18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/103

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos nauda stiprinant administracinį bendradarbiavimą“

(COM(2008) 703 galutinis)

(2010/C 128/19)

Pranešėjas Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 6 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Bendrosios rinkos nauda stiprinant administracinį bendradarbiavimą

COM(2008) 703 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 9 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4–5 d. (2009 m. lapkričio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 128 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

1.   Išvados

1.1.   EESRK pritaria labiau decentralizuotam, bendru tinklu grindžiamam tarpvalstybinio bendradarbiavimo bendrojoje rinkoje metodui, kurį bus galima įgyvendinti pasitelkus Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI). Komitetas mano, kad sistema padės užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos taisyklių laikymąsi ir padės tinkamai spręsti problemas, su kuriomis susiduria piliečiai ir verslas.

1.2.   Pilietinės visuomenės organizacijos savo šalyse gali vaidinti aktyvų ir svarbų vaidmenį taikant IMI sistemą bei padėti skleisti informaciją apie šią sistemą bei jos veikimą.

1.3.   Kadangi IMI sistema nustatys nacionalinio lygmens kliūtis, neleidžiančias tinkamai taikyti Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos, be to, kadangi jos taikymo sritis galėtų būti išplėsta ir apimti kitus sektorius, būtų naudinga, jei Komisija pateiktų konkrečius pasiūlymus dėl galimos specialios įspėjimo ir (arba) baudų sistemos šioms kliūtims šalinti.

1.4.   Kadangi duomenų perdavimui per IMI sistemą taikoma asmens duomenų privatumo apsaugos sistema, numatyta Bendrijos teisėje, Komitetas rekomenduoja pranešti su tokia informacija susijusiam asmeniui, kad jis galėtų pasinaudoti sistemoje numatytomis asmens duomenų apsaugos teisėmis pagal ETT teismo praktiką.

2.   Įžanga

2.1.   EB steigimo sutarties 10 straipsniu įtvirtintas plačiąja prasme Bendrijos solidarumo principas tarp valstybių narių ir Bendrijos, kurį labai išplėtė ETT (1) teismo praktika ir kuriuo remiantis valstybės narės įpareigojamos:

—	imtis visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus,

—	bendradarbiauti tarpusavyje ir su Bendrija, kad būtų įgyvendinti Sutarties ir antrinės teisės tikslai.

2.2.   Administracinis valstybių narių ir Bendrijos bendradarbiavimas iki šiol vyko tam tikrose srityse, tarp jų mokesčių (2) (šiam tikslui kiekviena valstybė narė privalėjo įsteigti centrinį biurą ir įsipareigoti teikti tarpusavio pagalbą), muitų, konkurencijos (nacionalinių konkurencijos įstaigų tinklas), taip pat prieglobsčio, imigracijos ir išorės politikos srityse (ARGO 2002 programa).

2.3.   EESRK vienoje iš nuomonių savo iniciatyva (3) aptarė administracinį nacionalinių institucijų ir Bendrijos institucijų bendradarbiavimą ir priėjo prie išvados, kad aiškiai apibrėžtos ir veiksmingos valstybių narių politikos ir administravimo nacionalinės procedūros kartu su geresne teisėkūra, geresniu teisės aktų įgyvendinimu bei vykdymo užtikrinimu yra sudėtinė ES gero valdymo dalis.

2.4.   2004 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 2004/387/EB (4) buvo sukurta dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) programa). Sprendime numatyta, jog įgyvendinant „bendrų interesų projektus“ ir horizontalias priemones Bendrija dengia jos interesus atitinkančias išlaidas (10 straipsnis.).

2.5.   2006 m. kovo 17 d. valstybių narių atstovai Vidaus rinkos patariamajame komitete pritarė Visuotinio vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau IMI) įgyvendinimo planui ir jos vystymui, siekiant gerinti valstybių narių administracijų komunikaciją. Komisijos sprendime 2008/49 EB (5) dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą ši sistema IDABC programos tikslais laikoma bendro intereso projektu.

