15.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 10/15

1.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos „geresnio reglamentavimo“ siekį, kuriuo norima „skatinti glaudesnę skirtingų politikos sričių sąveiką, suteikti apibrėžtumą ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą (pvz., aplinkos apsaugą ir saugumą), kartu bandant mažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą“. Jis pritaria Komisijos siekiui laikytis visuotinio požiūrio ir vienu metu apimti skirtingus pramonės vystymosi ir jos konkurencingumo aspektus bei įvairius suinteresuotus subjektus.

1.2

Apskritai bendras iniciatyvoje CARS 21 išdėstytas požiūris atitinka tikslą derinti už politinius sprendimus atsakingų asmenų ir įvairių suinteresuotų pramonės subjektų, kuriems, EESRK nuomone, būtina visiška parama, veiksmus. Komisijos komunikate, kuris yra jau atlikto teisėkūros darbo dalis ir kuriame apibrėžiamos priemonės, kurias reikės ateityje įgyvendinti, parodoma šio požiūrio svarba ir sunkumai, su kuriais susiduriama.

1.3

Šio požiūrio laikymasis naudingas tuo, kad visiems suinteresuotiems subjektams taps aiškesni Europos politikos principai automobilių pramonės srityje. Visose svarbiose srityse gerinamas ES politikos nuspėjamumas ir palaipsniui mažinama pramonei tenkanti reguliavimo našta.

1.4

Administracinės naštos mažinimą 38 EB direktyvas pakeičiant atitinkamomis JT EEK taisyklėmis galima laikyti tiesiogine šio požiūrio laikymosi nauda. Be to, darbas, atliktas sprendžiant klausimus aplinkos ir kelių eismo saugumo srityse aiškiai rodo, kad integruotas požiūris gali būti taikomas praktikoje ir reglamentavimo aplinkai jis suteikia daugiau teisėtumo visų suinteresuotų subjektų akyse, o pramonės grupėms reglamentavimo aplinka tampa labiau nuspėjama. Taigi, toks požiūris padeda siekti konsensuso, kuriuo gali būti grindžiami visų suinteresuotų subjektų veiksmai.

1.5

Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į problemas, kylančias laikantis šio požiūrio. Esama trejopo pobūdžio problemų:

1.6

Komisijos komunikate pateiktas 39 priemonių arba iniciatyvų sąrašas yra labai ilgas; vertinant kiekvieną priemonę atskirai, visos jos atrodo priimtinos. Tačiau visų 39 punktų įgyvendinimas bus sudėtingesnis ir kils problemų dėl suderinamumo ir tvarkaraščio. Nors aplinkos ir saugumo klausimai nagrinėjami remiantis integruotu požiūriu, šių klausimų nagrinėjimo pobūdis — neintegruotas. Produktų, atitinkančių visus nustatytus reikalavimus, kainos klausimo — tokį klausimą savo ataskaitoje kėlė aukšto lygio grupė — kėlimas, be abejonės, užtikrintų integraciją, tačiau taip pat aiškiai parodytų, kad būtina pasirinkti. Aukšto lygio grupė siekė, kad jos išvados būtų derinamos su visiems priimantiems politinius sprendimus skirtu veiksmų planu. Šiame dokumente išdėstomas integruotas požiūris, kurį Komisija siekė skatinti CARS 21 iniciatyva. EESRK gali tik apgailestauti, kad Komisija savo komunikate nepasiūlė tokio veiksmų plano, netgi pakeista forma.

1.7

Aukšto lygio grupė didelę savo tyrimų dalį atliko atsižvelgdama į automobilių gamintojų interesus. Tai lėmė, kad problemos, kurias reikia spręsti, dažniausiai susijusios su produktais ir technologijomis. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad toks tyrimas būtų lėmęs kitokį požiūrį, jei būtų labiau atsižvelgta į vairuotojų interesus. Todėl ateityje atliekant vertinimą ir kitus vėlesnius vertinimus būtina keisti suinteresuotų subjektų sąrašą.

