(1)

Galiojančią elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą sudaro šios penkios direktyvos: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (4), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (6), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (7) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (8). Komisija turi reguliariai persvarstyti jų veikimą, siekdama visų pirma nustatyti, ar reikia jas pakeisti atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius.

(2)

Vadovaujantis 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyva)  (9) , peržiūra buvo atlikta 2007 m. siekiant užtikrinti optimalias konkurencijos sąlygas ir teisinį aiškumą informacinių technologijų ir žiniasklaidos sektoriaus atstovams ir paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje, taip pat palankias sąlygas kultūrų ir kalbų įvairovei. Todėl šiuo požiūriu teisinga ir subalansuota elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema yra esminis viso ES garso ir vaizdo sektoriaus ramstis.

(3)

Todėl Komisija pateikė pirmines išvadas 2006 m. birželio 29 d. Komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo. Remiantis šiomis pirminėmis išvadomis, buvo suorganizuotos viešosios konsultacijos, per kurias buvo nustatyta, kad vis dar nesukurta elektroninių ryšių vidaus rinka, todėl šį svarbų klausimą reikia spręsti. Pirmiausia nustatyta, kad suskaidyta ir nenuosekli nacionalinių reguliavimo institucijų veikla keltų pavojų sektoriaus konkurencingumui, o vartotojai nebegalėtų naudotis esminiais tarpvalstybinės konkurencijos privalumais.

(4)

Todėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema turėtų būti reformuota tam, kad sugriežtinant pagrindinėse rinkose didelę rinkos įtaką turinčių operatorių reguliavimo mechanizmą Bendrijos lygmeniu būtų sukurta elektroninių ryšių vidaus rinka. ▐ Atliekant reformą taip pat reikia sudaryti veiksmingo ir koordinuojamo spektro valdymo strategiją tam, kad būtų sukurta bendra Europos informacijos erdvė ir sustiprintos neįgaliems paslaugų gavėjams skirtos nuostatos siekiant sukurti įtraukiąją informacinę visuomenę.

(5)

ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos tikslas – sukurti tvarią elektroninių ryšių „ekosistemą“, kuri būtų pagrįsta pasiūla ir paklausa: pasiūla, kurią sukuria veiksminga ir konkurencinga infrastruktūra ir paslaugų rinkos, ir paklausa, kuri atsiranda vis spartesnio informacinės visuomenės vystymosi dėka.

(6)

Kitas ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos tikslas – augant konkurencijai rinkose laipsniškai sumažinti sektoriaus ex ante taisykles ir galiausiai pasiekti, kad elektroninius ryšius reglamentuotų tik konkurencijos teisė. Kadangi elektroninių ryšių rinkose pastaraisiais metais matyti didelis konkurencinis augimas, svarbu, kad ex ante reguliavimo priemonės būtų taikomos tik tada, kai nevyksta veiksminga ir tvari konkurencija. Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę reikėtų persvarstyti, ar reikalingas tolesnis ex ante reguliavimas.

(7)

Siekiant užtikrinti, kad požiūris į skirtingas konkurencijos sąlygas būtų proporcingas ir pritaikytas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti apibrėžti mažesnes negu nacionalinio lygmens rinkas ir (arba) panaikinti reguliavimo priemones tose rinkose ir (arba) geografiniuose regionuose, kur yra veiksminga infrastruktūros konkurencija, net jei jie nėra apibrėžti kaip atskiros rinkos.

(8)

Svarbiausias klausimas ateinančiais metais siekiant Lisabonos darbotvarkės tikslų – numatyti atitinkamų paskatų investuoti į aukštos spartos tinklus, nes tai paskatins naujoves plataus turinio interneto paslaugų sektoriuje ir sustiprins tarptautinį Europos Sąjungos konkurencingumą. Šie tinklai turi daug galimybių teikti naudos vartotojams ir įmonėms visoje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu, kad skatinti tvarias investicijas į šių naujų tinklų plėtrą bei užtikrinti konkurenciją ir plėsti vartotojų pasirinkimo galimybes užtikrinant reguliavimo nuspėjamumą ir nuoseklumą.

(9)

2006 m. kovo 20 d. komunikate dėl atotrūkio įdiegiant plačiajuostį ryšį mažinimo  (10) Komisija pripažino, kad galimybės naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugomis požiūriu Europos Sąjungoje yra teritorinis susiskaidymas. Nepaisant bendro plačiajuosčio ryšio prieigos linijų skaičiaus didėjimo, prieiga įvairiuose regionuose maža, nes dėl atokumo ir mažo gyventojų tankumo labai padidėja sąnaudos. Dažnai paaiškėja, kad komercinės paskatos investuoti į plačiajuosčio tinklo naudojimą regionuose yra nepakankamos. Vis dėlto, vertinant teigiamu požiūriu, technologinės naujovės mažina naudojimo sąnaudas. Siekiant užtikrinti investavimą į naujas technologijas nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose, elektroninių ryšių reguliavimas turėtų būti suderintas su kitų politikos sričių priemonėmis, pvz., valstybės pagalbos politika, struktūriniais fondais ar platesniais pramonės politikos tikslais.

(10)

Siekiant plėtoti naujos kartos optinių kabelių tinklus, pasiekti lanksčią ir efektyvią radijo prieigą ir taip sukurti palankias sąlygas didesnei konkurencijai ir novatoriškiems, vartotojams naudingiems pritaikymo būdams bei paslaugoms, gyvybiškai svarbu investuoti į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Uždavinys – sukurti naujos kartos visuotinai paplitusį ir visapusiškai integruotą elektroninių ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos tinklą ir paslaugų infrastruktūrą.

(11)

Tam tikrą vaidmenį turi atlikti valstybės politika – ji turi padėti efektyviai veikti elektroninių ryšių rinkoms apimdama ir pasiūlą, ir paklausą bei skatindama ciklą, kuriame geresnio ryšių turinio ir paslaugų kūrimas priklauso nuo infrastruktūros panaudojimo ir atvirkščiai. Valstybės intervencija turėtų būti proporcinga, neiškreipti konkurencijos ir nestabdyti privačių investicijų. Ji turėtų didinti paskatas investuoti ir mažinti įsiliejimo į rinką kliūtis. Todėl valstybės institucijos galėtų remti greitai nepasensiančios, didelių pajėgumų infrastruktūros plėtrą. Šiuo tikslu valstybės parama turėtų būti skiriama vadovaujantis atviromis, skaidriomis ir konkurencingomis procedūromis, nebūti a priori palanki kuriai nors konkrečiai technologijai ir teikti visiems vienodas galimybes naudotis infrastruktūra.

(12)

ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema turėtų apimti ir papildomus tikslus – skatinti vartotojų apsaugą elektroninių ryšių sektoriuje teikiant tikslią ir išsamią informaciją, šiuo tikslu panaudojant visas galimas priemones siekiant mokesčių ir rinkliavų skaidrumo ir aukštų paslaugų teikimo standartų; visapusiškai pripažinti vartotojų asociacijų vaidmenį viešosiose konsultacijose; užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteiktos galios užkirsti kelią galimam manipuliavimui ir veiksmingai šalinti sukčiavimo elektroninių ryšių paslaugų srityje atvejus.

(13)

Tvirtindama priemones pagal šią direktyvą Komisija, veiksmingai konsultuodamasi ir siekdama užtikrinti skaidrumą ir proporcingumą, turi atsižvelgti į nacionalinių reguliavimo institucijų ir suinteresuotųjų pramonės subjektų sprendimus. Komisija turėtų paskelbti išsamius konsultacinius dokumentus, kuriuose būtų paaiškintos įvairios svarstomos veiksmų kryptys, o suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti duota pakankamai laiko atsakyti. Po konsultacijų ir apsvarsčiusi atsakymus Komisija turėtų pateikti priimto sprendimo motyvus skelbiamame pranešime ir jame aptarti, kaip atsižvelgta į atsakiusiųjų nuomones.

(14)

Kad nacionalinės reguliavimo institucijos pasiektų Pagrindų direktyvoje ir specifinėse direktyvose nustatytus tikslus, visų pirma susijusius su sąveika tarp galutinių paslaugos gavėjų, Pagrindų direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta: į ją turėtų būti įtraukti radijo ryšio įrenginiai ir telekomunikacijų galininiai įrenginiai, apibrėžiami 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (11), bei vartotojams skirti skaitmeninės televizijos įrenginiai.

(15)

Nepažeidžiant Direktyvos 1999/5/EB, reikia aiškiau išdėstyti tam tikrus aspektus dėl galinių įrenginių, susijusius su neįgaliųjų vartotojų prieiga, siekiant užtikrinti galinių įrenginių ir elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų sąveiką.

(16)

Kai kurios apibrėžtys turėtų būti patikslintos arba pakeistos siekiant atsižvelgti į rinkos bei technologijų raidą ir tam, kad būtų pašalinti taikant reguliavimo sistemą nustatyti neaiškumai.

(17)

Nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos veikla ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos kontekste padeda siekti platesnių viešosios politikos tikslų kultūros, užimtumo, aplinkos, socialinės sanglaudos, regioninės plėtros, miestų ir šalies planavimo srityse.

(18)

Europos Sąjungos nacionalinės elektroninių ryšių rinkos tarpusavyje ir toliau skirsis. Todėl yra svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucija (ETRI) turėtų galių ir žinių, kurios yra būtinos tam, kad būtų galima kurti konkurencingą Europos ryšių rinkų ir paslaugų „ekosistemą“, tuo pat metu suprantant nacionalinius ir regioninius skirtumus bei laikantis subsidiarumo reikalavimų.

(19)

Siekiant užtikrinti veiksmingesnį reguliavimo sistemos taikymą, suteikti daugiau įgaliojimų reguliavimo institucijoms ir pagerinti jų sprendimų nuspėjamumą šioms institucijoms turėtų būti suteikta daugiau nepriklausomumo. Todėl nacionalinėje teisėje turėtų būti speciali nuostata tam, kad būtų užtikrinta, jog į nacionalinės reguliavimo institucijos atliekamas užduotis nebūtų kišamasi iš išorės ar nebūtų daromas politinis spaudimas, dėl kurio būtų apribotas institucijos sprendimų nepriklausomumas. Dėl išorės poveikio nacionalinis įstatymų leidžiamasis organas nėra tinkamas pagal šią reguliavimo sistemą veikti kaip reguliavimo institucija. Todėl iš anksto turėtų būti nustatytos nacionalinės reguliavimo institucijos vadovo nušalinimo taisyklės tam, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl institucijos neutralumo ar dėl išorės veiksnių poveikio šiai institucijai. Svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų nuosavą biudžetą, kurį galėtų naudoti įdarbindamos reikiamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Skaidrumui užtikrinti jis turi būti skelbiamas kiekvienais metais.

(20)

Apeliacinės institucijos labai skirtingai taikė laikinąsias priemones sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą. Siekiant didesnio nuoseklumo pagal Bendrijos jurisprudenciją turėtų būti taikomas bendras standartas. Atsižvelgiant į apeliacijų svarbą visai veikiančiai reguliavimo sistemai, turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuriuo remiantis būtų renkama informacija apie apeliacijas ir sprendimus sustabdyti visų valstybių narių reguliavimo institucijų priimtus sprendimus, o vėliau ši informacija būtų pateikiama Komisijai.

(21)

Siekiant veiksmingai atlikti reguliavimo užduotis, į reguliavimo institucijų renkamus duomenis turėtų būti įtraukti mažmeninių rinkų, susietų su didmeninėmis rinkomis, kuriose operatorius turi didelę įtaką, todėl nacionalinė reguliavimo institucija jam taiko reguliavimą, apskaitos duomenys. Taip pat turėtų būti įtraukiami duomenys, kuriuos naudodama nacionalinė reguliavimo institucija galėtų įvertinti galimą planuojamų tinklo topologijos atnaujinimų arba pakeitimų poveikį konkurencijos raidai arba didmeniniams produktams, kuriais gali naudotis kitos šalys.

(22)

Pagrindų direktyvos 6 straipsnyje numatytos nacionalinės konsultacijos turėtų būti surengtos prieš tos direktyvos 7 straipsnyje numatytas Bendrijos konsultacijas tam, kad suinteresuotųjų šalių nuomonė būtų žinoma Bendrijos konsultacijų metu. Jeigu po nacionalinių konsultacijų planuojamą priemonę reikėtų keisti, nereikėtų rengti dar vienų Bendrijos konsultacijų.

