52009DC0162

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.4.2009

KOM(2009) 162 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Darnios akvakultūros ateities kūrimas Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją

{SE K(2009) 453}{SEK(2009) 454}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Darnios akvakultūros ateities kūrimas Naujas postūmis įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją

ĮVADAS

Šiuolaikinė akvakultūra – svarbi žuvies ir iš vandens gyvūnų pagaminto maisto gamybos srities naujovė; tai greičiausiai augantis maisto gamybos sektorius, kuris visame pasaulyje per metus vidutiniškai išauga 6–8 %. 2006 m. pasaulyje pagaminta beveik 52 mln. tonų akvakultūros produktų, o nuo šio tūkstantmečio pradžios pasaulio akvakultūros sektorius išaugo trečdaliu – tai paskatino įspūdingas šio sektoriaus augimas Azijoje ir Pietų Amerikoje. Akvakultūros sektorius, kuris jau tiekia maždaug pusę visame pasaulyje žmonėms vartoti tiekiamos žuvies produkcijos, turi nemažai tolesnio augimo galimybių[1]. Dėl to šis sektorius labai svarbus siekiant ateityje patenkinti žuvų poreikį. Tačiau akvakultūros plėtra nereiškia, kad nebebūtina mažinti, o vėliau ir sustabdyti laukinių išteklių pereikvojimą, kad vandenynų ištekliai būtų naudojami tausiai. Todėl akvakultūra suteikia daug galimybių, tačiau dėl jos kyla ir didelių sunkumų, visų pirma susijusių su gamybos ekologiškumu ir produktų kokybe bei sauga. Akvakultūra – svarbi tam tikrų ES pakrančių ir žemyninių rajonų ekonominė veikla. Ji apima gėlųjų vandenų ir jūrų žuvis ir moliuskus bei vėžiagyvius, veisiamus įvairiose auginimo sistemose: uždarose ar atvirose, ekstensyviose ar intensyviose, sausumoje, ežeruose, upių ar net požeminio vandens pripildytuose tvenkiniuose, esančiuose netoli kranto ar jūroje. Šiai veiklai poveikį daro kelių krypčių Bendrijos politika, o šio Europos sektoriaus vystymuisi didelę įtaką padarė struktūrinė politika, kuria papildoma bendroji žuvininkystės politika. Iš mėgėjiškos ir smulkios veiklos akvakultūra išaugo iki aukštųjų technologijų pramonės šakos, kurioje veikia integruotos įmonės. 2006 m. ES-27 akvakultūros sektoriuje pagaminta apie 1,3 mln. tonų žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių, jo apyvarta sudarė maždaug 3 mlrd. EUR, jame sukurta maždaug 65 000 darbo vietų. Šiuo metu ES vartotojų poreikis – maždaug 12 mln. tonų.

2002 m. priimtoje ES akvakultūros darnios plėtros strategijoje[2] išdėstytos akvakultūros plėtros skatinimo politikos gairės. Praėjus septyneriems metams, padaryta didelė pažanga užtikrinant ES akvakultūros produkcijos ekologiškumą, saugą ir kokybę[3]. Tačiau apskritai tuo laikotarpiu ES akvakultūros gamyba neaugo, o kitur pasaulyje akvakultūros sektorius augo labai sparčiai.

Sparčiai kintančių technologijų ir nuolatinių ekonominių bei aplinkosaugos sunkumų sąlygomis pats metas įvertinti ES akvakultūros sektoriaus stipriąsias ir silpnąsias puses. Šiuo komunikatu siekiama nustatyti ir šalinti sektoriaus sąstingio priežastis, siekiant užtikrinti, kad ES išliktų svarbia šio strateginio sektoriaus dalyve. Bus remiamasi laimėjimais, pasiektais įgyvendinant 2002 m. akvakultūros strategiją, ir nauju postūmiu, kurį jūrų veiklai suteikė ES integruotoji jūrų politika.

ES AKVAKULTūROS ATEITIES VIZIJA

Dabartiniai sunkumai ir perspektyvos

Europos Sąjunga – viena didžiausių iš vandens gyvūnų pagaminto maisto rinkų pasaulyje; siekiant patenkinti augančią paklausą importas į šią rinką vis didėja. Jai naudos teikia dinamiškas ir pažangus mokslinių tyrimų ir technologijų sektorius, pažangi įranga ir žuvų pašarai, kvalifikuoti ir gerai pasirengę verslininkai, naujoviškos įmonės ir tvirta aplinkos bei sveikatos apsaugos srities teisės aktų sistema. Tačiau ES akvakultūros sektoriui kyla daug sunkumų, pavyzdžiui, ribotos galimybės gauti vietos veiklai vykdyti ir leidimus, sektoriaus susiskaidymas, ribotos galimybės gauti pradinio kapitalo ar paskolų inovacijoms diegti rizikingomis aplinkybėmis (visų pirma dėl nuolat kintančios ekonominės padėties ir prekybos tendencijų), neigiamas importo poveikis, vaistų ir vakcinų trūkumas. Be to, dėl griežtų ES taisyklių, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, sukuriama apribojimų, kurie trukdo konkuruoti su Azijos ir Lotynų Amerikos akvakultūros sektoriais.