2.6.   IMI sistemos tikslas – supaprastinti vidaus rinką reguliuojančių teisės aktų, reikalaujančių valstybių narių administracijas keistis informacija, taikymą.

3.   Komisijos komunikatas

Stokojant pasitikėjimo kitų valstybių narių teisine sistema bei priežiūra, buvo sukurta dar daugiau tarpvalstybinės veiklos taisyklių ir dvigubos kontrolės mechanizmų. Iki šiol tai buvo vienas didžiausių iššūkių sklandžiam bendrosios rinkos veikimui, ir todėl valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir stiprinti pasitikėjimą viena kitos teisinėmis sistemomis.

3.1.1.   IMI suteiks valstybėms narėms galimybę vykdyti teisinius įpareigojimus keistis informacija. Be to, ši sistema taip pat leis administracijoms bendradarbiauti naujomis formomis, kurios be elektroninės informacinės sistemos nebūtų įmanomos.

IMI suteikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms galimybę nesunkiai rasti kitų valstybių narių institucijas ir siųsti joms informacijos užklausas, naudojantis struktūruotais klausimais, parengtais pagal konkrečias ES teisės aktų sritis.

3.2.1.   IMI sistema bus naši ir veiksminga priemonė, sumažinsianti valstybių narių bendravimo, būtino tinkamai įgyvendinti vidaus rinkos teisės aktus, savikainą. Tačiau Komisija manė, kad IMI iš pradžių reikėtų taikyti dviem sritims – profesinių kvalifikacijų pripažinimui, kuriam jau taikoma ši sistema, ir Paslaugų direktyvai. Remiantis patirtimi, sukaupta šiose abiejose srityse, sistemą derėtų vėliau plačiau taikyti kitoms sritims, kurios yra esminės svarbos vidaus rinkos veikimui.

3.2.2.   Tokiu būdu IMI padėtų stiprinti pasitikėjimą, kurio reikia, kad bendroji rinka veiktų sklandžiai ir būtų naudinga.

3.3.   IMI – tai daugiakalbė priemonė, skirta 27 valstybių narių Europos Sąjungai, vartojančiai 23 oficialiąsias kalbas, tačiau bus taikoma visose 30 EEE valstybių. Daugiakalbystė gali būti praturtinanti. Naudojant naujas technologijas, palaikomas žmogaus ir automatiniu vertimu, IMI yra geras konkrečių priemonių, kurių gali imtis ES, siekdama iki minimumo sumažinti šias kliūtis ir pašalinti Europos administracijų komunikavimo spragas, pavyzdys.

3.4.   Modernizuojant bendrosios rinkos valdymą IMI prisidės prie veiksmingesnio, labiau decentralizuoto ir bendru tinklu grindžiamo tarpvalstybinio bendradarbiavimo metodo.

3.5.   IMI padeda valstybėms narėms veiksmingiau bendradarbiauti įgyvendinant vidaus rinkos teisės aktus, padedanti kompetentingoms valstybių narių institucijoms įveikti praktines komunikavimo kliūtis tokias kaip administravimo ir darbo kultūros skirtumai, kalbų įvairovė, ir nėra aiškiai nustatytų kitose valstybėse narėse partnerių. Jos tikslas padidinti kasdienio valstybių narių bendradarbiavimo veiksmingumą.

3.6.   IMI vystymas paremtas trimis pagrindiniais principais:

—	dėl sistemos nesukuriama papildomų administracinio bendradarbiavimo įpareigojimų valstybėms narėms be tų, kurie jau nustatyti atitinkamuose vidaus rinkos teisės aktuose,

—	ji suteikia lankstumo, kad galima būtų gerbti skirtingas Europos administracines struktūras ir kultūras,

—	tai viena bendra sistema, sudaryta iš daugkartinio naudojimo elementų; ji sudaryta taip, kad galėtų apimti daugelį vidaus rinkos teisės elementų, taip išvengiant informacinių sistemų kiekio didinimo.

