18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/116

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pasirengimas išsamiam klimato kaitos susitarimui“

(COM(2009) 39 galutinis)

(2010/C 128/22)

Pranešėjas Thomas McDONOGH

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. sausio 28 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Pasirengimas išsamiam klimato kaitos susitarimui

COM(2009) 39 galutinis.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 2 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4 –5 d. (2009 m. lapkričio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.   EESRK labai nusivylęs, kad ES valstybių vadovai vis dar nesusitarė dėl esminių sprendimų, susijusių su klimato kaitos prevencijos finansavimu.

1.2.   EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į mokslinius duomenis, nustatyti ilgalaikį tikslą (iki 2050 m.) – apie 2 tonas CO2 išlakų, tenkančių vienam gyventojui per metus, kad visuotinis atšilimas neviršytų 2 °C.

1.3.   EESRK teigia, kad ES turėtų nustatyti tvirtą tarpinį tikslą – nuo 1990 iki 2020 m. pasaulio mastu bent 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, su sąlyga, kad kitos išsivysčiusios ir ekonomikos srityje labiau pažengusios besivystančios šalys įsipareigos panašiai sumažinti šį kiekį.

1.4.   Išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti iki 2050 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 80 proc., palyginti su 1990 m.

1.5.   EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad visos besivystančios šalys (išskyrus mažiausiai išsivysčiusias Afrikos šalis) turėtų įsipareigoti iki 2020 m. savo išmetamųjų teršalų kiekio augimą apriboti nuo 15 iki 30 proc., palyginti su įprastiniu išmetimo lygiu.

1.6.   Aviacijos ir jūrų transporto išmetamo ŠESD kiekio klausimas turėtų būti įtrauktas į Kopenhagoje vyksiančias derybas.

1.7.   EESRK dar kartą pakartoja, kad būtina iki 2020 m. atogrąžų miškų naikinimo mastą sumažinti bent 50 proc., palyginti su dabartiniu jų naikinimo mastu, kartu užtikrinant tvarų miškų, ganyklų, šlapžemių ir durpynų tvarkymą išsivysčiusiose šalyse, o ateityje ir besivystančiose šalyse.

1.8.   EESRK pritaria Komisijos remiamam siekiui tarptautiniu mastu susitarti į Kioto protokolo paketą įrašyti naujas fluorintas dujas.

1.9.   Turi būti skirtas pakankamas finansavimas pasaulio (ir regioniniams) moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir demonstracinei veiklai klimato kaitos klausimu.

1.10.   EESRK pritaria Europos gyventojams ir ne tik jiems skirtai iniciatyviai švietimo ir informavimo politikai, skirtai ugdyti sąmoningumą klimato kaitos ir jo padarinių klausimais.

1.11.   Dabartinis pasaulio ekonomikos nuosmukis neturėtų sustabdyti ryžtingų ir neatidėliotinų veiksmų klimato kaitos srityje.

2.   Įžanga

2.1.   EESRK įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis, gautus nuo tada, kai Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) parengė ketvirtąją vertinimo ataskaitą (AR4), dabar labiau nei bet kada anksčiau būtina imtis ir tiesioginių veiksmų.

2.2.   ES vyriausybės 1996 m. nustatė tikslą, kad atšilimas, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, turi būti apribotas 2 oC. Vėliau Europos Vadovų Taryba ir Aplinkos ministrų taryba, o visai neseniai ir ES klimato kaitos ekspertų grupė patvirtino šį dydį kaip maksimalų priimtiną, nes jam padidėjus gali kilti didelių sunkumų visuomenei dėl poveikio sveikatai, vandens stygiaus, netinkamo aprūpinimo maistu ir priverstinės migracijos. Vis tik 2 oC jokiu būdu nėra saugus dydis, nes, pavyzdžiui, Arkties jūros ledas labai staigiai tirpsta net šiuo metu pasaulyje esant vidutiniškai 0,8 oC aukštesnei temperatūrai nei ikipramoniniu laikotarpiu.

