28.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/15

1.1

Turizmas ir sportas — tai du sektoriai, kurie ateityje įneš svarų indėlį į Europos ekonominę ir socialinę gerovę. Pagrindinis jų vaidmuo pripažintas visame pasaulyje.

1.2

Šalys ir bendruomenės juos vis labiau suvokia kaip pagrindinius kanalus tikrosioms vertybėms ir pranešimams skleisti bei plėtoti ekonomikos šakas, pasižyminčias socialiniu ir aplinkos patvarumu.

1.3

Sportas visuomet pritraukdavo daugybę žmonių, kurie dalijasi bendra aistra, skatindamas juos nuolatos keliauti, kad galėtų stebėti didelius ir mažus sporto renginius.

1.4

Šiandien, turizmas siūlo daugybę įvairiausių sporto renginių, kurie, ypač paskutiniaisiais metais, buvo labai sėkmingi, o kartais padeda atgaivinti vietas, kurios yra patyrusios dalinį ar stiprų yra patyrusios nuosmukį (1).

1.5

Kai kurios sporto vietos tampa turistinių kelionių vietomis ir atvirkščiai, nes būdamos tarpusavyje susijusios, kiekviena jų randa naujų galimybių teikti paslaugas bei augti kitoje.

1.6

Dėl to atskiros vietos tampa patrauklesnės ne tik jauniems (ir ne visai jauniems) žmonėms, bet taip pat žmonėms su negalia, kurie pagaliau gali gauti įspūdingesnių, anksčiau nepatirtų, malonių išgyvenimų su sportu susijusių atostogų metu.

1.7

Vienuolika milijonų keturi šimtai žmonių aplankė Europą 2002 metais. Tai sudarė daugiau kaip 5 % BVP ir apie 58 % visos pasaulio turizmo rinkos. Tačiau PTO (Pasaulinė Turizmo Organizacija) nustatė, kad Europos rinkos dalis pasaulyje sumažės iki 46 % iki 2020, nors turistų skaičius išaugs dvigubai. Tai lems nauji konkurentai.

1.8

Remiantis šia nuomone, EESRK parėmė Romoje surengtą viešą klausymą „Turizmas ir sportas: Europos ateities iššūkiai“, kuriame dalyvavo pirmaujančių Italijos ir Europos turizmo ir sporto sektorių atstovai ir Europos Komisijos turizmo bei sporto skyrių vadovai. Dialogas buvo labai vertingas, davęs daug pasiūlymų ir klausimų (2).

1.9

Remiantis viešuoju klausymu Romoje ir atsižvelgiant į tą faktą, kad šiais metais PTO Pasaulinė Turizmo diena (2004 m. rugsėjo 27 d.) buvo skirta temai „Sportas ir turizmas: dvi svarbios jėgos tarpusavio supratimui, kultūrai ir visuomenės plėtrai“, EESRK numatė keletą svarstytinų klausimų būsimai labiau integruotai analizės ir veiksmų politikai abiejuose sektoriuose.

1.10

Europa, surengusi Europos Futbolo čempionatą Portugalijoje bei XXVIII Olimpines bei Paraolimpines žaidynes Graikijoje 2004 m., bus daugelio kitų pasaulinių sporto renginių įvyksiančių per ateinančius penkerius metus šeimininkė ir šių įvykių poveikis turizmui ir ekonominiams srautams bus milžiniškas, o Europos turistinėms vietoms bus suteikta unikali galimybė priimti tarptautinius lankytojus, aplankysiančius žemyną.

2.1

Taigi, ateinančiais metais pasaulio žiniasklaida tam tikrais laikotarpiais Europai skirs daug dėmesio. Visomis progomis (3) Europos Sąjunga skirtingu lygiu ir skirtinguose kanaluose bus žiniasklaidos dėmesio centre. Dėl to apie Europą bus kalbama bent jau aukščiausiuose sluoksniuose, aptariant politinius ir kultūrinius, o taip pat turizmo ir sporto klausimus.

2.2

Šis pagrindinių sporto renginių laikotarpis Europos visuomenės turi būti suvokiamas ne tik kaip ekonominė galimybė, bet pirmiausia ir svarbiausia kaip galimybė atspindėti ir skleisti kultūrines ir socialines vertybes, atsižvelgiant į jų augimą ir tvarią plėtrą.

