18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/122

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

(COM(2009) 147 galutinis)

(2010/C 128/23)

Pranešėjas Frederik Adrian OSBORN

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsnio pirmąja pastraipa, 2009 m. balandžio 1 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Baltosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“

COM(2009) 147 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. spalio 13 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (lapkričio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę, 183 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir pasiūlymai

1.1.   Klimato kaita yra vienas didžiausių XXI amžiaus pasaulio iššūkių. Priemonės šiems pokyčiams sumažinti ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą yra svarbiausias prioritetas. Vis dėlto svarbu iš anksto rengtis prisitaikyti prie pokyčių, kurie jau yra neišvengiami.

1.2.   2007 m. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Po išsamių konsultacijų ir tolesnės šio dokumento analizės Komisija paskelbė baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“, dėl kurios EESRK buvo paprašytas pateikti savo nuomonę.

1.3.   Ankstesnėje savo nuomonėje (1) dėl žaliosios knygos EESRK rekomendavo sukurti visa apimančią Europos prisitaikymo strategiją kaip sistemą, apibrėžiančią veiksmus, kurių reikės imtis Europos, nacionaliniu ir kitų subjektų lygiu. Ši baltoji knyga siūlo būtent tokią sistemą ir bendrą požiūrį, kuriems pritaria ir Komitetas.

1.4.   Tačiau Komitetas mano, kad kai kurie Komisijos siūlomi veiksmai nėra pakankami spartūs ir konkretūs. Todėl Komitetas primygtinai ragina:

—	stiprinti vaidmenį koordinuojant Europos strategiją, apibendrinant nacionalinių prisitaikymo strategijų dokumentus,

—	sugriežtinti tolesnio strategijos vystymo grafikus, ypatingą dėmesį skirti tiems klausimams ir sritims, kuriems greičiausiai gali reikėti taikyti prisitaikymo priemones,

—	sukurti nepriklausomą aukšto lygio komitetą ar organą, kuris stebėtų, kaip Europoje vyksta prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo procesas ir atkreiptų visuomenės dėmesį į problemas, kurios sprendžiamos nepakankami greitai,

—	iš anksto imtis veiksmų apskaičiuoti, kiek išlaidų Europai reikės prisitaikymui prie klimato kaitos (plg. su pagirtinomis Komisijos pastangomis suskaičiuoti lėšas besivystančių šalių tokio pobūdžio poreikiams patenkinti),

—	intensyvinti bendradarbiavimą, bent jau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), o geriau tarptautiniu lygiu, kadangi prisitaikymas turi būti pasaulinės svarbos užmojis,

—	dėti daugiau pastangų įtraukti plačiąją ir pilietinę visuomenę į prisitaikymo veiksmų ir planų rengimą.

2.   Bendra informacija apie baltąją knygą

2.1.   Klimato kaita yra vienas didžiausių iššūkių, kuriuos pasauliui teks priimti XXI amžiuje. Priemonės šiems pokyčiams sumažinti apribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą turi būti svarbiausias klausimas visame pasaulyje ir artėjančiame JTBKKK susitikime, kuris įvyks Kopenhagoje. Vis tik labai svarbu negaišti laiko ir iš anksto rengtis prisitaikyti prie pokyčių, kurių išvengti nebepavyks.

2.2.   2007 m. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Po išsamių konsultacijų šiame dokumente pateiktais klausimais (tarp jų ir dėl Komiteto nuomonės) Komisija paskelbė baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“, dėl kurios Komiteto paprašyta pateikti nuomonę. Baltojoje knygoje atsispindi pakankamai daug Komiteto ankstesnės nuomonės nuostatų.

2.3.   Baltosios knygos įžangoje pripažįstama, kad pasaulio klimatas iš tikrųjų keičiasi ir sulauksime daugybės kitų pokyčių, dėl kurių rimtus padarinius patirs ne vienas sektorius, todėl juos reikėtų numatyti jau dabar. Niekas negali numatyti šių padarinių masto ir jų išplitimo geografijos – daug kas priklausys nuo to, kaip pasauliui pavyks sušvelninti klimato kaitos poveikį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Net ir turint didžiausią optimizmą keliančius švelninimo scenarijus, teks prisitaikyti prie didelių pokyčių ir juos reikėtų planuoti jau dabar.