Komisijos komunikate pagrįstai pabrėžiamas ryšys tarp IMI sistemos ir asmens duomenų apsaugos, kuriai visa apimtimi taikomi atitinkami teisės aktai, visų pirma Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

3.7.1.   Prieigą prie IMI sistemos turimos informacijos turi nacionalinės institucijos ir įstaigos, kurios direktyvose, kurioms šiuo metu ta sistema taikoma, įvardytos kaip „kompetentingos institucijos“.

3.8.   Galiausiai Komisija mano, kad norit pasiekti laukiamų rezultatų reikia padidinti investicijas į mokymą ir informavimą. Komisija ištirs įvairias galimybes ir prireikus įvertins mokymo ir mainų programos būtinumą.

3.9.   Komisija 2009 m. birželio 29 d. paskelbė rekomendaciją dėl bendrosios rinkos veikimo gerinimo (6), kurioje teigiama, kad reikia koordinuotų veiksmų ir bendradarbiavimo remiantis Komisijos ir valstybių narių partneryste, siekiant bendro tikslo pagerinti bendrosios rinkos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, jų taikymą ir įgyvendinimą. Tai reiškia, kad bendrosios rinkos valdyme valstybės narės prisiima bendrą atsakomybę, o tuo pačiu ir iniciatyvesnį vaidmenį.

4.   Bendrosios pastabos

Decentralizuotas ir tinklu paremtas tarpvalstybinis bendradarbiavimas pradėjus taikyti IMI padės užtikrinti piliečių, institucijų ir įmonių teisę į gerą administravimą. Reikėtų laikytis pagrindinių lankstumo ir pakartotinio panaudojimo principų bei nesukurti papildomų įpareigojimų valstybėms narėms.

4.1.1.   Teisė į gerą administravimą šiuo konkrečiu atveju reiškia, kad piliečiams turi būti pateikiama tiksli ir konkreti informacija apie tai, kokius reikalavimus jie privalo tenkinti valstybėje narėje, kurioje įsikuria, kad galėtų joje teikti paslaugas ar vykdyti veiklą, ir į kokią instituciją jie privalo kreiptis. Be to, sistema netiesiogiai suteiktų informacijos apie nepagrįstas nacionalines kliūtis Bendrijos teise įtvirtintoms laisvėms, kuri leistų Komisijai nedelsiant imtis veiksmų.

4.2.   Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą valstybių narių kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti ir kurti abipusį pasitikėjimą IMI ir tuo padėti didinti skaidrumą bei užtikrinti gerą valdymą. Norint užtikrinti glaudų tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp nacionalinių institucijų, kurių kompetencijai priklauso bendrosios rinkos klausimai, valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų sklandų Komisijos sukurtų tarptautinių tinklų arba elektroninių informacijos sistemų tokių kaip IMI veikimą.

4.3.   Sprendime 2004/387/EB (IDABC) numatyta, kad turi būti parengta schema, pagal kurią Bendrija ir valstybės narės teisingai pasiskirstytų paneuropinės e. valdžios ir infrastruktūros paslaugų veiklos ir aptarnavimo sąnaudas (7 straipsnio 3 dalis). Valstybių narių institucijos turėtų numatyti tokias investicijas, kurios užtikrintų sklandų IMI veikimą. EESRK nuomone, valstybės narės taip pat turi dėti papildomas pastangas, kadangi tai priklauso bendrai kompetencijai ir bendrai atsakomybei.

Faktiniam sistemos įgyvendinimui būtinas glaudesnis administracinis bendradarbiavimas tarp valstybių narių institucijų bei tarp šių institucijų ir Komisijos. Ateityje IMI taikymo sritis turi būti išplėsta, nes šiuo metu apsiribojama tik Profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Paslaugų vidaus direktyvomis.

4.4.1.   Siekiant užtikrinti tokį administracinį bendradarbiavimą, sprendime 2008/49/EB nustatoma keitimosi informacija ir apdorojimo sistema, kuri, turint omenyje informacijos pobūdį, priskiriama skirtingoms administracinėms struktūroms pagal joms skirtas atitinkamas sistemos valdymo funkcijas. Be Komisijos, IMI taip pat turi dalyvauti ir nacionaliniai dalyviai, būtent šios sistemos koordinatorius ir jos naudotojai. Kontroliuojant nacionalinei institucijai arba koordinatoriui, sistemos naudotojai skirstomi pagal prašymų tvarkytojo, skirstytojo, vyresniojo tvarkytojo ar vietos duomenų administratoriaus jiems priskirtas funkcijas.

