18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/80

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“

(COM(2009) 262 galutinis)

(2010/C 128/14)

Pranešėjas Luis Miguel PARIZA CASTAÑOS

Bendrapranešėjis Cristian PÎRVULESCU

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. birželio 10 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“

COM(2009) 262 galutinis.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. spalio 15 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (2009 m. lapkričio 4 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 152 nariams balsavus ir 1 susilaikius.

1.   Rekomendacijos

1.1.   Pastaraisiais metais žmogaus teisių apsaugai ir jų skatinimui ES darbotvarkėje buvo teikiama mažiau reikšmės. Politinis prioritetas buvo valstybių saugumas, o jis atrodė nesuderinamas su didesne laisve ir pagrindinių teisių apsauga.

1.2.   Saugumo ir teisingumo politika turi ginti laisvės vertybes. EESRK mano, kad šios politikos atspirties taškas turi būti pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsauga.

1.3.   Saugumo politika neturi pažeisti pagrindinių vertybių (žmogaus teisių ir piliečių laisvių) ir demokratijos principų (teisinės valstybės principo), bendrų visai Sąjungai. Kolektyvinio ir valstybės saugumo tikslas neturėtų riboti asmens laisvės. Kai kuriuose politiniuose pasiūlymuose kartojama anksčiau daryta klaida – aukoti laisvę dėl didesnio saugumo.

1.4.   Pagrindinių teisių ir laisvių apsauga turėtų būti sustiprinta akivaizdžios ir tvirtos Europos lygio politinės valdžios priemonėmis, todėl EESRK remia Europos Komisijos pirmininko José Manuel Barroso pasiūlymą sukurti Europos Komisijos nario, atsakingo už teisingumą, pagrindines teises ir piliečių laisves, pareigybę. Komitetas tikisi, kad šiam skyriui bus suteiktos politinės priemonės ir organizaciniai bei finansiniai ištekliai, reikalingi tokiai atsakingai veiklai.

1.5.   Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad imigracijos ir prieglobsčio sritys priskiriamos vidaus saugumo klausimams, už kuriuos atsakingas kitas Europos Komisijos narys. Imigraciją susieti su saugumu ir atskirti nuo pagrindinių teisių apsaugos yra klaidingas politinis sprendimas. EESRK siūlo, kad naujai išrinktoje Europos Komisijoje imigracijos ir prieglobsčio politika būtų glaudžiai susieta su pagrindinių teisių apsauga ir priskirta tai pačiai politikos sričiai.

1.6.   Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikai bus suteiktas platesnis teisinis pagrindas, todėl EESRK mano, kad Europos Sąjunga gali pasiekti aukštesnius tikslus negu siūlo Komisija.

1.7.   Komitetas rekomenduoja persvarstyti teisės aktus, reglamentuojančius laisvę keliauti, kad Reglamentas EB/2252/2004 būtų iš dalies pakeistas.

2.   Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

2.1.   ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei prasideda lemiamas etapas. Nuo 1999 m. Taryba priėmė dvi penkiametes programas: Tamperės programą (1999–2004 m.) ir Hagos programą (2004–2009 m.).

2.2.   Praėjus dešimčiai metų, Tamperės programoje numatyti tikslai kol kas nepasiekti. ES dar nėra bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Per tuos metus pasiekta pažanga yra nepakankama (1) ir netolygi. Stokholmo Europos Vadovų Taryba gali būti nauja galimybė atgaivinti Tamperės dvasią.

2.3.   Bendros imigracijos, prieglobsčio ir sienų politikos srityje padaryta didelė pažanga, išskyrus teisėtos ir darbo imigracijos politiką, kuriai vis dar taikoma vieningo balsavimo Taryboje taisyklė.

2.4.   Politika, susijusi su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje, buvo grindžiama tarpvyriausybine logika, dideliu nepasitikėjimu ir vieningo balsavimo taisykle, o tai labai apsunkino bendrų Europos teisės aktų priėmimą.

2.5.   Stokholmo programa veikiausiai bus įgyvendinama įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, taigi daugelio sričių politika bus priimama Taryboje taikant įprastą procedūrą ir Europos Parlamento teisėkūros bendro sprendimo procedūrą. Tai leis ES užsibrėžti aukštesnius tikslus, nors dabartinė Sutartis taip pat suteikia galimybę kurti Europai reikalingą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

2.6.   Prieš priimant Stokholmo programą šiuo klausimu jau parengta įvairių dokumentų, įskaitant Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, (2) Europos vidaus reikalų ir teisingumo politikos ateities patariamosios grupės ataskaitas (3), taip pat Europos Komisijos 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėn. vykusių viešųjų konsultacijų „Laisvė, saugumas ir teisingumas: kokia bus ateitis? Konsultacijos dėl ateinančių penkerių metų prioritetų“ (4)metu surinktą informaciją.

2.7.   Ši nuomonė, kurioje EESRK pateikia rekomendacijas dėl Stokholmo proceso, paremta 2009 m. birželio mėn. Europos Komisijos paskelbtu komunikatu „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui. Didesnė laisvė saugesnėje aplinkoje“ (5).

2.8.   Be to, Komitetas rengia nuomonę savo iniciatyva (6), kurioje siūloma, kad Europos Sąjungos imigracijos ir sienų politikoje bei teisės aktuose būtų deramai gerbiamos žmogaus teisės, o didžiausias dėmesys būtų skiriamas visų žmonių laisvei ir saugumui. Ši nuomonė kartu bus dalis EESRK indėlio rengiant Stokholmo programą.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.   Komitetas sutinka ir pritaria tam, kad Stokholmo darbotvarkės politinis prioritetas būtų pagrįstas Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimu piliečių labui. Vienas svarbiausių artimiausių penkerių metų uždavinių, – ypač patvirtinus Lisabonos sutartį, sukurti piliečių Europą, todėl atsižvelgiant į šį tikslą reikės priderinti ES politinius prioritetus. Prieš trejus metus Komitetas priėmė nuomonę savo iniciatyva siekdamas padidinti Europos pilietybės matomumą ir veiksmingumą (7). Būtina gerinti Europos pilietybės kokybę, kad ji taptų atviresnė, nešališkesnė, palankesnė integracijai ir užkirstų kelią bet kokio pobūdžio diskriminacijai.