2.4.   Baltojoje knygoje nurodoma keletas Europos regiono sektorių, kurie gali patirti didžiausius sukrėtimus:

—	žemės ūkis ir miškininkystė,

—	žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai, pakrančių ir jūrų ekosistemos,

—	infrastruktūra ir jos pažeidžiamumas dėl ekstremalių reiškinių ir kylančio jūros lygio,

—

turizmas,

—	žmonių ir augalų sveikata,

—	vandens ištekliai,

—	ekosistemos ir biologinė įvairovė.

2.5.   Baltojoje knygoje nurodoma, kad pačios veiksmingiausios strategijos bus tos, kurios skatins naudotis gamtos gebėjimu švelninti arba kontroliuoti poveikį, o ne vien tik sutelks dėmesį į fizinę infrastruktūrą. Joje daroma nuoroda į poveikio įvertinime pabrėžiamą žaliosios infrastruktūros metodą.

2.6.   Baltojoje knygoje teigiama, kad vargu ar individualus pavienių asmenų ir įmonių, patyrusių pokyčius, prisitaikymas pasiektų optimalių rezultatų. Joje numatytos prevencinės priemonės, kad būtų galima eliminuoti netinkamus veiksmus („netikusį prisitaikymą“) ir užtikrinti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos privalumus imantis verčiau skubios nei pavėluotos veiklos.

2.7.   Baltojoje knygoje pripažįstama, kad daugumą prisitaikymo priemonių reikės taikyti nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, tačiau taip pat nurodomas ir aiškus Europos vaidmuo sprendžiant tarpvalstybinės svarbos problemas ir problemas tuose sektoriuose, kurie turi gerai išvystytus europinio lygmens gebėjimus ir vykdo tokią veiklą, kad patys gali daryti didelę įtaką prisitaikymo procesui.

2.8.   Baltoji knyga siūlo dviejų veiklos etapų sistemą. Pirmuoju etapu (2009–2012 m.) siūloma ES ir valstybėms narėms imtis keturių ramsčių veiklos ir veiksmų pagal šias sritis:

—	tvirto žinių pagrindo sukūrimas,

—	prisitaikymo klausimo įtraukimas į pagrindines ES politikos sritis,

—	sugebėjimas naudotis įvairiomis politinėmis priemonėmis, kurios užtikrintų veiksmingą informacijos apie prisitaikymą sklaidą,

—	tarptautinio bendradarbiavimo prisitaikymo klausimais stiprinimas.

2.9.   Antrajam etapui, kuris prasidės 2013 m., numatyta išsamesnė prisitaikymo strategija, tačiau baltoji knyga nepateikia jokios informacijos apie galimas taikymo sritis.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.   Ankstesnėje Komiteto nuomonėje dėl baltosios knygos (NAT 368) EESRK rekomendavo sukurti visa apimančią Europos prisitaikymo strategiją kaip sistemą, apibrėžiančią veiksmus, kurių reikės imtis Europos, nacionaliniu ir kitų subjektų lygiu. Ši baltoji knyga siūlo būtent tokią sistemą, į kurią įtraukta pakankamai daug Komiteto ankstesnėse nuomonėse rekomenduotų nuostatų. Be jokios abejonės, visa tai ir bendrą baltojoje knygoje pareikštą požiūrį Komitetas vertina palankiai.

