52009DC0404

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 10.8.2009

KOM(2009) 404 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl ES statistikos rengimo metodo – ateinančio dešimtmečio vizija

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl ES statistikos rengimo metodo – ateinančio dešimtmečio vizija

1 Įžanga

Oficialios statistikos vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra esminis. Visiems sprendimus priimantiems asmenims labai svarbu turėti nešališką ir objektyvią statistinę informaciją. Statistine informacija prisidedama prie politinių sprendimų skaidrumo ir aiškumo, todėl oficiali statistika reiškia visuomeninę naudą, kuria užtikrinamas sklandžiai veikiančios visuomenės pagrindas.

ES lygmeniu Europos statistika tampa vis svarbesnė formuojant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant ES politikos kryptis. Todėl Europos statistika padeda didinti informacinį pajėgumą, kurio reikia ES strateginiams tikslams ir pagrindinėms politikos kryptims bei papildomoms priemonėms remti.

Europos statistika yra plėtojama, rengiama ir skleidžiama remiantis vienodais standartais ir suderintais metodais. Valstybių narių nacionaliniai statistikos institutai (NSI) renka ir rengia suderintus duomenis, iš kurių Eurostatas sudaro ES lygmens statistiką. Tai atliekama laikantis tradicinio „dūmtraukio“ modelio (angl. stovepipe model ) – vykdant įvairius paralelius veiksmus pagal šalį ir sritį.

Tačiau toks statistikos rengimo būdas nebėra pritaikytas prie besikeičiančios aplinkos. Naujuoju statistikos reglamentu[1] nustatoma Europos statistikos sistema (ESS), pagal kurią sistemingai bendradarbiaujant sistemos partneriams sudaryta galimybė didinti veiksmingumą.

Šiame komunikate pateikiama vizija, kaip turėtų būti pertvarkytas Europos statistikos rengimo metodas. Siūlomi pokyčiai turės poveikio visos ESS rengimo sistemoms, tačiau jais visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo. Be to, kadangi kai kurios valstybės narės jau pradėjo įgyvendinti kai kuriuos iš šių pokyčių, vienas iš šio komunikato tikslų yra koordinuoti jų pastangas, siekiant išvengti darbo dubliavimo ir kuo geriau pasinaudoti jų kuriama sąveika.

Kitame skyriuje pateikiama dabartinio Europos statistikos rengimo būdo, pagrįsto „dūmtraukio“ modeliu, apžvalga. 3 skyriuje aprašomi pokyčiai, susiję su dabartiniu pasiūlymu pertvarkyti ES statistikos rengimo metodą. 4 skyriuje nagrinėjamos šių pokyčių pasekmės ESS architektūrai ir kaip alternatyva dabartiniam metodui pateikiamas integruotas Europos statistikos rengimo metodas. 5 skyriuje aptariami politikos ir valdymo sunkumai, su kuriais įgyvendindami naująjį modelį susidurs tiek NSI, tiek Eurostatas. Galiausiai 6 skyriuje pristatomi tolesni šiame komunikate apibrėžtos strateginės vizijos įgyvendinimo veiksmai.

2 Dabartinė padėtis – papildytas „dūmtraukio“ modelis

Daugelį dešimtmečių Europos statistika rengiama remiantis modeliu, pagal kurį kiekvienos valstybės narės NSI parengia nacionalinę konkrečios srities statistiką. Siekiant užtikrinti visų valstybių narių duomenų palyginamumą ir nuoseklumą, NSI rezultatai suderinami pagal sutartus standartus. Iš atskirų NSI parengtos statistikos Eurostatas sudaro bendrą Europos statistiką.

1 LANGELIS. Dabartinės Europos statistikos rengimo sistemos plėtojimas *

Europos statistika pradėta rengti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje įsteigus Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Taip atsirado poreikis rinkti kiekybinę ir kokybinę informaciją, kuria būtų galima pagrįsti politinius sprendimus dėl bendrosios anglių ir plieno rinkos. Siekiant gauti palyginamus šešių valstybių narių duomenis, reikėjo sudaryti naują suderintą statistiką, atskirtą nuo nacionalinės statistikos, kuri buvo nesuderinta ir kurią buvo sunku palyginti. Europos statistikos pagrindą sudarė metodų derinimas.

Keletą dešimtmečių Europos statistika buvo rengiama renkant valstybių narių turimus duomenis, tokiu būdu užtikrinant sąvokų, apibrėžčių ir metodų palyginamumą.

Europos ekonominės bendrijos (EEB) steigimo sutarties pasirašymas Romoje žymi Europos statistikos teisės aktų pradžią – šių teisės aktų pagrindas nustatytas 213 straipsnyje (vėliau 284 straipsnis). Tačiau pagrindinis darbo metodas ir toliau pirmiausiai buvo grindžiamas geranoriškumu ir Eurostato bei nacionalinių statistikos institutų (NSI) bendradarbiavimu, todėl duomenys buvo renkami savanoriškai, remiantis vadinamaisiais „džentelmeniškais susitarimais“. Iki praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio buvo priimta nedaug statistikos teisės aktų, ir tie patys daugiausia priimti tose srityse, kuriose egzistavo tikrosios Komisijos politikos kryptys: žemės ūkyje ir užsienio prekyboje.

Nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kai kurios Europos politikos kryptys tapo tiesiogiai paremtos statistika, žinomiausias pavyzdys – Mastrichto sutartyje Ekonominei ir pinigų sąjungai (EPS) nustatyti konvergencijos kriterijai. Tai labai prisidėjo prie bendresnio statistikos teisės aktų plėtojimo. Tačiau iš esmės Europos statistika ir toliau buvo rengiama kaip anksčiau: NSI renka ir rengia suderintus duomenis, iš kurių Eurostatas sudaro ES lygmens statistiką. Ir toliau naudotas „papildymo“ metodas: nacionalinis lygmuo buvo papildomas Europos lygmeniu.

Europos statistikos reglamente** pabrėžiamas poreikis stiprinti bendradarbiavimą ESS, pavyzdžiui, taikant ekonomiškumo principą (2 straipsnio f punktas), įsteigiant Europos statistikos sistemos komitetą (7 straipsnis), pasitelkiant bendradarbiavimo tinklus (15 straipsnis) ir taikant Europos požiūrį į statistiką (16 straipsnis). Apskritai, pradėtas naujas oficialios statistikos rengimo Europoje etapas. Integruotu Europos statistikos rengimo metodu siekiama įgyvendinti teisės aktais numatytus tikslus – įdiegti realią „sistemą“, kuri būtų kuo labiau pagrįsta bendradarbiavimu ir standartizacija, tačiau ja būtų laikomasi subsidiarumo principo.

_________________

* Šio langelio tekstas parengtas pagal De Michelis, Alberto ir Alain Chantraine, Memoirs of Eurostat, Luxembourg , 2003 m.

** 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos.

Kiekviename NSI statistika rengiama pagal skirtingas rengimo linijas arba skirtingų statistinių sričių procesus. Statistikos tarnybos rengimo procesų visuma vadinama architektūra. Šiuo metu daugumos ES NSI architektūra vis dar daugiausia pagrįsta „dūmtraukio“ modeliu. Pagal šį modelį kiekviena „dūmtraukio“ dalis atitinka konkrečią statistikos sritį su atitinkama rengimo sistema. Kiekvienoje srityje visas rengimo procesas – pradedant tyrimo struktūros nustatymu, toliau renkant ir apdorojant duomenis, ir baigiant sklaida – vyksta nepriklausomai nuo kitų sričių, ir kiekvienoje srityje yra savi duomenų teikėjai ir naudotojų grupės.

Kad parengtų Europos statistiką , Eurostatas surenka duomenis iš atskirų NSI taip pat pagal atskiras sritis. Taigi toks pats „dūmtraukio“ modelis naudojamas ir Eurostate, kur suderinti konkrečios statistikos srities duomenys sujungiami, kad sudarytų tos srities Europos statistiką. Todėl tradicinį Europos statistikos rengimo metodą, pagrįstą „dūmtraukio“ modeliu, būtų galima pavadinti papildytu „dūmtraukio“ modeliu, nes nacionalinis lygmuo papildomas Europos lygmeniu.

„Dūmtraukio“ modelis yra ilgo istorinio proceso, kuomet atskirų sričių statistika buvo plėtojama atskirai nuo kitų sričių, rezultatas. Jis turi privalumų: rengimo procesai yra geriausiai pritaikyti prie atitinkamų produktų; modelis yra lankstus, nes jį galima greitai pritaikyti prie palyginti nedidelių susijusių reiškinių, kurie apibūdinami duomenimis, pokyčių; modelį kontroliuoja srities vadovas ir taip gaunama nedidelės rizikos architektūra, nes su vienu rengimo procesu susijusi problema paprastai neturėtų turėti poveikio likusiai statistikai. Europos požiūriu šis modelis naudingas, nes jį galima reglamentuoti palyginti nedidelės apimties ir gana konkrečiu reglamentu.

Tačiau „dūmtraukio“ modelis turi ir trūkumų. Pirma, respondentams tenka labai didelė našta. Kadangi skirtingų sričių duomenys renkami nepriklausomai ir nekoordinuotai, respondentų dažnai prašoma pateikti tą pačią informaciją daugiau nei vieną kartą (žr. 2 ir 3 langelį). Antra, „dūmtraukio“ modelis nėra gerai pritaikytas rinkti duomenis apie įvairialypius reiškinius, tokius kaip globalizacija ar klimato kaita. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus trūkumas – toks rengimo būdas yra labai neveiksmingas ir brangus, nes nesinaudojama sričių standartizacija ir valstybių narių bendradarbiavimu. Taikant šį modelį neišvengiamas duomenų perteklius ir darbo dubliavimas vykdant rinkimo, rengimo ar sklaidos procesus. Šie trūkumai ir išlaidos, susijusios su nacionalinio lygmens duomenų rengimu, dar didesni, kai renkami ir integruojami regioninio lygmens duomenys, kurie itin svarbūs rengiant, stebint ir vertinant tam tikros srities ES politiką.