(23)

Siekiant veiksmingai užbaigti vidaus rinkos kūrimą reikia, kad nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų laisvė būtų suderinta su nuoseklia reguliavimo tvarka ir su nuosekliu reguliavimo sistemos taikymu. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remti Komisijos ir ETRI – išskirtinio nacionalinių reguliavimo institucijų, vykdančių pareigas pagal reguliavimo sistemą, bendradarbiavimo forumo – vykdomą veiklą vidaus rinkai kurti.

(24)

Bendrijos mechanizmas, kuriuo pasinaudodama Komisija gali reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atšauktų planuojamas priemones, susijusias su rinkos apibrėžimu ir didelę įtaką rinkoje turinčiais operatoriais, buvo sėkmingai panaudotas taikant nuoseklų aplinkybių, kuriomis operatoriams būtų galima taikyti ex-ante reguliavimą, nustatymo metodą. Tačiau nėra lygiaverčio priemonių padėčiai ištaisyti mechanizmo, kurį būtų galima taikyti. Iš Komisijos vykdomos rinkos stebėsenos, o ypač iš Pagrindų direktyvos 7 straipsnyje nurodytos procedūros taikymo patirties matyti, kad kai nacionalinės reguliavimo institucijos nenuosekliai taiko priemones padėčiai ištaisyti, net ir panašiomis rinkos sąlygomis, apsunkinamas elektroninių ryšių vidaus rinkos veikimas, skirtingose valstybėse narėse įsisteigusiems operatoriams nesukuriamos vienodos sąlygos, taip pat trukdoma vartotojams naudotis tarpvalstybinės konkurencijos privalumais ir paslaugomis. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos atšauktų planuojamas priemones, numatytas padėčiai ištaisyti. Siekiant užtikrinti, kad Bendrijoje reguliavimo sistema būtų taikoma nuosekliai, prieš priimdama sprendimą Komisija turėtų pasitarti su ETRI .

(25)

Svarbu, kad reguliavimo sistema būtų įdiegta laiku. Kai Komisija priima sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija atšauktų planuojamą priemonę, pastaroji persvarstytą priemonę turėtų pateikti Komisijai. Pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį persvarstytos priemonės pateikimo Komisijai terminas turėtų būti nustatytas tam, kad rinkos dalyviai galėtų žinoti, kokia yra rinkos peržiūros trukmė, ir tam, kad būtų geriau užtikrintas teisinis tikrumas.

(26)

Taip pat siekiant išvengti reguliavimo nebuvimo greitai besikeičiančiame sektoriuje, jeigu pakartotinis pranešimas apie planuojamą priemonę vis tiek keltų kliūčių vidaus rinkoje arba būtų nesuderinamas su Bendrijos teise, Komisija, pasitarusi su ETRI , galėtų reikalauti, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija per nustatytą terminą pritaikytų konkrečią priemonę padėčiai ištaisyti.

(27)

Atsižvelgiant į trumpą terminą, taikant Bendrijos konsultacijų mechanizmą Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti įgyvendinančias priemones, kad būtų supaprastinta Komisijos ir nacionalinių reguliavimo institucijų informacijos mainų tvarka (pavyzdžiui, tais atvejais, kai rinkos yra stabilios arba kai priemonės, apie kurias buvo pranešta anksčiau, mažai keičiamos) arba leisti taikyti atleidimą nuo pranešimo apie priemonę tam, kad tam tikrais atvejais tvarka būtų supaprastinta.

(28)

Siekiant, kad būtų laikomasi Europos pagrindinių teisių chartijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, taikant reguliavimo sistemą turėtų būti užtikrinta, kad visi paslaugų gavėjai, įskaitant neįgalius galutinius paslaugų gavėjus, vyresnio amžiaus žmones ir paslaugų gavėjus, turinčius specialių socialinių poreikių, galėtų lengvai naudotis nebrangiomis aukšto lygio paslaugomis. Amsterdamo sutarties galutinio akto 22 deklaracijoje numatyta, kad rengdamos priemones pagal Sutarties 95 straipsnį, Bendrijos institucijos atsižvelgtų į neįgalių žmonių poreikius.

(29)

Radijo dažniai turėtų būti laikomi nedideliais viešaisiais ištekliais, turinčiais didelę viešojo sektoriaus ir rinkos vertę. Visuomenė turi būti suinteresuota, kad spektras būtų valdomas kuo veiksmingiau ekonominėje, socialinėje ir aplinkos srityse , atsižvelgiant į kultūros įvairovės ir žiniasklaidos pliuralizmo tikslus, ir kad būtų laipsniškai šalinamos veiksmingo spektro valdymo kliūtys.

(30)

Nors spektro valdymas priklauso valstybių narių kompetencijai, tik koordinavimas ir, prireikus, suderinimas Bendrijos lygmeniu gali užtikrinti, kad spektro naudotojai galėtų pasinaudoti visais tarptautinės rinkos privalumais ir kad pasaulio mastu būtų galima ginti ES interesus.

(31)

Šios direktyvos nuostatos dėl spektro valdymo turėtų atitikti tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių spektro valdymo srityje, pavyzdžiui, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU) ir Europos pašto ir telekomunikacijų konferencijos (angl. CEPT), veiklą, siekiant užtikrinti veiksmingą spektro naudojimo valdymą ir suderinimą ir Bendrijoje, ir visame pasaulyje.

(32)

Siekiant padėti įgyvendinti Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 8a straipsnyje numatytus tikslus, 2010 m. turėtų būti surengtas valstybių narių kuruojamas aukščiausio lygio susitikimas spektro klausimais, kuriame dalyvautų Europos Parlamentas, Europos Komisija ir visi suinteresuotieji subjektai. Šio susitikimo metu turėtų būti padedama užtikrinti didesnį bendrą Europos spektro politikos nuoseklumą, spektro atlaisvinimą naujoms elektroninių ryšių perėjus prie skaitmeninių technologijų, aiškesnes gaires dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos.

(33)

Perėjus nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos, dėl gerokai efektyvesnės skaitmeninės transliavimo technologijos Europos Sąjungoje bus atlaisvinta didelė spektro dalis, vadinamasis skaitmeninis dividendas. Valstybės narės turėtų kuo skubiau atlaisvinti savo skaitmeninius dividendus ir leisti piliečiams pasinaudoti naujomis, naujoviškomis ir konkurencingomis paslaugomis. Siekiant šio tikslo reikėtų pašalinti nacionalinių lygmeniu egzistuojančias veiksmingo skaitmeninio dividendo (per)skirstymo kliūtis ir laikytis nuoseklesnio bei visa apimančio požiūrio į skaitmeninio dividento skirstymą Bendrijoje.

(34)

Radijo dažniai turėtų būti valdomi taip, kad būtų užtikrinta, jog bus išvengta žalingųjų trikdžių. Todėl , atsižvelgiant į esamus tarptautinius dažnių planus, turėtų būti pateikta derama šios pagrindinės sąvokos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad reguliavimo priemonės būtų naudojamos tik tais atvejais, kai būtina išvengti tokių trikdžių.

(35)

Dabartinė spektro valdymo ir skirstymo sistema iš esmės grindžiama administraciniais sprendimais, kurie nėra pakankamai lankstūs siekiant prisitaikyti prie technologijų ir ekonominės raidos, visų pirma prie greito bevielių technologijų vystymosi ir vis didėjančio plačiajuosčio ryšio poreikio. Dėl pernelyg didelio nacionalinių politikos krypčių susiskaidymo didėja sąnaudos, spektro paslaugų gavėjai praranda rinkos galimybes, lėtėja inovacijų procesas, todėl šis susiskaidymas yra žalingas vidaus rinkai, vartotojams ir bendrai ekonomikai. Be to, radijo dažnių prieigos ir naudojimo sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo operatoriaus, o šių operatorių teikiamos elektroninių ryšių paslaugos vis dažniau sutampa. Dėl to kyla įtampa tarp teisių turėtojų, skiriasi spektro prieigos kainos ir gali atsirasti vidaus rinkos veikimo iškraipymų.

(36)

Valstybių sienos turi vis mažiau svarbos sprendžiant, kaip optimaliai panaudoti radijo dažnių spektrą. Dėl suskaidyto galimybių naudotis spektro naudojimo teisėmis valdymo ribojamos investicijos ir inovacijos, operatoriai ir įrenginių gamintojai negali pasinaudoti masto ekonomija, todėl trukdoma elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, pagrįstų radijo dažnių spektru, vidaus rinkos raida.

(37)

Spektro valdymo ir spektro prieigos lankstumas turėtų būti didinamas naudojant technologijų ir paslaugų atžvilgiu neutralius leidimus, kad spektro naudotojai galėtų pasirinkti geriausias technologijas ir paslaugas ir jas taikyti arba teikti dažnių juostose, kuriose galima teikti elektroninį ryšį, kaip nurodyta nacionalinėse dažnių paskirstymo lentelėse ir Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos radijo reglamentuose (toliau – technologijų ir paslaugų neutralumo principas). ▐ Administraciniai sprendimai dėl technologijų ir paslaugų turėtų būti priimami tik iškilus pavojui bendrojo intereso tikslams .

(38)

Technologijų neutralumo principo apribojimai turėtų būti tinkami ir pagrįsti tam, kad būtų išvengta žalingųjų trikdžių, pavyzdžiui, reikalaujant naudoti spinduliavimo kaukes arba nustatant galingumo lygius, arba tam, kad būtų užtikrinama visuomenės sveikatos apsauga ribojant elektromagnetinių laukų poveikį visuomenei, arba tam, kad būtų užtikrintas teisingas spektro padalijimas pirmiausia kai jam naudoti reikalingi tik bendrieji leidimai, arba tam, kad atitiktų bendrojo intereso tikslą remiantis Bendrijos teise .

(39)

Spektro naudotojai taip pat turėtų turėti galimybę laisvai pasirinkti paslaugas, kurias jie nori siūlyti teikti pasinaudodami spektru pagal pereinamojo laikotarpio priemones, kad galėtų naudotis anksčiau įgytomis teisėmis , ir pagal nacionalinių dažnių paskirstymo planų bei ITU radijo reglamentų nuostatas . Prireikus turėtų būti leidžiama daryti proporcingas paslaugų neutralumo principo išimtis, pagal kurias reikalaujama, kad būtų teikiama specifinė paslauga siekiant atsižvelgti į konkrečios valstybės narės politikos tikslus arba įgyvendinti bendrojo intereso tikslus, kaip antai užtikrinti gyvybės apsaugą, skatinti socialinę, regioninę ir teritorinę sanglaudą, efektyvų radijo dažnių naudojimą ir veiksmingą spektro valdymą . Į šiuos tikslus turėtų būti įtrauktas nacionalinių garso ir vaizdo bei žiniasklaidos politikos priemonių, kultūrinės ir kalbų įvairovės skatinimas ir žiniasklaidos pliuralizmas, kaip apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose pagal Bendrijos teisę. Išskyrus tuos atvejus, kai reikia užtikrinti gyvybės apsaugą ar užtikrinti, kad minėti tikslai būtų pasiekti , išimtys neturėtų būti išskirtinai naudojamos tam tikroms paslaugoms teikti; išimtys turėtų būti prioritetas, tačiau turėtų būti palikta kuo daugiau galimybių teikti kitas paslaugas ir naudoti kitas technologijas toje pačioje juostoje. Tam, kad leidimo turėtojas galėtų laisvai pasirinkti veiksmingiausias priemones teikti radijo dažniais teikiamų paslaugų turinį, leidime naudoti radijo dažnius turinys neturėtų būti reguliuojamas.

(40)

Valstybės narės yra kompetentingos apibrėžti visų kultūrinės ir kalbų įvairovės, valstybių narių garso ir vaizdo bei žiniasklaidos politikos priemonių ir žiniasklaidos pliuralizmo skatinimo išimčių taikymo sritį ir pobūdį pagal savo nacionalinę teisę.

(41)

Kadangi spektro specifinėms technologijoms arba paslaugoms skyrimas yra technologijų ir paslaugų neutralumo principo išimtis ir sumažina teikiamų paslaugų arba naudojamų technologijų pasirinkimo laisvę, toks spektro skyrimo pasiūlymas turėtų būti skaidrus ir aptariamas surengus viešąsias konsultacijas.

(42)

Siekdamos skaidrumo ir veiksmingumo, suderintai nustatytose juostose nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų leisti spektro naudotojams laisvai perduoti arba nuomoti naudojimo teises trečiosioms šalims. Tai leistų nustatyti spektro vertę rinkoje. Atsižvelgdamos į įgaliojimą užtikrinti veiksmingą spektro naudojimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad prekyba neiškreiptų konkurencijos, jei spektras nepanaudojamas.

