52006AR0047

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52006AR0047 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52006AR0047

Help

Regionų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tausesnio išteklių naudojimo: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija ir dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų

OL C 229, 2006 9 22, p. 1–18 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

22.9.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/1

(2006/C 229/01)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tausesnio išteklių naudojimo: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija (COM(2005) 666 final), ir Pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų (COM(2005) 667 final — 2005/0281 (COD);

atsižvelgdamas į2006 m. sausio 5 d. Europos Komisijos sprendimą vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu ir 265 straipsnio 1 dalimi konsultuotis su Komitetu šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į2005 m. balandžio 12 d. Biuro sprendimą pavesti Tvarios plėtros komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos link (1) (COM(2003) 301 final — CDR 239/2003 (2));

atsižvelgdamas į savo perspektyvinį pranešimą dėl Direktyvos dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB) įgyvendinimo regionų ir vietos lygmeniu (CdR 254/2005);

atsižvelgdamas į2006 m. balandžio 3 d. Tvarios plėtros komisijos priimtą nuomonės projektą (CdR 47/2006 rev. 2) (pranešėjas Sydthy miesto savivaldybės tarybos narys Laust Grove Vejlstrup (DK/ELP);

65-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. birželio 14–15 d. (birželio 14 d. posėdis), priėmė šią nuomonę.

1. Regionų komiteto nuomonė

Regionų komitetas

Bendros pastabos

1.1	pritaria Komisijos teminei strategijai, atliekų klausimą vertinančiai kompleksiškai ir vientisai; toks požiūris leis ateityje daryti šioje srityje aplinkosaugai būtiną pažangą;

1.2	pabrėžia, kad atliekų politika — nepaprastai svarbi visos aplinkos politikos dalis, o suderintas ir ryžtingas požiūris į atliekų politiką bus labai naudingas aplinkai;

1.3

pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių didžiąją dalį ES aplinkos politikos, kurios vienas svarbiausių aspektų — atliekų tvarkymas, įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos; taip pat pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį rengiant naujus su atliekų sritimi susijusius metodus ir teisės aktų projektus;

1.4

pažymi, kad norint paprastą atliekų šalinimą pakeisti tausia, į atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir naudojimą orientuota politika reikia didelių pastangų ir dialogo vietos lygiu, o vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti šią užduotį, reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

1.5

atkreipia dėmesį į atliekų tvarkymo būdų hierarchiją, papildytą būvio ciklo samprata atsižvelgiant į visą produktų būvio ciklą, kuri turėtų būti pagrindinis ir vyraujantis atliekų politikos principas, tačiau pažymi, kad į ją galima įtraukti ir naujas sistemas, jei būtų įrodyta, kad jos veiksmingos ir jas naudinga įgyvendinti;

1.6	vis dėlto norėtų įspėti, kad įgyvendinant teminę strategiją kai kuriose srityse (pavyzdžiui, iškilus klausimui, kada atliekos jau nelaikytinos atliekomis, arba dėl pavojingų atliekų maišymo) siūlomi nereikalingi ir netinkami pakeitimai, galintys padaryti neigiamą poveikį aplinkai;

1.7	pažymi, kad vis dar nėra aiškių teisės aktų, kuriuose būtų apibrėžta, pavyzdžiui, ką reiškia atliekų perdirbimas ir naudojimas;

Strategijos tikslai

1.8	remia teminės strategijos tikslus ir pritaria požiūriui, kad ES atliekų politika gali padėti sumažinti bendrą neigiamą poveikį aplinkai, kurio priežastis — išteklių naudojimas, ir kad ES turi siekti tapti atliekas perdirbančia visuomene;

1.9	mano, kad teminėje strategijoje numatytų tikslų ašis — atliekų tvarkymo būdų hierarchija;

Strategijoje numatyti veiksmai

Galiojančių teisės aktų įgyvendinimas, supaprastinimas ir modernizavimas

1.10	sutinka, kad teminėje strategijoje logiška visą dėmesį sutelkti į esamas įgyvendinimo ir galiojančių teisės aktų peržiūros, būtinos dėl mokslo ir technologijų raidos, problemas;

1.11	pritaria teminėje strategijoje pabrėžiamai nuostatai, kad galiojančius teisės aktus būtina supaprastinti ir modernizuoti, jei tai palengvintų įgyvendinti aplinkosaugos priemones;

Naujoji pagrindų direktyva dėl atliekų

1 straipsnis

1.12	palankiai vertina tai, kad numatyta atliekų tvarkymo būdų hierarchija — svarbiausias atspirties taškas sprendžiant visus atliekų klausimus, suteikiantis pagrindą protingai ir veiksmingai atliekų politikai kurti;

1.13	apgailestauja, kad vienodai vertinami trys atliekų strategijos elementai; toks pakartotinio atliekų naudojimo, perdirbimo ir naudojimo sulyginimas prieštarauja įvairių teisės aktų dvasiai;

1.14	abejoja, ar valstybės narės, norėdamos pasiekti straipsnyje numatytus tikslus, priims reikiamas taisykles ir pasinaudos geriausiomis įmanomomis priemonėmis, nes straipsnį galima įvairiai interpretuoti;

2 straipsnis

1.15	apgailestauja, kad panaikintas teisinis pagrindas, pagal kurį būtų priimami teisės aktai, susiję su specifiniais atliekų srautais;

3 straipsnis

1.16

pažymi, kad pagal šiame straipsnyje pateiktą apibrėžimą atliekų gamintojais laikomi visi atliekas apdorojantys asmenys, neatsižvelgiant į tai, ar šia veikla yra keičiamas atliekų pobūdis ar jų sudėtis; toks požiūris prieštarauja pačios Komisijos sukurtai sąvokai „atliekos, kurios nebelaikomos atliekomis“ (1);

5 straipsnis

1.17	palankiai vertina tai, kad aiškiau suformuluotas atliekų naudojimo jas deginant apibrėžimas, tačiau pažymi, kad kiti atliekų naudojimo būdai vis dar apibrėžiami nepakankamai aiškiai;

8 straipsnis

1.18	apgailestauja, kad panaikinta nuostata, reglamentuojanti principą „teršėjas moka“, kuri sudaro gamintojo atsakomybės pagrindą;

11 straipsnis

1.19

yra susirūpinęs, kad įvedus atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, sąvoką ir jos apibrėžimą gali kilti rimtų žalingų padarinių, pavyzdžiui:

—	produktams, atitinkantiems atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, apibrėžimą, negalima taikyti perdirbimui keliamų reikalavimų;

—	nebus galima atsekti produktų, atitinkančių atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, apibrėžimą;

—	negalima taikyti teisės duoti nurodymus ar įpareigoti panaudoti produktus, atitinkančius atliekų, kurios nebelaikomos atliekomis, apibrėžimą;

1.20	pažymi, kad atliekų, kurios jau nebėra atliekos, sąvoka atliekų srautams taikoma tuomet, kai aplinkai daromas tikrai teigiamas poveikis, tačiau mano, kad sąvokos apimtis yra labai neaiški, kadangi toliau nenurodoma, kas turima omenyje rašant „aplinkai daromas tikrai teigiamas poveikis“;

12 straipsnis

1.21	palankiai vertina tai, kad Direktyva dėl pavojingų atliekų ir pagrindų direktyva bus sujungtos į vieną pagrindų direktyvą;

