28.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/61

1.1

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) reforma, kurios pagrindinis tikslas — išsaugoti ir tausojančiai naudoti žuvų išteklius. Dėl to, buvo parengtos privalomos taisyklės ir Bendrijos žuvininkystės sektoriui, ir valstybėms narėms.

1.2

Reglamento 2371/2002 (1) V skyriuje, kuris reglamentuoja Bendrijos žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemą, aiškiai nustatytos valstybių narių ir Europos Komisijos atsakomybės ribos bei nustatyti valstybių narių tarpusavio, valstybių narių ir Komisijos tarpusavio bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmai, kad būtų užtikrintas BŽP taisyklių laikymasis.

1.3

Europos Komisija mano, kad norint, jog valstybės narės galėtų užtikrinti BŽP taisyklių vykdymą, reikalinga patikima Bendrijos lygio veiklos kontrolė ir kontrolės struktūra, pakankamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonės bei atitinkama strategija šių priemonių koordinuotam taikymui.

1.4

Šiuo nauju pasiūlymu dėl reglamento (2) Europos Komisija nori sukurti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (toliau — Agentūra) kaip Bendrijos specializuotą techninę instituciją, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės vienodai ir veiksmingai taikys Bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, organizuos valstybių narių tarpusavio veiklos koordinavimą žuvininkystės monitoringo ir kontrolės srityse, bei skatins jų tarpusavio bendradarbiavimą.

1.5

Dėl to Europos Komisija siūlo, kad Agentūra turėtų koordinuoti valstybių narių atliekamą kontrolę ir vykdymo užtikrinimą atsižvelgdama į Bendrijos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo įsipareigojimus; koordinuoti nacionalinių kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kurias taiko valstybės narės, naudojimą; padėti valstybėms narėms teikti informaciją apie žvejybos veiklą ir kontrolės bei vykdymo užtikrinimą Komisijai ir trečiosioms šalims; ir padėti valstybėms narėms vykdyti savo užduotis ir įsipareigojimus pagal Bendrąją žuvininkystės politiką.

1.6

Be to, Komisija siūlo nuostatą, pagal kurią Agentūra galėtų teikti valstybėms narėms paslaugas pagal sutartis joms paprašius ir jų sąskaita, padėti joms parengti inspektorius, imtis bendro prekių ir paslaugų, susijusių su kontrolės ir vykdymo užtikrinimu, viešųjų pirkimų bei koordinuoti valstybių narių bendrų eksperimentinių projektų įgyvendinimą.

1.7

Pasiūlyme dėl reglamento numatyta, kad Agentūra bus Bendrijos viešoji įstaiga, turinti juridinio asmens statusą. Komisija siūlo nuostatą, kad Agentūra turėtų administracinę valdybą, sudarytą iš atstovų, po vieną iš kiekvienos valstybės narės, kurios laivai dalyvauja žvejybos veikloje, susijusioje su gyvaisiais jūros ištekliais, ir keturių Komisijos atstovų, o taip pat keturių žvejybos pramonės atstovų, kuriuos paskirstų Komisija. Agentūra turės ir vykdomąjį direktorių.

1.8

Komisija ketina numatyti, kad Agentūra būtų finansuojama Bendrijos skirtu įnašu, Agentūros mokesčiais už jos paslaugas valstybėms narėms ir mokesčiais už publikacijas, profesinį mokymą ir (arba) kitas Agentūros suteiktas paslaugas.

1.9

Galiausiai, Komisija numato, kad Agentūra savo darbą pradės 2006 m., kurios biudžetas pirmaisiais metais bus 4,9 mln. eurų ir iš viso dirbs 38 darbuotojai, o 2007 m. biudžetas padidės iki 5,2 mln. eurų, o darbuotojų — iki 49. Agentūros būstinė bus Ispanijoje.

2.1

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui Vienodo ir veiksmingo Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo link  (3) numatyta galimybių studija, kuri būtų parengta kartu su valstybėmis narėmis prieš sukuriant Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (Agentūra). Komisija pasiūlytą reglamentą pateikė neatlikus išankstinio galimybių tyrimo. EESRK apgailestauja dėl to.