3.2.   EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad komunikate prioritetas skiriamas „Teisių Europos“ kūrimui, kadangi Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga yra didžiausia ES vertybė (8).

3.3.   Nors Europos pagrindinių teisių apsaugos sistema pakankamai išvystyta, tinkama pagarba šioms teisėms ES nėra užtikrinta, ypač įgyvendinant ir taikant Bendrijos teisę nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu. Stokholmo programa turėtų apimti aiškią, plačių užmojų ir išsamią pagrindinių teisių apsaugos bei gynimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje strategiją ir užtikrinti tvirtą ir visuotinę „Teisių Europą“ visais valdymo lygiais.

3.4.   Pastaraisiais metais saugumas buvo svarbesnis ES prioritetas negu žmogaus teisės, teisingumas ir laisvės. Komiteto nuomone, norint sukurti tikrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, būtina tinkamai suderinti visus tris aspektus. Būsima saugumo politika turėtų saugoti laisvės vertybes ir teisinę valstybę. Šios politikos pagrindas turėtų būti pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsauga.

3.5.   Kadangi žmogaus teisės yra visuotinės ir nedalomos, jos turi būti saugomos ir užtikrinamos visiems asmenims, ne tik ES piliečiams. „Teisių ir teisingumo Europa“ neturėtų apsiriboti tik asmenimis, turinčiais vienos iš valstybių narių pilietybę, ji turi apimti visus, gyvenančius ES teritorijoje. Priešingu atveju laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės taikymo sritis asmenų atžvilgiu būtų nesuderinama su vertybėmis ir principais (nediskriminavimo, teisingo ir vienodo požiūrio bei solidarumo), kurių pagrindu įkurta Europos Sąjunga. Stokholmo programoje turėtų būti atsižvelgta į tai, kad daugelis tarptautinėse ir Europos konvencijose ir sutartyse numatytų teisių ir laisvių yra taikomos visiems asmenims neatsižvelgiant į jų tautybę, pilietybę ar administracinį migranto statusą.

3.6.   Ši programa turėtų būti paremta 1999 m. Tamperės programa, kurioje Taryba įtvirtino vieną pagrindinių gairių – nediskriminavimo ir vienodų sąlygų taikymo Europos ir trečiųjų šalių piliečiams principą. Šį principą bus galima sustiprinti nauja sutartimi, pagal kurią ES pagrindinių teisių chartija įgaus juridinę galią ir kuri ES atvers galimybę prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos.

3.7.   EESRK mano, kad po 2011 m. reikia sustiprinti ES pagrindinių teisių agentūros vaidmenį jai suteikiant daugiau biudžeto lėšų ir naujus įgaliojimus vertinimo srityje, taip pat skatinant jos bendradarbiavimą su kitomis Europos agentūromis, pavyzdžiui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ar Europos ombudsmenu. Be to, reikėtų didinti minėtos agentūros savarankiškumą vyriausybių atžvilgiu ir užtikrinti EESRK dalyvavimą atstovaujant pilietinei visuomenei.

3.8.   Siekdama užtikrinti sėkmingą Stokholmo programos įgyvendinimą, Komisija siūlo penkiomis pagrindinėmis gairėmis pagrįstą metodą, kuriam EESRK pritaria: 1 tinkamas teisingumo ir vidaus reikalų politikos integravimas į kitas ES politikos sritis; 2 atotrūkio tarp Europos lygmeniu priimamų teisės normų ir jų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu mažinimas bei konkrečių priemonių vystymas; 3 Europos teisės aktų kokybės ir poveikio gerinimas; 4 geresnis priimtų priemonių ir įsteigtų agentūrų vertinimo panaudojimas; 5 tinkamų finansinių priemonių užtikrinimas.

3.9.   EESRK toliau labai aktyviai bendradarbiaus vertinant Europos politikos kokybę ir pridėtinę vertę, jos poveikį pagrindinėms teisėms ir proporcingumo principui, taip pat poveikį etiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

3.10.   Komitetas gali ir toliau prisidėti įgyvendinant Europos vertinimo strategiją, kurios tikslas – siekti geresnės teisėkūros, įvertinti Europos teisinės sistemos kokybę ir tinkamą administravimą bei šioje srityje priimtų teisinių normų taikymą ir poveikį.

3.11.   Pagal Stokholmo programą Europos Sąjunga turi prisiimti griežtesnius ir aiškesnius įsipareigojimus dėl užsibrėžtų tikslų ir uždavinių. Komitetas rekomenduoja apibrėžti pagrindinius rodiklius ir sudaryti pradinį sąrašą uždavinių, kuriuos reikės įvykdyti ir kurie padės objektyviai įvertinti pasiektą pažangą įgyvendinant šią programą ir ją baigus.

3.12.   EESRK pritaria pasirinktoms veiklos kryptims, tačiau rekomenduoja aiškiau nurodyti programos prioritetus į juos įtraukiant su finansine parama susijusius įsipareigojimus.