Kad galėtų įveikti tausumo ir saugos sunkumus, ES turėtų investuoti į pasaulinę rinką – parduoti savo technologijas ir praktinę patirtį.

Akvakultūra – vis dar valdžios institucijoms ir investuotojams nelabai žinoma sritis. Kintančiai visuomenei konkuruojant dėl erdvės ir vis labiau besirūpinant ūkininkavimo poveikiu aplinkai, tenka spręsti ir akvakultūros uždavinius.

ES akvakultūros sektoriaus ateities kūrimas

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija numato, kad visame pasaulyje jūros gėrybių vartojimas ir toliau didės. Šios paklausos negalima patenkinti vien tiekiant laukines žuvis. Net jei laukiniai ištekliai būtų atkurti ir užtikrintas didžiausias tausaus išteklių naudojimo lygmuo, sparčiai didėjančią paklausą reikės tenkinti tiekiant ir akvakultūros produktus. ES turi įveikti šiuos sunkumus ir pasirengti augančiai paklausai, kad galėtų patenkinti vartotojų poreikius.

ES ateities akvakultūros sektorius turėtų būti vienas pažangiausių sektorių darnaus vystymosi srityje. Reikia diegti tinkamas priemones, siekiant užtikrinti, kad šis mūsų sektorius galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį mėlynojoje revoliucijoje, nesvarbu, ar tai būtų iš vandens gyvūnų pagaminto maisto gamyba, technologijos ir inovacijos, ar standartų ir sertifikavimo procesų nustatymas ES ir tarptautiniais lygmenimis. Šiam tikslui pasiekti nustatytas komunikato uždavinys – padėti sukurti sąlygas sėkmingam, tausiam ir konkurencingam akvakultūros sektoriui. Šis sektorius turėtų apimti visą tiekimo grandinę, įskaitant labai vertingus ir naujoviškus produktus, kurie atitinka ES ir užsienio vartotojų poreikius, ir aukštus standartus atitinkančios akvakultūros srities įrangos gamybą.

Akvakultūros srities maisto ir įrangos gamyba turi būti grindžiama pažangiausiais moksliniais tyrimais ir technologijomis. ES privalo išlaikyti mokslinių tyrimų ir technologijų pranašumus, kad toliau pirmautų šioje strateginėje srityje, ir didinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą skatindama toliau kurti ir taikyti naujoviškas technologijas ir valdymo būdus. Be to, pažangūs moksliniai tyrimai ir technologijos turi prisidėti prie akvakultūros sektoriaus ekologiškumo. Tai leistų tam tikroms ES akvakultūros įmonėms ir susijusioms technologijų pramonės įmonėms investuoti užsienyje.

Rinkos sąlygos nulems tai, kaip šis sektorius prisidės prie sveikų ir saugių maisto produktų, pagamintų iš vandens gyvūnų, tiekimo, o kartu ir prie ES priklausomybės nuo importo mažinimo. ES gamintojai turėtų savo produktus rinkai tiekti kaip labai vertingus produktus, pagamintus laikantis aplinkosaugos veiksmingumo, sveikatos apsaugos ir atsekamumo standartų, ir toliau plėsti rinkas Europos Sąjungoje ir užsienyje. Šiuo atžvilgiu Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas atitinkančios savanoriškai naudojamos ženklinimo ir sertifikavimo sistemos gali padidinti vartotojų pasitikėjimą ir pagerinti griežtus kokybės standartus atitinkančių akvakultūros produktų padėtį.

Pasinaudojant pažangiais moksliniais tyrimais ir technologijomis, būtina užtikrinti, kad akvakultūra nekenktų aplinkai. Būtina užtikrinti ekologiškumą; be to, vartotojai taip pat vis dažniau nori būti tikri, kad gaminant ir transportuojant akvakultūros produktus laikomasi griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų. Be to, taikant griežtus standartus pagerės akvakultūros sektoriaus įvaizdis ir galimybė patekti į rinkas.