2.3.   Naujausi moksliniai tyrimai dar labiau neramina nei tie, kurie pateikti TKKG AR4 ataskaitoje. Pasaulinis anglies dioksido projektas patvirtino, kad išmetamas anglies dioksido kiekis didėja taip sparčiai (2000–2007 m. laikotarpiu vidutiniškai po 3,5 proc., t. y. keturis kartus sparčiau nei 1990– 1999 m. laikotarpiu, kai šis kiekis didėjo 0,9 proc. per metus), kad pranoko visas blogiausio scenarijaus, nurodyto TKKK specialios ataskaitos dėl išmetamo dujų kiekio scenarijų, prognozes.

3.   Išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslai

3.1.   Bendra informacija

Išsivysčiusios pramonės šalys, kuriose 2008 m. gyveno 1 mlrd. iš 6,7 mlrd. pasaulio gyventojų, nuo 1950 m. išmeta apie 70 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio. Ateityje šalys, kurios dabar laikomos „besivystančiomis“, išmes didžiausią išmetamųjų teršalų dalį.

Ir 1990 m., ir 2000 m. pasaulyje išmetamas dujų kiekis per metus siekė apie 40 gigatonų (Gt) CO2 ekvivalento (e) ir 2008 m. jis sudarė 50 Gt CO2e. Pasaulyje išmetamas dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus, 1990 m. ir 2000 m. sudarė 7–7,5 metrines tonas, o 2008 m. – beveik 8 metrines tonas. Pastarojo laikotarpio tyrimuose, kuriuos atliko Klimato poveikio mokslinių tyrimų grupė iš Potsdamo (Vokietija), daroma išvada, kad ŠESD kiekį pasaulyje iki 2050 m. būtina sumažinti daugiau nei 50 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, jeigu riziką viršyti 2oC siekiama sumažinti iki 25 proc. (o tai vis dar nėra nedidelė rizika).

3.2.   EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į mokslinius duomenis ir visuotinį mokslininkų bendrą sutarimą, nustatyti ilgalaikį tikslą (iki 2050 m.) – išmesti apie 2 tonas CO2 teršalų, tenkančių vienam gyventojui per metus, nes šis kiekis prilygsta stabilizavimo tikslui, numatančiam, kad ŠESD bus išmetama apie 500 ppm CO2e. 2 tonų, tenkančių vienam gyventojui per metus, tikslo turėtų būti skatinama laikytis nacionaliniu lygiu.

3.3.   EESRK pritaria Komisijos nurodytiems išlakų mažinimo tikslams, pagal kuriuos iki 2050 m. pasaulyje išmetamas teršalų kiekis turi būti mažesnis kaip 50 proc. 1990 m. lygio.

3.4.   EESRK pritaria TKKK AR4 ir naujesnių darbų duomenims, kad išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti iki 2050 m. sumažinti ne mažiau kaip 80 proc. išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m.

ES parodė pavyzdį įsipareigodama iki 2020 m. savo išmetamųjų teršalų kiekį savarankiškai sumažinti 20 proc., palyginti su 1990 m.

3.5.   EESRK taip pat sutinka su Komisijos nuomone, kad ES turėtų, kaip siūloma, siekti dar daugiau – iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 30 proc., su sąlyga, kad išsivysčiusios šalys prisiims panašius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimus ir atitinkamus įsipareigojimus prisiims ekonomikos srityje labiau pažengusios besivystančios šalys. Šio tikslo laikytis turėtų įsipareigoti ne tik visos Kioto protokolo I priedą pasirašiusios šalys, bet ir visos OECD valstybės narės, visos ES valstybės narės, ES šalys kandidatės ir potencialios ES šalys kandidatės. Toks išsivysčiusių šalių įsipareigojimas yra gyvybiškai svarbus (ar net privalomas), kad jų pavyzdžiu imtų sekti besivystančios šalys ir nustatytų sau minėtus tikslus. Šie tikslai laikui bėgant turėtų būti peržiūrėti kartu su planu dėl dešimtmečiams – iki 2030 m. ir iki 2040 m. – nustatytų tikslų, atsižvelgiant į tuo metu turimus naujausius mokslinių tyrimų duomenis.