▐

(43)

Siekiant vidaus rinkos tikslų taip pat gali reikėti Bendrijos lygmeniu suderinti parduodamų dažnių juostų nustatymą, pardavimo sąlygas arba parduodamų teisių perdavimą specifinėse juostose, minimalų parduodamų teisių formatą, reikalavimus užtikrinti pagrindines galimybes naudotis spektru, prieinamumą, informacijos, būtinos vykdyti spektro prekybą, patikimumą ir reikalavimus apsaugoti konkurenciją bei užkirsti kelią spektro kaupimui. Todėl Komisija turėtų suteikti įgaliojimus priimti tokio suderinimo įgyvendinimo priemones. Šiose įgyvendinimo priemonėse turėtų būti deramai atsižvelgiama į tai, ar individualios naudojimo teisės buvo suteiktos komerciniu ar nekomerciniu pagrindu.

(44)

Siekiant pradėti taikyti technologijų ir paslaugų neutralumo principą ir vykdyti esamų spektro naudojimo teisių prekybą, gali reikėti nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles, įskaitant sąžiningos konkurencijos užtikrinimo priemones, nes pagal naująją sistemą tam tikriems spektro naudotojams gali būti suteiktos teisės pradėti konkuruoti su tais spektro naudotojais, kurie įgijo teises naudoti spektrą daug sunkesnėmis sąlygomis. Priešingai, kai teisės buvo suteiktos nukrypstant nuo bendrųjų taisyklių arba remiantis kriterijais, kurie nėra objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir nediskriminuojantys, tam, kad būtų pasiekti bendrojo intereso tikslai, tokių teisių turėtojų padėtis neturėtų būti keičiama taip, kad būtų padaryta žala naujiems konkurentams, išskyrus kai būtina pasiekti bendrojo intereso tikslus. Bet kokia spektro dalis, kuri nebereikalinga pasiekti bendrojo intereso tikslus, pagal Leidimų direktyvą turėtų būti atgauta ir paskirta iš naujo.

(45)

Siekiant skatinti vidaus rinkos veikimą ir remti tarpvalstybinių paslaugų raidą, Komisijai turėtų galėti pasikonsultuoti su ETRI numeracijos srityje. Be to, siekiant valstybių narių piliečiams, įskaitant keliaujančius ir neįgalius paslaugų gavėjus, sudaryti sąlygas naudotis tam tikromis paslaugomis skambinti tais pačiais žinomais numeriais visose valstybėse narėse panašiomis kainomis, į Komisijos įgaliojimus priimti technines įgyvendinimo priemones taip pat turėtų būti įtrauktas, jei reikia, taikomų tarifų principas arba mechanizmas , taip pat vieno bendro europinio telefono kodo nustatymas, kad vartotojams būtų patogu naudotis šiomis paslaugomis .

(46)

Elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančioms įmonėms išduoti leidimai, kuriais remdamosi jos gauna prieigą prie viešojo ir privataus turto, – tai pagrindiniai elektroninių ryšių tinklų arba naujų tinklų elementų sukūrimo veiksniai. Todėl betikslis priėjimo teisių suteikimo procedūrų sudėtingumas ir vilkinimas yra pagrindinė konkurencijos didėjimo kliūtis. Taigi priėjimo teisių įsigijimas leidimus turinčioms įmonėms turėtų būti supaprastintas. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę koordinuoti priėjimo teisių įsigijimą, savo interneto svetainėse skelbdamos reikalingą informaciją.

(47)

Būtina didinti valstybių narių įgaliojimus priėjimo teisių turėtojų atžvilgiu tam, kad būtų užtikrinta, jog nauji tinklai bus diegiami ir plėtojami sąžiningai, veiksmingai ir nekenkiant aplinkai ir nepriklausomai nuo bet kokių didelę įtaką rinkoje turinčio operatoriaus įsipareigojimo teikti prieigą prie elektroninių ryšių tinklo. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti atskirais atvejais taikyti reikalavimą dalytis tinklo dalimis ir susijusiomis priemonėmis, pvz., kanalais, stiebais ir antenomis, įėjimais į pastatus bei reikalavimą geriau koordinuoti inžinerinius darbus. Pagerinus dalijimąsi įrenginiais galima pastebimai pagerinti konkurenciją ir sumažinti bendras finansines ir su aplinkos apsauga susijusias sąnaudas įrengiant įmonėse elektroninių ryšių infrastruktūrą , ypač naujus optinių kabelių prieigos tinklus. Pirmiausia nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi būti suteikta teisė nustatyti operatoriams pareigą pateikti sąžiningą ir nediskriminuojantį standartinį pasiūlymą dėl prieigos prie jų kanalų.

(48)

Patikimas ir saugus informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais tampa vis svarbesnis visai ekonomikai ir plačiajai visuomenei. Sistemos sudėtingumas, techniniai gedimai ar žmonių padarytos klaidos, taip pat avarijos arba išpuoliai gali turėti pasekmių fizinės infrastruktūros, kurią naudojant ES piliečiams teikiamos svarbios paslaugos, įskaitant e. valdžios paslaugas, veikimui arba galimybėms ja naudotis. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų palaikomas viešųjų ryšių tinklų vientisumas ir saugumas. Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra (ENISA)  (12) turėtų dalyvauti stiprinant elektroninių ryšių saugumo lygį, be kitų dalykų, skirdama ekspertus ir teikdama patarimus bei skatindama gerosios patirties mainus. ENISA ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti reikiamas priemones, kad galėtų vykdyti pareigas, įskaitant įgaliojimus gauti pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti tinklų ar paslaugų saugumo lygį, bei išsamius ir patikimus duomenis apie faktinius su saugumu susijusius incidentus, kurie padarė nemažą įtaką tinklų veikimui ar paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingas tinkamų saugumo priemonių taikymas nėra vienkartinis veiksmas, bet tęstinis taikymo, persvarstymo ir atnaujinimo procesas, turėtų būti reikalaujama, kad elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į techninius laimėjimus, imtųsi priemonių pagal nustatytą riziką užtikrinti vientisumą ir saugumą.

(49)

Kai reikia susitarti dėl bendrų saugumo reikalavimų, Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti technines įgyvendinimo priemones, skirtas tinkamam elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinkoje saugumo lygiui pasiekti. ENISA turėtų dalyvauti derinant atitinkamas technines ir organizacines saugumo priemones, teikdama ekspertų patarimus. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimą parengti privalomus nurodymus, susijusius su techninėmis įgyvendinimo priemonėmis, priimtus vadovaujantis Pagrindų direktyva. Siekdamos vykdyti savo pareigas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimą tirti nurodymų nesilaikymo atvejus ir skirti baudas.

(50)

Iš reguliavimo sistemos įgyvendinimo patirties matyti, kad rinka, kurioje veikia didelės įtakos rinkoje jėgos, yra ne problemų šaltinis, o tų jėgų veikimo objektas. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų spręsti didelės įtakos vienoje rinkoje problemą toje rinkoje, o ne gretutinėse rinkose, kuriose jaučiamas tos rinkos poveikis.

(51)

Rinkų, kurios, kaip nustatyta, yra tarpvalstybinės, atveju, turėtų būti supaprastinta rinkos peržiūros procedūra, ji turėtų tapti veiksmingesnė suteikus Komisijai teisę, atsižvelgiant į ETRI nuomonę, nustatyti, kuri įmonė (-ės) turi didelę įtaką rinkoje, ir skirti jai (joms) vieną ar daugiau specifinių įpareigojimų. Taip tarpvalstybinio reguliavimo klausimai būtų sprendžiami tiesiogiai Bendrijos lygmeniu.

(52)

Siekiant užtikrinti, kad rinkos dalyviai neabejotų reguliavimo sąlygomis, reikia nustatyti rinkos peržiūrų terminą. Svarbu reguliariai atlikti rinkos tyrimus per pagrįstą ir tinkamą laikotarpį. Nustatant tokį laikotarpį reikėtų atsižvelgti, ar anksčiau atliktas tos konkrečios rinkos tyrimas ir ar apie tai tinkamai pranešta. Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija per nustatytą terminą neatlieka rinkos tyrimo, gali kilti pavojus vidaus rinkai, o įprastinė pažeidimų procedūra laiku gali neduoti norimų rezultatų. Todėl Komisija turėtų galėti prašyti ETRI padėti atitinkamai nacionalinei reguliavimo agentūrai įvykdyti šias užduotis, tai yra parengti nuomonę, į kurią būtų įtrauktos planuojamos priemonės, atitinkamos rinkos tyrimas ir atitinkami įpareigojimai, kuriuos galėjo skirti Komisija.

(53)

Elektroninių ryšių sektoriuje technologinės inovacijos yra labai aukšto lygio, o rinkos labai dinamiškos, todėl reikia greitai, koordinuotai ir suderintai pritaikyti reguliavimą Europos lygmeniu, nes kaip rodo patirtis, nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtingai taikant reguliavimo sistemą gali kilti kliūčių vidaus rinkos raidai. Todėl Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinimo priemones šiose srityse: naujų paslaugų, numeracijos, pavadinimų ir adresų, vartotojų klausimų, įskaitant e. prieinamumą, ir apskaitos priemonių reguliavimo srityse.

(54)

Viena iš svarbių ETRI skirtų užduočių – prireikus rengti nuomones, susijusias su tarpvalstybiniais ginčais. Todėl tokiais atvejais nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į ETRI nuomonę.

(55)

Iš reguliavimo sistemos taikymo patirties matyti, kad dabartinės nuostatos, kuriomis remdamosi nacionalinės reguliavimo institucijos gali skirti baudas, netapo tinkama paskata laikytis reguliavimo reikalavimų. Tinkami vykdomieji įgaliojimai gali būti naudingi siekiant laiku pritaikyti reguliavimo sistemą ir taip paskatinti reguliavimo tikrumą, o tai yra svarbus investicijų skatinimo veiksnys. Visai reguliavimo sistemai būdinga tai, kad tuomet, kai nesilaikoma reikalavimų, trūksta veiksmingų įgaliojimų. Todėl į Pagrindų direktyvą įtraukus naujas nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima spręsti problemas, kai nesilaikoma Pagrindų ir specifinėse direktyvose numatytų įsipareigojimų, būtų užtikrinta, kad bus taikomi nuoseklūs ir išsamūs principai taikant visą reguliavimo sistemą ir skiriant baudas.

(56)

Reikėtų skatinti investicijas ir konkurenciją, kad būtų apsaugotos ir nebūtų sumažintos vartotojo galimybės pasirinkti.

(57)

Į dabartinę reguliavimo sistemą buvo įtrauktos tam tikros nuostatos, skirtos palengvinti perėjimą nuo senosios 1998 m. prie naujosios 2002 m. reguliavimo sistemos. Prie pastarosios perėjo visos valstybės narės, todėl šios priemonės turėtų būti panaikintos, nes dabar jos nebereikalingos.

(58)

Pagrindų direktyvos I priede nurodytas rinkų, kurios turi būti įtrauktos į rekomendaciją dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų, sąrašas, o tai galėtų sudaryti ex-ante reguliavimo pagrindą. Šis priedas turėtų būti panaikintas, nes jis jau buvo panaudotas pirminės rekomendacijos versijai parengti (13).

(59)

Pagrindų direktyvos II priede išvardyti kriterijai, kuriais turi vadovautis nacionalinės reguliavimo institucijos vertindamos bendro dominavimo padėtį pagal šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Tas priedas ║ gali klaidinti nacionalines reguliavimo institucijas, kai jos atlieka rinkos tyrimą. Be to, bendro dominavimo sąvoka taip pat priklauso nuo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikos. Todėl II priedas turėtų būti pakeistas.

(60)

Funkcinio atskyrimo, pagal kurį reikalaujama, kad vertikaliai integruotas operatorius steigtų verslo subjektus, kurių veikla yra atskirta, tikslas – užtikrinti, kad visiems teikėjams, įskaitant vertikaliai integruoto operatoriaus tiekimo skyrius, būtų tiekiami visiškai lygiaverčiai prieigos produktai. Funkcinis atskyrimas galėtų pagerinti konkurenciją keliose svarbiose rinkose, nes smarkiai sumažėja diskriminavimo paskatos, lengviau patikrinti, kaip vykdomi nediskriminavimo įpareigojimai, taip pat lengviau priversti šiuos įpareigojimus vykdyti. ▐ Tam, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje, funkcinio atskyrimo pasiūlymus turėtų iš anksto patvirtinti Komisija.

