30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/15

1.1

Taryba paprašė EESRK priimti nuomonę dėl pasiūlymo priimti Tarybos reglamentą dėl svetimų (1) ir vietovėje nerandamų (2) rūšių naudojimo akvakultūrai.

1.2

Komisijos pasiūlymu siekiama apsaugoti vandens aplinką ir jos biologinę įvairovę nuo rizikos, susijusios su svetimų rūšių naudojimu akvakultūrai. Komisija mano, kad galiojančios nuostatos taip pat ir buveinių direktyva (3) nėra visiškai tinkamos.

1.3

Komisija siūlo priimti reglamentą, besiremiantį galiojančia praktika ir praktikos kodeksais, kuris neapribotų būsimų strategijų.

1.4

Pasiūlyme priimti reglamentą nesvarstomos problemos, susijusios su, pvz., meškeriojimu, dekoratyvinėmis žuvimis ar kitais egzotiškais gyvūnais, bet juo siekiama numatyti ir valdyti problemas, kurias gali ateityje sukelti svetimų rūšių buvimas už jų natūralių buveinių ribų bei joms užkirsti kelią.

1.5

Komitetas mano, kad Europos Sąjungoje vyrauja pernelyg griežto reglamentavimo tendencija. Šis reglamentas turėtų gerinti padėtį.

1.6

EESRK rekomenduoja parengti paplitusių rūšių (t.y. „natūralizuotų“ svetimų rūšių) sąrašą, siekiant sumažinti su jais susijusius administracinius formalumus ir biurokratiją.

1.7

Komitetas siūlo tinkamai apibrėžti „vietovėje nerandamų rūšių“ terminą. Siūlomo reglamento kontekste turi būti apibrėžti ir „zonų“ bei „ekoregionų“ terminai.

1.8

EESRK taip pat mano, kad ES yra bendroji rinka ir kad reikia atskirti svetimas ir vietovėje nerandamas rūšis Europos Sąjungoje ir už ES ribų.

1.9

EESRK pažymi, kad įvedus šį reglamentą, mažieji gamintojai gali susidurti su sunkumais. Ypač jis atkreipia dėmesį į ilgas paraiškų formas, kurių pavyzdį galima rasti siūlomo reglamento I priede.

2.1

Iš esmės EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą reglamentuoti ES lygmeniu svetimų rūšių importą į Bendrijos teritoriją naudojimui akvakultūrai, kuris apsaugos vietinės vandens faunos ir floros įvairovę (4) ir tuo pačiu skatins akvakultūros plėtrą.

2.2

Komitetas pripažįsta, kad yra labai svarbu ir reikalinga reglamentuoti svetimų rūšių naudojimą akvakultūrai, siekiant apsaugoti vandens aplinką ir jos biologinę įvairovę.

2.3

Tuo atveju, jeigu šis pasiūlymas bus priimtas, Komitetas ragina Komisiją pradėti atitinkamą informavimo kampaniją reglamento tema, kad žiniasklaidos priemonės nepasinaudotų juo siekdamos išgąsdinti vartotojus ir parduoti daugiau laikraščių.

2.4

EESRK mano, kad yra itin svarbu, kad šis reglamentas skatintų akvakultūros plėtrą Europoje (5), kadangi tai yra augantis sektorius, kuris suteiks naujų galimybių ateityje, jeigu jam nebus sukliudyta šiuo dabar parengtu pasiūlymu.

2.5

EESRK pažymi sparčią šio sektoriaus pažangą ir plėtrą už ES ribų, tuo pat metu pastebėdamas, kad sektorius yra užpildytas ir reikia vystyti naujas rūšis. EESRK taip pat pabrėžia, kad akvakultūros sektorius turi potencialą tapti sėkminga BŽP (Bendrosios žuvininkystės politikos) žvejybos sektoriaus sritimi.

2.6

EESRK mano, kad ES vidaus prekyba turi būti supaprastinta, joje turi būti mažiau biurokratijos bei formalumų ir ji neturi būti pernelyg griežtai reglamentuojama.

2.7

Komitetas pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad reglamentas nebūtų toks sudėtingas, kad ateityje nekliudytų sektoriaus plėtrai ir išreiškia susirūpinimą dėl ekologinio, ekonomikos ir socialinio aspektų vienybės. Be to, Komitetas mano, kad rūšių perkėlimas ES viduje yra pakankamai kontroliuojamas.

2.8

Mūsų regionų vandens aplinkos tikruosius sunkumus lemia egzotiškų arba svetimų rūšių introdukcija į akvakultūrą. Siekiant kiek galima labiau supaprastinti ir sutrumpinti šį pasiūlymą priimti reglamentą, Komitetas siūlytų susitelkti ties šia problema ir svarstyti vietovėje nerandamas rūšis atskirai. Nepanašu, kad vietovėje nerandamų rūšių naudojimas būtų labai svarbus akvakultūrai. Kita problema yra tai, kad Komisija neapibrėžė regionų, kuriuose nėra tam tikros rūšies.

