18.5.2010

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 128/97

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams

(COM(2008) 794 galutinis)

(2010/C 128/18)

Pranešėjas Edwin CALLEJA

Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 m. lapkričio 27 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams

COM(2008) 794 galutinis.

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2009 m. rugsėjo 9 d. priėmė savo nuomonę.

457-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. lapkričio 4 ir 5 d. (2009 m. lapkričio 5 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 123 nariams balsavus už, 4 – prieš ir 13 susilaikius.

1.   Rekomendacijų santrauka

1.1.   Iš esmės galimybė pasinaudoti veiksminga teisine apsauga yra pagrindinė teisė, kuria vartotojai turėtų pasinaudoti dėl kolektyvinio žalos atlyginimo. Tačiau būtina atidžiai atsižvelgti į Sutartyje numatytus apribojimus ir procesinės bei konstitucinės teisės skirtumus valstybėse narėse.

1.2.   ES teisinės priemonės dėl kolektyvinio žalos atlyginimo pagerintų vartotojų apsaugą, visų pirma tarpvalstybinius ieškinius.

1.3.   Šioje sistemoje turi būti sukurtos pakankamos apsaugos priemonės nuo nepagrįstų, išskyrus vartotojus, ieškinių ir piktnaudžiavimo, dažniausiai dėl finansinių paskatų ir vaikantis pelno.

1.4.   Paprastai bet kuri patvirtinta ES priemonė turi suteikti tinkamą apsaugą ir neleisti įsitvirtinti tokiai praktikai, kuri kitose teisės sistemose skatina piktnaudžiavimą. Diegiant bet kurią kolektyvinio žalos atlyginimo sistemą visų pirma turėtų būti numatyta, kad teisėjui suteikiami įgaliojimai iš anksto išanalizuoti informaciją dėl kolektyvinio žalos atlyginimo, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti, kad būtų teikiami tik pagrįsti ieškiniai.

1.5.   Tai, kad yra priimtas kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą mechanizmas, netrukdo pasinaudoti vartotojų ginčų sprendimo ne teismo tvarka sistema.

1.6.   EESRK rekomenduoja Komisijai imtis tolesnių veiksmų ir paskatinti verslo srityse kurti skundų nagrinėjimo vidaus sistemas, tobulinti esamus alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus ir viešąją priežiūrą. Vartotojai galėtų pasinaudoti šiais alternatyviais būdais prieš pasirinkdami teismą.

1.7.   EESRK dar kartą primena Europos Komisijai, kad kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą klausimas diskutuojamas nuo 1985 m., ir atėjo laikas priimti sprendimus bei nedelsiant įgyvendinti vartotojų poreikius atitinkančias sistemas.

2.   Įžanga

2.1.   Komisijos parengtoje Vartotojų politikos strategijoje (1) nurodomas tikslas, kurį reikia pasiekti iki 2013 m.: skatinti mažmeninės prekybos vidaus rinką sudarant vartotojams ir mažmeninės prekybos atstovams sąlygas, kad pirkdami kitoje šalyje jie jaustųsi tokie pat saugūs, kaip ir pirkdami savo šalyje. Savo strategijoje Komisija pabrėžė, kokie svarbūs vartotojams yra veiksmingi žalos atlyginimo mechanizmai, ir paskelbė ketinimą nagrinėti galimas priemones, susijusias su kolektyviniu žalos atlyginimu vartotojams.

2.2.   Europos Parlamentas, Taryba ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritarė Komisijos ketinimui tobulinti žalos atlyginimą vartotojams, visų pirma – apsvarstyti priemones, susijusias su kolektyviniu žalos atlyginimu (2). Net OECD savo rekomendacijoje dėl vartotojų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo (3) paragino savo valstybes nares sudaryti vartotojams galimybes naudotis įvairiomis žalos atlyginimo priemonėmis, įskaitant kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus.

