52007IP0043

P6_TA(2007)0043

Biudžeto parama besivystančioms šalims

Europos Parlamento rezoliucija dėl biudžeto paramos besivystančioms šalims (2006/2079(INI))

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į EB sutarties 177 straipsnį ir į 180 straipsnį,

- atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 18 d. JT tūkstantmečio deklaraciją su išdėstytais tūkstantmečio vystymosi tikslais, kuriuos tarptautinė bendruomenė nustatė siekdama panaikinti skurdą,

- atsižvelgdamas į 1994 m. Kairo Jungtinių Tautų tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi veiksmų programą,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Bendrijos parama ekonomikos reformai ir struktūriniam prisitaikymui: apžvalga ir perspektyvos" (COM(2000)0058),

- atsižvelgdamas į EuropeAid bendradarbiavimo tarnybos (AIDCO) ir Vystymosi (DEV) bei Išorės santykių (RELEX) generalinių direktoratų 2003 m. balandžio mėn. parengtą iš biudžeto teikiamos paramos, skirtos trečiosioms šalims, programavimo ir įgyvendinimo vadovą,

- atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) ir Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą Kotonu 2000 m. birželio 23 d. (Kotonu partnerystės susitarimas) [1],

- atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės mėn. Tarptautinės vystymosi katedros (Birmingemo universitetas) ir asocijuotų narių jungtinę apibendrinamąją bendros biudžeto paramos teikimo ataskaitą,

- atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2001 dėl pasitiktinių fondų, finansuojamų iš struktūrinės pertvarkos paramos lėšų, gaunamų iš biudžeto (septintojo ir aštuntojo Europos vystymosi fondų), ir į Komisijos atsakymus [2],

- atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2005 dėl Europos vystymosi fondo paramos, skirtos AKR šalims - valstybės finansų reformos aspektai, kuriuos administruoja Komisija, ir į Komisijos atsakymus [3],

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui "Bendradarbiavimas su AKR šalimis, dalyvaujančiomis ginkluotuose konfliktuose" (COM(1999)0240),

- atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl paramos veiksmingumo ir korupcijos besivystančiose šalyse [4],

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento Išorės politikos generalinio direktorato Politikos krypčių skyriaus 2004 m. birželio mėn. pateiktą komentarą dėl paramos iš biudžeto, kaip vienos iš paramos teikimo rūšių, pranašumų ir trūkumų,

- atsižvelgdamas į EBPO Vystymosi pagalbos komiteto (VPK) 2005 m. kovo mėn. Paryžiuje surengtą aukšto lygio susitikimą,

- atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 2 d. Paryžiaus deklaraciją dėl paramos veiksmingumo,

- atsižvelgdamas į 2005 m. birželio mėn. Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programos (angl. PEFA) veiklos vertinimo koncepciją,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A6-0005/2007),

A. kadangi vyksta diskusijos dėl to, kaip veiksmingiau panaudoti vystymuisi skirtas lėšas siekiant naudos pagalbą gaunančių šalių gyventojams,

B. kadangi būtina pripažinti, kad per keletą dešimtmečių bepavyko pagerinti besivystančių šalių gyventojų gyvenimo sąlygų įvairiose pasaulio vietose, o tai įvyko dėl daugelio kompleksinių priežasčių ir aplinkybių, iš kurių galima tiksliai įvardinti keletą - netinkamą valdymą, piktnaudžiavimą lėšomis ir korupciją,

C. kadangi būtinybė vykdyti vystomąjį bendradarbiavimą turi būti nuolatos pagrindžiama ne tik plačiajai visuomenei, bet ir bendraujant su kitais proceso dalyviais valstybės išlaidų klausimais,

D. kadangi pripažįstama, kad biudžeto parama yra viena svarbiausių Europos bendrijos vystomojo bendradarbiavimo priemonių, ir kadangi maždaug viena penktoji Europos vystymosi fondo pagalbos teikiama biudžeto paramos forma neturint aiškių uždavinių,

E. kadangi nuspėjamos vyriausybės paramos vyriausybei, kaip galima labiau naudojant pačių pagalbą gaunančių šalių sistemas, svarba buvo pripažinta VPK organizuotame 2005 m. kovo mėnesį Paryžiuje vykusiame aukščiausio lygio susitikime,

