52008DC0204

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2008.4.18

KOM(2008) 204 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Euro įvedimas Kipre ir Maltoje

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Euro įvedimas Kipre ir Maltoje

1. ĮVADAS

Taryba nusprendė 2007 m. liepos 10 d. panaikinti Kiprui ir Maltai daromą išlygą dėl bendros valiutos įvedimo 2008 m. sausio 1 d.

Faktas, kad abi šalys sėkmingai įsivedė eurą, įrodė, kad, kruopščiai pasirengus, keturias savaites trunkančio dviejų valiutų apyvartos laikotarpio gali pakakti net tose šalyse, kur apyvartoje yra labai daug grynųjų pinigų[1]. Daugumos kipriečių (95 %) ir maltiečių (90 %) nuomone, jų šalyse euro įvedimas vyko sklandžiai arba gana sklandžiai ir veiksmingai.

Šiame komunikate aptariami svarbiausi euro įvedimo aspektai, ypač grynųjų eurų įvedimas, administracinių ir finansų sistemų pertvarkymas, realus ir suvokiamas euro įvedimo poveikis kainoms bei piliečių nuomonė apie informacines ir visuomenės informavimo kampanijas; be to, padarytos išvados, kurios gali būti naudingos kitoms šalims ateityje įsivedant eurą.

2. Grynųjų eurų įvedimas

Grynųjų eurų įvedimas yra pastebimiausias euro įvedimo elementas, nes šiame procese faktiškai dalyvauja visos finansų įstaigos, įmonės ir piliečiai. Šios operacijos sėkmingumas priklauso nuo to, ar grynieji eurai laiku pristatomi visoms susijusioms šalims, ir nuo visapusiško pasirengimo išimti iš apyvartos nacionalines valiutas.

2.1. Išankstinio pirminio pristatymo ir išankstinio antrinio pristatymo operacijos iki euro įvedimo dienos

A) Kipras

2007 m. spalio 22 d. Kipro centrinis bankas (KCB) pradėjo išankstinį pirminį eurų monetų, o 2007 m. lapkričio 19 d. eurų banknotų pristatymą komerciniams bankams. Iki euro įvedimo dienos bankų sektoriui buvo pristatyta apie 80 % eurų banknotų vertine išraiška (950 mln. EUR) ir 64 % eurų monetų vertine išraiška (64 mln. EUR). Išankstinio pirminio pristatymo operacijose dalyvavo visi Kipro bankų skyriai (apytiksliai 900).

Kartu buvo inicijuotas išankstinis antrinis eurų pristatymas mažmenininkams. Nors KCB aktyviai aiškino, kad reikia vykdyti išankstinį antrinį eurų pristatymą su grynaisiais pinigais dirbančioms įmonėms, grynųjų eurų užsakymų buvo daug mažiau nei tikėtasi. Daug smulkiųjų verslininkų tvirtino, kad įvykdyti visus išankstinio antrinio pristatymo reikalavimus yra sunku ir daug kainuoja. Kad išspręstų šią problemą, susitarę su KCB, bankai leido atlikti išankstinį antrinį pristatymą įmonėms gruodžio 31 d., laikantis supaprastintos tvarkos. Beveik 58 % įmonių iš visų 1 377 įmonių, kurioms atliktas išankstinis antrinis pristatymas, laikėsi šios supaprastintos tvarkos ir joms iš viso pristatyta 3,3 mln. EUR (palyginti su 11,1 mln. EUR pagal standartinę tvarką).

Be to, nuo lapkričio 1 d. kai kurie bankai savo klientams pradėjo keisti Kipro svarus į eurų banknotus pagal perskaičiavimo kursą be mokesčių, suteikdami galimybę verslo įmonėms, negalėjusioms prisiimti su išankstiniu antriniu pristatymu susijusios naštos, iš anksto nusipirkti grynųjų eurų.

Verslo įmonėms taip pat buvo parengta apie 40 000 iš anksto supakuotų monetų rinkinių (pradinių rinkinių), kurių kiekvieno vertė 172 EUR, tačiau parduota tik 22 000. Kadangi šiuose pradiniuose rinkiniuose buvo į ritinėlius suvyniotos monetos, likusius rinkinius bankai galėtų naudoti ir įvedus eurą.

Nuo 2007 m. gruodžio 3 d. visuomenei buvo parengti dar 250 000 mini rinkinių, kurių kiekvieno vertė 10 CYP (17,09 EUR). Parduota apie 189 000 mini rinkinių. Remiantis Eurobarometro tyrimu[2], daugiau kaip 70 % mini rinkinį nusipirkusių piliečių jį atsidarė ir naudojo monetas įvedus eurą, o maždaug 20 % piliečių jo nepanaudojo.