4.4.2.   Šią sistemą bus būtina suderinti su direktyvose, kurioms ji bus taikoma, numatytais administracinio bendradarbiavimo mechanizmais, t.y. informacijos mainų mechanizmai, atitinkamos nacionalinės institucijos bei Paslaugų ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos. Šiuo požiūriu būtina pagalvoti apie galimus tiesioginius ir netiesioginius IMI naudotojų ir direktyvose nurodytų nacionalinių institucijų santykius, visų pirma apie tuos santykius, kurie daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį vidaus rinkai.

4.4.3.   Siekiant geresnio suderinimo su IMI būtų tikslinga aprėpti šiuos Paslaugų direktyvos aspektus:

a)	plačią „kompetentingos institucijos“ apibrėžtį (4 straipsnis);

b)	vieno kontaktinio centro (6 straipsnis) ir susižinojimo centro (28 straipsnis) įsteigimą;

c)	itin suderintų leidimų išdavimo procedūrų ir ryšių su pareiškėjais formalumų (13straipsnis), įdiegimą;

d)	įspėjimo mechanizmų, (32 straipsnis), kurie galėtų padėti sukurti europinį nacionalinių institucijų tinklą, sukūrimą.

4.4.4.   Kalbant apie profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvą, būtų tikslinga aprėpti šiuos bendradarbiavimo mechanizmus:

a)	plačią „kompetentingos institucijos“ apibrėžtį ir formalios kvalifikacijos įrodymų, kuriuos išdavė profesinės asociacijos ar organizacijos, traktavimą (3 straipsnis);

b)	valstybių narių administracinį bendradarbiavimą dėl laisvo paslaugų teikimo (8 straipsnis);

c)	profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūrų suderinimą įsisteigimo atveju (51 straipsnis);

d)

konkrečią administracinio bendradarbiavimo sistemą, nustatančią mainų informacija apie drausminius veiksmus ar baudžiamąsias sankcijas sąlygas, atsakingųjų institucijų ir įstaigų sąrašą, jų veiklos koordinatorius (56 straipsnis), taip pat nacionalinių kontaktinių centrų, teikiančių konkrečią informaciją dėl pasekmių, kylančių taikant šią direktyvą (57 straipsnis), įsteigimą.

4.4.5.   Komitetas mano, kad jei IMI sistema turi būti įdiegta nedelsiant, ji turi apimti ir socialinius aspektus (įmokų mokėjimo laikotarpiai, pensijų teisės ir pan.), susijusius su pirmuoju etapu numatytomis taikymo sritimis. Šis požiūris ne tik atitinka Komiteto tradicinę politinę nuostatą, bet ir neabejotinai paremtas faktu, kad darbinėje veikloje atsiranda tiesioginė ekonominių bei socialinių aspektų sąsaja.

4.4.6.   Komitetas ne kartą atkreipė dėmesį į šią sąsają: pavyzdžiui, neseniai savo nuomonėje, (7) priimtoje 2009 m. sausio 14 d. dėl bendrosios rinkos socialinio ir aplinkosauginio aspekto, pabrėžė, kad „Europos institucijos privalo atsižvelgti į teisėtus įmonių interesus ir į tai, kad ekonominės laisvės turėtų būti reglamentuotos taip, kad jų laikantis nebūtų pažeidžiamos ES teisėje pripažintos pagrindinės socialinės teisės, tarptautiniai darbo standartai ir atskirų valstybių narių įstatymai, tarp jų teisė derėtis ir teisė sudaryti ir įgyvendinti kolektyvines sutartis“.

4.4.7.   Toje nuomonėje Komitetas visų pirma pritarė priemonėms dėl derinimo šioje srityje, tarp jų socialinės apsaugos sistemų suderinimui ar galimybei perkelti pensijų teises (8).

