (4).

2.5   Mažosios ir vidutinės įmonės bei kitos verslumo formos  (5) (12, 13, 14 ir 37)

2.5.1   Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybės gauti finansavimą yra bene didžiausia šių įmonių problema, o ypač kilus krizei. MVĮ labiausiai priklauso nuo bankų skolinimo, nes jos neturi prieigos prie kapitalo rinkų ir kitų finansavimo šaltinių. Todėl EESRK palankiai vertina pasiūlymą gerinti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų. Atvėrus bendrąją rinką rizikos kapitalo fondams pagerėtų ir MVĮ finansavimas, ypač inovacijų ir naujų technologijų srityje.

2.5.2   Prieiga prie finansavimo tėra tik dalis problemos. Reikia ir toliau nuosekliai mažinti MVĮ ir socialinei ekonomikai tenkančią nereikalingą administracinę naštą, kuri dėl mažesnio tokių įmonių dydžio jas neproporcingai slegia. Todėl yra svarbu sparčiai peržiūrėti Smulkiojo verslo aktą ir jį geriau įgyvendinti, kad ši priemonė galiausiai duotų laukiamų rezultatų, įskaitant, pavyzdžiui, Europos privačių bendrovių statutą. Dėl tos pačios priežasties pirmenybę teikti reikėtų apskaitos standartų direktyvų supaprastinimui, kuris būtų naudingas MVĮ. Tvaraus vystymosi skatinimo ir aplinkos apsaugos priemonės turėtų būti rengiamos taip, kad jų numatomas poveikis atitiktų MVĮ interesus.

2.5.3   EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą (37 pasiūlymas) priimti reglamentą dėl Europos fondų statuto ir atlikti savidraudos įmonių tyrimą. EESRK nuomone, toks tyrimas turėtų paskatinti parengti Europos savidraudos statutą. Be to, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų ir užtikrinti, kad Europos asociacijų statutas taip pat kuo greičiau taptų realybe.

2.6   Konkurencingumas (19, 20 ir 21)

Verslumo skatinimas yra pagrindinis augimo ir užimtumo šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti taikomi pažangaus reglamentavimo principai. Įmonių registrų sąveika galėtų tapti pirmuoju žingsniu link verslo aplinkos gerinimo ir prisidėti prie sklandesnio bendrosios rinkos veikimo. EESRK taip pat teigiamai vertina kitas priemones, kuriomis siekiama pagerinti verslo aplinką, bendrosios rinkos valdymą ir komunikacijos būdus. Spartus bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės įgyvendinimas ir PVM direktyvų peržiūra turėtų pagerinti bendrovių tarpvalstybinę veiklą.

2.7   Standartizavimas (6)

Standartai yra svarbus bendrosios rinkos ramstis, o EESRK pritaria priemonėms, kuriomis bus siekiama veiksmingesnio standartizavimo. Komitetas taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad vartotojai ir MVĮ aktyviau dalyvautų šiame procese, ir nuolat ir ilgam užtikrinti, kad bus išspręsta sąnaudų problema, kuri trukdo jiems dalyvauti šiame procese. Standartų neturėtų diktuoti konkretūs veikėjai. ES standartams turėtų tekti daug svarbesnis vaidmuo pasaulinėje prekyboje. Juos reikėtų propaguoti ir būsimose dvišalėse ir daugiašalėse prekybos derybose.

2.8   Skaitmeninė bendroji rinka (2, 5 ir 22)

2.8.1   Panašu, kad elektroninė prekyba yra labiausiai nukentėjusi nuo bendrosios rinkos fragmentiškumo, kuriam būdinga tai, jog taisyklės nėra suderintos, trūksta informacijos sistemų sąveikos ir nėra išspręstos intelektinės nuosavybės teisių problemos. Todėl EESRK mano, kad išsprendus tas problemas ir išsaugojus vartotojų apsaugos standartus tuoj padidėtų įmonių veiklos apimtis, produktų ir paslaugų pasirinkimas vartotojams ir piliečių pasitenkinimas tuo, kaip veikia bendroji rinka. Todėl pasiūlymas dėl elektroninės prekybos yra nepaprastai svarbus.