2.3.   2008 m. lapkričio mėn. Komisijos paskelbta Žalioji knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo (4) vartotojams parodė, kaip galima palengvinti teisių gynimą tokiose situacijose, kai nemažai vartotojų nukenčia nuo to paties prekybininko veiksmų, pažeidžiančių vartotojų teisę. Žaliojoje knygoje pateikiami keturi galimi sprendimai.

2.4.   Europos Komisija 2009 m. gegužės 29 d. taip pat surengė viešuosius klausymus dėl Žaliosios knygos svarstymo ir po to parengė visuomenei svarstyti skirtą dokumentą, kuriame, be keturių Žaliojoje knygoje paminėtų galimų sprendimų, pateikė dar ir penktą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo. Dabartiniame svarstymų etape EESRK negali atsižvelgti į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą. Taip visų pirma yra todėl, kad dar reikia atlikti poveikio vertinimą. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad EESRK dar šiame ankstyvame etape atkreipia dėmesį į tai, kad penktasis galimo sprendimo įgyvendinimas bus susijęs su dideliais sunkumais.

2.5.   Negalima neigti, kad galimybė vartotojams gauti žalos atlyginimą, kai prekybininkai pažeidžia vartotojų teises, visų pirma didina vartotojų pasitikėjimą rinkomis ir gerina rinkų rezultatus. Šį tikslą galima pasiekti tik tada, jei vartotojai žinos, kad iškilus problemų, jų teisės bus apsaugotos ir jie gaus žalą atitinkantį atlyginimą.

2.6.   Siekiant užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų lygybę, turi būti pasiekta tinkama visų susijusių interesų pusiausvyra.

3.   Žaliosios knygos santrauka

3.1.   Šios Žaliosios knygos tikslas – „įvertinti dabartinę žalos atlyginimo mechanizmų būklę, visų pirma tais atvejais, kai tikėtina, kad dėl tų pačių teisinių pažeidimų nukentės daug vartotojų, ir pateikti galimus sprendimus visoms efektyvaus žalos atlyginimo spragoms, kurios paaiškėja šiais atvejais, šalinti (5).“ Komisija manė, kad esant masiniams ieškiniams netikslinga skirti tarpvalstybinius ir tik nacionaliniu lygiu taikomus mechanizmus. Kitas aspektas, kurį Žaliojoje knygoje siekiama apibrėžti, yra klausimas, ar tam tikros priemonės bus taikomos tik tarpvalstybinėse ar ir nacionalinėse bylose.

3.2.   Žaliojoje knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas masinių ieškinių bylų sprendimui ir siekiama pateikti veiksmingas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones visos ES piliečiams, patyrusiems žalą dėl to paties prekybininko veiksmų neatsižvelgiant į sandorio sudarymo vietą. Joje taip pat apibrėžiama, kokios svarbiausios šiuo metu iškylančios kliūtys neleidžia vartotojams veiksmingai gauti žalos atlyginimo ir kokie veiksniai padeda veiksmingai ir naudingai taikyti kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus.

3.3.   Komisija mano, kad esami europiniai mechanizmai yra nepakankami (6) ir apibrėžia keturis galimus sprendimus, kuriais siekiama spręsti svarbius klausimus ir vartotojams pateikti tinkamų ir veiksmingų žalos atlyginimo priemonių, visų pirma dėl kolektyvinio žalos atlyginimo:

—	1 sprendimas: veiksmai būtų grindžiami esamomis nacionalinėmis ir Europos bendrijos priemonėmis siekiant tinkamo žalos atlyginimo vartotojams,

—	2 sprendimas: plėtoti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad visoje Europos Sąjungoje vartotojai galėtų naudotis kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmais, esančiais skirtingose valstybėse narėse,

—	3 sprendimas: derinti pagrindinėms kliūtims įveikti skirtas privalomas ar neprivalomas politines priemones, kurios galėtų pagerinti žalos atlyginimą vartotojams,

—	4 sprendimas: sukurti kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą procedūras, sudarytas iš privalomų arba neprivalomų ES priemonių.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.   EESRK jau seniai pasisako už būtinybę Bendrijos lygmeniu apibrėžti kolektyvinio ieškinio, kurio tikslas – kolektyvinių teisių pažeidimo atveju užtikrinti žalos atlyginimą, sąvoką.