Įvedus eurą neparduoti mini rinkiniai eksportuoti, siekiant patenkinti užsienio monetų kolekcionierių poreikius. Per pirmas tris sausio mėn. savaites eksportuota 3,5 mln. EUR vertės Kipro eurų monetų.

B) Malta

Išankstinis pirminis grynųjų eurų pristatymas į komercinius bankus prasidėjo 2007 m. rugsėjo 15 d. Iki euro įvedimo dienos apie 107 bankų skyriai gavo 540 mln. EUR vertės eurų banknotų ir 27,81 mln. EUR vertės eurų monetų.

Per išankstinio antrinio pristatymo etapą (kuris prasidėjo 2007 m. gruodžio 1 d.) 134 verslo įmonėms pristatyta 3,9 mln. EUR vertės eurų banknotų ir 1,9 mln. EUR vertės eurų monetų. Išankstinio antrinio pristatymo operacijoje dalyvavo labai nedaug verslo įmonių greičiausiai dėl to, kad buvo nustatytos pakankamai griežtos sąlygos.

Atsižvelgdamas į itin didelį apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekį, Maltos centrinis bankas nuo gruodžio 1 d. ragino visuomenę dėti per daug turimų grynųjų pinigų į bankus. Kartu bankai įsipareigojo nemokamai keisti Maltos lirų banknotus ir monetas į eurus, kad mažosios verslo įmonės galėtų įsigyti grynųjų eurų iki euro įvedimo.

Daug verslo įmonių panoro nusipirkti pradinių rinkinių, kad apsirūpintų pakankamu kiekiu eurų monetų. Parduoti visi 33 000 verslo įmonėms paruoštų pradinių rinkinių (kiekvieno vertė 131 EUR). Bankai užfiksavo pradinių rinkinių, kuriuose būtų banknotų ir monetų, paklausą bei pradinių monetų rinkinių, tačiau kitokios sudėties nei standartiniai pradiniai rinkiniai, paklausą.

Malta taip pat gavo užsienio kolekcionierių pateiktų didelių užsakymų maltietiškoms monetoms. Nuo euro įvedimo dienos iki sausio 25 d. privatūs bankai eksportavo apie 1 200 000 kiekvieno nominalo monetų. Per tą patį laikotarpį Maltos centrinis bankas pardavė pirkėjams užsienyje apie 32 000 prezentacinių eurų komplektų ir pasikeitė apie 10 000 kiekvieno nominalo monetų su kitais euro zonos centriniais bankais.

Faktas, kad verslo įmones mažai domino išankstinis antrinis pristatymas, patvirtina tai, kad griežti reikalavimai saugumui ir informacijai turi neigiamą poveikį, visų pirma mažosioms bendrovėms. Todėl ECB šiuo metu nagrinėja galimybę supaprastinti savo išankstinio antrinio pristatymo gaires būsimam euro įvedimui kitose šalyse, ypač atsižvelgdamas į supaprastintą tvarką, kurios gruodžio mėn. pabaigoje laikėsi Kipras. Monetų rinkinių paklausos ir pasiūlos neatitikimas parodo, kaip svarbu kruopščiai planuoti, kiek monetų reikia pagaminti. Atrodo, kad pagrįsta norma būtų vienas monetų rinkinys vienam namų ūkiui. Pakankamai dideli eksportuotų monetų kiekiai rodo, kad reikėtų atsižvelgti į kolekcionierių rinkos paklausą, tai ypač aktualu mažoms šalims. Kolekcionierių užsakymai gali labai pakeisti euro įvedimo metu turimų monetų kiekį. |

2.2. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpis

Kipras ir Malta pasirinko vieno mėnesio trukmės dviejų valiutų apyvartos laikotarpį. Sklandus euro įvedimas šiose dviejose šalyse įrodė, kad naujai valiutai įvesti ir nacionalinėms valiutoms iš apyvartos išimti keturių savaičių pakanka.[3]

2.2.1. Eurų banknotų ir monetų paskirstymas įvedus eurą

Įvedus eurą, pirmosiomis dienomis gyventojai ir verslo įmonės dažniausiai grynųjų eurų įsigydavo bankomatuose ir bankų kasose. Tačiau abiejose šalyse žmonės intensyviai pirko mažmeninėse parduotuvėse, kad išsikeistų nacionalines valiutas ir gautų eurų.

A) Kipras

Kad būtų galima lengviau išsikeisti Kipro svarus į eurus, bankų skyriai dirbo 2008 m. sausio 1 d., nors šią dieną bankai paprastai nedirba.

Per pirmąsias šių metų 10 dienų kipriečiai maždaug 336 000 kartų apsilankė bankuose ir išsiėmė arba pasikeitė daugiau kaip 578 mln. EUR (vidutiniškai 1 177 EUR per vieną operaciją).

