52005DC0141

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.4.2005

KOM(2005)141 galutinis

2005/0057 (CNS)

INTEGRUOTOS EKONOMIKOS AUGIMO IR DARBO VIETŲ KŪRIMO GAIRĖS

(2005-2008 m.)

apimančios

KOMISIJOS REKOMENDACIJĄ

dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (pagal EB sutarties 99 straipsnį)

ir

Pasiūlymą

DĖL TARYBOS SPRENDIMO

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (pagal EB sutarties 128 straipsnį)

(pateikta Komisijos)

TURINYS

1.1. Būtinumas daugiau dėmesio kreipti į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą 3

1.2. Žvelgiant į ateitį 5

1.3. Integruotos gairės (2005-2008 m.) 6

1.4. Turinys ir struktūra 8

1 dalis Komisijos rekomendacija dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005-2008 m.) 12

A dalis. Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo makroekonominė politika 13

A.1 Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygų sudarymo makroekonominė politika 13

A.2 Dinamiškos ir patikimai veikiančios euro zonos užtikrinimas 16

B dalis. Europos augimo potencialą stiprinančios mikroekonominės reformos 18

B.1 Padaryti Europą patrauklesne vieta investavimui ir darbui 18

B.2 Pasinaudoti žiniomis ir naujovėmis ekonomikos augimui 21

2 dalis Užimtumo gairės (2005-2008 m.) 25

Priedas 28

1 Pritraukti į darbą ir jame išlaikyti daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas 28

2 Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei darbo rinkų lankstumą 29

3 Didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius tobulinant švietimą ir įgūdžius 30

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2005 m. pavasario Europos Tarybos prašymu šiame komunikate išdėstytos pirmosios integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės 2005-2008 m.

Šiame aiškinamajame memorandume kartu pateikiama Komisijos rekomendacijos dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių (BEPG) ir pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, nustatančio užimtumo gaires (UG).

1.1. Būtinumas daugiau dėmesio kreipti į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą

Po 2000 m. kovą įvykusio Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimo pasaulinės ekonomikos likimas staiga pakrypo priešinga linkme. Optimistines nuotaikas dėl būsimo augimo perspektyvų, pagyvėjimą vertybinių popierių rinkoje ir investuotojų pasitikėjimą nauja technologijų revoliucija pakeitė abejonės dėl pasaulinės ekonomikos. Jas paskatino įvairios priežastys: 2001 m. atslūgęs interneto bendrovių bumas, 2001 m. pasaulinės prekybos nuosmukis, apskaitos skandalai ir geopolitinis netikrumas dėl teroristų antpuolių ir karo Irake. Dėl šių veiksnių kilusios abejonės susilpnino įmonių ir vartotojų pasitikėjimą ir sumažino vidaus paklausą. Dėl to 2001-2003 m. vidutinis metinis augimas kai kuriose valstybėse narėse nesiekė 1 %.

Nuo 2003 m. antrosios pusės ekonomika laipsniškai atsigauna , ir nors 2004 m. antrojo pusmečio Europos Sąjungos (ES) ekonominės veiklos rezultatai kėlė nusivylimą, naujausiose Komisijos prognozėse numatytas ekonominės veiklos atsigavimas 2005 m. Istoriškai žemos palūkanų normos ir planuojamas užimtumo didėjimas bei realaus darbo užmokesčio augimas padeda sudaryti tinkamas sąlygas tokiam vidaus paklausos gerėjimui.

Tokiomis sąlygomis, nepaisant energijos kainų judėjimo, infliacija liko nedidelė, ir gerokai išaugo užimtumas bei vidutinis darbo užmokestis.

Numatomas nedarbo lygio mažėjimas, nors ir lėtas, iki 8.7% 2006 m. Apskaičiuotas bendras užimtumo lygis 2003 m. ES-25 yra 62.9% ir yra gerokai mažesnis už nustatytą nuorodinį 70 % lygį. Pažanga, siekiant nuorodinio 60 proc. moterų užimtumo lygio, vyko lėtai. Šiuo metu jis siekia 56,1%] bet tikimasi, kad jis ir vėl padidės. Didinant vyresniojo amžiaus darbuotojų užimtumo lygį, kuris didėjo toliau vos viršydamas 40,2%, reikia padaryti maksimalią pažangą ir siekti 50 % užimtumo lygio tikslo, nustatyto 2010 m. Tuo pačiu metu, gerinant darbo kokybę, buvo padaryta nevienoda pažanga, o ekonomikos nuosmukis paaštrino socialinės aprėpties problemas. Ilgalaikių bedarbių skaičius po keleto mažėjimo metų vėl padidėjo ir vargu ar sumažės artimiausioje ateityje.

Pagrindinė ekonomikos atsigavimo priežastis buvo pasaulinio augimo atsigavimas ir sparti pasaulinės prekybos plėtra. Pasibaigus pasaulinio augimo ciklui, kuris absorbuos stabdantį padidėjusių pasaulinių naftos kainų poveikį, vis daugiau dėmesio bus kreipiama į vidaus paklausą ES, siekiant dar labiau paskatinti ekonomikos atsigavimą.

Nors ES sugrįžimas prie spartesnio ekonomikos augimo kelia ilgai lauktą palengvėjimą, lėti jos ekonomikos atsigavimo tempai ir toliau verčia susirūpinti. Tai reiškia, kad ES ekonomika keliais atžvilgiais yra nutolusi nuo savo tikslo tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika, lyginant su jos padėtimi 2000 m. kovą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nepaisant to, kad Sąjungos konkurentams teko patirti tuos pačius ekonominius sukrėtimus, skirtumas tarp Europos ir jos ekonominių partnerių ekonomikos augimo potencialų ženkliai nesumažėjo.

Nuolatinį Sąjungos ekonomikos atsilikimą visų pirma galima paaiškinti tuo, kad jos darbo sąnaudos tebėra palyginti nedidelės . Valstybių narių pastangomis užimtumo lygį pavyko padidinti nuo 61,9% 1999 m. iki 62,9% 2003 m. Tačiau, siekiant Lisabonos tikslų, vis dar yra daug tobulintinų sričių, ypač jaunų ir vyresniojo amžiaus darbuotojų užimtumo srityje. Santykinai žemas užimtumo lygis kartu su santykinai nedideliu darbo valandų skaičiumi rodo, kad Europa turi neišnaudotų darbo jėgos atsargų. Didelė dalis potencialios darbo jėgos yra neužimta ir negali prisidėti prie gyvenimo lygio kėlimo.

Antrasis pagrindinis blogų ES ekonominės veiklos rezultatų paaiškinimas siejamas su žemu darbo našumo augimo lygiu . Nedarbo našumas mažėjo kelis dešimtmečius. Šią pastarojo dešimtmečio tendenciją iš dalies galima paaiškinti tuo, kad į darbą vėl grįžo daug žemos kvalifikacijos darbuotojų. Vis dėlto svarbiausia mažėjimo priežastis yra nedidelės investicijos į verslą, sulėtėjusi technologijų ir inovacijų pažanga bei gana lėta Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sklaida. Nuo šio dešimtmečio pradžios Europoje nuolat mažėjo valandinio darbo našumas, dėl kurio pirmą kartą per kelis dešimtmečius darbo jėgos našumas Europoje didėjo lėčiau, palyginti su jos konkurentais. Šiuo metu daugiau kaip trečdalį ES ir JAV gyvenimo lygio (pvz., BVP vienam gyventojui) skirtumo galima paaiškinti valandinio darbo našumo skirtumais. Nors grįžimas prie ankstesnės našumo augimo tendencijos yra svarbiausias uždavinys, kuris laukia Sąjungos, jis kartu yra ir pagrindinė priemonė augimui skatinti.

Didesnio augimo potencialo užtikrinimas ir naujų darbo vietų kūrimas bus esminis indėlis siekiant subalansuotos plėtros ir socialinės sanglaudos ES. Kita vertus, socialinės ir aplinkos darnos politikos turėtų prisidėti prie dinamiškos aukšto užimtumo lygio ekonomikos, galinčios tobulinti ir diegti technologijas, skirtas užtikrinti ateities kartų gyvenimo kokybę. Kartu su padidintu dėmesiu ekonomikos augimui ir darbo vietoms, integruotose gairėse 2005-2008 m. numatyta daugiau dėmesio kreipti į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, renkantis vietines priemones, kurios geriausiai atitinka jų reformų uždavinius, ir taip didinti nacionalinę nuosavybę.

Nauja pradžia Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžia, kaip nurodoma šiose integruotose gairėse, siekiama rasti tinkamus atsakymus į šias problemas. Nustatyta strategija siekiama gerinti santykinai silpno augimo rezultatus ir spartinti darbo vietų kūrimą. Plačios produktų ir darbo rinkų reformos yra neatskiriama šio požiūrio dalis; Komisijos apskaičiavimai rodo, kad dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio antrosios pusės reformos per vidutinės trukmės laikotarpį potencialius augimo tempus padidino nuo beveik pusės iki trijų ketvirtadalių procentinio punkto. Per dešimt metų toks augimas BVP lygį turėtų pakelti iki 7 arba 8 %. Atsižvelgiant į reformos priemonių įvairovę ir į viena kitą papildančias bei kompromisines įvairių sričių reformas, gali būti sunku nustatyti tikslią neveikimo kainą, tačiau ji yra nemaža.

Kadangi per vidutinės trukmės laikotarpį įgyvendinant Lisabonos strategiją buvo padaryta nepakankama pažanga ir dėl nuolatinės pasitikėjimo stokos ekonomika tik menkai atsigavo, pagrindinį dėmesį ir toliau būtina kreipti į augimą bei užimtumą, gerinant gyvenimo lygį Sąjungoje, įskaitant tikslą siekti subalansuotos plėtros. Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, šis dėmesys yra dar svarbesnis, įvertinant tendencijas, kurios gali labai pakenkti augimo ir užimtumo prognozėms. Vidaus lygiu Europos gyventojų senėjimas labai apribos valstybės finansus ir darbo pasiūlą. Komisijos apskaičiavimais grynasis gyventojų senėjimo poveikis pasireikš tuo, kad potencialus augimo tempas iki 2040 m. sumažės iki 1 procentinio punkto. Išorėje, globalizacija skatina naujų šalių integraciją į tarptautinę ekonominę sistemą. ES privalo pasinaudoti galimybėmis, kurias siūlo sparčiai augančių Azijos rinkų, tokių kaip Kinija ir Indija, atidarymas. Tuo pačiu metu ES privalo atsižvelgti į atsiradusį naują tarptautinį darbo pasidalijimą, ypač kai Kinija pradeda labiau specializuotis didesnės pridėtinės vertės prekių gamyboje, o Indija plėtoja pasaulinį užsakomųjų paslaugų centrą. Dideliais iššūkiais taip pat tampa ir grėsmės, susijusios su vis didėjančia išteklių stoka bei kainų nepastovumu, klimato kaita ir bioįvairovės nykimu.