(61)

Funkcinio atskyrimo taikymas neturėtų trukdyti veikti atitinkamiems skirtingų verslo subjektų koordinavimo mechanizmams siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos kontroliuojančiosios bendrovės ekonominės ir valdymo priežiūros teisės.

(62)

Nuolatinis rinkos įtraukimas į elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinką turi būti geriau koordinuojamas taikant ex ante reguliavimą, kaip numatyta ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teisinėje sistemoje.

(63)

Jei vertikaliai integruota įmonė nutaria perduoti didelę dalį arba visą vietos prieigos tinklą atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam skirtingiems savininkams, arba atskirai įsteigtam verslo subjektui, kuris užsiims prieigos produktais, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įvertinti numatomo sandorio poveikį visiems reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimams, kurie buvo nustatyti vertikaliai integruotam operatoriui siekiant užtikrinti, kad nauja tvarka atitiktų Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyvą) ir Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvą). Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija turėtų atlikti naują rinkų, kuriose veikia atskirtas subjektas, tyrimą ir atitinkamai nustatyti, palikti tuos pačius, pakeisti arba panaikinti įpareigojimus. Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija turėtų galėti prašyti įmonės pateikti informacijos.

(64)

Nors tikslinga, kad kai kuriomis aplinkybėmis nacionalinė reguliavimo agentūra turėtų nustatyti įpareigojimus operatoriams, kurie neturi didelės įtakos rinkoje tam, kad būtų pasiekti tam tikri tikslai, kaip antai ryšys tarp galutinių paslaugos gavėjų arba paslaugų sąveika , arba kad būtų siekiama veiksmingumo, tvarios konkurencijos ir kuo didesnės naudos galutiniams vartotojams , vis dėlto būtina užtikrinti, kad tokie įpareigojimai būtų nustatyti pagal reguliavimo sistemą ir visų prima laikantis joje numatytų pranešimo procedūrų.

(65)

Komisija turi įgaliojimą priimti įgyvendinimo priemones, siekdama pritaikyti prieigos prie skaitmeninės televizijos ir radijo paslaugų, nurodytų I priede, sąlygas prie rinkos pokyčių ir technologinės pažangos. Ta pati nuostata taikoma ir II priede pateiktam trumpiausiam sąrašui, kuris turi būti viešai paskelbtas, kad būtų laikomasi skaidrumo įpareigojimo.

(66)

Jeigu Bendrijos elektroninių ryšių priemonių politikai įgyvendinti reikia priimti derinimo priemones, susijusias ne tik su techninio įgyvendinimo priemonėmis, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisės akto.

(67)

Rinkos dalyviams palengvinus prieigą prie radijo dažnių išteklių bus pašalintos įsiskverbimo į rinką kliūtys. Be to, technologinė pažanga mažina žalingųjų trikdžių tam tikrose dažnių juostose riziką, todėl mažėja individualių naudojimo teisių poreikis. Taigi spektro naudojimo elektroninių ryšių paslaugoms teikti sąlygos turėtų būti įprastai nustatytos bendruosiuose leidimuose, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgiant į spektro naudojimą būtinos individualios teisės siekiant išvengti žalingųjų trikdžių arba siekiant konkrečių bendrojo intereso tikslų. Sprendimai dėl individualių teisių reikalingumo turėtų būti priimami skaidriai ir proporcingai.

(68)

Pradėjus reikalauti paslaugų ir technologijų neutralumo priimant skyrimo ir skirstymo sprendimus, taip pat išaugus galimybėms perduoti vienos įmonės teises kitai įmonei, turėtų atsirasti daugiau laisvės ir priemonių visuomenei naudoti elektroninius ryšius, teikti garso bei vaizdo žiniasklaidos paslaugas, o kartu turėtų būti lengviau siekti bendrojo intereso tikslų. Vis dėlto tam tikros visuotinės svarbos prievolės, nustatytos transliuotojams, teikiantiems garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas, gali apimti reikalavimą taikyti specialius kriterijus skiriant spektro dalį, kai tai būtina siekiant konkretaus nacionalinėje teisėje nustatyto bendrojo intereso tikslo. Su bendrojo intereso tikslų siekimu susijusios procedūros visomis aplinkybėmis turėtų būti skaidrios, objektyvios, proporcingos ir nediskriminuojančios.

(69)

Bet koks (visiškas ar dalinis) atleidimas nuo įpareigojimo mokėti mokesčius ar rinkliavas, nustatytus už naudojimąsi ║ spektru, turėtų būti objektyvus ir skaidrus bei paremtas kitomis bendrojo intereso prievolėmis, nustatytomis nacionalinėje teisėje.

(70)

Atsižvelgiant į ribojantį poveikį laisvai prieigai prie radijo dažnių, turėtų būti ribojama individualių naudojimo teisių, kurios negali būti parduodamos, galiojimo trukmė. Kai į naudojimo teises yra įtraukta nuostata dėl galiojimo atnaujinimo, valstybės narės pirmiausia turėtų atlikti persvarstymą, įskaitant viešąsias konsultacijas, atsižvelgdamos į rinką, aprėptį ir technologinę pažangą. Atsižvelgiant į spektro trūkumą, įmonėms suteiktos individualios teisės turėtų būti reguliariai peržiūrimos. Atlikdamos tokią peržiūrą, valstybės narės turėtų derinti teisių turėtojų interesus ir poreikį skatinti pradėti spektro prekybą, taip pat lankstesnį spektro naudojimą išduodant, jei įmanoma, bendruosius leidimus.

(71)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimą užtikrinti veiksmingą spektro ir numerių naudojimą ir, jei spektro arba numeracijos ištekliai neišnaudojami, imtis veiksmų bei užkirsti kelią antikonkurenciniam kaupimui, kuris gali trukdyti naujiems dalyviams patekti į rinką.

(72)

Panaikinus teisines ir administracines kliūtis bendriesiems leidimams, spektro naudojimo teisėms arba visoje Europoje naudojamiems numeriams, būtų paskatinta technologinė pažanga ir paslaugų plėtojimas bei padidinta konkurencija. Nors galimybių naudotis radijo dažniais ir veiksmingo jų naudojimo techninių sąlygų koordinavimas organizuojamas remiantis 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (14) tam, kad būtų pasiekti vidaus rinkos tikslai taip pat reikėtų koordinuoti arba suderinti atrankos procedūras ir sąlygas, taikomas teisėms ir leidimams tam tikrose juostose, numerių naudojimo teisėms ir bendriesiems leidimams. Pirmiausia tai taikoma elektroninių ryšių paslaugoms, kurios pagal savo pobūdį yra svarbios vidaus rinkai arba turi tarpvalstybinį potencialą, kaip antai palydovinės paslaugos, kurių plėtojimą gali sutrukdyti skirtingas spektro paskyrimas valstybėms narėms ar ES bei trečiosioms šalims, atsižvelgiant į Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos (angl. ITU) ir Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (angl. CEPT) sprendimus . Todėl Komisija, padedama Ryšių komiteto ir atidžiai atsižvelgdama į ETRI nuomonę, turėtų galėti priimti technines įgyvendinimo priemones tokiems tikslams pasiekti. Komisijos priimtose įgyvendinimo priemonėse gali būti reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų sąlygas naudotis spektro naudojimo teisėmis ir (arba) numeriais savo teritorijose, o prireikus panaikintų bet kokias kitas galiojančias nacionalines naudojimo teises. Tokiais atvejais valstybės narės neturėtų suteikti naujų atitinkamos spektro juostos arba numerio intervalo naudojimo teisių pagal nacionalines procedūras.

(73)

Dėl technologinės pažangos ir rinkos raidos tapo įmanoma pradėti teikti elektroninių ryšių paslaugas, peržengiančias geografines valstybių narių sienas. Leidimų direktyvos 16 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija persvarstytų nacionalinių leidimų išdavimo sistemų veikimą ir tarpvalstybinių paslaugų teikimo Bendrijoje raidą. Leidimų direktyvos 8 straipsnio nuostatos, susijusios su radijo dažnių suderintu paskyrimu, buvo neveiksmingos sprendžiant įmonių, norinčių teikti paslaugas visoje Bendrijoje, problemas, todėl šios nuostatos turėtų būti iš dalies pakeistos.

(74)

Nors už leidimų išdavimą ir stebėseną, kaip laikomasi naudojimo sąlygų, turėtų toliau atsakyti valstybės narės, jos neturėtų taikyti papildomų sąlygų, kriterijų ar procedūrų, kurios apribotų, pakeistų arba vilkintų tinkamą suderintos ir koordinuotos atrankos ir leidimų išdavimo procedūrų įgyvendinimą. Jei tuo galima pateisinti lengvesnį koordinavimo arba derinimo priemonių įgyvendinimą, joms galėtų būti taikomos pereinamojo laikotarpio leidžiančios nukrypti nuostatos arba, spektro atveju, pereinamojo laikotarpio spektro pasidalijimo mechanizmai, kurie leistų valstybėms narėms netaikyti tokių priemonių tuo atveju, jei valstybėse narėse neatsiras pernelyg didelių konkurencijos ir reguliavimo skirtumų.

(75)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti imtis efektyvių veiksmų norėdamos stebėti, kaip laikomasi bendrųjų leidimų arba naudojimo teisių sąlygų, ir užtikrinti, kad šių sąlygų būtų laikomasi, taip pat jos turėtų turėti įgaliojimą skirti veiksmingas finansines baudas ir (arba) administracines sankcijas tais atvejais, kai šios sąlygos pažeidžiamos.

(76)

Į leidimui nustatytas sąlygas turėtų būti įtrauktos specifinės sąlygos, kuriose numatytas prieinamumas neįgaliems paslaugų gavėjams ir galimybės valdžios institucijoms ir skubią pagalbą teikiančioms tarnyboms susisiekti vienoms su kitomis ir su plačiąja visuomene prieš įvykstant didelėms nelaimėms, joms vykstant ir po tokių nelaimių. Taip pat atsižvelgdamos į technikos inovacijų svarbą, valstybės narės turėtų galėti išduoti leidimus naudoti spektrą eksperimentiniams tikslams, kuriems taikomi specifiniai apribojimai ir sąlygos, grindžiamos tokių teisių eksperimentiniu pobūdžiu.

(77)

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos (15) buvo veiksmingas pirminiame rinkos atvėrimo etape. Pagrindų direktyvoje Komisija raginama stebėti perėjimą nuo 1998 m. reguliavimo sistemos prie 2002 m. sistemos ir teikti pasiūlymus tinkamu laiku panaikinti šį reglamentą. Pagal 2002 m. sistemą nacionalinės reguliavimo institucijos privalo tirti didmeninę atsietos prieigos prie metalinių vietinių linijų ir vietinių palinijų, skirtų teikti plačiajuosčio ryšio ir balso telefonijos paslaugas, rinką, kaip apibrėžta Rekomendacijoje dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų. Kadangi visos valstybės narės bent vieną kartą tyrė šią rinką ir kadangi nustatyti atitinkami įpareigojimai pagal 2002 m. sistemą, Reglamentas (EB) Nr. 2887/2000 yra nereikalingas, todėl turėtų būti panaikintas.

(78)

Pagrindų, Prieigos ir Leidimų direktyvoms įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką (16).