Visi 550 bankomatų buvo pertvarkyti taip, kad nuo sausio 1 d. 00.30 val. išduotų tik eurų banknotus. Įvedus eurą, pirmosiomis savaitėmis bankomatai išduodavo tik mažo nominalo banknotus, kad būtų sumažinta grąžos, kurią mažmenininkai turi atiduoti vykdydami operacijas grynaisiais pinigais, suma. Įvedus eurą, per pirmąsias dešimt dienų kipriečiai išsiėmė daugiau nei 32 mln. EUR maždaug per 251 000 operacijų. Per vieną operaciją vidutiniškai išgryninta 127 EUR.

Panašiai kaip Slovėnijoje ir kai kuriose kitose šalyse, kurios įsivedė eurą 2002 m. (pvz., Vokietija ir Ispanija), per pirmąsias dienas po euro įvedimo dauguma piliečių įsigyti naujos valiutos ėjo į bankus, užuot naudojęsi bankomatais. Lyginant viso dviejų valiutų apyvartos laikotarpio (2008 m. sausio mėn.) ir 2007 m. sausio mėn. duomenis, 55 % padidėjo pinigų išgryninimo ir keitimo operacijų vertė, atitinkamai 61 % padaugėjo kasos operacijų, o bankomatų operacijų skaičius išaugo tik 23 %.[4]

Gana didelė su valiutos keitimu arba pinigų išgryninimu susijusios banko operacijos Kipre vidutinė vertė (1 177 EUR) rodo, kad žmonės laikė sukaupę daug grynųjų pinigų ir dėl to pirmosiomis dienomis po euro įvedimo bankuose buvo didelės eilės, nepaisant to, kad bankų kasos išimtinai dirbo sausio 1 d. Tačiau padėtis bankuose greitai tapo įprasta.

B) Malta

Sausio 1–10 d. bankų kasose atlikta beveik 230 000 valiutos keitimo operacijų, kurių bendra suma apie 165 mln. EUR. Vidutinė valiutos keitimo operacijos vertė – apie 720 EUR. Maltoje buvo daugiau eurų išgryninimo operacijų bankomatuose nei bankų kasose, tačiau bendra bankų kasose įsigytų eurų vertė buvo didesnė daugiau nei keturis kartus.

Apie 90 % visų Maltos bankomatų (iš viso 154) nuo sausio 1 d. vidurnakčio išdavinėjo tik eurų banknotus; likę bankomatai pertvarkyti per artimiausias valandas. Iki sausio 10 d. imtinai atlikta apie 316 000 išgryninimo operacijų, kurių bendra suma – apie 40 mln. EUR. Kaip ir Kipre, per vieną operaciją išgryninta apie 126 EUR.

Kadangi atrodė, jog žmonės norėjo išsikeisti savo grynųjų pinigų santaupas nacionaline valiuta į eurus ir išsigryninti eurų, kai kuriuose bankų skyriuose susidarė didžiulės eilės. Keletas bankų atidarė specialias kasas verslo klientams, kad jiems tektų trumpiau laukti eilėse. Tačiau net ir praėjus savaitei po euro įvedimo likusio eilės įrodė, kad priemonių, kurių imtasi, ne visada pakako. Bankai nebuvo iki galo pasirengę susidoroti su dideliu papildomu darbo krūviu, nors ir pasitelkta 600 kasininkų.

2.2.2. Mokėjimų grynaisiais pokyčiai

Duomenys apie mokėjimus grynaisiais eurais rodo, kad euras greitai tapo Maltos ir Kipro valiuta. Per tris pirmąsias dienas jis buvo vis daugiau naudojamas, palyginti su pirmąja euro įvedimo banga (žr. 1 grafiką). Abiejose šalyse sausio 4 d. parduotuvėse atliktų mokėjimų grynaisiais eurais dalis sudarė 70 % visų mokėjimų grynaisiais, kai 2002 m. įvedus eurą mokėjimai grynaisiais eurais neviršijo 70 % iki sausio 6 d. Nuo 2008 m. sausio 2 d. daugiau nei 90 % mažmenininkų atiduodavo grąžą tik eurais.

1 grafikas

[pic]Šaltinis: Komisijos tarnybos

Dėl to mokėjimai nacionalinėmis valiutomis greitai sumažėjo nuo 100 % 2007 m. gruodžio 29 d. iki tiktai 7–10 % visų mokėjimų grynaisiais 2008 m. sausio 12 d. 2008 m. sausio 20 d. (t. y. likus dešimčiai dienų iki dviejų valiutų apyvartos laikotarpio pabaigos) tik 3 % mokėjimų parduotuvėse buvo atliekami nacionalinėmis valiutomis (žr. 2 grafiką).