16 straipsnis

1.22	apgailestauja, kad pavojingų atliekų atskyrimo taisyklėse nėra aiškiai nurodyta, jog maišyti atliekas draudžiama, išskyrus įmonėms, turinčioms leidimą, išduotą pagal 19 straipsnį (žr. 1 dalies a ir d punktus);

21 straipsnis

1.23

pritaria Komisijos siekimui nustatyti būtiniausius reikalavimus atliekų apdorojimo leidimams gauti tuose lygmenyse, kurie užtikrina aukštą sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos lygį, tačiau nepritaria, kad Komisijai būtų leista šiuos būtiniausius reikalavimus nustatyti laikantis nedemokratiškos komitologijos procedūros;

25 straipsnis

1.24	pritaria taisyklėms dėl atliekas baigiamuosiuose etapuose tvarkančių šalių registravimo;

26 straipsnis

1.25	palaiko iniciatyvą sugriežtinti atliekų tvarkymo planams taikomus reikalavimus, nes šie planai — naudinga ir lanksti priemonė, galinti paskatinti šioje srityje skleisti geros praktikos pavyzdžius;

1.26

pritaria raginimui atliekų politikoje naudoti ekonomines priemones, pavyzdžiui, nustatyti mokesčius medžiagoms ir apdorojimui, ir atliekų prevencijai skirtas priemones, ir pažymi, kad kai kuriose šalyse, kurios šias priemones jau įgyvendino, gauta naudos; tačiau pabrėžia, kad dabar naudojamos skirtingos ekonominės priemonės iškraipo konkurenciją, todėl nurodo, jog vidaus rinka turi toliau sklandžiai veikti;

30 straipsnis

1.27	išreiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurti pasiektų rezultatų vertinimo rodiklius Komisija paveda valstybėms narėms; todėl ragina Komisiją nustatyti kiekybines ir kokybines kontrolines normas ir rodiklius Bendrijos lygiu;

32 straipsnis

1.28	pritaria naujoms nuostatoms, reglamentuojančioms atliekų surinkėjų ir vežėjų kontrolę;

V priedas

1.29	mano, kad koreliacinės lentelės yra naudinga priemonė, padedanti užtikrinti visišką direktyvos įgyvendinimą;

Būvio ciklo koncepcijos įvedimas

1.30

mano, kad naudinga įvesti teminėje strategijoje numatytą būvio ciklo analizę, nes ji parodo produkto poveikį aplinkai per visą jo būvio ciklą, tačiau apgailestauja, kad strategijoje ankstyvasis šio ciklo etapas (gamintojai ir jų atsakomybė kurti labiau aplinkai tinkamus produktus) nagrinėjamas paviršutiniškai; laikosi nuomonės, kad direktyva turi būti aiškiai susieta su REACH direktyva, kad jau gamybos metu nesusidarytų pavojingų atliekų arba kad sumažėtų jų pavojingumas;

1.31	taip pat abejoja šių analizių rengiamu. Labai svarbu nustatyti aiškias gaires, apibrėžiančias, kas atsako už tokio pobūdžio analizės įteisinimą, nes kitaip analizė bus miglota ir nebeatitiks numatytos paskirties;

Žinių bazės gerinimas

1.32

remia Komisijos siekį skatinti su atliekų sektoriumi susijusių žinių kaupimą, mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą, nes nuo žinių ir informacijos labai priklauso, ar gerės gamintojų ir valdžios institucijų atliekų tvarkymo praktika, ar keisis vartotojų elgesys ir ar jie pagamins mažiau atliekų; tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į valstybėse narėse vyraujantį pareigų pasiskirstymą, būtina remtis vietos ir regionų lygiu jau turimomis patikimomis žiniomis. Atliekų perdirbimo strategija yra nevienodų žinių pagrindų Bendrijos lygmeniu išraiška, atsispindinti tokių institucijų veikloje kaip antai Europos aplinkosaugos agentūra, Eurostatas, Bendroji tyrimo įstaiga, Europos biuras Sevilijoje ir naujasis Aplinkos generalinio direktorato informacijos tarnybos interneto portalas „Science for Environment Policy“. Vietos ir regionų veikėjams ypač svarbu, kad Komisija tiksliai apibrėžtų tas užduotis, kurios tenka kiekvienam iš šių žinių centrų, koordinuotų ir struktūruotų jų atliekamus mokslinius tyrimus, ir kad sukauptos žinios būtų lengvai prieinamos;

Atliekų prevencija

1.33	sutinka, kad valstybės narės savo atliekų prevencijos politikoje turėtų užsibrėžti aukštesnius siekius, todėl privalomas atliekų prevencijos programas vertintų kaip logišką žingsnį šia linkme;

Atliekas perdirbančios Europos visuomenės kūrimas

1.34	pabrėžia, kad norint užkirsti kelią aplinkai kenkiantiems veiksmams (pvz., standartų švelninimui), valstybėms narėms būtina sudaryti vienodas sąlygas, todėl remia Komisijos iniciatyvą šiuo klausimu;

1.35	pabrėžia būtinybę į aplinkos politiką įtraukti socialinius aspektus ir džiaugiasi, kad Komisija pripažįsta didelį atliekų tvarkymo ir grąžinamojo perdirbimo sektoriaus augimą ir dideles darbo sąnaudas; tačiau ragina diskutuoti tema, ar, įgyvendinus strategiją, Europoje padaugės darbo vietų;

1.36	pažymi, kad, norint įgyvendinti šį strategijos tikslą, teisės aktuose turi būti numatyta daugiau tikrumo, kad įmonės, kurių veikla yra susijusi su tolesniu grąžinamuoju perdirbimu, galėtų planuoti savo veiklą ir numatyti investicijas;

Stebėjimas ir vertinimas

1.37

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant teminę strategiją ir todėl jos turi vaidinti pagrindinį vaidmenį užtikrinant jo stebėseną ir įvertinimą; todėl reikalauja, kad joms, kaip pagrindiniams veikėjams, būtų leista imtis iniciatyvos taikant atliekų tvarkymo politiką įvairiose ES valstybėse narėse.

2. Regionų komiteto rekomendacijos

Regionų komitetas

2.1

apgailestauja, kad draudimo maišyti atliekas reikalavimai aiškiai sušvelninti, pakeičiant juos sąlygomis, kuriomis galima tam gauti leidimą, ir kad susiaurintas maišymo sąvokos apibrėžimas; šis pokytis turi būti vertinamas kaip esminis, keliantis didelį pavojų aplinkai; todėl rekomenduoja vienareikšmiškai uždrausti maišyti pavojingas atliekas;

2.2	prašo, atsižvelgiant į technologijų pažangą, atlikus vertinimą 2010 m. ir vėliau, apsvarstyti, ar naujų įrenginių gaminamos iš atliekų energijos procentinis dydis turėtų būti didesnis nei siūlomas 65 proc., taip pat ar nereikėtų atliekų perdirbimo įmonėms kelti kitų reikalavimų.

Su direktyva susijusios Regionų komiteto rekomendacijos

1 rekomendacija

Įžanga 17 a

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Įžanga 17 a

Kad būtų galima deramai planuoti apdorojimo pajėgumus, deginimui, kurio metu išgaunama energija, skirtų atliekų atveju valstybės narės gali vadovautis ir taikyti artumo ir savų pajėgumų pakankamumo principus, siekiant užtikrinti, kad jų teritorijoje pagamintos degios atliekos galėtų būti deginamos nacionalinėse deginimo įmonėse.