(79)

Pirmiausia Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinimo priemones, susijusias su pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnyje numatytu pranešimu, su derinimu, atliekamu spektro ir numeracijos srityse, taip pat tinklų ir paslaugų saugumo klausimais, su tarpvalstybinių rinkų nustatymu, su standartų įgyvendinimu, ir su suderintu reguliavimo sistemos nuostatų taikymu. Taip pat turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinimo priemones, skirtas atnaujinti Leidimų direktyvos I ir II priedus pagal rinkos raidą ir technologinę pažangą ir suderinti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimų išdavimo taisykles, procedūras ir sąlygas. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos papildyti šias direktyvas įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo procedūra su tikrinimu laikantis įprastai taikomo laikotarpio gali tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis sukliudyti laiku priimti įgyvendinimo priemones, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų veikti operatyviai ir užtikrinti, kad šios priemonės būtų priimtos laiku ,

(1)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šioje direktyvoje nustatoma elektroninių ryšių paslaugų, elektroninių ryšių tinklų, susijusių įrenginių ir susijusių paslaugų suderinta reguliavimo sistema bei tam tikri galinių įrenginių aspektai , siekiant palengvinti prieigą neįgaliems paslaugų gavėjams ir paskatinti elektroniniais ryšiais naudotis mažiau palankioje padėtyje esančius paslaugų gavėjus . Joje nustatomos nacionalinių reguliavimo institucijų užduotys ir procedūros, kurios užtikrintų, kad reguliavimo sistema būtų suderintai taikoma visoje Bendrijoje.“

(2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(3)

3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savo įgaliojimus savarankiškai, nešališkai, skaidriai ir laiku . Nacionalinės reguliavimo institucijos, vykdydamos kasdienines nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje Bendrijos teisę, nustatytas užduotis, nesiekia gauti arba vykdyti kitų institucijų nurodymų. Tik pagal 4 straipsnio nuostatas įsteigtos apeliacinės institucijos arba nacionaliniai teismai turi įgaliojimą sustabdyti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų galiojimą arba juos panaikinti.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas būtų atleistas iš pareigų tik tuomet, jei neatitinka sąlygų, reikalingų atlikti šias pareigas, kurios yra iš anksto numatytos nacionalinėje teisėje, arba yra kaltas dėl šiurkštaus nusižengimo. Sprendime atleisti nacionalinės reguliavimo institucijos vadovą iš pareigų turi būti nurodytos priežastys; atleidimo metu sprendimas turi būti viešai paskelbtas.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių pavestoms užduotims atlikti ir kad joms būtų skirtas atskiras metinis biudžetas. Biudžetas skelbiamas viešai.

3a.     Valstybės narės užtikrina, kad Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucija (ETRI) tikslus dėl geresnio reguliavimo koordinavimo ir darnos skatinimo aktyviai remtų atitinkamos nacionalinės reguliavimo institucijos.

Valstybės narės užtikrina, jog nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti joms pavestas užduotis ir dalyvauti bei prisidėti prie ETRI veiklos. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti atskirus metinius biudžetus, kurie turi būti skelbiami viešai.

3b.     Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, priimdamos sprendimus dėl savo šalių vidaus rinkos, kiek galima daugiau atsižvelgtų į ETRI bendrąsias pozicijas. “

(4)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(5)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas, pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę informaciją, kurios reikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms atitikčiai su šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatomis ar pagal jas priimtais sprendimais užtikrinti. ▐ Paprašius šios įmonės nedelsdamos pateikia tokią informaciją per tokius terminus ir taip išsamiai, kaip nurodo nacionalinė reguliavimo institucija. Nacionalinės reguliavimo institucijos prašoma informacija turi atitikti jos vykdomą užduotį. Nacionalinė reguliavimo institucija nurodo priežastis, kodėl prašo informacijos ir laikytis Bendrijos ir nacionalinių įstatymų dėl verslo konfidencialumo “.

(6)

6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Konsultacijų ir skaidrumo mechanizmas

Išskyrus atvejus, kai taikoma 7 straipsnio 10 dalis, 20 ar 21 straipsnis, ir atvejus, kai pagal 9c straipsnį priimtose įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nacionalinės reguliavimo institucijos pagal šią direktyvą ar specifines direktyvas ketina taikyti priemones ▐ arba kai jos ketina numatyti apribojimus pagal 9 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį, darančius didelį poveikį atitinkamai rinkai, suinteresuotoms šalims jos suteiktų galimybę per pagrįstai nustatytą laiką pateikti pastabas dėl planuojamos priemonės.

Nacionalinės reguliavimo institucijos skelbia nacionalinių konsultacijų procedūras.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos centras, per kurį būtų galima sužinoti apie visas vykstančias konsultacijas.

Konsultacijų procedūros rezultatus nacionalinė reguliavimo institucija skelbia viešai, išskyrus atvejus, kai pagal Bendrijos ar nacionalinę teisę dėl verslo slaptumo informacija yra konfidenciali. Jei nepagrįstai paskelbiama konfidenciali informacija, nacionalinės reguliavimo institucijos atitinkamų įmonių prašymu nedelsdamos užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių.

7 straipsnis

Elektroninių ryšių vidaus rinkos konsolidavimas

1.   Atlikdamos savo užduotis pagal šią direktyvą ir specifines direktyvas, nacionalinės reguliavimo institucijos atidžiai atsižvelgia į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, įskaitant ir tai, kiek jie susiję su vidaus rinkos veikimu.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos dalyvauja kuriant vidaus rinką ir skaidriai dirba su Komisija ir ETRI , siekdamos užtikrinti, kad visose valstybėse narėse šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatos būtų taikomos nuosekliai. Dėl to jos pirmiausia dirba su Komisija ir ETRI , siekdamos nustatyti, kokie teisės aktai ir kokios priemonės padėčiai ištaisyti geriausiai tinka vienai ar kitai situacijai rinkoje.

3.   Išskyrus kai pagal 7b straipsnį priimtose įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, pasibaigus 6 straipsnyje nurodytoms konsultacijoms, jei nacionalinė reguliavimo institucija ketina imtis priemonių:

ji tuo pat metu priemonės projektą padaro prieinamą Komisijai , ETRI ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms kitose valstybėse narėse kartu pagal 5 straipsnio 3 dalį nurodydama, kuo priemonė yra paremta, ir apie ją praneša Komisijai , ETRI bei kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Nacionalinės reguliavimo institucijos , ETRI ir Komisija gali teikti pastabas šiai reguliavimo institucijai tik vieną mėnesį. Vieno mėnesio termino pratęsti negalima.

4.   Kai planuojama priemone, kuriai taikoma šio straipsnio 3 dalis, siekiama:

▐

ir kai ši planuojama priemonė galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, ir kai Komisija yra nacionalinei reguliavimo institucijai nurodžiusi, kad planuojama priemonė sukurs kliūtį bendrojoje rinkoje, arba jei Komisija turi rimtų abejonių dėl planuojamos priemonės suderinamumo su Bendrijos teise, ypač su 8 straipsnyje nurodytais tikslais, planuojama priemonė netaikoma dar du mėnesius. Šio termino pratęsti negalima.

5.   Per 4 dalyje nurodytą dviejų mėnesių terminą Komisija gali priimti sprendimą, kuriame reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę panaikintų. Prieš priimdama sprendimą, Komisija atidžiai atsižvelgia į ETRI nuomonę, pateiktą pagal … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. …/2008/EB [ … … ETRI]  (18) 5 straipsnį. Kartu su šiuo sprendimu pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad planuojama priemonė neturėtų būti taikoma, ir specifiniai pasiūlymai, kaip planuojama priemonė turėtų būti pataisyta.

6.   Per tris mėnesius po to, kai pagal 5 dalį Komisija priima sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija panaikintų planuojamą priemonę, nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę iš dalies pakeičia arba panaikina. Jeigu planuojama priemonė iš dalies keičiama, nacionalinė reguliavimo institucija vadovaudamasi 6 straipsnyje nurodyta procedūra pradeda viešąją konsultaciją ir pagal 3 dalies nuostatas vėl pateikia Komisijai informaciją apie iš dalies pakeistą planuojamą priemonę.

7.   Atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija atidžiai atsižvelgia į kitų nacionalinių reguliavimo institucijų , ETRI ir Komisijos pastabas ir po to, išskyrus atvejus, kai taikoma šio straipsnio 4 dalis, gali priimti planuojamą priemonę, o ją priėmusi apie tai praneša Komisijai. Kitos nacionalinės institucijos, atliekančios funkcijas pagal šią direktyvą arba specifines direktyvas, taip pat atidžiai atsižvelgia į Komisijos pastabas.

▐

8.   Išskirtinėmis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad išimties tvarka iš šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų procedūrų reikia veikti skubiai, kad būtų galima apsaugoti konkurenciją ir paslaugų gavėjų interesus, ji gali nedelsdama imtis proporcingų ir laikinų priemonių. Apie tokias priemones ji nedelsdama praneša Komisijai, kitoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir ETRI , kartu išsamiai nurodydama priežastis. Priimdamos sprendimą tokias priemones taikyti nuolatos ir pratęsti jų galiojimo laiką, nacionalinės reguliavimo institucijos atsižvelgia į šio straipsnio 3 ir 4 dalis.

(7)

Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Nuoseklaus teisinio gynimo priemonių taikymo tvarka

1.     Jeigu nacionalinė reguliavimo institucija ketina, taikydama 16 straipsnį kartu su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 ir 9–13a straipsniais ir Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17 straipsnį, patvirtinti priemonę, kuria nustatoma, iš dalies pakeičiama arba panaikinama operatoriaus pareiga, Komisija ir kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos gali per vieną mėnesį nuo pranešimo apie planuojamą priemonę pateikti pastabas atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai.

2.     Jeigu planuojama priemonė susijusi su pareigos, išskyrus Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 13a ir 13b straipsniuose nustatytas pareigas, nustatymu, pakeitimu iš dalies arba panaikinimu Komisija per tą patį laikotarpį gali pranešti atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai ir ETRI priežastis, kodėl ji mano, kad planuojama priemone sukuriamos kliūtys bendrojoje rinkoje ir kodėl ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ji yra suderinama su Bendrijos teise. Tokiu atveju planuojamos priemonės negalima priimti dar du mėnesius nuo Komisijos pranešimo.

Jeigu tokio pranešimo nėra, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, atidžiai atsižvelgdama į visas Komisijos arba kitų nacionalinių reguliavimo institucijų pateiktas pastabas.

3.     Per 2 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija, ETRI ir atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgiant į 8 straipsnyje nustatytą tikslą, kartu atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir poreikį užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą.

Per šį dviejų mėnesių laikotarpį ETRI absoliučios daugumos sprendimu priima nuomonę, kuria patvirtinamas planuojamos priemonės tinkamumas ir veiksmingumas arba nurodoma, kad planuojama priemonė turėtų būti iš dalies pakeista bei pateikiami konkretūs pasiūlymai šiuo klausimu. Nuomonė turi būti pagrįsta ir skelbiama viešai.

Jei ETRI patvirtina planuojamos priemonės tinkamumas ir veiksmingumas, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, atidžiai atsižvelgdama į visas Komisijos ir ETRI pastabas. Nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia viešai, kaip ji į šias pastabas atsižvelgė.

Jei ETRI nurodė, kad planuojama priemonė turėtų būti iš dalies pakeista, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į šią nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriame būtų reikalaujama, kad atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų planuojamą priemonę, ir būtų pateiktos priežastys bei pasiūlymai, kaip tai padaryti.

4.     Jeigu planuojama priemonė susijusi su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 13a straipsnyje nurodytos pareigos nustatymu, pakeitimu iš dalies arba panaikinimu, planuojama priemonė negali būti priimta dar du mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto vieno mėnesio laikotarpio pabaigos.

Per pirmame punkte nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija, ETRI ir nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti, ar siūlomos priemonės projektas atitinka Direktyvos 2002/19/EB (prieigos direktyvos) 13a straipsnio nuostatas, visų pirma ar tai yra pati tinkamiausia ir veiksmingiausia priemonė. Šiuo tikslu turi būti tinkamai atsižvelgiama į rinkos dalyvių nuomones ir į būtinybę užtikrinti nuoseklią reguliavimo praktiką. Motyvuotu ETRI arba Komisijos prašymu šis dviejų mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgesniam nei dar dviejų mėnesių laikotarpiui.

Per antroje dalyje nurodytą ilgiausią laikotarpį ETRI absoliučios daugumos sprendimu priima nuomonę, kurioje patvirtinamas planuojamos priemonės tinkamumas ir veiksmingumas arba nurodoma, kad planuojama priemonė neturėtų būti taikoma. Ši nuomonė turi būti pagrįsta ir skelbiama viešai.

Tik jei Komisija ir ETRI patvirtina planuojamos priemonės tinkamumą ir veiksmingumą, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija gali priimti planuojamą priemonę, atidžiai atsižvelgdama į visas Komisijos ir ETRI pastabas. Nacionalinė reguliavimo institucija paskelbia viešai, kaip ji į šias pastabas atsižvelgė.

5.     Per tris mėnesius po to, kai pagal šio straipsnio 3 dalies 4 pastraipą Komisija priima pagrįstą sprendimą, kuriame reikalaujama, kad nacionalinė reguliavimo institucija iš dalies pakeistų planuojamą priemonę, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija planuojamą priemonę iš dalies pakeičia arba panaikina. Jeigu planuojama priemonė turi būti iš dalies keičiama, nacionalinė reguliavimo institucija, vadovaudamasi 6 straipsnyje nurodyta konsultavimosi ir skaidrumo procedūra, pradeda viešąją konsultaciją ir pagal 7 straipsnio nuostatas vėl pateikia Komisijai informaciją apie iš dalies pakeistą planuojamą priemonę.