2.2

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui sukurti Agentūrą ir tikslams, kad būtų veiksmingai įgyvendinta BŽP ir visoje Bendrijoje būtų atliekama vienoda kontrolė ir vykdymo užtikrinimas. EESRK žino apie būtinybę vienodai ir veiksmingai laikytis BŽP taisyklių, tačiau mano, kad tam reikalinga, jog šias taisykles priimtų ir suprastų sektorius. Kad būtų galima tai padaryti, sektorius turi dalyvauti nuo sprendimų priėmimo pradžios, pradedant bendradarbiavimu rengiant mokslinę nuomonę, kuria remiasi žuvų išteklių apsaugos strategija ir priemonės. Dėl to, EESRK mano, kad Agentūra turėtų skirti dėmesį svarstymui, kaip geriau parengti mokslinę nuomonę ir skatinti sektoriaus dalyvavimą rengiant ją. Ši paskutinė nuostata turėtų būti įtraukta į Agentūros uždavinius, kurie išsamiai išdėstyti pasiūlymo dėl reglamento 4 straipsnyje.

2.3

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra bus pirmoji agentūra, skirta tik su žuvininkyste susijusiems klausimams, Komitetas mano, kad reglamento projekte turėtų būti numatyta galimybė ateityje išplėsti Agentūros kompetencijos sritis.

2.4

Dėl to EESRK mano, kad Agentūra galėtų valstybėms narėms ir Komisijai pateikti techninę ir mokslinę nuomonę apie veiksmingą BŽP taisyklių vykdymą, o svarbiausia apie kontrolės ir siūlomų vykdymo užtikrinimo priemonių veiksmingumą. Dėl to, jai galėtų būti pavesta skatinti rengti inspektorius ir darbuotojus, besispecializuojančius kontrolės veikloje ir įsteigti specialų mokymo centrą. Galiausiai, Agentūra galėtų prisidėti prie bandymo suvienodinti įvairiose valstybėse narėse nustatytas sankcijas.

2.5

Siūlomame Tarybos reglamente nurodyta, kad Agentūros atliekamas veiklos koordinavimas apims žvejybos veiklos vykdymo užtikrinimą ir kontrolę, iki pirmosios žuvininkystės produktų pardavimo vietos, kai žvejojama Bendrijos žvejybos laivais valstybių narių teritorijoje arba Bendrijos vandenyse arba ne Bendrijos vandenyse. EESRK mano, kad Agentūros veiklos koordinavimas turi būti platesnio masto. Pirmiausia jis turėtų apimti vykdymo užtikrinimą ir kontrolę ne tik iki pirmosios žuvininkystės produktų pardavimo vietos, bet ir visą maisto produktų grandinę, kitaip sakant, nuo žuvų pagavimo momento iki galutinio vartotojo. Antra, viena iš jos pareigų turėtų būti žuvininkystės produktų kontrolės koordinavimas pradedant žvejybos laivais, plaukiojančiais su trečiosios šalies vėliava, ypač tais, kurie užsiima nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba.

2.6

EESRK mano, kad vertėtų, jog Agentūra padėtų Bendrijai ir valstybėms narėms bendraujant su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis žuvininkystės organizacijomis, o su pastarosiomis tiesiogiai, nes taip būtų galima padėti išsaugoti ir tausojančiai naudoti žuvų išteklius iš šių trečiųjų šalių ir tarptautinių vandenų. Dėl to EESRK mano, kad biudžetas Agentūrai turi skirti pakankamai finansinių lėšų, kad ji galėtų vykdyti šią užduotį, taip prisidėdama prie tvarios žuvininkystės raidos.

2.7

EESRK pritaria siūlomo reglamento 6 straipsnyje išreikštai idėjai įsteigti Bendrijos žuvininkystės monitoringo centrą bendros kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimui organizuoti. Nepaisant to, jis mano, kad reglamente turėtų būti aiškiai išdėstytos šio Centro pareigos, kad būtų išvengta valstybių narių kompetencijos sričių pasikartojimo. Komitetas mano, kad Agentūrai pradėjus dirbti, ji turės laikytis Tarybos pasiūlymo 33 straipsnyje nurodytų konfidencialumo taisyklių.