Vis dėlto kai kurių dalių tekstuose siūlomų priemonių forma nurodoma labai atsargiai. Keletą siūlomų priemonių dar reikėtų ištirti, apsvarstyti, įvertinti arba paremti. Nei viena priemonė nėra privalomojo ar įpareigojančio pobūdžio, taigi artimiausiu metu nėra jokių vilčių sulaukti šios srities teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, kad klimato kaitos poveikis darosi vis grėsmingesnis ir kad Europa turi imtis ryžtingesnio vaidmens, Komitetas mano, kad jai reikėtų sparčiau apsispręsti dėl griežtesnės strategijos ir sukonkretinti tikslus. Toliau šioje nuomonėje trumpai pateikiami pagrindiniai sugriežtintos strategijos elementai, į kuriuos, Komiteto manymu, Europa ir turėtų orientuotis.

3.2.1.   . Nors didesnė prisitaikymo prie klimato kaitos praktinės veiklos dalis turės būti vykdoma vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, Komitetas pritaria Komisijai, kad čia būtinas ir aktyvesnis Europos institucijų dalyvavimas. Taip yra dėl daugelio priežasčių:

—	galimų pokyčių ir jų poveikio analizei reikės didelių mokslinių tyrimų ir stebėsenos pastangų, kurios bus naudingos tik esant europinio lygmens bendradarbiavimui,

—	kai kurios kilsiančios problemos išplis už atskirų valstybių ribų ir joms išspręsti reikės suderintų pastangų,

—	įvairiems Europos regionams šis poveikis bus labai nevienodas, o kai kuriems skurdesniems regionams netgi labai skaudus, todėl naštą teks dalytis pasitelkiant sanglaudos ir kitus mechanizmus,

—	kai kurios svarbios Komisijos politikos sritys ir programos, atsižvelgiant į klimato kaitą, turės būti patikslintos, kad geriau atitiktų savo paskirtį, tarp jų BŽŪP ir struktūriniai fondai,

—	be Europos šalių, reikės padėti ir mažiausiai išsivysčiusioms pietinėms šalims, nes tikimybė joms nukentėti nuo klimato kaitos poveikio yra daug didesnė, o galimybės tinkamai prisitaikyti – menkesnės. Europos Sąjunga galėtų geriausiai koordinuoti visų Europos šalių pastangas šioje srityje,

—	be to, norint priimti iššūkį tinkamai ir laiku prisitaikyti prie artėjančių pokyčių mūsų klimato sąlygomis, Europos politiniams lyderiams reikės kartu imtis bendrų iniciatyvų, kurios peržengia vienos valstybės ribas.

Atsižvelgdamas į visas išvardytas priežastis, Komitetas visiškai pritaria tam, kad Europai reikia tvirtos prisitaikymo strategijos, ir ragina Komisiją ją vystyti ryžtingiau, sukonkretinti tikslus ir tai padaryti kuo skubiau.

Kadangi klimato kaitos pobūdis globalus, prisitaikymo programos turėtų taip pat būti rengiamos laikantis globalaus požiūrio, juo labiau kad klimato pokyčiai labiausiai palies mažiausiai išsivysčiusias, šiuo metu pažeidžiamiausias, šalis. Atsižvelgdama į tai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pradėjo plataus užmojo iniciatyvą, todėl, jei tik įmanoma, Europos sistemos ir programos turėtų būti tokio paties lygmens.

Rengiant Europos lygmens priemones, reikėtų imtis aktyvesnės nacionalinio, regionų ir vietos lygmens veiklos. Iš bendros informacijos apie baltąją knygą matyti, kad šiuo metu yra labai didelė vietos lygmens požiūrių įvairovė ir kad kai kurių valstybių narių pažanga analizuojant savo šalies padėtį ir vystant atitinkamas prisitaikymo strategijas yra daug didesnė nei kitų. Kad stimulas pradėti prisitaikymo procesą būtų didesnis, Komitetas siūlo šiuo metu naudingą iniciatyvą, pagal kurią Europoje būtų reikalaujama laikytis nacionalinėms prisitaikymo strategijoms skirtų vienodų parametrų ir grafikų.