3.6.   EESRK nerimą kelia tai, kad tokių didžiųjų išsivysčiusių šalių, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos, pasiūlymuose trūksta užmojo ir jos atsilieka nuo pasiūlytų tikslų iki 2020 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį. JAV Kongresų Rūmų energetikos ir prekybos komitetas 2009 m. gegužės 21 d. priėmė energetikos ir visuotinio atšilimo klausimams skirtus teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama iki 2020 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 17 proc. nuo 2005 m. lygio (o ne nuo gerokai mažesnio 1990 m. lygio!), o iki 2050 m. – 83 proc. Tačiau 930 puslapių dokumentą dar turi patvirtinti JAV vyriausybė ir nepanašu, kad jis bus priimtas iki gruodžio mėn. Kopenhagoje įvyksiančio susitikimo. EESRK sunerimęs, kad tai gali turėti neigiamos įtakos Kopenhagos derybų sėkmei.

3.7.   Be to, EESRK neigiamai vertina tai, kad G8, dar aštuonios valstybės ir ES, kurios dalyvauja Ekonominiu požiūriu įtakingiausių šalių forume energetinio saugumo ir klimato kaitos klausimais, 2009 m. liepos 9 d. Akilos mieste (Italija) neprisiėmė konkrečių finansinių įsipareigojimų. Nors buvo susitarta dėl visuotinio ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasaulio mastu sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 50 proc. ir vykstant tam pačiam procesui iki minėtų metų išsivysčiusioms valstybėms tai padaryti 80 proc. ar daugiau, nebuvo nurodyti nei baziniai metai, kuriais remiantis būtų apskaičiuotas toks sumažinimas, nei nustatyti tarpiniai (2020 m.) tikslai.

3.8.   EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad visos besivystančios šalys (išskyrus mažiausiai išsivysčiusias Afrikos šalis) tuo pat metu turėtų įsipareigoti iki 2020 m. apriboti savo išmetamų teršalų kiekio augimą 15–30 proc., palyginti su įprastiniu išmetimo lygiu.

EESRK mano, kad šiems tikslams pasiekti prireiks iš anksto imtis suderintų veiksmų.

3.9.   EESRK laikosi nuomonės, kad išmetamų teršalų masė, tenkanti vienam gyventojui, yra teisingas rodiklis, kuriuo remiantis yra nustatyti išsivysčiusių ir besivystančių šalių teršalų mažinimo tikslai, nes visi pasaulio piliečiai turėtų turėti vienodas teises neteršti arba teršti.

3.10.   Tokie koeficientai kaip CO2 taršos intensyvumas (išmetamą dujų dioksido kiekio ir BVP vieneto santykis) gali būti naudojami kaip teršalų mažinimo tikslų rodikliai, tačiau EESRK atsargiai vertina tokią galimybę, nes šis parametras gali sumažėti padidinus šalies BVP, bet nesumažinus bendro tos šalies išmetamo teršalų kiekio.

4.   Aviacijos ir jūrų transporto išmetami teršalų kiekiai

4.1.   Išmetami teršalų kiekiai

4.1.1.   Tarptautinė (ir nacionalinė) aviacija ir jūrų transportas yra nuolat didėjantys teršalų išmetimo šaltiniai pasaulio mastu. Nuo 1990 m. iki 2004 m. tarptautinės aviacijos išmetamas ŠESD kiekis didėjo po 4,5 proc. per metus, o tarptautinio jūrų transporto – per tą patį laikotarpį didėjo po 2,75 proc. per metus (1). Nepaisant to, šios išlakos nėra kontroliuojamos pagal JTBKKK ir jos Kioto protokolą. Aviacija išmeta apie 2 proc. visų pasaulio teršalų, remiantis aviacijos išmesto anglies dioksido kiekiu 2007 m., ir šie skaičiai artimiausioje ateityje gali padidėti (2). Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) 2009 m. birželio mėn. nustatė keletą tikslų sumažinti aviacijos išmetamą ŠESD kiekį. IATA taip pat siūlo išmetamą teršalų kiekį apskaičiuoti (apmokestinti) pasauliniu, o ne regioniniu ar vietos lygiu. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) naujausios ataskaitos rodo, kad tarptautinis jūrų transportas išmeta apie 843 MT CO2 per metus (o tai sudaro apie 3,5 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio) ir šis kiekis prilygsta tokios didelės išsivysčiusios šalies kaip Vokietija išmetamam teršalų kiekiui.