Papildytas „dūmtraukio“ modelis

[pic]

3 ESS aplinkos pokyčiai

Visus statistikos srities pokyčius nulemia du pagrindiniai veiksniai: viena vertus, būtinybė tenkinti naujus ir atsirandančius statistikos poreikius, ir antra vertus, poreikis mažinti respondentams tenkančią naštą ir statistikos rengimo išlaidas. Be to, aplinkybės, kuriomis rengiama statistika, pasikeitė kartu su informacinių technologijų raida.

Pirma, statistikai bus keliami vis didesni kokybės ir kiekybės reikalavimai . Visose statistikos srityse informacijos poreikiai didėja. Naudotojams vis dažniau reikia integruotų ir nuoseklių duomenų, nes matuojami reiškiniai tampa sudėtingesni ir tarpusavyje susiję. Atsiranda naujos temos, tokios kaip globalizacija, klimato kaita, senėjanti visuomenė, energijos vartojimo efektyvumas ir kt. Bendras daugelio iš jų bruožas – jos apjungia kelis tarpusavyje susijusius ir vienas nuo kito priklausomus reiškinius. Todėl „dūmtraukio“ modelis, pagal kurį skirtingų sričių statistika rengiama atskirai nuo kitų sričių, yra nepritaikytas prie politikos reikalavimų rinkti integruotus duomenų rinkinius.

Antra, reguliavimo aplinkos supaprastinimas ir gerinimas ES įmonėms ir piliečiams yra ilgalaikis Komisijos prioritetas. Statistikos srityje Taryba palankiai įvertino strateginį požiūrį ir darbo planą, nustatytus Komisijos komunikate dėl respondentų naštos mažinimo, reikalavimų supaprastinimo ir prioritetų nustatymo Bendrijos statistikos srityje[2]. Jį įgyvendinant padaryta pažanga, visų pirma verslo ir prekybos statistikos srityje, patvirtinus Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM, angl. MEETS) programą[3] ir iš dalies pakeitus Intrastato reglamentą[4]. Darbas naštos mažinimo srityje artimoje ateityje bus tęsiamas ir apims kitas statistikos sritis. Kaip minėta ankstesniame skyriuje, vienas pagrindinių „dūmtraukio“ modelio trūkumų yra būtent tai, kad juo užkraunama didelė našta respondentams. Tai dar viena svarbi priežastis suabejoti „dūmtraukio“ modeliu.

Trečia, siekiant didinti veiksmingumą, mažinti naštą ir gerinti statistikos kokybę, kuriamos vis naujos IRT priemonės . Atsirandant naujoms technologijoms siekiama kuo labiau padidinti jų naudojimą ir prie jų pritaikyti statistinius metodus. Tikėtina, kad atsiradus naujoms bendravimo su naudotojais ir rengėjais formoms, tokioms kaip web 2.0 , taip pat kitiems naujiems informacinių technologijų pokyčiams, labai keisis komunikacijos kanalai ir duomenų tvarkymas bei saugojimas. Eurostatas iš NSI duomenis gauna vis interaktyvesniu būdu – kartojant duomenų siuntimą ir patvirtinimą, taip pagerinant statistikos kokybę. Į šiuos veiksnius reikės atsižvelgti vykdant tiek sklaidos, tiek rengimo procesus. Be to, dėl šių pokyčių statistikos rengimas tapo labiau integruotas ne tik į ekonomiką, bet ir į visą visuomenę. Taigi oficialios statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą reikia pritaikyti prie „žinių visuomenės“ sąlygų. Vėlgi, „dūmtraukio“ modelis yra nepritaikytas prie šių pokyčių.

Atsižvelgiant į minėtas priežastis daroma išvada, kad „dūmtraukio“ modelis dabartinėmis aplinkybėmis nebetinka ir turės būti pakeistas geresne alternatyva.

Pagrindinis šio vizijos dokumento tikslas ir strateginis uždavinys – didinti statistikos rengimo veiksmingumą. Tik ilgalaikis produktų ir paslaugų visumos pritaikymas įdiegiant naujoves ir naujus pokyčius užtikrins, kad ESS ir toliau teks svarbus vaidmuo priimant sprendimus. Veiksmingumo politika leis ESS išspręsti didėjančių informacijos poreikių ir ribotų išteklių prieštaravimą.

2 langelis. Poveikis piliečiams ir administracijoms

Piliečių neprašoma reguliariai atsakyti į oficialios statistikos klausimynus.

Namų ūkių klausimynams paprastai nustatomos labai mažos imtys.

Gyventojų surašymas paprastai atliekamas kartą per dešimt metų.

Tam tikri gyvenimo įvykiai (pavyzdžiui, gimimas, mokyklos lankymas, nelaimingas atsitikimas, išėjimas į pensiją) registruojami konkrečiais įrašais demografinėje ir socialinėje statistikoje. Tačiau ši statistika paprastai rengiama naudojant administracijų, švietimo arba sveikatos sistemų šaltinius.