4.2.   Jau 1992 m. EESRK dviejose nuomonėse savo iniciatyva atkreipė Komisijos dėmesį į būtinybę nustatyti galimybes pateikti ieškinius sprendžiant tarpvalstybinius ginčus ir pripažinti vartotojų organizacijų atstovaujamąsias galias sprendžiant tiek nacionalinius, tiek tarpvalstybinius ginčus (7). Be to, savo nuomonėje, 1994 m. vienbalsiai priimtoje birželio 1 d. plenarinėje sesijoje, Komitetas aiškiai paragino Komisiją sukurti vienodą kolektyviniams ieškiniams ir bendram atstovavimui taikytiną procedūrą, kuri apimtų ne tik neteisėtos praktikos uždraudimą, bet ir palengvintų ieškinius dėl žalos atlyginimo (8). Šį klausimą EESRK vėliau aptarė kelete savo nuomonių (9). Savo nuomonėje, priimtoje 2006 m. spalio 26 d. (10), EESRK aiškiai pritarė Komisijos abejonėms, kurios buvo išdėstytos jos Žaliojoje knygoje dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles, o 2009 m. kovo 25 d. priimtoje nuomonėje patvirtino, kad dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų nukentėjusiems asmenims svarbu pasinaudoti veiksmingais teisių gynimo mechanizmais (11).

4.3.   Kadangi ES numato vartotojams skirtas suderintas materialiąsias teises, EESRK pritaria tam, kad ji lygiai taip pat turėtų užtikrinti vartotojams tinkamas procedūras, leidžiančias pasinaudoti šiomis teisėmis. Pavyzdžiui, vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti kolektyvinio žalos atlyginimo procedūra per teismą, kad jie galėtų siekti teisingumo kaip ir kitais atvejais, susijusiais su komerciniais sandoriais. Kaip EESRK pastebėjo savo ankstesnėse nuomonėse, vartotojų teisė į žalos atlyginimą yra pagrindinė teisė, leidžianti užtikrinti teisinę panašaus pobūdžio visuotinių, kolektyvinių ir individualių interesų apsaugą. ES lygio ieškiniai yra būtini, kadangi panašaus pobūdžio kolektyvinėms, visuotinėms ir individualioms teisėms nėra ES teisinės priemonės, užtikrinančios jų veiksmingumą ir įgyvendinamumą. Kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmai yra būtini suteikti vartotojams realią ir veiksmingą galimybę gauti atlyginimą už akivaizdžią, panašaus pobūdžio daugkartinę žalą.

4.4.   Be to, konkurencingumo stiprinimas yra svarbiausias Europos Sąjungos politikos tikslas. Europos Sąjunga parengė pagrindinių teisės aktų rinkinį dėl vartotojų teisių apsaugos. Dabar ji turi užtikrinti, kad šie teisės aktai būtų taikomi taip, kad ekonomikai būtų suteiktas postūmis pagyvinus tarpvalstybinę prekybą, pagrįstą įsitikinimu, jog visi ginčai gali būti sprendžiami sparčiai, nedidelėmis sąnaudomis ir laikantis panašių taisyklių bei procedūrų visoje bendrojoje rinkoje. Vartotojai gali plačiau susidurti su nesąžininga prekyba, todėl reikia procedūrų užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir jį sustabdyti. Vykdymas, prevencija, trūkumų šalinimas ir žalos atlyginimas – visi šie veiksmai yra svarbūs. Paprastai pavieniams asmenims išmokama žalos atlyginimo suma nėra didelė, tačiau susumavus gali susidaryti nemažos sumos.

4.5.   EESRK mano, kad kolektyvinis žalos atlyginimas per teismą turi būti prieinamas ir veiksmingas. Tačiau neteisminio ginčų sprendimo būdai turi papildyti teisminius procesus, jie leidžia taikyti ne tokią oficialią bei pigiau kainuojančią procedūrą. Tačiau abi ginčo šalys turi būti nusiteikusios bendradarbiauti. Neteisminiai ginčų sprendimo būdai galėtų sudaryti sąlygas pasiekti teisingą sprendimą ir kartu prisidėti, kad nedidėtų bylų teismams.