1.2. Žvelgiant į ateitį

Bendrija ir valstybės narės turėtų atremti šiuos iššūkius neprarasdamos realistinio optimizmo nuotaikų. Yra daug sėkmingų reformų ir ekonomikos atsigavimo pavyzdžių, kurie patvirtina, kad pasikeitimai gali būti sėkmingi. Itin padrąsina faktas, kad būtinybė neatidėliotinai imtis veiksmų iššūkiams atremti yra visuotinai pripažįstama. Yra bendras noras toliau vykdyti reformas, kuris perkels Sąjungą į aukštesnį augimo lygį ir realizuos mūsų socialines ir aplinkosaugines ambicijas. ES turi dideles savo konkurencinių pranašumų tobulinimo galimybes, ir yra būtina, kad priemonių būtų imamasi nusistačius pilnai išnaudoti šias galimybes ir didinti ES piliečių pasitikėjimą .

Šiame kontekste ES ir atskiros valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti investicijos į žinias, tuo siekiant užtikrinti ekonomikos dinamiškumą ir visos Europos ekonomikos pajėgumą. Žinių visuomenės, pagrįstos žmogiškaisiais ištekliais, švietimu, tyrimais ir inovacinėmis politikomis, sukūrimas yra pagrindinė priemonė, turinti paskatinti mūsų ekonomikos augimo galimybes ir padėti pasirengti ateičiai . Tvarus ekonomikos augimas taip pat reikalauja demografinio dinamiškumo, didesnės socialinės integracijos ir pilnesnio Europos jaunime glūdinčio potencialo panaudojimo, kaip tai, priimdama Europos jaunimo paktą, pripažino Europos Taryba.

Kartu su vidaus rinkos sukūrimu ir sąžiningos konkurencijos skatinimu ekonomikos augimo ir aukštesnio produktyvumo šaltiniais taip pat yra palankaus verslui ir įmonėms klimato sukūrimas, infrastruktūrų vystymas, prisitaikančios ir integruotos darbo rinkos sukūrimas, žiniomis paremtos reformos. Visi šie elementai turi daugiau galimybių būti įgyvendinti, jei jie taikomi kartu su augimą skatinančiomis makroekonominėmis politikomis.

1.3. Integruotos gairės (2005-2008 m.)

Šios problemos skatina susitelkti į Sąjungos augimo potencialą didinančias reformas ir toliau vykdyti patikimą makroekonominę politiką, kuri didina reformų sėkmę. Europos Vadovų Taryboje pasiektas susitarimas dėl to, kaip reikėtų stiprinti ir įgyvendinti Stabilumo ir augimo paktą leis biudžeto politikoms nuosekliau spręsti šias problemas. Sąjungos augimo potencialo kėlimas padės įgyvendinti bendrą tvaraus vystymosi tikslą[1].

Integruotos gairės yra tiesioginis šių prioritetų aiškinimas europiniu lygiu. Jos apima konkretų etapą ir kreipia dėmesį į tam tikras sritis vykdant Lisabonos strategiją.

Dėmesys kreipiamas į ekonominį augimą ir darbo vietas

2005 m. kovą Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais[2], iš naujo paskelbė Lisabonos strategiją, pagal kurią dėmesys sutelkiamas į ekonominį augimą ir darbo vietas Europoje . Šiuo sprendimu valstybių ir vyriausybių vadovai aiškiai nurodė artimiausių metų Europos Sąjungos prioritetus. Europos Sąjunga tiek europiniu, tiek nacionaliniu lygiu privalo sutelkti dėmesį į šias sritis ir imtis būtinų veiksmų plėtoti mokslą, didinti patrauklumą ir kurti darbo vietas[3].

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimui. Siekdama įgyvendinti šiuos tikslus Sąjunga turi daugiau veikti tam, kad būtų sutelkta daugiau išteklių nacionaliniu ir Bendrijos lygiais – tame tarpe struktūriniai fondai ir kaimo plėtra – kad būtų geriau panaudota jų sąveika. Be to, atitinkamų suinteresuotų asmenų įtraukimas gali padėti padidinti supratimą apie struktūrinių reformų būtinybę, pagerinti įgyvendinimo kokybę ir sustiprinti nuosavybės į Lisabonos strategiją pojūtį. Valstybės narės ir Bendrija turėtų stengtis kiekviena pasitaikiusia proga įtraukti regioninės ir vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir bendruomenes į integruotų gairių įgyvendinimą. Šioje srityje padaryta pažanga turėtų būti detalizuojama teikiant ataskaitas apie Lisabonos strategijos įgyvendinimą.

Kad sutelkimas būtų kuo efektyvesnis, Europos Taryba, pradėdama naująjį valdymo etapą, nusprendė dar labiau suderinti ir papildyti jau esamus mechanizmus. Šie patobulinimai gerokai supaprastins procesus ir turi palengvinti prioritetų vykdymą bei įgyvendinimą nacionaliniu lygiu.

Naujas valdymo etapas

- Pirmiausia Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos įtraukti ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skiriamus prioritetus į ekonominės politikos bendrąsias gaires, priimamas remiantis Sutarties 99 straipsniu, tokiu būdu užtikrinant trijų Lisabonos strategijos aspektų – ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio – ekonominį derinimą; ir naujas gaires dėl darbo vietų, priimamas remiantis Sutarties 128 straipsniu. Taigi, šios dvi svarbios priemonės yra suderinamos su atnaujinta Lisabonos strategija, kuria siekiama ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

- Bendra darną dar labiau sustiprina šių dviejų tekstų sujungimas į vieną bendrą dokumentą, taip suteikiant galimybę Europos Sąjungai ir valstybėms narėms pateikti aiškią europinių iššūkių strateginę viziją makroekonomikos, mikroekonomikos ir darbo vietų kūrimo srityse.

- Integruotos gairės sudaro tvirtą ir darnų teisinį pagrindą , suteikiantį galimybę Bendrijai ir valstybėms narėms imtis svarbiausių veiksmų, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba. Jomis taip pat pasitarnaus rengiant nacionalines reformų programas , kurias valstybės narės turi pateikti 2005 m. rudenį. Todėl valstybės narės turės apibrėžti konkrečias priemones, kurių ketina imtis (ar jau ėmėsi) siekdamos prisidėti prie ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo nacionaliniu lygiu. Kiekviena valstybė narė akcentuoja esminius iššūkius, su kuriais jai teko susidurti.

- Kad įgyvendinimas būtų stabilus, gairės (kaip ir nacionalinės programos, kurios bus pagal jas rengiamos) bus nustatytos trejiems metams . Šios nacionalinės programos turėtų būti nacionaliniu lygiu ir pagal atitinkamas valstybių narių tradicijas surengtų diskusijų su kompetentingomis parlamentinėmis institucijomis, socialiniais partneriais ir piliečiais produktas. Tai yra pagrindinis aspektas, užtikrinantis, kad šias programas vykdytų visos su jomis susijusios veikiančios šalys.

- Prireikus gairės pagal Sutarties nuostatas galės būti priimamos kiekvienais metais. Valstybės narės, atsižvelgdamos į vidaus politikos poreikius, nacionalines programas galės keisti.

- Nacionalinėse programose, kaip ir bendrosiose gairėse, taip pat turėtų būti siekiama darnos. Todėl vienas bendras dokumentas turėtų apimti visas pateiktas nacionalines ataskaitas , kurios yra svarbios Lisabonos strategijai. Tai visų pirma susiję su nacionalinėmis ataskaitomis apie užimtumą, taip vadinamomis ,,Cardiff“ ataskaitomis apie ekonominių reformų procesą, bei ataskaitomis (atitinkamai supaprastintomis) apie įgyvendinimą atskiruose sektoriuose, parengtomis pagal atvirą koordinavimo metodą. Taip pat yra įtraukiami nacionaliniai strateginiai planai, nustatantys su struktūriniais ir sanglaudos fondais susijusias išlaidas, kurioms teikiama pirmenybė (priėmus reglamentus)[4]. Ši supaprastinta ataskaitų sistema leis valstybėms narėms kreipti daugiau dėmesio į įgyvendinimą.

- Apie šias nacionalines reformų programas ateinančiais metais (2006 m. ir 2007 m. ruduo) turėtų rengiamos atskiros įgyvendinimo ataskaitos , į kurias jau turi būti įtrauktos anksčiau paminėtos sektorinės ataskaitos, prieš jas pakeičiant naujomis programomis, kurios bus parengtos vadovaujantis naujomis integruotomis gairėmis, kurias numatyta parengti 2008 m. pavasarį.

Komisija pasilieka teisę papildomai pateikti komunikatą, kuriame būtų patikslinami kai kurie aspektai, galėsiantys padėti valstybėms narėms parengti atitinkamą savo programą. Tai galėtų būti kiekvienai iš valstybių narių kylančių pagrindinių iššūkių identifikavimo aspektai, bendro teisinio pagrindo ir formos aspektai, ataskaitų apie atskirus sektorius integravimo aspektai, o taip pat Komisijos atliekamos šių programų priežiūros aspektai.

Be to, Komisija savo ruožtu pateiks „Bendrijos Lisabonos programą 2005-2008 m.“, kuri apims visumą veiksmų, kurių reikėtų imtis Bendrijos lygiu siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą, ir kuri turėtų būti įgyvendinama kartu su nacionalinėmis programomis. Šioje programoje atsispindės priemonės, kurios yra įtrauktos į Komisijos komunikatą pavasario Europos Vadovų Tarybai[5] ir ypač Lisabonos strategijos Bendrijos elementuose[6].

1.4. Turinys ir struktūra

Pripažįstant, kad makroekonominės, mikroekonominės ir užimtumo politikos kryptys yra tarpusavyje susijusios ir turėtų viena kitą stiprinti, integruotų gairių paketas yra pateikiamos kaip vienas iš dviejų dalių sudarytas dokumentas.

1 dalis. Bendrosios ekonominės politikos gairės

Ši integruotų gairių dalis apima Komisijos rekomendaciją dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių, taikomų visoms valstybėms narėms ir Bendrijai. Kaip viena pagrindinių ekonominės politikos derinimo priemonių, ji yra nauja Lisabonos strategijos įgyvendinimo pradžia ir pagrindinį dėmesį skiria ekonomikos politikoms, skatinančioms ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Šioje dalyje pateikiami nurodymai dėl makroekonominės ir mikroekonominės politikos valstybėse narėse ir Bendrijoje tose srityse, kuriose yra didžiausias augimo ir užimtumo didinimo potencialas. A skyriuje pirmiausia kalbama apie naudą, kurią šioje srityje gali duoti makroekonominė politika. B skyriuje aptariamos priemonės ir politika, kurių turi imtis valstybės narės, siekdamos padaryti Europą patrauklesnę investicijoms ir darbui bei skatindamos augimui reikalingas žinias ir inovacijas.