Vis dėlto statistikos optimizavimas ją integruojant ir dažniau naudojant administracinius šaltinius yra svarbus uždavinys. Dėl mažėjančio noro atsakyti į statistinių tyrimų klausimus ateinančiam gyventojų surašymui 2010–2011 m. jau pritaikyti naujoviški ir supaprastinti sprendimai. Dabar svarbu tęsti pradėtą darbą ir po šio gyventojų surašymo numatyti Europos demografinės ir socialinės statistikos pertvarkymą. Jeigu statistiniams tikslams surinkti duomenys yra asmens duomenys, t. y. bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, turėtų būti taikomi visi atitinkami duomenų apsaugos teisės aktai ir prieš tolesnį tvarkymą statistiniams tikslams duomenys iš esmės turėtų būti paversti anoniminiais. Esminė sąlyga įgyvendinamiems šios srities sprendimams – turėtų būti atsižvelgta į atitinkamuose ES teisės aktuose[5] numatytus duomenų apsaugos poreikius. Be to, bus labai svarbu užtikrinti, kad administruojamuose šaltiniuose būtų laikomasi statistikos reikalavimų (apibrėžčių, duomenų srauto, prieigos prie duomenų).

4 Integruoto Europos statistikos rengimo metodo taikymo pasekmės ESS architektūrai

Valstybių narių lygmuo

Įgyvendinant minėtus pokyčius laikomasi visapusišku, o ne pavieniu, požiūriu pagrįstos strategijos, tai reikš, kad „dūmtraukio“ modelis bus pakeistas integruotu modeliu. Iš tiesų 2 skyriuje minėtų įvairių „dūmtraukio“ modelio trūkumų galima išvengti integravus duomenų rinkinius ir sujungus iš įvairių šaltinių gaunamus duomenis.

NSI lygmeniu konkrečių sričių statistika tuomet daugiau neberengiama nepriklausomai nuo kitų sričių statistikos; ji rengiama statistikos grupėms kaip visapusiškų rengimo sistemų integruotos dalys (vadinamasis duomenų saugyklos metodas). Šios sistemos būtų paremtos bendra (technine) infrastruktūra, jose kiek įmanoma būtų taikoma standartizuota programinė įranga ir naudojami visi tinkamos kokybės duomenų šaltiniai.

Šiuo tikslu turi būti ištirta, kaip būtų galima sujungti ir įvairiems tikslams panaudoti iš įvairių šaltinių gaunamą informaciją, pavyzdžiui, panaikinant metodinius skirtumus, suvienodinant statistinius klasifikatorius ir kt.

Geriausias ir itin veiksmingas sprendimas būtų valstybėms narėms sukurti duomenų bazių tinklą, iš kurio būtų galima gauti visą reikiamą informaciją. Kadangi toks sprendimas gali būti visiškai įgyvendintas tik ilguoju laikotarpiu, siūloma vidutiniu laikotarpiu duomenis susieti mikroduomenų lygmeniu. Mikroduomenų susiejimas yra svarbi priemonė ne tik siekiant sumažinti naštą, bet ir siekiant gauti geriau palyginamus duomenų rinkinius. Šiuo procesu taip pat turėtų būti suteikiama galimybė išplėsti turimą regioninio lygmens statistinę informaciją ir geriau ja pasinaudoti, o tai padėtų iš esmės pagerinti regioninio lygmens duomenų aprėptį ir kokybę. Trumpuoju laikotarpiu glaudus bendradarbiavimas ESS, taip pat bendrų struktūrų, priemonių ir procesų kūrimas bei plėtojimas pasitelkiant bendradarbiavimo tinklus turėtų nukreipti ESS architektūrą teisinga kryptimi siekiant ilgalaikių tikslų.

3 langelis. Poveikis įmonėms

Toliau pateikiamas blogiausio realistinio atvejo, kuris galėtų nutikti taikant dabartinį statistikos rengimo modelį, pavyzdys. Bendrovė, kurioje dirba 200 žmonių, gamina dalis automobilių pramonei. Kiekvienų metų pradžioje ji atsako į dviejų tyrimų, skirtų verslo struktūros statistikai rengti, klausimus. Prašoma pateikti informaciją apie apyvartą, prekių ir paslaugų pirkimą, likutinį perteklių, užimtumą, personalo sąnaudas ir investicijas. Bendrovė taip pat teikia duomenis apie jos sunaudojamą energiją energetikos statistikai rengti. Kas mėnesį ji teikia ataskaitas apie verte ir kiekiu išreikštą prekybą ES viduje (Intrastatui). Be to, ji teikia mėnesines ataskaitas apie verslo tendencijas trumpojo laikotarpio statistikai rengti (apyvarta, užimtumas, nauji užsakymai). Kas mėnesį bendrovė teikia ataskaitas apie prekių gamybą, išreikštą verte ir kiekiu. Kiekvieną kartą renkant duomenis ji turi pateikti tą pačią informaciją, susijusią su kai kuriais pagrindiniais bendrovės duomenimis, pavyzdžiui, apyvarta.

Integruotoje sistemoje daugelį šių duomenų būtų galima gauti iš turimų administracinių duomenų ir (arba) tiesiogiai iš bendrovės apskaitos. Likusiems duomenims gauti pakaktų vieno mėnesinio klausimyno, į kurį atsakant būtų surinkta informacija, kurios neįmanoma rinkti kitu būdu.