4.2.   Tikslai

4.2.1.   EESRK sutinka su Komisija, kad tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto išmetami dujų kiekiai būtų įtraukti į Kopenhagos susitarimą: „… iki 2020 m. šių sektorių poveikis klimato kaitai turėtų būti mažesnis negu 2005 m., o iki 2050 m. – daug mažesnis negu 1990 m.“. Be to, EESRK kaip Komisija mano, kad jeigu iki 2010 m. pabaigos su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija ir Tarptautine jūrų organizacija nebus susitarta dėl teršalų sumažinimo tikslų, tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto išmetamieji teršalai turėtų būti įskaičiuojami į atitinkamų valstybių nacionalinius suminius dydžius, dėl kurių jos įsipareigojo Kopenhagos susitarime. EESRK pakartoja nuostatą, kad prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemų taikymas jūrų transportui yra kur kas sudėtingesnis nei aviacijai ir gali būti, kad alternatyvi pasaulinio masto sistema bus kur kas veiksmingesnė nei ES ar kita regioninė sistema (žr. taip pat EESRK nuomonę dėl Ekologiškesnio jūrų ir vidaus vandenų transporto).

5.   Išmetamų teršalų kiekis dėl žemės naudojimo ir žemės naudojimo paskirties keitimo

5.1.   Pakeitus žemės naudojimo paskirtį, dažniausiai dėl miškų naikinimo, degančių durpynų ir panašių reiškinių, išmetama 17,4 proc. viso pasaulio CO2 kiekio.

5.2.   Atsižvelgdamas į tai, kad tokią didelę išmetamų teršalų kiekio dalį sudaro žemės paskirties keitimas, EESRK pakartoja, jog būtina iki 2020 m. sumažinti atogrąžų miškų naikinimo mastą (3) bent 50 proc., palyginti su dabartiniu jo mastu (žr. taip pat EESRK nuomonę dėl Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimo / klimato kaitos ir biologinės įvairovės).

5.3.   Be to, turėtų būti užtikrinamas pirmiausia išsivysčiusių (o vėliau besivystančių) šalių tvarus miškų, ganyklų, šlapžemių ir durpynų tvarkymas, kad visose šiose šalyse būtų išsaugota CO2 sekvestracija. Visos valstybės turėtų imtis priemonių miškų naikinimui kontroliuoti.

5.4.   Europa turėtų rodyti pavyzdį skatinant miškų apsaugą, pavyzdžiui, reikalaujant sertifikuoti tvariai tvarkomus medienos produktus.

5.5.   Žemės ūkio sąsajoms su klimato kaita yra skirta atskira EESRK nuomonė ir todėl šioje nuomonėje (4) šis klausimas nėra išsamiau nagrinėjamas.

6.   Sektorių metodas vykstant deryboms klimato kaitos klausimais

6.1.   EESRK siūlo apsvarstyti, kokiu būdu sektorių metodas galėtų papildyti derybas klimato kaitos klausimais. Pavyzdžiui, be nacionalinių tikslų dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, būtų galima susitarti ir konkretiems sektoriams (pavyzdžiui, elektros energijos, metalo ir plieno, cemento) nustatyti savanoriškus (privalomus), kokybinius (kiekybinius) tikslus parengus į Kioto protokolo darbo grupės ataskaitą panašų dokumentą. Išsamiau sektorių metodas yra apibūdintas aprašant būdus klimato kaitai mažinti pagal tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