1.8

Taikant integruotą ar visuotinį požiūrį kyla pavojus, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas teigs, jog prisitaikyti turi kiti. Todėl pramonininkai gali teigti, kad tokiose srityse kaip kelių eismo saugumas arba aplinkosauga už infrastruktūrą atsakingų tarnybų arba vartotojų veiksmai trukdo visiškai įgyvendinti jų planus, visų pirma techninio pobūdžio.

1.9

Visi pateikti pavyzdžiai rodo, kad Komisijos komunikate negalima išsamiai išnagrinėti klausimų, susijusių su viešąja politika automobilių sektoriuje ir būtinybe pasirinkti. Todėl EESRK remia pasirinktą požiūrį: turi būti tęsiamos viešos diskusijos apie automobilių pramonės politiką su socialiniais partneriais ir apskritai visomis suinteresuotomis šalimis siekiant nustatyti, kokias galimybes reikia pasirinkti tam tikru metu, o ne sudaryti visų kelių, kuriuos būtų galima pasirinkti siekiant pažangos, sąrašą ir leisti ekspertams bei pramonininkams patiems nuspręsti, kurį iš jų pasirinkti.

1.10

Komunikato pabaigoje Komisija pateikia išvadą, kad tai „unikali galimybė pasiekti kitokią politikos formavimo kultūrą pramonės politikos atžvilgiu. Komisijos nuomone, tokie principai kaip teisės aktų kokybė, supaprastinimas, poveikio vertinimas, konsultacijos su suinteresuotais asmenimis, įgyvendinimo laikas ir priemonių pasirinkimas turėtų būti teisės aktų projektų rengimo pagrindu“.

EESRK pritaria šiai koncepcijai ir šia nuomone norėtų padėti Komisijai ją visiškai įgyvendinti.

Siekdamas šio tikslo, EESRK rekomenduoja:

2.1.1

Įgyvendindama savo politiką, kuria siekiama gerinti teisės aktų kokybę ir atremti vis didėjančios pasaulinės konkurencijos iššūkius, 2004 m. Komisija paprašė aukšto lygio grupės CARS 21, vienijančios svarbiausius suinteresuotus subjektus (valstybės narės, gamintojai, NVO ir Europos Parlamento nariai) ir trijų Komisijos narių, atsakingų už labiausiai susijusias sritis (įmonės ir pramonė, aplinka, transportas), parengti rekomendacijas dėl būsimos politikos gairių.

2.1.2

Konkrečiau kalbant, tuo metu sudarytai aukšto lygio grupei buvo pavesta parengti rekomendacijas dėl valstybės politikos ir teisės aktų Europos automobilių pramonės srityje trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės perspektyvoje. Rekomendacijos turėtų padėti gerinti automobilių sektoriaus konkurencingumą pasauliniu lygiu, išsaugoti darbo vietas, užtikrinti pažangą, kuriant saugesnius ir ekologiškesnius automobilius, kurių kainos būtų prieinamos privatiems vartotojams.

2.1.3

Taip Komisija ketino aiškiai į Lisabonos darbotvarkę orientuotomis pramonės politikos priemonėmis atnaujinti automobilių sektorių. Siekiant užtikrinti tvariai vystyti ekonomiškai priimtiną gamybą, kuri kartu būtų atsakinga socialiniu požiūriu ir nedarytų žalos aplinkai, Komisija norėtų prieš įgyvendinant šiuos tikslus pradėti plataus masto visų suinteresuotų subjektų konsultacijų procesą, leidžiantį išanalizuoti automobilių sektoriaus dabartinę padėtį ir ateitį, taip pat pasiekti kuo platesnį konsensusą dėl būtinų priemonių. Šiuo atveju aukšto lygio grupę sudarė suinteresuotų subjektų atstovai: automobilių gamintojai, degalų gamintojai, automobilių platintojai, elektroninės įrangos tiekėjai ir remonto įmonės, automobilių naudotojai, nacionalinės valdžios institucijos ir trys su šia sritimi labiausiai susiję generaliniai direktoratai (Aplinkos, Energetikos ir transporto bei Įmonių ir pramonės). Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas buvo atsakingas už darbų, vykusių 2005 m., koordinavimą. 2005 m. balandžio mėn. buvo surengtas viešas klausymas. 2005 m. gruodį darbo grupė priėmė ataskaitą. 2006 m. dėl šių išvadų buvo surengtos plataus masto viešos konsultacijos. Komisijos komunikatas remiasi CARS 21 ataskaita ir 2006 m. pateiktomis 34 nuomonėmis.