Integruotas modelis yra pagrįstas tuo, kad vyriausybės renka duomenis įvairiems nestatistiniams tikslams, tokiems kaip mokesčiai ir darbo rinkos politika. Šiuos administracinius duomenis pakartotinai naudojant statistiniams tikslams galima padidinti veiksmingumą. Be to, šiam tikslui gali būti naudojami duomenys iš kitų (išorės) šaltinių, pavyzdžiui, iš privačių informacijos teikėjų, arba tiesiogiai iš bendrovių apskaitos gauti duomenys. Tačiau būtina stengtis užtikrinti duomenų kokybę, nes labai dažnai administracinių ir kitų išorės duomenų forma yra netinkama statistikai.

4 langelis. Tyrimų duomenų sujungimas su administraciniais duomenimis

Suderintų nedarbo rodiklių apskaičiavimų pagrindas – Europos darbo jėgos tyrimas (DJT). DJT duomenys tiesiogiai naudojami ketvirčio apskaičiavimams. Šie valstybių narių apskaičiavimai yra visiškai palyginami, nes yra parengti naudojant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) sutartas sąvokas. Tačiau politikos formuotojams, analitikams ir plačiajai visuomenei taip pat būtini mėnesiniai palyginami nedarbo duomenys.

Kelios valstybės narės tokius mėnesinius apskaičiavimus gali gauti tiesiogiai iš DJT, tačiau daugeliui kitų šalių to padaryti neįmanoma. Pastarosioms Eurostatas parengė metodą, kaip atlinkti mėnesinius apskaičiavimus, sujungiant DJT ketvirčio rezultatus su mėnesine informacija apie užsiregistravusius bedarbius. Duomenys apie užsiregistravusius bedarbius gaunami iš nacionalinių darbo rinkos administracijų. Jiems poveikį daro konkrečios administracinės kiekvienos šalies taisyklės. Dėl šios priežasties šių duomenų dydžio palyginti negalima, tačiau jų mėnesinius pokyčius galima naudoti kaip trumpojo laikotarpio pokyčių rodiklį. Eurostato metodikoje pagal DJT nustatomas palyginamas ketvirčio nedarbo rodiklis, su kuriuo susietas mėnesinių pokyčių rodiklis, paremtas registracijos duomenimis. Tokiu būdu, sujungus tyrimo rezultatus ir administracinius duomenis, galima greitai ir veiksmingai patenkinti visuomenės informacijos poreikius.

ES lygmuo

Europos lygmens integruotas modelis turi du aspektus: horizontalųjį ir vertikalųjį. Sujungus šiuos abu aspektus gaunamas naujas integruotas Europos statistikos rengimo metodas .

Europos lygmens horizontali integracija panaši į aprašytą valstybių narių lygmens integraciją. NSI atsisakius „dūmtraukio“ modelio Europos statistika taip pat bus rengiama ne atskirai pagal kiekvieną sritį, o integruotu būdu.

Europos lygmens integruoto modelio vertikalųjį aspektą sudaro du elementai. Pirma, atliekant atskirus statistinius veiksmus, ESS bus sukurta sąveika. Bendros struktūros, priemonės ir procesai galėtų būti kuriami arba plėtojami per bendradarbiavimo tinklus , dalyvaujant tiek nacionalinėms statistikos institucijoms, tiek Eurostatui. Kaip numatyta Europos statistikos reglamento[6] 15 straipsnyje, šie ESS partnerių bendradarbiavimo tinklai palengvins kai kurių valstybių narių specializaciją konkrečioje statistikos veikloje visos ESS naudai. Taip bus išvengta darbo dubliavimo, todėl padidės veiksmingumas ir sumažės didelė respondentams tenkanti našta.

Integruotas modelis

[pic]

Antrasis elementas susijęs su Europos požiūriu į statistiką (Europos statistikos reglamento 16 straipsnis). Pagrindinė mintis yra ta, kad patikimi nacionalinio lygmens duomenys yra pakankama sąlyga patikimiems suvestiniams Europos lygmens duomenims, tačiau tai nėra būtina sąlyga. Jeigu vienintelis duomenų tikslas yra teikti ES lygmens informaciją, nebūtinas išsamus nacionalinių duomenų rinkinys, todėl galima padidinti sistemos veiksmingumą. Siekiant šio tikslo galima taikyti ES imčių tyrimus. Srityse, kuriose nebūtini nacionaliniai duomenys, taikant ES imčių tyrimus galima sumažinti respondentams tenkančią naštą, pagerinti punktualumą ir kokybę. Taikant Europos požiūrį į statistiką Europos statistika taip pat gali būti rengiama naudojant neskelbiamus nacionalinius duomenis arba mažesnės valstybių narių grupės nacionalinius duomenis ir dalinę informaciją, kuri pritaikoma remiantis modeliavimo metodais.