4.6.   Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad kuriant tinkamus mechanizmus svarbu atsižvelgti į Europos valstybių kultūros ir teisės tradicijas.

4.7.   EESRK taip pat mano, kad tokia ES teismine priemone reikėtų pasinaudoti visų pirma ginant kolektyvines teises tais atvejais, kai pažeidžiamos vartotojų teisės ir konkurencijos taisyklės.

5.   Konkrečios pastabos dėl Žaliosios knygos

5.1.   Kolektyvinio žalos atlyginimo procedūra per teismą

5.1.1.   EESRK pripažįsta, kad ES kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą procedūra, atitinkanti Žaliojoje knygoje siūlomą 4 sprendimą, turi būti sukurta norint užtikrinti teisingumą tiek vartotojams, tiek verslo atstovams. Tokio mechanizmo sukūrimas leistų siekti teisingumo visiems vartotojams, nepaisant jų pilietybės, finansinės padėties ir patirtos individualios žalos dydžio. Be to, toks mechanizmas padėtų spręsti problemą, kurią pripažino OECD ministrų taryba rekomendacijoje dėl vartotojų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo (12), kad didžioji dalis valstybėse narėse sukurtų sistemų ginčams spręsti ir žalai atlyginti buvo sukurtos nagrinėti bylas vietos lygiu ir ne visada tinkamos tais atvejais, kai žala turi būti atlyginta kitos valstybės narės vartotojams.

5.1.2.   Tačiau kartu EESRK pripažįsta, kad nustatant suderintą kolektyvinio žalos atlyginimo procedūrą per teismą gali iškilti naujų sunkumų ir trūkumų, susijusių su tokios procedūros sudėtingumu, sąnaudomis, trukme ir kitomis problemomis. Viena tokių problemų – mažinti didelę riziką, kylančią dėl piktnaudžiavimo bylinėjimusi, ir tokių ieškinių finansavimo būdas. Reikia taip pat apsispręsti dėl pasirinktinės (dalyvavimo (angl. opt-in)) ar nepasirinktinės (atsisakymo (angl. opt-out)) procedūros. Abu šie galimi sprendimai turi trūkumų, į tai EESRK jau atkreipė dėmesį (13).

5.2.   Pagrindiniai Europos kolektyvinio ieškinio ypatumai

5.2.1.   Komisija savo Žaliojoje knygoje pripažįsta, kad šiuo metu tik trylika valstybių narių turi kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą mechanizmus. Be to, galima nurodyti tris skirtingus mechanizmų tipus, kuriuos tokią sistemą jau turinčiose šalyse galima priskirti prie „kolektyvinio“ žalos atlyginimo per teismą mechanizmų.

5.2.2.   Sąvoka „kolektyvinis žalos atlyginimas“ yra gana plati, ir joje didesnis dėmesys skiriamas rezultatui nei tam tikram mechanizmui. Ji apima bet kurį mechanizmą, galintį nutraukti veiksmus, neatitinkančius teisės, arba užkirsti jiems kelią ir (arba) užtikrinti žalos atlyginimą plačiąja prasme: ištaisant padėtį arba išmokant kompensaciją. Kadangi daugelyje ES valstybių narių buvo sukurta ir dar kuriama daug galimų procedūrų ir atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių procedūrų yra naujoviškos ir bandomojo pobūdžio, vargu ar įmanoma nustatyti vieną modelį, kuriam, palyginti su kitais modeliais, būtų galima teikti pirmenybę.