6.     Nacionalinė reguliavimo institucija gali atsiimti siūlomos priemonės projektą bet kurio procedūros etapo metu.

7b straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

║ Komisija , atidžiai atsižvelgdama į ETRI nuomonę, gali nustatyti rekomendacijas ir (arba) gaires , susijusias su 7 straipsniu, kuriame apibrėžiama informacijos, pateiktinos reikalaujamuose pranešimuose pagal 7 straipsnio 3 dalį, forma, turinys ir išsamumo lygis, aplinkybės, kuriomis reikia pateikti pranešimus bei terminų apskaičiavimas.

▐“

(8)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(9)

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Radijo spektro politikos komitetas

1.     Siekiant padėti įvykdyti 1, 3 ir 5 dalyse nurodytus tikslus, įsteigiamas Radijo spektro politikos komitetas (RSPK).

RSPK teikia rekomendacijas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai radijo spektro politikos klausimais.

RSPK sudaro kompetentingų nacionalinių reguliavimo institucijų, atsakingų už radijo spektro politiką kiekvienoje valstybėje narėje, aukšto rango atstovai. Kiekviena valstybė narė turi po vieną balsą, Komisija balso teisės neturi.

2.     Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos prašymu arba savo iniciatyva RSPK priima nuomones absoliučia balsų dauguma.

3.     RSPK teikia metinę veiklos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

8b straipsnis

Radijo spektro strateginis planavimas ir koordinavimas Europos Sąjungoje

1.     Valstybės narės, rengdamos strateginius planus ir koordinuodamos bei derindamos radijo dažnių naudojimą Europos Sąjungoje, bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija. Siekdamos šio tikslo, jis, be kita ko, atsižvelgia į ES politikos ekonominius, saugumo, sveikatos priežiūros, visuomenės intereso, žodžio laisvės, kultūrinius, mokslinius, socialinius ir techninius aspektus, taip pat į įvairius radijo spektro vartotojų bendrijų interesus siekiant optimizuoti radijo spektro panaudojimą ir išvengti žalingųjų trikdžių.

2.     Radijo spektro politikos veiksmai Europos Sąjungoje nepažeidžia:

3.     Valstybės narės užtikrina radijo spektro politikos krypčių koordinavimą Europos Sąjungoje ir, jei reikia, derina radijo spektro prieinamumo ir veiksmingo naudojimo sąlygas, kurios reikalingos vidaus rinkai sukurti ir veikti ES politikos srityse, pvz., elektroninių ryšių, transporto, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos.

4.     Komisija, deramai atsižvelgdama į RSPK nuomonę, gali pateikti pasiūlymą dėl teisės aktos kuriame būtų numatyta parengti radijo spektro veiksmų programą atsižvelgiant į radijo spektro naudojimo strateginį planavimą ir derinimą Europos Sąjungoje, arba kitas teisėkūros priemones siekiant optimizuoti radijo spektro naudojimą ir išvengti žalingųjų trikdžių.

5.     Valstybės narės užtikrina veiksmingą Europos Sąjungos interesų derinamą tarptautinėse organizacijose, susijusiose su radijo spektro klausimais. Jeigu reikia užtikrinti šį veiksmingą derinimą, Komisija, atsižvelgdama į Radijo spektro politikos komiteto (RSPK) nuomonę, gali Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti bendrus politikos tikslus, įskaitant, jei reikia, suteikti įgaliojimą derėtis. “

(10)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymas

1.    Atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažniai yra viešoji vertybė, turinti svarbią socialinę, kultūrinę ir ekonominę vertę, valstybės narės savo teritorijose užtikrina veiksmingą elektroninių ryšių paslaugoms skirtų radijo dažnių valdymą pagal 8 ir 8b straipsnius . Jos užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skirstytų ir skirtų tokius radijo dažnius remdamosi objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais. Tai užtikrindamos jos laikosi tarptautinių susitarimų ir gali atsižvelgti į teisės nuostatas, susijusias su viešąja tvarka.

2.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad radijo dažnius reikia efektyviai ir veiksmingai naudoti , ir siekdamos naudos vartotojams, pvz., įvairovės ekonomijos ir paslaugų sąveikos , stengiasi radijo dažnių naudojimą derinti visoje Bendrijoje. Tai darydamos jos laikosi šios direktyvos 8b ir 9c straipsnių bei Sprendimo Nr. 676/2002/EB (Radijo spektro sprendimas).

3.   Išskyrus tuos atvejus, kai antroje pastraipoje arba pagal 9c straipsnį priimtose įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visos elektroninių ryšių paslaugų rūšys galėtų būti teikiamos radijo dažnių juostose, kuriose gali būti teikiamos elektroninių ryšių paslaugos , kaip nurodyta Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentuose .

Tačiau valstybės narės numato elektroninių ryšių paslaugoms naudojamų technologijų rūšių proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus, jei būtina:

4.   Išskyrus tuos atvejus, kai antroje pastraipoje arba pagal 9c straipsnį priimtose įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad visos elektroninių ryšių paslaugų rūšys galėtų būti teikiamos radijo dažnių juostose, kuriose gali būti teikiamos elektroninio ryšio paslaugos, kaip nurodyta nacionalinių dažnių paskirstymo lentelėse ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšio reglamentuose, nebent antroje dalyje numatyta kitaip . Tačiau valstybės narės gali numatyti teikiamų elektroninių ryšių paslaugų rūšių proporcingus ir nediskriminuojančius apribojimus.

Priemonės , pagal kurias reikalaujama, kad paslauga būtų teikiama specifinėje juostoje, grindžiami tuo, jog reikia užtikrinti, kad pagal Bendrijos teisę būtų pasiektas nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtas bendrojo intereso tikslas, kaip antai užtikrinta gyvybės apsauga, skatinama socialinė, regioninė ir teritorinė sanglauda, išvengta neveiksmingo spektro panaudojimo, arba ▐ būtų siekiama kultūros ir žiniasklaidos politikos tikslų, pvz., skatinama kultūrinė ir kalbų įvairovė bei žiniasklaidos pliuralizmas.

Priemonė , pagal kurią draudžiama teikti bet kokias kitas elektroninių ryšių paslaugas specifinėje juostoje, gali būti numatytas tik tuomet, jei jį galima pagrįsti poreikiu teikti gyvybės apsaugos paslaugas.

5.   Valstybės narės reguliariai persvarsto 3 ir 4 dalyje nurodytų apribojimų ir priemonių būtinumą ir šio persvarstymo rezultatus paskelbia viešai .

6.   3 ir 4 dalys taikomos radijo dažnių paskirstymui ir paskyrimui nuo … (19)

(11)

Įterpiami šie 9a, 9b ir 9c straipsniai:

„9a straipsnis

Galiojančių teisių apribojimų persvarstymas

1.   Penkerių metų laikotarpiu, kuris prasideda … (20), valstybės narės gali užtikrinti , kad teisių naudoti radijo dažnius turėtojai, kuriems šios teisės buvo suteiktos prieš nurodytą datą ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui , kompetentingoms nacionalinėms ▐ institucijoms gali teikti pakartotinio jų teisėms taikomų apribojimų įvertinimo paraiškas pagal 9 straipsnio 3 ir 4 dalis

Prieš priimdama sprendimą, kompetentingoji nacionalinė ▐ institucija praneša teisių turėtojui apie pakartotinį apribojimų įvertinimą, nurodydama teisių apimtį po pakartotinio įvertinimo, ir leidžia jam per pagrįstą laikotarpį atsiimti paraišką.

Jeigu teisių turėtojas atsiima paraišką, teisės nesikeičia iki galiojimo pabaigos arba iki penkerių metų laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

2.   2 Jeigu 1 dalyje minėtas teisių turėtojas yra radijo arba televizijos transliacijų turinio paslaugų teikėjas, o teisė naudoti radijo dažnius buvo suteikta tam, kad būtų pasiektas bendrojo intereso tikslas, įskaitant transliavimo paslaugų teikimą, teisė naudoti radijo dažnių dalį, kuri būtina tokiam tikslui pasiekti, galioja nepakitusi iki termino pabaigos. Tai radijo dažnių daliai, kuri nebūtina šiam tikslui pasiekti, taikoma naujo paskyrimo procedūra pagal šios direktyvos 9 straipsnio 3 ir 4 dalis ir Leidimų direktyvos 7 straipsnio 2 dalį.

3.   Pasibaigus 1 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad 9 straipsnio 3 ir 4 dalys būtų taikomos visiems likusiems radijo dažnių paskyrimams ir paskirstymams, kurie galiojo šios direktyvos įsigaliojimo dieną.

4.   Taikydamos šį straipsnį valstybės narės imasi tinkamų priemonių sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

9b straipsnis

Individualių radijo dažnių naudojimo teisių perdavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės galėtų kitoms įmonėms perduoti arba išnuomoti individualias radijo dažnių naudojimo teises juostose, kuriose tai daryti numatyta pagal 9c straipsnį priimtose įgyvendinimo priemonėse jei toks perdavimas arba išnuomavimas vykdomas pagal nacionalines procedūras ir nacionalinių dažnių paskirstymo planus .

Valstybės narės gali numatyti, kad pagal valstybių narių įstatymuose nustatytas procedūras kitose juostose įmonės kitoms įmonėms perduotų arba išnuomotų individualias radijo dažnių naudojimo teises.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad apie įmonės ketinimą perduoti teises naudoti radijo dažnius ir apie perdavimą būtų pranešta kompetentingai nacionalinei ▐ institucijai, atsakingai už individualaus radijo dažnių naudojimo teisių suteikimą, ir kad apie tokį ketinimą būtų paskelbta viešai. Jeigu radijo dažnio naudojimas buvo suderintas taikant 9c straipsnį ir Sprendimą dėl radijo spektro arba kitas Bendrijos priemones, toks perdavimas turi atitikti suderintą naudojimą.

9c straipsnis

Radijo dažnių valdymo derinimo priemonės

Siekdama dalyvauti vidaus rinkos kūrime ir tam, kad būtų įgyvendinti 8b, 9, 9a ir 9b straipsnių principai, Komisija gali priimti tinkamas technines įgyvendinimo priemones:

Tokios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ▐

(12)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(13)

11 straipsnio 1 dalyje žodžiai „nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų skaidria ir viešai prieinama tvarka“ pakeičiami:

„nedelsdama ir be jokios diskriminacijos veiktų nesudėtinga, skaidria ir viešai prieinama tvarka ir bet kokiu atveju priimtų sprendimą per keturis mėnesius po paraiškos pateikimo, ir“

(14)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Elektroninių ryšių tinklų teikėjų bendra vieta ir bendras tinklo komponentų ir su jais susijusių įrenginių naudojimas

1.   Kai elektroninių ryšių tinklus teikianti įmonė pagal nacionalinius įstatymus turi teisę įrengti įrenginius valstybinės ar privačios nuosavybės vietose, virš tų vietų ar po jomis, arba gali pasinaudoti nuosavybės eksproprijavimo ar naudojimo tvarka, nacionalinės reguliavimo institucijos, visiškai atsižvelgdamos į proporcingumo principą, nustato, kad tokie įrenginiai ar nuosavybė, kaip antai įėjimai į pastatus, pastatų instaliacija, stiebai, antenos, bokštai ir kitos atraminės konstrukcijos, takai, kanalai, šuliniai ir gatvėje esančios skirstymo spintos bei visi kiti tinklo elementai , kurie nėra aktyviai naudojami, būtų naudojami bendrai.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyti teisių turėtojai bendrai naudotųsi įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą) arba imtųsi priemonių viešųjų darbų koordinavimui palengvinti tam, kad būtų apsaugota aplinka, visuomenės sveikata, užtikrintas visuomenės saugumas arba kad būtų atsižvelgiama į miesto ir šalies planavimo tikslus tik po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurias visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti nuomonę. Į tokius bendro naudojimo ir koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų pasidalijimo taisyklės.

3.     Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai reikalauti, kad 1 dalyje nurodyti teisių turėtojai bendrai naudotųsi įrenginiais ar nuosavybe (įskaitant fizinę bendrą vietą), siekiant skatinti veiksmingas investicijas į infrastruktūrą ir propaguoti naujoves, po tinkamo viešųjų konsultacijų laikotarpio, per kurį visoms suinteresuotosioms šalims suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę. Į tokius bendro naudojimo ir koordinavimo susitarimus gali būti įtrauktos įrenginių ar nuosavybės bendro naudojimo sąnaudų pasidalijimo taisyklės ir juose užtikrinama, kad susijusios įmonės tinkamai pasidalytų riziką.