7.   Fluorintos dujos

7.1.   EESRK sutinka su siūlomu siekiu į būsimą tarptautinį klimato susitarimą įrašyti keletą naujų pramoninių cheminių medžiagų. Vienas toks junginys, azoto trifluoridas (NF3), paprastai naudojamas kompiuteriams ir skystų kristalų plokščiaekraniams televizoriams gaminti ir yra apie 17 000 kartų galingesnis už CO2. Pavyzdžiui, hidrofluorangliavandenilių (HFC) nereguliuoja Monrealio konvencija ir jie yra naudojami kaip HCFC pakaitalai. Kitos naujos svarstomos cheminės medžiagos yra naujų rūšių perfluorangliavandeniliai (PFC) ir HFC, trifluormetilo sieros pentafluoridas (SF5CF3), fluorinti eteriai, perfluorpolieteriai (PFPE) ir angliavandeniliai (HC). Chemijos pramonė yra skatinama kurti naujų pramoninių dujų, turinčių didelį visuotinio klimato ardymo potencialą, pakaitalus.

7.2.   Tikslai

7.2.1.   EESRK pritaria Komisijos remiamam siekiui tarptautiniu mastu susitarti į Kioto protokolo paketą įrašyti šias fluorintas dujas: naujų rūšių HFC ir PFC, trifluormetilo sieros pentafluoridą, fluorintus eterius, perfluorpolieterius (PFPE) ir angliavandenilius (HC), nustatant viršutinę ribą, kuri vėliau bus mažinama.

7.2.2.   EESRK rekomenduoja, kad naujų fluorintų dujų koncentracijos lygių stebėsena ir patikrinimas būtų svarbus tarptautinių susitarimų aspektas.

8.   Klimato kaitos švelninimo priemonės

8.1.   EESRK tvirtai įsitikinęs, kad nacionalinės vyriausybės turėtų ryžtingai skatinti nedidelėmis sąnaudomis sumažinti energijos vartojimą pastatuose naudojant priemones efektyviau vartoti energiją reglamentavimo ir standartų nustatymo būdu. Gali būti priimti teisės aktai atliekų sumažinimui ir antriniam perdirbimui propaguoti. Gali būti skiriamos subsidijos skatinti žmones namuose įsirengti saulės baterijas, geriau apsišiltinti būstą ir kt.

8.2.   Turėtų būti remiami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Pavyzdžiui, reikėtų skirti subsidijas statyti elektros energijos gamybos vėjo turbinoms, įrengiant jungtis su elektros tinklu, taip pat naudoti biodujų generatoriams, kuriuose fermentuojamas žolės, augalijos, ryžių, kt. mišinys, kad būtų gautas metanas, kuris vėliau patektų į tinklą, kaip daroma Vokietijoje pagal Atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymą, kuris leido daugiau nei 14 proc. šalies energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių.

8.3.   Reikia toliau vystyti mažai anglies dioksido išmetančias ir ekologiškas technologijas. Išsivysčiusios ir besivystančios šalys skatinamos eiti inovacijų keliu ir, kur galima, diegti naujas energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas.

8.4.   Būtina tobulinti esamas ir naujas jėgaines įdiegiant nemažai priemonių, pavyzdžiui, pereiti prie mažai anglies junginių išskiriančio kuro, didinti atsinaujinančios arba branduolinės energijos santykinę dalį ir taikyti efektyvesnes jėgainių technologijas.

8.5.   EESRK pritaria nuostatai, kad pradinės investicijos į mažiau išsivysčiusias šalis būtų skiriamos geriausių vietoje turimų technologijų ar technologijų, pritaikytų vietos sąlygoms, pirkimui.

9.   Prisitaikymo priemonės

9.1.   Balio veiksmų plane pripažįstama, kad į susitarimą dėl klimato kaitos po 2012 m. teks aiškiai įtraukti prisitaikymo priemones. Prisitaikymo prie klimato kaitos, kai visuomenė padidins gebėjimą įveikti klimato kaitos padarinius, klausimas visai neseniai buvo pabrėžtas Tarptautiniame moksliniame kongrese dėl klimato kaitos. 2009 m. balandžio 1 d. buvo pristatyta EK baltoji knyga(COM(2009) 147 galutinis) dėl prisitaikymo priemonių, kuri ES ir jos valstybėms narėms padės geriau pasirengti klimato kaitos poveikiui.