2.8.2   Elektroninė sąveika yra vienas iš prioritetų, sudarysiantis sąlygas sklandžiau vykdyti bet kokią veiklą bendrojoje rinkoje. Tikros skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimas privalo remtis e. parašo, e. sertifikatų, e. tapatumo nustatymo ir e. formų savitarpio pripažinimu. Išplėtus vidaus rinkos informacinės sistemos apimtį pagerėtų administracinis bendradarbiavimas ir apsikeitimas duomenimis, o tai būtų naudinga valdžios institucijoms, įmonėms ir piliečiams (6).

2.8.3   Būtina, kad leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimas ir autorių teisių administravimas vyktų sudarius geresnes sąlygas turinio licencijavimui visoje Europoje ir, atsižvelgiant į visų subjektų interesus, sukūrus visoje ES galiojančias autorių teisių taisykles. Šioje srityje bendroji rinka nėra pakankamai iniciatyvi – vartotojų labui būtų galima nuveikti daugiau.

2.9   Įmonių valdymas ir darbuotojų dalyvavimas (36, 37, 38)

Komitetas teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pradėti viešas konsultacijas dėl įmonių valdymo ir Komisijos pritarimą novatoriškiems socialiniams projektams. Komisija turi sustiprinti ES įsipareigojimą gerinti įmonių valdymą, kad būtų galima išplėsti darbuotojų dalyvavimą ir padidinti įmonės teikiamos informacijos skaidrumą. Darbuotojų teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą yra numatyta Sutartyje kaip pagrindinė teisė, įgaunanti įvairias darbuotojų dalyvavimo formas: Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnio 1 dalyje kalbama apie „administracijos ir darbuotojų dialogą“, o 153 straipsnio 1 dalies f punkte sakoma, kad Sąjunga rems ir papildys valstybių narių veiklą „atstovavimo darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinio gynimo“ srityse. Todėl su visuomene reikėtų konsultuotis dėl būdų pagerinti įmonių teikiamos informacijos socialiniais, ekologiniais ir žmogaus teisių klausimais skaidrumą. EESRK kritiškai įvertins Socialinio verslumo iniciatyvą, įskaitant galimybę išlaikyti įmonių socialinės atsakomybės savanoriškumo principą, kai Komitetas gaus konkretų prašymą dėl nuomonės.

2.10   Laisvas darbuotojų judėjimas ir ekonominės laisvės (30)

Komisija ketina priimti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto, kuriuo siekiama pagerinti Darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą; į tą teisės aktą bus įtrauktas patikslinimas dėl naudojimosi pagrindinėmis socialinėmis teisėmis esant bendrosios rinkos ekonominėms laisvėms. Tai nereiškia, jog teisės aktas bus persvarstytas, tačiau leidžiama suprasti, kad bus priimtas kitas teisės aktas dėl geresnio direktyvos įgyvendinimo. Komitetas mano, kad reikėtų pašalinti direktyvos taikymo prieštaravimus ir gerai paaiškinti valstybių narių kompetenciją taikyti savo darbo standartus ir darbo santykių sistemas, įskaitant svarbų kolektyvinių derybų įvairiomis formomis vaidmenį. Po tokio paaiškinimo turėtų tapti aišku, ar reikalinga pataisyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą. Tai neturėtų būti daroma konkurencijos taisyklių ir nediskriminavimo tautybės pagrindu principo sąskaita. Bet koks galiojančių teisės aktų persvarstymas arba bet koks naujas teisės aktas turėtų remtis konsultacijomis su socialiniais partneriais bei aukštų darbo standartų ir ekonominės laisvės (7) pusiausvyra.

2.11   Viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai (17)

2.11.1   2012 m. Komisija pateiks pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų, supaprastinančių ir atnaujinančių ES taisykles, kad sutartis sudarinėti būti galima lanksčiau ir viešųjų pirkimų sutartis būtų galima geriau panaudoti kitose politikos srityse. Jau remiantis dabartine teisine sistema viešieji pirkimai gali prisidėti prie novatoriško ir ekologiško augimo. Reikėtų vadovautis 2004 m. patvirtintomis taisyklėmis ir joks naujas pasiūlymas neturėtų sutrukdyti konkurentams iš kitų valstybių narių dalyvauti konkursuose. Reikėtų laikytis vienodų sąlygų taikymo principo.