3.13.   EESRK pripažįsta, kad daugybė Europos Tarybos rezoliucijų ir rekomendacijų dėl tinkamo ir veiksmingo teisingumo vykdymo yra svarus indėlis, ir ragina Komisiją jas įtraukti į būsimus civilinės ir baudžiamosios teisenos aktus Europos Sąjungoje (9).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.   Puoselėti asmenų teises. Teisių Europa ir teisinė valstybė

4.1.1.   1948 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, skelbianti bendros principų ir vertybių sistemos universalumą, 1950 m. Romoje pasirašyta Europos žmogaus teisių konvencija, prie kurios prisijungė visos valstybės narės, ir Europos žmogaus teisių teismas yra pagrindas ir garantija, kad šių principų laikomasi visoje ES teritorijoje.

4.1.2.   Į ES pagrindinių teisių chartiją įtraukta naujų teisių, kurių Europos žmogaus teisių konvencijoje nebuvo. Ši Chartija sustiprins pagrindinių asmenų teisių apsaugos teisinį tikrumą, ji bus taikoma Europos institucijoms ir valstybėms narėms, visų pirma įgyvendinant Bendrijos teisės aktus.

4.1.3.   Teisė į laisvą asmenų judėjimą – tai viena pagrindinių Europos pilietybės teisių. Kontrolės prie Šengeno erdvės vidaus sienų panaikinimas ir judėjimo bei apsigyvenimo joje laisvė yra vienas didžiausių laimėjimų per pastaruosius dešimtį Europos integracijos metų.

4.1.4.   Vis dėlto EESRK norėtų išreikšti susirūpinimą dėl to, kad didelėje ES dalyje pasinaudoti šia teise vis dar trukdo įvairios kliūtys ir barjerai. Komiteto nuomone, Direktyva 2004/38 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje perkelta netinkamai. Komisija (10), Europos Parlamentas ir daugelis ekspertų savo ataskaitose perkėlimą įvertino kaip nepakankamą. Be to, nesilaikyta nustatytų terminų (11).

4.1.5.   EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl geresnio minėtos direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo gairių. Bet kokia nacionalinių valdžios institucijų pagrindinei laisvo asmenų judėjimo teisei taikoma išimtis ar leidžianti nukrypti nuostata turi būti aiškinamos ribotai ir visiškai laikantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos (12). Būtina gerinti pasienio darbuotojų darbo ir socialinių teisių apsaugą, kaip Komitetas siūlė įvairiose nuomonėse (13).

4.1.6.   EESRK priėmė keletą nuomonių (14) dėl geresnės vaiko teisių apsaugos norėdamas paskatinti ES laikytis tarptautinių sutarčių ir pareikalauti įgyvendinti strategiją, kad valstybės narės nedelsdamos pradėtų vykdyti Europos ir tarptautiniu lygmeniu vaiko teisių srityje prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma apibrėžtus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

4.1.7.   EESRK nori pabrėžti pagarbos įvairovei ir pažeidžiamų asmenų apsaugos svarbą. Su sunkumais, atsirandančiais dėl įvairovės, susiduria įvairios mažumos (pvz., romai) ir daugelis iš imigrantų kilusių asmenų.

4.1.8.   Siekdamas sustiprinti teisės aktus prieš diskriminaciją, Komitetas neseniai priėmė įvairių nuomonių, kuriose siūlė tobulinti kovos su diskriminacija (15), rasizmu, smurtu, homofobija ir ksenofobija priemones. Pilietinė visuomenė gali atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrindama tinkamą praktinį Bendrijos teisės aktų taikymą.

4.1.9.   Įsigaliojus Pagrindinių teisių chartijai, Europos Sąjunga turės naują teisinį darbo ir socialinių teisių apsaugos pagrindą. Ateityje Komitetas imsis naujų iniciatyvų, kad būtų įgyvendinama Europos politika, sustiprinanti šių teisių apsaugą, ir siūlo Europos Komisijai darbo ir socialines teises įtraukti tarp savo prioritetų.

4.1.10.   ES rengia saugumo ir sienų kontrolės politiką, paremtą naujų technologijų ir informacinių sistemų naudojimu. Reikia atsižvelgti į etines ir teisines šios politikos pasekmes asmens duomenų ir privatumo apsaugai.

4.1.11.   EESRK mano, kad organizuota pilietinė visuomenė, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis ir Europos valdžios institucijomis, atsakingomis už duomenų apsaugą ir tarpininkavimą, galėtų dalyvauti įvertinime, kad būtų užtikrintas duomenų tvarkymo tikslo, proporcingumo, teisėtumo, saugumo ir konfidencialumo principų laikymasis.

4.1.12.   Daugelyje konsultacijų su Europos pilietine visuomene paaiškėjo, kad judėjimo laisvei taikomos neadekvačiai griežtos saugumo priemonės, pavyzdžiui, biometrinių duomenų ir radijo dažninio atpažinimo (RDA) technologijos naudojimas kelionės dokumentuose. Savo nuomonėje (16) Komitetas nurodė, kad RDA „nėra brandi technologija“ ir kad ji gali pažeisti žmonių pagrindines laisves.

4.1.13.   Stokholmo programoje turi būti numatyta, kad dėl spartaus minėtų technologijų vystymosi gali prireikti naujų politinių ir teisėkūros iniciatyvų pagrindinių teisių apsaugos srityje, visų pirma susijusių su asmens duomenų apsauga. Komisija turi vykdyti informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas supažindindama su teisėmis ir rizika, susijusia su informacinių technologijų naudojimu.

4.1.14.   Menkas dalyvavimas pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose parodė, kad daugelis europiečių nėra patenkinti savo pilietybės kokybe ir ES tam tikrų sričių politika. Komitetas remia Komisijos tikslą gerinti demokratinį gyvenimą ir skatinti aktyvų Europos piliečių dalyvavimą. Atsižvelgdamas į augantį valstybių narių piliečių abejingumą Bendrijos politikai, EESRK rekomenduoja imtis atitinkamų priemonių aktyviai Europos pilietybei skatinti. Komitetas pritaria tam, kad Europos Parlamento rinkimai būtų surengti gegužės 9 d. savaitę ir kad kandidatūros, rinkimų kampanijos bei programos būtų daugiau europinio nei nacionalinio pobūdžio.