3.2.2.   . Komisija siūlo dviejų etapų procesą, kurio pirmasis etapas apimtų 2009–2012 m. laikotarpį ir būtų skirtas žinių bazei stiprinti, prisitaikymo tikslui į pagrindines ES politikos sritis įtraukti, priemonėms vystyti ir tarptautinio bendradarbiavimo pastangoms stiprinti. Visiškai išsami prisitaikymo strategija būtų kuriama tik antrajame etape, nuo 2013 metų.

3.2.3.   Komitetui tokios dviejų etapų strategijos logika yra visiškai suprantama. Tačiau jam kelia nerimą tai, kad viskas gali vykti perdaug vangiai, o problemą reikia spręsti tuojau pat. Klimato kaitos poveikį jau ima justi ir Europos valstybės, ir kitos pasaulio šalys, pastarosios netgi stipriau. Net ir tuo atveju, jeigu po Kopenhagos susitikimo apie pastangas švelninti poveikį bus kuo plačiau paskelbta visam pasauliui, vis tik dar keletą dešimtmečių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje ir toliau didės, o klimato poveikis darysis vis stipresnis. Apie prisitaikymo priemones reikia galvoti jau dabar, o ne po kurio nors neapibrėžto laiko. Taip pat ir veiklą netinkamam vystymui ir investicijoms sustabdyti (vengiant „netinkamo prisitaikymo“) reikėtų pradėti verčiau greičiau negu vėliau.

3.2.4.   Todėl Komitetas primygtinai ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti analitiniam darbui, kuris bus atliekamas trejus metus ir bus skirtas patobulinti artimiausio laikotarpio (1–5 metų) poveikio prognozių metodus, o per tą laiką reikės imtis neatidėliotinų prisitaikymo priemonių. Kurių šalių pakrantės yra labiausiai pažeidžiamos ir reikalingos skubiausių apsaugos priemonių? Kur labiausiai gali trūkti vandens ir ką reikėtų daryti, kad to neatsitiktų? Kokie pavojai kyla sveikatai ir kaip tam geriau pasiruošti?

3.2.5.   Panašiai, Komisija turėtų kuo skubiau nustatyti rizikingiausias sritis, į kurias yra netinkamai investuota („netinkamas prisitaikymas“), ir nuspręsti, kaip būtų galima išvengti tokių klaidų. Vienu iš pavyzdžių galėtų būti sritys, kuriose labiausiai tikėtina potvynių grėsmė ir kuriose nuolat taikomos tam tikros priemonės.

3.2.6.   Pagrindinių institucijų gebėjimai analizuoti ir prognozuoti turi būti kuo skubiau tobulinami taip, kad jos galėtų teikti prasmingas konsultacijas tiems, kurie priima sprendimus svarbiais tokio pobūdžio klausimais. Taip pat būtina vykdyti i nuolatinę CO2 kiekio stebėseną įvairiuose būdinguose ES ir planetos vietose, stebėti klimato kaitą ir anglies dioksido kiekio atmosferoje poveikį klimatui.

3.2.7.   . Baltojoje knygoje pateikiamas siūlymas įsteigti dvi naujas Europos lygmens struktūras: Klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvinę grupę, kuri rūpintųsi bendradarbiavimu prisitaikymo klausimais, ir informacijos koordinavimo mechanizmą, kuris būtų naudojamas kaip IT priemonė ir duomenų apie klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą ir gerąją prisitaikymo veiklos patirtį bazė. Abu pasiūlymai, juos įgyvendinus, turėtų būti naudingi, vis dėlto Komitetas mano, kad patys savaime jie nesukurs matomumo ir politinio impulso, kurių reikia, kad prisitaikymo priemonės būtų įgyvendinamos ne atmestinai ir reikiamu tempu.

3.2.8.   Todėl Komitetas norėtų dar kartą pakartoti rekomendaciją, kuri buvo parengta teikiant pastabas dėl baltosios knygos, būtent: ES turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą stebėsenos tarnybą su nepriklausomu pirmininku, kuri sektų visos klimato kaitos strategijos (tiek prisitaikymo, tiek švelninimo) įgyvendinimo pažangą. Tokia nepriklausoma tarnyba turėtų reguliariai teikti viešas ataskaitas apie Europos daromą pažangą bei iš anksto įspėti, jei taikomų priemonių nepakanka įsipareigojimams vykdyti arba jei nėra tinkamai pasirengta prisitaikyti prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio.