2 grafikas

[pic]

Šaltinis: Komisijos tarnybos

Per keletą pirmųjų dienų kai kuriems mažmenininkams pritrūko grynųjų pinigų, nes daug piliečių, nepanorusių laukti ilgose eilėse bankuose, stengėsi atsikratyti nacionalinių valiutų parduotuvėse. Dėl to kasininkams reikėjo daugiau nei iš pradžių planuota didelių nominalų eurų monetų ir mažų nominalų eurų banknotų.

Kai kuriems mažmenininkams ir paslaugų teikėjams Maltoje (pvz., autobusų vairuotojams) pritrūko 1 ir 2 eurų centų tiksliai grąžai atiduoti. Kadangi kainas apvalinti buvo draudžiama įstatymu, netikėtai prireikė kai kurių nominalų sumų, ir Maltos centrinis bankas turėjo pateikti papildomų užsakymų.

3 grafike pateikti Komisijos atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad jau praėjus 12 dienų nuo euro įvedimo daugiau nei 90 % tiek maltiečių, tiek kipriečių piniginėse turėjo tiktai arba daugiausia eurų monetų ir banknotų. Euras įvestas stebėtinai greitai, turint omenyje, kad, palyginti su Slovėnija, mažiau žmonių pirko grynųjų eurų iki euro įvedimo dienos. 2007 m. gruodžio 29 d. 7 % kipriečių daugiausia turėjo eurų banknotų, o 8 % jų daugiausia turėjo eurų monetų. Maltoje atitinkamai 4 % ir 12 %. Slovėnijoje ši proporcija lyginamuoju laikotarpiu buvo tokia: 20 % turėjo eurų banknotų, o 27 % – eurų monetų.

3 grafikas

[pic]

Šaltinis: Komisijos tarnybos

Piliečiai labai greitai įprato prie naujos valiutos. Iki 2008 m. vasario mėn. pradžios beveik 90 % maltiečių ir 95 % kipriečių labai lengvai arba gana lengvai skyrė eurų banknotus. Daugiau nei pusė Maltos piliečių (53 %) kasdien pirkdami parduotuvėse kainas dažniausiai skaičiavo eurais, o apie 40 % maltiečių taip darė net pirkdami išskirtinius pirkinius. Kipriečiai, pirkdami didesnės vertės prekes, vis dar dažniausiai skaičiavo svarais, bet kasdien pirkdami parduotuvėse jie dažniausiai skaičiuodavo eurais.[5]

2.2.3. Nacionalinių valiutų išėmimas iš apyvartos

Nacionalinių valiutų grąžinimas į bankus prasidėjo paskutiniaisiais 2007 m. mėnesiais. 2008 m. sausio 1 d. jau išimti iš apyvartos banknotai Maltoje sudarė apie 40 % apyvartoje esančių banknotų vertės, o Kipre – apie 10 %. Šis procesas pagreitėjo pirmosiomis sausio mėn. dienomis, Kipre kasdien išimant iš apyvartos 5–6 % likusių nacionalinių banknotų, o Maltoje – apie 3 %.

Kipro svarų ir Maltos lirų banknotai, išimti iš apyvartos atitinkamai iki sausio 15 d. ir sausio 17 d., sudarė apie 50 % sausio 1 d. apyvartoje buvusių Kipro svarų ir Maltos lirų banknotų vertės.[6] Abiejose šalyse banknotai buvo greičiau išimami iš apyvartos nei 2002 m., kai 50 % lygis nebuvo viršytas iki sausio 21 d. Panašiai kaip ir 2002 m., iki sausio mėn. pabaigos apyvartoje dar buvo apie 25 % Kipro nacionalinių grynųjų pinigų ir 35 % Maltos nacionalinių grynųjų pinigų.[7]

Apskritai nei grynųjų pinigų gabenimo bendrovės, nei bankai nepranešė, kad jiems būtų kilę sunkumų dėl nacionalinės valiutos inkasavimo ir laikymo.

4 grafikas

[pic]

Šaltinis: ECB

Euro įvedimas Kipre ir Maltoje įrodo, kad trumpas dviejų valiutų apyvartos laikotarpis yra techniškai įmanomas net tose šalyse, kur apyvartoje yra labai daug grynųjų pinigų. Nors bankai ėmėsi specialių priemonių, kad susitvarkytų su dideliu papildomu darbo krūviu, įvedus eurą, pirmosiomis savaitėmis ne visada buvo galima išvengti eilių. Kad būtų lengviau pradėti naudoti naująją valiutą, prieš įvedant eurą reikėtų itin raginti grąžinti į bankus sukauptą nacionalinę valiutą iki euro įvedimo dienos, plačiu mastu naudotis išankstiniu antriniu eurų pristatymu ir naudotis nepiniginėmis mokėjimo priemonėmis. |

3. Finansų ir administracinės sistemų pertvarkymas

Laikantis Kipro ir Maltos pasirinkto greito euro įvedimo scenarijaus, visos administracinės ir finansų sistemos iki 2007 m. gruodžio 31 d. veikė išimtinai atitinkama šių šalių nacionaline valiuta, o operacijos eurais šiose sistemose pradėtos vykdyti 2008 m. sausio 1 d.