4.     Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi 1 dalyje nurodytų teisių turėtojų pateikta informacija, nustatytų minėtoje dalyje pateiktų įrenginių aprašą, kuriame apibūdintų šiuos įrenginius, nurodytų jų geografinę vietą ir įvardytų, ar yra galimybė jais naudotis, bei pateiktų šį aprašą suinteresuotoms šalims.

5.     Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, nustatytų tinkamą 2 dalyje minimų viešųjų darbų, taip pat naudojimosi viešaisiais įrenginiais ar turtu koordinavimo tvarką, kuria remiantis būtų galima užtikrinti, kad suinteresuotos šalys gautų informacijos apie atitinkamus viešuosius įrenginius ar turtą ir apie vykstančius ar planuojamus vykdyti viešuosius darbus, kad joms laiku būtų pranešta apie šiuos darbus ir kad būtų kiek įmanoma labiau palengvintas dalijimosi įrenginiais procesas.

6.   Pagal šį straipsnį nacionalinių reguliavimo institucijų taikomos priemonės turi būti objektyvios, skaidrios, nediskriminuojančios ir proporcingos.“

(15)

Įterpiamas šis IIIa skyrius:

„IIIa skyrius

TINKLŲ IR PASLAUGŲ SAUGUMAS IR VIENTISUMAS

13a straipsnis

Saugumas ir vientisumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas imtųsi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių teikiamų tinklų ir paslaugų saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, šiomis priemonėmis užtikrinamas saugumo lygis, atitinkantis atsiradusią riziką. Visų pirma imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią su saugumu susijusiems incidentams ir sumažinti jų poveikį paslaugų gavėjams ir sujungtiems tinklams.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus imtųsi tinkamų priemonių šių tinklų vientisumui užtikrinti, kad užtikrintų šiais tinklais teikiamų paslaugų nepertraukiamumą. Kompetentingos nacionalinės institucijos, prieš priimdamos konkrečias priemones elektroninių ryšių tinklų saugumui ir vientisumui užtikrinti, rengia konsultacijas su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus ar viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas praneštų kompetentingoms nacionalinėms ▐ institucijoms apie ▐ saugumo ar vientisumo pažeidimą , kuris turėjo didelės įtakos tinklų veikimui arba paslaugų teikimui.

Prireikus atitinkama kompetentinga nacionalinė ▐ institucija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas nacionalines ▐ institucijas ir Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūrą (ENISA) . Jeigu informacijos apie pažeidimą atskleidimas atitinka visuomenės interesą, kompetentinga nacionalinė institucija gali informuoti visuomenę.

Kasmet kompetentinga nacionalinė ▐ institucija pateikia Komisijai apibendrintą pagal šią dalį gautų pranešimų ir įvykdytų veiksmų ataskaitą.

4.   Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ENISA nuomonę, gali priimti tinkamas technines įgyvendinimo priemones, siekdama suderinti 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas priemones, įskaitant priemones, apibrėžiančias reikalavimus, taikomus pranešimo aplinkybėms, formai ir procedūroms. Techninės įgyvendinimo priemonės netrukdo valstybėms narėms nustatyti papildomų reikalavimų siekiant 1 ir 2 dalyse numatytų tikslų.

Taisyklės, reglamentuojančios pranešimus apie pažeidimus, taikomos pagal Direktyvą 2002/58/EB.

Šios įgyvendinimo priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, priimamos laikantis 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ║

13b straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų įgaliojimą duoti privalomus nurodymus įmonėms, teikiančioms viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas tam, kad būtų įgyvendintas 13a straipsnis. Privalomi nurodymai turi būti tinkami ir pagrįsti ekonominiu ir techniniu požiūriu, be to, turi būti įgyvendinami per tinkamą laiką.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės ▐ institucijos turėtų įgaliojimą reikalauti, kad įmonės, teikiančios viešuosius ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų visus reikalingus įgaliojimus tirti nurodymų nesilaikymo atvejus, taip pat atvejus, susijusius su poveikiu tinklų saugumui ir vientisumui .

4.   Šios nuostatos nepažeidžia šios direktyvos 3 straipsnio.“

(16)

14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip :

„ Kai įmonė turi didelę įtaką tam tikroje rinkoje ir jei dviejų rinkų ryšiai yra tokie, kad įtaka vienoje rinkoje daro poveikį jos įtakai kitoje rinkoje ir taip dar labiau sustiprėja įmonės įtaka rinkoje, susijusioje rinkoje gali būti nustatyti būdai užkirsti kelią šiam poveikiui pagal Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyvos) 9, 10, 11 ir 13 straipsnių nuostatas, o jei šios priemonės pasirodytų nepakankamos, – pagal Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvos) 17 straipsnio nuostatas. “

(17)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(18)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(19)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(20)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(21)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Suderinimo procedūros

1.   Nepažeidžiant šios direktyvos 9 straipsnio, Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyvos) 6 ir 8 straipsnių, jei Komisija nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos skirtingai atlieka šioje direktyvoje ir specifinėse direktyvose nurodytas reguliavimo užduotis ir dėl to kyla kliūčių vidaus rinkai, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į ETRI nuomonę, jeigu nuomonė yra pateikta, gali ▐ priimti sprendimą dėl suderinto šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatų taikymo tam, kad būtų įgyvendinami 8 straipsnyje išdėstyti tikslai.

▐

2.   1 dalyje minėtas sprendimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamas taikant 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ▐

3.   Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali apimti suderinto arba koordinuoto metodo, kuris taikomas sprendžiant toliau išvardytus klausimus, nustatymas:

(22)

20 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tais atvejais, kai dėl galiojančių įpareigojimų pagal šią direktyvą ar specifines direktyvas tarp paslaugų teikėjų, vienas kurių yra valstybėje narėje elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikianti įmonė, kyla ginčas, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija bet kurios ginčo šalies prašymu ir nepažeisdama 2 dalies nuostatų priima sprendimą, įpareigojantį išspręsti ginčą per kuo trumpesnį laiką, bet kuriuo atveju per keturis mėnesius, išskyrus ypatingas aplinkybes. Atitinkama valstybė narė reikalauja, kad visos šalys visapusiškai bendradarbiautų su nacionaline reguliavimo institucija.“

(23)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Tarpvalstybinių ginčų sprendimas

1.   Jei tarp šalių skirtingose valstybėse narėse kyla dėl šios direktyvos ar specifinių direktyvų ginčas, priklausantis kelių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų kompetencijai, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.

2.   Ginčą atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms gali pateikti bet kuri šalis. Kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuoja savo pastangas ginčą išspręsti ETRI viduje, siekdamos, jei įmanoma, priimti bendrą sprendimą, pagal 8 straipsnyje išdėstytus tikslus. Bet kokie įpareigojimai, kuriuos įmonei taiko nacionalinės reguliavimo institucijos sprendžiant ginčus atitinka šios direktyvos ir specifinių direktyvų nuostatas.

Bet kuri nacionalinė reguliavimo institucija, kuri yra kompetentinga spręsti tokį ginčą, gali paprašyti ETRI pateikti rekomendaciją pagal Reglamento (EB) Nr. …/2008 [įsteigiančio Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją (ETRI)] 18 straipsnį dėl priemonės, kurios reikia imtis pagal Pagrindų direktyvos ir (arba) specifinių direktyvų nuostatas ginčui išspręsti.

Jeigu toks prašymas pateikiamas ETRI , visos nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra kompetentingos spręsti bet kurį ginčo aspektą, prieš imdamosi priemonės ginčui išspręsti, laukia, kol Reglamento (EB) Nr. …/2008 [įsteigiančio Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją (ETRI)] 18 straipsnį ETRI pateiks rekomendaciją, neapribodamos nacionalinių reguliavimo institucijų galimybės prireikus imtis skubių priemonių.

Bet kokie ginčą sprendžiančios nacionalinės reguliavimo institucijos įmonei nustatyti įpareigojimai atitinka šios direktyvos arba specifinių direktyvų nuostatas, o juos nustatant atidžiai atsižvelgiama į ETRI pagal Reglamento (EB) Nr. …/2008 [įsteigiančio Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją (ETRI)] 18 straipsnį pateiktą rekomendaciją.

3.   Valstybės narės gali numatyti nuostatas, kad kompetentingos nacionalinės reguliavimo institucijos kartu atsisakytų spręsti ginčą įpareigojančiu sprendimu, kai veikia kiti mechanizmai, įskaitant tarpininkavimą, kurie geriau ir laiku pagal 8 straipsnio nuostatas išspręstų ginčą.

Apie tai jos nedelsdamos praneša šalims. Jei per keturis mėnesius ginčas neišsprendžiamas ir ▐ šalis, kurios teisės buvo pažeistos, jo neperduoda teismui, nacionalinės reguliavimo institucijos bet kurios šalies prašymu koordinuoja savo pastangas ginčą išspręsti pagal 8 straipsnio nuostatas , jei įmanoma, priėmusios bendrą sprendimą, ir atidžiai atsižvelgdamos į pagal Reglamento (EB) Nr. …/2008 [įsteigiančio Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją (ETRI)] 18 straipsnį ETRI pateiktą rekomendaciją.

4.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai šaliai pateikti ieškinį.“

(24)

Įterpiamas šis 21a straipsnis:

„21a straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir specifinėmis direktyvomis, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti tinkamos , veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai vėliausiai iki … (22) ir nedelsdamos praneša jai apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus.“

(25)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(26)

27 straipsnis išbraukiamas.

(27)

I priedas išbraukiamas, o II priedas keičiamas pagal šios direktyvos priedą :

(1)

2 straipsnis keičiamas taip:

(2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą ir sąveiką visoje Bendrijoje, viešųjų ryšių tinklų operatoriai turi teisę, o, gavę kitų pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 4 straipsnį taip pat įgaliotų įmonių prašymą, yra įpareigoti derėtis dėl tarpusavio sujungimo viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugoms arba radijo ir televizijos transliacijų arba informacinės visuomenės paslaugoms teikti. Operatoriai kitoms įmonėms prieigą ir sujungimą teikia tokiomis sąlygomis, kurios atitinka nacionalinės reguliavimo institucijos jiems nustatytus įpareigojimus pagal 5, 6, 7 ir 8 straipsnius. Tačiau sujungimo sąlygomis nesiekiama nustatyti sąveikai nepagrįstų kliūčių .“

(3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(4)

6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atsižvelgdama į rinkos raidą ir technologinę pažangą, Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kad iš dalies pakeistų I priedą. Priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms, iš dalies pakeisti, priimamos laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ▐

Europos elektroninių ryšių rinkos institucija ETRI gali padėti Komisijai rengti šioje dalyje nurodytas nuostatas.“

(5)

7 straipsnis išbraukiamas.

(6)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(7)

9 straipsnis keičiamas taip:

(8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„12 straipsnis

Prieiga prie konkrečių tinklo elementų ir jų naudojimas

1.     Nacionalinė reguliavimo institucija pagal 8 straipsnio nuostatas gali nustatyti įpareigojimus operatoriams, kad jie tenkintų pagrįstus prašymus dėl prieigos prie konkrečių tinklo elementų ir susijusių priemonių bei jų naudojimo, inter alia, tokiomis aplinkybėmis, kai nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad tokio prašymo atmetimas ar panašų poveikį turintis nepagrįstų sąlygų taikymas trukdytų atsirasti subalansuotos konkurencijos mažmeninei rinkai arba prieštarautų galutinio paslaugų gavėjo interesams.

Reikalaujama, kad operatoriai, inter alia, atliktų šiuos veiksmus:

Nacionalinės reguliavimo institucijos gali tiems įpareigojimams nustatyti tam tikras sąlygas, susijusias su sąžiningumu, pagrįstumu ir savalaikiškumu.