9.2.   EESRK remia Komisiją, siekiančią Kopenhagos susitarime sukurti prisitaikymo veiksmų pagrindą, kuris apimtų tokius elementus:

—	turėtų būti laikomasi strateginio požiūrio į prisitaikymą,

—	prisitaikymo klausimas turi būti įtrauktas į ES pagrindines politikos sritis (5),

—	prisitaikymas turi vykti vietos ir regionų lygiu,

—	reikėtų remti prisitaikymo priemones mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse, pasitelkiant Pasaulinį klimato kaitos aljansą, JTBKKK bei prisitaikymo veiksmų pagrindą.

9.3.   Kad prisitaikymo politika būtų sėkmingai įgyvendinta, gyvybiškai svarbu vienodai pasidalyti atsakomybę ir atsižvelgti į poveikį darbo vietoms ir mažas pajamas gaunančių visuomenės grupių gyvenimo kokybei. Prisitaikymo politikos socialinis aspektas taip pat turi būti įgyvendinamas, būtinai įtraukiant visus socialinius partnerius.

10.   Pasaulio moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir demonstracinė veikla

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad kuo skubiau turi būti skiriamas finansavimas pasauliniams (ir regioniniams) moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir demonstracinei veiklai. Rekomenduojama rengti MTTPDV programas (6), kad sparčiau vyktų technologinė plėtra, technologiniai patobulinimai ir atsinaujinantieji energijos ištekliai patektų į rinką, bei elektrinėse ir jėgainėse būtų kombinuotai gaminama šiluma ir elektros energija.

10.1.1.   EESRK remia Komisijos poziciją (COM(2008) 3104 galutinis) vykdyti integruotus klimato kaitos mokslinius tyrimus pagal Europos Sąjungos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (FP7). EESRK rekomenduoja EK palaikyti glaudesnius partnerystės ryšius su Tarpvyriausybine klimato kaitos komisija (TKKK) vykdant FP7 ir susijusias bei būsimas mokslinių tyrimų programas.

10.1.2.   EESRK pritaria nuomonei, kad reikia gerokai paskatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstracinę veiklą mažai anglies dioksido išskiriančių ir energijos vartojimo efektyvumo technologijų srityje, kaip nurodė Tarptautinė energetikos agentūra, bei ES strateginiame energetikos technologijų (SET) plane nurodytų technologijų srityje, kad būtų suteiktas impulsas ir paspartintas strategiškai svarbių technologijų, kurias naudojant išskiriama mažai anglies dioksido ir siekiama efektyvaus energijos vartojimo, taikymas.

10.1.3.   Visa intelektinės nuosavybės apsaugos sritis ir besivystančios šalys labai pasikeitė nuo 1995 m., kai įsigaliojo Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS). Pagal TRIPS susitarimą besivystančios šalys įsipareigoja pripažinti užsienio patentus. Nuo TRIPS susitarimo įsigaliojimo bendrovės yra labiau suinteresuotos teikti patentų paraiškas besivystančiose šalyse.

10.2.   EESRK remia Komisiją, kuri siekia:

—	atlikti mokslinius tyrimus dėl klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir kitų klimato kaitos švelninimo galimybių nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu,

—	skatinti tarptautinį mokslininkų ir technologijų kūrėjų bendradarbiavimą visais su klimatu susijusiais klausimais, įskaitant technologijas, kurias naudojant išskiriama mažai anglies dioksido, ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, apimant visus sektorius,

—

užtikrinti, kad iki 2012 m. su energetika susijusių pasaulio mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos mastas bent jau padvigubėtų, o iki 2020 m. išaugtų keturis kartus, palyginti su dabartiniu lygiu, ir pagrindinis dėmesys būtų skiriamas technologijoms, kurias naudojant išskiriama mažai anglies dioksido, ypač atsinaujinantiesiems energijos ištekliams.

11.   Finansiniai ištekliai

11.1.   Išsamiam Kopenhagos susitarimui įgyvendinti reikia skirti pakankamai finansinių išteklių. Išsivysčiusių šalių finansiniai pasiūlymai turi būti pateikti jau labai greitai, kad besivystančios šalys būtų motyvuotos ir pastūmėtos imtis veiksmų. Finansavimas, kartu su išsivysčiusių ir besivystančių šalių suderintais tikslais, yra pagrindinis veiksnys, nulemsiantis Kopenhagos susitikimo sėkmę arba nesėkmę.