Įgyvendinant šias gaires, politikos priemonėms ir struktūrinėms reformoms labai didelės reikšmės turės makroekonominės sąlygos ir politika. Mikroekonominės ir makroekonominės politikos stipriai tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą stiprina. Be patikimos makroekonominės politikos nebus realizuota potenciali struktūrinių reformų nauda dėl ekonominių kliūčių ir disbalanso. Tuo pačiu metu struktūrinės reformos gali padidinti makroekonominės politikos stabilumą, darydamos rinkas efektyvesnėmis ir tokiu būdu mažinti spaudimą kainoms ir didinti ekonomikos atsparumą sukrėtimams. Visapusiška reformos strategija kartu su stabiliomis makroekonominėmis sąlygomis užtikrins, kad būtų atsižvelgta į visas šias sąveikas ir naudą.

2 dalis. Užimtumo gairės

Ši integruotų gairių dalis apima pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, nustatančio užimtumo gaires, dėl kurio bus tariamasi su Europos Parlamentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu Sutarties 128 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios gairės ir susijusi Europos užimtumo strategija vaidina pagrindinį vaidmenį, derinant valstybių narių užimtumo politiką. Nuo 1997 m. ši strategija padėjo labiau susitelkti į užimtumo politiką, pagerinti jos stebėseną ir atskaitomybę visoje ES.

Šioje dalyje daugiausia kalbama apie užimtumo politikos indėlį į didesnio skaičiaus ir geresnių darbo vietų kūrimą, kaip nurodoma naujojoje Lisabonos darbotvarkėje. Užimtumo politika gali būti lemiama, didinant užimtumą ir našumą bei stiprinant socialinę sanglaudą. Taip pat yra būtinas socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti jų pakankamumą, subalansuotą finansavimas ir prisitaikymą prie kintančių visuomenės poreikių, bei remti ilgalaikį ekonomikos ir užimtumo augimą[7].

Užimtumo gairėse yra nustatyti bendrieji užimtumo tikslai ir prioritetiniai veiksmai ES bei jos valstybėms narėms. Užimtumo politika turėtų būti vykdoma kartu su paslaugų, produktų ir finansų rinkų reformomis bei tinkamai sietis su makroekonomine politika, orientuota į augimą ir užimtumą. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti pakankamą integraciją ir derinimą, tarp atitinkamų 1 ir 2 dalyse numatytų gairių yra daromos kryžminės nuorodos.

Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės (2005-2008 m.)

Makroekonominės gairės

1. Užtikrinti ekonominį stabilumą

2. Garantuoti ekonominį tvarumą

3. Skatinti efektyvų išteklių skirstymą

4. Didinti makroekonominės ir struktūrinės politikos suderinamumą

5. Užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai stiprintų makroekonominį stabilumą ir augimą

6. Stiprinti dinamišką ir patikimai veikiančią EPS

Mikroekonominės gairės

7. Plėsti ir gilinti vidaus rinką

8. Užtikrinti rinkų atvirumą ir konkurencingumą

9. Sukurti verslui patrauklesnę aplinką

10. Stiprinti verslumo kultūrą ir sudaryti MVĮ palankią aplinką

11. Plėsti ir gerinti europinę infrastruktūrą bei įgyvendinti tarptautinius projektus pagal patvirtintus prioritetus

12. Didinti ir gerinti investicijas į tyrimus ir taikomąją veiklą

13. Skatinti inovacijas ir informacijos ir ryšių sistemų įsisavinimą

14. Skatinti subalansuotą išteklių naudojimą ir stiprinti sąveiką tarp aplinkos apsaugos ir ekonomikos augimo

15. Prisidėti prie stiprios pramoninės bazės kūrimo

Užimtumo gairės

16. Įgyvendinti užimtumo politiką, siekiant visiško užimtumo, gerinant darbo kokybę ir našumą bei stiprinant socialinę ir teritorinę sanglaudą

17. Propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą

18. Užtikrinti darbo ieškančių ir socialiai remtinų žmonių integraciją į darbo rinką

19. Geriau derinti darbo rinkos poreikius

20. Skatinti lankstumą, derinant jį su saugiu užimtumu, ir mažinti darbo rinkos susiskaidymą

21. Užtikrinti darbą atitinkantį darbo užmokestį ir kitus išlaidų darbo jėgai pokyčius

22. Plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius

23. Pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų darbo vietos reikalavimų.

*

* *

Atsižvelgdama į tai, Komisija

- rekomenduoja šias valstybių narių ir Bendrijos bendrąsias ekonominės politikos gaires, pagal EB sutarties 99 straipsnį, ir

- siūlo toliau pateiktą Tarybos sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių pagal Sutarties 128 straipsnį.

1 dalisKomisijos rekomendacija dėl bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005-2008 m.)

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (pagal EB sutarties 99 straipsnį)

A dalis. Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo makroekonominė politika [8]

A.1 Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sąlygų sudarymo makroekonominė politika

Ekonomikos stabilumo užtikrinimas, didinant užimtumą ir augimo potencialą

Patikima makroekonominė politika yra labai svarbi, skatinant gerai subalansuotą ekonomikos plėtrą ir realizuojant visą dabartinį augimo potencialą. Ji taip pat būtina, sudarant pagrindines sąlygas adekvačiam taupymo ir investicijų lygiui, labiau orientuojantis į žinias ir inovacijas bei nukreipiant ekonomiką nuolatinio, didesnio ir apsaugoto nuo infliacijos augimo bei užimtumo keliu. Įmonės ir asmenys, rengdami ateities planus, turi būti garantuoti, kad bus išlaikytas kainų ir pagrįstas valiutų kursų bei ilgalaikių palūkanų normų stabilumas.

Šiam tikslui gali pasitarnauti pinigų politika, padėdama siekti kainų stabilumo ir, jeigu jis bus įgyvendintas, palaikydama kitas bendrąsias ekonomikos politikas. Kai kurioms naujosioms valstybėms narėms bus svarbu, kad pinigų politika toliau prisidėtų prie ilgalaikių palūkanų normų mažinimo ir užtikrintų valiutų kursų režimą, padedantį įgyvendinti subalansuotą realių ir nominalių valiutų kursų suartėjimą. Galimas dalyvavimas VKM II padės stiprinti šias pastangas. Kai kurios iš pirmiau minėtų valstybių narių susiduria su papildomu makroekonominės politikos iššūkiu - išlaikyti santykinai aukštą einamosios sąskaitos deficitą tokiose ribose, kurios gali garantuoti patikimą išorinį finansavimą. Šiuo atžvilgiu, mažinant einamosios sąskaitos deficitą, bus labai svarbūs biudžetiniai apribojimai, nes, pasibaigus privatizavimui, jos finansavimas gali būti dar sudėtingesnis.

Patikimos biudžeto būklės užtikrinimas leis pilnai ir simetriškai veikti savaiminėms biudžeto stabilizavimo priemonėms, taip siekiant stabilizuojančio spartesnio ir subalansuoto produkcijos augimo tendencijos poveikio. Valstybės narės, jau sėkmingai subalansavusios savo biudžetą arba pasiekusios, kad jis būtų nedeficitinis, turi išlaikyti tokią padėtį ir nesinaudoti vienkartinėmis priemonėmis. Gerėjant ekonomikoms sąlygoms likusioms valstybėms narėms būtina imtis priemonių, kurios yra reikalingos vidutinio laikotarpio biudžeto planams pasiekti, tokiu būdu išvengiant cikliškos politikos ir sudarant sąlygas veikti visoms savaiminėms biudžeto stabilizavimo priemonėms, kol dar neprasidėjo kitas ekonomikos nuosmukis. Atskiroms valstybėms narėms vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas skiriasi priklausomai nuo dabartinio biudžeto įsiskolinimo dydžio ir numatomo ekonomikos augimo, tuo pačiu metu išsaugant pakankamą maržą žemiau už dabartinį 3 % BVP dydį.

Gairė. Siekdamos užtikrinti ekonominį stabilumą , valstybės narės ekonominio ciklo metu turėtų vykdyti savo vidutinio laikotarpio tikslus ir, jeigu jos dar neįgyvendino šių tikslų, imtis visų reikiamų priemonių trūkumams šalinti pagal Stabilumo ir augimo paktą. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų vengti cikliškos mokesčių politikos. Valstybės narės, kurių einamosios sąskaitos deficitui gresia nestabilumas, turėtų taikyti jo koregavimo priemones, įgyvendindamos išorinį konkurencingumą stiprinančias struktūrines reformas ir pasinaudodamos mokesčių politika (Integruota gairė Nr. 1).

Ilgalaikio ekonomikos tvarumo garantavimas, atsižvelgiant į Europos gyventojų senėjimą

Europos gyventojų senėjimas kelia rimtą grėsmę ilgalaikiam Europos Sąjungos (ES) ekonomikos tvarumui. Pagal naujausias prognozes iki 2050 m. ES darbingo amžiaus (15-64 m.) gyventojų bus 18 % mažiau nei 2000 m., o vyresnių kaip 65 m. amžiaus gyventojų padaugės 60 %. Tai yra susiję ne tik su aukštesniais priklausomumo rodikliais, bet ir su skolos padidėjimu, didesnėmis realiomis palūkanų normomis ir žemesne potencialios gamybos apimtimi, jeigu dabar nebus imtasi priemonių, užtikrinančių ilgalaikį ES ekonomikos tvarumą.

Valstybės narės gyventojų senėjimo ekonominių pasekmių gali išvengti, pagreitindamos skolos mažinimo procesą ir taikydamos užimtumo lygio bei darbo jėgos pasiūlos didinimo priemones būsimam darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimui kompensuoti. Be to, svarbu modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti jų finansinį gyvybingumą ir tuo pačiu metu garantuojant, kad tos sistemos būtų prieinamos ir pakankamos, atsižvelgiant į didesnius priklausomumo koeficientus ir augančius poreikius, susijusius su vyresniojo amžiaus žmonių gausėjimu. Visų pirma, sustiprinus ryšį tarp socialinės apsaugos sistemų ir darbo rinkų, galima pašalinti problemas, darančias neigiamą poveikį sprendimams dėl išėjimo į pensiją, ir paskatinti pailginti darbingą amžių, pailgėjus gyvenimo trukmei.

Gairė. Siekdamos garantuoti ekonomikos tvarumą , valstybės narės, atsižvelgdamos į gyventojų senėjimo išlaidų prognozes, turėtų garantuoti užtektinai spartų vyriausybės skolos mažėjimą, kad stiprintų valstybės finansus, pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformą, užtikrinti, kad tos sistemos būtų finansiškai gyvybingos ir kartu socialiniu požiūriu pakankamos ir prieinamos, ir taikyti užimtumo lygio bei darbo jėgos pasiūlos didinimo priemones (Integruota gairė Nr. 2) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą“ (Nr. 17).