3.2.9.   Dar prieš Komitetui pirmą kartą pateikiant tokią rekomendaciją, nepriklausomas klimato komitetas, susikūręs Jungtinėje Karalystėje, pateikė keletą drąsių rekomendacijų, kurios suaktyvino šios šalies veiklą, ir paaiškėjo, kad tokia tarnyba yra naudinga. Panašios tarnybos, įsteigtos Europos lygmeniu, vaidmuo būtų labai vertingas raginant to lygmens institucijas neapleisti veiklos.

3.2.10.   . Po Kopenhagos derybų išaiškėjo, kad Europa nedelsiant turi apsispręsti dėl fondų, kurių gali reikėti prisitaikymo (ir švelninimo) procesui besivystančiose šalyse paremti, ir dėl to, kiek lėšų tam turėtų skirti Europa. Komisija yra paskelbusi atskirą komunikatą (COM(2009) 475/3), kuriame apskaičiuota, kad iki 2020 m. besivystančių šalių finansiniai reikalavimai per metus sudarys 100 mlrd. eurų, ir jie bus skirti švelninimo ir prisitaikymo išlaidoms. Jame taip pat pateikti pasiūlymai, kokią šių lėšų dalį turėtų sudaryti indėlis iš Europos viešojo finansavimo šaltinių. Komitetas palankiai vertina šiuos savalaikius pasiūlymus ir ragina institucijas skubiai juos apsvarstyti, kad jais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti siekiant geriau įgyvendinti Kopenhagoje priimtus sprendimus.

3.2.11.   Visa tai suprantama, atsižvelgiant į Kopenhagos susitikimą, tačiau vis dėlto liūdina tai, kad iki šiol nėra aišku, kokios galėtų būtų prisitaikymo sąnaudos pačioje Europoje. Baltoji knyga šiek tiek nuvilia, nes joje pateikiama labai mažai tikslių skaičių apie galimas Europos prisitaikymo sąnaudas, o daugiau kalbama apie politinių prisitaikymo priemonių sąnaudų apskaičiavimą. Komitetas siūlo visų pirma kuo skubiau atlikti pradinį turimų išteklių, kurių gali prireikti Europai, įvertinimą. Toks bendras įvertinimas turėtų būti skeliamas į keletą dalių: išlaidas, kurių reikės didžiausio prioriteto uždaviniams įgyvendinti per artimiausius penkerius metu, ir kitas, vėlesnio laikotarpio išlaidas, kurios nereikalauja tokios didelės skubos. Atliekant įvertinimą reikėtų apsvarstyti, kokia dalis turėtų būti skirta privačiam sektoriui, kokią dalį reikėtų padengti draudimu ir kokioms sritims reikėtų skirti viešąsias lėšas. Taip pat reikėtų apsvarstyti, kokia viešųjų išlaidų dalis turėtų tekti nacionaliniam ir Europos biudžetui.

3.2.12.   Savaime suprantama, atlikti tokius skaičiavimus nėra lengva. Tačiau juk atliekami besivystančioms pasaulio šalims skirti skaičiavimai, vadinasi, galima apskaičiuoti ir išlaidas, kurių reikės pačiai Europai. Komitetas mano, kad visa tai turi būti atlikta kuo skubiau ir apimant daug platesnį nei pateikta baltojoje knygoje potencialių problemų ratą. Pasaulis žengia į neištirtą sritį ir išlaidų, skirtų prevencijai ir prisitaikymui, planai negali būti sudaromi remiantis praeityje įgyta patirtimi ar pasenusiais kriterijais, pagal kuriuos siūlomos apsaugos priemonės nuo gamtos nelaimių, išskyrus tokias, kurios nutinka vieną kartą per šimtmetį. Ateis laikas, ir visa tai, kas anksčiau nutikdavo kartą per šimtmetį, ims kartotis daug dažniau. Nepaprastos padėties planavimo kriterijai ir gairės, taip pat išlaidos prevencinėms priemonėms turės būti atitinkamai derinamos ir finansuojamos iš atitinkamų biudžeto lėšų.