2.8

EESRK mano, jog labai svarbi Komisijos pasiūlymo III skyriuje nurodytų bendrų naudojimo planų forma, kad įvairios valstybės narės veiksmingai, vienodai ir subalansuotai vykdytų kontrolės politiką. EESRK patenkintas šių bendrų naudojimo planų turiniu ir jų priėmimo, įgyvendinimo ir vertinimo tvarka bei mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiai dirbti su Agentūra, kad juos iki galo įgyvendintų.

2.9

Komitetas mano, kad kiekvieno siūlomame reglamente numatyto naudojimo plano veiksmingumo metinis vertinimas yra labai svarbus, kad būtų galima nustatyti, jog įvairūs laivynai tinkamai laikosi taikomų apsaugos ir kontrolės taisyklių.

2.10

EESRK pritaria pasiūlymui sukurti tinklą keistis informacija tarp Komisijos, Agentūros ir kompetentingų valstybių narių institucijų, tačiau mano, kad Agentūra ir pati Komisija turėtų būti ypač budrios užtikrindamos, kad būtų išsaugotas gautų ir bendrai naudojamų duomenų slaptumas, kaip to reikalaujama iš valstybių narių pagal siūlomo reglamento 17 straipsnio 2 dalį.

2.11

Kalbant apie Agentūros vidaus struktūrą ir funkcionavimą, pasiūlyme dėl reglamento numatyta, kad Agentūra yra Bendrijos viešoji įstaiga, turinti juridinio asmens statusą. EESRK nori išreikšti savo visapusišką pritarimą šiam teiginiui, nes Agentūra turi būti įstaiga, savo paslaugas teikianti visoje Bendrijoje, kurios veikla yra visiškai skaidri ir kuriai neturi daryti įtakos jokie konkretūs Komisijos ar valstybių narių interesai. Dėl to Komitetą neramina neaiškumas, kokia tvarka Agentūra skirs savo pareigūnus, ar juos skirs Komisija ar valstybės narės, ar Komisija ir valstybės narės juos laikinai komandiruos dirbti.

2.12

Pritariama Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų ir Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtų taisyklių Agentūros darbuotojams taikymui, o taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžtos Agentūros ir jos darbuotojų sutartinė ir deliktinė atsakomybė atliekant savo pareigas. Be to, Komitetas sutinka, kad Europos Bendrijos Teisingumo Teismui priklausytų jurisdikcija spręsti ginčus dėl Agentūros sutartinės atsakomybės atsirandančios žalos atlyginimo.

2.13

Kaip nurodė Komisija 25 straipsnyje, Agentūros, kaip ir kiekvienos valstybinės ar privačios įmonės, struktūros kertinis akmuo yra administracinė valdyba. EESRK sunerimęs ir atkreipia dėmesį į pernelyg didelę šios Administracinės valdybos priklausomybę nuo Komisijos, kuriai priklauso dešimt balsų, palyginti su vienu kiekvienai valstybei narei, kurios laivai užsiima žvejybos veikla, susijusia su gyvaisiais jūros ištekliais, priklausančiu balsu. Valstybės narės kartu turės ne daugiau kaip dvidešimt balsų, o tai reiškia, kad Komisija galės lengvai primesti savo sprendimus. EESRK mano, kad Komisijos atstovai, kaip ir kiti atstovai, turėtų turėti po vieną balsą.

2.14

Be to, Komisija siūlo paskirti keturis atstovus iš žuvininkystės sektoriaus, kurie priklausytų Administracinei valdybai, be balsavimo teisių. EESRK mano, kad Komisijos siūlomas sektoriaus atstovų skaičius yra pernelyg mažas ir turėtų būti padidintas bent iki aštuonių, konkrečiai nurodant, kad juos turėtų skirti Europos darbdavių ir darbuotojų organizacijos ir jie turėtų turėti balsavimo teisę. EESRK mano, kad pasiūlytame reglamente turėtų būti nustatyti minimalūs kriterijai, kuriuos sektoriaus atstovai turėtų atitikti, kad galėtų gauti vietą Administracinėje valdyboje. Siūlomame reglamente taip pat turėtų būti nurodyta, kad sektoriaus atstovai turi teisę skirti pakaitinius narius į Administracinę valdybą.