2.1.4

CARS 21 ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į pagirtinas Komisijos pastangas sustabdyti spartų nekoordinuojamų ir dėl to ne visada tarpusavyje suderinamų teisės aktų iniciatyvų atsiradimą.

2.1.5

Todėl, kaip ne kartą minėta ataskaitoje, darbo grupė laikosi požiūrio, kurį ji vadina holistiniu ir kuriuo siekiama išsiaiškinti įvairių sričių tarpusavio sąveiką. Taigi, aukšto lygio grupės nariai siekia, kad taisyklės būtų suprantamesnės bei labiau nuspėjamos, o įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai nesiimtų priemonių, kurių poveikis nežinomas ir negalima patikrinti jų suderinamumo.

2.1.6

Darbo grupė savo baigiamojoje ataskaitoje pateikė 18 rekomendacijų, suskirstytų į 7 dalis: teisės aktų gerinimas, aplinka, kelių eismo saugumas, prekyba, moksliniai tyrimai ir technologijų vystymas, apmokestinimas ir mokestinės paskatos bei intelektinė nuosavybė. Be to, priimantiesiems politinius sprendimus ir įstatymų leidėjams parengtas veiksmų planas, kuris turės įtakos automobilių pramonei artimiausiu 10 metų laikotarpiu. Veiksmų planu, parengtu visiškai atsižvelgiant į Komisijos nustatytus tikslus, norima suteikti Europos automobilių sektoriaus politikai daugiau nuoseklumo ir užtikrinti didesnį jos nuspėjamumą, kurie svarbūs privatiems investuotojams siekiant užtikrinti sektoriaus konkurencingumą. Nustačius teisės aktų gaires artimiausiu 10 metų laikotarpiui, šis veiksmų planas galėtų užtikrinti minėtą nuspėjamumą.

2.1.7

Komisijos komunikatas yra atsakas į CARS 21 grupės ataskaitą. Dokumente pateikiamas Komisijos atliktas rekomendacijų vertinimas bei 2006 m. surengtų konsultacijų metu apie CARS 21 ataskaitą išsakyta nuomonė. Komunikate nurodoma kryptis, kuria ateityje Komisija siūlo plėtoti automobilių sektoriaus politiką. Toliau pateikiamos svarbiausios veiksmų sritys:

3.1.1

Komitetas pritaria pasiūlymui pagrindų direktyvą dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ateityje taikyti visoms transporto priemonių rūšims. Jis atkreipia ypatingą dėmesį į šios tvarkos svarbą atsarginių dalių ženklinimui.

3.1.2

EESRK pritaria siekiui supaprastinti ir internacionalizuoti reglamentavimą, tačiau mano, kad jo derinimas neturi būti laikomas absoliučiu prioritetu pamirštant kitus aspektus.

3.1.3

Šiuo požiūriu EESRK visiškai pritaria Komisijos nuostatoms, kad būtina „išsaugoti ES galimybę priimti teisės aktus nepriklausomai nuo JT/EEK sistemos, kai to reikia ES tikslų įgyvendinimui sveikatos, aplinkosaugos ar kitose politikos srityse, ir sieks toliau palaipsniui diegti JT/EEK taisykles atsižvelgdama į šią aplinkybę“. Kadangi tokios taisyklės gali turėti neigiamos įtakos tarptautinei prekybai ir patekimui į rinką, ši išlyga turėtų būti išsaugota, kad Europos pramonininkams būtų užtikrinta galimybė reaguoti, jei kituose pasaulio kraštuose galiotų nuostatos, galinčios apriboti jų konkurencingumą.