2.9

Dar būtų galima supaprastinti dokumentą atskiriant ES vidaus rūšis ir svetimas arba vietovėje nerandamas rūšis už ES ribų. Kadangi ES siekia vis labiau integruotos bendrosios rinkos, EESRK rekomenduoja į tai atsižvelgti.

2.10

Komitetas pastebi, kad dėl sektoriaus nepastovumo gamintojams, siekiant gauti leidimą importui ir judėjimui, ne visada pavyksta planuoti tokiai tolimai perspektyvai, kurios reikalauja Komisija.

2.11

Pavyzdžiui, jeigu gamintojas veisia tam tikrą rūšį iš Izraelio ir organizmai pražūsta, gamintojas turi skubiai imtis priemonių ir, pavyzdžiui, importuoti organizmus iš JAV, kad neprarastų laiko. Siūlomas reglamentas neleistų gamintojui imtis veiksmų iki naujo leidimo gavimo. Nors mokslininkai sutaria, kad svetimų ar vietovėje nerandamų rūšių auginimo akvakultūroje keliama „rizika“ yra maža, šis reglamentas neturėtų būti taikomas perkėlimui ir judėjimui, ypač prekybinio pobūdžio judėjimui.

2.12

EESRK pažymi, kad sektoriaus specialistai yra nusivylę požiūriu, kurio dažnai laikosi Komisija. Todėl taip pat svarbu stengtis užtikrinti, kad reglamentas būtų paprastesnis ir praktiškesnis, o suinteresuotų šalių išlaidos būtų minimalios.

2.13

Komitetas pažymi, kad dekoratyvinės ir lašišinės žuvys siūlomame reglamente neaptariamos, bet pabrėžia, kad jos gali kelti didelių bendrų problemų.

2.14

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad šio reglamento taikymo sritis, ribos ir tikslai būtų aiškūs. Kadangi nėra visapusiškų ir išsamių šį sektorių reglamentuojančių taisyklių, EESRK siūlo, kad Komisija pateiktų visaapimantį reglamentą arba bent parengtų veiksmų planą, kuris nurodytų sektoriaus ateities vystymosi kryptį.

2.15

EESRK žino, kad šis pasiūlymas priimti reglamentą buvo rengiamas iki ES supaprastinimo iniciatyvos 2005 m., tačiau mano, kad šiame pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į šią iniciatyvą ir reglamentas turėtų būti supaprastintas.

3.1

Siūlomas reglamentas peržengia būtinas ir pagrįstas ribas. Juo neatsižvelgiama į kai kurių Europos akvakultūroje šimtmečius naudojamų rūšių (pvz., karpių, vaivorykštinis upėtakių, šalvių ir kt.) status quo. Iki šiol šių rūšių auginimas nepadarė jokios žalos ekosistemoms. Šių rūšių visais vystymosi etapais judėjimo rizikos įvertinimas ir ilga leidimo išdavimo tvarka yra nutolę nuo tikrovės ir nepraktiški. Bendrijos teritorijoje skirtingų valstybių akvakultūros įmonėms įprasta bendradarbiauti laikantis veterinarinių reikalavimų ir per trumpą laikotarpį perkelti karpius, upėtakius ir kitas paplitusias žuvų rūšis.

3.2

Komitetas ragina, kad paplitusioms žuvų rūšims (6) nebūtų taikomos reglamento projekto nuostatos, valstybėms narėms sudarant pozityvų arba išimčių sąrašą. Reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas vietovėje nerandamoms rūšims. Nesuprantama, kaip galima sieti kontroliuojama akvakultūrą su vietinių, bet vietovėje nerandamų žuvų ar kitų rūšių veisimu ar perkėlimu.

3.3

Vietovėje nerandamų rūšių klausimą jau reglamentuoja atitinkami valstybių narių teisės aktai. Siūlomame reglamente pagrindinis dėmesys turi būti skirtas ES vandens biologinei įvairovei apsaugoti nuo rizikos, susijusios su svetimų rūšių importavimu. Iš tiesų, būtų labai sudėtinga įgyvendinti siūlomą reglamentą dėl vietovėje nerandamų rūšių, kadangi nėra visuotinai priimtos vietos regionų apibrėžties. Išbraukus nuostatas dėl vietovėje nerandamų rūšių siūlomas Tarybos reglamentas taptų labiau suprantamas ir jį būtų paprasčiau ir pigiau įgyvendinti.

3.4

Komitetas pabrėžia, kad laikotarpis iki vienerių metų sprendimui priimti dėl paraiškos dėl judėjimo (10 straipsnis) labai uždelstų gamybos sprendimus ir lemtų didelius ekonomikos sutrikimus, todėl rekomenduoja šį laikotarpį sutrumpinti.