2.15

Komisija siūlo, kad Administracinės valdybos posėdžius kviestų jos pirmininkas ir Valdyba eilinį posėdį rengtų kartą per metus pirmininko iniciatyva arba Komisijos prašymu arba trečdalio valstybių narių atstovų, atstovaujamų Administracinėje valdyboje, prašymu. EESRK mano, kad pasiūlyme turėtų būti nurodyta „Agentūros administracinės valdybos trečdalio narių“, nes sektoriaus atstovai taip pat gali turėti argumentą sukviesti Administracinės valdybos posėdį.

2.16

Reglamento projekto 27 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad tais atvejais, kai yra konfidencialus klausimas arba interesų prieštaravimas, Administracinė valdyba gali priimti sprendimą konkrečius savo darbotvarkės klausimus svarstyti nedalyvaujant Komisijos paskirtiems žvejybos pramonės atstovais nariams. EESRK siūlo šią straipsnio dalį išbraukti, nes iš esmės tai būtų gana didelis žuvininkystės sektoriaus atstovų dalyvavimo Administracinės valdybos posėdžiuose apribojimas.

2.17

Viena iš pareigų, kurią siūlomas reglamentas nustato Administracinei valdybai, yra pareiga teikti bendrą ataskaitą apie Agentūros praėjusių metų veiklą ir ateinančių metų darbo programą, kurios bus siunčiamos Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms. Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio žuvininkystės sektoriaus dalyvavimo, EESRK mano, kad šias ataskaitas turėtų būti privaloma siųsti ir Europos Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros konsultaciniam komitetui.

2.18

Pasiūlymo dėl reglamento 29 straipsnyje reikalaujama, kad žvejybos pramonės atstovai Administracinėje valdyboje parengtų interesų deklaraciją, kurioje nurodytų, kad nėra jokių interesų, trukdančių jiems būti nepriklausomais, arba kad yra tiesioginiai ar netiesioginiai interesai, kurie galėtų trukdyti jiems būti nepriklausomais. EESRK mano, kad ši interesų deklaracija yra netinkama ir nebūtina atsižvelgiant į tai, kad bet kuris sektoriaus atstovas, dirbantis šioje srityje ir atrinktas šioms pareigoms, turės tiesioginį interesą žuvininkystėje, kuris galėtų trukdyti jam (jai) išlikti nepriklausomu (-a). Jeigu interesų deklaracijos turėtų būti rengiamos, tokiu atveju turėtų būti reikalaujama, kad ir kiti Administracinės valdybos nariai rengtų jas.

2.19

EESRK taip pat sunerimęs dėl Komisijos pernelyg didelės sprendimų priėmimo galios atrenkant vykdomąjį direktorių, skiriant jį ir jam einant pareigas, bei pašalinant šį asmenį iš pareigų. Dėl to, siūlomo Reglamento 31 straipsnyje turėtų būti nurodyta, kad vykdomajam direktoriui pašalinti iš pareigų, taip pat ir paskirti jį, reikalinga dviejų trečdalių Vykdomosios valdybos narių dauguma. EESRK mano, kad galimų kandidatų į vykdomojo direktoriaus pareigas sąrašas turėtų būti iš anksto nusiųstas ACFA, kad ši organizacija galėtų pateikti neįpareigojančią nuomonę apie kandidatus.

2.20

Agentūros biudžetą, bent jau pirmųjų kelių metų po jos įsteigimo, didele dalimi turi sudaryti Bendrijos lėšos, įtrauktos į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą, nes dviem kitais pajamų šaltiniais — mokesčiais už Agentūros suteiktas paslaugas valstybėms narėms ir mokesčiais už publikacijas arba profesinį mokymą — galima bus naudotis tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Komitetas mano, kad pirmaisiais trejais Agentūros veiklos metais biudžetas turėtų būti pagrįstai lankstus, nes Komisijos pasiūlymas atrodo kiek pernelyg varžantis.