3.2.1

EESRK palankiai vertina priimtų ir numatytų priemonių kokybę aplinkos neteršiančiam, tausiam kelių transportui skatinti. Atsižvelgiant į Komisijos, kuri pabrėžia siekį išnagrinėti „būsimo reguliavimo poveikį užimtumui ir konkurencingumui“, įsipareigojimus, EESRK nori atkreipti Komisijos dėmesį į tai, kad verslininkams turi būti numatyta laiko įdiegti technologijas, kurios yra būtinos norint laikytis šių griežtesnių taisyklių ir užtikrinti, kad produktai labai nepabrangs ir galiausiai nesulėtės transporto priemonių parko atnaujinimas. Šio klausimo svarba buvo pabrėžta CARS 21 ataskaitoje, tačiau Komisijos komunikate į jį nepakankamai atsižvelgiama.

3.2.2

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą ateityje labiau atsižvelgti į transporto priemonių realiai išmetamus teršalus (8 punktas), tačiau apgailestauja, kad Komisija iš to nedaro reikiamų išvadų dėl transporto priemonių kontrolės, priežiūros ir remonto.

3.2.3

EESRK pabrėžia, kad Komisijos siūlomo integruoto požiūrio esmė yra tai, kad jo laikantis daugiausia dėmesio skiriama teršalų išmetimui, visų pirma kalbant apie naujų automobilių, kurie bus parduoti per artimiausius metus Europoje, CO2 išmetimą. Komisija atsižvelgia tik į technologinius (biokuras, vandenilis, pažangios transporto priemonės ir sistemos) arba ekonominius (galimas kelių transporto sektoriaus įtraukimas) sprendimus, kuriuos ji ketina skatinti. EESRK apgailestauja, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo kitas galimybes, teikiamas holistinio požiūrio, kurio laikantis pabrėžiama automobilių ir kelių transporto svarba Europos visuomenei.

3.2.4

Šiuo požiūriu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, CARS 21 ataskaitoje nuogąstaujama dėl transporto priemonių parko atnaujinimo tempo, kuris laikomas svarbiausiu veiksniu. Be to, pabrėžiama eismo spūsčių problema. EESRK pageidauja, kad aplinką mažiau teršiančių automobilių naudojimo skatinimas būtų derinamas su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, remiant naujas naudojimosi automobiliu formas, kurias ateityje reikės apsvarstyti kartu su technologiniais sprendimais.

3.2.5

EESRK norėtų pabrėžti, kad saugesnių transporto priemonių pasiūla ir paklausa turėtų būti skatinama. Todėl Komisija turėtų dėti pastangas ir taikyti koordinuotas, techniškai neutralias ir kiek įmanoma labiau suderintas mokesčių paskatas kai kurioms transporto priemonėms ir degalams, pavyzdžiui, atsižvelgiant į išmetamą CO2 kiekį, kadangi tai padėtų mažinti šių dujų kiekį ir darytų tiesioginę įtaką vartotojams ir paklausai.

3.3.1

EESRK remia visuotinį Komisijos siūlomą požiūrį, kuriuo siekiama veiksmingos kelių eismo saugumo strategijos, kuri „turėtų būti grindžiama bendradarbiavimu tobulinant transporto priemonių technologiją, kelių infrastruktūrą, vairuotojų elgseną ir priverstinio vykdymo priemones“.

3.3.2

Šioje srityje susiduriama su tais pačiais klausimais kaip ir nagrinėjant aplinkos apsaugos temą. „Naudotojui priimtina kaina“ — tai viena svarbiausių CARS 21 ataskaitos formuluočių, aiškiai parodančių, kad kartais būtina atsižvelgti ir į kitus aspektus, deja, aplinkos apsaugos ir saugumo nenaudai. Komunikate ši formuluotė neminima.