Skatinti efektyvų išteklių skirstymą ir makroekonominės bei struktūrinės politikos suderinamumą

Patikimos mokesčių ir išlaidų sistemos, skatinančios efektyvų išteklių skirstymą, yra būtinos tam, kad valstybinis sektorius visokeriopai prisidėtų prie ekonomikos augimo ir užimtumo, nepažeisdamas ekonominio stabilumo ir tvarumo tikslų. To galima pasiekti iš naujo paskirsčius išlaidas tokioms augimą skatinančioms veiklos rūšims, kaip tyrimai ir taikomoji veikla, fizinė infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir žinios. Be to, valstybės narės gali padėti kontroliuoti kitas išlaidų kategorijas, taikydamos išlaidų taisykles ir sudarydamos savo veiklos biudžetą bei įgyvendindamos mechanizmus, užtikrinančius individualių reformų priemonių ir bendrų reformų paketų patikimumą. Svarbiausias ES ekonomikos prioritetas yra užtikrinti, kad mokesčių struktūros ir jų sąveika su paramos sistemomis skatintų didesnį augimo potencialą, didintų užimtumą ir investicijas.

Gairė. Siekdamos skatinti efektyvų išteklių skirstymą , valstybės narės, nepažeisdamos ekonomikos stabilumo ir tvarumo gairių, valstybės išlaidų struktūrą turėtų nukreipti į augimą skatinančias veiklos rūšis, pritaikyti mokesčių struktūras augimo potencialui stiprinti, užtikrinti, kad būtų taikomi mechanizmai santykiui tarp valstybės išlaidų ir politikos tikslų įgyvendinimo, įvertinti bei garantuoti bendrą reformų paketų suderinamumą (Integruota gairė Nr. 3).

Nors darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui palankias sąlygas turi sudaryti patikima makroekonominė politika, bet efektyvias rinkas ir patikimas valstybines intervencijas, nuo kurių priklauso produkcijos didėjimas ir nuoseklus gerovės augimas, galiausiai skatina struktūrinės reformos. Nepavykus struktūrine politika užtikrinti didesnio augimo, susilpnės makroekonominis stabilumas, pavyzdžiui, dėl atsiradusio biudžeto deficito, nuolatinio infliacijos spaudimo ir nepakankamų koregavimo galimybių, susidūrus su trumpalaikiais arba ilgalaikiais ekonominiais sukrėtimais. Valstybių narių bendrosios ekonominės strategijos pagrindinis bruožas yra tas, kad jos turi parengti nuoseklias struktūrinės politikos kryptis, stiprinančias makroekonominę sistemą ir atvirkščiai. Rinkos reformos visų pirma turi pagerinti bendruosius ekonomikos prisitaikymo ir sureguliavimo pajėgumus, reaguojant į cikliškų ekonominių sąlygų pasikeitimus, taip pat ir į ilgalaikes tendencijas, tokias kaip globalizacija ir technologijos.

Gairė. Siekdamos didinti makroekonominės ir struktūrinės politikos suderinamumą, valstybės narės turėtų vykdyti makroekonominę sistemą palaikančias reformas, didinti lankstumą, mobilumą ir gebėjimą prisitaikyti prie globalizacijos, technologinių pasiekimų ir cikliškų pokyčių (Integruota gairė Nr. 4) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Skatinti lankstumą, derinant jį su saugiu užimtumu, ir mažinti darbo rinkos susiskaidymą“ (Nr. 20).

Užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai stiprintų makroekonominį stabilumą ir skatintų struktūrines reformas

Darbo užmokesčio pokyčiai gali prisidėti prie stabilių makroekonominių sąlygų ir užimtumo didinimo politikos derinio, jeigu realaus darbo užmokesčio didinimas atitinka pagrindinį vidutinės trukmės našumo augimo tempą ir našumo lygį, kuris sudaro sąlygas našumą, pajėgumą ir užimtumą didinančioms investicijoms. Tam reikia, kad laikinieji veiksniai, pavyzdžiui, dėl pagrindinio infliacijos tempo cikliško sumažėjimo arba vienkartinio padidėjimo padidėjęs našumas, nesukeltų netolygaus darbo užmokesčio didėjimo tendencijos ir kad darbo užmokesčio pokyčiai atspindėtų vietinės darbo rinkos sąlygas.

Atsižvelgiant į nuolatinį spaudimą didinti naftos ir žaliavų kainas, reikia atidžiai stebėti, kokį poveikį kainų konkurencingumui turi kainų pokyčiai ir padidėjusios išlaidos darbo jėgai. ES lygiu galima imtis priemonių, per makroekonominį dialogą skatinančių nuolatinį ryšį ir keitimąsi informacija tarp pinigų ir mokesčių institucijų bei socialinių partnerių.

Gairė. Siekdamos užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai prisidėtų prie makroekonominio stabilumo ir augimo , bei didinti gebėjimą prisitaikyti, valstybės narės turėtų skatinti nominalaus darbo užmokesčio ir darbo jėgos išlaidų didinimą, atitinkantį kainų stabilumą ir vidutinės trukmės laikotarpio našumo tendenciją, atsižvelgdamos į kvalifikacijų ir vietinės darbo rinkos sąlygų skirtumus. (Integruota gairė Nr. 5) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Užtikrinti darbą atitinkantį darbo užmokestį ir kitus išlaidų darbo jėgai pokyčius“ (Nr. 21).

A.2 Dinamiškos ir patikimai veikiančios euro zonos užtikrinimas

Didesnį ekonomikos augimą ir užimtumą visų pirma reikia užtikrinti euro zonoje, nes pastaruoju metu pablogėjo jos ekonominės veiklos rezultatai, o potencialaus augimo lygis yra žemas ir siekia apie 2 % (Komisijos apskaičiavimais). Euro zonoje buvo labai susilpnėjusi vidaus paklausa, o privatus vartojimas ir investicijos buvo gerokai mažesni, nei visose ES 25 2004 m. Mažo individualaus vartojimo priežastys, atrodo, yra susijusios su nuolatiniu susirūpinimu užimtumo perspektyvomis (nedarbo lygis tebėra apie 9 %), subalansuotomis pensijų sistemomis ir valstybės finansais, kalbant labiau apibendrintai, ir su vidutinės trukmės pajamų perspektyvomis.

Euro zonai iškilo uždavinys realizuoti dabartinį ir ilgainiui padidinti savo augimo potencialą. Tai geriausia pasiekti per makroekonominę politiką, stiprinančią augimą ir stabilumą, bei visa apimančias struktūrines reformas. Abu šie veiksniai yra patys svarbiausi ir euro zonos valstybėms narėms, nes nuo jų labai priklauso valstybių narių sugebėjimas tinkamai prisitaikyti prie asimetrinį poveikį turinčių sukrėtimų, o kartu ir visos euro zonos ekonominis atsparumas. Be to, atskirų euro zonos valstybių narių ekonominės veiklos rezultatai ir jų vykdoma politika daro poveikį euro kursui, palūkanų normoms ir kainų stabilumui. Visa tai reikalauja geriau koordinuoti makroekonominę ir struktūrinę euro zonos politiką.

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) ypatingą dėmesį kreipia į biudžeto drausmės užtikrinimą, kad būtų apsaugoti tokie bendri veiksniai. Nacionalinės palūkanų normų ir valiutų kursų politikos nebuvimas taip pat didina poreikį pasiekti ir išlaikyti patikimą biudžeto būklę, užtikrinančią pakankamą biudžeto pelną cikliškų svyravimų arba asimetrinį poveikį turinčių ekonominių sukrėtimų poveikiui absorbuoti.

Struktūrinė politika, skatinanti sklandų kainų ir darbo užmokesčio sureguliavimą, yra būtina, siekiant užtikrinti euro zonos valstybių narių gebėjimą prisitaikyti prie sukrėtimų (tokių, kaip dabartinis sukrėtimas dėl naftos kainų) ir padėti sumažinti nepagrįstus infliacijos skirtumus tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu yra ypatingai svarbi politika, kuri stiprina darbo rinkų gebėjimą greitai reaguoti, skatindama platų darbo jėgos dalyvavimą, profesinį ir geografinį mobilumą bei darbo užmokesčio nustatymą ir produktų rinkos lankstumą didinančias reformas.

Tam, kad euro zona prisidėtų prie tarptautinio ekonominio stabilumo stiprinimo ir geriau atstovautų savo ekonominiams interesams, ji turi visapusiškai dalyvauti bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu pinigų ir ekonominės politikos srityse. Kol bus sudaryta nuolatinė pirmininkaujanti eurogrupė, kuri padės suderinti euro zonos šalių pozicijas, išorinis atstovavimas euro zonai yra nenuoseklus ir nevisapusiškas, trukdantis jos atitinkamam vadovaujančiam strateginiam vaidmeniui, plėtojant pasaulinės ekonomikos sistemą.

Gairė. Siekdamos stiprinti dinamišką ir patikimai veikiančią EPS , euro zonos valstybės narės ypatingą dėmesį turi kreipti į biudžeto drausmę, o tos valstybės, kurios dar nepasiekė savo vidutinio laikotarpio tikslų, turėtų užtikrinti, kad jų cikliškai koreguojamas biudžeto deficitas, netaikant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, kasmet vidutiniškai pagerėtų 0,5 proc. BVP, o sulaukus geresnių laikų - dar labiau ; aktyviau vykdyti struktūrines reformas, kurios padidins euro zonos konkurencingumą ir ekonomikos prisitaikymą prie asimetrinių ekonominės pusiausvyros sutrikimų; ir užtikrinti, kad euro zonos įtaka pasaulio ekonominei sistemai atitiktų jos ekonominį svorį (Integruota gairė Nr. 6).

B dalis. Europos augimo potencialą stiprinančios mikroekonominės reformos

ES augimo potencialui stiprinti būtinos struktūrinės reformos, nes jos didina Europos ekonomikos gebėjimą prisitaikyti. Siekiant užtikrinti maksimalią sąveiką, minėtas reformas geriausia įgyvendinti kiek įmanoma visapusiškiau ir koordinuočiau.

Europos augimo potencialo stiprinimas reikalauja siekti pažangos kuriant naujas darbo vietas ir didinant našumą. Nuo 1990 m. vidurio darbo našumo didėjimas ES pastebimai sulėtėjo. Sugrįžti prie ankstesnės našumo didėjimo tendencijos yra pagrindinis konkurencingumo uždavinys, kurį reikia išspręsti Sąjungai, ypač atsižvelgiant į jos gyventojų senėjimą. Prognozuojama, kad vien gyventojų senėjimas beveik per pusę sumažins dabartinį potencialaus augimo tempą. Atsižvelgiant į tai, spartesnis našumo didėjimas yra būtinas, norint išlaikyti ir pagerinti gyvenimo lygį ateityje.

Didesnį našumą skatina investicijos ir inovacijos. Dėl to padaryti Europą patrauklesne vieta investicijoms ir skatinti investicijas į žinias bei inovacijas yra Lisabonos veiksmų programos, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2005 m. pavasarį, pagrindiniai elementai. Dėl šios priežasties pagal Lisabonos tikslus ypatingas dėmesys bus skiriamas struktūrinių fondų remiamų nacionalinių ir regioninių programų investicijoms šiose srityse.

