52005PC0170

Briuselis, 27.4.2005

KOM(2005) 170 galutinis

2003/0107 (COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI remiantis EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antra pastraipa dėl

Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymo priėmimo

2003/0107 (COD)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI remiantis EB sutarties 251 straipsnio 2 dalies antra pastraipa dėl

Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymo priėmimo

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

Pasiūlymo perdavimo EP ir Tarybai data (dokumentas KOM(2003)319 galutinis – 2003/0107 COD): | 2.6.2003 |

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės priėmimo data: | 11.12.2003 |

Europos Parlamento nuomonės priėmimo data, pirmasis svarstymas: | 31.3.2004 |

Bendrosios pozicijos priėmimo data: | 12.4.2005. |

2. KOMISIJOS PASIŪLYMO TIKSLAS

Šio pasiūlymo tikslas yra nustatyti minimalius reikalavimus, kad būtų patobulintas išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymo būdas. Du pagrindiniai techniniai siūlomos direktyvos tikslai yra:

- iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį daro užterštos nuotekos iš atliekų tvarkymo įrangos (terikonų ir atliekų tvenkinių), kuri dėl savo dydžio ir joje laikomų atliekų savybių gali turėti ilgalaikės įtakos aplinkai, išliksiančios dar ilgai po to, kai ir įranga, ir atitinkama kasykla ar karjeras jau bus uždaryti, ir

- užkirsti kelią avarijų padariniams ar juos sumažinti iki minimumo ir, visų pirma, užtikrinti ilgalaikį atliekų tvenkinių ir užtvarų patvarumą, kadangi dėl pralaužtų užtvarų gali būti padaryta didelė žala aplinkai, taip pat kilti pavojus žmonių gyvybėms.

Pasiūlymo tikslai turi būti pasiekti taikant geriausiais būdais ir metodais paremtas priemones, apimančias išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymo įrangos planavimą, licencijavimą, eksploataciją, uždarymą ir tolesnę priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant tokios įrangos patvarumui ir vandens bei dirvožemio taršos prevencijai.

3. PASTABOS APIE BENDRĄJĄ POZICIJĄ

3.1 Bendrosios pastabos

Komisija visiškai, iš dalies, arba iš esmės priėmė 46 iš 74 Europos Parlamento pirmuoju svarstymu pasiūlytų pataisų. 41 iš šių pakeitimų buvo įtrauktas į bendrąją poziciją pažodžiui arba laikantis jų dvasios.

Komisija priėmė visas pataisas, dėl kurių tekstas tampa teisiškai aiškesnis, geriau apibrėžiama pasiūlymo taikymo medžiagoms sritis, skatinama ilgalaikė saugi atliekų tvarkymo įrangos eksploatacija visų pirma sugriežtinant uždarymo ir tolesnės priežiūros nuostatas ir sprendžiamas taršos iš senų šaltinių klausimas.

Komisija visų pirma atmetė tas pataisas, kurios yra pernelyg reguliuojančios ir detalios ar žymiai išplečia pasiūlymo taikymo sritį.

Taryba atsižvelgė į didelę Parlamento pateiktų pataisų dalį ir padarė keletą tolesnių pakeitimų. Kadangi Komisija būtų pageidavusi suteikti direktyvai platesnę taikymo sritį, išvengiant kelių progų nukrypti leidžiančioms nuostatoms, ypač dėl nepavojingų neinertinių atliekų, jos nuomone bendroji pozicija nekeičia pasiūlymo metodų ir tikslų, taigi Komisija gali ją paremti.

3.2 Išsamios pastabos

3.2.1. Komisijoje priimt os ir visiškai, iš dalies arba iš esmės į bendrąją poziciją įtrauktos Parlamento pataisos

Šios pataisos, kurias Komisija priėmė visiškai, iš dalies arba iš esmės, taip pat yra bendrojoje pozicijoje: 2, 3, 5, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 39, 44, 47, 50, 51, 52, 57, 59, 60, 63, 66, 67, 70, 71, 72, 75, 76, 86, 93 ir 98 pataisa.

3.2.2. Komisijoje ir Taryboje nepriimt os ir į bendrąją poziciją neįtrauktos Parlamento pataisos

4 ir 8 pataisose siūloma išbraukti tekstą, kuriame yra naudingų paaiškinimų. Todėl šį tekstą reikėjo palikti.

Nutarta, kad 9, 90, 21, 38, 53, 61 ir 64 pataisose siūlomi papildymai yra nereikalingi, kadangi dauguma jų aiškiai ar numanomai aptariama kitose dabartinio varianto nuostatose.

20 ir 88 pataisos yra kalbinės, nutarta, kad jos nereikalingos.

Nutarta, kad 22, 34, 40, 41, 48, 55, 56 ir 74 pataisose pasiūlyti papildymai yra pernelyg išsamūs, kad būtų įtraukti į direktyvą.