4.1.15.   EESRK mano, kad būtina plėsti mūsų demokratijos pagrindą įtraukiant naujus piliečius, kurie turėtų vienodas teises ir pareigas. Su nacionaline ir Europos pilietybe susijusios teisės turi apimti plačią nacionalinio, etninio, religinio ar kultūrinio pobūdžio įvairovę, iš dalies atsirandančia dėl imigracijos.

4.1.16.   EESRK parengė konvencijai skirtą nuomonę (17) savo iniciatyva, kurioje siūloma suteikti Europos pilietybę trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikio gyventojo statusą. Komitetas siūlo ES institucijoms į šį pasiūlymą atsižvelgti Stokholmo programoje.

4.2.   Palengvinti piliečių gyvenimą. Teisės ir teisingumo Europa Užtikrinti teisę ir teisingumą pasauliui atviroje Europoje

4.2.1.   Teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas

4.2.1.1.   EESRK džiaugiasi pastangomis dėl tarpusavio pripažinimo, kuris išlieka kertinis Europos teisminės erdvės kūrimo akmuo. Tai turi derėti su kiekvienos valstybės narės teisminėmis tradicijomis ir užtikrinti laisvės ir atsakomybės erdvės stiprinimą. Sąjunga turi nustatyti pagrindinius bendruosius standartus. Kita vertus, visai priverstinei sistemai tiek bendrųjų standartų, tiek valstybių narių atžvilgiu turi būti taikomi teisiniai apribojimai siekiant pašalinti bet kokią piktnaudžiavimo galimybę. Standartai jokiu būdu neturi kenkti žmogaus teisėms ir laisvėms ir privalo užtikrinti pilietinių bei civilinių teisių apsaugą.

4.2.1.2.   Tarpusavio pripažinimo principas galėtų būti taikomas ir dar nereglamentuotoms sritims, pavyzdžiui, paveldėjimui ir testamentams, sutuoktinių turto režimui ir porų išsiskyrimo turtinėms pasekmėms, taip pat visoms kitoms ES piliečių kasdienio gyvenimo sritims. Tarpusavio pripažinimo principas turi būti taikomas visoms valstybėse narėse teisiškai pripažintoms civilinės partnerystės formoms.

4.2.1.3.   Kalbant apie civilinę teisę, egzekvatūros procedūra, pagal kurią valstybės narės taiko civilinio ir komercinio pobūdžio sprendimus, priimtus kitose valstybėse narėse, turi būti panaikinta, o tarpusavio pripažinimo principas turi būti pradėtas taikyti tose srityse, kuriose dar netaikomas. Kalbant apie baudžiamąją teisę, tarpusavio pripažinimo principas turi būti taikomas visais baudžiamojo proceso etapais. Tarpusavio pripažinimo principas taip pat turi būti taikomas nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos priemonėms ir teisių atėmimo atveju.

4.2.2.   Padidinti tarpusavio pasitikėjimą

4.2.2.1.   Siekiant padidinti teisminių sistemų tarpusavio pasitikėjimą, reikia stiprinti ir remti teisininkų mokymą parengiant bendras priemones. Reikia skatinti ir remti teismo pareigūnų keitimąsi informacija ne tik teisingumo forumo ir įvairių specialistų tinklų veiklos pagalba, bet ir įdiegiant į „Erasmus“ panašią sistemą. Siekiant pagerinti komunikaciją ir keitimąsi gerąja patirtimi, reikėtų sustiprinti Europos teisingumo forumą.

4.2.2.2.   Būtina toliau stiprinti tarpusavio pasitikėjimą tvirčiau remiant, ypač finansiniu požiūriu, teisininkų profesinio tobulinimosi programas ir plečiant specialistų tinklus. Reikia ne tik taikyti minėtas priemones, bet ir keistis gerąja patirtimi ir kurti novatoriškus teisingumo modernizavimo projektus.

4.2.3.   Palengvinti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą yra prioritetas

4.2.3.1.   Baudžiamosios teisės srityje Europos lygiu vykdomi veiksmai siekiant gerinti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą turėtų būti sutelkti ne tik į terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ir ES finansinių interesų pažeidimus, bet ir į žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimo atvejus. Dėl vis didėjančio valstybių narių piliečių judumo ES teritorijoje jie susiduria su diskriminacija ir išnaudojimu tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbo vietoje.

4.2.3.2.   Europos Sąjunga turės sustiprinti esamas teisminės pagalbos priemones, sutelkti elektroninius išteklius (e. teisingumas) (18) tais atvejais, kai to reikia, ir ypač stengtis suteikti piliečiams daugiau galimybių teismuose naudotis vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis. Taip pat reikės dėti pastangas supaprastinti aktų ir dokumentų legalizavimo formalumus. Be to, reikės pagerinti paramą nusikaltimų aukoms, visų pirma tarptautinių bylų atveju.

4.2.4.   Teisininkų vaidmuo remiant ekonominę veiklą

4.2.4.1.   Reikia pagerinti teismo sprendimų vykdymą, pirmiausia sukuriant Europos banko sąskaitos arešto procedūrą. Teikiant būsimuosius teisės aktų pasiūlymus bus galima naudotis darbais, kuriais siekiama sukurti bendrą sutarčių teisės sistemą, ir galės būti sukurti sutarčių pavyzdžiai, o neprivaloma Europos sistema („28-asis režimas“) galėtų būti įgyvendinta aiškiai apibrėžtose vidaus rinkos srityse. Reikia tęsti draudimo sutarčių ir bendrovių teisės srityse taikomų teisės aktų derinimą.