Daugelio problemų, dėl kurių ribojama Europos akvakultūros plėtra, sprendimas tiesiogiai priklauso nuo politikos krypčių ir veiksmų, kurių imamasi nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis. Todėl valdžios institucijos turi nustatyti tinkamą sistemą šiai vizijai įgyvendinti ir turėtų prisidėti prie nacionaliniais teisės aktais sukurtų kliūčių naikinimo. Kad būtų galima išnaudoti visas sektoriaus galimybes, ši sistema turi būti prognozuojama, nuosekli ir ekonomiška.

Todėl ši strategija rezultatų gali duoti tik tada, jei visi palaikys joje išdėstytą viziją ir tikslus, o valdžios institucijos juos dar labiau sustiprins ir toliau įgyvendins.

ES AKVAKULTūROS PRODUKCIJOS KONKURENCINGUMO SKATINIMAS

Kad ši Europos akvakultūros vizija virstų realybe, ES turėtų skatinti akvakultūros sektoriaus (įskaitant įrangos ir technologijų tiekėjus), kuriame taikomi pažangiausi moksliniai tyrimai ir technologijos, kuris apima visą tiekimo grandinę ir kuriame tausiai tenkinami vartotojų poreikiai, konkurencingumą ir įvairovę. Reformuojant bendrąją žuvininkystės politiką ir numatant jos būsimą finansinę sistemą, bus vertinami ir darnaus akvakultūros vystymosi prioritetai. Šiomis aplinkybėmis Komisija visų pirma svarstys konkrečias ne nacionalinių priemonių finansavimo galimybes.

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra

ES indėlis finansuojant akvakultūros mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą labai didelis. Pagal mokslinių tyrimų šeštąją bendrąją programą akvakultūros mokslinių tyrimų projektams vykdyti skirta 98 mln. EUR, iš kurių 32 mln. EUR skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms. Šią paramą būtina toliau teikti ir didinti.

Darnus akvakultūros vystymasis turėtų būti grindžiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų pažanga. Šio sektoriaus lyderiai neseniai ėmėsi iniciatyvos, kurios tikslas – sukurti Europos akvakultūros technologijų ir inovacijų platformą, kad Europos akvakultūra ir toliau pirmautų visame pasaulyje ir kad būtų galima numatyti strateginę viziją bei nustatyti Europos akvakultūros sektoriaus prioritetus, susijusius su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra. Technologinės auginimo sistemų inovacijos – veiksmingos akvakultūros sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo priemonės.

Būtina toliau remti akvakultūros srities mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pažangą, skatinti privačių asmenų iniciatyvas šioje srityje ir didinti jų finansavimo galimybes. Mokslinių tyrimų finansavimas viešojo sektoriaus lėšomis gali paskatinti privačiojo sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir skatinti dėmesį skirti prioritetams, ypač tiems, kurių mažos ir vidutinės įmonės tinkamai finansuoti negali arba kuriems būdinga didelė investicijų rizika. Atsižvelgiant į tai, reikėtų nagrinėti akvakultūros ir jūrų veiklos sąveiką (pavyzdžiui, jūros akvakultūrą).

Komisija

- toliau stengsis vykdyti akvakultūros mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą ir skirs pakankamai ES biudžeto lėšų akvakultūros projektams vykdyti, kad būtų toliau plečiama tausios ir konkurencingos akvakultūros veiklos žinių bazė. Komisija taip pat ieškos galimybių veiksmingiau panaudoti esamas priemones Europos lygmeniu. Tuo pat metu valstybės narės ir sektoriaus atstovai raginami didinti investicijas į akvakultūros mokslinius tyrimus Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

- skatins pagrindinės mokslinių tyrimų infrastruktūros optimizavimą bei plėtrą ir stiprins mokslinių tyrimų tinklus bei integraciją į platesnius mokslinius tinklus, kad naujosios jūrų politikos sąlygomis būtų galima įgyvendinti visuotinius uždavinius, tokius kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, ir vykdyti strateginę mokslinių tyrimų programą[4];

- ragina valstybes nares pripažinti ekstensyvios ir tradicinės akvakultūros reikšmę ir apsvarstyti galimybes plėsti gamybą esamose vietose ir ūkiuose.

Be to, siekiant užtikrinti akvakultūros sektoriaus plėtrą, ypač naujoviškus projektus, kurių įgyvendinimui nuostoliai gali ypač pakenkti, gali būti svarbu tinkamai apdrausti išteklius ir (arba) technologijas. Todėl Komisija išnagrinės projektų poveikį ir apsvarstys, ar reikėtų pritaikyti galiojančias Valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo gaires.