Apibendrinant, ES lygmens integruotas statistikos rengimo modelis turi du aspektus: jį sudaro horizontali statistikos sričių integracija NSI ir Eurostato lygmenimis ir vertikali integracija nacionaliniu ir ES lygmenimis. Šis Europos statistikos rengimo modelis vadinamas „integruotu Europos statistikos rengimo metodu“.

5 Politikos ir valdymo sunkumai

5.1 Sunkumai ESS

Įgyvendinant kelis siūlomo integruoto modelio elementus keisis įprastas profesinis modelis – nuo „duomenų rinkėjų“ bus pereita prie „pakartotinių duomenų naudotojų“. Už tradiciniais metodais surinktų duomenų kontrolę atsako statistikos institutai, tačiau ši kontrolė labai sumažėja pakartotinai naudojamų duomenų atveju, o tai susiję su tam tikra rizika: duomenų savininkai gali būti pakeitę sąvokas ir apibrėžtis, kai kurie duomenų rinkiniai gali būti neberenkami arba pakeisti ir kt. Siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į teisėtą statistikos interesą, reikia persvarstyti ir galbūt sustiprinti poziciją pakartotinai naudojamų duomenų savininkų (administratorių, reguliuotojų ir kitų) atžvilgiu.

Kils nemažai techninio ir metodinio pobūdžio sunkumų. Iki tol atskirtiems rengimo procesams standartizuoti ir integruoti reikės dėti dideles pastangas ir veiksmingai valdyti pokyčius. Rengimo sistemos pertvarkymas su maždaug trisdešimties rengėjų grupe bus įmanomas tik naudojant laipsnišką metodą ir intensyviai bendradarbiaujant. Be to, daug sudėtingiau bus vertinti statistikos kokybę. Pavyzdžiui, tradicinės kokybės užtikrinimo priemonės (tokios kaip imties paklaida) taps mažiau svarbios, nes renkant duomenis imties metodai bus naudojami rečiau. Todėl reikės parengti naują kokybės vertinimo metodiką.

Trečia, įdiegus šias naujoviškas ypatybes bus sukurta nauja architektūra, kuri leis pagerinti ESS rinkimo procesų veiksmingumą ir našumą. Tačiau šį strateginį uždavinį būtina papildyti geresniu bendravimu su naudotojais. Statistinė informacija niekada nebuvo savaime suprantamas dalykas; priešingai, daugeliui naudotojų tai labai abstraktus realaus pasaulio reiškinys. Kuo labiau rengiama statistika grindžiama sudėtinga metodika, juo labiau būtina paaiškinti rezultatus. Pasitikėjimas statistikos sistema ir statistinės informacijos kokybės suvokimas yra glaudžiai susiję. Be to, bazinis mokymas apie paprastus statistikos elementus galėtų padėti išvengti dažnai pasitaikančio klaidingo plačiosios visuomenės supratimo („nemokėjimo skaičiuoti“). Dėl šios priežasties pagrindinis bendravimo principas turi būti orientavimasis į naudotojų poreikius.

5 langelis. Nauji bendravimo su naudotojais būdai

Statistics Explained yra nauja (meta)duomenų sklaidos Eurostato tinklapyje priemonė. Ja bus pakeisti spausdinti leidiniai ir bus sudarytos sąlygos sujungti duomenis ir metainformaciją su paaiškinimais. Todėl ją įdiegus bus sklandžiai sujungti statistiniai leidiniai ir duomenų bazės. Statistics explained bus paremta Web 2.0 Wiki pobūdžio technologija. Turinį decentralizuotu būdu kurs už konkrečią sritį atsakingas direktoratas, o už redagavimą atsakingas duomenų sklaidos skyrius sieks duomenis suvienodinti ir užtikrinti gerą kokybę. Jau sukurtas ir viduje pristatytas priemonės prototipas; pirma versija galėtų būti siūloma visuomenei 2009 m. antroje pusėje.

Galiausiai, visų pirma NSI lygmeniu, bus būtina peržiūrėti vidaus struktūrą, siekiant ją pritaikyti prie naujų aplinkybių. Darbuotojų kvalifikacija turės atitikti naujuosius reikalavimus (pavyzdžiui, turėti technologijų ir bendravimo įgūdžius). Reikės priimti naujus įvairią kvalifikaciją turinčius darbuotojus, o dabartiniai darbuotojai turės dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose.

5.2 Sunkumai Eurostatui

Kadangi ESS statistikos rengimo procesai tampa vis sudėtingesni ir integruoti, Eurostatas turi visais aspektais peržiūrėti taikomus kokybės užtikrinimo metodus.

Pastarąjį dešimtmetį vyravo tendencija statistikos rinkimą ESS pagrįsti teisės aktais, o ne savanoriškais susitarimais su valstybėmis narėmis. Ši politika iš dalies buvo grindžiama valstybių narių ir Eurostato noru aiškiai nurodyti valstybių narių įsipareigojimus perduoti duomenis, ir iš dalies siekiu užtikrinti statistikos kokybę. Teisiniu metodu ES statistikos kokybė buvo užtikrinama visais aspektais, įskaitant palyginamumą ir išsamumą. Tačiau, kadangi statistikos rengimo procesai tampa vis sudėtingesni ir integruoti, ateityje kokybė bus užtikrinama tiek naujos kartos statistikos teisės aktais, tiek kitomis priemonėmis.

