14.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/60

A.

kadangi iki 2012 m. pabaigos perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos dėl gerokai efektyvesnių skaitmeninės transliavimo technologijų Europoje bus atlaisvinta didelė radijo dažnių spektro dalis, todėl bus galima perskirstyti spektrą ir atsiras naujų rinkos augimo bei kokybiškų vartotojams teikiamų paslaugų ir pasirinkimo plėtros galimybių,

B.

kadangi siekiant maksimaliai padidinti radijo spektro naudojimo privalumus bus imtasi suderintų veiksmų ES lygiu, kad būtų užtikrintas geriausias naudojimas veiksmingumo požiūriu,

C.

kadangi radijo dažnių spektras yra labai svarbus teikiamų paslaugų įvairovės ir su technologijų vystymusi susijusių rinkų, kurių numanoma vertė yra 2,2 proc. ES BVP, plėtros požiūriu, todėl, kaip teigiama Lisabonos strategijoje, jis yra labai svarbus ES pramonės ekonominio augimo, našumo ir plėtros veiksnys,

D.

kadangi radijo dažnių spektro išteklių nėra daug ir tai viešoji vertybė, ir būtina juos veiksmingai naudoti siekiant užtikrinti įvairių suinteresuotų teikti paslaugas pageidaujančių subjektų prieigą prie spektro,

E.

kadangi didelė spektro dalis šiuo metu naudojama kariniams tikslams pagal analoginę technologiją, todėl, kai bus pereita prie skaitmeninio transliavimo, bendras visuomenei prieinamas spektras padidės šia dalimi,

F.

kadangi valstybės narės neturi bendro perėjimo prie skaitmeninio transliavimo tvarkaraščio; kadangi daugelyje valstybių narių perėjimo prie skaitmeninio transliavimo planai jau pasiekė paskutinius etapus, o kai kuriose kitose perėjimas jau įvyko,

G.

kadangi Komisijos komunikatas dėl bendro požiūrio į dažnių spektro naudojimą yra sudėtinė 2007 m. lapkričio mėn. Komisijos priimto teisės aktų pasiūlymų paketo dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos reformos dalis,

H.

kadangi dėl šiuo metu daugelyje valstybių narių vykstančio transliavimo dažnių paskirstymo (perskirstymo) skaitmenines technologijas naudojantiems transliuotojams šie dažniai paskiriami ir kartu „įšaldomi“ daugeliui metų,

I.

kadangi technologinis neutralumas yra pagrindinis veiksnys skatinant tarpusavio sąveiką ir labai svarbus siekiant, kad perėjimo prie skaitmeninio transliavimo politika būtų lankstesnė ir skaidresnė ir kad ją įgyvendinant būtų atsižvelgiama į viešąjį interesą,

J.

kadangi Taryba paragino valstybes nares, kiek įmanoma, iki 2012 m. užbaigti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo,

K.

kadangi visos valstybės narės paskelbė savo pasiūlymus dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo,

1.

pripažįsta į atnaujintą Lisabonos strategiją įtrauktos i2010 iniciatyvos svarbą ir pabrėžia, kad siekiant Lisabonos tikslų labai svarbu veiksmingą prieigą prie spektro ir veiksmingai juo naudotis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant sumažinti skaitmeninį atotrūkį reikia užtikrinti plačiajuosčio ryšio paslaugų prieigą;

2.

pabrėžia poreikį pereiti prie skaitmeninio transliavimo, nes jis ir plėtojamos naujos informacijos ir ryšių technologijos bei skaitmeninis dividendas padės sumažinti skaitmeninį atotrūkį ir sudarys sąlygas siekti Lisabonos tikslų;

3.

pažymi, kad nacionalinės dažnių spektro paskirstymo ir naudojimo sistemos skiriasi; pažymi, jog dėl šių skirtumų gali kilti kliūčių siekiant sukurti veiksmingai veikiančią bendrąją rinką;

4.

pabrėžia, kad skaitmeninio dividendo dydis skirtingose valstybėse narėse nebus vienodas, nes jis priklausys nuo šalies aplinkybių ir atspindės nacionalinę žiniasklaidos bei garso ir vaizdo politiką;

5.