3.3.3

Komisijos komunikate siūlomos šios kelių transporto saugumo priemonės (2):

3.3.4

EESRK mano, kad svarbu, jog dėl šių pasiūlymų pernelyg nepadidėtų naujų automobilių kainos, todėl siūlo daugiau dėmesio skirta transporto priemonių įsigijimo kainoms bei jų poveikiui transporto priemonių parko atnaujinimo tempui, taigi, kelių transporto saugumui. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad vėluoja antrasis direktyvos dėl pėsčiųjų apsaugos projekto etapas, dėl to sutrumpėja laikotarpis, per kurį gamintojai turi ją įgyvendinti ir darosi sudėtingiau planuoti reikalingas priemones. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia skubiai išsiaiškinti, koks būtų direktyvos įgyvendinimo grafikas ir kokių išsamių reikalavimų turėtų laikytis gamintojai. Jis ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad su kelių transporto saugumu taip pat susiję ir vartotojai, kurie privalo prižiūrėti savo senus automobilius. Komitetas mano, kad reikia įvertinti ir suskirstyti numatytas priemones atsižvelgiant į sąnaudas ir kiekvienos iš jų teikiamą naudą, palyginant, kiek jos kainuos vartotojui ir kokį poveikį turės eismo įvykių statistikai, mirtiniems eismo įvykiams bei sužalojimams. Kartu EESRK ragina Komisiją nesutelkti dėmesio tik į technologijas, tačiau numatyti priemones, kurios padėtų formuoti eismo dalyvių elgseną (mokymas, prevencija, kelio ženklai ir pan.). Todėl EESRK pabrėžia, kad ateityje reikėtų atkreipti dėmesį į pasekmes, susijusias su demografiniais pokyčiais, ir į faktą, kad vyresnio ir senyvo amžiaus vairuotojai sudarys nuolat didėjančią automobilių ir kelių naudotojų dalį.

3.3.5

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir CARS 21 ataskaitoje pateiktą nuomonę, EESRK atkreipia dėmesį į mokesčių lengvatų svarbą skatinant saugesnių transporto priemonių paklausą. Reikia skatinti saugesnių ir mažiau aplinką teršiančių automobilių pasiūlą ir paklausą.

3.8.1

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos „geresnio reglamentavimo“ siekį, kuriuo norima „skatinti glaudesnę skirtingų politikos sričių sąveiką, suteikti apibrėžtumą ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą (pvz., aplinkos apsaugą ir saugumą) tuo pačiu bandant mažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą“. Jis pritaria pareikštam norui laikytis visuotinio požiūrio ir apimti įvairius pramonės vystymosi ir jos konkurencingumo aspektus bei įvairius suinteresuotus subjektus.

3.8.2

Kalbant apie socialinius ir pramonės klausimus, kurie buvo aptarti pirmuose ataskaitos puslapiuose, EESRK pritaria Komisijos norui juos susieti, kadangi, pirma, užimtumas yra tiesiogiai susijęs su Europos pramonės konkurencingumu, antra, su vietomis, kuriose įsikūrusios pramonės įmonės. Šiuo požiūriu Komitetas iš esmės pritaria pasiūlymui išnagrinėti pramonės padėtį Europoje.

3.8.3

EESRK pritaria Komisijos vertinimui, kad „Europos rinkai skirtų transporto priemonių surinkimas daugiausiai bus atliekamas Europoje“, tačiau, kaip ir Komisija, mano, jog tai dar neužtikrina stabilaus užimtumo.

3.8.4

EESRK prašo Komisijos vėl pradėti dialogą su socialiniais partneriais siekiant numatyti ir valdyti darbo vietų perkėlimą ES teritorijoje ir už jos ribų, kaip nurodoma CARS 21 ataskaitoje. Komitetas taip pat prašo Komisijos pradėti svarstymus dėl sektoriuje vykstančios raidos poveikio antro ir aukštesnio lygių subrangovams, kurie yra ypač pažeidžiami dėl šiuo metu vykstančių pokyčių.