5.2.3.   Atsižvelgdamas į teisės sistemų skirtumus ir ankstesnėse nuomonėse šiuo klausimu (14) išnagrinėtas įvairias galimybes ir pateiktus pasiūlymus, Komitetas pritaria:

—	kad būtų priimta ES direktyva, užtikrinanti būtiniausią suderinimą, kartu paliekant pakankamai veiksmų laisvės toms šalims, kuriose iki šiol dar nėra kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą sistemos. Be to, tokia direktyva galėtų papildyti draudimų direktyvą,

—

kad būtų įgyvendintos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad kolektyviniai ieškiniai neįgytų Amerikoje taikomo grupinių ieškinių pobūdžio: visos ES teisinės priemonės turėtų atspindėti Europos kultūros ir teisės tradicijas, turėtų būti siekiama vienintelio tikslo – žalos atlyginimo – ir įgyvendinta tinkama pusiausvyra tarp šalių, kad būtų galima sukurti visos visuomenės interesus ginančią sistemą. Komitetas visiškai pritaria Komisijos pasiūlymui, kad nepaisant to, kokios visose valstybėse narėse bus priimtos priemonės, įgyvendinančios kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą mechanizmą, „turėtų būti vengiama tokių elementų, kaip antai papildomų baudų už padarytą žalą, atlygio advokatams laimėjus bylą ir kitų elementų, kurie, manoma, skatina bylinėjimosi kultūrą, egzistuojančią kai kuriose ne Europos šalyse“,

—

mišriai grupinių ieškinių sistemai, apimančiai dviejų sistemų – pasirinktinės ir nepasirinktinės – pranašumus, atsižvelgiant į svarbių interesų pobūdį, grupės narių ryžtingumą arba neryžtingumą bei individualios žalos mastą; pasirinktinės sistemos atveju, nukentėjusiosios šalys nusprendžia savo atskirus ieškinius dėl patirtos žalos sujungti į vieną ieškinį; jeigu jos nuspręstų pasinaudoti nepasirinktine procedūra (opt-out), ieškinius turėtų pareikšti atstovaujamieji ir kompetentingi subjektai,

—

kad pavieniams asmenims derėtų suteikti teisę pasinaudoti pasirinktine procedūra (opt-in) sujungti bylas, užuot manius, kad jie yra proceso šalis, jei jie aiškiai nepareiškia nedalyvausiantys (opt-out). EESRK nurodo šių mechanizmų pranašumus ir trūkumus, apibūdintus 2008 m. vasario 13 d. (15) Komiteto nuomonėje. Šiam sprendimui derėtų teikti pirmenybę siekiant sušvelninti tokio kolektyvinio ieškinio padarinius, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose šiuo metu tokių procedūrų dar nėra,

—

Komisijos teiginiui, kad bet kokia ES procedūra turėtų padėti išvengti nepagrįstų ieškinių ir kad teisėjui, kuris turėtų nuspręsti, ar kolektyvinis ieškinys yra nepagrįstas ar priimtinas, gali tekti svarbus vaidmuo. EESRK primena savo ankstesnėse nuomonėse pateiktas rekomendacijas dėl svarbaus teisėjo vaidmens. Teisėjui turi būti suteikti įgaliojimai, kad jis dar ankstyvame teisminio ginčo etape galėtų atmesti nepagrįstus ieškinius. Teismas ištirs pareikšto ieškinio pagrįstumą ir nustatys, ar ieškinys gali būti kolektyvinio ginčo sprendimo objektas, ar ne. Visų pirma teisėjas privalo užtikrinti, kad būtų nustatyta grupės tapatybė, paremta tam tikru identiškų bylų skaičiumi, ir kad iškelti reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra tos pačios kilmės, nes jie kyla dėl to paties prekybininko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo,

—

kad nukentėjusiosioms šalims turėtų būti visiškai atlyginta faktiškai patirta žala, apimanti ne tik realius nuostolius arba materialinę ir moralinę žalą, bet ir prarastą pelną, ir jos turi teisę gauti palūkanas. Iš tiesų, valdžios institucijos didžiausią dėmesį skiria taisyklių laikymuisi ir atgrasymui, o ieškinių atlyginti žalą tikslas – gauti visą atlyginimą už patirtą žalą. Todėl visas šis atlyginimas turėtų apimti tikrąją žalą, negautą pelną ir negautas palūkanas,

—	kad tokiam kolektyviniam ginčų sprendimo mechanizmui užtikrinti būtinas tinkamas finansavimas;

—	kad šioje sistemoje taip pat turi būti numatytos nuostatos dėl apeliacijų teikimo tvarkos.

5.2.4.   Visi kiti šio teisminio mechanizmo aspektai, laikantis subsidiarumo principo, turėtų būti palikti pačių valstybių narių nuožiūrai. Bet kuriuo atveju, visi kolektyviniai ieškiniai ES lygmeniu turi būti teikiami laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; niekada negalima peržengti ribos, siekiant užtikrinti, kad tikslams pasiekti bus laikomasi Sutarties; jei šių tikslų negalima tinkamai pasiekti valstybėse narėse, geriau imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu. Įvairūs nacionaliniai, teisminiai ir konstituciniai reikalavimai, galiausiai EB steigimo 5 straipsnis, gali kliudyti derinti susijusius teisės aktus ir jiems prieštarauti.

5.3.   Žalos atlyginimo vartotojams užtikrinimas kitomis esamomis priemonėmis

5.3.1.   EESRK jau pripažino, kad teisminio mechanizmo dėl kolektyvinės žalos atlyginimo ES lygiu priėmimas jokiu būdu neturi trukdyti pasinaudoti vartotojų ginčų sprendimo ne teismo tvarka sistemomis. EESRK be jokių išlygų rėmė pastarąsias priemones, jų potencialas turėtų būti išsamiau išnagrinėtas ir toliau vystomas (15), kaip siūloma Komisijos žaliosios knygos 3 sprendime. Iš tiesų, 3 sprendime Komisijos siūlomos priemonės nepakeičia ES teisminės priemonės, kaip apibrėžta pirmiau, priėmimo, o tik ją papildo.

5.3.2.   Didelė reikšmė buvo teikiama ginčų sprendimo ne teismo tvarka būdams. GD SANCO užsakė tyrimą dėl alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų taikymo vartotojų ginčams. Taip pat neseniai priimti teisės aktai dėl ieškinių dėl nedidelių sumų (16), mediacijos (17) ir Europos teisminio tinklo išplėtimo (18). Todėl Europos teisės aktai dėl vartotojų apsaugos vykdymo turėjo numatyti tiek viešąsias, tiek privačias sistemas. Politikos pokyčiai, galintys turėti rimtų padarinių, įvyko 2004 m., kai buvo pareikalauta, kad visos valstybės narės įsteigtų centrinę valdžios instituciją koordinuoti vykdymą kelete valstybių narių (19).

5.3.3.   Skundų nagrinėjimo vidaus procedūros

Komitetas mano, kad jei prekybininkai veiksmingai nagrinėtų skundus, tai būtų svarbus žingsnis siekiant didesnio vartotojų pasitikėjimo vidaus rinka. EESRK atrodo, jog ypač svarbu, kad Komisija skatintų būtinas iniciatyvas, jeigu bus įtraukiama pilietinė visuomenė ir visų pirma atstovaujamosios verslo organizacijos siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį pagrindą, kuris reguliuotų prekybininkų kuriamas tokių skundų nagrinėjimo vidaus procedūrų sistemas; pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingam vartotojų skundų nagrinėjimui.

5.3.4.   Viešoji priežiūra

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti ir sustiprinti kompetentingų institucijų, įskaitant nacionalinių ombudsmenų, vykdymo galias, laikantis reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje. Komitetas primygtinai rekomenduoja direktyvoje tiksliai nustatyti tokio mechanizmo veikimo būdus, kad būtų užtikrintas minimalus suderinimo lygis visose ES valstybėse narėse. Toks pasiūlymas turėtų riboti esamus teisės gynimo būdus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo ir apimti plačią tų subjektų, prieš kuriuos yra pateikti ieškiniai, procesinę apsaugą. EESRK mano, kad viešoji priežiūra galėtų būti išvystyta iki sąveikaus darbo tinklo, apimančio visas valstybes nares, ir galėtų tapti labai veiksminga priemone nustatyti visoje ES veikiančius prekybininkus, kurie galbūt pažeidžia vartotojų teises. Tinkamos viešųjų ryšių kampanijos, skirtos vartotojų informuotumui didinti ir informacijai skleisti, galėtų paskatinti vartotojus pranešti apie jų teisių pažeidimus.

5.3.5.   Alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai

Komisija pripažįsta, kad esamos alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros labai skiriasi valstybėse narėse ir tarp pačių valstybių narių ir netgi tose teisės sistemose, kuriose šie mechanizmai numatyti, esama didelių trūkumų kalbant apie tam tikrus sektorius ir geografinę aprėptį. Be to, dauguma ES veikiančių alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrų iš esmės taikomos individualiems ieškiniams nagrinėti. Kalbant apie esamas ES priemones, Europos Komisijos užsakyta ataskaita „Alternatyvių žalos vartotojams atlyginimo būdų nei įprasta žalos atlyginimo per teismą tvarka analizė ir įvertinimas“ (20), atskleidžia, kad šiose priemonėse nustatytų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, taikytinų trečiosioms šalims, dalyvaujančioms mediacijos arba arbitražo procedūrose, nepaiso net centrai, esantys Europos vartotojų tinklo (EEC-Net) duomenų bazėje. Todėl EESRK mano, kad esamos rekomendacijos, susijusios su alternatyvaus ginčų sprendimo sistemomis, turėtų tapti privalomomis teisinėmis priemonėmis. Alternatyvaus ginčų sprendimo galimybių vartotojams išplėtimas ir ieškinių dėl nedidelių sumų mechanizmai galėtų padėti greitai, sąžiningai ir veiksmingai bei palyginti nedidelėmis sąnaudomis spręsti vartotojų apsaugos klausimus.

---

(1)  COM(2007) 99 galutinis.

(2)  Europos Parlamentas savo rezoliucijose dėl vartotojų politikos strategijos paragino Komisiją, nuodugniai įvertinus kolektyvinį žalos atlyginimą valstybėse narėse, „… pateikti aiškų sprendimą Europos lygiu, suteikiant visiems vartotojams prieigą prie kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų sprendžiant tarptautinius ieškinius“ (A6-0155/2008); Taryba paragino Komisiją „… atidžiai apsvarstyti kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus ir pateikti atitinkamų vykdomų tyrimų rezultatus siekiant pateikti galimus pasiūlymus ir imtis veiksmų“, OL, C 166, 2007 7 20, p.1–3.

Europos Parlamento raginimas pakartotas rezoliucijoje dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų bendrojoje rinkoje (A6-0187/2008). Europos Parlamento komitetas, sudarytas bendrovei Equitable Life tirti, paprašė Komisijos „… toliau tirti galimybę sukurti tarptautinę teisinę Europos kolektyvinių ieškinių sistemą su vienodais civilinio proceso reikalavimais …“ (A6-0203/2007). EESRK nuomonėje savo iniciatyva (OL C 162, 2008 6 25, p. 1) pateikė pasiūlymus dėl teisinės kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmų tvarkos.

(3)  http://www.oecd.org/dataoecd/43/50/38960101.pdf.

(4)  COM (2008) 794 galutinis.

(5)  COM (2008) 794 galutinis, 3 p.

(6)  Komisijos rekomendacija 98/257/EB dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už ginčų su vartotojais sprendimą ne teisme, OL L 115, 1998 4 17, p. 31, ir Komisijos rekomendacija 2001/310/EB dėl principų, kuriais vadovaujasi neteisminės institucijos, alternatyvaus ginčų sprendimo proceso metu spręsdamos vartotojų ginčus susitarimo būdu, OL L 109, 2001 4 19, p. 56. 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus, OL L 166, 1998 6 11, p. 51. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, OL L 364, 2004 12 9, p. 1.