Remiantis visais turimais duomenimis, Kipro ir Maltos viešojo administravimo įstaigos ir įmonės sugebėjo tinkamai ir laiku pasirengti. Abiejų valstybių narių ekspertai dalyvavo informaciniuose renginiuose ir mokymuose, kuriuos organizavo Komisija ir (arba) OLAF, ECB bei Europolas, kad supažindintų ekspertus su procedūromis ir metodais, kuriais siekiama apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo.

Beveik visoms 2007 m. rugsėjo mėn.[8] abiejose šalyse įmonėms, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, buvo pranešta apie euro įvedimą ir jos pradėjo tam ruoštis.

Įvedant eurą nei bankai, nei mažmenininkai nepatyrė didelių techninių sunkumų. Sklandžiai vyko ir bankomatų, mokėjimo kortelių sistemų bei banko sąskaitų pertvarkymas.

4. Kainų kitimas

4.1. Kainų stebėjimas įvedant eurą

Eurobarometro tyrimo apie tai, kaip visuomenė suvokia euro įvedimą, vykdyto 2007 m. rugsėjo mėn., rezultatai parodė, kad daugiau kaip trys ketvirčiai Kipro ir Maltos piliečių bijojo, kad įvedant eurą bus piktnaudžiaujama ir sukčiaujama nustatant kainas. Kad išsklaidytų šią baimę, abi šalys parengė išsamią priemonių sistemą.

Penki euro stebėjimo punktai atidžiai stebėjo, kad Kipre būtų teisingai nurodytos kainos dviem valiutomis,[9] o finansų ministerija ir vartotojų asociacijos stebėjo dažnai perkamų prekių kainas. Sąžiningo kainų nustatymo kodeksas, kurį pasirašė 7 579 verslo įmonės, buvo akivaizdžiai naudingas sėkmingai ribojant kainų augimą, nes dauguma piktnaudžiavimo atvejų nustatyta tose verslo įmonėse, kurios šio kodekso nepasirašė. Euro stebėjimo punktų atstovai kreipėsi į mažmenininkus ir paslaugų teikėjus, kurie nenormaliai padidino savo produktų ir paslaugų kainas (daugiausia tai kirpyklos, kebabinės, privačios mašinų stovėjimo aikštelės, gydytojai, kavinės ir kino teatrai), kad išnagrinėtų priežastis, ir internete paskelbė pavadinimus ir pavardes tų, kurie piktnaudžiavo nustatydami kainas euro įvedimo metu.

Maltoje kainas stebi Nacionalinis euro įvedimo komitetas (NEĮK)[10], kuris taip pat yra pasirašęs iniciatyvą FAIR su daugiau kaip 7 900 verslo įmonių.

Malta yra pirmoji šalis, kurioje įstatymu draudžiama koreguoti kainas, atliekant perskaičiavimą į eurus.[11] Visi kainų apvalinimo atvejai, apie kuriuos per euroliniją arba e. paštu praneša piliečiai, nedelsiant nagrinėjami. Per pirmąsias septynias šių metų savaites apie 107 parduotuvių savininkai ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai (įskaitant daug gydytojų ir keletą mašinų stovėjimo aikštelių savininkų) sumažino kainas gavę NEĮK įspėjimą, kad dėl euro įvedimo jie nesąžiningai pakėlė įkainius arba kainas. Trims verslo įmonėms paskirtos baudos už nepagrįstai padidintas kainas, o apie 96 skundai buvo nepagrįsti.

4.2. Kainų tendencijos

2007 m. infliacijos kitimui Kipre ir Maltoje didelę įtaką turėjo pasauliniai veiksniai. Pirmajame pusmetyje infliacija buvo palyginti nedidelė daugiausia dėl teigiamo pagrindinio poveikio, susijusio su elektros energijos kainomis, kuris nuo 2007 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pasikeitė. Taigi 2007 m. antrajame pusmetyje nepalankus pagrindinis poveikis, susijęs su elektros energijos kainomis, kartu su didėjančiomis pagrindinių produktų kainomis turėjo įtakos infliacijos didėjimui.