2.21

EESRK nori pritarti nuostatoms dėl reglamento projekte išdėstytos biudžeto vykdymo ir kontrolės sistemos, ypač dėl laikino Agentūros metinės finansinės atskaitomybės patikrinimo, kurį atliks Audito Rūmai, ir Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 (4) nuostatoms dėl kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kurios be jokių apribojimų taikomos Agentūrai. Labai svarbu, kad Agentūra prisijungtų prie 1999 m. gegužės 25 d. EB institucijų susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų.

2.22

Pasiūlymas dėl reglamento iš dalies keičia Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 (5), nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, pakeisdamas 37 straipsnio c punktą, kuriame buvo teigiama, kad Komisijos nustatytos žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo programos negali trukti ilgiau nei dvejus metus, o atsakomybė už tam tikrų priemonių patvirtinimą žmonių ir materialinių išteklių atžvilgiu priklausė valstybėms narėms. Pasiūlyme pateiktame pakeitime terminas pratęsiamas iki trejų metų arba bet kuriam atitinkamame atkūrimo plane tam tikslui nustatytam laikotarpiui ir jame nurodoma, kad valstybės narės programas įgyvendina remdamosi bendrais naudojimo planais. EESRK šiam pakeitimui pritaria.

2.23

Kad darbas būtų atliktas iki nustatyto termino ir pagal 40 straipsnį dėl Agentūros veiklos pradžios, EESRK mano, kad šis pasiūlymas dėl reglamento turėtų įsigalioti 2005 m. sausio 1 d. siekiant užtikrinti, jog Agentūra savo veiklą galėtų pradėti 2006 m. sausio 1 d.

3.1

EESRK sveikina Komisiją dėl jos pasiūlymo sukurti Agentūrą, ragina ją skirti Agentūrai pakankamą biudžetą jos uždaviniams įgyvendinti ir siūlo numatyti galimybę išplėsti Agentūros kompetencijos sritis, prašydamas laikytis pasiūlyme dėl reglamento nustatytų terminų.

3.2

Taigi EESRK ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šioje nuomonėje išdėstytas rekomendacijas, pirmiausia į tai, kad:

3.2.1

reglamente turėtų būti numatyta galimybė ateityje išplėsti Agentūros kompetencijos sritis.

3.3

Agentūros veiklos koordinavimas turi būti platesnio masto. Pirmiausia jis turėtų apimti vykdymo užtikrinimą ir kontrolę ne tik iki pirmosios žuvininkystės produktų pardavimo vietos, bet ir visą žemės ūkio maisto produktų grandinę, kitaip sakant, nuo žuvų pagavimo momento iki galutinio vartotojo. Antra, viena iš jos pareigų turėtų būti žuvininkystės produktų kontrolės koordinavimas pradedant žvejybos laivais, plaukiojančiais su trečiosios šalies vėliava, ypač tais, kurie užsiima nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba.

3.4

Agentūra turi būti įstaiga, savo paslaugas teikianti visoje Bendrijoje, kurios veikla yra visiškai skaidri ir kuriai neturi daryti įtakos jokie konkretūs Komisijos ar valstybių narių interesai.

3.5

Turėtų būti valstybių narių, Europos Komisijos ir sektoriaus atstovų atstovavimo Vykdomojoje valdyboje pusiausvyra.

3.6

Komisijos siūlomas sektoriaus atstovų Vykdomojoje valdyboje skaičius yra pernelyg mažas ir dėl to turėtų būti padidintas bent iki aštuonių, konkrečiai nurodant, kad juos turėtų skirti Europos darbdavių ir darbuotojų organizacijos ir jie turės balsavimo teisę.

3.7

Agentūra turi griežtai laikytis pasiūlyto reglamento 33 straipsnyje išdėstytų konfidencialumo taisyklių.

3.8

Pasiūlymo dėl reglamento 27 straipsnio 4 dalis turėtų būti išbraukta.

3.9

Deklaracija dėl sektoriaus atstovų interesų, nurodyta 29 straipsnyje, yra nenuosekli ir nereikalinga. Antraip, jos reikėtų reikalauti iš visų Vykdomosios valdybos narių.

3.10

Galiausiai, reglamente turėtų būti išsamiau apibūdintos Bendrijos žuvininkystės kontrolės centro užduotys.