(7)  OL C 339, 1991 12 31, p. 16 (žr. 5.4.2 punktą.) ir OL C 19, 1993 1 25., p. 22 (žr. prie jos pridėtą įdomų tyrimą, kurį parengė Eric Balate, Pierre Dejemeppe ir Monique Goyens, o paskelbė EESRK, 4.12 punktą ir 4 skirsnį, taip pat p. 103 ir toliau).

(8)  OL C 295, 1994 10 22, p. 1.

(9)  Itin svarbi tarp jų yra nuomonė savo iniciatyva „Bendroji rinka ir vartotojų apsauga: galimybės ir kliūtys“ (OL C 39, 1996 2 12, p. 55), kurioje pažymima, kad tuo metu EESRK patarimai ir pasiūlymai, išdėstyti ankstesnėje nuomonėje dėl Žaliosios knygos (CES 1309/95), nesulaukė jokio atgarsio; nuomonėje dėl Komisijos pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendroji rinka 1994 m.“ (COM(1995) 238 galutinis), priekaištaujama dėl vėlavimo realiai įgyvendinti vidaus rinką, ypač turint omenyje vartojimo srityje taikomus įstatymus, visų pirma tarpvalstybiniuose santykiuose (OL C 39, 1996 2 12, p. 70); nuomonė dėl Komisijos komunikato „Vartotojų politikos prioritetai“ (1996-1998), kurioje Komitetas, nors ir džiaugėsi pasiūlymu priimti direktyvą dėl ieškinių dėl uždraudimo tvarkos ir Komisijos pristatytu veiksmų planu dėl vartotojų teisės kreiptis į teismą, pareiškė, kad susidomėjęs laukia šios srities įvykių raidos ir konstatavo, kad šiuo klausimu bendroji rinka toli gražu nebaigta kurti ir kad „vartotojų teisių įsisąmoninimas“ yra pagrindinė sąlyga siekiant jų pasitikėjimo (OL C 295, 1996 10 7, p. 64). Toks pat susirūpinimas reiškiamas ir EESRK nuomonėje dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrosios rinkos poveikis ir veiksmingumas“ (COM(1996) 520 galutinis, 1997 m. balandžio 23 d.); OL C 206, 1997 7 7. Reikėtų pateikti nuorodą į šias ESRK nuomones: EESRK nuomonė savo iniciatyva dėl vartotojų politikos po ES plėtros (11.6 punktas), OL C 221, 2005 9 8; EESRK nuomonė dėl Bendrijos veiksmų programos sveikatos ir vartotojų apsaugos srityje 2007–2013 m., (3.2.2.2.1 punktas), OL C 88, 2006 4 11; Nuomonė dėl Vartotojų politikos teisinio pagrindo (OL C 185, 2006 8 8).

(10)  OL C 324, 2006 12 30. EESRK pritarė šiai Komisijos iniciatyvai ir patvirtino būtinybę teikti kolektyvinius ieškinius, nes tai yra „veiksmingas žalos atlyginimas, palengvinantis organizacijoms žalos atlyginimo ieškinių pateikimą nukentėjusių vartotojų vardu ir taip padedantis užtikrinti realią galimybę siekti teisingumo“; 2) prevencija ir sulaikymas nuo antikonkurencinės veiklos, kadangi šio pobūdžio ieškinių socialinis poveikis yra stipresnis.

(11)  OL C 228, 2009 9 22, p. 40.

(12)  Rec (2007) 74, 2007 m. liepos 12 d.

(13)  OL C162, 2008 06 25

(14)  OL C 162, 2008 6 25, p. 31 ir OL C 228, 2009 9 22, p. 40.

(15)  OL C 162, 2008 6 25, p. 1.

(16)  Reglamentas (EB) Nr. 861/2007 (OL L 199, 2007 7 31, p. 1).

(17)  Direktyva 2008/52/EB (OL L 136, 2008 5 24, p. 3).

(18)  COM(2008) 380 galutinis; EESRK nuomonė (OL C 175, 2009 7 28, p. 84).

(19)  Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 364, 2004 12 9, p. 1).

(20)  Rekomendacija Nr. 1998/257 ir Rekomendacija Nr. 2001/310.

---