Integruoto Europos statistikos rengimo metodo įgyvendinimą sudaro trys komponentai. Pirmasis komponentas ir toliau išlieka Bendrijos teisės aktai , kurie ir toliau bus daugiausia orientuoti į rezultatus ir kuriais bus siekiama nustatyti minimalius konkrečios srities statistikos rengimo standartus. Taikant šį principą valstybėms narėms neturėtų būti skiriama finansinė parama tokių minimalių standartų laikymuisi. Eurostato būsimų Bendrijos statistikos teisės aktų pasiūlymai būtų suformuluoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tarpusavyje susietų rengimo sistemų, paremtų įvairiais šaltiniais, architektūros atsiradimui ir tokia architektūra būtų skatinama. Naujos kartos statistikos teisės aktais bus reglamentuojamos platesnės statistikos sritys nei iki šiol, pabrėžiant įvairių duomenų šaltinių, naujoviškų duomenų rinkimo metodų, turimos regioninio lygmens informacijos ir įvairias sritis apimančių sąvokų naudojimą. Dauguma techninių teisės aktų aspektų nebus įtraukti į „pagrindinę“ konkrečios statistikos srities teisinę sistemą, o bus nustatyti įgyvendinimo teisės aktuose. Tokiu būdu teisinis metodas taps lankstesnis. Verta paminėti, kad siūlomas teisinis metodas visiškai atitinka Eurostato tarpusavio vertinimo[7] rekomendacijas.

Teisinio strategijos komponento į rezultatus orientuotą metodą galėtų papildyti įvedamų duomenų derinimas ESS naudojant bendras priemones . Taigi antrasis komponentas susijęs su produktų derinimo papildymu procesų derinimu, taikant bendromis priemonėmis paremtą metodiką. Tai būtina siekiant sukurti labiau integruotas sistemas, tačiau taip pat leistų visapusiškai išnaudoti sąveiką ir masto ekonomiją. Tačiau užtikrinti visai ESS taikomas bendras metodines ir IRT priemones bus ypač sunku, nes atsakomybę (taigi ir sąnaudas) už tokių priemonių sukūrimą turės dalintis Eurostatas ir NSI. Todėl siūlomoje strategijoje šių priemonių sukūrimui ES lygmeniu numatoma didelė finansinė parama, kuri taip pat leis Eurostatui formuoti sistemą reikiama linkme. Šiuo tikslu bendradarbiavimas visoje ESS gali vykti keliomis formomis. Viena iš tokių formų, kurią verta paminėti – ESS bendradarbiavimo tinklai ( ESSnet ), kuriuos sudaro institucijų grupės įgyvendinti projektai, skirti parengti rezultatus, kuriais galėtų naudotis visa ESS bendruomenė. ESSnet projektai yra bendrai finansuojami Komisijos ir dalyvaujančių institucijų.

Trečiasis komponentas yra bendrų vertybių skatinimas ir dalijimasis žiniomis visoje ESS. Teisinį komponentą (pagrindo nustatymą) ir techninį komponentą (geriausių priemonių teikimą) turi papildyti komponentas, susijęs su intelektu ir praktine patirtimi, t. y. ESS žmogiškuoju kapitalu. Skatinant bendras ESS vertybes daug nuveikta įgyvendinant Praktikos kodeksą, dalijimosi žiniomis srityje nuveikta mažiau, nepaisant to, kad darbuotojus išmokius taikyti vienodą metodiką geriausiai užtikrinamas palyginamumas. Todėl siūloma sukurti tikrą Europos statistikos srities mokslinių tyrimų ir mokymo programą.

6 langelis. Poveikis Eurostato vaidmeniui Komisijoje

Statistika apie ES valstybių narių ir ES valstybėmis narėmis nesančių šalių tarptautinę prekybą prekėmis sudaroma remiantis muitinės duomenimis. 2008 m. vyko išsamios Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ir Eurostato konsultacijos dėl būsimų šių duomenų rinkimo pokyčių, susijusių su būsima Muitinės kodekso peržiūra. Konsultacijų rezultatas – pasiektas abiejų direktoratų susitarimas, kuriuo bus užtikrinama, kad peržiūrint Muitinės kodeksą būtų atsižvelgta į statistikos poreikius. Nepasiekus tokio susitarimo būtų išlikusi rizika, kad reikėtų rinkti tyrimų duomenis, taip labai padidinant įmonėms tenkančią naštą. Taip pat kitose srityse, daugiausia dėl padidėjusio ne iš tyrimų gaunamų duomenų naudojimo, reikės užtikrinti, kad į statistikos interesus būtų atsižvelgta (per)tvarkant administracinius duomenų šaltinius. Siekiant užtikrinti, kad kitos Komisijos tarnybos gerbtų teisėtus statistikos rengėjų interesus, būtina aukščiausio lygmens politinė parama.