2007 m. vidutinė metinė infliacija Kipre buvo 2,2 %, pirmajame pusmetyje infliacijos vertės buvo mažos, o antrajame pusmetyje – didelės. Pirmąjį 2008 m. mėnesį išliko 2007 m. SVKI (Suderinto vartotojų kainų indekso) infliacijos didėjimo tendencija. Taigi, metinė infliacija padidėjo nuo 4,1 % 2008 m. sausio mėn. iki 4,7 % 2008 m. vasario mėn. 2007 m. vidutinė metinė infliacija Maltoje buvo 0,7 %, tačiau infliacija labai kito: pirmajame pusmetyje ji lėtėjo, o antrajame pusmetyje įgavo pagreitį. Metinė infliacija padidėjo nuo 3,8 % 2008 m. sausio mėn. iki 4,0 % vasario mėn.

Remiantis laikinu Eurostato vertinimu (,,Euro įvedimas ir infliacija Kipre ir Maltoje“, 2008 m. balandžio mėn.), tiek Kipre, tiek Maltoje bendras (vienkartinis) euro įvedimo poveikis bendrajai infliacijai euro įvedimo metu ir iš karto po to tikriausiai buvo 0,2–0,3 procentiniai punktai. Šie Kiprui ir Maltai nustatyti įverčiai atitinka 2002 m. pirmosios euro įvedimo bangos ir 2007 m. euro įvedimo Slovėnijoje patirtį. Todėl, Eurostato nuomone, nors euro įvedimo poveikis tiek Kipre, tiek Maltoje atrodė pastebimas, tačiau jis nebuvo toks didelis, kad būtų padidinęs kiekvienos iš šių šalių bendrąją infliaciją. Kai bus papildomos informacijos, prireikus Eurostatas atnaujins savo išvadas dėl euro įvedimo poveikio Kipre ir Maltoje.

4.3. Kainų suvokimas

Remiantis Komisijos tarnybų pateiktais duomenimis, per paskutinius kelerius metus suvokiama infliacija paprastai atspindėdavo SVKI infliacijos Kipre ir Maltoje tendenciją. Suvokiama infliacija Kipre glaudžiai atspindėjo bendrąją infliaciją, nes nuo 2007 m. pradžios šių abiejų rūšių infliacijos tendencija buvo didėjanti. Maltoje suvokiama infliacija taip pat atspindėjo SVKI infliaciją, nors ir ne taip glaudžiai, nes balandžio mėn. smarkiai nukritusios SVKI infliacijos suvokiama infliacija, atitinkamai nukritusi, neatkartojo.

Remiantis nuo euro įvedimo turimais duomenimis, suvokiama infliacija nepakito nuo pat pradžios. Nepaisant didėjančios SVKI infliacijos, suvokiama infliacija Kipre sumažėjo nuo 45,7 procentinių punktų pernai gruodžio mėn. iki 42,3 procentinių punktų 2008 m. sausio mėn., o suvokiama infliacija Maltoje sumažėjo nuo 51,0 procentinių punktų praėjusį mėnesį iki 40,5 procentinių punktų 2008 m. sausio mėn. Todėl atrodo, kad nei spartesnis SVKI infliacijos augimas, nei galimas euro įvedimo poveikis kainoms neturėjo įtakos vartotojų suvokiamai infliacijai. Kiti veiksniai, pvz., informacinės kampanijos, būtų galėję pagerinti infliacijos suvokimą dviejose naujausiose euro zonos valstybėse narėse. Maltos atveju taip pat gali būti, kad infliacijos suvokimui įtakos turi draudimas koreguoti kainas ir su juo susijusios griežtos vykdymo priemonės.

5 grafikas

[pic][pic]

Šaltinis: Komisijos tarnybos

Tačiau 2008 m. vasario mėn. padėtis iš dalies pasikeitė. Nors Maltoje suvokiama infliacija toliau mažėjo ir nuo 40,5 procentinių punktų 2008 m. sausio mėn. nukrito iki 34,0 procentinių punktų, Kipre suvokiama infliacija nuo 42,3 procentinių punktų 2008 m. sausio mėn. padidėjo iki 48,2 procentinių punktų. Tačiau būtų per anksti daryti išvadas dėl tolesnių infliacijos suvokimo pokyčių Kipre arba Maltoje.

Nuo 2007 m. vidurio Kipras ir Malta patyrė infliacinį spaudimą daugiausia dėl sparčiai augančios pasaulinės infliacijos energetikos ir maisto sektoriuose. Kartu infliacijos suvokimas paprastai atspindėdavo SVKI infliacijos tendenciją. Per pirmąjį mėnesį po euro įvedimo infliacijos suvokimas buvo kontroliuojamas, nors apskaičiuota infliacija sparčiai augo. Vasario mėn. suvokiama infliacija Kipre padidėjo, o Maltoje ji toliau mažėjo. |