4.2.4.2.   Europos teisingumo erdvė turi ne tik remti tinkamą ekonomikos veikimą vidaus rinkoje, bet ir skatinti ūkio subjektus prisiimti įsipareigojimus visuomenei ir darbuotojams, ypač krizės metu. Finansų ir ekonomikos krizės metu svarbu stiprinti valstybių, ūkio subjektų ir piliečių solidarumo saitus, gerbti piliečių orumą ir teises.

4.2.5.   Sustiprinti ES tarptautinį vaidmenį teisingumo srityje

Prioritetą reikia teikti teisinės valstybės visame pasaulyje puoselėjimui, ypač kaimyninėse šalyse ir tose šalyse, su kuriomis ES turi bendrą ekonominę, socialinę ir saugumo programą, taip pat reikia iš esmės sustiprinti teisminės pagalbos ir bendradarbiavimo priemones, kurias ES naudoja plėtodama ryšius su trečiosiomis šalimis.

4.3.   Saugi Europa Atviros ir savo piliečius saugančios Sąjungos reglamentavimo sistema ir principai

EESRK pritaria ES vidaus saugumo strategijos parengimui ir mano, kad šiame procese turi dalyvauti platus spektras viešojo ir privataus sektoriaus suinteresuotojų subjektų (19). Pilietinės visuomenės dalyvavimas užtikrins tolerancija, dialogu ir bendradarbiavimu pagrįsto požiūrio pranašumą prieš išskirtį, baimę ir nepasitikėjimą kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių piliečiais. Taip pat bus užtikrinta laisvių ir pagrindinių teisių apsauga, kadangi priėmus kontrolės ir priverstines priemones, kurios nesant demokratiškos pilietinės visuomenės gali virsti diskriminacijos ir išnaudojimo įrankiu, jos tampa pažeidžiamesnės. Vidaus saugumo strategiją reikėtų papildyti ES Europos teisminių sistemų veikimo vertinimo strategija.

4.3.1.   Sustiprintos priemonės

4.3.1.1.   Policijos bendradarbiavimas turi apimti policijos darbuotojų profesinį tobulinimąsi ir mokymą. ES pagrindinių teisių agentūra pastebėjo, kad šiurkštus ir agresyvus policijos pajėgų elgesys yra svarbus diskriminacijos šaltinis. Norint užkirsti kelią šiam reiškiniui, reikia imtis kovos su tokiu elgesiu veiksmų ir susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ugdant policijos pajėgas (20).

4.3.1.2.   Vidaus saugumui užtikrinti reikalingų technologinių išteklių telkti negalima kartu su piliečiais ir pilietine visuomene neužtikrinus skaidraus ir atsakingo jų naudojimo.

4.3.2.   Veiksminga politika

4.3.2.1.   Tarpvalstybinių nusikaltimų srityje vienas iš prioritetų turėtų būti teisių į gynybą stiprinimas išplečiant bendras minimalias garantijas, susijusias su nekaltumo prezumpcijos apsauga bei kardomuoju kalinimu (kalinimo trukmė ir pagrindų peržiūra). Kovos su nusikalstamumu priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Šios iniciatyvos turi būti planuojamos numatant atitinkamus išteklius, pavyzdžiui, sukuriant veiksmų planą, bei stebimos, ypatingą dėmesį skiriant tam, kas iki šiol kėlė problemų (elgesys su asmenimis, įtariamais teroristine veikla).

4.3.2.1.1.   Sienų kontrolės ir stebėjimo klausimu, konkrečiau – kalbant apie asmenų ir pažeidžiamų grupių apsaugą, valstybėms narėms tenkantys pagrindinės gelbėjimo jūroje prievolės turi būti svarbesnės už jūrų sienų kontrolės ir priežiūros reikalavimus.

4.3.2.1.2.   Bendra Europos Šengeno viza, jei įmanoma, išduota bendros konsulinės įstaigos, gali užtikrinti vienodą požiūrį į visus jos prašančius asmenis. Tačiau pamažu reikės atsisakyti prielaidos dėl rizikos, susijusios su pilietybe, ir pereiti prie asmens rizikos vertinimo (teigiamo vertinimo) siekiant užkirsti kelią vizos prašančių asmenų išnaudojimui ir diskriminacijai.

4.3.3.   Bendri tikslai

4.3.3.1.   Vidaus saugumo strategijoje daugiausia dėmesio reikia skirti grėsmei, kuriai iki šiol skirta nepakankamai dėmesio. Atskiru prioritetu turi tapti aktyvios kovos su neapykanta, rasizmu, ksenofobija ir antisemitizmu priemonės. Taikomos priemonės turi būti skirtos ne tik saugumui užtikrinti, jos turi apimti ir ekonomikos, socialinę, kultūros bei švietimo sritį ir būti naudojamos prevencijai.

Vidaus saugumo strategijoje svarbiausias vaidmuo turi būti skiriamas skaidrumui ir kovai su korupcija, reiškiniui, kuris griauna piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratijos procesu nacionaliniu bei Europos lygiu.

4.3.3.2.   Kad sumažintų terorizmo grėsmę, ES turi intensyviau skatinti Europos kultūrų ir religijų dialogo modelius, kurie padėtų užkirsti kelią bendruomenių, grupių ir organizacijų izoliacijai ir radikalėjimui Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Vidaus saugumo priemonės, kad ir kokios veiksmingos būtų, yra skirtos terorizmo padariniams, o ne priežastims spręsti. Todėl visos Europos mastu būtina užmegzti dialogą, kuris padėtų nustatyti tokius modelius, kad ES galėtų juos aktyviai propaguoti bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

4.4.   Dinamiška imigracijos politika

4.4.1.   Imigracijos politikos įgyvendinimas bus vienas svarbiausių artimiausių metų prioritetų, paremtų Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte iškeltais tikslais. Vienas iš Komisijos apibrėžtų prioritetų – visuotinio požiūrio į imigraciją stiprinimas.