2.11.2   Komisijos iniciatyva viešųjų pirkimų srityje reikėtų labiau atsižvelgti į tai, kad niekaip nepavyksta pasiekti ES ir jos pagrindinių prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvirumo balanso. Reikėtų pagalvoti, kokiu mastu ES viešųjų pirkimų rinkos turėtų tvariai išlikti atviros, kol trečiosios šalys palaiko nesąžiningą konkurenciją. Šiuo požiūriu visi dalyviai, valstybės narės ir trečiosios šalys privalo laikytis ratifikuotų TDO konvencijų ir žmogaus teisių.

2.11.3   Nuo pat bendrosios rinkos projekto pradžios devintame dešimtmetyje buvo diskutuojama dėl fundamentalių socialinių nuostatų įtraukimo į viešųjų pirkimų taisykles. Šie reikalavimai nebuvo įvykdyti ir 2004 m., kai buvo persvarstytos viešųjų pirkimų taisyklės. ES viešųjų pirkimų direktyvas reikėtų persvarstyti taip, kad socialinius ir ekologinius kriterijus į viešųjų pirkimų sutartis įtraukti taptų paprasčiau, su sąlyga, kad tie kriterijai atitiktų pagrindinius ES teisės principus (8).

2.12   Išorės aspektas (24)

EESRK mano, kad pasiūlymas užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėse rinkose yra vienas svarbiausių prioritetų, kadangi bendrosios rinkos negalima atskirti nuo pasaulinės konkurencijos. Būtina užimti daug griežtesnę poziciją derybose su pagrindiniais prekybos partneriais ir skatinti reguliavimo konvergenciją ir ES standartais paremtų tarptautinių standartų priėmimą. Vidaus rinkos išorės aspektas ir sąžiningos prekybos taisyklių taikymas yra būtini ne tik įmonių konkurencingumui bet ir mūsų socialinio ir ekologinio modelio apsaugojimui nuo iškreiptos konkurencijos. Vis dėlto pasaulinio konkurencingumo nereikėtų skatinti pagrindinių vartotojų ir piliečių teisių išsaugojimo sąskaita.

2.13   Teisė kreiptis į teismus / Kolektyviniai ieškiniai (46)

2.13.1   Galimybė vartotojams kreiptis į teismus yra labai svarbi, kad jie įgytų pasitikėjimą bendrąja rinka. Dabar vykstančios konsultacijos dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir kolektyvinių ieškinių, kurių reikalavo Europos Parlamentas (9) ir buvo reikalaujama M. Monti ataskaitoje, turi paskatinti Komisiją parengti pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų. EESRK palankiai vertina 2011 m. Komisijos darbo programoje numatomą būsimą teisės akto pasiūlymą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo ir pritaria skubiam jo priėmimui. Tačiau tai negarantuoja, kad pasiūlymai bus pateikti laiku ar kad bus užtikrintas deramas kruopščiai parengtų ir veiksmingų mechanizmų įdiegimas siekiant vartotojams ir įmonėms suteikti keletą atitinkamų priemonių ir išvengti nepagrįsto bylinėjimosi.

---

(1)  COM(2010) 603 galutinis.

(2)  Pavyzdžiui, SOLVIT, EURES, Europos vartotojų centrai ir Europos įmonių tinklas.

(3)  OL C 221, 2005 9 8, p. 17.

(4)  Ekologinis pėdsakas grindžiamas principu, kad vartojimas gali būti išreikštas plotu, reikalingu suvartotiems ištekliams pagaminti. 2008 m. buvo 1,8 ha vienam gyventojui, o buvo panaudota 2,2 ha vienam gyventojui.

(5)  MVĮ koncepcija ir nuoroda į bendroves turi būti išplėsta, kad apimtų visų formų prieigą bendrojoje rinkoje, nepaisant to, ar tai būtų pelno ar nepelno. Tai leistų išsamiau, su įvairiais niuansais suprasti bendrąją rinką, kurioje yra daug įvairių dalyvių. Visos MVĮ srities priemonės yra vienodai svarbios visiems socialinės ekonomikos veikėjų tipams, pavyzdžiui, būtinybė sumažinti biurokratiją, pašalinti kliūtis ir nereikalingą administracinę naštą.

(6)  OL C 128, 2010 5 18, p. 103.

(7)  OL C 44, 2011 2 11, p. 90.

(8)  Direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 ir 4 konstatuojamosios dalys.

(9)  Pranešimas dėl bendrosios rinkos vartotojams ir piliečiams sukūrimo (Louis Grech, Europos Parlamento narys).

---

---