F. kadangi biudžeto parama sudaro sąlygas atidžiau koordinuoti paramą teikiančių šalių veiklą,

G. kadangi veiksmingos paramą gaunančių valstybių struktūros (tiek veikiančios demokratijos, kurioje gerbiamos pagrindinės laisvės, žmogaus teisės ir užtikrinamas politinis pliuralizmas, tiek vykdomų biudžeto procesų, gebėjimų tvarkyti išlaidas ir užtikrinti paslaugų teikimą prasmėmis, kai šie procesai gali būti kontroliuojami) yra ypač svarbios užtikrinant biudžeto paramos veiksmingumą,

H. kadangi parama iš biudžeto ją gaunančioms šalims suteikia galimybę apibrėžti savo vystymosi procesą,

I. kadangi biudžeto paramos procesas vyksta partnerystės kontekste, nustatant prioritetus ir įvertinimą, naudojant nuolatinį paramą teikiančių ir ją gaunančių šalių politikos dialogą,

J. kadangi teikiant biudžeto paramą turėtų būti skatinama stiprinti demokratinius procesus, suteikti politinės erdvės pilietinei visuomenei, visų pirma suteikiant jai galimybę dalyvauti rengiant skurdo mažinimo ir vystymosi strategiją, ir atlikti parlamentinę vystymosi politikos ir biudžeto išlaidų kontrolę,

K. kadangi biudžeto parama gali būti bendro pobūdžio ir apimti visą makroekonomikos ir biudžeto struktūrą arba gali būti sektorinė biudžeto parama,

L. kadangi pagrindiniai kriterijai priimant sprendimą skirti biudžeto paramą yra vadinamoji išorės finansavimo spraga, skurdo laipsnis, geras valdymas, ligšiolinis įsipareigojimų vykdymas, įsipareigojimai vystymosi srityje ir realistinis galimų rezultatų, pvz., skurdo sumažinimo, augimo ir institucinių reformų, vertinimas,

M. kadangi bendro pobūdžio biudžeto paramos lėšos gali būti visiškai pakeistos kitomis, nes pervedama tiesiogiai į šalies iždo sąskaitą, o tai iš esmės reiškia, kad lėšų naudojimo kontrolė, nuosavybės teisė ir atskaitingumas priklauso gavėjui,

N. kadangi Kotonu partnerystės susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnyje aiškiai nustatomi šalių, norinčių gauti biudžeto paramą, atrankos kriterijai, pagal kuriuos aiškiai reikalaujama laikytis viešųjų išlaidų valdymo, makroekonomikos ir sektorinės politikos bei viešųjų pirkimų standartų, be to, reikalaujama, kad teikėjas ir gavėjas užtikrintų ekonomines, politines ir socialines išmokėtinos sumos įgyvendinamumo galimybes,

O. kadangi veikianti parlamentinė demokratija, kurioje gerbiamos pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės, įskaitant politinę nuomonių įvairovę, bei veiksminga viešųjų finansų valdymo sistema yra būtinos išankstinės biudžeto paramos teikimo sąlygos ir turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kiek paramą gaunanti valstybė pažengusi gero valdymo, demokratiniu būdu išrinkto parlamento kontrolės, teisinės valstybės principo įgyvendinimo, vyriausybės atskaitingumo, kompetentingumo, gerai parengtos makroekonominės, vystymosi ir sektorinės politikos srityse, taip pat į jos viešųjų pirkimų atvirumo ir skaidrumo laipsnį,

P. kadangi rizika turėtų būti matuojama atsižvelgiant į valstybės įstaigų gebėjimą valdyti ir naudoti lėšas, gerą valdymą, vystymosi principų laikymąsi, korupcijos paplitimą, demokratiją ir žmogaus teises,

Q. kadangi veiksmingas valstybės finansų valdymas ir stabiliai makroekonominei terpei kurti reikalingos biudžeto sistemos yra būtinos išankstinės vystymosi sąlygos,

R. kadangi daug biudžeto paramą gaunančių šalių partnerių, ypač AKR regiono valstybių, valstybės finansų valdymo sistema labai menkai išvystyta,

S. kadangi, atsižvelgiant į paramos teikėjų ir gavėjų partnerystę, reikia drauge išnagrinėti vystymosi politikos įgyvendinimo rezultatus ir reformas, kurios būtinos siekiant įvertinti, ar biudžeto parama bus veiksminga,

1. ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti biudžeto paramą tik tada, kai tokios paramos nauda gali būti įrodyta naudojant aiškiai nustatytus kriterijus ir iki galo įvertinus su ja susijusią riziką;

2. pabrėžia, kad biudžeto parama, kaip finansinės paramos rūšis, gali būti veiksminga tik tuomet, jei abu partneriai laikosi įsipareigojimų tikros partnerystės ir nuosavybės dvasioje;