Lygiavertė konkurentė dėl vietos akvakultūros veiklai vykdyti

Vis didėjanti konkurencija dėl vietos akvakultūros veiklai vykdyti – didelė problema, trukdanti toliau plėtoti ar net išsaugoti visų rūšių pakrantės akvakultūrą ir gėlavandenių žuvų auginimą.

Veiklos vietos pasirinkimas yra labai svarbus, o siekiant užtikrinti darnų vystymąsi labai svarbus teritorijos planavimo vaidmuo – teikiamos rekomendacijos ir patikimi su ekonominės veiklos vykdymo vietos parinkimu susiję duomenys, užtikrinami investuotojai, vengiama konfliktų ir siekiama veiklos ir aplinkos sąveikos.

Komisija

- toliau imsis jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo plėtros skatinimo iniciatyvų, kaip numatyta pagal naująją ES jūrų politiką[5];

- ragina visas valstybes nares vystyti jūrų erdvės planavimo sistemas, atsižvelgiant į strateginę akvakultūros reikšmę. Todėl, rengdamasi kitai bendrosios žuvininkystės politikos reformai, Komisija apsvarstys galimybę sustiprinti Bendrijos finansinių priemonių ir galimybių naudotis erdve jūrų veiklai, įskaitant akvakultūrą, ryšį;

- ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant sausumos teritorijos planavimą būtų atsižvelgiama į gėlųjų vandenų akvakultūros poreikius ir prioritetus.

Sąlygų akvakultūros verslui tenkinti rinkos poreikius sudarymas

Svarbu, kad ES akvakultūros sektorius galėtų tenkinti vartotojų poreikius, prisitaikyti prie kintančių rinkos reikalavimų ir būti lygiaverčiu sąveikos su kitais prekybos grandinės subjektais dalyviu[6]. 2009 m. Komisija persvarstys žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos politiką ir

- ateityje įgyvendindama žuvininkystės bei akvakultūros produktų rinkos reformą įvertins į akvakultūros sektoriaus poreikius, visų pirma susijusius su gamintojų organizacijomis, skirtingų profesijų ryšiais, vartotojų informavimu ir prekybos priemonėmis, tokiomis kaip iš vandens gyvūnų pagamintų maisto produktų ženklinimas, ir į tuos poreikius atsižvelgs;

- tęs bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotosiomis šalimis, kad parengtų standartus (ypač ekologinės akvakultūros arba ekologinio ženklinimo) ir skatintų jų laikytis;

- tęs tarptautinį bendradarbiavimą ženklinimo ir sertifikavimo klausimais, ypač su Maisto ir žemės ūkio organizacija.

Tarptautiniai aspektai

Naujoviška pramonė susijusiems sektoriams (pavyzdžiui, įrangos, žuvų pašarų, gyvūnų sveikatos sektoriams) suteikia galimybę plėsti savo praktinę patirtį ir ją perduoti kitoms pasaulio šalims.

Atsižvelgdama į tai, Komisija

- apsvarstys galimybes skatinti akvakultūros plėtrą trečiosiose valstybėse ir didinti ES akvakultūros įmonių verslo galimybes remiantis bendrosios žuvininkystės politikos išorės bendradarbiavimo lygmeniu;

- atsižvelgdama į naująjį gyvūnų sveikatos veiksmų planą parengs Bendrijos eksporto strategiją, kad padidintų Bendrijos vaidmenį derantis dėl eksporto sąlygų, susijusių su gyvūnų sveikatos klausimais;

- ir toliau tarptautiniu lygmeniu skatins atsižvelgti į būtinybę siekti darnios akvakultūros plėtros, kad būtų sumažintas kai kurios dabartinės veiklos poveikis aplinkai ir pagerintos šio sektoriaus veikimo sąlygos pasauliniu lygmeniu.

DARNAUS AKVAKULTūROS AUGIMO SąLYGų SUKūRIMAS

Bendrija užtikrina, kad ES akvakultūros sektoriaus plėtros būdai atitiktų natūralios aplinkos aukšto lygio apsaugos reikalavimus. Lygiai taip pat Europos Sąjungoje pagaminti arba į ją importuojami iš vandens gyvūnų pagaminti maisto produktai turi atitikti vartotojų sveikatos aukšto lygio apsaugos ir saugos standartus. Bendrija taip pat turėtų siekti, kad būtų užtikrinta auginamų vandens gyvūnų aukšto lygio sveikatos apsauga ir gerovė.