43, 45 ir 65 pataisos išplečia nuostatas dėl atliekų, kuriomis užpilama kasyklos duobė, tačiau tai nepatenka į pasiūlymo taikymo sritį.

58, 62 ir 73 pataisomis įterpiamos nuorodos į kitus Bendrijos teisės aktus, kurie ir taip taikomi, jei reikia.

69 pataisa keičia formuluotę, paimtą iš JT Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija).

3.2.3. Komisijo s visiškai, iš dalies arba iš esmės priimtos, tačiau į bendrąją poziciją neįtrauktos Parlamento pataisos

Nutarta, kad 19 pataisa yra kalbinė.

26 pataisa akcentuoja atliekų tvarkymo pasirinkimus, kurie turi būti aptarti atliekų tvarkymo plane. Nors Komisija manė, kad pasiūlytas pakeitimas tekstą padarytų aiškesnį, Taryba nusprendė, kad jis yra pernelyg norminantis, kad būtų priimtinas.

42 pataisoje siūloma, kad nuostatos, taikomos atgal į iškastas ertmes pilamoms atliekoms, būtų taip pat taikomos kitoms gamybos atliekoms. Komisija priėmė šį papildymą, truputį pakeitusi formuluotę, kad būtų išvengta bet kokio teisinio neapibrėžtumo dėl medžiagų, kuriomis užpildomos kasyklų ertmės. Tačiau Tarybos nuomone šis klausimas nėra priskirtinas atliekų sričiai, todėl nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį.

46 pataisoje nurodoma, kad saugomos teritorijos yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti nustatant atliekų tvarkymo įrangos vietą. Tačiau į Bendrijos gamtos apsaugos zonų reikalavimus ir taip, kai reikia, turi būti atsižvelgta.

54 pataisoje nurodoma, kad priemonėmis, kurių reikia imtis dėl uždaros atliekų tvarkymo įrangos, siekiama Bendrijos aplinkos standartų laikymosi. Tačiau tokie standartai ir taip taikomi, taigi nutarta, kad šis papildymas nereikalingas.

3.2.4. Komisijos nepriimtos, bet visiškai, iš dalies arba iš esmės į bendrąją poziciją įtrauktos Parlamento pataisos

Taryba mano, kad 36 ir 68 pataisos turi būti įtrauktos į bendrąją poziciją. Komisija mano, kad nebūtina priimti šių pataisų, kadangi jos nuomone jų turinys jau buvo įtrauktas į Komisijos pasiūlymą.

3.2.5. Tarybos padaryti papildomi pasiūlymo pakeitimai

Konstatuojamosios dalys

Keliais pakeitimais siekiama suderinti tekstą su įvairiais straipsniuose padarytais pakeitimais. Be to, atkreipiamas dėmesys į šiuos pakeitimus:

4 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad atliekos, susidariusios priešgamybinės plėtros etapu, taip pat turi būti įtrauktos į atliekų apibrėžimą.

6 konstatuojamoji dalis papildoma išgaunamosios pramonės atliekų apibrėžimu.

8 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad susidariusioms atliekoms, nesusijusioms su išgaunamosios pramonės procesais, taip pat išgaunamosios pramonės atliekoms, išvežtoms ne į išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymo įrangą, kai reikia, taikomi kiti atliekų teisės aktai.

Buvo įtraukta nauja, 11 konstatuojamoji dalis, siekiant paaiškinti, kad atliekoms, susidariusioms išgaunant medžiagas, kurios naudojamos dėl savo radioaktyvumo savybių, direktyva netaikoma, jeigu joms jau taikomi teisės aktai pagal Euratomo sutartį. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad 10 ir 11 konstatuojamosiomis dalimis kartu norima pasakyti, kad tokioms atliekoms ši direktyva netaikoma tokia apimtimi, kokia pagal Euratomo sutartį yra priimta kitų teisės aktų, kuriais siekiama tų pačių aplinkos apsaugos tikslų ir tinkamai reguliuojami su šia direktyva susiję klausimai.

Nauja, 16 konstatuojamoji dalis buvo įtraukta siekiant paaiškinti, kad atliekų tvarkymo įranga A kategorijai turi būti priskiriama remiantis ne vien tik darbuotojų sveikatai ir saugumui gresiančiais pavojais, nes šį klausimą apima kiti susiję Bendrijos teisės aktai.

Nauja, 23 konstatuojamoji dalis buvo įtraukta siekiant pabrėžti būtinybę nustatyti tinkamą tolesnės priežiūros laikotarpį A kategorijos įrangai stebėti ir kontroliuoti.

Nauja, 37 konstatuojamoji dalis buvo įtraukta siekiant paskatinti valstybes nares nurodyti direktyvos ir jų nacionalinių įgyvendinimo priemonių sąryšį.

Straipsniai

1 straipsnis papildomas vandenų, faunos, floros, dirvožemio, oro ir kraštovaizdžio apsaugos akcentais.