4.5.   EESRK pritaria siekiui veiksmingai taikyti visą Bendrijos teisę ir išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą bei ketinimui imtis tinkamų priemonių informuoti ir mokyti kompetentingas institucijas.

4.6.   Siekiant stiprinti administracinį bendradarbiavimą reikėtų gerinti IMI veikimą ir taip pat joje dalyvaujančių organizacijų veiklą. EESRK ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo, visų pirma rengiant informacijos apie IMI svarbą vidaus rinkos veikimui kampanijas.

4.7.   EESRK mano, kad remiantis IMI sistemos veikimo patirtimi ir vystant Bendrijos teisę bus galima nustatyti bendruosius principus, kuriais ateityje bus grindžiamos išsamesnės ir konkretesnės administracinio bendradarbiavimo taisyklės, įtvirtintos reglamentu, apimančiu pačius bendriausius aspektus.

4.8.   IMI tėra tik pirmasis šio proceso etapas: pagal čia numatytas nuostatas turi būti racionalizuotos valstybių narių tarpusavio administracinio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Komisija sistemos ir tose srityse, kurios grindžiamos abipusio pripažinimo principu ir nediskriminavimu, ir yra labai svarbios vidaus rinkos veikimui. Kartu turi būti užtikrinta asmens duomenų apsauga, t.y ES piliečiams labai svarbi sritis, turint omenyje tikslų funkcijų skyrimą IMI sistemos, kuri yra Komisijos veiklos šioje srityje rezultatas, valdyme dalyvaujantiems subjektams.

4.9.   Galiausia kalbant apie IMI ir asmens duomenų apsaugos ryšį, verta atkreipti dėmesį į neseniai paskelbtas generalinio advokato Ruiz-Jarabo Colomer (9) išvadas, kuriose aiškinamos kai kurios teisės aktų, reguliuojančių šią sistemą ir kurios taikytinos šiame kontekste visa apimtimi, nuostatos. Šį aiškinimą patvirtino ETT 2009 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl pareigos užtikrinti teisę gauti tiek su dabartim, tiek su praeitim susijusią informaciją apie asmens duomenų gavėjus arba jų kategorijas bei atskleistos informacijos turinį ir nustatyti šios informacijos saugojimo trukmę bei atitinkamą teisę gauti ją taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp duomenų subjekto intereso apsaugoti savo privatų gyvenimą ir naštos, kuri duomenų valdytojui tenka dėl pareigos saugoti šią informaciją.

4.10.   Šis aiškinimas visų pirma susijęs su dviem skirtingomis teisėmis, pripažįstamomis direktyva 95/46/EB ir reguliuojamos tokiu būdu, kad naudojimasis viena teise (teisė ištrinti duomenis po vienerių metų) apsunkina naudojimąsi kita teise (suinteresuotųjų asmenų teisė gauti informaciją): ištrynus duomenis kaip numatyta direktyvoje 95/46, teisė į prieigą tampa neįmanoma, kadangi negalima reikalauti informacijos, kuri ji jau nebeegzistuoja. Todėl vertėtų pasinaudoti generalinio advokato ir Teisingumo teismo aiškinimu, kuriuo remiantis vienu metu galėtų būti taikomos abi Bendrijos teisėje įtvirtintos teisės: tokiu būdu suinteresuotas asmuo turi būti informuojamas apie duomenų perdavimą, įskaitant duomenų gavėjo tapatybę ir apie tai, kad prieigos teisei taikomas vienerių metų terminas, po kurio duomenys ištrinami ir dėl to jų gauti negalima.

---

(1)  2005 11 15 byla C-392/02 priimtas sprendimas ir Generalinio advokato Geelhoed išvados.

(2)  OL L 264, 2003 10 15.

(3)  OL C 325, 2006 12 30.

(4)  OL L 181, 2004 5 18.

(5)  OL L 13, 2008 1 16.

(6)  OL L 176, 2009 7 7, p. 17.

(7)  OL C 182, 2009 8 4, p. 1.

(8)  OL C 228, 2009 9 22.

(9)  2008 12 22 išvados byloje C-553/07.

---