Akvakultūros ir aplinkos apsaugos derėjimo užtikrinimas

Aplinkai nekenkianti akvakultūra

ES yra įsipareigojusi užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą, o Bendrijos teisės aktai grindžiami atsargumo principu. Galima taikyti vandens valymo pašalinant atliekas ir teršalus technologijas; be to, tikėtina, kad ateinančiais metais bus toliau vystomos naujos nuotekų mažinimo technologijos. Taip pat siekiant užtikrinti vandens, reikalingo kokybiškam ir saugiam maistui gaminti, kokybę labai svarbu laikytis Bendrijos vandens srities teisės aktų.

Komisija

- formuodama savo politiką ir imdamasi veiksmų toliau vadovausis tausios akvakultūros plėtros principu;

- toliau stebės pokyčius, susijusius su žuvimis, pasprukusiais iš akvakultūros ūkių, ir prireikus vertins galimų veiksmų ES lygmeniu pridėtinę vertę.

Akvakultūrai tinkama aplinka

Akvakultūrai reikalingas aukščiausios kokybės vanduo, kad būtų užtikrinta vandens gyvūnų sveikata ir produktų sauga bei kokybė.

Pirmuosiuose upių baseinų valdymo planuose, kuriuos pagal Vandens pagrindų direktyvą (VPD)[7] rengia valstybės narės, numatyta išlaikyti bent jau dabar Direktyvoje dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės[8] numatytą moliuskų ir vėžiagyvių auginimo vietų apsaugos lygį. Be to, Komisija mano, kad 2015 m. pirmą kartą atnaujinant VPD upių baseinų valdymo planus reikėtų bent jau išlaikyti tokį patį apsaugos lygį ir kad naujai paskirtos moliuskų ir vėžiagyvių auginimo vietos turėtų būti pagal VPD saugomos vietos. Senoms ir naujoms moliuskų ir vėžiagyvių auginimo vietoms netiktų taikyti skirtingą reglamentavimo tvarką.

Atsižvelgdama į tai, Komisija

- užtikrins, kad valstybės narės pagal pirmuosius upių baseinų valdymo planus, numatytus Vandens pagrindų direktyvoje, tinkamai saugotų vandenis, kuriuose veisiami moliuskai ir vėžiagyviai;

- patobulins nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir akvakultūros sektoriaus atstovams skirtą informaciją, kad būtų užtikrintas tinkamas VPD ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvos[9] nuostatų, susijusių su akvakultūros veikla, įgyvendinimas, įskaitant VPD taikymo moliuskų ir vėžiagyvių auginimo rajonams gairių parengimą;

- įvertins, ar reikia papildyti ES teisinę vandens apsaugos sistemą, atsižvelgiant į Direktyvos dėl vandenų, kuriuose veisiasi vėžiagyviai, kokybės panaikinimą.

Produktyvaus vandens gyvūnų auginimo sektoriaus kūrimas

Optimaliai plėtrai ir gamybai užtikrinti būtinos optimalios auginimo sąlygos, gera sveikatos būklė ir tinkami pašarai, pritaikyti fiziologiniams auginamų vandens gyvūnų poreikiams. Užtikrinant auginamų žuvų gerovę gerinamas ir akvakultūros sektoriaus įvaizdis.

Geros gyvūnų sveikatos užtikrinimas

ES vandens gyvūnų sveikatos ir tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos bei kontrolės srities teisės aktų sistema persvarstyta 2006 m. Komisija užtikrins, kad Direktyva 2006/88/EB būtų tinkamai įgyvendinama ir kad naujojoje gyvūnų sveikatos apsaugos politikoje bei jos įgyvendinimo plane[10] būtų atsižvelgta į vandens gyvūnų sveikatos apsaugos poreikius. Atsižvelgdama į tai, Komisija

- iki 2011 m. įvertins ir galbūt persvarstys svarbių vandens gyvūnų ligų sąrašą[11];

- 2009 m. persvarstys galiojančias nuostatas, susijusias su papildomomis valstybių narių lygmeniu kai kurių ligų atveju taikomomis garantijomis, kad užtikrintų, kad šios priemonės nesudarytų nepagrįstų kliūčių, ir kad būtų išlaikyta aukšto lygio gyvūnų sveikatos apsauga;

- įvertins esamas finansines priemones, skirtas vandens gyvūnų sveikatos apsaugos priemonėms finansuoti (visų pirma susijusioms su biologinio saugumo priemonių taikymu ūkyje ir mokymu). Šis vertinimas bus įtrauktas į bendrosios žuvininkystės politikos reformą ir susijusią finansinę sistemą.

Gyvūnų gerovės užtikrinimas

Gyvūnų gerovė – vartotojams, politikos formuotojams ir gamintojams rūpimas klausimas. Gyvūnų gerovė svarbi ne tik etiniu požiūriu, bet ir yra svarbus kriterijus vartotojams renkantis produktus.