B.1 Padaryti Europą patrauklesne vieta investavimui ir darbui

Europos Sąjungos, kaip investicijų objekto, patrauklumas inter alia priklauso nuo jos rinkų dydžio ir atvirumo, jos reguliavimo aplinkos bei infrastruktūros kokybės. Didesnės investicijos padarys Europą produktyvesne, nes darbo jėgos našumo lygiai priklauso nuo investicijų į fizinį ir žmogiškuosius išteklius bei infrastruktūrą.

Plėsti ir gilinti vidaus rinką

Europos gamintojams būtina sugebėti konkuruoti ir išlikti vidaus rinkoje, kartu užsitikrinant konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Visapusiškai integruota vidaus rinka taip pat padidintų ES patrauklumą užsienio investuotojams. Nors vidaus prekių rinka yra gana gerai integruota, paslaugų rinka, tiek teisiškai, tiek faktiškai, yra gana stipriai susiskaldžiusi. Tai visų pirma pasakytina apie energetikos ir transporto rinkas, taip pat apie reglamentuojamas profesijas. Siekiant skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei stiprinti konkurencingumą, vidaus paslaugų rinka turi pilnai funkcionuoti, tuo pat metu išsaugant Europos socialinį modelį. Mokestinių kliūčių veiklos tarp valstybių vykdymui panaikinimas ir likusių darbuotojų mobilumo suvaržymų pašalinimas taip pat turėtų būti svarbiu postūmiu efektyvumui didinti. Galų gale, visiška finansinių rinkų integracija, leisdama efektyviau panaudoti kapitalą ir sukurdama geresnes sąlygas verslo finansavimui, padidintų pajėgumus ir užimtumą.

Nors vienos bendros Europos rinkos potenciali nauda buvo visuotinai pripažinta, didelį nusivylimą kelia tai, kad vidaus rinkos direktyvos į nacionalinę teisę ir toliau perkeliamos lėtai ir dažnai netinkamai įgyvendinamos, kaip rodo didelis skaičius Komisijos inicijuotų pažeidimų tyrimo procedūrų. Valstybės narės turi labiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, siekdamos užtikrinti, kad jos savo piliečiams ir verslui sudarys galimybę gauti visą naudą, kurią teikia bendrosios rinkos teisės aktai. Be to, dar daug ką reikia tobulinti viešųjų pirkimų srityje, kad būtų padidinta viešai skelbiamų viešųjų pirkimų dalis. Be to, atviresni viešųjų pirkimų konkursai leistų valstybėms narėms sutaupyti didelę dalį biudžeto lėšų.

Gairė. Siekdamos plėsti ir gilinti vidaus rinką , valstybės narės turėtų paspartinti vidaus rinkos direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, pirmumą teikdamos griežtesniam vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimui, greičiau integruoti finansų rinkas, pašalinti mokesčių kliūtis tarptautinės veiklos rūšims ir veiksmingai taikyti ES viešųjų pirkimų taisykles (Integruota gairė Nr. 7).

Užtikrinti rinkų atvirumą ir konkurencingumą Europoje ir už jos ribų

Atviros ir konkurencingos rinkos padeda efektyviau naudoti išteklius, geriau organizuoti darbą kompanijose ir gali skatinti inovacijas. Konkurencijos politika suvadino esminį vaidmenį užtikrindama teisingą konkurenciją tarp įmonių ES ir taip pat gali būti panaudota platesnio reguliacinės sistemos užtikrinimui, siekiant skatinti sąlygas, kurios leistų įmonėms efektyviai dalyvauti konkurencijoje. Tolimesnis Europos rinkų atvėrimas konkurencijai gali pasiektas mažinant valstybės pagalbos lygį, o ne teikiant pagalbą tikroms nesėkmėms rinkoje. Tą turėtų lydėti likusios valstybės pagalbos dalies panaudojimas tam tikriems horizontaliems tikslams, tokiems, kaip tyrimai ir inovacijos bei žmogiškųjų išteklių panaudojimo optimizavimas, remti.

Patekimą į rinką lengvinančios struktūrinės reformos yra ypač veiksminga priemonė konkurencijai stiprinti. Tai ypač svarbu tose rinkose, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo konkurencijos dėl antikonkurencinio elgesio arba per didelio reguliavimo (leidimų, licencijų, minimalaus privalomo kapitalo, teisinių kliūčių, parduotuvių darbo laiko, reguliuojamų kainų, ribotų prekybos laikotarpių ir kt.), ar dėl prekybos apsaugos priemonių. Taryba jau pasiūlė valstybėms narėms peržiūrėti galiojančius vidaus teisės aktus dėl jų atitikimo ES taisyklėms, siekiant pašalinti kliūtis rinkoje ir atverti konkurenciją vidaus rinkoje.

Jau patvirtintų priemonių, susijusių su tinklo sektorių atvirumu konkurencijai, įgyvendinimas turėtų prisidėti prie bendro kainų mažinimo ir didesnio pasirinkimo, kartu garantuojant visuotinės svarbos ekonominių paslaugų teikimą visiems piliečiams. Konkurencijos ir reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti pakankamą konkurencijos lygį liberalizuotose rinkose, nes atsakingų institucijų užimama rinkos dalis dažnai būna labai didelė.

Bendras požiūris derybose su trečiosiomis šalimis yra itin svarbus siekiant pagerinti ES įmonėms patekimo į rinką sąlygas. Sėkmingas ambicingos sutarties Doha derybų raundo rėmuose sudarymas turėtų dar labiau atverti pasaulio rinkas prekybai ir investicijoms, tokiu būdu prisidedant prie ekonomikos augimo potencialo didinimo.

Gairė. Siekdamos užtikrinti rinkų atvirumą ir konkurencingumą , valstybės narės turėtų teikti pirmenybę norminių ir kitokių kliūčių, trukdančių konkurencijai pagrindiniuose sektoriuose, panaikinimui; veiksmingesniam ekonomikos politikos įgyvendinimui; pasirinktiniam rinkos ir kitų reguliavimo institucijų vykdomam rinkos peržiūrėjimui siekiant identifikuoti ir panaikinti kliūtis konkurencijai ir patekimui į rinką; valstybės pagalbos, trukdančios konkurencijai, mažinimui; likusios valstybės pagalbos dalies panaudojimui tam tikriems horizontaliems tikslams, tokiems, kaip tyrimai ir inovacijos bei žmogiškųjų išteklių panaudojimo optimizavimas, remti. Valstybės narės taip pat turėtų visiškai įgyvendinti sutartas priemones, skirtas tinklinių pramonės šakų atvėrimui konkurencijai, tokiu būdu siekiant užtikrinti efektyvią konkurenciją Europos lygiu integruotose rinkose, tokiu būdu leidžiant garantuoti pakankamą aukštos kokybės paslaugų pateikimą bendram ekonominiam interesui (Integruota gairė Nr. 8).

Gerinti europinį ir nacionalinį reguliavimą

Rinkos reguliavimas yra būtinas, kuriant mažai išlaidų reikalingą aplinką, tinkamą komercinėms operacijoms vykdyti. Rinkos reguliavimas taip pat gali padėti ištaisyti rinkos trūkumus arba apsaugoti jos dalyvius. Tačiau bendras taisyklių poveikis gali būti susijęs su didelėmis ekonominėmis išlaidomis. Dėl to svarbu, kad taisyklės būtų tinkamai parengtos ir proporcingos.

Rengdamos arba keisdamos teisės aktus, valstybės narės turėtų sistemiškai įvertinti savo teisėkūros iniciatyvoms įgyvendinti reikalingas išlaidas ir būsimą naudą. Tai apima konsultacijas su susijusiais asmenimis, suteikiant jiems pakankamai laiko atsakymui pateikti. Valstybės narės raginamos sudaryti nacionalines geresnio reguliavimo darbotvarkes ir savo nacionalinėse Lisabonos programose pateikti jų vykdymo ataskaitas.

Taikant Komisijos nuostatą dėl geresnio reguliavimo, naujų arba pakeistų teisės aktų ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis poveikiai yra kruopščiai įvertinami siekiant nustatyti galimus kompromisus tarp įvairių politikos tikslų. Be to, tikrinami esami teisės aktai, siekiant išsiaiškinti jų supaprastinimo galimybes ir poveikį konkurencingumui. Galiausiai rengiamas bendras naujų ir galiojančių teisės aktų administracinių išlaidų skaičiavimo metodas.

Dėl to reguliavimo aplinką iš esmės galima pagerinti mažinant reguliavimo išlaidas, tarp jų ir administracines išlaidas. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios paprastai turi per mažai lėšų administravimui pagal Bendrijos ir nacionalinius teisės aktus.

Gairė. Siekdamos sukurti patrauklesnę verslo aplinką , valstybės narės turėtų pagerinti savo taisyklių kokybę sistemiškai ir kruopščiai vertindamos jų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikius, tuo pat metu atsižvelgdamos į su taisyklėmis susijusius administracinius kaštus. Be to, valstybės narės turėtų plačiai konsultuotis dėl su reguliavimo iniciatyvomis susijusių išlaidų ir jų naudos, sistemingai jas vertindamos, ypač tais atvejais, kai tai susiję su kompromisais tarp įvairių politikos tikslų (Integruota gairė Nr. 9).

Europai reikia aktyviau stiprinti verslininkystę skatinančius veiksnius ir steigti daugiau naujų įmonių, norinčių imtis kūrybingų ir inovacinių rizikingų sumanymų. Versliškumo mokymas visomis švietimo ir mokymų formomis turėtų būti remiamas ir jam teikiami visi įgūdžiai. Šiuo tikslu turėtų būti skatinama partnerystė su bendrovėmis. Verslų kūrimas ir augimas taip pat gali būti skatinamas lengvinant galimybes gauti finansavimą, pritaikant mokesčių sistemas taip, kad būtų skatinama už sėkmę, ir teikiant paramos verslui paslaugas, visų pirma jaunesniems verslininkams. Ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į nuosavybės perleidimo supaprastinimą, bankroto įstatymų peržiūrėjimą ir įmonių gelbėjimo bei restruktūrizavimo procedūrų tobulinimą.

Gairė. Siekdamos stiprinti verslininkystės kultūrą ir sukurti MVĮ palankią aplinką, valstybės narės turėtų lengvindamos galimybes gauti finansavimą, pritaikyti mokesčių sistemas, stiprinti MVĮ inovacinį potencialą ir teikti atitinkamas informavimo bei rėmimo paslaugas naujų įmonių steigimui ir augimui skatinti, vadovaujantis MVĮ chartija. Be to, valstybės narės turėtų stiprinti verslumo ugdymą ir profesinį mokymą (kryžminė nuoroda į atitinkamą užimtumo gairę). Jos taip pat turėtų lengvinti nuosavybės perleidimą, keisti savo bankroto įstatymus ir tobulinti įmonių gelbėjimo bei restruktūrizavimo procedūras (Integruota gairė Nr. 10).

Plėsti ir gerinti europinę infrastruktūrą

Moderni infrastruktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis teritorijų patrauklumą. Jis skatina žmonių, prekių ir paslaugų mobilumą visoje Sąjungoje. Modernios transporto, energijos ir elektroninių ryšių infrastruktūros yra būtina sąlyga, norint gauti naudos iš Lisabonos strategijos, kuri įgyvendinama iš naujo. Mažinant transporto išlaidas ir plečiant rinkas, tarpusavyje susiję ir sąveikaujantys transeuropiniai tinklai padeda stiprinti tarptautinę prekybą ir skatina vidaus rinkos plėtrą. Nuolatinis europinio tinklo sektorių liberalizavimas skatina konkurenciją ir didina efektyvumą šiuose sektoriuose.

Kalbant apie būsimas investicijas į europinę infrastruktūrą, pirmumą reikėtų teikti 30 transporto projektų, kuriuos nurodė Parlamentas ir Taryba Transeuropinio tinklo (TEN) transporto gairėse, bei „Quick-start“ sąraše esančių tarptautinių transporto, energijos ir plačiajuosčių ryšių projektų, nurodytų Europos augimo iniciatyvoje, įgyvendinimui. taip pat reikėtų kovoti su šalių viduje susidarančiais infrastruktūros trukdžiais. Atitinkamos infrastruktūros kainodaros sistemos gali padėti efektyviai naudoti infrastruktūrą ir palaikyti subalansuotą transporto priemonių pusiausvyrą.

Gairė. Plėsti ir tobulinti europinę infrastruktūrą ir įgyvendinti patvirtintus svarbius tarptautinius projektus, visų pirma siekiant sustiprinti ryšį tarp nacionalinių rinkų išsiplėtusioje ES. Valstybės narės turėtų vystyti atitinkamas transporto, energetikos ir informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūras, kaip būtiną sąlygą tam, kad tinklinės pramonės šakos būtų sėkmingai atvertos konkurencijai. . Taip pat jos turėtų įdiegti atitinkamas infrastruktūros kainodaros sistemos, kaip priemonę galinčią padėti efektyviai naudoti infrastruktūrą ir palaikyti subalansuotą transporto priemonių pusiausvyrą (Integruota gairė Nr. 11).

B.2 Pasinaudoti žiniomis ir naujovėmis ekonomikos augimui

Žinios, sukauptos investuojant į tyrimus ir taikomąją veiklą, inovacijas bei švietimą, yra pagrindinė ilgalaikio augimo varomoji jėga. Investicijų į žinias didinimo ir ES ekonomikos inovacinio pajėgumo stiprinimo politikos kryptys Lisabonos augimo ir užimtumo strategijoje yra nurodytos kaip pagrindinės.

Didinti ir gerinti investicijas į tyrimus ir taikomąją veiklą

Tyrimai ir taikomoji veikla daro poveikį visokeriopam ekonomikos augimui: pirma, padeda kurti naujas rinkas arba gamybos procesus; antra, prisideda prie nuolatinio esamų produktų ir gamybos procesų tobulinimo; r trečia, didina šalies pajėgumą taikyti naujas technologijas.

Šiuo metu ES tyrimams ir taikomajai veiklai išleidžia apie 2 % BVP (nors atskirose valstybėse narėse šis skaičius svyruoja nuo 0,5 % iki 4 % BVP), tai yra tik šiek tiek daugiau nei pradėjus įgyvendinti Lisabonos strategiją. Be to, tik apie 55 % tyrimų išlaidų ES finansuoja pramonė. Reikia greičiau siekti bendro ES tikslo investicijas į tyrimus padidinti iki 3 % BVP; du trečdalius visų investicijų turėtų skirti privatus sektorius. Valstybės narės raginamos savo nacionalinėse Lisabonos programose pateikti išlaidų, numatytų tyrimams ir taikomajai veiklai 2008 ir 2010 m., ataskaitas bei jų įgyvendinimo priemones. Pagrindiniu iššūkiu yra sudaryti pagrindines sąlygas, parengti priemones ir lengvatas įmonėms, investuojančioms į tyrimus. Valstybių išlaidos tyrimams turi tapti efektyvesnėmis ir turi būti gerinami ryšiai tarp valstybinių tyrimų ir privataus sektoriaus. Kompetencijos poliai ir tinklai turėtų būti sustiprinti ir valstybės paramos mechanizmai, tame tarpe finansinės priemonės, skirtos paremti privačius tyrimų ir taikomosios veiklos projektus, turėtų būti geriau panaudojami. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bendrovės veiktų pakankamai konkurencingoje aplinkoje, kadangi konkurencija yra svarbiu motyvu leisti privačias lėšas inovacijoms. Be to, reikia veiksmų ryžtingai didinti tyrinėtojų skaičių ir mobilumą Europoje, visų pirma pritraukiant daugiau studentų į mokslinių, techninių ir inžinierinių disciplinų studijas, bei gerinti jų karjeros galimybes ir tarptautinį ir tarpsektorinį tyrinėtojų skaičių.

Gairė. Siekdamos Didinti ir gerinti investicijas į tyrimus ir taikomąją veiklą , valstybės narės turėtų toliau vystyti keletą skirtingų priemonių, skirtų skatinti verslo tiriamąją ir taikomąją veiklą: gerinant reguliavimo sistemos sąlygas ir užtikrinant, kad bendrovės veiktų pakankamai konkurencingoje aplinkoje; didesnės ir efektyvesnės valstybės išlaidos į tyrimus ir taikomąją veiklą; kompetencijos centrų stiprinimas; geresnis paramos mechanizmų, tokių kaip finansinės priemonės privačiai tyrimų ir taikomajai veiklai paremti, panaudojimas; pakankamos kvalifikuotų tyrinėtojų pasiūlos užtikrinimas pritraukiant daugiau studentų į mokslines, technines ir inžinierines disciplinas bei išplečiant karjeros galimybes ir tarptautinį bei tarpsektorinį tyrinėtojų mobilumą (Integruota gairė Nr. 12) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Didinti ir gerinti investicijas į žmogiškuosius išteklius“ (Nr. 22).

Skatinti inovacijas, ICT taikymą ir subalansuotą išteklių naudojimą

Europos ekonomikos dinamiškumas daugiausia priklauso nuo jos inovacinio pajėgumo. Inovacijoms turi būti sudarytos pagrindines ekonominės sąlygos. Jos apima gerai veikiančias finansų ir produktų rinkas bei aiškiai apibrėžtas ir prieinamas intelektinės nuosavybės teises. Inovacijas rinkoje dažnai diegia naujos įmonės, kurios gali susidurti su konkrečiomis finansavimo problemomis. Dėl to inovacijų veiklą reikėtų skatinti inovacijų įmonių kūrimo ir augimo skatinimo priemonėmis, taip pat ir finansavimo prieinamumo didinimu. Technologijų sklaidą galima skatinti kuriant inovacijų centrus ir tinklus bei teikiant inovacijų rėmimo paslaugas MVĮ. Žinių perdavimas naudojantis tyrėjų mobilumu, tiesioginėmis užsienio investicijomis arba importine technologija yra ypač naudingas atsilikusioms šalims ir regionams.

ES nesugebėjo pasinaudoti visais padidėjusios gamybos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimo pranašumais. Tai atspindi vis dar nepakankamą investavimą į IRT, institucinius suvaržymus ir organizacinius IRT įdiegimo trukdžius. Technologinės inovacijos itin stipriai priklauso nuo augimui palankios ekonominės aplinkos. IRT taikymas visų pirma priklauso nuo geresnio darbo organizavimo ir lanksčių produktų rinkų.

Gairė. Siekdamos skatinti inovacijas ir IRT įsisavinimą , valstybės narės pagrindinį dėmesį turėtų sutelkti į paramos inovacijoms paslaugas, visų pirma į technologijų perleidimą, inovacijų centrų ir tinklų, suvedančių universitetus ir įmones, kūrimą, žinių perdavimo skatinimą per tiesiogines užsienio investicijas, finansavimo prieinamumo gerinimą ir aiškiai apibrėžtas intelektinės nuosavybės teises. Jos turėtų skatinti IRT taikymą ir susijusius darbo organizavimo pokyčius ekonomikoje (Integruota gairė Nr. 13).

Ilgalaikė Sąjungos sėkmė taip pat priklauso nuo įvairių išteklių ir aplinkos problemų sprendimo, kurios, jei liks neišspręstos, trukdys augimui ateityje. Šiame kontekste pastarieji pasikeitimais ir perspektyvos naftos kainų srityje iškėlė efektyvaus energetikos panaudojimo klausimą. Toliau delsiant spręsti šias problemas, padidėtų priemonių taikymo ekonominės išlaidos. Tai apima ir priemones, skirtas klimato kaitos problemai spręsti, racionaliau naudoti išteklius ir sustabdyti bioįvairovės praradimą. Rinkos priemonių, skirtų užtikrinti, kad kainos geriau atspindėtų aplinkai daromą žalą ir socialines išlaidas, šiame kontekste vaidina pagrindinį vaidmenį. Skatinant kurti ir taikyti ekologiškas technologijas ir atkreipiant dėmesį į ekologines viešųjų pirkimų problemas, galima pagerinti inovacijų veiklą ir padidinti jų prisidėjimą prie tvarios plėtros susijusiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, ES bendrovės yra tarp pagrindinių pasaulio bendrovių, kuriančių naujas atsinaujinančiosios energijos technologijas. Ypač, vis didėjančio spaudimo energetikos kainoms kontekste, ir vis didėjant grėsmei klimatui, yra svarbu įgyvendinti pagerinimus, skirtus užtikrinti efektyvesnį energijos panaudojimą, tokiu būdu prisidedant prie tvaraus vystymosi ir konkurencingumo.

Gairė. Siekdamos skatinti suderintą išteklių naudojimą ir sustiprinti aplinkosaugos ir ekonomikos augimo tarpusavio ryšius , valstybės narės turėtų teikti pirmenybę išorinių aplinkosaugos kaštų internalizavimui; į energijos panaudojimo efektyvumo didinimą ir ekologiškų technologijų tobulinimą ir taikymą. Šių prioritetų įgyvendinimas turėtų atitikti egzistuojančius europinius įsipareigojimus ir veiksmus bei priemones, pasiūlytas Aplinkosaugos technologijų veiksmų plane (ATVP), panaudojant rinkos priemones, rizikos fondus ir tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimą, viešųjų pirkimų ekologiškumą bei ekologiškai žalingų subsidijų panaikinimą kitoms politikos priemonėms (Integruota gairė Nr. 14).

Stiprinti Europos pramonės bazę

Pastaruoju metu lėtesni našumo augimo tempai ES iš dalies yra susiję su ES sunkumais, perorientuojant ekonomiką į naujesnius sektorius, kuriuose našumas didėja greičiau. Siekdama stiprinti ir išlaikyti ekonomikos bei technologijų lyderės pozicijas, Europa privalo didinti savo pajėgumą ir tobulinti bei realizuoti naujas technologijas. Bendro tyrimų, reguliavimo ir finansavimo uždavinių sprendimo Europos lygiu, kai dėl masto arba aprėpties valstybės narės vienos negali sėkmingai susidoroti su rinkos problemomis, pranašumai ne visada buvo iki galo panaudojami, išskyrus Galileo arba kitas sistemas aeronautikos sektoriuje. Dėl to ES nesugebėjo visokeriopai realizuoti savo technologinio potencialo. Šį potencialą panaudoti padės sukaupta geriausia europinė patirtis bei valstybinių ir privačių partnerysčių, kurios duoda daugiau naudos visuomenei nei privačiam sektoriui, kūrimas.

Gairė. Siekdamos stiprinti Europos pramonės bazę , valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į naujų technologijų ir rinkų kūrimą. Tai visų pirma reiškia bendrų Europos technologijų iniciatyvų nustatymą ir valstybinių ir privačių partnerysčių, padedančių spręsti rinkos problemas, steigimą bei regioninių arba vietinių partnerių grupių kūrimą (Integruota gairė Nr. 15).

2 dalisUžimtumo gairės (2005-2008 m.)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (pagal EB sutarties 128 straipsnį)

2005/0057 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[9],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[10],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[12],

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis nustato Sąjungai tikslą skatinti ekonominę ir socialinę pažangą bei aukšto lygio užimtumą. Europos Bendrijos steigimo sutarties 125 str. numato, kad valstybės narės ir Bendrija veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių;

(2) Lisabonos Europos Vadovų Taryba 2000 m. paskelbė strategiją, kurios tikslas – užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, sukuriant daugiau ir geresnių darbų ir užtikrinant didesnę socialinę sanglaudą, su ilgalaikiais užimtumo tikslais, tačiau penkiems metams praėjus rezultatai yra mišrūs;

(3) integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių pristatymas prisideda prie Lisabonos strategijos nukreipimo ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Europos užimtumo strategija vaidina pagrindinį vaidmenį Lisabonos strategijos užimtumo tikslų įgyvendinime.

(4) vadovaujantis 2005 m. kovo 22 ir 23 d. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadomis, visiško užimtumo, darbo kokybės, darbo našumo ir socialinės sanglaudos tikslai turi atsispindėti aiškiuose prioritetuose: pritraukti ir išlaikyti į darbo rinką daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas; gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei darbo rinkų lankstumą; didinti investicijas į žmogiškuosius resursus, tobulinant švietimą ir įgūdžius.

(5) Užimtumo gairės turi būti pilnai peržiūrimos tik kas trejetą metų, tuo tarpu iki tarpiniais metais iki 2008 m. jų keitimas turėtų būti itin ribotas.

(6) Užimtumo rekomendacijos, kurias Taryba priėmė 2004 m. spalio 14 d.[13], lieka galioti kaip pamatinis dokumentas.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo dokumentu patvirtinamos valstybių narių užimtumo politikos gairės, išdėstytos jo priede.

2 straipsnis

Valstybės narės savo užimtumo politikoje atsižvelgia į visus šių gairių aspektus, už kuriuos atsiskaito kiekvienais metais pateikiamose Lisabonos nacionalinėse programose.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Tarybos vardu

Pirmininkas

Priedas

1 Pritraukti į darbą ir jame išlaikyti daugiau žmonių bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas

Būtina siekti visiško užimtumo ir sumažinti nedarbą bei neveiklumą, didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą. Šie tikslai yra neatsiejamai susiję su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu bei mažai uždirbančių darbuotojų skaičiaus mažinimu. Reikėtų visapusiškai išnaudoti ryšį tarp darbo kokybės, našumo ir užimtumo. Reikia ryžtingų priemonių socialinei aprėpčiai stiprinti, išstūmimo iš darbo rinkos prevencijai ir socialiai remtinų žmonių socialinei integracijai remti bei užimtumo, nedarbo ir darbo našumo regioniniams skirtumams mažinti, ypač atsilikusiuose regionuose. Pažangai pasiekti būtinos lygios galimybės, kova su diskriminacija ir lyčių aspekto integravimas.

Gairė. Įgyvendinti užimtumo politiką, siekiant visiško užimtumo, gerinant darbo kokybę ir našumą bei stiprinant socialinę ir teritorinę sanglaudą Vykdoma politika Europos Sąjungoje (ES) turėtų būti siekiama 70 % vidutinio bendro užimtumo lygio, ne mažiau kaip 60 % moterų užimtumo lygio ir 50 % vyresniojo amžiaus darbuotojų (55-64 m.) užimtumo lygio, bei sumažinti nedarbą ir neaktyvumą. Valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinio užimtumo lygio tikslus 2008 ir 2010 metams (Integruota gairė Nr. 16).

Užimtumo lygio kėlimas yra efektyviausia priemonė, skatinanti ekonomikos augimą ir didinanti ekonomikos socialinę aprėptį, užtikrinant apsaugą tiems, kurie negali dirbti. Naujo požiūrio į darbą visą gyvenimą propagavimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, siekiant užtikrinti jų pakankamumą, subalansuotą finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius visuomenės poreikius yra ne mažiau būtini dėl numatomo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus, žemą vyresniojo amžiaus ir jaunų žmonių užimtumo lygį, kaip naujo integracinio požiūrio dalį. Taip pat reikia priemonių, skirtų spręsti su jaunimo nedarbu, kuris paprastai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis, susijusias problemas. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas užimtumo didinimui tiems, kurie įsidarbina pirmą kartą, grįžta į darbą po pertraukos arba nori pratęsti darbingą amžių. Darbo vietų kokybė, įskaitant darbo užmokestį ir lengvatas, darbo sąlygas, darbo saugą, mokymosi visą gyvenimą galimybes ir karjeros perspektyvas, taip pat socialinės apsaugos sistemų parama ir paskatos yra labai svarbūs. Europos jaunimo pakto įgyvendinimas turėtų prisidėti prie požiūrio į darbą visą gyvenimą įtvirtinimo.

Gairė. Propaguoti požiūrį į darbą visą gyvenimą , atnaujinant pastangas sudaryti galimybes jaunimui įsidarbinti, mažinti jaunimo nedarbą, imantis ryžtingų priemonių, šalinant užimtumo, nedarbo ir darbo užmokesčio skirtumus tarp moterų ir vyrų; sudarant geresnes sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, įskaitant aprūpinimą prieinamomis ir priimtinomis vaikų priežiūros įstaigomis bei rūpinimąsi kitais išlaikytiniais; kuriant modernias pensijų ir sveiktos priežiūros sistemas, užtikrinant jų tinkamumą, tinkamą finansavimą ir greitą reagavimą į kintančius poreikius, didinant darbuotojų skaičių ir ilginant darbingą amžių, stiprinant paskatas dirbti ir anksti neišeiti į pensiją; remiant aktyviam senėjimui palankias darbo sąlygas (Integruota gairė Nr. 17). Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Garantuoti ekonominį tvarumą“ (Nr. 2).

Būtina skatinti bedarbių užimtumą, nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad darbo netekę asmenys liktų glaudžiai susiję su darbo rinka, bei plėtoti jų užimtumo gebėjimus ir skatinti kovą su socialine atskirtimi. Tam reikia pašalinti kliūtis darbo rinkoje, remiant aktyvias darbo paieškas, sudarant galimybes mokytis ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad darbas apsimokėtų, ir kartu mažinti bedarbystę, skurdą ir neveiklumą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas socialiai remtinų žmonių integracijos į darbo rinką skatinimui, taip pat vykdomas per socialinių paslaugų plėtrą ir socialinę ekonomiką. Kadangi tarp socialiai remtinų žmonių, taip pat ir tarp užsieniečių bei ES piliečių tebeegzistuoja labai dideli bedarbystės skirtumai, juos reikėtų žymiai sumažinti, atsižvelgiant į nacionalinius tikslus. Ypatingai svarbios veiklos sritys yra kova su diskriminacija, neįgaliųjų įdarbinimo skatinimas ir migrantų bei mažumų integracija.

Gairė. Užtikrinti bedarbių ir socialiai remtinų žmonių integraciją į darbo rinkas , taikant aktyvias ir prevencines darbo rinkos priemones, įskaitant ankstyvą poreikių nustatymą, pagalbą ieškant darbo ir organizuojant mokymą pagal individualius priemonių planus, teikiant socialines paslaugas, reikalingas socialiai remtinų žmonių integracijai į darbo rinką remti ir socialinei bei teritorinei sanglaudai stiprinti ir skurdui likviduoti; nuolat peržiūrint mokesčių ir lengvatų sistemas, įskaitant lengvatų administravimą ir taikymo sąlygas, bei mažinant dideles ribines taikomų mokesčių normas, siekiant, kad darbas apsimokėtų, ir užtikrinant pakankamą socialinės apsaugos lygį (Integruota gairė Nr. 18).

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų susirasti gerą darbą, taip pat būtina stiprinti darbo rinkos infrastruktūrą nacionaliniu ir ES lygmeniu, įskaitant EURES tinklą, kad būtų galima geriau numatyti ir pašalinti galimus neatitikimus. Šiame kontekste darbuotojų mobilumas ES viduje yra itin svarbus ir turėtų būti visiškai įgyvendintas. Be to, būtina visokeriopai atsižvelgti į papildomą darbo jėgos pasiūlą, atsiradusią dėl trečiųjų valstybių piliečių imigracijos.

Gairė. Geriau derinti darbo rinkos poreikius , modernizuojant ir stiprinant darbo rinkos institucijas, ypač užimtumo tarnybas ; užtikrinant aiškesnes užimtumo ir mokymosi galimybes nacionaliniu ir Europos lygmeniu, siekiant palengvinti mobilumą Europos viduje; tiksliau numatant darbo rinkos trūkumus ir problemas; tinkamai valdant ekonominę migraciją (Integruota gairė Nr. 19).

2 Gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti bei darbo rinkų lankstumą

Europai reikia gerinti sugebėjimą numatyti, paspartinti ir suvokti ekonominius bei socialinius pokyčius. Šiam tikslui reikia užimtumą didinančių išlaidų darbo jėgai ir patikimai veikiančių darbo rinkų, užtikrinančių didesnį lankstumą ir saugų užimtumą, tenkinant kompanijų ir darbuotojų reikmes. Tai taip pat turėtų padėti išvengti susiskaidžiusių darbo rinkų ir sumažinti nedeklaruojamą darbą.

Šiandieninėje vis labiau pasauline tampančioje ekonomikoje vis labiau atsiveriant rinkoms ir nuolatiniu naujų technologijų įdiegimu, tiek įmonė, tiek darbuotojai susiduria su būtinybe, o taip pat ir galimybe, prisitaikyti. Nors šis struktūrinių pasikeitimų procesas bendrai imant yra naudingas ekonomikos augimui ir užimtumui, jis taip pat sukelia pokyčius, kurie sukelia trukdymus kai kuriems darbuotojams ir įmonėms. Įmonės būtinai turi tapti lankstesnėmis, kad galėtų reaguoti į staigius savo prekių ir paslaugų pokyčius, prisitaikyti prie naujų technologijų ir sugebėti nuolat atsinaujinti, kad išlaikytų konkurencingumą. Įmonės privalo atsižvelgti į didėjantį poreikį užtikrinti darbo vietų kokybę, kuri yra susijusi su darbuotojų asmeniniais prioritetais ir pokyčiais šeimoje, be to, joms teks spręsti darbo jėgos senėjimo ir jaunų darbuotojų skaičiaus mažėjimo problemą. Darbuotojams dirbti darosi sunkiau dėl įvairesnių ir neįprastų darbo modelių gausumo bei didėjančios darbų kaitos, su kuriais reikia sėkmingai susidoroti per visą gyvenimą. Greitai kintančios ekonomikos ir susijusio restruktūrizavimo sąlygomis jie yra priversti išmokti naujų darbo būdų, tame tarpe plataus informacinių ir ryšių technologijų naudojimo, gebėti keisti savo darbo statusą ir būti pasirengę mokytis visą gyvenimą. Norint įsidarbinti bet kurioje ES vietoje, reikalingas ir geografinis mobilumas.

Gairė. Skatinti lankstumą, derinant jį su saugiu užimtumu, ir mažinti darbo rinkos susiskaidymą , adaptuojant užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus peržiūrint lankstumo lygį, numatytą ilgalaikėse ir vidutinės trukmės sutartyse; geresnis pasirengimas pokyčiams ir pozityvus jų valdymas, tame tarpe ekonomikos restruktūrizavimas, visų pirma pokyčių, susijusių su prekybos atvirumu, tokiu būdu minimizuojant jų socialinius kaštus ir palengvinant prisitaikymą; remiant profesinio statuso pasikeitimus, įskaitant mokymą, savarankišką darbą, verslo steigimą ir geografinį mobilumą; propaguojant ir skleidžiant inovacines darbo organizavimo formas, kurias galima pritaikyti, įskaitant sveikatos ir saugos stiprinimą bei įvairius susitarimus dėl sutarčių ir darbo valandų, taip siekiant pagerinti darbo kokybę ir produktyvumą; prisitaikymas prie naujų technologijų darbo vietoje, ryžtingi veiksmai siekiant nedeklaruojamą darbą paversti įprastu darbu (Integruota gairė Nr. 20) Tai pat žiūrėti integruotą gairę „Didinti makroekonominės ir struktūrinės politikos suderinamumą“ (Nr. 4).

Kad būtų galima sukurti daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir sustiprinti bendrą ekonominę sistemą, darbo užmokesčio pokyčiai apskritai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir keisti mokesčių skirtumus, skatinant kurti naujas darbo vietas, ypač tais atvejais, kai darbas mažai apmokamas.

Gairė. Užtikrinti darbą atitinkantį darbo užmokestį ir kitus išlaidų darbo jėgai pokyčius , sukuriant tinkamą pagrindą darbo užmokesčio dydžio sistemoms, suteikiant teisę veikti socialiniams partneriams, siekiant atspindėti našumo ir darbo rinkų tendencijų skirtumus sektorių ir regionų lygmeniu; ir vykdant stebėseną ir prireikus keičiant su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų darbo jėgai struktūrą ir lygį bei jų poveikį užimtumui, ypač tais atvejais, kai darbas mažai apmokamas ir pirmą kartą įsijungiančių į darbo rinką žmonių atžvilgiu (Integruota gairė Nr. 21) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai stiprintų makroekonominį stabilumą ir augimą“ (Nr. 5).

3 Didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius tobulinant švietimą ir įgūdžius

Europai reikia didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius. Labai daug žmonių nepatenka į darbo rinką arba joje neišsilaiko dėl nepakankamų įgūdžių arba dėl jų nesuderinamumo su darbo rinka. Kad būtų kuo prieinamesnis užimtumas visoms amžiaus grupėms, kiltų darbo našumas ir kokybė, ES reikia didesnių ir efektyvesnių investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant naudos gyventojams, įmonėms ir ekonomikai bei visuomenei. Valstybės narės yra įsipareigojusios iki 2006 m. parengti visa apimančias mokymosi visą gyvenimą strategijas.

Žinių ir paslaugų ekonomikoms reikia įvairių įgūdžių iš tradicinių sektorių. Šiuos įgūdžius taip pat reikia nuolat tobulinti, atsižvelgiant į technologijų pokyčius ir inovacijas. Kad išlaikytų darbą ir darytų pažangą, darbuotojai turi reguliariai kaupti ir atnaujinti įgūdžius. Įmonių našumas priklauso nuo darbuotojų, gebančių prisitaikyti prie pokyčių, parengimo ir išlaikymo. Vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių mokymosi lygių ir suteikiamos būtinos pagrindinės kvalifikacijos, vadovaujantis Europos jaunimo paktu. Visus dalyvius nuo ankstyvo amžiaus reikėtų skatinti puoselėti tikrąją mokymosi visą gyvenimą kultūrą. Siekiant iš esmės padidinti valstybines ir privačias investicijas į žmogiškuosius išteklius vienam gyventojui, svarbu užtikrinti sąžiningą ir skaidrų išlaidų pasidalijimą tarp visų dalyvių. Valstybės narės turėtų daugiau naudoti struktūrinių fondų bei Europos investicijų banko lėšas investicijoms į švietimą ir mokymą.

Gairė. Plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius taikant : sukuriant efektyvias mokymosi visą gyvenimą strategijas, atsižvelgiant į europinius įsipareigojimus, tame tarpe atitinkamas lengvatas ir išlaidų pasidalinimo sistemas tarp įmonių, valstybės institucijų ir fizinių asmenų, visų pirma siekiant ženkliai sumažinti mokinių, anksti paliekančių mokyklas, skaičių; didinant profesinio, viduriniojo ir aukštojo mokslo prieinamumą, įskaitant profesinę pameistrystę ir verslininkystės mokymą, skatinant visą gyvenimą dalyvauti tęstiniame mokyme ir mokyme darbo vietoje, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresniojo amžiaus darbuotojus (Integruota gairė Nr. 22) Taip pat žiūrėti integruotą gairę „Didinti ir gerinti investicijas į tyrimus ir taikomąją veiklą“ (Nr. 12).

Nepakanka vien to, kad visi dalyviai užsibrėžtų ambicingus tikslus ir keltų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti priimtinos, prieinamos ir pritaikytos prie kintančių reikmių. Būtina taikyti švietimo ir mokymo sistemas ir stiprinti pajėgumus, didinant jų svarbą darbo rinkoje, reagavimą į žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius bei efektyvumą. Informacinės ir ryšių technologijos gali būti panaudojamos mokymo prieinamumui gerinti ir padaryti mokymą labiau atitinkančiu darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas taip pat yra būtinas tiek darbo, tiek mokymosi tikslais, siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis ES lygiu. Likusios kliūtys mobilumui Europos darbo rinkoje turėtų būti pašalintos, ypač tos, kurios yra susijusios su kvalifikacijos ir žinių pripažinimu ir skaidrumu. Bus svarbu pasinaudoti patvirtintais Europos dokumentais ir nuorodomis, remiant nacionalinio švietimo ir mokymo sistemų reformas.

Gairė. Pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas, atsižvelgiant į naujus kompetencijos reikalavimus : Geriau nustatant darbo rinkos poreikius ir pagrindines reikalingas žinias, bei įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje, nustatymą; plėtojant aprūpinimą švietimo ir mokymo priemonėmis; tobulinant reguliavimo sistemas, skirtas paremti skaidrumą kvalifikacijų srityje, jų efektyvų pripažinimą ir neformalaus ir neoficialaus mokymo patvirtinimą; užtikrinant švietimo ir mokymo sistemų patrauklumą, atvirumą ir aukštus kokybės standartus (Integruota gairė Nr. 23).

*

* *

Taikydamos priemones, valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų kreipti į gero užimtumo politikos valdymo užtikrinimą. Jos turėtų sukurti plačius partnerystės ryšius pokyčiams įgyvendinti, įtraukdamos parlamentines institucijas ir regionų bei vietos lygmens pareigūnus. Pagrindinis vaidmuo turėtų tekti europiniams ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Valstybės narės turėtų nustatyti įsipareigojimus ir tikslus, atitinkančius ES gaires ir rekomendacijas. Geras valdymas taip pat reikalauja skaidrumo skirstant administracinius ir finansinius išteklius. Susitarusios su Komisija, valstybės narės turėtų naudotis Europos struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, parama Europos užimtumo strategijai įgyvendinti ir atsiskaito už taikomas priemones. Ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į valstybių narių institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimą.

Įgyvendindamos pirmiau išdėstytas politikos gaires, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nacionalinės rekomendacijos, pažangos rodikliai ir tikslai, nustatyti 2003 m. užimtumo gairėse ir 2004 m. rekomendacijose, galioja toliau kaip pagrindas.

[1] Ataskaita, pridėta prie 2005 m. kovo Europos Vadovų Tarybos išvadų, (http://ue.eu.int/cms3_fo/showPage.asp?lang=en&id=432&mode=g&name=).

[2] KOM(2005)24, Dirbti kartu ekonominio augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia.

[3] 2005 m. kovo Europos Vadovų Tarybos išvados, (http://ue.eu.int/cms3_fo/showPage.asp?lang=en&id=432&mode=g&name=)

[4] Vėlesniame komunikate apie nacionalines reformos programas Komisija pateiks savo rekomendacijas dėl atviro koordinavimo proceso ir strateginių planų dėl struktūrinių fondų įgyvendinimo ataskaitų sujungimo būdų

[5] KOM(2005)24, Dirbti kartu ekonominio augimo ir darbo vietų labui. Nauja Lisabonos strategijos pradžia.

[6] SEK(2005)192, 2005 2 3, Komisijos komunikato Europos Vadovų Tarybai priedas.

[7] Socialinė darbotvarkė (KOM(2005)33) detaliau aptaria šiuos elementus.

[8] Įgyvendindamos pirmiau išdėstytas politikos gaires, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad konkrečios rekomendacijos kiekvienai šaliai, pateiktos pagal 2003 m. birželio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2003-2005 m.), parengtos ir patikslintos, atsižvelgiant į 2004 m. liepos 5 d. Tarybos rekomendaciją, galioja ir toliau.

[9] OL C …, …, p. .

[10] OL C …, …, p. .

[11] OL C …, …, p. .

[12] OL C …, …, p. .

[13] OL L326, 2004 10 19