pripažįsta, kad veiksmingiau naudojant spektrą, skirtą skaitmeninei antžeminei televizijai, būtų sudarytos sąlygos maždaug 100 MHz skaitmeninio dividendo dažnių ruožą perskirstyti judriojo plačiajuosčio ryšio ir kitoms paslaugoms (pvz., visuomenės saugos paslaugos, radijo dažnių identifikavimas ir įrenginiai saugumui keliuose užtikrinti), kartu užtikrinant, kad transliavimo paslaugos ir toliau būtų populiarios;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu dauguma valstybių narių investicijų į naujos kartos ryšių infrastruktūrą klausimu atsilieka nuo kitų išsivysčiusių šalių, ir pabrėžia, kad pirmauti plėtojant plačiajuostį ryšį ir internetą yra ypač svarbu siekiant Europos Sąjungos konkurencingumo ir sanglaudos tarptautinėje arenoje, ypač sąveikiųjų skaitmeninių platformų plėtros ir naujų paslaugų, pvz., e. prekybos, e. sveikatos, e. mokymosi ir e. vyriausybės paslaugų, teikimo srityje; pabrėžia, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis turėtų būti daugiau investuojama skatinant naudotis novatoriškais gaminiais ir paslaugomis; pabrėžia, kad pastangos užtikrinti prieigą prie plačiajuosčio ryšio paslaugų neturėtų apsiriboti vien skaitmeniniu dividendu;

7.

yra įsitikinęs, kad dėl didesnės technologijų konvergencijos netrukus į rinką gali būti pateikti nauji daugiafunkciai paketai, kuriuos sudarys novatoriškos technologijos ir paslaugos, taip pat pažymi, kad šių pasiūlymų atsiradimas iš esmės priklauso nuo galimybės gauti vertingo radijo dažnių spektro dalį, taip pat nuo galimybės naudotis naujomis interaktyviomis technologijomis, sudarančiomis sąlygas užtikrinti bevielę sąveiką, ryšį ir aprėptį, pvz., judriojo ryšio daugialypės terpės technologijomis ir plačiajuosčio ryšio bevielės prieigos technologijomis;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad tikrai vyksta technologijų konvergencija, dėl kurios atsiranda naujų priemonių ir galimybių tradicinių paslaugų srityje; pabrėžia, kad atsiradus galimybei naudotis radijo dažnių spektro dalimi, kuri anksčiau buvo rezervuota transliacijai, gali būti sudarytos sąlygos atsirasti naujoms paslaugoms, jei radijo dažnio spektras bus tvarkomas efektyviau ir veiksmingiau, siekiant išvengti trikdžių transliuojant aukštos kokybės skaitmenines programas;

9.

ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant sukurti veiksmingą, atvirą ir konkurencingą elektroninių ryšių vidaus rinką, kuri sudarytų galimybes diegti naujas tinklų technologijas;

10.

pabrėžia, kad strategiškai svarbu sukurti Europos Sąjungoje tokią aplinką, kurioje naujiems rinkos dalyviams būtų užtikrinamos galimybės diegti naujoves, vystyti naujas technologijas ir naujas paslaugas, siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir sanglaudą; pabrėžia, kad itin svarbu suteikti galutiniams vartotojams produktų ir paslaugų pasirinkimo laisvę siekiant, jog Europos Sąjungoje dinamiškai vystytųsi rinkos ir technologijos;

11.

pabrėžia, kad skaitmeninis dividendas Europos Sąjungai sudaro unikalias galimybes plėtoti naujas paslaugas (pvz., judriosios televizijos ir prieigos prie bevielio interneto ryšio) ir išlikti pasaulio lydere judriųjų daugialypės terpės technologijų srityje, mažinant skaitmeninį atotrūkį, suteikiant naujų galimybių, susijusių su piliečiais, paslaugomis, žiniasklaida ir kultūros įvairove visoje Europos Sąjungoje;

12.

ragina valstybes nares, visiškai gerbdamas jų suverenitetą šiuo klausimu, išnagrinėti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo poveikį spektrui, kuris naudojamas kariniams tikslams, ir, jei galima, to specialaus skaitmeninio dividendo dalį perskirti civilinėms reikmėms;

13.

pripažįsta, kad veiksmų koordinavimas Europos Sąjungos mastu paskatintų vystymąsi, paspartintų skaitmeninės ekonomikos augimą ir sudarytų vienodas galimybes visiems piliečiams prieinama kaina naudotis informacinės visuomenės laimėjimais;

14.