3. ragina biudžeto paramoje kaip įmanoma daugiau dėmesio skirti su skurdo mažinimu susijusiems vystymosi prioritetams, juos laikyti pagrindine paramos teikėjų ir gavėjų politinio dialogo tema ir užtikrinti parlamentinę kontrolę paramos teikėjų ir gavėjų atžvilgiu;

4. pabrėžia, kad svarbu didinti paramos gavėjų vyriausybių gebėjimus, kad jos imtųsi tvirtesnio vadovaujamojo vaidmens, susijusio vystymosi paramos koordinavimu;

5. pabrėžia, kad svarbu ugdyti atskaitingumo kultūrą, kuri visapusiškai įtrauktų parlamentus ir aukščiausias audito institucijas; pripažįsta, kad biudžeto parama turi būti teikiama kartu stiprinant pilietinę visuomenę;

6. laiko nešališką prie biudžeto paramos programos pridedamų aiškių, tikslių ir realistinių sąlygų, dėl kurių susitarė visos šalys, taikymą būtinu šiai paramos priemonei ir reikalingu siekiant užkirsti kelią neprognozuojamam teikiamos paramos dydžio kitimui;

7. teikiant biudžeto paramą AKR regiono valstybėms pažymi atrankos kriterijus, nustatytus Kotonu partnerystės susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje ir 67 straipsnyje;

8. išreiškia susirūpinimą dėl sprendimo teikti biudžeto paramą Malaviui, kuriame buvo nustatyta rimtų grėsmių, ir Kenijai, kurios atžvilgiu visos valstybės narės nutraukė biudžeto paramą, nes tai verčia abejoti Komisijos gebėjimu veiksmingai naudoti šią priemonę;

9. pareiškia esąs susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad kai kuriais atvejais Komisija neturėjo užtektinai pagrindo suteikti paramą šalims, turinčioms nepakankamai išvystytas valstybės finansų valdymo sistemas, ir kad Kotonu partnerystės susitarimo 61 straipsnio 2 dalis ir 67 straipsnis dažnai buvo aiškinami plačiai ir subjektyviai;

10. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai nustatė bendro Komisijos nenuoseklumo biudžeto paramos programoje atvejų, taip pat trūkumų kontroliuojant ir stebint bei padedant pačių šalių gavėjų biudžeto kontrolės mechanizmams, būtent atitinkamų šalių parlamentams ir aukščiausioms audito institucijoms, bei faktą, kad nepilnai panaudojama techninė parama, nes visi šie elementai yra neatskiriama priemonės dalis;

11. pripažįsta, kad vienoje šalyje gali būti tik viena makroekonomikos reformos programa, kuriai paprastai vadovauja tarptautinės finansinės institucijos, tačiau Komisija ir valstybės narės turėtų siekti aktyviai dalyvauti joje, bandydamos daryti įtaką veiklos strategijai;

12. primena, kad makroekonomikos reformos gali būti nuolatos veiksmingos tik tada, jei jos visiškai atitinka žmonių ir socialinio vystymosi tikslus;

13. yra įsitikinęs, kad sektorinė biudžeto parama arba kelis sektorius apimančios programos turėtų būti laikomos sveikatos ir švietimo sektoriams gerai tinkančiomis intervencinėmis priemonėmis;

14. dar kartą patvirtina, kad 20 proc. visų metinių įsipareigojimų turėtų būti skirta pradinio ir vidurinio išsilavinimo bei pagrindinių sveikatos paslaugų (įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą) sektoriams;

15. ragina Komisiją patvirtinti ir taikyti naują tarptautinę vykdymo vertinimo sistemą siekiant įvertinti šalies valstybės finansų valdymą, nustatytą pagal Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programą (angl. PEFA);

16. ragina Komisiją, šalims nustojus gerbti demokratijos principus ir žmogaus teises, reaguoti nuosekliai ir vienodai;

17. ragina Komisiją, atsižvelgiant į Kotonu partnerystės susitarimo 9 straipsnio 3 dalį ir į 97 straipsnį, įvertinti korupcijos paplitimą ir su ja susijusią riziką;

18. ragina Komisiją siekti politinio ir veiksmų nuoseklumo vykdant teikėjo biudžeto parama pagrįstą partnerystę ir reikalauja, kad paramos teikėjų lėšos būtų valdomos efektyviai, siekiant neleisti atsirasti neprognozuojamai teikiamos paramos dydžio kitimo galimybei, taip pat mano, kad Komisija yra labiausiai tinkantis subjektas siekiant geriau koordinuoti ES pagalbos teikėjų veiklą;