5. Visuomenės informavimo apie euro įvedimą kampanija ir visuomenės nuomonė

2006 m. gegužės 31 d. Kipre pradėta oficialiai įgyvendinti eurui skirta kampanija ir pradėjo veikti nacionalinė eurui skirta interneto svetainė ( www.euro.cy ). Žiniasklaidos kampanija prasidėjo tik 2007 m. pavasarį iš dalies dėl to, kad, siekiant išsirinkti viešųjų ryšių agentūrą, kilo su konkurso organizavimu susijusių sunkumų. Kampanija daugiausia buvo orientuota į MVĮ, kaimo vietoves ir pažeidžiamas visuomenės grupes. Svarbiausi dalykai, kurie buvo akcentuojami, – euro įvedimo terminas, euro nauda, perskaičiavimo kursas ir nepagrįsto kainų didinimo baimė. Pagrindiniai kanalai, kuriais buvo naudojamasi: radijas (10 225 pranešimų), televizija (3 260 pranešimų) ir spausdinta reklaminė medžiaga (206 pranešimai žurnaluose ir 241 pranešimas laikraščiuose). Po salą važinėjo euroautobusai, kad būtų informuoti atokiose vietovėse gyvenantys žmonės. Atmindamos, kad euro idėja buvo nuolat menkai palaikoma, paskutiniaisiais mėnesiais Kipro valdžios institucijos sustiprino visuomenės informavimo pajėgas, daugiausia dėmesio skirdamos pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Europos Komisija rėmė įvairių rūšių veiklą, įskaitant naujai parengtos euro parodos pristatymą, pavyzdinę konferenciją ir seminarą žurnalistams, nacionalinį mokyklų konkursą ir reklaminės medžiagos gamybą.

Atrodo, kad informacinė kampanija buvo labai sėkminga. Remiantis 2008 m. vasario mėn. Eurobarometro tyrimu, 9 iš 10 kipriečių jautėsi labai gerai arba gana gerai informuoti apie euro įvedimą. Daugumai piliečių (61 %) žiniasklaida buvo pagrindinis informacijos šaltinis, po to – komerciniai bankai (16 %) ir Kipro centrinis bankas (10 %). Žmonės taip pat buvo labai patenkinti (49 %) arba gana patenkinti (44 %) nacionalinių valdžios institucijų suteikta informacija apie eurą. Aštuoni iš dešimties kipriečių gavo po euro skaičiuotuvą, kuris jiems atrodė labai naudingas. 2008 m. vasario mėn. apie 80 % Eurobarometro apklaustų žmonių vis dar norėjo daugiau informacijos apie sąžiningą kainų apvalinimą ir teisingą kainų nustatymą, apie socialinę, ekonominę ir politinę euro reikšmę bei apie apsauginius euro požymius.

Iš pradžių Maltoje euro idėja buvo menkai palaikoma, tačiau padėtis visiškai pasikeitė, pradėjus įgyvendinti plataus masto kelių etapų kampaniją, kuria pirmiausia buvo siekiama skleisti informaciją apie eurą ir jo naudą, po to informuoti apie praktinius euro įvedimo aspektus. Ši kampanija buvo vykdoma pasitelkus įvairias žiniasklaidos priemones (4 750 TV pranešimų, 20 125 radijo pranešimų ir 1 465 pranešimai žurnaluose ir laikraščiuose) ir asmeniškai bendraujant su žmonėmis (eurotelefono linija, bendravimas su spaudos atstovais, NVO, vietos tarybų ir parapijų nariais, vartotojų ir verslo organizacijų atstovais, mokyklų darbuotojais ir pažeidžiamų visuomenės grupių nariais). Informacinės kampanijos metu buvo nuolat stengiamasi išsklaidyti žmonių baimę, kad įvedus eurą bus vykdoma nesąžininga veikla. Specialioje interneto svetainėje ( www.euro.gov.mt ) buvo remiami visi veiksmai ir metodiškai pateikiama visa su euru susijusi informacija.

Pagal Partnerystės susitarimą Europos Komisija rėmė dvi parodas ir vieną konferenciją euro tema, bendrą visuomenės apklausą ir apklausą apie dviejų valiutų apyvartą bei nacionalinį mokyklų konkursą.

Atrodo, kad ilgai trukusi intensyvi informacinė kampanija buvo labai sėkminga. Remiantis 2008 m. vasario mėn. Eurobarometro tyrimu, 9 iš 10 maltiečių jautėsi labai gerai arba gana gerai informuoti apie euro įvedimą. Daugumai žmonių (68 %) žiniasklaida buvo pagrindinis informacijos šaltinis, o televizija – veiksmingiausias informacijos šaltinis. TV pranešimus matė 87 % žmonių, iš kurių daugiau nei 90 % manė, kad šie pranešimai buvo pakankamai arba labai naudingi. 2008 m. vasario mėn. 56 % Eurobarometro apklaustų žmonių norėjo dar daugiau informacijos apie sąžiningą kainų apvalinimą ir teisingą kainų nustatymą bei apie apsauginius euro požymius.