Paaiškinimas

Numatytas deginimo, kurio metu išgaunama energija, priskyrimas panaudojimui, gali kai kuriose šalyse sutrikdyti pusiausvyrą tarp turimų deginimo pajėgumų ir apdorotinų atliekų apimčių, nors siūlomas pajėgumas atitinka nacionalinius poreikius. Tokiose situacijose nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę apriboti deginimui skirtų atliekų importą, kad būtų garantuota galimybė apdoroti savas, jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje pagamintas atliekas.

2 rekomendacija

1 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bendrą poveikį aplinkai, susijusį su išteklių naudojimu, atliekų gamyba ir tvarkymu.

Tais pačiais tikslais į ją įtraukiama nuostata, pagal kurią valstybės narės pirmumo tvarka turi imtis atliekų gamybos ir jos žalingumo prevencijos ar sumažinimo priemonių ir, antra, atliekų naudojimo priemonių pasitelkiant pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitus naudojimo būdus.

a)	Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bendrą poveikį aplinkai, susijusį su išteklių naudojimu, susijusį su atliekų gamyba ir tvarkymu.

—	atliekų gamybos ir jos žalingumo prevencijos ar sumažinimo,

—	pakartotinio naudojimo,

—	grąžinamojo perdirbimo,

—	kitų atliekų naudojimo būdų,

—	atliekų šalinimo,

a)	Remiantis Bendrijos lygiu patvirtintais Bendrijos aplinkosauginiais rodikliais, valstybės narės gali imtis priemonių, kurios nukrypsta nuo 1 dalies b punkte išvardytų prioritetų.

Kol tokie rodikliai bus parengti ir patvirtintiyra rengiami ir dar nepatvirtinti,, valstybės narės gali panašiu būdu pasinaudoti nuostata, leidžiančia nukrypti nuo 1 dalyje išvardytų prioritetų , jeigu būvio ciklo priemonės ir ekonomiškumo analizė poveikio įv ertinimas aiškiai rodo, kad alternatyvus apdorojimo variantas konkrečiam atliekų srautui būtų naudingesnis.

3. 2 dalies b punkte nurodytus įvertinimų rezultatus patvirtinti turi patvirtinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. Patvirtinti rezultatai pat eikiami Komisijai ir iš naujo analizuojamitikrinami pagal 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarkaa.

Paaiškinimas

Būvio ciklo koncepcija kaip pagrindinis principas yra sveikintina. Vis dėlto, būvio ciklo priemonių kol kas negalima laikyti realia atliekų tvarkymo hierarchijos alternatyva. Praeis ne vieneri metai, kol Bendrijos lygiu bus priimta bendra šių priemonių naudojimo metodika. Kol kas svarbu išaiškinti, koks yra ryšys tarp būvio ciklo sampratos ir oficialiai nustatytos atliekų tvarkymo hierarchijos, formuluotę pakeičiant taip, kad pastaroji išliktų struktūriniu atliekų politikos krypčių elementu. Galimybės nukrypti nuo hierarchijos, numatytos 2 dalies a ir b punktuose, suteikia reikiamo lankstumo ir tuo pat metu skatina toliau plėtoti būvio ciklo priemones. Atsižvelgiant į jau sukauptas žinias, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo taikant šias priemones turėtų būti itin svarbus.

Vietos valdžios institucijoms ir atliekų tvarkytojams turi būti duoti aiškūs nurodymai, o pasiūlymo tekstą būtų galima pagerinti dar ir nurodant, kas atsakingas už būvio ciklo įvertinimų rezultatų patikrinimą ir patvirtinimą. Pakartotinio nagrinėjimo procesas, numatytas 3 dalyje, užtikrins, kad įvertinimai nebus naudojami nacionalinėms rinkos apsaugoti ir kad įvedus būvio ciklo principą nebus iškreiptos vienodos konkurencijos sąlygos.

3 rekomendacija

2 straipsnio naujas 5 punktas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

5. Specialios taisyklės, reglamentuojančios tam tikrų kategorijų atliekų tvarkymą, skirtos konkretiems atvejams arba papildančios direktyvos nuostatas, gali būti nustatytos priėmus atskiras direktyvas.

Komisija įsipareigoja reguliariai peržiūrėti atliekų srautus, kad įvertintų tolesnio Europos reikalavimų, kurių tikslas prižiūrėti, kad atliekos būtų tvarkomos pasinaudojant geriausiomis esamomis galimybėmis, suderinimo prioritetus.

Paaiškinimas

Pakeitimu performuluojamas galiojančios Pagrindų direktyvos dėl atliekų 2 straipsnio 2 punktas. Jame numatoma teisinė bazė, pagal kurią turėtų būti priimamos su atliekų srautais susijusios direktyvos, nes nereikėtų atmesti galimybės, kad gali tekti priimti papildomų direktyvų. Siūlomu pakeitimu taip pat bus sukurtas teisinis pagrindas direktyvų projektams, susijusiems su 9 pakeitimais ir atsižvelgiant į 11 straipsnį. Pakeitime kartu nurodomas reikalavimas dėl atliekų tvarkymo organizavimo. Šis siūlymas, kurio tikslas suderinti pasirinktus specifinių atliekų srautų apdorojimo būdus, yra papildoma priemonė prie reikalavimų nustatymo įrenginiams ir jų taikymo visiems vienodai.

4 rekomendacija

3 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

a)	„atliekos“ — tai bet kokia medžiaga ar daiktas, kurį turėtojas išmeta, ketina išmesti ar turi išmesti;

b)	„gamintojas“ — tai bet koks asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos, arba bet koks asmuo, kuris atlieka išankstinio apdorojimo, maišymo ar kitas operacijas, dėl kurių pakinta svarbiausiosios tų atliekų savybės arba sudėtis;

c)	„turėtojas“ — tai gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;

d)	„tvarkymas“ — tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų ir šalinimo vietų priežiūra;

e)	„surinkimas“ — tai atliekų rinkimas tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius;

f)	„pakartotinis naudojimas“ — tai bet kokia naudojimo operacija, kurios metu anksčiau atliekomis tapę produktai ar sudėtinės dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti;

g)	„perdirbimas“ — tai atliekų naudojimas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai. Jis neapima energijos gamybos.

h)	„naudotos mineralinės alyvos“ — tai bet koks mineralinės kilmės tepalas ar pramoninės alyvos, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudotos vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbinų ir hidraulinės alyvos;

i)	„apdorojimas“ — tai naudojimas arba šalinimas.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

a)	„atliekos“ — tai bet kokia medžiaga ar daiktas, kurį turėtojas išmeta, ketina išmesti ar turi išmesti;

„pavojingos atliekos“

—	tai atliekos, turinčios vieną ar daugiau III priede nurodytų savybių, kurių koncentracija viršija Direktyvos 88/379/EEB dėl pavojingų preparatų (išvardytų IIIA priede) xx straipsnyje nurodytas ribines vertes arba

—	tai atliekos, turinčios vieną ar daugiau III priede nurodytų savybių, kurių koncentracija viršija Direktyvos 88/379/EEB dėl pavojingų preparatų (išvardytų IIIA priede) xx straipsnyje nurodytas ribines vertes ir ženklinamos žvaigždute atliekų sąraše, sudarytame pagal 4 straipsnį

—	aamų ūkių atliekos nelaikomos pavojingomis, kol jų nesurenka įmonė, atliekanti atliekų apdorojimo operacijas, ar privatus arba valstybinis surinkėjas;