4.4.2.   ES turi aktyviau vystyti dialogą ir bendradarbiavimą su kilmės šalimis. EESRK pasiūlė (21), kad ES plėtodama išorės politiką skatintų sukurti tarptautinį teisinį pagrindą migracijos klausimu, kuris būtų paremtas Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Pilietinių ir politinių teisių paktu ir Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu. Į šį tarptautinį teisinį pagrindą reikėtų įtraukti pagrindines TDO konvencijas ir Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurios ES valstybės narės dar nėra ratifikavusios, nors EESRK yra priėmęs nuomonę savo iniciatyva (22), kurioje rekomenduoja šią konvenciją ratifikuoti.

4.4.3.   Kad Europos imigracijos politika galėtų prisidėti prie kilmės šalių vystymosi, ES ir kilmės šalių sutartys turi būti sudaromos remiantis abipusiu interesu ir gerbiant imigrantų teises. Komitetas mano, kad susitarimai dėl judumo turėtų padėti išvengti protų nutekėjimo ir išlaikyti pusiausvyrą. Kad apykaitinė imigracija būtų teigiamai susijusi su vystymusi, reikalingi lankstesni teisės aktai, susiję su priėmimu ir ilgalaikio gyventojo statusu, kurie sudarytų palankias sąlygas savanoriškam imigrantų grįžimui neprarandant nuolatinės gyvenamosios vietos teisės.

4.4.4.   Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis neturėtų apsiriboti vien tik neteisėta imigracija, grąžinimu ir sienų kontrole (kad ir kokios svarbios jos būtų); minėtuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgiama į visų šalių interesus: imigrantų (gerbiant jų pagrindines teises ir teisingai su jais elgiantis), kilmės šalių (užtikrinant teigiamą emigracijos poveikį jų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi) ir Europos priimančių bendruomenių.

4.4.5.   EESRK nuomone, vienas silpniausių visuotinio požiūrio į migraciją aspektų yra tas, kad Europos Sąjungai sunku pereiti nuo bendro pobūdžio politinių kalbų prie konkrečių teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų pagrįstos Bendrijos metodu ir atitiktų sutartyse numatytas kompetencijos sritis.

4.4.6.   Komitetas nepritaria teiginiui, kad Europos imigracijos politika turi būti paremta apykaitine imigracija. Be abejonės, dalis migracijos projektų bus laikini ir kai kuriais atvejais apykaitinio pobūdžio, tačiau patirtis rodo, kad daugelis migracijos projektų yra nuolatiniai ir ilgalaikiai, todėl Europos politika ir teisės aktai turėtų skatinti pagarbą žmogaus teisėms, užtikrinti imigrantų teisinio statuso saugumą, integraciją ir šeimų susijungimą.

4.4.7.   Neseniai parengtoje savo nuomonėje (23) EESRK išreiškė požiūrį, kad „imigracijos politikoje ir teisės aktuose turi būti visiškai gerbiamos visų žmonių teisės, lygių galimybių ir nediskriminacijos principai“.

4.4.8.   EESRK nepritaria termino „nelegali imigracija“ vartojimui ir sutinka su kitų Europos institucijų nuomone, pavyzdžiui, Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos ir Europos Parlamento, kurie labiau linkę vartoti terminus „neteisėta imigracija“ ir „dokumentų neturintys imigrantai“, kad imigracija nebūtų klaidingai siejama su nusikalstamumu.

4.4.9.   Nors atvykimas į šalį be reikalingų dokumentų ir leidimo yra neteisėtas, atvykstantys žmonės nėra nusikaltėliai. Daugelyje žiniasklaidos priemonių ir politikų kalbose neteisėta imigracija siejama su nusikalstamumu, o tai neatitinka tikrovės ir skatina baimę bei ksenofobiją priimančiojoje valstybėje.

4.4.10.   EESRK pritaria Komisijai, kad pirmenybę reikia teikti garantijų ir teisių, numatytų Grąžinimo direktyvoje (Direktyva 2008/115), kuri įsigalios 2010 m. gruodžio mėn., įgyvendinimo nacionaliniu lygiu stebėsenai.

4.4.11.   Komitetas remia Komisijos pasiūlymą, kad Sąjunga turėtų „sukurti bendrus neteisėtų imigrantų, kurių išsiųsti negalima, priėmimo standartus“. Taip pat pritaria pasiūlymui dėl legalizavimo: „reikia gerinti valstybių narių keitimąsi informacija. Galima būtų sukurti su jo įgyvendinimu susijusias gaires“. Įteisinant atitinkamų asmenų padėtį turi būti atsižvelgiama, kiek jie įsitvirtinę socialiniu ir užimtumo požiūriu, kaip numatyta Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte.

4.4.12.   Neteisėtai esančių nelydimų nepilnamečių apsaugai turi būti numatyta konkreti Europos politika.

4.4.13.   Komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad Europos Sąjunga turi sukurti bendrą pagrindą – lanksčią priėmimo sistemą, pritaikytą prie nacionalinių darbo rinkų poreikių. Vis dėlto Komitetas mano, kad Europos teisės aktuose reikėtų vengti politikos, paremtos vien tik darbo rinkų poreikiais tam tikromis aplinkybėmis ar konkrečiu laikotarpiu, kadangi tuomet imigrantas tėra ekonominis vienetas, o ne asmuo, kuris turi teises ir kuriam reikalinga apsauga bei saugumas.