2.3

Žinoma, šie renginiai suteikia didžiules galimybes valstybių narių ir pasaulio žmonėms plėtoti ir įgyvendinti mokymo bei švietimo priemones. Ypatingas dėmesys privalo būti skirtas jaunimui ir tiems, kurie yra mažiausiai integruoti į visuomenę, t.y. žmonėms su negalia.

2.4

Ateinančiais metais, turizmo sektoriaus konkurencingumas ir pagrindinių sporto renginių gausa galėtų būti puiki galimybė Europai plėtoti ir išnaudoti rinkos galimybes, skiriant ypatingą dėmesį aukštos kokybės priėmimo sąlygų sukūrimui ir tvarių paslaugų suteikimui.

2.5

Dabar Europos Sąjungai priklauso 25 šalys, ir jos visais privalumais naudojasi 450 milijonų naujosios Bendrijos gyventojų. Dėl to išaugs lankomų vietų skaičius, žmonės daugiau keliaus, o sportininkai ir renginiai bus kuo greičiau įtraukiami greičiau į Europos programas ir veiklą.

3.1

Turizmas yra šaka, skatinanti taiką, integraciją tarp žmonių ir dėl to padeda taikiam sambūviui, pasižyminčiam tolerancija ir tarpusavio pagarba.

3.2

Turizmas įrodė, kad jis gali pagerinti pragyvenimo lygį milijonams žmonių visame pasaulyje, stiprindamas teisingesnę ir visą apimančią ekonominę plėtrą.

3.3

Jo įtaka užimtumui yra svarbi. Europoje yra daugiau kaip du milijonai veikiančių verslo įmonių, kuriuose dirba daugiau kaip 8 milijonai žmonių, neskaičiuojant pagalbinio personalo.

3.4

Iš tikrųjų, turizmas, savo pobūdžiu, yra susijęs su kitas sektoriais ir turi didesnes įdarbinimo galimybes, nei kiti sektoriai.

3.5

Tačiau, tai yra sektorius, kuris labiau kenčia nuo ekonominių nuosmukių, tarptautinių krizių ir sezoniškumo įtakos. Tai reiškia, kad jo indėlis ilgalaikiam užimtumui yra ribotas, nežiūrint jo nuolatinio gebėjimo išlikti dėl jo siūlomų produktų įvairumo, kuris kompensuoja struktūrines ir atsitiktines problemas ir kuris leidžia šiam sektoriui jas absorbuoti.

3.6

Ateinančių metų iššūkis — sukurti ir apsaugoti socialiai ir ekonomiškai stabilią schemą visose 25-iose valstybėse narėse, atsisakant bet kokio socialinio išskyrimo. Turizmas, sportas ir kultūra privalo tapti visiems prieinamais ir teikiančiais džiaugsmą, o labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms turi būti daromos nuolaidos.

3.7

Europos Komisija jau aprašė šį procesą 2001 m. lapkričio mėn. komunikate, pavadinusi jį „Bendras darbas Europos turizmo labui ateityje“ (4), ir kitame 2003 m. lapkričio mėn. Komunikate, pavadintame „Europos turizmo tvarumo pagrindinės kryptys“ (5). Dabar belieka išdėstytas idėjas įgyvendinti.

3.8

Tačiau norint pasiekti aukštą turizmo kokybę, turizmą reikia integruoti į kitus gamybos ir (arba) laisvalaikio sektorius. Sportas, kuriam būdinga vertybių gausa, kultūra, taisyklės ir principai, yra idealus partneris skatinant tvarų augimą visuose lygiuose.

3.9

Sportas, kaip ir turizmas, šiandien yra pagrindinė žmonijos laisvalaikio veikla ir tuo pačiu metu socialinio augimo ir ekonominės plėtros varomoji jėga, turinti didelį potencialą.

3.10

Vertybės, kurias jis skatina, kurios buvo žinomos jau nuo pirmųjų graikų olimpinių žaidynių, vykusių aštuntame amžiuje prieš m.e., yra labai svarbios ir vis dažniau išreiškiamos jaunimo mokymo politikoje.

3.11

Sporto ekonominė apimtis peraugo visas proporcijas pastaraisiais metais. Svarbiausi sporto renginiai tapo stambiais socialiniais įvykiais, kurie siunčia pranešimus ir skatina vertybes visoms amžiaus grupėms visame pasaulyje.

3.12

Sporto renginiai sukūrė naujas turizmo formas, kurios susiejo atostogas su galimybe užsiimti tam tikra sporto šaka jų metu. Šia prasme dideli renginiai paskatina žmones užsiimti naujomis sporto šakomis.