3.8.5

Komitetas visiškai pritaria komunikate numatytoms pagalbos priemonėms ir pasiūlymui surengti Restruktūrizavimo forumą apie automobilių pramonę, kad būtų galima atremti kylančius iššūkius, geriau nuspėti pokyčius ir prie jų prisitaikyti. EESRK ragina Komisiją šiame darbe ir nustatant pagalbos priemones atsižvelgti į visą automobilių sektorių, visų pirma negamybinės grandies dalyvius. Iš esmės, tokio pobūdžio iniciatyvos turi būti priimamos tariantis ar numatant bendrą sektoriaus strategiją, kuri tenkintų įvairius jos dalyvius. EESRK pabrėžia, kad šiame darbe ir diskusijoje jam turi būti skiriamas svarbus vaidmuo, kad jis galėtų užtikrinti visų socialinių partnerių, ir bendrąja prasme, suinteresuotų subjektų atstovavimą.

3.8.6

Pavyzdžiui, MVĮ arba mikroįmonėse mokymo poreikis yra didesnis ir dažnai ne taip gerai patenkinamas, todėl ir šio sektoriaus dalyviai privalo turėti galimybę pasinaudoti struktūriniais fondais ir kitomis restruktūrizavimui skirtomis paramos priemonėmis.

3.8.7

Komisija baigia savo komunikatą teigdama, kad tai

„unikali galimybė pasiekti kitokią politikos formavimo kultūrą pramonės politikos atžvilgiu. Komisijos nuomone, tokie principai kaip teisės aktų kokybė, supaprastinimas, poveikio vertinimas, konsultacijos su suinteresuotais asmenimis, įgyvendinimo laikas ir priemonių pasirinkimas turėtų būti teisės aktų projektų rengimo pagrindu“.

3.8.8

EESRK pritaria šiai koncepcijai ir tikisi šia nuomone padėti Komisijai ją visiškai įgyvendinti. Todėl Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į vietomis fragmentišką siūlomo požiūrio pobūdį. Tiksliau tariant, nors 21 ataskaitoje atlikti tyrimai ir išvados, kurias jais besiremdama padarė Komisija, ir nebuvo pamiršti, diskusijoje buvo menkai atsižvelgta į vartotojus ir negamybinę grandį. Todėl bendras automobilių temos ir aplinkos apsaugos bei saugumo klausimų nagrinėjimas EESRK atrodo nepakankamai holistinis: susidaro įspūdis, kad pramonė pernelyg sutelkusi dėmesį į produktą ir technologijas ir nepakankamai atsižvelgiama į tokius klausimus kaip transporto priemonių parkai ir automobilių naudojimas.

3.8.9

Todėl EESRK pritaria nuomonei, kad 2009 m. susumuojant rezultatus turėtų būti labiau atsižvelgta į šią nuomonę ir į su šia sritimi susijusių negamybinių grandžių ir transporto priemonių naudotojų požiūrį. Šiuo tikslu „konsultacijos su suinteresuotais asmenimis“ turi būti atviros ir geriau organizuojamos, kad nagrinėjamoje automobilių srityje būtų atsižvelgta ne tik į automobilių gamintojus ir kad „nuodugnų poveikio vertinimą“ būtų galima parengti atsižvelgiant į naujas sąlygas. Kadangi kalbama apie poveikio tyrimus, reikėtų pagerinti jų kokybę. Tyrimai turėtų būti objektyvūs, nešališki, grindžiami bendru požiūriu, remtis faktine ir patikrinta informacija. Negerai, kai vienai Komisijos tarnybai pavedama pateikti politinę nuomonę apie tam tikrą problemą ir ji pati šiuo klausimu atlieka poveikio analizę. EESRK pritaria pasiūlymui įsteigti Poveikio analizių komitetą ir ragina Komisiją įtraukti tuos suinteresuotus subjektus, kuriuos greitai pamiršta privatūs subjektai, „kuriantys“ automobilių sektorių, kurį reikia reguliuoti.