3.2.13.   Kadangi klimato kaitos poveikis kasmet bus vis didesnis, didės prisitaikymui skiriamos išlaidos, kurios ilgainiui sudarys didžiąją viešojo ir privataus sektoriaus lėšų dalį, o draudimo įmokos ir mokesčiai gerokai išaugs. Visi iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad prisitaikymas, taip pat ir poveikio švelninimas gali turėti ir privalumų, kadangi skatina imtis atitinkamų priemonių skubiai, o ne delsti ir laukti, kol bus padaryta rimtų nuostolių.

3.2.14.   Kita vertus, jei priemonių bus imtasi laiku ir jos bus veiksmingai naudojamos su kitomis politinėmis priemonėmis, bent jau tam tikrais atvejais išlieka galimybė taikyti naudingas priemones, kurios pagerins atskiro regiono atsparumą ar sugebėjimą greitai atkurti klimato kaitos padarytą žalą, visa tai derinant ir su kitais politiniais tikslais. Labai svarbu kuo skubiau pradėti svarstyti šios galimos sinergijos klausimą ir pradėti rinkti duomenis apie visas sąnaudas, kurių gali prireikti prisitaikymui, kad jas būtų galima viešai apsvarstyti ir patikslinti.

3.2.15.   . Klimato kaita turės poveikio daugybei įvairių ekonomikos sektorių ir daugybei įmonių bei pavienių asmenų. Labai svarbu, kad toks poveikis būtų teisingai suprastas ir kad kiekvienas, kuris jaučia pareigą, dalyvautų vykdant pertvarką, kuri bus reikalinga tokiam poveikiui įveikti. Šiuo metu, svarstant klimato kaitos klausimus su visuomene, dėmesys visų pirma skiriamas klausimui, ko galėtų imtis atskiri individai, grupės ar organizacijos, kad savo sprendimais sušvelnintų padėtį, susijusią su jų kasdieniu gyvenimu ir verslu.

3.2.16.   Tačiau vis dėlto netrukus reikės aktyvesnio visuomenės dalyvavimo, nes jiems teks spręsti juos asmeniškai liečiančias prisitaikymo problemas, pavyzdžiui:

—	kur gyventi, dirbti ir atostogauti keičiantis įprastiems klimato modeliams,

—	kokia turėtų būti ilgaamžių medių ir miškų miškotvarka nuolat kintančiomis klimato kaitos nulemtomis sąlygomis,

—	kokius augalus ir medžius reikėtų sodinti soduose, kad jie gerai augtų pakitusiomis sąlygomis, ir kaip būtų galima išsaugoti kultūrinį kraštovaizdį visoje Europoje,

—	kaip gali pakisti pavojų sveikatai pasiskirstymas ir kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis,

—	kaip gali tekti pakeisti mūsų maistą ir maitinimosi įpročius.

Ne mažiau svarbu, kad plačioji visuomenė ir labiausiai nukentėjusios grupės turėtų visą naujausių tyrimų informaciją apie tai, kokio poveikio galima tikėtis vykstant klimato kaitai ir kokie pokyčiai dar laukia ateityje. Tuo pačiu žmonėms ir ypač labiausiai nukentėjusioms grupėms reikės pagalbos, kad jie žinotų ir mokėtų pasinaudoti prisitaikymui skirtomis priemonėmis kiekvienas pagal savo sugebėjimus. Europa galėtų daug nuveikti skatinant tokio pobūdžio viešą dialogą ir skleidžiant informaciją. Komitetas primygtinai prašo Komisijos šiam klausimui ir toliau skirti daug dėmesio.

---

(1)  OL C 120, 2008 5 16, p. 38

---