„ mišrios atliekos“ — atliekos, susidariusios apgalvotai ar netyčia sumaišius dviejų ar daugiau rūšių atliekas, kurios neklasifikuojamos vienu atskiru įrašu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atliekų vežimo III, IIIB, IV ir IVA prieduose. Atliekos, pervežamos vienu atskiru atliekų, sudarytų iš dviejų ar daugiau atliekų rūšių, kurių kiekviena yra atskirta, pervežimu, nėra mišrios atliekos;

(h) d)

„ naudotos mineralinės alyvos “ — tai bet koks mineralinės kilmės tepalas ar pramoninės alyvos, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, visų pirma naudotos vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbinų ir hidraulinės alyvos;

(b) e)

„gamintojas“ — tai bet kuris asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos (pirminis gamintojas), arba bet kuris asmuo, kuris atlieka pirminį tvarkymą, maišymą ar kitas operacijas, pakeičiančias šių atliekų šių atliekų pobūdį ar sudėtį (antrinis gamintojas);

„ turėtojas “ — tai atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris valdo atliekas;

g)	„prekiautojas“ — tai bet kuris asmuo, atliekantis savininko vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant prekiautojus, kurie fiziškai atliekų neįsigyja;

h)	„tarpininkas“ — tai bet kuris asmuo, organizuojantis atliekų naudojimą ar šalinimą kitų vardu, įskaitant tuos tarpininkus, kurie fiziškai atliekų neįsigyja;

(d) i)

„tvarkymas“ — tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, taip pat tokių operacijų ir šalinimo vietų priežiūra;

j)	„tvarkymas aplinkai saugiu būdu“ — tai visos praktinės priemonės, užtikrinančios atliekų tvarkymą tokiu būdu, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka nuo žalingo tokių atliekų poveikio;

(e) k)

tai atliekų surinkimas tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius, įskaitant keitimąsi atliekomis vežimo ar laikino saugojimo metu iki atliekų surinkimo;

l)	„apdorojimas“ — tai naudojimas arba šalinimas, įskaitant tarpines operacijas, būtent įmaišymą, maišymą, perpakavimą, keitimąsi ir saugojimą iki atliekų perdavimo naudojimo ar šalinimo operacijoms;

m)	„prevencija“ — tai bet koks veiksmas, atliekamas prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis, kurio tikslas sumažinti atliekų kiekį ar žalingumą, arba padarinius aplinkai, ar apskritai išteklių panaudojimo padarinius aplinkai;

(f) n)

„pakartotinis naudojimas“ — tai bet kuri naudojimo operacija, kurios metu produktai ar jų sudėtinės dalys vėl naudojamos tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti, jų prieš tai neapdorojus, išskyrus valymą ar taisymą;

(g) o)

„perdirbimas“ — tai atliekų naudojimas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai. Jis neapima energijos gamybos

„naudojimas“ — tai bet kuri apdorojimo operacija:

—	kurią atlikus atliekos atlieka naudingą vaidmenį, pakeisdamos gamykloje arba ūkyje kitus išteklius, kurie būtų panaudoti tokiai funkcijai atlikti arba jos metu būtų paruošti tokiam panaudojimui

—	kuri atitinka efektyvumo kriterijus, kuriais remiantis galima laikyti, kad ją atlikus atliekos atlieka naudingą tikslą

—	kuri užtikrina, kad dėl atliekų, kaip kitų išteklių pakaitalo, panaudojimo bendras poveikis aplinkai nepablogėja

—	kuri užtikrina, kad perdirbimo į galutinį produktą proceso metu teršalai neperduodami

q)	„šalinimas“ — tai bet kuri apdorojimo operacija, kuri neatitinka kriterijų, priskirtinų naudojimo operacijai

Paaiškinimas

Šiame straipsnyje turėtų būti visos apibrėžtys, susijusios su Direktyvos dėl šalinimo nuostatomis. Tuo pačiu, apibrėžtys turi atitikti apibrėžtis, pateiktas su atliekomis susijusiuose galiojančiuose teisės aktuose, pirmiausia su Atliekų vežimo reglamentu. Todėl šiame pakeitime siūloma:

—	surinkti į 3 straipsnį apibrėžtis, kurios yra įvairiose Komisijos pasiūlymo teksto vietose,

—	pridėti trūkstamas apibrėžtis (pvz., terminų „prekiautojas“ ir „tarpininkas“, kurie vartojami 25 straipsnyje be apibrėžties), pakartojant apibrėžtis, kurios jau priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą naujai priimtame Atliekų vežimo reglamente,

—	aiškiau išdėstyti kai kurias siūlomas apibrėžtis.

5 rekomendacija

4 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Komisija 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka sudaro atliekų sąrašą.

Į sąrašą įtraukiamos atliekos, laikomos pavojingomis vadovaujantis 12–15 straipsniais, atsižvelgiant į jų kilmę ir sudėtį ir, jei reikia, į koncentracijų ribines vertes.

Komisija 36 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo 39 straipsnyje nurodytos datos sudaro atliekų sąrašą. Ji s sudaromas remiantis dabartiniu sąrašu, kuris turi galioti iki tol, kol įsigalios naujasis sąrašas. Naujasis atliekų sąrašas taip pat apima duomenis apie pagrindines medžiagų savybes (sudėtis ir sudedamųjų medžiagų koncentracija).

Į sąrašą taip pat įtraukiamos atliekos, laikomos pavojingomis vadovaujantis 12–15 straipsniais, atsižvelgiant į jų kilmę ir sudėtį ir, jei reikia, į koncentracijų ribines vertes.

Paaiškinimas

4 straipsnio pakeitimu siekiama užtikrinti atliekų sąrašo teisinį tikrumą. Dabartinis atliekų sąrašas buvo ne kartą keičiamas, pritaikant jį pagal komitetų procedūrą. Jo redakcija yra aktuali. Nors atliekų sąrašą galima nuolat tobulinti, nereikėtų nepaisyti ligšiolinių pastangų, kurios buvo dedamos rengiant šį sąrašą. Priešingai, į jas turėtų būti atsižvelgta toliau rengiant atliekų sąrašą, kad valdžios institucijoms ir operatoriams būtų suteikta tęstinumo galimybė. Panaikinus Direktyvas 75/442/EEB ir 91/689/EEB, svarbu užtikrinti, kad dabartinis sąrašas liktų galioti tol, kol bus priimtas naujasis, ir būtina nustatyti konkretų terminą, iki kada naujasis sąrašas turi būti parengtas. Šiuo metu galiojantis Europos atliekų sąrašas iš esmės remiasi kilme ir todėl negalima daryti konkrečių išvadų apie atliekų medžiagines savybes. Praktinė patirtis rodo, kad pirmenybę reikėtų teikti sąrašui, kuris sudaromas remiantis medžiagomis (pagrindiniai kriterijai: sudėtis ir sudedamųjų medžiagų koncentracija), kadangi taip bus galima geriau įvertinti atliekų svarbą aplinkai, sveikatai, saugumui ir grėsmėms bei lengviau priskirti panaudojimo būdus. Komisijos pasiūlymas parengti naują sąrašą yra netikslus, be to, svarbu paaiškinti, kad į sąrašą bus įtrauktos tiek nepavojingos, tiek pavojingos atliekos.