Žuvų gerovės mokslinis pagrindas daug mažiau išvystytas nei sausumos ūkio gyvūnų gerovės mokslinis pagrindas. Todėl vadovaudamasi Gyvūnų gerovės veiksmų planu[12] Komisija

- kreipsis rekomendacijų dėl skirtingų rūšių žuvų gerovės ir tarptautiniuose forumuose (visų pirma Gyvūnų sveikatos apsaugos organizacijoje) ragins skirtingoms gyvūnų rūšims taikyti skirtingą gyvūnų gerovės metodą;

- per ateinančius dvejus metus pradės akvakultūros žuvų gerovės vertinimą, kad išnagrinėtų galimas teisines ir neteisines priemones. Be to, Komisija ketina persvarstyti galiojančias Gyvūnų vežimo reglamento[13] nuostatas, kurios šiuo metu taikomos visiems stuburiniams gyvūnams, bet netinkamos vandens gyvūnams;

- skatins sektoriaus atstovų iniciatyvas, skirtas auginamų žuvų gerovei užtikrinti.

Veterinarinių vaistų poreikio klausimo sprendimas

Žuvų ligos – ir gyvūnų sveikatos, ir gyvūnų gerovės klausimas. Todėl ypatingai svarbu leisti tinkamai kontroliuojant apdairiai skirti vaistus auginamiems gyvūnams. Tačiau tai, kad leidžiamų veterinarinių medicinos produktų, skirtų sveikatai gresiančiam pavojui šalinti, pasirinkimas ribotas, tebėra viena pagrindinių akvakultūros sektoriaus problemų.

Komisija

- skatins valstybes nares ir atitinkamas suinteresuotąsias šalis įgyvendinti Veterinarinių vaistų prieinamumo darbo grupės 2007 m. ataskaitoje[14] pateiktas rekomendacijas ir dalyvaus siūlomose reguliariai peržiūrint padėtį;

- padės gerinti kompetentingų institucijų ir su žuvų sveikata susijusių suinteresuotųjų šalių informacijos mainus, visų pirma rengs ekspertų ir suinteresuotųjų šalių susitikimus.

Žuvų pašarų kokybės ir tausumo užtikrinimas

Akvakultūros plėtra ir toliau labai priklauso nuo galimybių žuvų pašarų įsigyti lengvai ir už prieinamą kainą. Europos akvakultūros rinkoje paklausiausios plėšriosios žuvys, o jų šėrimo galimybės vis dar daugiausia priklauso nuo galimybių įsigyti žuvų miltų ir žuvų taukų. Atsižvelgiant į tai, kad šiame sektoriuje pagrindiniai žuvų pašarai yra žuvų miltai ir žuvų taukai, gali kilti susirūpinimas dėl sektoriaus ekonomiškumo ir ekologiškumo. Viena vertus, žuvų miltų ir žuvų taukų gamybos sektoriuje siekiama patenkinti didėjančią paklausą, todėl kyla kainos. Kita vertus, žuvų miltų ir žuvų taukų, pagamintų iš pramoniniu būdu sužvejotų žuvų, naudojimas gali kelti grėsmę sektoriaus tausumui ir pakenkti jo įvaizdžiui. Tuo pat metu ieškant tinkamų alternatyvų reikėtų atsižvelgti į įvairius klausimus, pradedant vartotojų apsauga ir baigiant gyvūnų gerove. Nustatant su žuvų pašarais susijusias Bendrijos taisykles ir standartus, būtina suderinti vartotojų aukšto lygio apsaugos teikiamą naudą ir sektoriaus konkurencingumą mažinančius apribojimus.

Įgyvendindama vartotojų labai aukšto lygio apsaugos politiką, Komisija sieks pagerinti ES akvakultūros sąlygas tobulindama ES pašarų srities teisės aktus. Tuo tikslu

- bus siekiama padidinti žuvų pašarams reikalingų priedų pasiūlą, visų pirma remiantis 2008 m. gegužės mėn. priimtomis sklandžios leidimų naudoti pašarų priedus išdavimo tvarkos gairėmis;

- bus priimtas Komisijos persvarstyto Šalutinių gyvūninių produktų reglamento[15] pasiūlymas, siekiant užtikrinti, kad vandens gyvūnai galėtų būti šeriami iš vandens gyvūnų pagamintais pašarais, tačiau kartu užkertamas kelias tam tikros rūšies žuvų šėrimui tos pačios rūšies žuvų kilmės pašaru.