11.2.   ES įsipareigojimas Kopenhagos konferencijai neatrodo labai įtikinamas, nes 2009 m. birželio 18–19 d. ES Vadovų Tarybos susitikime nebuvo priimti lemiami sprendimai finansuoti klimato kaitos priemonių, išskyrus teiginį, kad finansinio pajėgumo ir atsakomybės už išmetamą teršalų kiekį principai turėtų būti pagrindas skirti finansavimą klimato kaitos prevencijai.

11.3.   Kadangi Europos Vadovų Taryba kol kas nepriėmė jokio sprendimo dėl finansavimo, EESRK nerimą kelia tai, kad nesiimama jokių neatidėliotinų veiksmų. Labai neramina, kad kol kas išsivysčiusios šalys, įskaitant ES, neprisiima pakankamų finansinių įsipareigojimų ir neduoda garantijų.

11.4.   Investicijos į, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo technologijas ir bendrą technologijų išskiriamam anglies dioksido kiekiui mažinti paketą suteiks akstiną inovacijoms ir ekonomikos augimui bei padės sutaupyti daugiau energijos.

11.5.   Finansavimo, skirto sumažinti klimato kaitos poveikį besivystančiose šalyse, šaltiniai turėtų būti savi ir išorės ištekliai, iš pasaulinės anglies dioksido rinkos gautos lėšos ir išsivysčiusių šalių parama:

—

savi ištekliai: dauguma investicijų iki 2020 m. ir energijos vartojimo sumažėjimas turėtų būti susiję su santykinai mažomis sąnaudomis, pavyzdžiui, namuose, pastatuose ir privačiame sektoriuje įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones. Vyriausybės aplinkos ir energetikos politika taip pat gali sukurti paskatą šiai finansinei investicijai. Be to, kiti galimi finansavimo šaltiniai galėtų būti subsidijos ir paskolos pagal nacionalines, tarptautines ir dvišales programas.

—

išorės ištekliai: klimato kaitos švelninimo veiksmams, kurie nėra nei mažai lėšų reikalaujantys, nei naudingi trumpalaikėje perspektyvoje ir kuriems finansuoti atitinkama besivystanti šalis neturi savų pajėgumų, parama turi būti skiriama iš pačių įvairiausių šaltinių ir naujoviškų finansavimo mechanizmų, įskaitant viešąsias lėšas ir tarptautinius anglies dioksido kreditų mechanizmus. EESRK remia Komisijos pastangas iki 2015 m. sukurti OECD masto anglies dioksido rinką, ES ŠESD ILPS susiejant su kitomis panašiomis leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemomis, o iki 2020 m. sukurti dar platesnę rinką.

11.6.   Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinybę išsamiau išanalizuoti tarptautinius finansavimo mechanizmus. Šis klausimas vėl bus įtrauktas į spalio mėn. įvyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę. EESRK tvirtai įsitikinęs, kad šis reikalas bus svarstomas pavėluotai, atsižvelgiant į tai, kad Kopenhagos konferencija įvyks gruodžio mėn.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad išsivysčiusios šalys turėtų prisidėti skirdamos viešąjį finansavimą ir naudodamos anglies dioksido kreditų mechanizmus. Šalių finansiniai įnašai turėtų būti proporcingi, pagrįsti „teršėjas moka“ principu ir susieti su kiekvienos šalies ekonominiu pajėgumu. Dėl įnašų dydžio reikėtų derėtis, o susitarus – įtraukti juos į susitarimą, kuriame reikia:

i)	nustatyti metinį išsivysčiusių šalių finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal sutartą formulę (grindžiamą „teršėjas moka“ principu ir šalies finansiniu pajėgumu);

ii)	atidėti tam tikrą kiekvienos išsivysčiusios šalies paskirtų išmetimo leidimų procentinę dalį. Po to jie būtų parduodami vyriausybėms tarptautiniuose aukcionuose.