4.4.14.   Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti Europos dialogo platformą, kuri padėtų geriau valdyti darbo imigraciją ir kurioje dalyvautų darbdaviai, profesinės sąjungos, valstybių narių užimtumo įstaigos, įdarbinimo agentūros ir kiti suinteresuotieji subjektai. EESRK galėtų būti Europos institucija, kurioje būtų vykdoma šios platformos veikla, panašiai kaip Europos integracijos forumo atveju.

4.4.15.   EESRK ne kartą yra pabrėžęs, kad bendri Europos priėmimą reglamentuojantys teisės aktai turi sudaryti visuotinį ir horizontalaus pobūdžio teisinį pagrindą, o ne specialius sektoriams skirtus teisės aktus (24).

4.4.16.   Tačiau Komisija rengia įvairius pasiūlymus dėl atskiriems sektoriams skirtų direktyvų. Europos Vadovų Taryba neseniai priėmė Mėlynosios kortelės direktyvą  (25), kurioje numatyta pagreitinta ir lanksti priėmimo tvarka, taikoma tik „aukštos kvalifikacijos“ darbuotojams imigrantams ir jų šeimos nariams, o tai gali paskatinti diskriminaciją tarp „aukštos kvalifikacijos“ darbuotojų ir kitų (kuriems bus skirtos atskiros direktyvos). Be to, direktyva valstybėms narėms suteikiama gana didelė veikimo laisvė apibrėžiant ir nustatant mėlynąja kortele suteikiamas sąlygas ir teises.

4.4.17.   EESRK mano, kad Europos imigracijos teisės aktuose įtvirtintas sektorinis metodas turi būti papildytas horizontalaus pobūdžio bendra teisių sistema (Europos statusu), kuri užtikrintų pagarbą imigrantų teisėms ir laisvėms bei jų apsaugą Europoje neatsižvelgiant į jų profesinę kategoriją, teisinį statusą ar administracinę padėtį.

4.4.18.   Komisija parengė pasiūlymą priimti pagrindų direktyvą dėl imigrantų teisių, kurios Taryba kol kas nepriėmė. Dėl šio pasiūlymo priimti direktyvą Komitetas parengė nuomonę (26) ir tikisi, kad į ją bus atsižvelgta Tarybai vykdant savo darbą.

4.4.19.   EESRK išnagrinės Komisijos pasiūlymą priimti Imigracijos kodeksą, kuriuo imigrantams Europoje būtų užtikrintos vienodos ir palyginamos teisės, tačiau nepritaria tam, kad būtų atšauktas pasiūlymas dėl pagrindų direktyvos, todėl ragina Tarybai pirmininkausiančias valstybes tęsti darbą kol bus priimta minėta direktyva.

Dėl šeimų susijungimo Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui, kuriame ji teigia, kad „po išsamių konsultacijų būtų galima numatyti galimybę peržiūrėti direktyvą“.

4.4.20.   EESRK tikisi, kad Komisija parengs trumpą žaliąją knygą siekdama aptarti būtinus minėtos direktyvos pakeitimus, kadangi dėl minimalistinio Direktyvos 2003/86 pobūdžio kai kurių šalių teisės aktuose gali būti nepakankamai užtikrinta trečiųjų šalių piliečių šeimų susijungimo teisė, kaip teigiama Komisijos ataskaitoje dėl šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę (27).

4.4.21.   Komitetas tvirtai įsipareigojęs skatinti integraciją ir jau parengė įvairių nuomonių savo iniciatyva, kuriose ragina ES įgyvendinti iniciatyvią dvikryptę integracijos politiką, orientuotą ir į priimančiąją visuomenę, ir į imigrantus. Tai teigiamas požiūris į integraciją, kuris skiriasi nuo kai kurių valdančiųjų neigiamo požiūrio, pagal kurį integracija suprantama kaip nauja kliūtis lygybei ir nauja diskriminacijos priemonė.

4.4.22.   Kaip teigia Komisija, daugiau pastangų turi dėti ne tik ES, valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, bet ir priimančioji visuomenė bei patys imigrantai. Bendradarbiaujant Europos Komisijai ir EESRK, neseniai sukurtas Europos integracijos forumas. Tai platforma, skirta pilietinės visuomenės ir imigrantų organizacijų dalyvavimui Europos integracijos skatinimo politikoje.

4.4.23.   EESRK pritarė pasiūlymui sukurti atvirąjį integracijos koordinavimo metodą ir įsipareigoja prisidėti prie jo įgyvendinimo naujomis savo nuomonėmis. Komisija numato, kad „galėtų būti sukurtas bendras koordinavimo mechanizmas, kuriuo remiantis būtų galima skatinti valstybių narių veiksmus, įgyvendinamus pagal bendrą nuostatų sistemą“, kartu nustatant gerąją patirtį, parengiant rodiklius, susiejant jį su kitomis politikos sritimis ir įtraukiant pilietinę visuomenę pasinaudojant Europos integracijos portalu ir forumu.

4.4.24.   Forumas taip pat gali padėti įvertinti patirtį, sukurti rodiklius ir integraciją susieti su kitomis ES politikos sritimis.

4.5.   Prieglobstis. Bendra ir solidari erdvė

4.5.1.   Europa turi būti pasirengusi deramai priimti prieglobsčio prašančius asmenis taikydama jų apsaugą užtikrinančius teisės aktus ir vykdydama solidaresnę politiką. Daugelis asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, prie išorės sienų atsiduria neteisėtai. Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad jie galės pateikti prašymą dėl apsaugos ir kad prašymas bus išnagrinėtas vadovaujantis tarptautiniais susitarimais ir Bendrijos bei nacionaliniais teisės aktais.