Vartotojų sveikatos apsaugos užtikrinimas ir iš vandens gyvūnų pagaminto maisto naudos sveikatai pripažinimas

Kad užtikrintų vartotojų aukšto lygio apsaugą, kompetentingos institucijos turi imtis prevencinių priemonių, taikyti maisto kokybės bei saugos užtikrinimo reikalavimus ir prireikus numatyti priežiūrą bei prekybos draudimą. Todėl reikia, kad pavojai būtų atsakingai nustatomi remiantis moksline informacija ir kad būtų sudarytos vienodos sąlygos. Komisija

- ir toliau sieks užtikrinti, kad iš vandens gyvūnų pagaminti maisto produktai (tiek pagaminti Bendrijoje, tiek importuoti iš trečiųjų valstybių) būtų saugūs vartoti;

- pritaikys teisines priemones atsižvelgdama į naujausias žinias apie maisto saugą, kad maisto saugai kylantis pavojus būtų tinkamai šalinamas. Todėl Komisija, remdamasi jūros biotoksinų peržiūros rezultatais, kuriuos iki 2009 m. vidurio turi pateikti Europos maisto saugos agentūra, iš naujo išnagrinės su biotoksinais susijusią padėtį;

- imdamasi veiksmų ir toliau vadovausis moksliniais duomenimis ir taikys atsargumo principą. Komisija taip pat įvertins iš vandens gyvūnų pagaminto maisto teikiamą naudą sveikatai ir atsižvelgs į ją.

SEKTORIAUS įVAIZDžIO IR VALDYMO GERINIMAS

Europos akvakultūrai turėtų būti taikoma geresnė valdymo sistema. Be to, svarbu gerinti akvakultūros įvaizdį ir sudaryti vienodas sąlygas ES lygmeniu, kad akvakultūra darniai vystytųsi. Akvakultūros įmonių įvaizdžiui gerinti labai svarbu konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis. Tačiau skatinant akvakultūros plėtrą atskirų šalių teritorijose pagrindinį vaidmenį turi atlikti nacionalinės institucijos.

Geresnis ES teisės aktų įgyvendinimas

Valstybėms narėms geriau įgyvendinant ES teisės aktus, ūkinės veiklos vykdytojams turėtų būti užtikrintos vienodos akvakultūros plėtrai svarbių sprendimų sąlygos.

Komisija taip pat prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo ir

- parengs rekomendacinius dokumentus ir surengs specialius suinteresuotųjų šalių ir nacionalinių institucijų seminarus, kad pagerintų žinias apie pagrindines aplinkos politikos priemones ir tų priemonių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmenybė bus teikiama su akvakultūros veikla ir „Natura 2000“ susijusiems rekomendaciniams dokumentams;

- užtikrins, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų ES gyvūnų sveikatos ir vartotojų apsaugos srities teisės aktus, ir prireikus parengs papildomas gaires. Komisija ir toliau atliks patikras vietoje bei auditą ir užtikrins, kad trečiosiose valstybėse taikomi reikalavimai būtų tokie pat griežti kaip nustatytieji ES teisės aktuose. Komisija didžiausią dėmesį skirs tam, kad visos valstybės narės tinkamai vykdytų jūrų biotoksinų nustatymo vėžiagyviuose ir moliuskuose tyrimus ir įgyvendintų naująją direktyvą dėl vandens gyvūnų sveikatos apsaugos politikos ir jų ligų kontrolės.

Administracinės naštos mažinimas

Siekiant skatinti akvakultūros plėtrą, būtina sumažinti administracinę naštą, ypač tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Komisija

- ir toliau plėtos teisinės aplinkos supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo politiką ES lygmeniu;

- ragina valstybes nares imtis priemonių verslo plėtrai palengvinti ir administracinei naštai, kuri susidaro taikant nacionalines teisės aktų nuostatas, sumažinti, visų pirma supaprastinant akvakultūros licencijavimo tvarką.

Tinkamo suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir visuomenės informavimo užtikrinimas

Siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą ir valdymą, kurių siekti Komisija yra pasiryžusi, svarbios plačios ir tinkamos konsultacijos. Kad pagerintų akvakultūros sektoriaus įvaizdį, sektoriaus atstovai ir valdžios institucijos turėtų teikti skaidrią informaciją.