6 rekomendacija

5 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad su visomis atliekomis būtų atliekamos operacijos, dėl kurių įmonėje arba plačiau ūkyje tas atliekas galima būtų panaudoti jomis pakeičiant kitus išteklius, kurie būtų naudojami tuo tikslu, arba kad jos būtų paruoštos taip naudoti, toliau — „naudojimo operacijos“. Valstybės narės naudojimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos II priede.

2. 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kad būtų nustatyti našumo kriterijai, kuriais remiantis II priede išvardytos operacijos gali būti laikomos naudingomis, kaip minėta 1 dalyje.

2. 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, kad būtų nustatyti našumo kriterijai, Minėtame reglamente nustatytos įgyvendinamosios priemonės našumo kriterijams nustatyti, kuriais remiantis II priede išvardytos operacijos gali būti laikomos naudingomis, kaip minėta 1 dalyje.

Paaiškinimas

Apdorojimo operacijų klasifikacija daro didelę įtaką gebėjimui planuoti vidutinės trukmės ir ilgalaikius našumo reikalavimus. Ji taip pat lemia atskirų apdorojimo įrenginių konkurencijos sąlygas. Todėl šiuo pakeitimu raginama reikiamus dalyvius įtraukti politinio sprendimo tvarka. Priėmus reglamentą dėl atliekų apdorojimo operacijų klasifikacijos, padaugės našumo kriterijų, o nustatomos atitinkamos ribinės vertės bus kontroliuojamos politinėmis priemonėmis. Be to, priėmus tokį reglamentą, atsiranda galimybė priimti priemones ir per dažnai nekeisti Direktyvos dėl atliekų redakcijos. Atsižvelgiant į vietos valdžios institucijų sukauptas žinias ir turint omenyje jų pareigas ir kompetenciją atliekų srityje, su vietos ir regionų valdžios institucijomis turi būti bent jau konsultuojamasi prieš įgyvendinant siūlomas priemones. Priėmus 5 ir 6 pakeitimus, Direktyvos dėl atliekų I ir II priedai turės būti perkelti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. ... dėl atliekų apdorojimo operacijų klasifikacijos I ir II priedus.

7 rekomendacija

6 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekų neįmanoma naudoti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, su jomis atliekamos šalinimo operacijos.

Valstybės narės uždraudžia atliekas palikti, išmesti ar šalinti nereglamentuotai.

2. Valstybės narės šalinimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos I priede, netgi tais atvejais, kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų regeneracija ar energijos išgavimas.

3. Jeigu, nors ir pakeitus išteklius, iš operacijos rezultatų matyti, kad yra nedaug galimybių siekti 1 straipsnyje nurodyto tikslo, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti įgyvendinamąsias priemones, įtraukdama tokią operaciją į I priede pateiktą sąrašą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad kai atliekų neįmanoma naudoti taip, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje, su jomis atliekamos šalinimo operacijos.

Valstybės narės uždraudžia atliekas palikti, išmesti ar šalinti nereglamentuotai.

2. Valstybės narės šalinimo operacijomis laiko bent tas operacijas, kurios išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. ... dėl atliekų apdorojimo operacijų klasifikacijos I priede, netgi tais atvejais, kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų regeneracija ar energijos išgavimas.

Paaiškinimas

Dėl tų pačių priežasčių, kurios buvo išdėstytos ir dėl 5 pakeitimo, šiame straipsnyje aptariamas klausimas turi būti nagrinėjamas ne tik techniniu, bet ir politiniu požiūriu. Apdorojimo operacijų klasifikacija ir (šiuo atveju) atliekų šalinimas daro didelę įtaką gebėjimui planuoti vidutinės trukmės ir ilgalaikius našumo reikalavimus. Ji taip pat lemia atskirų apdorojimo įrenginių konkurencijos sąlygas.

Todėl šiuo pakeitimu raginama reikiamus dalyvius įtraukti politinio sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į vietos valdžios institucijų sukauptas žinias ir turint omenyje jų pareigas ir kompetenciją atliekų srityje, su vietos ir regionų valdžios institucijomis turi būti bent jau konsultuojamasi prieš įgyvendinant siūlomas priemones ir joms turi būti suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę dėl poveikio įvertinimo, kurį Komisija turėtų atlikti prieš pateikdama pasiūlymą.

8 rekomendacija

9 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad su atliekų naudojimu ar šalinimu susijusios išlaidos būtų tinkamai paskirstytos turėtojui, ankstesniems turėtojams ir gamintojui.	Pagal principą „ teršėjas moka “ , valstybės narės užtikrina, kad su atliekų naudojimu ar šalinimu susijusios išlaidos būtų tinkamai paskirstytos turėtojui, ankstesniems turėtojams ir gamintojui.

Paaiškinimas

Šeštoji Bendrijos aplinkos veiksmų programa (priimta Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 22 d.) yra pirmiausia grindžiama principu „teršėjas moka“. Šis principas, kaip pagrindinis aplinkos politikos principas, turėtų būti grąžintas į Direktyvos tekstą.

9 rekomendacija

11 straipsnio 1 dalies c punktas (naujas)

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar reikia tam tikras atliekas laikyti nustojusiomis būti atliekomis ir ar baigta jų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar naudojimo operacija, ir perklasifikuoti tas atliekas į antrines medžiagas arba produktus, Komisija įvertina, ar tenkinamos tokios sąlygos:

(a)	perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai;

(b)	yra tokios antrinės medžiagos ar produkto rinka.

a)	perklasifikavimas nepadarys bendro neigiamo poveikio aplinkai;

b)	yra tokios antrinės medžiagos ar produkto rinka.

c)	antrinė medžiaga ar produktas yra apdorotas ir gali būti pradėtas naujas tokios medžiagos ar produkto, kaip turinčio panašias į pirminės medžiagos ar produkto savybes, ciklas.

Paaiškinimas

Rekomenduojama kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada atliekos nustoja būti laikomos atliekomis, taikyti tik jei atliekos buvo apdorotos. Tai reiškia,kad atliekos nepatenka į atliekoms taikomų teisės aktų reglamentavimo sritį tik po to, kai jos faktiškai gali būti naujo gamybos ciklo dalimi ir turi savybes lygiavertes pirminei medžiagai ar produktui.

10 rekomendacija

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

2. Remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina įgyvendinamąsias priemones dėl tam tikros atliekų medžiagos ar produkto kategorijos, nustatydama, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tos atliekos turi atitikti, kad būtų laikomos tapusiomis antrine medžiaga ar produktu.

2. Remdamasi 1 dalyje minėtu įvertinimu Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka siūlo atskiromis direktyvaomis dėl atliekų, kurios nustoja būti laikom os atliekomis, priimti patvirtina įgyvendinamąsias priemones dėl tam tikros atliekų medžiagos ar produkto kategorijos, nustatydama, kokius aplinkos ir kokybės kriterijus tos atliekos turi atitikti, kad būtų laikomos tapusiomis antrine medžiaga ar produktu. Komisija atliks siūlomų priemonių poveikio vertinimą.

Paaiškinimas

11 straipsnyje pateikiami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada atliekos nustoja būti laikomos atliekomis, ir tokiu būdu nustatoma atliekas reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritis. Aplinkosauginių kriterijų pasirinkimas ir lygmuo, kuriame jie nustatomi, yra ne tik techninis, bet ir politinis klausimas. Jei ir toliau nebus griežtų šios sąvokos vartojimo kriterijų, gali kilti sumaištis ir netgi ginčai tarp priešingų interesų grupių. Todėl dėl įgyvendinimo priemonių būtina surengti politinius debatus. Siūlant direktyvą dėl atliekų, kurios nustoja būti laikomos atliekomis, būtų išvengta per daug dažno Atliekų direktyvos persvarstymo. Kadangi šie pasiūlymai turi aplinkosaugines, ekonomines ir socialines pasekmes, būtina atlikti jų poveikio įvertinimą, įskaitant išsamias konsultacijas su visais suinteresuotais subjektais.