3.5

EESRK taip pat pabrėžia, kad 10 straipsnyje reikia išnagrinėti visus galimus atvejus, ką daryti, jeigu į paraišką išduoti leidimą nebus atsakyta. Pavyzdžiui, Ispanijos teisėje tyla reiškia sutikimą, jeigu per siūlomą vienerių metų laikotarpį negaunama atsakymo. EESRK mano, kad jeigu tai yra teisiškai įmanoma, Ispanijos pavyzdys turėtų būti taikomas šiam siūlomo reglamento straipsniui.

3.6

Paraiškos kartotiniam judėjimui per penkerių metų laikotarpį (6 straipsnis) nėra naudingos, kadangi dažnai reikia priimti trumpalaikius neplanuotus sprendimus dėl žuvies pirkimo, pardavimo ir keitimo įvairiais jos vystymosi etapais. Siūlomas reglamentas tiesiogiai prieštarautų nuostatoms dėl nustatytų tikslų skatinti akvakultūrą ir veisiamų rūšių įvairovę.

3.7

Sprendimai dėl paraiškų dėl importavimo ir vandens organizmų judėjimo yra svarbūs; jie turėtų būti pagrįsti moksliniais argumentais ir kuo greičiau skelbiami.

3.8

Kompetentingoms institucijoms, numatomam konsultaciniam komitetui ir akvakultūros įmonėms dėl plataus pobūdžio taisyklių reikėtų daug daugiau darbuotojų ir susidarytų didesnės išlaidos, kurios turint dabartinį darbuotojų skaičių yra per didelės. Tai prieštarautų bendram siekiui biurokratiją mažinti valstybėse narėse ir ES lygmeniu.

3.9

EESRK mano, kad pernelyg didelį taisyklių skaičių reikia sumažinti tiek, kiek būtina. Ypač reikėtų sumažinti siūlomo reglamento I priedo kriterijų skaičių.

3.10

Svetimų žuvies rūšių importas ir judėjimas gali lemti didelę riziką. Šiai rizikai įvertinti reikia gilių mokslinių žinių. Pareiškėjai iš savo darbo praktikos (kaip tai siūloma I priede) negali turėti būtinų mokslinių duomenų, jiems reikėtų ekspertų pagalbos.

3.11

Komitetas mano, kad norint padėti gamintojams, reikia parengti reikalingas žinias turinčių ES mokslininkų sąrašą. Tuo pat metu gamintojams turi būti teikiama informacija apie paraiškų teikimo tvarką arba vykdomas apmokymas šia tema.

3.12

Siūloma vietoj numatomų pavienių įvertinimų įvesti kompetentingos mokslinės institucijos atliekamą atrankinį kiekvieno ekoregiono arba valstybės narės rizikos įvertinimą. Jeigu toks atrankinis įvertinimas parodė mažą riziką, bet kokia būsima paraiška dėl įprasto judėjimo tame ekoregione gali apsiriboti vietos, darbuotojų ir datų nurodymu. Jeigu šis pasiūlymas bus įgyvendintas, jis lems aukštesnę rizikos įvertinimo kokybę ir tuo pat metu leis akvakultūros įmonėms ir valdžios institucijoms sutaupyti biurokratinėms išlaidoms skirtas didžiules sumas. Mokslinės institucijos atliekamo atrankinio įvertinimo išlaidas turėtų atlyginti Europos žuvininkystės fondas (EŽF).

3.13

Komitetas dar sykį pabrėžia, kad, siekiant valstybių narių suderinimo, Tarybos reglamente turi būti apibrėžti ekoregionai.

3.14

EESRK mano, kad būtų naudingas bent vienerių metų laikotarpis nuo reglamento paskelbimo iki jo įsigaliojimo, siekiant pritaikyti nacionalinius teisės aktus ir pranešti sektoriui ir suinteresuotiems asmenims apie įvedamus pakeitimus.

3.15

Komitetas atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomonės dėl BŽP (7), akvakultūros (8) ir biologinės įvairovės (9) visiškai palaiko jose išreikštą poziciją šios nuomonės aplinkybių ir taikymo srities atžvilgiu.

3.16

Komitetas atkreipia Komisijos dėmesį į GMO ir poliploidus. Nereikėtų nepakankamai neįvertinti jų potencialiai keliamo pavojaus vandens aplinkai. Būtinas griežtesnis genetiškai modifikuotų organizmų, lašišinių žuvų akvakultūroje bei dekoratyvinių rūšių introdukcijos ir perkėlimo reglamentavimas.

3.17

Komitetas ragina Komisiją atsižvelgti į šią ir pirmiau minėtas nuomones, siekiant sukurti geresnę darbo aplinką akvakultūros sektoriui naudojant svetimas it vietovėje nerandamas rūšis.