2.     Kai nacionalinės reguliavimo institucijos svarsto, ar nustatyti 1 dalyje minėtus įpareigojimus, ypač kai jos vertina, ar tokie įpareigojimai būtų proporcingi pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnyje nustatytus tikslus, jos svarbiausia atsižvelgia į šiuos veiksnius:

3.   Taikydamos operatoriui įpareigojimus teikti prieigą pagal šio straipsnio nuostatas, nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti technines ar eksploatacines sąlygas, kurių tokios prieigos teikėjas ir (arba) gavėjas privalo laikytis, kai būtina užtikrinti normalų tinklo darbą. Įpareigojimai laikytis specialių techninių standartų arba specifikacijų turi atitikti pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnį nustatytus standartus ir specifikacijas.“

(9)

13 straipsnis keičiamas taip:

(10)

Įterpiami šie 13a ir 13b straipsniai:

„13a straipsnis

Funkcinis atskyrimas

1.   Pagal 8 straipsnį, o ypač 8 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, nacionalinė reguliavimo institucija gali , kaip išskirtinę priemonę, nustatyti įpareigojimą vertikaliai integruotoms įmonėms, kad pastarosios skirtų visą su didmeniniu fiksuotos prieigos produktų teikimu susijusią veiklą vykdyti savarankiškai veikiantiems verslo skyriams.

Toks verslo skyrius teiktų prieigos produktus ir paslaugas visoms įmonėms, įskaitant kitus kontroliuojančiosios bendrovės verslo skyrius, per tokius pačius terminus, tokiomis pačiomis sąlygomis, įskaitant kainas ir paslaugų lygį, taip pat naudodamas tas pačias sistemas ir procesus.

2.   Kai nacionalinė reguliavimo institucija nustato funkcinio atskyrimo įpareigojimą, ji pateikia Komisijai pasiūlymą , į kurį įtraukia:

▐

3.    Nacionalinė reguliavimo institucija prie savo pasiūlymo prideda siūlomų priemonių projektą, į kurį įtraukiami šie aspektai:

4.   Vadovaudamasi Komisijos sprendimu dėl pagal 8 straipsnio 3 dalį priimtų planuojamų priemonių, nacionalinė reguliavimo institucija atlieka koordinuotą skirtingų su prieigos tinklu susijusių rinkų tyrimą pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 16 straipsnyje nustatytą tvarką. Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 ir 7 straipsnius.

5.   Įmonei, kuriai taikomas funkcinis atskyrimas, gali būti nustatyti bet kurie 9–13 straipsniuose nurodyti įpareigojimai bet kurioje specifinėje rinkoje, jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką toje rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 8 straipsnio 3 dalį.

13b straipsnis

Vertikaliai integruotos įmonės savanoriškas atskyrimas

1.   Jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad įmonės turi didelę įtaką vienoje ar keliose atitinkamose rinkose, šios įmonės iš anksto informuoja nacionalinę reguliavimo instituciją, ar jos ketina perduoti vietos prieigos tinklo aktyvus arba didesnę jų dalį atskiram verslo subjektui, priklausančiam skirtingiems savininkams, ar įsteigti atskirą verslo subjektą tam, kad galėtų teikti visiems mažmeniniams teikėjams, įskaitant savo mažmeninius skyrius, visiškai lygiaverčius prieigos produktus.

2.   Nacionalinė reguliavimo institucija įvertina, kokį poveikį turės numatytas sandoris galiojantiems reglamentuojančio pobūdžio įpareigojimams pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

Šiuo tikslu nacionalinė reguliavimo institucija pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnyje nurodytą procedūrą atlieka koordinuotą su prieigos produktais susijusių skirtingų rinkų tyrimą.

Remdamasi šiuo įvertinimu, nacionalinė reguliavimo institucija skiria, palieka galioti, pakeičia ar panaikina įpareigojimus pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 ir 7 straipsnius.

3.   Įmonei, kuriai pritaikytas teisinis ir (arba) veiklos atskyrimas, gali būti nustatyti bet kurie 9–13 straipsniuose nurodyti įpareigojimai bet kurioje specifinėje rinkoje, jeigu pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 16 straipsnį buvo nustatyta, kad ji turi didelę įtaką toje rinkoje, arba nustatyti bet kurie kiti įpareigojimai, kuriuos nustatyti leido Komisija pagal 8 straipsnio 3 dalį.“

(11)

14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“

▐

(12)

II priedas keičiamas pagal šios direktyvos priedą .

(1)

2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Taip pat vartojamos šios sąvokos:

bendrasis leidimas – pagal šią direktyvą valstybių narių sukurta teisinė sistema, pagal kurią užtikrinamos teisės teikti elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas ir nustatomi sektoriui specifiniai įpareigojimai, kurie gali būti taikomi visiems ar tik tam tikros rūšies elektroninių ryšių tinklams ir paslaugoms.“

(2)

3 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

(3)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Radijo dažnių ir numerių naudojimo teisės

1.   Valstybės narės sudaro palankias sąlygas naudoti radijo dažnius pagal bendrąjį leidimą. Valstybės narės gali suteikti individualias naudojimo teises tam, kad:

2.    Valstybės narės įmonės prašymu suteikia individualias naudojimo teises bet kuriai įmonei ▐ pagal šios direktyvos 6, 6a, 7 straipsnių ir 11 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal bet kurias kitas taisykles, užtikrinančias tų išteklių veiksmingą naudojimą pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva).

Nepažeidžiant valstybių narių patvirtintų specifinių kriterijų ir procedūrų , taikomų suteikti radijo dažnių naudojimo teises radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams, kad pagal Bendrijos teisę būtų įgyvendinti bendrojo intereso tikslai, tokios naudojimo teises suteikiamos laikantis objektyvios, skaidrios, nediskriminuojančios ir proporcingos tvarkos, o radijo dažnių atveju laikomasi Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9 straipsnio nuostatų. Procedūros gali nebūti viešos išimtiniais atvejais , kai galima įrodyti, kad individualios radijo dažnių naudojimo teisės, suteikiamos radijo ir televizijos transliacijų turinio teikėjams, yra esminės norint laikytis tam tikro įpareigojimo, kurį iš anksto ir pagrįstai nustatė valstybė narė ir kuris yra reikalingas norint pagal Bendrijos teisę įgyvendinti bendrojo intereso tikslą.

Suteikdama naudojimo teises, valstybė narė išsamiai nurodo, ar šias teises teisių turėtojas gali perduoti ir kokiomis sąlygomis. Radijo dažnių atveju tokios nuostatos atitinka Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 9 ir 9b straipsnius .

Jeigu valstybės narės suteikia naudojimo teises ribotam laikui, teisių galiojimo trukmė atitinka susijusias paslaugas, atsižvelgiant į ▐ siekiamą tikslą , deramai atsižvelgiant į būtinybę skirti pakankamai laiko investicijų amortizacijai .

Kai individualaus radijo dažnių naudojimo teisės suteikiamos dešimčiai ar daugiau metų ir negali būti perduotos arba nuomojamos kitai įmonei, kaip leidžiama Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9b straipsnyje, nacionalinė reguliavimo institucija užtikrina, kad ji turi būdų patikrinti, ar kriterijai, pagal kuriuos buvo suteiktos individualios naudojimo teisės tebetaikomi ir tebevykdomi visą leidimo galiojimo laiką . Jei šie kriterijai nebetaikomi, individualaus naudojimo teisės keičiamos bendruoju radijo dažnių naudojimo leidimu, pranešus iš anksto ir praėjus nustatytam pagrįstam laikotarpiui , arba šias teises galima laisvai perduoti ar išnuomoti kitai įmonei.

3.   Sprendimas dėl naudojimo teisių suteikimo priimamas, pranešamas ir paskelbiamas kuo greičiau, kai tik nacionalinė reguliavimo institucija gauna visą paraišką: numerių, kurie skiriami specifiniais tikslais nacionaliniame numeracijos plane, – per tris savaites, radijo dažnių, kurie skiriami elektroninių ryšių paslaugoms nacionaliniame dažnių plane, – per šešias savaites. Nurodyti terminai turi nepažeisti jokių taikytinų tarptautinių susitarimų, susijusių su radijo dažnių naudojimu ar orbitinėmis padėtimis.

4.   Jei, pasitarus su suinteresuotosiomis šalimis pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 6 straipsnį, nusprendžiama, kad išskirtinės ekonominės vertės numerių naudojimo teisė turi būti suteikiama konkurencinės ir lyginamosios atrankos tvarka, valstybės narės ilgiausią trijų savaičių laikotarpį gali pratęsti dar iki tolesnių trijų savaičių.

Radijo dažnių naudojimo teisė konkurencine ir lyginamąja tvarka suteikiama pagal 7 straipsnį.

5.   Valstybės narės neriboja suteikiamų naudojimo teisių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai tai būtina veiksmingam radijo dažnių naudojimui pagal 7 straipsnį užtikrinti.

6.    Kompetentingos nacionalinės institucijos užtikrina, kad radijo dažniai būtų naudojami kuo veiksmingiau pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 8 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 2 dalį. Jos taip pat užtikrina, kad konkurencija nebūtų iškraipyta po radijo dažnių naudojimo teisių perdavimo arba jų sukaupus. ▐“

(4)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(5)

Įterpiamas šis 6a ▐ straipsnis:

„6a straipsnis

Derinimo priemonės

1.    Nepažeisdama šios direktyvos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų Direktyvos) 8b ir 9 straipsnių , Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama:

▐

Šios priemonės, skirtos šios direktyvos neesminėms nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos taikant 14a straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ▐

2.   1 dalyje nurodytos priemonės, jei reikia, gali numatyti galimybę valstybėms narėms pateikti pagrįstą prašymą suteikti dalinę išimtį iš šių priemonių ir (arba) laikiną nuo šių priemonių leidžiančią nukrypti nuostatą.

Atsižvelgdama į konkrečią padėtį valstybėje narėje, Komisija įvertina prašymą pagrindžiančias aplinkybes ir gali suteikti dalinę išimtį arba laikiną nukrypti leidžiančią nuostatą (arba abi), jeigu dėl to nebus nepagrįstai atidėtas 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimas arba neatsiras nepagrįstų konkurencijos ir reguliavimo skirtumų valstybėse narėse.

▐“

(6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(7)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(8)

11 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

(9)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Teisių ir įpareigojimų dalinis pakeitimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad teisės, sąlygos ir procedūros, susijusios su bendraisiais leidimais ir naudojimo teisėmis arba teisėmis įrengti įrenginius, gali būti iš dalies keičiamos tik objektyviai pagrįstais atvejais ir proporcingai, atsižvelgiant, jei reikia, į specifines sąlygas, taikomas perduodamoms radijo dažnių naudojimo teisėms. Apie ketinimą daryti tokius dalinius pakeitimus turi būti pranešta tinkamu būdu, o suinteresuotosioms šalims, įskaitant paslaugų gavėjus ir vartotojus, turi būti suteikta pakankamai laiko, ne mažiau kaip keturios savaitės, išskyrus išimtinius atvejus, savo nuomonei apie siūlomus pakeitimus pareikšti.

2.   Valstybės narės neapriboja ir nepanaikina teisių įrengti įrenginius arba radijo dažnių naudojimo teisių, kol nėra praėjęs laikas, kuriam jos buvo suteiktos, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama ir taikoma pagal atitinkamas nacionalines nuostatas dėl kompensacijos už panaikintas teises.“

(10)

Įterpiamas šis 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Komitetas

1.   Komisijai padeda Ryšių komitetas.

2.     Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų, priimant pagal 6a straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus numatytas priemones Komisijai padeda pagal Sprendimo Nr. 676/2002/EB 3 straipsnio 1 dalį įsteigtas „Radijo spektro komitetas“.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

4.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

▐“

11)

15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad visa svarbi informacija apie teises, sąlygas, procedūras, mokesčius, rinkliavas ir sprendimus dėl bendrųjų leidimų, naudojimo teisių ir teisių įrengti įrenginius būtų skelbiama ir nuolat tinkamai atnaujinama ir kad ji būtų lengvai prieinama visoms suinteresuotoms šalims.“

(12)

17 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Nepažeisdamos Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 9a straipsnio, valstybės narės užtikrina iki 2009 m. gruodžio 31 d. išduodamų leidimų atitiktį šios direktyvos 5, 6, 7 straipsniams ir I priedui vėliausiai iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2.   Jeigu, taikant šio straipsnio 1 dalį, susiaurėja teisės ar sutrumpėja įpareigojimų galiojimo terminas pagal galiojančius leidimus, valstybės narės gali pratęsti tų teisių ir įpareigojimų galiojimą ne ilgiau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d., jei tai neturi įtakos kitų įmonių teisėms pagal Bendrijos teisę. Apie tokius pratęsimus valstybės narės praneša Komisijai ir nurodo jų priežastis.“

(13)

Priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šios direktyvos ║ priede.

(14)

Papildoma nauju II priedu, kurio tekstas pateikiamas šios direktyvos priede.