11 rekomendacija

13 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sudaro pavojingų atliekų sąrašą, toliau — sąrašas.

Sąraše atsižvelgiama į atliekų kilmę ir sudėtį, o tam tikrais atvejais — ir į ribines koncentracijos vertes.

Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka sudaro pavojingų atliekų sąrašą, toliau — sąrašas.

Sąraše atsižvelgiama į atliekų kilmę ir sudėtį, o tam tikrais atvejais — ir į ribines koncentracijos vertes.

Paaiškinimas

Šis straipsnis yra nereikalingas, kadangi reikalavimai, susiję su pavojingų atliekų sąrašo sudarymu, įtraukti į 4 straipsnį.

12 rekomendacija

15 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis.

Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus.

2. Komisija, atsižvelgusi į gautus pranešimus, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka peržiūri sąrašą, kad nuspręstų, kokių reikia pakeitimų

1. Kai valstybė narė turi įrodymų, kad tam tikros atliekos, į sąrašą įtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis. Valstybė narė apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją 34 straipsnio 1 dalyje numatytoje ataskaitoje ir pateikia Komisijai visus reikalingus įrodymus.

2. Komisija, atsižvelgusi į gautus pranešimus, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka peržiūri sąrašą, kad nuspręstų, kokių reikia pakeitimų.

3. Valstybės narės galės atliekas apdoroti kaip nepavojingas po to, kai bus patvirtintas pakoreguotas sąrašas.

Paaiškinimas

Norint įgyvendinti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės, būtina sukurti vieningą atliekų (pavojingų ir nepavojingų) klasifikacijos sistemą. Dėl šios klasifikacijos nuolat diskutuojama Techninio pritaikymo komitete. Pavienės valstybės narės negali daryti pakeitimų — jie turėtų įsigalioti juos apsvarsčius valstybių narių ir Komisijos atstovams.

13 rekomendacija

16 straipsnis

Nuomonės projektas

Pakeitimas

16 straipsnis

Atskyrimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pavojingas atliekas maišant su kitomis pavojingomis atliekomis, turinčiomis skirtingų savybių, arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, būtų laikomasi tokių sąlygų:

a)	maišymo operaciją turi atlikti įstaiga ar įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta 19 straipsnyje;

b)	turi būti laikomasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)	poveikis, kurį aplinkai daro atliekų tvarkymas, turi nebūti labiau žalingas;

d)	tokia operacija turi atitikti geriausias turimas technologijas.

2. Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kuriuos valstybės narės turi nustatyti, kai pavojingos atliekos buvo sumaišytos su kitomis skirtingų savybių pavojingomis atliekomis ar kitokiomis atliekomis arba medžiagomis nesilaikant 1 dalies sąlygų, tos atliekos atskiriamos, jeigu tai būtina, kad būtų laikomasi 7 straipsnio.

16 straipsnis

Atskyrimas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi tokių sąlygų:

a)	draudžiama atliekų gamintojams, surinkėjams ir vežėjams maišyti pavojingas atliekas su kitomis pavojingomis atliekomis, turinčiomis skirtingų savybių, arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis;

kai maišomos pavojingos atliekos:

a)i)	maišymo operaciją turi atlikti įstaiga ar įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta 19 straipsnyje;

b)ii)

turi būti laikomasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)iii)

poveikis, kurį aplinkai daro atliekų tvarkymas, turi nebūti labiau žalingas;

d)iv)

tokia operacija turi atitikti geriausias turimas technologijas;

v)	nepaisant galutinės mišinio sudėties, maišymo operacijos metu gautam mišiniui turi būti taikomos pavojingoms atliekoms taikytinos taisyklės.

Paaiškinimas

Tiesa, kad tik leidimus turinčios įmonės gali maišyti atliekas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad pagal 16 straipsnio 2 punkto nuostatas tik esant neteisėtiems mišiniams atliekos turi būti atskirtos, „Remiantis techninių ir ekonominių galimybių kriterijais, kuriuos valstybės narės turi nustatyti“. Direktyvos tekste turėtų būti aiškiai pasakyta, kad atliekų gamintojams, surinkėjams ir vežėjams atliekas maišyti draudžiama. Be to, siekiant išvengti, kad atliekos būtų maišomos turint vieną tikslą atskiesti teršalus, būtina patikslinti, kad mišiniui turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir pavojingoms atliekoms.

14 rekomendacija

19 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti šalinimo ar naudojimo operacijas, gautų leidimą iš nacionalinių kompetentingų institucijų.

Tokiuose leidimuose nurodoma:

a)	atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis;

b)	su atitinkama vieta susiję techniniai reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai;

c)	saugumo priemonės, kurių būtina imtis;

d)	kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas.

Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai.

1. Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įstaiga ar įmonė, ketinanti atlikti šalinimo ar naudojimo operacijas, gautų leidimą iš nacionalinių kompetentingų institucijų.

Tokiuose leidimuose nurodoma:

a)	atliekų, kurios gali būti apdorojamos, rūšis ir kiekis;

b)	su atitinkama vieta susiję techniniai reikalavimai kiekvienai leidžiamų operacijų rūšiai;

c)	saugumo priemonės, kurių būtina imtis;

d)	kiekvienos rūšies operacijoms naudotinas metodas.

Leidimuose gali būti nurodytos papildomos sąlygos ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, apdorojimo kokybės reikalavimai.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į atitinkamas pasekmes aplinkai, direktyvos 19 straipsnyje turėtų būti nurodyta, kad galima numatyti reikalavimą dėl apdorojimo kokybės.

15 rekomendacija

21 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

Komisija gali 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtinti minimaliuosius leidimų standartus, skirtus užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai nežalingu būdu.

Komisija, vadovaudamasi politine procedūra, kurioje dalyvauja atitinkami dalyviai, ir atlikusi siūlomų priemonių poveikio įvertinimą, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali patvirtinti būtiniausius leidimams išduoti keliamus reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai saugiu būdu.

Valstybės narės, įvertinusios savo nacionalinius poreikius, proporcingumą ir atitikimą Europos bendrijos steigimo sutarčiai, gali nustatyti aukštesnius reikalavimus leidimams išduoti.

Paaiškinimas

Kaip ir 5, 6 ir 9 pakeitimai, šis pakeitimas ragina politines, ne tik technines, diskusijas. Minimalių leidimų standartų nustatymas siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų apdorojamos aplinkai nežalingu būdu, turėtų vykti laikantis sprendimų priėmimo procedūros, kurioje dalyvauja atitinkami dalyviai. Atsižvelgiant į jų pareigas ir kompetenciją atliekų tvarkymo srityje, prieš siūlydami įgyvendinimo priemones jie turi pasikonsultuoti bent jau su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir joms suteikti galimybę apmąstyti poveikio įvertinimą, kurį Komisija turėtų atlikti prieš pateikdama pasiūlymą.

16 rekomendacija

26 straipsnio1 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos parengtų, kaip numatyta 1 straipsnyje, vieną ar daugiau atliekų tvarkymo planų, kurie peržiūrimi ir taisomi ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

Šie planai, pavieniui ar kartu, turi būti taikomi visai atitinkamos valstybės narės teritorijai.

Paaiškinimas

Atliekų tvarkymo planai turės būti taisomi, šios procedūros dažnumą derinant su procedūros, taikomos 29 straipsnyje apibūdintoms atliekų prevencijos programoms, dažnumu. Atliekų prevencijos programų persvarstymas pateikiamas 31 straipsnio nuostatose ir siejamas su atskaitomybės reikalavimais, numatytais 34 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ataskaitos turi būti pateikiamos kas treji metai. Derinti atliekų tvarkymo planų ir atliekų prevencijos programų pataisymus, taip pat pateikti sektorių ataskaitas atitinkamoms institucijoms reikės reguliariai ir vykdant šias užduoti joms bus lengviau laikytis minėtos direktyvos reikalavimų dėl atskaitomybės.

Kalbant apie šiuos kriterijus, svarbu pažymėti, kad kompetentingoms institucijoms turėtų būti skirti atitinkami ištekliai.

17 rekomendacija

29 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip [per trejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo] parengia atliekų prevencijos programas.

Tokios programos įtraukiamos į 26 straipsnyje numatytus atliekų tvarkymo planus arba vykdomos kaip atskiros programos. Jos parengiamos pagal tokį geografinį suskirstymą, kuris yra tinkamiausias veiksmingiausiai jas vykdyti.

1. Valstybės narės pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip [per trejus metus nuo šios direktyvos įsi galiojimo] parengia atliekų prevencijos programas. Programos persvarstomos ne rečiau kaip kas ketveri metai.

Šios programos ir jose numatytos priemonės turėtų būti skirtos bent jau stabilizuoti iki 2010 m. atliekų gamybą ir toliau gerokai sumažinti jų gamybą iki 2020 m.

Paaiškinimas

Kaip nurodoma 14 pakeitimo paaiškinime, atliekų prevencijos programų koregavimo dažnumas turėtų būti derinamas su atliekų tvarkymo planų koregavimo dažnumu. Atliekų prevencijos programų persvarstymas pateikiamas 31 straipsnio nuostatose ir siejamas su atskaitomybės reikalavimais, numatytais 34 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad ataskaitos turi būti pateikiamos kas treji metai. Derinti atskaitomybės reikalavimus siūloma dėl tų pačių priežasčių, kurios pateikiamos 14 pakeitimo paaiškinime.

Atliekų prevencijos programos skirtos vienam iš svarbiausių atliekų tvarkymo politikos uždavinių — sumažinti atliekų susidarymą, ir pataisytoji pagrindų direktyva turėtų pateikti gaires, kuriomis vadovaujantis šį procesą būtų galima vertinti. Aiškių šio proceso sumažinimo uždavinių nustatymas yra susijęs su tikslais ir prioritetinėmis sritimis, kuriuos numato šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa atliekų atžvilgiu.

29 straipsnyje numatyta, kad atliekų prevencijos programos yra sudaromos atsižvelgiant į jų taikymui tinkamiausią geografinį lygmenį, todėl labai svarbu, kad atitinkami ištekliai būtų skiriami atsižvelgiant į tą lygmenį.

18 rekomendacija

30 straipsnio 2 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
2. Valstybės narės nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius uždavinius ir rodiklius kiekvienai patvirtintai priemonei ar jų rinkiniui, kad būtų galima stebėti ir vertinti atskiromis priemonėmis pasiekiamą pažangą.	2. Valstybės narės nustato tam tikrus kokybinius ir kiekybinius uždavinius. Komisija, l aikydamasi 36 straipsnio 2 dalyje minimos tvarkos, patvirtins kiekybinius ir kokybinius uždavinius ir rodiklius, kiekvienai patvirtintai priemonei ar jų rinkiniui, kad būtų galima kurie bus skirti valstybėms narėms stebėti ir vertinti atskiromis priemonėmis pasiekiamą pažangą.

Paaiškinimas

Kokybinius ir kiekybinius uždavinius nustatant nacionaliniu lygmeniu gali paaiškėti valstybių narių padėties skirtumai. Pažangos stebėsena ir vertinimas laikantis sutartos metodologijos suteiks galimybę toliau vykdyti prevencijos politiką Bendrijos lygmeniu.

19 rekomendacija

34 straipsnio 1 dalis

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

1. Kas trejus metus valstybės narės informuoja Komisiją apie šios direktyvos įgyvendinimą, nusiųsdamos sektorinę ataskaitą.

Ataskaita rengiama pagal klausimyną ar gaires, kurias parengė Komisija Direktyvos 91/692/EEB 6 straipsnyje numatyta tvarka. Komisijai ataskaita pateikiama per devynis mėnesius nuo trejų metų laikotarpio, už kurį ataskaita teikiama, pabaigos.

Šiose ataskaitose valstybės narės pateikia informaciją apie atliekų prevencijos programų įgyvendinimo pažangą.

Taip pat privaloma rinkti duomenis apie viešojo maitinimo atliekas, siekiant nustatyti taisykles dėl saugaus jų naudojimo, perdirbimo ir šalinimo.

1. Kas trejus ketverius metus valstybės narės informuoja Komisiją apie šios direktyvos įgyvendinimą, nusiųsdamos sektorinę ataskaitą.

Šiose ataskaitose valstybės narės pateikia informaciją apie atliekų prevencijos programų įgyvendinimo pažangą.

Taip pat privaloma rinkti duomenis apie viešojo maitinimo atliekas, siekiant nustatyti taisykles dėl saugaus jų naudojimo, perdirbimo ir šalinimo.

Paaiškinimas

Dėl tų pačių priežasčių, kuriomis aiškinami 14 ir 15 pakeitimai, dažnumas, kurio turi būti laikomasi pateikiant sektorių ataskaitas, turi būti derinamas su reikalavimais, taikomais ir atliekų prevencijos programoms, ir atliekų tvarkymo planams.

20 rekomendacija

35 straipsnis

Komisijos pasiūlytas tekstas	RK pakeitimas
Komisija 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina pakeitimus, reikalingus, kad priedai būtų suderinti su mokslo ir technikos pažanga.	Komisija pagal politinę procedūrą, į kurią įtraukiami visi atitinkami veikėjai, ir atlikusi siūlomų priemonių poveikio įvertinimą, 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patvirtina pakeitimus, reikalingus, kad priedai būtų suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

Paaiškinimas

Šios Direktyvos priedai vaidina svarbų vaidmenį būsimųjų atliekas reglamentuojančių teisės aktų taikymo sričiai.. Kaip nurodyta 5 ir 6 pakeitimuose, siūloma I ir II priedus, kuriose pateikiama atliekų apdorojimo operacijų klasifikacija, perkelti į atskiro Reglamento priedus. Tačiau apskritai yra svarbu pripažinti, kad šios Direktyvos priedų pritaikymas prie mokslo ir technikos pažangos reikalauja ne tik techninio pobūdžio bet ir politinio pobūdžio diskusijų. Į šią politinio sprendimo procedūrą turėtų būti įtraukti atitinkami veikėjai, atsižvelgiant į jų kompetenciją, o prieš siūlant įgyvendinimo priemones, būtina konsultuotis mažų mažiausiai su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Kaip minėta 5 pakeitime, atitinkamiems veikėjams turėtų būti leista pareikšti savo nuomonę apie poveikio įvertinimą, kurį Komisija turėtų atlikti prieš siūlydama tokius teisės akto pakeitimus.

21 rekomendacija

I priedas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

D 1 Išvertimas ant žemės ar po žeme (sąvartynuose ir t.t.)

D 2 Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.)

D 3 Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t. t.)

D 4 Surinkimas į tvenkinius ant žemės paviršiaus (skystų atliekų ar dumblo supylimas į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D 5 Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (dėjimas į atskiras sekcijas, kurios uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos ir t. t.)

D 6 Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras ir vandenynus

D 7 Išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną

D 8 Biologinis apdorojimas, nenurodytas kitur šiame priede, dėl kurio susidaro galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo būdu nuo D 1 iki D 12 imtinai

D 9 Fizinis ir cheminis apdorojimas, nenurodytas kitur šiame priede, dėl kurio susidaro galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo būdu nuo D 1 iki D 12 imtinai (pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D 10 Deginimas sausumoje

D 11 Deginimas jūroje

D 12 Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D 13 Maišymas prieš panaudojant kurį nors būdą D 1 — D 12

D 14 Perpakavimas prieš panaudojant kurį nors būdą D 1 — D 13

D 15 Sandėliavimas prieš kurio nors būdo D 1 — D 14 panaudojimą (išskyrus laikinąjį sandėliavimą atliekų gamybos vietoje iki surinkimo)

D 1

Išvertimas ant žemės ar po žeme (sąvartynuose ir t.t.)

D 2

Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.)

D 3

Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t. t.)

D 4

Surinkimas į tvenkinius ant žemės paviršiaus (skystų atliekų ar dumblo supylimas į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D 5

Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (dėjimas į atskiras sekcijas, kurios uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos ir t. t.)

D 6

Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras ir vandenynus

D 7

Išmetimas į jūras ar vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną

D 8 Biologinis apdorojimas, nenurodytas kitur šiame priede, dėl kurio susidaro galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo būdu nuo D 1 iki D 12 imtinai

D 10

Deginimas sausumoje

D 11 Deginimas jūroje

D 12

Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D 13 Maišymas prieš panaudojant kurį nors būdą D 1 — D 12

D 14 Perpakavimas prieš panaudojant kurį nors būdą D 1 — D 13

D 15

Sandėliavimas prieš kurio nors bū do D 1 — D 14 panaudojimą (išskyrus laikinąjį sandėliavimą atliekų gamybos vietoje iki surinkimo)

Paaiškinimas

Atliekų direktyvos I priedas turėtų tapti Reglamento Nr xxxxx I priedu ir todėl remiantis 5 pakeitimo pagrindimu, turėtų šiame pakeitime būti išbrauktas.

22 rekomendacija

II priedas

Komisijos pasiūlytas tekstas

RK pakeitimas

R1 Iš esmės naudojama kaip kuras ar kita priemonė energijai generuoti.

Tai apima deginimo įrenginius, skirtus komunalinėms kietosioms atliekoms perdirbti, tik tada, kai jų energetinis naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu:

0,60, jei tai yra veikiantys įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d.,

0,65, jei tai yra įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti po 2008 m. gruodžio 31 d.

ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Energetinis naudingumo koeficientas = (Ep -( Ef + Ei))/(0.97 x (Ew + Ef))

kai:

Ep — tai per metus pagaminama šilumos ar elektros energija. Ji apskaičiuojama, elektros energijos vertę padauginant iš 2,6, o šilumos energijos, gaminamos komerciniu tikslu, vertę padauginant iš 1,1 (GJ/metai).

Ef — tai per metus į sistemą perduodamas energijos kiekis, gautas deginant kurą, naudojamą garams gaminti (GJ/metai).

Ew — tai apdorojamose atliekose esantis metinis energijos kiekis, apskaičiuojamas pagal mažesnį grynąjį atliekų šilumingumą (GJ/metai).

Ei — tai metinis importuojamos energijos kiekis, išskyrus Ew ir Ef (GJ/metai).

0,97 — tai koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į energijos nuostolius dėl pelenų nuosėdų ir spinduliavimo.

R 2 Tirpiklių atnaujinimas ar regeneravimas

R 3 Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ar atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus)

R 4 Metalų ir metalų junginių perdirbimas ar atnaujinimas

R 5 Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ar atnaujinimas

R 6 Rūgščių ar bazių regeneravimas

R 7 Taršai mažinti skirtų sudėtinių dalių naudojimas

R 8 Katalizatorių sudėtinių dalių naudojimas

R 9 Pakartotinis naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R 10 Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R 11 Atliekų, gautų R 1 — R 10 operacijomis, panaudojimas

R 12 Pasikeitimas atliekomis, ketinant su jomis atlikti kurią nors operaciją iš R 1 — R 11

R 13 Atliekų sandėliavimas prieš kurią nors operaciją iš R 1 — R 12 (išskyrus laikinąjį sandėliavimą atliekų gamybos vietoje iki surinkimo)

R1 Iš esmės naudojama kaip kuras ar kita priemonė energijai generuoti.

Tai apima deginimo įrenginius, skirtus komunalinėms kietosioms atliekoms perdirbti, tik tada, kai jų energetinis naudingumo koeficientas yra lygus arba didesnis negu:

0,60, jei tai yra veikiantys įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis atitinkamais Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti iki 2009 m. sausio 1 d.,

0,65, jei tai yra įrenginiai, kuriuos, vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, leidžiama eksploatuoti po 2008 m. gruodžio 31 d.

ir kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Energetinis naudingumo koeficientas = (Ep -( Ef + Ei))/(0.97 x (Ew + Ef))

kai:

Ef — tai per metus į sistemą perduodamas energijos kiekis, gautas deginant kurą, naudojamą garams gaminti (GJ/metai).

Ew — tai apdorojamose atliekose esantis metinis energijos kiekis, apskaičiuojamas pagal mažesnį grynąjį atliekų šilumingumą (GJ/metai).

Ei — tai metinis importuojamos energijos kiekis, išskyrus Ew ir Ef (GJ/metai).

0,97 — tai koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į energijos nuostolius dėl pelenų nuosėdų ir spinduliavimo.

R 2 Tirpiklių atnaujinimas ar regeneravimas

R 3

Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas ar atnaujinimas (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus)

R 4 Metalų ir metalų junginių perdirbimas ar atnaujinimas

R 5 Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ar atnaujinimas

R 6 Rūgščių ar bazių regeneravimas

R 7 Taršai mažinti skirtų sudėtinių dalių naudojimas

R 8

Katalizatorių sudėtinių dalių naudojimas

R 9 Pakartotinis naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R 10

Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R 11 Atliekų, gautų R 1 — R 10 operacijomis, panaudojimas

R 12

Pasikeitimas atliekomis, ketinant su jomis atlikti kurią nors operaciją iš R 1 — R 11

R 13

Atliekų sandėliavimas prieš kurią nors operaciją iš R 1 — R 12 (išskyrus laikinąjį sandėliavimą atliekų gamybos vietoje iki surinkimo)

Paaiškinimas

Atliekų direktyvos II priedas, kaip nurodyta 5 pakeitimo pagrindime, turi būti perkeltas į atskiro Reglamento priedą ir todėl remiantis ankstesniais pakeitimais, turi būti išbrauktas

2006 m. birželio 14 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELEBARRE

(1) Preliminarus vertimas.

(2) OL C 73, 2004 03 23, p. 63.

Top

Choose the experimental features you want to try