ragina valstybes nares atlaisvinti savo skaitmenį dividendą kuo greičiau, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų naudotis sukurtomis naujomis, novatoriškomis ir konkurencingomis paslaugomis; pažymi, jog šiuo tikslu reikia, kad valstybės narės aktyviai bendradarbiautų siekdamos pašalinti esamas nacionalinio lygmens kliūtis veiksmingai paskirstyti (perskirstyti) skaitmeninį dividendą;

15.

pabrėžia, kad transliuotojai atlieka esminį vaidmenį ginant pliuralistinius ir demokratinius principus, ir nuoširdžiai tiki, kad pasinaudodami skaitmeninio dividendo teikiamomis galimybėmis viešieji ir privatieji transliuotojai galės transliuoti daugiau programų, atitinkančių visuotinės svarbos tikslus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, tokius kaip kultūrinės ir kalbinės įvairovės skatinimas;

16.

mano, kad skaitmeninis dividendas turėtų atverti transliuotojams galimybę tobulinti ir plėsti savo paslaugas ir kartu atkreipti dėmesį į kitas socialinio, kultūrinio ir ekonominio pritaikymo galimybes, kaip antai skaitmeniniam atotrūkiui sumažinti skirtos naujos ir atviros plačiajuosčio ryšio technologijos ir prieigos paslaugos, nesudarant kliūčių sąveikai;

17.

pabrėžia naudą, kurios masto ekonomijos, sąveikiųjų bevielių paslaugų plėtojimo ir smulkaus spektro padalijimo, kuris lemia ne patį geriausią šio riboto ištekliaus naudojimą, išvengimo požiūriu gali duoti koordinuotas požiūris į radijo dažnių spektro naudojimą Europos Sąjungoje; mano, jog dėl to, kad norima, kad dažnių spektru būtų naudojamasi veiksmingai, būtinas glaudesnis koordinavimas ir didesnis lankstumas, Komisija ir valstybės narės turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp lankstumo ir suderinimo laipsnio, kad būtų galima kuo geriau išnaudoti skaitmeninio dividendo teikiamą naudą;

18.

pažymi, kad skaitmeninį dividendą galima veiksmingai paskirstyti nepakenkiant dalyviams, kurie šiuo metu turi ultraaukštųjų dažnių juostos (UHF) licencijas, ir kad galima toliau veiksmingai plėsti esamas transliavimo paslaugas ir tuo pat metu užtikrinti, kad naujoms judriojo ryšio daugialypės terpės ir plačiajuosčio ryšio bevielės prieigos technologijoms būtų skiriama pakankamai UHF išteklių, kad Sąjungos piliečiams būtų galima teikti naujas interaktyvias paslaugas;

19.

mano, kad jei dažniai skirstomi aukcionuose, valstybės narės turėtų vadovautis bendru požiūriu į aukcionų sąlygas bei metodus ir į atlaisvintų išteklių paskirstymą; ragina Komisiją paskelbti tai įtvirtinančias gaires;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninį dividendą reikėtų skirstyti visų pirma atsižvelgiant į visuotinę svarbą, užtikrinant kuo geresnę socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, kad piliečiams būtų galima teikti kuo daugiau paslaugų ir skaitmeninio turinio kuo didesnėje geografinėje teritorijoje, o ne tik didinti valstybių pajamas, taip pat saugant dabartinių garso ir vaizdo bei žiniasklaidos paslaugų gavėjų teises ir reaguojant į kultūrinę bei kalbinę įvairovę;

21.

pabrėžia, kad skaitmeninis dividendas suteikia Europai išskirtinę galimybę tapti daugialypės terpės technologijų lydere pasaulyje ir kartu sumažinti skaitmeninį atotrūkį pasitelkus didėjančius informacijos, žinių ir paslaugų srautus, kurie suteikia galimybę visiems Sąjungos piliečiams turėti ryšį vieniems su kitais ir kurie visose srityse suteikia naujų galimybių žiniasklaidai, kultūrai ir įvairovei visuose Europos Sąjungos regionuose;

22.

pabrėžia, kad naudojantis skaitmeniniu dividendu būtų galima lengviau siekti Lisabonos tikslų, pvz., visiems Europos Sąjungos piliečiams ir ekonomikos veikėjams sudarant geresnes galimybes naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, sprendžiant skaitmeninio atotrūkio problemą sudarant palankesnes sąlygas neturtingesnėms, atokioms ar kaimo vietovėms ir užtikrinant, kad juo galėtų naudotis visų valstybių narių gyventojai;

23.