Abiejų šalių piliečių nuomone, euro įvedimas ir susijusi informacinė kampanija vyko sklandžiai ir veiksmingai. Tai rodo, kad gerai valdoma plataus masto kampanija gali sustiprinti teigiamą visuomenės požiūrį į eurą. Be to, kampanija Maltoje įrodyta, kad, tikslingai ir intensyviai vykdant informacinę veiklą, galima sėkmingai išsklaidyti baimę, kad įvedus eurą padidės kainos. |

[1] Kipro ir Maltos euro įvedimo plane nurodyta, kad bus taikomas vadinamasis „greito įvedimo“ scenarijus ir vieno mėnesio dviejų valiutų apyvartos laikotarpis. Pirmosios bangos euro zonos šalys įsivedė eurą pagal Madrido scenarijų, kurio laikantis taikomas pereinamasis trejų metų laikotarpis (Graikijai – vienerių metų). Slovėnija buvo pirmoji šalis, taikiusi „greito įvedimo“ scenarijų, pagal kurį euro banknotai ir monetos įvestos tą pačią dieną, kai euras tapo teisėta mokėjimo priemone (2007 m. sausio 1 d.).

[2] Eurobarometro Nr. 223 tyrimas (2008 m. vasario mėn.).

[3] Dviejų valiutų apyvartos laikotarpis – tai laikotarpis, kuris prasideda euro įvedimo dieną ir kuriuo tiek euras, tiek senoji nacionalinė valiuta yra teisėtos mokėjimo priemonės. Jis gali tęstis ne ilgiau kaip šešis mėnesius, nors valstybės narės gali šį laikotarpį sutrumpinti. Vykstant pirmajai euro įvedimo bangai dauguma šalių pasirinko dviejų mėnesių trukmės dviejų valiutų apyvartos laikotarpį. Slovėnija pasirinko tik 14 dienų dviejų valiutų apyvartos laikotarpį.

[4] Bankomatuose atliktų operacijų vertė padidėjo tik 15 % daugiausia dėl to, kad 2008 m. sausio mėn. bankomatai išduodavo tik mažų nominalų banknotus.

[5] Eurobarometro Nr. 222 tyrimas, skirtas Kiprui, ir Eurobarometro Nr. 223 tyrimas, skirtas Maltai (abu tyrimai atlikti 2008 m. vasario mėn.).

[6] 2008 m. sausio 1 d. bendra apyvartoje buvusių Kipro svarų banknotų ir monetų vertė – atitinkamai 994 mln. EUR ir 66 mln. EUR. Atitinkami duomenys apie Maltos liras – 635 mln. EUR ir 44 mln. EUR.

[7] Kipro centrinis bankas toliau nemokamai keis nacionalinius banknotus ne ilgiau kaip dešimt metų nuo euro įvedimo, o monetas – ne ilgiau kaip dvejus metus nuo šios datos. Maltos centrinis bankas toliau keis Maltos lirų monetas ir banknotus atitinkamai iki 2010 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 1 d.

[8] Eurobarometro Nr. 218 tyrimas (2007 m. rugsėjo mėn.), skirtas Kiprui, Nacionalinio euro įvedimo komiteto atliktas verslo tyrimas (2007 m. rugsėjo mėn.), skirtas Maltai.

[9] Kainų nurodymas dviem valiutomis – Kipro svarais ir eurais – tapo privalomas 2007 m. rugsėjo 1 d. ir liks privalomas iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Maltoje kainų nurodymas dviem valiutomis – Maltos liromis ir eurais – tapo privalomas 2007 m. liepos 11 d. ir liks privalomas iki 2008 m. birželio 30 d.

[10] Kainos bus toliau stebimos iki 2008 m. birželio mėn.

[11] Pagal Maltos euro įvedimo įstatymą (485 skyrius) piniginių sumų koregavimas leidžiamas tik tuomet, kai gauta piniginė suma eurais yra mažesnė už iki perskaičiavimo buvusią atitinkamą piniginę sumą Maltos liromis. Jeigu ribinių verčių nustatymo tikslu piniginės sumos yra tame pačiame intervale, tai tokių sumų perskaičiavimas į eurus gali, jei tai būtina, būti koreguojamas, siekiant užtikrinti šalia esančių intervalų ribinių verčių nuoseklumą ir aiškiai nustatyti ribinės vertės intervalą. Kai esant išimtinėms aplinkybėms dėl techninių apribojimų reikia atlikti koregavimą ir kai euro stebėjimo punktui pateikiamas prašymas, euro stebėjimo punktas gali padaryti išimtį ir leisti atlikti koregavimą kitokiu būdu tokiomis sąlygomis, kurias gali nustatyti euro stebėjimo punktas.