Be to, dėl 3 skyriuje minėtų ESS aplinkos pokyčių buvo iš esmės peržiūrėta ESS valdymo sistema. Naujuoju Europos statistikos reglamentu* Eurostato misija išplečiama. Kartu su Europos statistikos valdymo patariamosios tarybos (ESVPT) ir Europos statistikos patariamojo komiteto (ESPK) įsteigimu, teisinių reikalavimų modernizavimas yra labai svarbus indėlis siekiant gerinti ir papildyti ESS valdymą. Pastaraisiais metais valdymas taip pat buvo patobulintas priėmus ir vėliau įgyvendinus Europos statistikos praktikos kodeksą, kuris yra esminis sunorminto ir sistemingo kokybės valdymo elementas.

Nors tai nebuvo tiesioginė ES statistikos rengimo sistemų pertvarkymo pasekmė, šie pokyčiai taip pat prisidėjo prie Eurostato misijos išplėtimo neapsiribojant vien tik NSI koordinavimu. Viena vertus Eurostatas turės teikti platesnes statistikos paslaugas kitoms Bendrijos institucijoms (technines konsultacijas, kokybės patikrinimus); kita vertus, jam reikės stiprinti bendravimą su šiomis Bendrijos institucijomis, siekiant numatyti statistikos poreikius ir gerinti esamos statistikos naudojimą. Tam reikės užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis Komisijos tarnybomis ne tik rengiant kasmetinius svarstymus, bet ir kartu vykdant analitinę veiklą. Šiuo tikslu bus įsteigtas Komisijos statistikos korespondentų tinklas.

__________

* 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos.

6 Perėjimas prie naujo integruoto Europos statistikos rengimo metodo

Akivaizdu, kad pristatytos ES architektūros modernizavimo vizijos vienas Eurostatas neįgyvendins. Tam būtinos bendros visų ESS partnerių, kurių kiekvienas visapusiškai laikydamasis subsidiarumo principo turi atlikti konkrečią funkciją, pastangos. Kad vizija būtų sėkmingai įgyvendinta, jų parama būtina. Taigi labai svarbu, kad Eurostatas ESS partnerius įtrauktų pačioje proceso pradžioje. Šiuo tikslu siūloma, kad Eurostatas pristatytų viziją ESS komitetui nedelsiant po jos priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad NSI imtųsi atsakomybės už šį procesą, priešingu atveju jis apsiribotų tik tais elementais, kurie gali būti įdiegti tik ES lygmeniu.

Komisija taip pat sieks Europos Parlamento ir Tarybos paramos, kuri bus labai svarbi siekiant, kad siūloma ES architektūros modernizavimo vizija būtų sėkmingai įgyvendinta. Valstybės narės dalyvaus visų pirma vykstant diskusijoms ECOFIN taryboje. Kaip jau tapo tradicija per praėjusius keletą metų, lapkričio mėn. Taryba apsvarstys su statistika susijusius klausimus (vadinamąjį statistikos paketą), o šis pasiūlymas bus įtrauktas į šių metų paketą. Todėl pasiūlymą patvirtinus Komisijai, jis bus perduotas svarstyti Ekonomikos ir finansų komitetui.

Be to, įgyvendinant strategiją turi dalyvauti ir kitos suinteresuotosios šalys. Pačioje pradžioje reikės konsultuotis ir su naudotojų grupėmis, nes neišvengiama naujos architektūros pasekmė bus ta, kad gali labai pasikeisti Europos statistikos ypatumai ir net turinys. Įgyvendinant naujos architektūros pokyčius būtina atsižvelgti į jų interesus ir aktyviai siekti jų pritarimo. Todėl pasiūlymas bus taip pat pateiktas Europos statistikos patariamajam komitetui.

Per tą laiką bus stengiamasi toliau pertvarkyti rengimo procesus. Šis darbas susijęs su įvairiomis iniciatyvomis: IT architektūros racionalizavimu vykdant Duomenų gyvavimo ciklo (pranc. CVD) projektą; sąveikesnės rengimo grandinės, paremtos „duomenų prie šaltinio“ sprendimu, diegimu per Surašymo centro (angl. Census hub ) projektą ir Aplinkosaugos duomenų centrus; ir verslo bei prekybos statistikos pertvarkymu vykdant Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (angl. MEETS) programą.

[1] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos.

[2] Komunikatas dėl respondentų naštos mažinimo, reikalavimų supaprastinimo ir prioritetų nustatymo (COM(2006) 693).

[3] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1297/2008/EB dėl Europos įmonių ir prekybos statistikos modernizavimo (EĮPSM) programos.

[4] 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 222/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, OL L 87.

[5] 1995 m. spalio 24 d. Direktyva 95/46/EB (OL L 281) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (OL L 8).

[6] Žr. 1 išnašą.

[7] Visuose nacionaliniuose statistikos institutuose ir Eurostate 2006–2008 m. atliktas tarpusavio vertinimas, siekiant įvertinti atitiktį Europos statistikos praktikos kodeksui. Kodekse nustatyti svarbiausi Europos oficialios statistikos rengimo ir sklaidos principai, taip pat institucinė aplinka, kurioje veikia nacionalinės ir Bendrijos statistikos tarnybos, siekiant sustiprinti jų vientisumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę.