18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/18

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl tolesnių tvaraus vystymosi strategijos perspektyvų

(tiriamoji nuomonė)

(2010/C 128/04)

Pranešėjas Ernst Erik EHNMARK

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. kovo 18 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Tolesnių tvaraus vystymosi strategijos perspektyvų

(tiriamoji nuomonė).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. spalio 13 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (2009 m. lapkričio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 178 nariams balsavus už, 21 – prieš ir 18 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina kas dvejus metus rengiamą Komisijos ataskaitą dėl ES tvaraus vystymosi strategijos (1). Komisijos ataskaita suteikia pagrindą tęsti diskusijas dėl tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimo ES.

1.2.   EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kad kitam laikotarpiui skirtoje strategijoje prioritetas turėtų būti teikiamas veiksmams keturiose pagrindinėse srityse: mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, biologinės įvairovės, vandens ir kitų gamtinių išteklių apsaugos, socialinės aprėpties propagavimo ir tvaraus vystymosi tarptautinio aspekto stiprinimo. Vis dėlto Komitetas apgailestauja, kad Komisija toliau neplėtojo analizės ir nepateikė konkrečių pasiūlymų dėl tikslų, grafiko ir veiksmų šiose srityse.

1.3.   Nepaisant tam tikros nedidelės pažangos, visiškai akivaizdu, kad tokia, kokia ji yra dabar, ES tvaraus vystymosi strategija savo tikslų nepasieks.

1.4.   Kad ES tvaraus vystymosi strategija būtų veiksminga, jai reikalinga visiškai nauja valdymo struktūra, apimanti tinkamą personalą, biudžetą bei mechanizmus, kuriais būtų galima kontroliuoti strategijos įgyvendinimą.

1.5.   EESRK pasigenda didesnio koordinavimo pačioje Komisijoje, galbūt būtų naudinga turėti už koordinavimą atsakingą Komisijos narį. Be to, Komitetas rekomenduoja įsteigti aukšto lygmens nepriklausomą komitetą, kurio užduotis būtų reguliariai atlikti tvaraus vystymosi pažangos stebėseną ir institucijoms teikti viešas rekomendacijas dėl žingsnių, kurie galėtų būti svarbūs siekiant tolesnės pažangos.

1.6.   Komitetas ragina Tarybą ir Komisiją padaryti ES tvaraus vystymosi strategiją netiesiogine visų ES politikos sričių strategija. Visomis kitomis trumpesnio laikotarpio ES strategijomis būtina siekti įgyvendinti būsimos ES tvaraus vystymosi strategijos tikslus. Dauguma politinių priemonių, dėl kurių šiuo metu priimami sprendimai, turės poveikį ateinančiais dešimtmečiais. Trumpalaikio poveikio priemonės neturi sumažinti būsimų kartų vystymosi galimybių.

1.7.   Šioje nuomonėje EESRK kalba apie būtinybę geriau suderinti Lisabonos strategiją ir tvaraus vystymosi strategiją. Rengiant naują Lisabonos strategiją arba strategiją po 2020 m. Komisiją reikėtų paraginti aiškiai nurodyti, kaip strategijoje siūlomais veiksmais bus remiamas ilgalaikis perėjimas prie tvaresnių vystymosi modelių ir kaip bus remiami konkretūs tvaraus vystymosi strategijos tikslai. Pažymėtina, kad šios dvi svarbios strategijos iš dalies sutampa. Panašiai turėtų būti nurodoma, kaip būsimos finansinės perspektyvos, struktūriniai fondai, BŽŪP, bendrosios MTTP programos ir visos kitos svarbios ES lygmens strategijos ir programos remia tvaraus vystymosi strategijos tikslus ir uždavinius.

1.8.   Dabartinis BVP nebegali būti laikomas pagrindiniu politikos formavimo kriterijumi. Pažanga ir žmonių gerovė turėtų būti matuojamos kitaip nei iki šiol. EESRK tvirtai remia tolesnį pažangos rodiklių, apimančių ne tik BVP, kūrimą ir taikymą. Šiomis aplinkybėmis reikalinga ir diskusija apie tai, kokias vertybes ES norėtų skatinti.

1.9.   Tvaraus vystymosi sąlyga – paprastų piliečių įsipareigojimai ir pastangos. Siekiant tokių įsipareigojimų būtinas aktyvus socialinių partnerių ir visos organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas.

1.10.   Taip pat reikia prisiimti politinę atsakomybę už sėkmingą tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimą. Tai pasakytina tiek apie Europos, tiek nacionalinį ar vietos lygmenį, aiškus vaidmuo turi tekti Europos Parlamentui. Komitetas rekomenduoja sukurti mechanizmą, kurį naudodama Komisija galėtų įvertinti valstybių narių padarytą pažangą taikant suderintus rodiklius ir kiekvienai šaliai pateikti konkrečias rekomendacijas dėl svarbiausių klausimų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Toks mechanizmas galėtų būti sukurtas pagal Lisabonos darbotvarkės pažangai stebėti sėkmingai taikomo mechanizmo pavyzdį.

1.11.   EESRK apgailestauja, kad Komisija prieš rengdama savo pasiūlymus nesikonsultavo dėl savo ataskaitos su EESRK ir kitomis organizacijomis, nors 2006 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose ji buvo raginama tą daryti. Ne mažiau svarbu būtų buvę išgirsti pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę. Komitetas sustiprino savo integracinius gebėjimus tvaraus vystymosi srityje prieš trejus metus įsteigęs Tvaraus vystymosi observatoriją, o šis organas savo ruožtu reguliariai konsultuojasi su nacionalinėmis tvaraus vystymosi tarybomis. Komitetas rekomenduoja šį mechanizmą sistemingiau naudoti, kad būtų užtikrintas pilietinės visuomenės indėlis atnaujinant ir stebint tvaraus vystymosi Europoje pažangą.

1.12.   Ypač svarbu, kad šis mechanizmas būtų tinkamai ir laiku parengtas prieš kitą 2012 m. Rio de Žaneire įvyksiantį Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą tvaraus vystymosi klausimais.

2.   Komisijos komunikatas

Europos Komisijos komunikatas dėl tolesnės tvaraus vystymosi strategijos raidos (COM(2009) 400 galutinis, 2009 7 24) yra svarbus žingsnis į priekį. 2006 m. Europos Vadovų Tarybos sprendime be kita ko numatyta, kad strategija bus vertinama ir peržiūrima kas dveji metai. Deja, šiai peržiūrai lieka gana mažai laiko. Svarbūs duomenys, visų pirma statistiniai, bus pateikti tik spalio mėnesio antroje pusėje.

2.1.1.   Šiuo požiūriu EESRK nori priminti, kad būtent aiškių politinių signalų klausimas buvo dialogo su Komisija, Taryba ir Parlamentu leitmotyvas.

2.1.2.   Sprendimai dėl politinių signalų reikalauja gero pasirengimo. EESRK apgailestauja, kad Komisija nerado galimybės skirti daugiau lėšų šių metų tvaraus vystymosi politikos pagrindams parengti.

2.2.   Komisijos dokumente pateikiama daug vystymosi pavyzdžių iš septynių prioritetinių sričių ir kompleksinių temų. Šis būdas sveikintinas, nes taip parodoma, kam reikia teikti didesni prioritetą, ir kur reikalinga išsamesnė analizė.

2.3.   Iš šio dokumento aiškėja, kad nustatytieji poslinkiai, beveik be išimties, yra neigiami. Nors pastaraisiais metais buvo daug nuveikta klimato ir energetikos klausimais, rezultatai apskritai yra prasti. Transportas yra dar viena sritis, kurioje tvaraus vystymosi politika nepavyko pakeisti išlakų didėjimo tendencijos. Apskritai galima paminėti tik pavienių priemonių teigiamus pavyzdžius – vieną kitą perspektyvų teisės akto projektą ar novatorišką iniciatyvą, bet nuolatinės tendencijos, kuri pakeistų neigiamą raidą, nematyti.

2.4.   EESRK nenori komentuoti Komisijos atlikto kiekvienos politikos srities sisteminio vertinimo, bet norėtų pastebėti, kad Komisijos tekstas nuteikia ne itin džiugiai. Rezultatai paryškina rimtų politinių pastangų būtinybę tvaraus vystymosi srityje.

2.5.   Gamybos ir vartojimo tvarumui jau keletą metų teikiama didelė svarba. Vienas pavyzdžių – žaliavų naudojimas gamyboje: statistiniai duomenys rodo, kad ES ir JAV sunaudoja dvigubai daugiau žaliavų vienam produkto vienetui nei, pavyzdžiui, Japonija. Racionalizavus šią sritį būtų galima daug pasiekti.

2.6.   Komisija teikė ypatingą svarbą socialinio aspekto ir socialinių klausimų integravimui tiek į tvaraus vystymosi strategiją, tiek į kitas dabartines ES vystymosi strategijas (Lisabonos strategiją ir pan.) Šių pastangų svarbą galima iliustruoti faktu, kad daugiau nei 70 mln. europiečių gyvena skurde (pagal apibrėžtį, taikomą ir ES statistikos tarnybos). Svarbus klausimas – migracijos ir skurde gyvenančių žmonių skaičiaus raidos ryšys.

3.   Ar strategiją ištiko krizė?

3.1.   Jau greitai bus praėję 20 metų, kai Rio de Žaneiro konferencijoje buvo iškeltas tvaraus vystymosi tikslas. Šios konferencijos išvada buvo aiški ir įtikinama: patenkinti dabarties poreikius nerizikuojant, kad būsimos kartos nebegalės patenkinti savo poreikių. Po dešimt metų įvykusios Johanesburgo aukščiausiojo lygio susitikimo(Jungtinių Tautų (JT) pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas dėl tvaraus vystymosi, įvykęs 2002 m. Johanesburge) išvados susilaukė didelio atgarsio, jose pagaliau pateiktas visaapimantis teisingo pasaulio bendruomenės vystymosi pasiūlymų paketas.

3.2.   Besirengdama Johanesburgo viršūnių susitikimui(COM (2001) 264 galutinis, „Tvaresnė Europa geresniam pasauliui: Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategija“) ES priėmė savo pirmąją Europos tvaraus vystymosi strategiją.

3.3.   2001 m. pavasarį ES tvaraus vystymosi strategija buvo patvirtinta pakiliai. Tačiau po kelerių metų padėtis ėmė atrodyti daug sudėtingesnė.

3.4.   Pati strategija buvo nepriekaištinga. Netrūko ją entuziastingai remiančių pilietinės visuomenės atstovų, taip pat politikų ir nuomonės formuotojų.

3.5.   Veikiau trūko tikro pasiryžimo (ar sugebėjimo) perkelti vizijas į konkrečias veiksmų programas.

3.6.   2006 m. tvaraus vystymosi strategija buvo persvarstyta priėmus sprendimą „ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra – atnaujinta strategija“. Peržiūra neatsakė į klausimus dėl prioritetų nustatymo ir įgyvendinimo būdų. Lygiagrečiai ES rengė naujas programas, kurios be kita ko buvo orientuotos į ekonomikos augimą ir užimtumą.

3.7.   Pastaraisiais metais dar labiau išryškėjo tvaraus vystymosi vizijos ir augimo ir konkurencingumo programų priešprieša. Jas skiria, pavyzdžiui, laiko perspektyva: Lisabonos strategija yra vidutinės trukmės, o tvaraus vystymosi strategija yra ilgalaikė. Tai gali lemti, kad pirmenybė bus teikiama pagal Lisabonos strategiją taikomoms trumpalaikio poveikio priemonėms, kurios neatitinka ilgalaikių tvaraus vystymosi tikslų.

3.8.   Vis dažniau nuskamba siūlymas peržiūrėti užduočių paskirstymą abiem strategijoms. Vienas galimas būdas veiksmingiau panaudoti turimus išteklius būtų strategijų sujungimas.

3.9.   Šia nuomone vis dėlto siekiama parodyti, kad tvaraus vystymosi strategijai būtina suteikti naują postūmį, kad ji taptų tolesnių Europos ir pasaulio pastangų kelrodžiu.

4.   Ko mes išmokome?

4.1.   EESRK pastaraisiais metais paskelbė daugiau nei dešimt nuomonių dėl įvairių strategijos aspektų ir siūlė tolesnio šios strategijos plėtojimo galimybes. Bendra idėja buvo ta, kad tvaraus vystymosi strategija ir Lisabonos strategija turėtų būti vykdomos kartu, nors jos ir priklauso skirtingoms kategorijoms (2).

4.2.   Komitetas pateikia tris veiksnius, kurie kartu paaiškina, kodėl abi strategijos turi skirtingą poveikį:

—

vienas paaiškinimų yra abiejų strategijų : Lisabonos strategija bandoma rasti atsakymus į neatidėliotinus politinius klausimus, tuo tarpu tvaraus vystymosi strategijoje kalbama apie ilgalaikius prioritetus. Skirtumą galima pastebėti ir kalbant apie personalijas: Lisabonos strategiją remia valstybių vadovai, tvarus vystymasis dažnai atitenka aplinkos ministrų kompetencijai. Šis skirtingas politinis svoris atsispindi ir išteklių paskirstyme: tiek Komisijoje, tiek valstybėse narėse tvaraus vystymosi strategijai skirta daug mažiau personalo nei Lisabonos strategijai,

—	abi strategijos : Lisabonos strategija, nors ir nėra gerai žinoma, netrukus visuomenė apie ją tikrai žinos daugiau. Tvarus vystymasis laikomas teorija, kurią sunku susieti su praktine politine veikla,

—

: Lisabonos strategija turi griežtą planavimo ir stebėsenos sistemą su bendromis normomis ir tvarkaraščiais. Tvariam vystymuisi taikoma laisvesnė bendrų prioritetų nustatymo ir bendro vertinimo sistema. Todėl Lisabonos strategija valstybėms narėms daromas didesnis spaudimas, tuo tarpu tvaraus vystymosi strategija apsiriboja bendro pobūdžio ketinimais.

4.3.   Paskutinis išsamus vertinimas buvo atliktas prieš strategijos peržiūrą 2006 m. Europos Vadovų Taryba peržiūrėtose strategijos gairėse pabrėžė, kad siekiant tvaraus vystymosi visų svarbiausia sustiprinti bendradarbiavimą ir nacionalinių bei Europos pastangų koordinavimą. Atsižvelgta į tai, kad ypač svarbu parengti aiškius tvaraus vystymosi pastangų prioritetus. Viename vertinime, atliktame rengiant Komisijos 2008 m. ataskaitą (skelbiamą kas dvejus metus), buvo padaryta išvada, kad pasiekta pažangos produkto gyvavimo ciklo principo ir atliekų mažinimo bei daugelio aplinkosaugos iniciatyvų srityje (ES tvaraus vystymosi strategijos pažanga. Galutinė ataskaita, ECORYS).

4.4.   Pažymėtina, kad struktūrinių fondų ir tvaraus vystymosi strategijos koordinavimas yra nepakankamas. Ypač tose srityse, kuriose ES finansinis indėlis yra didelis, pirmenybę būtina teikti tvarioms investicijoms.

5.   Naujas postūmis tvaraus vystymosi strategijai: keletas galimybių

5.1.   ES atliko labai svarbų vaidmenį rengiant pasaulinius tvaraus vystymosi principus. Daugelis šalių ir šalių grupių laiko ES pavyzdžiu tvaraus vystymosi srityje. Būtų daug laimėta, jei ES imtųsi pirmaujančio vaidmens ir atgaivindama tvaraus vystymosi strategiją.

5.2.   Viena iš daugelio dabartinės strategijos problemų – didelis prioritetų skaičius: septynios pagrindinės sritys ir keturios kompleksinės temos. Strategija su aiškesniais prioritetais tikriausiai turėtų didesnį poveikį. Siekiant didesnio poveikio labai svarbu ir tai, kad ES tvaraus vystymosi strategija turėtų aiškius ir kiekybiškai įvertinamus tikslus.

5.3.   Be to, nebegalima nutylėti fakto, kad nors tvarus vystymasis ir paremtas trimis ramsčiais, tačiau ne visada visos priemonės vienu metu gali būti naudingos tiek aplinkai, tiek ir socialinei sferai bei ekonomikai. Gali būti ir situacijų, kurios nebus naudingos visoms trims sritims. Veikiau reikėtų nustatyti prioritetus, kurie dažnai gali būti skausmingi. Praeityje prioritetai buvo per dažnai teikiami trumpalaikiams ekonominiams interesams. Deja, atrodo, kad dabartinės ekonomikos krizės metu ši praktika pasikartoja restruktūrizavimo programose.

5.4.   Skatindamas tvarumą viešasis sektorius turi atlikti svarbų ir pagrindinį vaidmenį. Pasitelkdami teisės aktus, fiskalines priemones ir subsidijas (bei panaikindami neigiamą poveikį turinčias subsidijas) ir įgyvendindami viešuosius pirkimus sprendimus priimantys asmenys gali suteikti didelių postūmių didesnio tvarumo užtikrinimui.

5.5.   Naujoji finansinė perspektyva nuo 2014 m. turi būti orientuota į būsimos tvarumo strategijos tikslus.

5.6.   ES tvaraus vystymosi strategija turėtų spręsti neigiamą poveikį turinčių subsidijų problemą. EESRK ragina Komisiją galų gale parengti neigiamą poveikį turinčių subsidijų reformos veiksmų planą. Ši reforma turėjo būti pradėta įgyvendinti dar 2008 m.

5.7.   Tvaraus vystymosi strategijos atgaivinimas neturėtų būti susijęs su didesne centralizuota kontrole. Tvarus vystymasis turi derėti su naujais delegavimo ir decentralizuoto sprendimų priėmimo metodais.

5.8.   Tvaraus vystymosi pamatas – paprastų piliečių įsipareigojimai ir pastangos. Per paskutinįjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį nevyriausybinės organizacijos, įskaitant socialinius partnerius, buvo varomoji jėga, suteikusi dinamiškumo ES veiklai tvaraus vystymosi srityje. Atgaivintoje tvaraus vystymosi strategijoje labai svarbus vaidmuo turi atitekti nevyriausybinėms organizacijoms.

5.9.   Būsimam darbui taip pat svarbios regionų ir, visų pirma, vietos valdžios institucijos.

5.10.   Dažnai sakoma, kad reikia didesnio pramonės palaikymo. Atgaivintoje tvaraus vystymosi strategijoje įmonėms tektų akivaizdus ir savaime aiškus vaidmuo. Aiškiai pastebimas vis didesnis pramonės susidomėjimas klimato ir tvaraus vystymosi klausimais.

6.   Argumentai už tvaraus vystymosi strategijos atgaivinimą

6.1.   Ar svarbu, kad tvaraus vystymosi strategija būtų atgaivinta? Klausimas gali atrodyti keistas. Atsižvelgiant į kasdieninį informacijos apie klimatą, energiją, žemės ūkį, biologinę įvairovę ir t. t. srautą, atrodytų, kad netrūksta paramos konkrečiam darbui tvaraus vystymosi srityje.

6.2.   Konkreti klimato atšilimo problematika susilaukė didelio visuomenės dėmesio, jai skirta nemažai nerimą keliančių ataskaitų, pavyzdžiui, Nicholas Stern ataskaita. Be to, kalbant apie ekosistemas, Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos projekte atkreipiamas dėmesys į pavojus, kurie išliks, jei toliau mažinsime biologinę įvairovę ir per daug išnaudosime ekosistemas.

6.3.   Žemės ūkis plačiąja prasme dėl vis didėjančios temperatūros susidurs su naujomis problemomis. Kaip žemės ūkis turi pertvarkyti gamybą naujomis sąlygomis – pagrindinis būsimos žemės ūkio politikos klausimas.

6.4.   Sąrašą galima tęsti be galo. Didžioji dalis klausimų jau yra nuskambėję bendro pobūdžio diskusijose. Tačiau mažiau dėmesio skiriama tam, kad klimato kaitos poveikį savo kasdieniniam gyvenimui pajusime greičiau nei iki šiol manyta.

6.5.   Komitetas ragina Komisiją padaryti ES tvaraus vystymosi strategiją visų ES politikos sričių strategija. Visomis kitomis trumpesnio laikotarpio ES strategijomis būtina siekti įgyvendinti būsimos ES tvaraus vystymosi strategijos tikslus ir didinti tvarumą.

6.6.   EESRK tvirtai remia pažangos rodiklių, apimančių ne tik BVP, tolesnį kūrimą ir taikymą. Neseniai paskelbtoje Stiglitz komisijos ataskaitoje dar kartą aiškiai parodoma, kad BVP nėra patikimas ambicingų sprendimų, kuriuos šiuo metu tenka priimti, pagrindas. Priešingai, neatskleisdami tikrųjų problemų ir atidėdami jas ateičiai šie rodikliai mus tik klaidina. Neseniai EESRK priėmė nuomonę, kurioje kalbama apie naujo BVP vertinimo metodo taikymo pasekmes (3). Tačiau diskusijos turi apimti daugiau nei tik matavimo rodiklius. Pagrindinis klausimas turėtų būti kaip pasiekti gerovę mūsų visuomenėje ir paversti ją mažų sąnaudų ir didelių rezultatų ekonomika.

6.7.   ES turi pagerinti bendravimą su piliečiais, taip pat ir tvaraus vystymosi klausimais.

7.   Politinė atsakomybė ir vadovavimo poreikis

7.1.   EESRK kelete nuomonių dėl tvaraus vystymosi pabrėžė, kad tvariam vystymuisi reikia politinio vadovavimo ir valios būti vystymosi pastangų varomąja jėga. Tai nereiškia, kad Komitetas reikalauja didesnio centralizavimo. Tai daugiau noras imtis iniciatyvos, kurti tinklus ir prisiimti atsakomybę.

7.2.   EESRK kartoja jau ankstesnėse nuomonėse išreikštą požiūrį, jog siekiant pastangų skatinti tvarų vystymąsi veiksmingumo, reikia ne tik aktyviai prisiimti politinę atsakomybę, bet ir aktyviai dirbti vietos ir regionu lygiu. Be to, EESRK pabrėžia, kad socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei plačiąja prasme turi būti suteiktos galimybes aktyviai dalyvauti planavime ir įgyvendinime.

7.3.   Žiūrint iš šios perspektyvos reikėtų pabrėžti būtinybę užtikrinti abiejų vystymosi strategijų – Lisabonos strategijos ir tvaraus vystymosi strategijos – sąveiką. Klausimas, kada šios strategijos bus sujungtos į vieną, galbūt mažiau įdomus, svarbu, kad jos būtų nuodugniai suderintos. Vis dėlto privalu suprasti, kad pagal Lisabonos strategiją įgyvendinamos priemonės turi prisidėti prie išsamesnės tvaraus vystymosi strategijos tikslų.

7.4.   Sėkmingam ES tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimui būtina stipresnė valdymo struktūra. EESRK ragina Tarybą, ES tvaraus vystymosi strategijai nustatyti panašų valdymo ciklą, kaip ir Lisabonos strategijai, su metinėmis ataskaitomis, lyginamąja analize ir atviruoju koordinavimo metodu, kad būtų galima geriau palyginti valstybes nares ir kad atsirastų konkurencija siekiant didesnio tvarumo. Be to, tiek valstybėms narėse, tiek Komisijai turėtų būti skirta daugiau išteklių ES tvaraus vystymosi strategijos įgyvendinimui.

8.   Žinios ir požiūris

8.1.   Komisija skiria daug dėmesio švietimui ir mokymui ir reziumuoja atskiras ES programas. Tačiau Komisija nebando pažvelgti į švietimo ir mokymo bei žinių klausimus iš platesnės demokratinės perspektyvos. Tvarus vystymasis kaip ir klimato apsaugos politika reikalaus sprendimų, kurie ne visada bus palankiai sutinkami. Tvariam vystymuisi, klimato apsaugos ir energetikos politikai būtina paprastų piliečių parama.

8.2.   Ką reikia padaryti siekiant užsitikrinti palaikymą ir paramą? Raktas į tai – švietimas ir mokymas, pavyzdžiui, pasitelkiant Šiaurės šalių suaugusiųjų mokymo centrų (šved. folkhögskolorna) modelį, kur demokratijos aspektai užima labai svarbią vietą. Švietimas ir mokymas, socialiniu požiūriu, labai prisideda prie demokratinių struktūrų kūrimo. Ne veltui Šiaurės šalyse suaugusiųjų mokymo centrai atlieka svarbų vaidmenį įvairių pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojų samdos procese.

8.3.   Tai nereiškia, kad mokyklai ir jaunų žmonių švietimui ir mokymui tenka mažiau svarbus vaidmuo. Reikia sustiprinti tiek suaugusiųjų mokymą, tiek jaunų žmonių ugdymą ir rasti naujus mokymo metodus.

8.4.   EESRK rekomenduoja plačiau apibrėžti tvaraus vystymosi strategijos švietimo aspektą.

9.   Moksliniai tyrimai ir ilgalaikis vystymasis

9.1.   Mokslinių tyrimų svarba buvo pabrėžta jau pirmuosiuose tvariam vystymuisi skirtuose sprendimuose. Priimta keletas konkrečių sprendimų dėl ilgalaikio mokslinių tyrimų plėtojimo ir mokslo darbuotojų mokymo. Vienas svarbiausių yra Barselonoje priimtas sprendimas, kuriame valstybėms narėms numatytas tikslas netolimoje ateityje, t. y. iki 2010 m. padidinti savo išlaidas moksliniams tyrimams iki 3 proc. BVP.

9.2.   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad visos valstybės narės turi stengtis pasiekti Barselonoje nustatytą tikslą ir iš esmės padidinti moksliniams tyrimams skiriamas lėšas.

9.3.   Mokslinių tyrimų politika ir Lisabonos strategija turi būti labiau susietos, kad būtų galima pasinaudoti tvaraus vystymosi ir Lisabonos strategijos sinergija.

9.4.   Mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimas klimato kaitos klausimu yra labai išvystytas. Tačiau tikrai ilgalaikiams moksliniams tyrimams gali būti sunku konkuruoti dėl finansavimo. Todėl EESRK siūlo Komisijai pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų programą atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, koks šiuo metu yra klimato, energetikos ir tvaraus vystymosi sričių mokslinių tyrimų poreikis.

10.   Geresnis pasirengimo organizavimas

10.1.   EESRK įvairiomis progomis pabrėžė, kad rengiant tvaraus vystymosi arba klimato ir energetikos politikos priemones reikia politinio vadovavimo. Komitetas daugeliu atveju citavo buvusį Prancūzijos ministrą pirmininką Michel Rocard, kuris svarbioje EESRK konferencijoje sakė, kad tvarus vystymasis, be abejonės, pareikalaus sprendimų, kuriuos nebus lengva priimti ir kurie nebus populiarūs. Prieš keletą metų panašiai kalbėjo ir Liuksemburgo ministras pirmininkas, sakydamas, kad „Taryba tiksliai žino, kokios priemonės yra reikalingos. Tačiau problema yra ta, kad mes nežinome, kaip įgyvendinus šias priemones mes galėtume būti perrinkti į savo parlamentus“.

10.2.   Šį klausimą galima išspręsti iš anksto ir sistemingai siekiant konsultacijų ir dialogo. Visų pirma reikia pradėti nuo vietos lygmens laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“. Šiuo atveju svarbiausias yra dalyvavimas, bet jį turi papildyti solidarumas.

10.3.   EESRK daugelį kartų nurodė, kad reikia geresnės bendradarbiavimo struktūros Komisijoje. Šiandienos aplinkybėmis tai galėtų reikšti konkretų Komisijos narį, turintį pirmininko pavaduotojo statusą, atsakingą už bendradarbiavimo skatinimą ir dabartinių didžiųjų strategijų, t. y. tvarumo, klimato, energetikos ir Lisabonos strategijos, koordinavimą.

---

(1)  COM(2009) 400 galutinis.

(2)  Žr., pvz., OL C 195, 2006 8 18, p. 29 ir OL C 256, 2007 10 27, p. 76.

(3)  OL C 100, 2009 4 30, p. 53.

---