apgailestauja dėl nevienodos Sąjungos piliečių prieigos prie skaitmeninių, ypač transliavimo, paslaugų; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninių paslaugų plėtros požiūriu kaimo vietovės ir atokūs regionai yra ypač nepalankioje padėtyje (paslaugų spartos, pasirinkimo ir kokybės požiūriu); primygtinai ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas daryti viską, kas yra jų galioje, kad būtų užtikrinta, jog perėjimas prie skaitmeninio transliavimo bus vykdomas greitai ir sąžiningai visų jų piliečių atžvilgiu;

24.

pabrėžia, kad skaitmeninis atotrūkis nėra vien tik kaimo vietovių problema; atkreipia dėmesį, kad tam tikruose senesniuose daugiaaukščiuose namuose sudėtinga sumontuoti naujiems tinklams skirtą infrastruktūrą; pabrėžia naudą, kurią gali duoti spektras mažinant skaitmeninį atotrūkį tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninis dividendas gali padėti teikti pažangias sąveikiąsias socialines paslaugas, kaip antai e. vyriausybės, e. sveikatos, e. mokymo ir e. švietimo paslaugos, piliečiams, ypač gyvenantiems nepalankiomis sąlygomis pasižyminčiose ar nuošaliose vietovėse, pvz., kaimo ar mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar salose;

26.

ragina valstybes nares stiprinti priemones, padedančias neįgaliems ir vyresnio amžiaus vartotojams bei specialių socialinių poreikių turintiems vartotojams kaip galima geriau išnaudoti skaitmeninio dividendo teikiamus privalumus;

27.

patvirtina visuomenės saugumo paslaugų socialinę vertę ir tai, kad reikia atsižvelgti į jų funkcionavimo reikmes nustatant spektro naudojimo taisykles, susijusias su ultraaukštųjų dažnių juostos pertvarkymu dėl analoginio transliavimo paslaugų nutraukimo;

28.

pabrėžia, kad pagrindinis politikos, kuria siekiama pasinaudoti visais skaitmeninio dividendo privalumais Europoje, prioritetas – užtikrinti, kad vartotojai galėtų naudotis labai plataus diapazono kokybiškomis paslaugomis, tuo pat metu visapusiškai užtikrinant vartotojų teises bei atsižvelgiant į poreikį veiksmingai panaudoti dažnių, atlaisvinamų pereinant prie skaitmeninio transliavimo, spektrą;

29.

pabrėžia, kad skaitmeninis dividendas suteikia naujų galimybių siekiant įgyvendinti valstybių narių garso ir vaizdo bei žiniasklaidos politikos tikslus; todėl yra įsitikinęs, kad sprendimais dėl skaitmeninio dividendo valdymo turėtų būti padedama siekti visuotinės svarbos tikslų, susijusių su garso ir vaizdo bei žiniasklaidos politika, pvz., žodžio laisve, žiniasklaidos pliuralizmu, kultūrine bei kalbine įvairove ir nepilnamečių teisėmis;

30.

ragina valstybes nares pripažinti, kad leidimas licencijų neturintiems naudotojams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei pelno nesiekiančiam sektoriui, naudotis dividendu turėtų socialinę, ekonominę ir kultūrinę vertę, ir taip padidinti spektro naudojimo veiksmingumą, tokių licencijų neturinčių vartotojų veiklą sutelkiant į šiuo metu nenaudojamus dažnius (vadinamąsias baltąsias dėmes);

31.

ragina šioje srityje laikytis laipsniškumo; mano, kad reikia atsižvelgti į tai, koks poveikis daromas mažesniems tinklams, ypač vietinės svarbos bevieliams tinklams, kuriems šiuo metu netaikomi jokie leidimų reikalavimai, ir kad reikia skatinti tai, kad visur, ypač kaimo vietovėse, būtų prieinamas plačiajuostis ryšys;

32.

ragina valstybes nares remti dažnių spektro valdymo institucijų glaudesnio bendradarbiavimo priemones, kad būtų apsvarstyta, kuriose srityse „baltųjų dėmių“, kuriomis galima naudotis be leidimų, spektro paskirstymas sudarytų sąlygas rastis naujoms technologijoms ir paslaugoms, ir taip būtų skatinamos inovacijos;

33.

ragina valstybes nares skirstant „baltąsias dėmes“ apsvarstyti poreikį nekomercinių ir švietimo paslaugų teikėjams, taip pat viešąsias paslaugas teikiančioms vietos bendruomenėms suteikti galimybę laisvai be licencijų naudotis dažnių spektru;

34.

pabrėžia, kad siekiant licencijų neturintiems naudotojams suteikti galimybę naudotis skaitmeniniu dividendu ypač svarbu atsižvelgti į socialinių grupių, kurioms gresia socialinė atskirtis, visų pirma žmonių su negalia, senyvo amžiaus žmonių ir specialių socialinių poreikių turinčių žmonių, poreikius;

35.

pripažįsta naujų technologijų, pvz., WiFi ir Bluetooth, veikiančių 2,4 GHz dažniu, kuriuo galima naudotis be licencijų, naudą; pripažįsta, kad tam tikroms paslaugoms geriausiai tinka tam tikri dažniai; mano, kad leidus be licencijų naudoti nedidelius spektro kiekius kitose žemesnio dažnio spektro atkarpose būtų paskatinta kurti dar daugiau inovacijų naujųjų paslaugų srityje;

36.

todėl pabrėžia, kad dažniai turi būti skiriami skaidriai ir atsižvelgiant į visas naujo radijo dažnių spektro panaudojimo galimybes ir jo naudą visuomenei;

37.

ragina valstybes nares nuodugniai įvertinti, kokią socialinę ir ekonominę vertę turės bet kokio pobūdžio spektras, kuris bus atlaisvintas ateinančiais metais dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo;

38.

pripažįsta Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU) 2006 m. Ženevos susitarimo (priimtas 2006 m. Regioninės radijo ryšio konferencijoje), nacionalinių dažnių paskirstymo planų ir 2007 m. Pasaulio radijo ryšio konferencijoje (angl. WRC-07) priimtų sprendimų svarbą pertvarkant ultraaukštųjų dažnių juostą;

39.

ragina valstybes nares taikant bendrą metodologiją iki 2009 m. parengti nacionalines skaitmeninio dividendo strategijas; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms rengiant skaitmeninio dividendo strategijas ir skatinti gerąją patirtį ES lygmeniu;

40.

pabrėžia, jog dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse greitai bus pereita prie skaitmeninio transliavimo ir kad nacionaliniai perėjimo prie skaitmeninio transliavimo planai skiriasi, reikia imtis atitinkamų veiksmų Bendrijos lygmeniu ir kad negalima laukti, kol pradės galioti reformų direktyvos;

41.

pripažįsta valstybių narių teisę apibrėžti skaitmeninio dividendo naudojimą, bet taip pat tvirtina, kad koordinuotas požiūris Bendrijos mastu labai padidina dividendo vertę ir yra veiksmingiausias būdas išvengti žalingų trukdžių tarp valstybių narių ar valstybių narių ir trečiųjų šalių;

42.

pakartoja, kad Sąjungos piliečių labui skaitmeninis dividendas turėtų būti valdomas kuo veiksmingiau ir tikslingiau, siekiant išvengti aukštos kokybės skaitmeninės televizijos programų transliavimo vis didesniam gyventojų skaičiui trikdžių ir gerbti vartotojų teises ir interesus bei jų investicijas į įrangą;

43.

pabrėžia, kad valstybės narės gali svarstyti, ar rengti technologijų atžvilgiu neutralius aukcionus, kuriuose būtų paskirstomi ir parduodami dėl skaitmeninio dividendo atlaisvinti dažniai; vis dėlto mano, kad atliekant šią procedūrą turi būti visiškai laikomasi ITU radijo ryšio reglamentų, nacionalinių dažnių planavimo nuostatų ir nacionalinių politikos tikslų, siekiant, kad teikiant paslaugas būtų išvengta žalingų trikdžių; perspėja, kad smulkiai padalijus radijo dažnių spektrą gali būti ne pačiu geriausiu būdu naudojami riboti ištekliai; ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant bendrą radijo dažnių spektro naudojimo principą ateityje neatsirastų naujų kliūčių naujovėms;

44.

pritaria požiūriui, jog skaitmeninį dividendą reikėtų naudoti bendrai ir darniai, kad ne tik transliuotojai galėtų toliau teikti ir plėsti savo paslaugas, bet ir elektroninių ryšių operatoriai galėtų naudotis šiuo ištekliumi kurdami naujas paslaugas, skirtas kitokiam svarbiam naudojimui socialiniais ir ekonominiais tikslais, tačiau pabrėžia, kad bet kuriuo atveju skaitmeninį dividendą reikėtų skirstyti neutraliai technologijų atžvilgiu;

45.

pabrėžia, kad spektro politika turi būti dinamiška ir sudaryti galimybę transliuotojams ir ryšių operatoriams naudoti naujas technologijas ir kurti naujas paslaugas, t. y. ir toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį siekiant kultūros ir žiniasklaidos tikslų ir teikti naujas aukštos kokybės ryšių paslaugas;

46.

pabrėžia, kad nuoseklesnis ir integruotas spektro planavimas Bendrijos mastu gali teikti naudos masto ekonomijos, naujovių, sąveikos ir galimybės teikti paslaugas visoje Europoje aspektu; ragina valstybes nares dirbti kartu su Komisija ir skirtingoms taikymo grupėms nustatyti bendras skaitmeninio dividendo spektro dažnių juostos dalis, kurias būtų galima suderinti laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu;

47.

mano, kad ultraaukštųjų dažnių juostos dalijimas turėtų būti grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, t. y. turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių rinkų ypatumus ir užtikrinama, kad, kai akivaizdžiai sukuriama pridėtinė vertė, priemonės būtų derinamos Bendrijos lygmeniu;

48.

kad būtų galima kuo veiksmingiau naudoti spektrą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti novatoriškas ir sėkmingai valstybių, tarpvalstybiniu ir visos Europos mastu veikiančias paslaugas, pritaria koordinuotam Europos lygmens požiūriui, kuris grindžiamas skirtingomis ultraaukštųjų dažnių juostos spektro grupėmis ir kurį taikant atsižvelgiama į tai, kad dėl skirtingų toje pačioje juostoje veikiančių tinklų tipų gali atsirasti žalingų trikdžių, į ITU 2006 m. Ženevos susitarimo (priimtas 2006 m. Regioninės radijo ryšio konferencijoje) ir Pasaulio radijo ryšio konferencijos (angl. WRC 07) išdavas ir į suteiktus leidimus;

49.

mano, kad ateityje plačiajuosčio ryšio technologijų naudotojams turėtų būti leista naudotis dalimi skubios pagalbos tarnyboms skirto Bendrijos lygmeniu suderinto spektro, kad būtų galima ieškoti žmonių gyvybei apsaugoti reikalingos informacijos ir ją perduoti, ir taip skubios pagalbos tarnybos veiktų efektyviau;

50.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis atlikti tinkamus techninius, socialinius ir ekonominius bei ekonominės naudos tyrimus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti dažnių juostos dalių, kurias būtų galima koordinuoti ir suderinti Bendrijos lygmeniu, dydį ir pobūdį; primena, kad atliekant tokius tyrimus reikia atsižvelgti į tai, kad dividendas nėra nekintamas, nes technologijos toliau tobulinamos, ir kad naujųjų technologijų taikymas turėtų sudaryti sąlygas naudotis UHF juosta teikiant naujo pobūdžio novatoriškas socialines, kultūrines ir ekonomines paslaugas šalia transliavimo ir bevielio plačiajuosčio ryšio paslaugų; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės dalyvautų tokiuose tyrimuose, kad būtų galima nustatyti bendras dažnių juostas, kurias reikėtų suderinti Europos mastu, kad visoje Europoje būtų galima teikti aiškiai apibrėžtas ir sąveikias paslaugas ir kad būtų galima paskirstyti tų juostų dažnius;

51.

ragina Komisiją siekti bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybių narių šalimis, kad būtų galima sudaryti panašius dažnių planus arba jų dažnių skirstymą derinti su Europos Sąjunga, kad būtų išvengta telekomunikacijų įrenginių veiklos trikdžių;

52.

ragina Komisiją ištirti atviro kodo programinės įrangos naudotojų ir leidimus išduodančių institucijų konfliktą dėl programine įranga valdomo radijo ryšio;

53.

ragina Komisiją pasiūlyti priemonių teisinei atsakomybei, susijusiai su bevielio ryšio tinklų paslaugų teikimu, sumažinti;

54.

ragina Komisiją, kai tik pirmiau minėti tyrimai bus atlikti ir pasikonsultavus ir su Radijo spektro politikos grupe, taip pat su Europos pašto ir telekomunikacijų administracijos konferencijos dalyviais bei tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių ypatumus, pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai teisėkūros pasiūlymą dėl geresnio skaitmeninio dividendo naudojimo koordinavimo Bendrijos mastu priemonių pagal tarptautiniu mastu nustatytus dažnių planus;

55.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.