2 straipsnyje vandens įleidimas ir išsiurbto požeminio vandens suleidimas iš naujo leidžiamas tokia pat tvarka, kaip ir Direktyvoje 2000/60/EB. Ribotos nuostatos, taikomos inertinėms atliekoms (kurioms dabar pagal 98 pataisą taip pat priskiriamas neužterštas dirvožemis ir paieškos operacijų atliekos), buvo išplėstos, įtraukiant visas 5 straipsnio nuostatas. Šios ribotos nuostatos taip pat imtos taikyti durpių išgavimo atliekoms. Tačiau buvo nurodyta, kad tokių atliekų A kategorijos įrangai turi būti taikomos visos direktyvos nuostatos. Kompetentingoms institucijoms buvo suteikta galimybė sumažinti nepavojingoms paieškos atliekoms, taip pat neužterštam dirvožemiui bei durpių išgavimo atliekoms taikomus reikalavimus. Be to, buvo sukurta nauja nepavojingų neinertinių atliekų kategorija, o valstybės narės gali jai netaikyti finansinių garantijų (14 straipsnis) ir pranešimo apie įvykius, turinčius įtakos stabilumui (11 straipsnio 3 dalis ir 12 straipsnio 5 ir 6 dalis), nuostatų, išskyrus atvejus, kai tokios atliekos yra A kategorijos įrangoje, kaip pirmiau minėta.

3 straipsnis papildytas sąvokų „neužterštas dirvožemis“, „atvira jūra“, „paieška“ ir „esminis pasikeitimas“ apibrėžimais. Iš dalies remiantis 21 pataisa, buvo įvestas diferencijuojantis „atliekų tvarkymo įrangos“ apibrėžimo metodas, atsižvelgiant į su kiekvienu atliekų tipu susijusius pavojus – buvo nurodyta, kad šis apibrėžimas taip pat apima kasyklų ertmes, į kurias vėl supilamos atliekos ne dėl atstatymo ar statybų priežasčių. Buvo nurodyta, kad operatorius taip pat atsakingas už laikiną atliekų saugojimą.

4 straipsnyje bendrieji reikalavimai buvo išplėsti, kad apimtų visą atliekų tvarkymą, įskaitant laikiną saugojimą, taip pat buvo įtrauktas visas Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnis.

Į 5 straipsnį iš 7 straipsnio buvo perkelti atliekų tvarkymo įrangos klasifikavimo reikalavimai, kad būtų įtraukti į atliekų tvarkymo planą. Buvo įterpta nauja dalis, kurioje reikalaujama, kad planą patvirtintų kompetentinga institucija.

6 straipsnyje buvo nurodyta, kada turi būti parengtos įvairios priemonės didelių avarijų atveju.

9 straipsnyje buvo supaprastinta atliekų tvarkymo įrangos klasifikavimo sistema, o III priede pateikti atitinkami kriterijai buvo suderinti su sąvokos „didelė avarija“ apibrėžimu.

11 straipsnis papildytas keliais kitais elementais, į kuriuos reikia atsižvelgti pasirenkant atliekų tvarkymo įrangos vietą.

13 straipsnyje ribinės cianido koncentracijos vertės naujai įrangai buvo sumažintos iki griežčiausio dydžio.

14 straipsnyje buvo nurodyta, kad į finansines garantijas taip pat gali būti įtrauktos lygiavertės sistemos. Komisija pabrėžia, kad bet kuri tokia sistema, kad ir kokia būtų jos forma, turėtų užtikrinti, kad bet kuriuo metu būtų pakankamai lėšų reikalingiems atstatymo darbams atlikti operatoriaus nemokumo ar pasitraukimo atveju. Atsakomybės už žalą aplinkai reikalavimai buvo įtraukti į atskirą straipsnį, kuriame nurodyta, kad atitinkamos direktyvos nuostatos taikomos visam išgaunamosios pramonės atliekų tvarkymui.

20 straipsnyje buvo nustatyti užduočių, kurios turi būti atliktos pasitelkus komitologiją, prioritetai, į šias užduotis taip pat buvo įtrauktas inertinių atliekų apibrėžimo aiškinimas.

22 straipsnis buvo papildytas nauja nuostata dėl atliekų tvarkymo įrangos, į kurią direktyvos nuostatų perkėlimo dieną atliekų gabenimas yra nutrauktas, tačiau dar neužbaigtos uždarymo procedūros.

Priedai

III priede pirmoji pastraipa buvo performuluota, nurodant tiesioginį ryšį su sąvokos „didelė avarija“ apibrėžimu, kaip nustatyta pasiūlyme.

4 IŠVADA

Tarybos padaryti pakeitimai padeda paaiškinti pasiūlymo sąlygas ir, nors jo taikymo sritis kai kuria apimtimi susiaurinama, bendra esmė nesumeninama. Todėl Komisija gali paremti bendrąją poziciją.