4.5.2.   Pastaraisiais metais Komitetas parengė keletą nuomonių dėl bendros prieglobsčio sistemos sukūrimo (28). Bendra Europos prieglobsčio sistema (BEPS) turi būti įgyvendinama užtikrinant aukštą kokybę ir nesumenkinant tarptautinių apsaugos standartų. Derinimas jokiu būdu neturėtų būti naudojamas dabartiniam valstybių narių apsaugos lygiui sumažinti, jis turėtų būti vykdomas siekiant patobulinti tų valstybių narių, kurių apsauga yra nepakankama, teisės aktus.

4.5.3.   Norint sukurti BEPS teisės aktus reikia derinti valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant. Šis bendradarbiavimas ir solidarumas sustiprės įsteigus Komisijos pasiūlytą Europos prieglobsčio paramos biurą (EPPB), kuriam EESRK pritaria.

4.5.4.   Nauji teisės aktai prieglobsčio prašytojams turi suteikti galimybę patekti į darbo rinką ir mokytis, juose turi būti pripažintas specializuotų NVO vaidmuo ir joms suteikta laisva prieiga prie visų su jų veikla susijusių procedūrų ir vietų.

4.5.5.   Dublino reglamento nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos, kad prieglobsčio prašytojas turėtų galimybę pasirinkti šalį, kuriai teikti prašymą atsižvelgiant į humanitarinius aspektus ir giminystės, kultūrinius bei socialinius ryšius.

4.5.6.   Dėl prieglobsčio prašymų priimti sprendimai galės būti apskundžiami, o skundai turės turėti sustabdomąjį poveikį vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika.

4.5.7.   Įvairiose ES valstybėse narėse prieglobsčio prašytojai ir neteisėti imigrantai paprastai vis dar laikomi sulaikymo centruose. EESRK tokiai praktikai nepritaria ir mano, kad uždarymas sulaikymo centruose turi būti išimtinė priemonė.

4.5.8.   EESRK laikosi nuomonės, kad pagarba žmogaus teisėms yra būtina sąlyga pasirašant readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir nepritaria tam, kad ES ar valstybės narės sudarytų grąžinimo ar sienų kontrolės susitarimus su šalimis, kurios nepasirašė pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių gynimo teisinių priemonių.

4.5.9.   Komiteto nuomone, reikia stiprinti Europos vidaus finansinį solidarumą prieglobsčio srityje, o šiuo tikslu reikės išplėsti ir pertvarkyti Europos pabėgėlių fondą.

---

(1)  Buvęs pirmininko pavaduotojas F. Frattini pareiškė, kad įgyvendinta tik 53 proc. tikslų.

(2)  Europos imigracijos ir prieglobsčio paktas, Europos Sąjungos Taryba, Briuselis, 13440/08, 2008 m. rugsėjo 24 d.

(3)  Europos vidaus reikalų politikos ateities patariamosios grupės („Ateities grupės“) ataskaita Freedom, Security, Privacy: European Home Affairs in an Open World, 2008 m. birželio mėn.

(4)  http://ec.europa.eu/justice_home/news/consulting_public/news_consulting_0001_en.htm.

(5)  COM(2009) 262 galutinis.

(6)  2009 m. rugsėjo 4 d. Nuomonė dėl Pagarbos pagrindinėms teisėms Europos imigracijos politikoje ir teisės aktuose. Pranešėjas L. M. Pariza Castaños (žr. šio Oficialaus leidinio 29 psl.).

(7)  OL C 318, 2006 12 23, p. 163.

(8)  OL C 218, 2009 9 11, p. 69.

(9)  Žr. „Europos Tarybos rezoliucijos ir rekomendacijos siekiant veiksmingumo ir sąžiningumo teisingumo srityje“ (CEPEJ(2003)7 rev., 2003 m. lapkričio 13 d.).

(10)  COM(2008) 840 galutinis.

(11)  2006 m. balandžio 30 d.

(12)  COM(2009) 313 galutinis.

(13)  OL C 228, 2009 9 22, p. 14 ir OL C 325, 2006 12 30, p. 43.

(14)  OL C 325, 2006 12 30, p. 65.

(15)  OL C 182, 2009 8 4, p. 19 ir OL C 77, 2009 3 31, p. 102.

(16)  OL C 256, 2007 10 27, p. 66.

(17)  OL C 208, 2003 9 3, p. 76.

(18)  2009 m. rugsėjo 30 d. EESRK nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos e. teisingumo strategijos link“. Pranešėjas J. Pegado Liz (OL C 318, 2009 12 23, p. 69).

(19)  OL C 318, 2006 12 23, p. 147 ir OL C 211, 2008 8 19, p. 61.

(20)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, 2009 m. The Stockholm Programme: A chance to put fundamental rights protection right in the centre of the European Agenda (Stokholmo programa. Galimybė pagrindinių teisių apsaugai skirti daugiausia reikšmės ES darbotvarkėje), p. 6–7.

(21)  OL C 44, 2008 2 16, p. 91.

(22)  OL C 302, 2004 12 7, p. 49.

(23)  OL C 218, 2009 9 11, p. 69.

(24)  OL C 286, 2005 11 17, p. 20.

(25)  Direktyva 2009/50/EB.

(26)  OL C 27, 2009 2 3, p. 114.

(27)  COM(2008) 610 galutinis.

(28)  OL C 204, 2008 8 9, p. 77, OL C 218, 2009 9 11, p. 78 ir EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, nustatančią būtinus standartus dėl asmenų, prašančių prieglobsčio valstybėse narėse, priėmimo (nauja redakcija). Pranešėja A. Le Nouail Marlière (OL C 317, 2009 12 23, p. 110.) EESRK nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija). Pranešėja A. Le Nouail Marlière (OL C 317, 2009 12 23, p. 115.).

---