11.7.1.   EESRK itin pritaria Meksikos pasiūlymui, kad kiekviena pasaulio šalis turėtų į „bendrą katilą“ įnešti įnašą, kurio dydis apskaičiuojamas pagal formulę atsižvelgiant į kiekvienos šalies gyventojų skaičių, BVP ir išmetamą ŠESD kiekį. „Bendras katilas“ vėliau būtų padalytas visoms šalims atsižvelgiant į jų poreikius sumažinti išmetamą teršalų kiekį, vystyti ekologiškas technologijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.

11.8.   EESRK:

—	pritaria Komisijos pozicijai pirmiausia toliau vystyti išsivysčiusių šalių didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemas ir, laikui bėgant, įtraukti didžiąsias besivystančias šalis,

—

taip pat pritaria Švarios plėtros mechanizmo (CDM) pertvarkymui, nes projektais pagrįstas mechanizmas lėmė dideles sandorių ir administravimo sąnaudas. Perėjimas nuo dabartinio projektais pagrįsto CDM prie sektorinio CDM yra galimas sprendimo būdas. Kita galimybė – CDM technologinė plėtra ir perdavimas, kuris atitinka Balio veiksmų plano reikalavimus.

11.9.   Planuojamos sąnaudos ilgalaikiams tikslams iki 2050 m. pasiekti nėra mažos – apie 2 proc. dabartinio BVP, tačiau sąnaudos bus dar didesnės, jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų.

12.   Visuomenės sąmoningumo didinimas ir informavimas

12.1.   Svarbu, kad plačioji visuomenė daugiau žinotų apie dabartinę sunkią visuotinio atšilimo padėtį ir jo padarinius, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų dėl klimato kaitos.

12.2.   Piliečius būtina motyvuoti ir skatinti prisidėti naudojant ekologiškesnes energijos formas, perkant mažiau energijos vartojančias prekes ir paslaugas bei mažinant savo anglies pėdsaką.

12.3.   EESRK mano, kad šalys savo žiniasklaidos priemonėmis turėtų informuoti piliečius apie neatidėliotiną būtinybę imtis veiksmų ir taupyti energiją bei sudaryti galimybę naudotis alternatyviais (neiškastinio kuro) energijos ištekliais ir taip padėti sumažinti žalingų ŠESD poveikį. Nors klimato kaitos klausimai priklauso ilgalaikei strategijai, jie turėtų būti dėstomi pradinėse ir vidurinėse mokyklose, įtraukiant į mokymo programas.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kad būtina iniciatyvia švietimo politika geriau informuoti žmones apie klimato kaitos padarinius.

12.4.   EESRK tvirtai įsitikinęs, kad Europos Vadovų Taryba turėtų skatinti valstybes nares, jų kompetencijai priklausančiose srityse, remti ir padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms, įmonėms, profesinėms sąjungoms ir kitiems organizuotos pilietinės visuomenės atstovams dalyvauti propaguojant klimato kaitos strategijas ir iniciatyvas.

12.5.   EESRK taip pat mano, kad vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti kuriant tvirtą žinių apie klimato kaitos poveikį ir padarinius bazę, įtraukdamos savo piliečius ir privatųjį sektorių. Pavyzdžiui, apie 500 savivaldybių įsipareigojo iki 2020 m. daugiau kaip 20 proc. sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį pagal ES Merų pakto iniciatyvą.

13.   Peržiūros nuostata

13.1.   EESRK pabrėžia, kad būtina susitarime aiškiai numatyti periodinę bendros pažangos ir įsipareigojimų bei veiksmų tinkamumo peržiūrą, įskaitant išsamią peržiūrą 2015 m.

---

(1)  http://www.transportenvironment.org/Publications/prep_hand_out/lid:431

(2)  2 dalis{SEC(2009) 102}

(3)  Nuomonė CESE 876/2009.

(4)  Nuomonė CESE 1200/2008.

(5)  COM(2009) 147 galutinis.

(6)  Pasiūlymai dėl sparčiai augančios ekonomikos šalių indėlio į klimato regionus pagal JTBKKK po 2012 m., http://www.umweltbundesamt.de

---