3.13

Iš vienos pusės, sportas naudojasi turizmo sukurta infrastruktūra ir paslaugomis, o iš kitos pusės skatina turizmą, kuris turi naudos iš sporto renginių, kurie vyksta turistų lankomose vietose: pagalvokite, kiek žmonių keliauja pasižiūrėti Pasaulio futbolo čempionato ar Olimpinių žaidynių, o taip pat iš įvaizdžio, kuris sukuriamas šaliai, renginio šeimininkei.

3.14

Tai reiškia, kad pagrindiniai sporto renginiai atneša Europos lankytinoms vietoms didelius pelnus ir socialinius privalumus ir labai jas išpopuliarina.

3.15

Bendrai, „pagrindinis sporto renginys“ reiškia, kad renginys gali pritraukti pakankamą srautą turistų, kurie apsistoja nakvynei toje vietoje ir dėl to stiprina vietos ekonomiką, pajamomis iš turizmo.

3.16

Pagrindiniai renginiai gali būti galimybės, išryškinančios vertybes, elgesio formas ir praktiką, kuri gali būti vėliau įgyvendinama ir pritaikoma kituose renginiuose, vyksiančiuose vietos lygyje (6).

3.17

Tačiau, sudėtiniai ryšiai tarp turizmo ir sporto yra platesnių santykių dalis, kuri taip pat apima socialinius, kultūrinius ir aplinkos sektorius. Šiuolaikinis turistas ieško visapusiškų atostogų pasiūlymų, kurie patenkintų rekreacinius, kultūrinius ir sportinius poreikius.

4.1

Praeityje vienintelis Bendrijos turizimo teisinis pagrindas buvo EB sutarties 3 straipsnio u punktas, kuriame buvo bendra nuoroda į turizmo srities priemones. Tai buvo didelis apribojimas sektoriui, darančiam tokį didelį poveikį daugelio ES šalių ekonomikoms, kad būtų galima vykdyti tikrąją Europos turizmo politiką.

4.2

Iš tiesų, turizmas savo pobūdžiu apima daugybę sektorių: jam priklauso beveik visi gamybos sektoriai ir paslaugos, jam būtina veiksminga masto ekonomija vadovaujant regionams, priimant pagrindinius sprendimus ir vykdant politikos procesus.

4.3

Tačiau ypač nuo 1999 m. Bendrijos institucijos pradėjo rodyti didėjantį susidomėjimą turizmu (7). EESRK aktyviai stebėjo šią tendenciją ir su entuziazmu sveikina jos įtraukimą į ad hoc turizmo nuostatą į Europos Konstituciją (8).

4.4

Ši gairė žymi ilgalaikio ir kartais žalingo turizmo išskyrimo pabaigą ir sudaro būtinas sąlygas, kad sektorius būtų pripažintas ir oficialiai įtrauktas į ES politiką.

4.5

EESRK tikisi, kad turizmui nuo šiol bus skirtos jam pritaikytos specialios Europos priemonės, programos ir iniciatyvos. Dėl to jis ragina sukurti bendrą Bendrijos vadovaujančią instituciją, suformuotą pagal konkrečių sektorių Europos agentūrų pavyzdį (9).

4.6

Bet kokiu atveju, EESRK sveikina tą faktą, kad Europos Sąjunga jau kuria turizmo politiką, skatinančią visų tipų tvarią plėtrą (10).

4.7

Kalbant apie Europos sporto politiką, ji yra apibrėžta keliuose pagrindiniuose dokumentuose, įskaitant Europos sporto chartiją (1992 m.), Amsterdamo sutartį, kurioje tiksliai apibrėžiama sporto reikšmė, deklaraciją, pridedamą prie Nicos sutarties, kurioje sportui skiriama ypatinga vieta Bendrijos kompetencijos srityse.

4.8

Iš dalies dėl Nicos viršūnių susitikime išreikšto paskatinimo, sportui buvo skirta teisėta vieta 2004 m. birželio mėn. priimtoje Europos Konstitucijoje, kurioje jam taikoma speciali nuostata (11).

4.9

Siekdama pabrėžti sporto socialinę ir švietėjišką svarbą, Komisija paskelbė 2004 m. Švietimo sporto pagalba metais. Tai vienas iš būdų atkreipti dėmesį į šį sektorių, taip pat finansuoti mokymo, sąmoningumo didinimo ir plėtros projektus mokyklose ir švietimo organizacijose visoje Sąjungoje.

4.10

Nors ir ribotai finansuojama, ši iniciatyva taip pat paskatino studentų mobilumą, įgalindama juos aplankyti tolimas vietas, taip patenkinant jų norą keliauti, atrasti naujas vietas ir jų norą užsiimti mėgstamu sportu.

4.11

Vienas iš iššūkių, į kurį mes turime atkreipti dėmesį ateinančiais metais siekdami paspartinti Europos ekonomiką ir padėti visiems pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę, yra rasti būdą, kaip integruoti turizmą, sportą ir kultūrą.

4.12

Tai tampa prioritetu, remiantis pirmiau minėtais Lisabonoje iškeltais tikslais, kuriame bet kokiu atveju atsižvelgiama į besikeičiančią ES šalių ekonominę situaciją siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarų ekonominį augimą ir plėtrą.

4.13

Europos turizmo forume ir Europos sporto forume galėtų būti pravesti specialūs seminarai, skatinamos naujos iniciatyvos, kurios galėtų būti panaudotos kuriant naują Europos lygio strategiją ir siekiant integruoti turizmo, sporto ir kultūros sektorius. Naująsias iniciatyvas turėtų sudaryti studentų mainai, sąmoningumo didinimo kampanijos, kurių metu „sportuojantys“ turistai galėtų dalyvauti vietos, kurioje vyksta renginys, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, arba kursai, skirti ugdyti naujus įgūdžius. Šia prasme labai svarbu įtraukti pilietinę visuomenę ir visų pirma privatų sektorių.

4.14

Dviejų sektorių — sporto ir turizmo — teisinis pripažinimas Konstitucijos sutarties projekte — didelis žingsnis link šių tikslų įgyvendinimo, ypač skatinant ir plečiant Europos įmonių, dirbančių šiuose dviejuose sektoriuose, konkurencingumą.

5.1

Kaip jau minėta, ateinančiais metais vyks daug sporto renginių ir milijonai žmonių iš viso pasaulio susiburs jų stebėti.

5.2

Tai laikotarpis, kai keliaujami dideli atstumai, vyksta didelis sportiniai renginiai, kuriuos plačiai nušviečia žiniasklaida, todėl iškyla skubus saugumo užtikrinimo klausimas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas atsakingai, nekeliant nereikalingo nerimo, tačiau įvedant visas prevencines stebėjimo priemones, kurios yra reikalingos kiekvieno sportinio renginio sklandumui užtikrinti.

5.3

Šiuo atžvilgiu bendradarbiavimas ir ankstesnis bendrų veiksmų strategijų sukūrimas — tai veiksniai, nulemiantys didelių sportinių renginių organizavimą.

5.4

Todėl saugumas turi tapti svarbiausiu visuose ateinančiais metais vyksiančiuose renginiuose, jis turi būti pagrįstas iš esmės prevencija.

5.5

2000 m. rugsėjo 6 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė deklaraciją, kurios 10 punkte teigiama: „Mes raginame valstybes nares atskirai ir visoms kartu laikytis olimpinių paliaubų dabar ir ateityje ir paremti Olimpinio Komiteto pastangas skatinti taiką ir žmonių tarpusavio supratimą per sportą ir olimpinius idealus“.

5.6

Neseniai susitikusi Briuselyje Europos Taryba (2003 m. gruodžio 12 d.) ir Europos Parlamentas (2004 m. balandžio 1 d.) pareiškė panašius kreipimusis. Ypač Europos Parlamentas sveikino TOK (Tarptautinio Olimpinio Komiteto) kuriamą Olimpinių paliaubų fondą — organizaciją, siekiančią toliau plėtoti taikos idealus ir supratimą per sportą.

5.7

Prisidėdamas prie diskusijų dėl saugumo, EESRK pabrėžia poreikį skatinti olimpines paliaubas kaip pranešimą visam pasauliui, svarbų visiems pasaulio sporto renginiams, vyksiantiems ateinančiais metais.

6.1

Kaip jau minėta, tarp sporto ir turizmo egzistuoja sudėtingi ryšiai, darantys socialinę, ekonominę ir aplinkos įtaką. Šie ryšiai tampa dar sudėtingesniais, kai jie yra susiję su plataus masto (dideliais) renginiais.

6.2

Todėl organizuojant renginius turi būti atsižvelgiama į visus tvarumo principus — socialinius-kultūrinius, ekonominius ir aplinkosauginius. Europos Komisijos priimtos tvaraus turizmo gairės pirmiau minėtame paskutiniame komunikate dėl Europos turizmo tvarumo pagrindinių krypčių (12), kurios buvo įvertintos EESRK nuomonėje dėl socialiai tvaraus turizmo kiekvienam (13) turi būti taikomos sportui ir sporto paskirties vietoms.

6.3

Kalbant socialiniais ir kultūriniais terminais, pirmiausia sportiniai renginiai turėtų būti proga praplėsti tapatumą ir vykdyti kultūrinius mainus. Todėl siūloma paremti turistinio/sportinio pobūdžio iniciatyvas ir renginius, įtraukiant keletą skirtingų Europos šalių regionų (pagal Interreg programos modelį).

6.4

Socialiu ir ekonominiu požiūriu, turėtume nurodyti, kad organizuojant renginį didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vietos bendruomenei. Visos paslaugos ir infrastruktūra turėtų būti planuojamos taip, kad jomis galėtų ateityje pasinaudotos šie gyventojai. Į vietos bendruomenę taip pat turi būti atsižvelgta kuriant darbo vietas ir vykdant mokymus, susijusius su renginiais.

6.5

Buvo sukurt modeliai, skirti įvertinti vietų ir susijusių paslaugų pajėgumą, atsižvelgiant į aplinkos tvarumą ir kitus kriterijus. Būtų tikslinga skatinti šių modelių skleidimą ir taip pat jų pritaikymą sportiniams renginiams, pasisakant už, kaip minėta, integruotą požiūrį su trimis sudedamosiomis dalimis: visuomene, ekonomika ir aplinka.

6.6

Todėl turi būti nustatyti ir skatinami šių įvykių planavimo, tvarkymo ir plėtojimo modeliai siekiant padidinti pelną ir pridėtąją vertę, ypač priimančiam regionui ir bendruomenei, kuri, bet kokiu atveju, patiria tokių renginių žalingą poveikį ir tik retai naudojasi žymiais laimėjimais.

6.7

Didelio masto sporto renginiai gali tapti galimybėmis išsiugdyti aukšto lygio įgūdžius ir žinias bei patirtį, kurie gali būti vertingi sporto/turizmo vietoms per vidutinio ilgio ir ilgą laikotarpį, kiek tai susiję su įrenginių plėtra ir lankytojų poreikių tenkinimu. Jie taip pat gali būti naudojami geros praktikos skleidimui integruotos turizmo ir sporto vadybos srityje.

6.8

Sudėtingų renginių organizavimui reikia pradinio galimų konfliktų tarp vietos gyventojų ir trumpalaikių lankytojų numatymo, atsižvelgiant į išteklių, paslaugų ir įrenginių panaudojimą bei jų kokybę.

6.9

Glaudus skatintojų, organizatorių, vietos, galutinių vartotojų ir tarpininkų atstovų bei bendrai visų susijusių šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus.

6.10

Sporto renginiai turi būti įtraukti į vidutinės trukmės ir ilgalaikius priimančios vietos ir šalies planus. Visų pirma turi būti apsvarstyta, kokią įtaką jie padarys turizmo/sporto vietos bendram įvaizdžiui.

6.11

Gerai žinomas tas faktas, kad turizmo sezoniškumas dažnai tampa jo plėtros kliūtimi. Sporto renginiai taip pat padeda toliau plėtoti turizmo politiką ir turizmo ekonomiką ištisus metus, didindami pelną ir sukurdami stabilias ilgalaikes darbo vietas.

6.12

Verta sukurti besitęsiančią dabartinės ir būsimos patirties priežiūrą, siekiant padėti nustatyti sportinių renginių planavimo ir valdymo patirties modelį, kuriame būtų pilnai atsižvelgta į pirmiau minėtus socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius veiksnius. Ypač būtų verta prižiūrėti įrenginių naudojimą ir vėlesnį naudojimą struktūrų ir paslaugų, kurios buvo sukurtos konkrečiam renginiui, po to, kai jis baigiasi.

6.13

Bendrąja prasme, EESRK pabrėžia galimybę priimti priemones, veiksmus ir rekomendacijas, įtrauktas į daugiametę tvaraus Europos turizmo programą, sukuriant sporto ir populiariausių sporto renginių organizavimo ir veiksmo vietų „darbotvarkę 21“.

6.14

Gera sportinių renginių, kuriuose dalyvauja ir turistai, planavimo ir valdymo praktika ir teigiama patirtis turi būti sistemingai registruojama, skleidžiama ir kaupiama siekiant, kad būsimų didelių ES renginių organizavimas būtų kuo sėkmingesnis.

7.1

EESRK pabrėžia poreikį visuose lygiuose stiprinti mokymų ir švietimo tikslą, kuris yra sporto ir turizmo politikos dalis.

7.2

Imtis tokio požiūrio taip pat reikalaujama deklaracijoje dėl ypatingų sporto savybių, pridėtoje prie 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje susitikusios Europos Tarybos išvadų, kurioje pabrėžiama, kad: „Bendrija privalo … atsižvelgti į sportui būdingas socialines, švietimo ir kultūrines funkcijas … siekiant, kad būtų gerbiamas ir skatinamas etikos kodeksas ir solidarumas, kurie yra svarbūs socialiniam vaidmeniui išsaugoti“.

7.3

Teigiamų sportui ir turizmui bendrų vertybių integravimas ir skatinimas gali būti veiksmingas būdas pasiekti integravimą bendruomenių, paskirties vietų ir valstybių lygyje.

7.4

Todėl 2004 m. prasidėję renginiai įgauna dar didesnę svarbą dėl pasiūlyto tikslo panaudoti didžiausius renginius, kurie bus plačiai nušviesti žiniasklaidos ir kuriems daug dėmesio skirs institucijos, kaip priemonę mokymo principų ir gairių sklaidai.

7.5

ES plečiantis ir pasipildant 10 naujų narių, tokios galimybės didės. Žiniasklaidos panaudojimas įgalins išplėtoti švietimo projektus ir pasidalyti jais su naujomis valstybėmis narėmis ir taip jas supažindinti su Sąjunga, jos žmonėmis bei pasikeisti vertybėmis, pagrįstomis sportine draugyste, teisingu žaidimu ir konkurencija.

7.6

Pagrindinės vertybės, kurios galėtų būti plėtojamos ir atskleidžiamos, yra tolerancija, atviras, nuoširdus požiūris, atvirumas pasikeitimams tarp skirtingų žmonių ir etninių grupių. Pagrindinių vertybių įgyvendinimas ES valstybėse reikalauja iš vienos pusės atitinkamo mokyklinio išsilavinimo bei suaugusiųjų mokymo visiems dirbantiems turizmo ir sporto srityje, iš kitos pusės — intensyvaus dalijimosi patirtimi, kurį reikia skatinti. Turistai sieja su kelionėmis lūkesčius dėl minėtų vertybių.

7.7

Kiek tai susiję su sportiniais ir turistiniais renginiais, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas skleisti visoms gyventojų grupėms — ypač silpnesnėms grupėms: jaunimui, senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems — teisės principą užsiimti kitokiu sportu dalyvauti tokio sporto renginiuose.

7.8

Kaip teigiam pirmiau minėtoje deklaracijoje dėl ypatingų sporto savybių, pridėtoje prie 2000 m. Nicoje susitikusios Europos Tarybos išvadų: „Žmonėms, turintiems fizinę arba proto negalią, užsiėmimas fizine veikla ir sportu suteikia ypač palankią progą ugdyti savo talentą, dalyvauti reabilitacijoje, socialinėje integracijoje ir būti solidariems…“

7.9

Tokias priemones, skirtas pasinaudoti silpniausioms visuomenės grupėms, turi įgyvendinti centrinė valdžia ir vietos valdžia, nacionalinės federacijos, sporto draugijos ir asociacijos, mėgėjų klubai ir mokyklos.

7.10

Derlingiausia dirva teigiamoms vertybėms skleisti it tarpusavio supratimui ugdyti yra mokykla, kadangi sudėtingi sporto, turizmo ir mokymo ryšiai gali būti pilnai išnaudoti pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikų.

7.11

Todėl siūloma ir toliau lengvinti studentų mobilumą ir mainus organizuojant sportinius renginius, kurie sudaro galimybes susipažinti su vietos kultūra ir gyvenimu.

7.12

Be to, siūloma pagerinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, pirmiausia keičiantis informacija apie geriausias praktikas, įskaitant sporto turistų dalyvavimą bendruomenių, kurios organizuoja sporto renginius, kultūriniame ir socialiniame gyvenime siekiant mažinti bet kokį smurtą ir nepakantumą ir sudarant galimybes bendram augimui.