19. mano esant būtina, kad lėšų išmokėjimas ir įvertinimo procedūra būtų suderinta su pačių gavėjų vystymosi strategija, biudžeto ir įvertinimo procedūromis;

20. ragina Komisiją ir toliau pagrindinį dėmesį skirti lygybei ir skurdo mažinimui, atsižvelgiant į labiausiai marginalizuotus ir skurdžiausius visuomenės narius;

21. nurodo galimybę naudoti skirtingas išmokėjimo dalis, į kurias būtų įtrauktos nuo rezultatų priklausančios skatinamosios priemonės, tačiau pažymi, kad siekiant nepakenkti biudžeto planavimui, bet kokį išmokos pasikeitimą reikėtų kaip įmanoma labiau numatyti;

22. yra susirūpinęs, kad taip sunku įvertinti vykdymo rodiklius ir ypač apskaičiuoti poveikio skurdui rezultatus, ir ragina Komisiją remti pajėgumų vystymą statistikos, duomenų rinkimo, kokybės įvertinimo ir analizės srityse;

23. ragina Komisiją drauge su visomis suinteresunominė politika atitinka pagalbos vystymuisotomis šalimis nuolatos tikrinti, ar šalių gavėjų ekoi tikslus ir principus ir ar vykdomos visos sąlygos;

24. ragina Komisiją, valstybes nares ir pagalbą gaunančias šalis nuolatos teikti informaciją plačiajai visuomenei apie šį sektorių, siekiant parodyti Europos mokesčių mokėtojams biudžeto paramos poveikį, bendrai atkreipti dėmesį į vystomojo bendradarbiavimo būtinybę ir konkrečiai - į biudžeto paramos rezultatus, taip pat siekiant atremti bendro pobūdžio kaltinimus dėl netinkamo lėšų panaudojimo ir informuoti apie pagrindinius biudžeto paramos naudojimo reikalavimus, taip pat ir apie nustatytus šios priemonės neveiksmingumo atvejus; ragina Komisiją gerinti ES pagalbos vystymuisi matomumą, rinkti ir pateikti duomenis apie paramą gavusių trečiųjų šalių pažangą savarankiškai valdant šią biudžeto paramą;

25. ragina Komisiją kas tam tikrą laikotarpį vertinti biudžeto paramos poveikį kovojant su skurdu, atsižvelgiant į kaštų ir naudos pasvėrimo aspektą, bei parodyti paramą gavusių trečiųjų šalių pažangą savarankiškai valdant šią biudžeto paramą; tai darydama Komisija turėtų atskirti bendrą ir sektorinę skirtą biudžeto paramą, kad būtų pasiekta daugiau aiškumo skirtingų pagalbos priemonių veiksmingumo mažinant skurdą požiūriu; taip pat reikia įvertinti biudžeto paramos ir projektų paramos administracinius kaštus; turėtų būti siekiama sugebėti aiškiai pagrįsti, kokiu atveju turėtų būti naudojama tam tikra priemonė;

26. ragina Komisiją imtis priemonių siekiant pašalinti kontrolės ir priežiūros stoką nustatant biudžeto paramos išorės kontrolę (pvz., pasitelkiant Audito Rūmus); Komisija raginama imtis iniciatyvos sukurti kartu su kitais svarbiais paramos teikėjais bendrą priežiūros instituciją;

27. reikalauja, kad siekiant remti paramą gaunančių valstybių vidaus biudžeto kontrolės mechanizmus visų paramą gaunančių šalių parlamentai dalyvautų tvirtinant biudžetą, o biudžetą tvirtinantis įstatymas būtų paskelbtas; taip pat reikalauja, kad parlamentas kasmet įvertintų biudžeto paramą pasiektos pažangos prasme;

28. ragina Komisiją nurodyti, kokie terminai gali būtų nustatyti biudžeto paramai; pažymi, kad pagrindinis biudžeto paramos tikslas sukurti sąlygas savarankiškam paramą gaunančių valstybių egzistavimui, todėl Komisija turėtų nustatyti, per kokį (deramai pagrįstą) laikotarpį būtų galima tai įgyvendinti;

29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL L 317, 2000 12 15, p. 3. Susitarimas su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. susitarimu (OL L 287, 2005 10 28, p. 4).

[2] OL C 257, 2001 9 14, p. 1.

[3] OL C 249, 2005 10 7, p. 1.

[4] OL C 293 E, 2006 12 2, p. 316.

--------------------------------------------------