Komisija

- įvertins būtinybę persvarstyti ir pagerinti akvakultūros sektoriaus įvaizdį ir galimybes padidinti akvakultūros sektoriaus atstovų vaidmenį;

- sukurs Europos akvakultūros technologijų ir naujovių platformos, Komisijos ir valstybių narių mokslinių tyrimų programos vadovų dialogo forumą, kad palengvintų mokslinių tyrimų veiklos planavimą ir vykdymą Bendrijos ir nacionaliniu lygmenimis;

- ragina valstybes nares palaikyti aktyvaus visuomenės informavimo iniciatyvas, kurių imasi akvakultūros sektoriaus atstovai, ir tuo tikslu visų pirma pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo teikiamomis galimybėmis.

Tinkamos akvakultūros sektoriaus stebėsenos užtikrinimas

Viešoji politika turi būti grindžiama patikimais rodikliais. Iki šiol oficiali ES akvakultūros statistika buvo gana ribota. Atsižvelgdama į tai, Komisija

- stebės šio sektoriaus pažangą ir vystymąsi, visų pirma taikys naująjį statistikos reglamentą[16] ir naują duomenų rinkimo sistemą;

- aktyviai dalyvaus tarptautinių organizacijų (visų pirma Maisto ir žemės ūkio organizacijos) veikloje, skirtoje pasauliniu lygmeniu suderintiems šio augančio pramonės sektoriaus rodikliams nustatyti ir susijusiems duomenims rinkti;

- plės savo informacijos apie rinkos kainas bazę. Komisija nustatys priemones, reikalingas žuvininkystės ir akvakultūros produktų kainų visoje prekybos grandinėje stebėsenos sistemai sukurti.

IšVADA

Dėl pokyčių pasaulyje ir strateginės akvakultūros kaip sektoriaus, padedančio užtikrinti aprūpinimą maistu, reikšmės šis sektorius yra perspektyvus.

ES akvakultūros sektorius tapo šiuolaikiška ir dinamiška pramonės šaka, kurioje gaminami saugūs, labai vertingi ir labai kokybiški produktai, ir sukurtos ekologiškumo užtikrinimo priemonės. Tačiau šis sektorius susiduria ir su sunkumais. Remiantis šia strategija ir atsižvelgiant į mūsų privalumus bei trūkumus, turėtų būti įmanoma sudaryti geriausias ES akvakultūros sektoriaus augimo galimybes.

Šiuo komunikatu siekiama didinti politikos formuotojų ir viešųjų įstaigų atstovų žinias apie Europos Sąjungos akvakultūros reikšmę. Šia strategija taip pat siekiama pateikti ES rekomendacijas ir gaires suinteresuotosioms šalims ir valdžios institucijoms, kad politika, reikalinga darniam Europos akvakultūros vystymuisi užtikrinti, būtų formuojama nuosekliai ir aiškiai. ES akvakultūros sektoriaus problemas turime paversti galimybėmis.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, visos susijusios šalys – ir privačios, ir viešos – turės prisidėti prie Europos akvakultūros sektoriaus ateities kūrimo.

Todėl Komisija ragina Parlamentą, Tarybą ir visas suinteresuotąsias šalis palaikyti šią ES akvakultūros strategiją; Komisija taip pat ragina valdžios institucijas ir suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų išnaudotos ES akvakultūros plėtros galimybės, tuo pat metu toliau užtikrinant ekologiškumą ir laikantis griežčiausių sveikatos apsaugos standartų.

[1] MŽŪO. Akvakultūros padėtis pasaulyje 2008 m. (išskyrus duomenis apie vandens augalus).

[2] Komisijos komunikatas dėl Europos akvakultūros darnios plėtros strategijos, COM (2002) 511.

[3] 2007 m. Komisija įvertino pasiektą pažangą ir pradėjo išsamias viešas konsultacijas bei diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl Europos akvakultūros pramonės perspektyvų. Žr. http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/governance/consultations/consultation_100507_en.htm ir http://ec.europa.eu/fisheries/meetings_events/events/archives/events_2007/conference_151107_en.htm

[4] Komisijos komunikatas „Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija“, COM (2008) 534.

[5] COM (2007) 575 ir COM (2008) 791. Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas.

[6] „Konsensuso“ projektas – puikus intensyvesnio prekybos rinkos suinteresuotųjų šalių dialogo pavyzdys.

[7] Direktyva 2000/60/EB.

[8] Direktyva 2006/113/EB.

[9] Direktyva 2008/56/EB.

[10] COM (2008) 545.

[11] Komisija iš ligų, kurioms taikoma Direktyva 2006/88/EB, sąrašo jau išbraukė pavasarinę karpių viremiją.

[12] COM (2006) 13.

[13] Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas.

[14] http://www.hma.eu/203.html http://www.hma.eu/uploads/media/TF_Report_Availability_Vet_Medicines.pdf

[15] COM (2008) 345.

[16] Reglamentas (EB) Nr. 762/2008.