7.13

Taip pat būtų verta patikslinti, ar yra kursų, ugdančių naujus įgūdžius, būtinus turistinių/sportinių renginių organizavimui, poreikis, kuriuose būtų atsižvelgiama į visus socialinio augimo, integruoto tvarumo, bendravimo ir rinkodaros aspektus, kurie yra labai svarbūs turizmui.

8.1

Turizmas ir sportas gali tapti teigiamų vertybių, įkvėptų pagarba kitiems ir nukreiptų į tarpusavio supratimą, toleranciją ir tarpusavio priimtinumą, plėtros, mainų ir dalijimosi laboratorija. Šie sektoriai lengvai tinka šiam uždaviniui ir jų vaidmuo įgauna ypatingos svarbos visuomenei, kuri tampa vis dinamiškesne ir pasižyminčia nuodugniais socialiniais kultūriniais, geopolitiniais ir technologiniais pasikeitimais.

8.2

Turizmas ir sportas gali daug prisidėti įgyvendinant tikslus, nustatytus Lisabonos strategijoje. Iš tiesų, jų didėjanti ekonominė įtaka galėtų tapti tikra varomąja jėga Europos Sąjungos ekonomikai, ypač jeigu visos įgūdžių, susijusių su šiais dviem sektoriais, ugdymo ir skleidimo galimybės būtų pilnai panaudotos.

8.3

Turizmo ir sporto įtraukimas į galutinę Europos Konstitucijos redakciją — tai šių dviejų sektorių istorinis posūkio taškas. EESRK dabar tikisi, kad Bendrijoje vyks svarbi veikla šiose dviejose srityse ir siūlo naudoti atvirą koordinavimo metodiką, kuri užtikrintų pasikeitimą įgūdžiais ir žiniomis ir palyginimą Europos lygiu.

8.4

Sportas ir turizmas — tai du sudėtingi, išskirtiniai sektoriai; labai sunku juos nagrinėti kartu ir atlikti jų ekonominį ir socialinį palyginimą. Todėl EESRK siūlo, kad būtų įkurti bendrą Europos priežiūros agentūrą ir duomenų banką, kurie rinktų ir klasifikuotų žinias ir gerą praktiką ir skleistų jas valstybėse narėse siekiant skatinti šių dviejų sektorių plėtrą.

8.5

EESRK taip pat tikisi, kad Europos Sąjunga skatins studijas ir tyrimus, kad būtų galima Europos lygio lyginamoji turizmo-sporto derinio socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos įtakos analizė.

8.6

Turizmo ir sporto prieinamumo visiems kultūros skleidimas ir politikos kultūrai remti formavimas privalo būti visų plėtros priemonių prioritetu šiuose dviejuose sektoriuose, atsižvelgiant į silpniausių gyventojų grupių — jaunimo, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų — ir tų, kurie negali išleisti daug pinigų, poreikius. Šiuo tikslu EESRK norėtų matyti kampaniją, kurios metu būtų skatinamas žinojimas to fakto, kad prieinamumas ir tvarumas — tai būtinos savybės, kurių dėka rinkos dalyviai tampa labiau konkurencingais.

8.7

Siūloma, kad būtų įsteigta Europos turizmo agentūra, kurios vaidmuo būtų užtikrinti šio sektoriaus ypatingas savybes, analizuoti jo problemas, nustatyti galimą plėtros kursą ir nustatyti naujas tvaraus augimo priemones, kurios turėtų būti įtrauktos į ES struktūrines priemones.

8.8

Turizmas ir sportas yra daugiapusiai, sudėtingi reiškiniai, turintys didelį plėtros potencialą. Šioje nuomonėje remiamas šių dviejų sektorių horizontalios integracijos Europos lygiu poreikis, siekiant, kad šis potencialas būtų realizuotas socialinėje ekonominėje ir kultūrinėje srityse. Be to, EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant siūlomas priemones, reikia nuolatos kreipti dėmesį į jų tvarumą šiose srityse ir aplinkosaugos atžvilgiu.

8.9

EESRK šią nuomonę pavadino Romos deklaracija dėl sporto ir turizmo, kad jai būtų suteikta didesnė svarba ir ji būtų geriau platinama įvairiuose svarbiuose Europos turizmo ir sporto renginiuose.