28.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/53

1.1

2004 m. balandžio 26 d. Komisija, siekdama supaprastinti valstybių narių išduotų atestatų pripažinimo tvarką, pateikė pasiūlymą priimti Direktyvą dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 2001/25/EB (1).

1.2

1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su vėlesniais pakeitimais (JRAB konvencija) nustato jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo reikalavimus. Konvencija, inter alia, nustato konkrečius jūrininkų atestatų, kuriuos šalys išdavė kapitonams, vadovaujantiems specialistams ar radijo operatoriams, pripažinimo kriterijus.

1.3

Šie tarptautiniai reikalavimai į Bendrijos teisę buvo perkelti 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/25/EB (2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/103/EB (3) dėl minimalaus jūrininkų parengimo (toliau — Direktyva). Taigi, valstybės narės jūrininkų kompetenciją patvirtinančius atestatus turi išduoti laikydamosi šių standartų.

1.4

Kalbant dėl atestatų pripažinimo tarp valstybių narių, Direktyva 2001/25/EB numato, kad jūrininkų, kurie yra arba nėra valstybių narių piliečiai, atestatai pripažįstami pagal Direktyvų 89/48/EEB (4) ir 92/51/EEB (5) dėl bendrosios profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos nuostatas. Bendroji sistema nustato jūrininkų profesinės kvalifikacijos įrodymo dokumentų pripažinimo tvarką, kurią sudaro įgyto išsilavinimo ir parengimo bei atitinkamų kvalifikacijų palyginimas. Jeigu jie iš esmės skirtųsi, tokiems jūrininkams gali būti taikomos konkrečios kompensavimo priemonės. Šiuo metu padėtis Europos Sąjungoje yra paradoksali, kadangi abipusio valstybių narių atestatų pripažinimo tvarka yra sudėtingesnė nei trečiųjų šalių atestatų pripažinimo tvarka.

1.5

Komisija siūlo automatiškai pripažinti visus kitų valstybių narių pagal Direktyvą išduotus jūrininkų atestatus. Pagrindinis pasiūlytos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad visi kvalifikaciją vienoje valstybėje narėje įgiję ir tokius atestatus turintys jūrininkai be jokių papildomų būtinų sąlygų galėtų dirbti laivuose, plaukiojančiuose su valstybės narės vėliava.

1.6

Be to, Komisija mano, kad reikėtų į Bendrijos teisę įtraukti JRAB konvencijos reikalavimus dėl jūrininkų kalbos įgūdžių. Tokie reikalavimai pagerintų bendravimą laivuose ir supaprastintų laisvą jūrų specialistų judėjimą.

1.7

Komisijos pasiūlymais siekiama iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/25/EB ir papildomai numatyti:

2.1

EESRK pripažįsta, kad būtina nustatyti tvarką, kuri visose valstybėse narėse supaprastintų Europos Sąjungoje pagal būtiniausius reikalavimus, numatytus Direktyvoje 2001/25/EB su vėlesniais pakeitimais, išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo tvarką.

2.2

EESRK taip pat pripažįsta, kad, siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, būtina užtikrinti, kad būtų visiškai ir nuolat laikomasi esamų reikalavimų.

2.3

EESRK savo 2003 m. birželio 5 d. išvadose pažymi Tarybos išreikštą būtinybę palengvinti jūrininkų judėjimą Europos Sąjungoje (6).

2.4

EESRK taip pat pažymi, kad dabartinė bendroji profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistema yra gana sudėtinga ir trukdo taikyti atitinkamas Konvencijos nuostatas, siekiant abipusio valstybių narių išduotų atestatų pripažinimo.

2.5

EESRK pripažįsta, kad neseniai įvesta ne Europos Sąjungoje išduotų atestatų pripažinimo tvarka yra paprastesnė, todėl valstybėse narėse išsilavinimą įgijusių jūrininkų sąlygos gali būti mažiau palankios. Siūlomi, tarptautinius reikalavimus atitinkantys pakeitimai turėtų šią galimą nelygybę panaikinti.

2.6

EESRK taip pat pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės kapitono ir vyresniojo kapitono padėjėjo pareigas užtikrina savo piliečiams, kaip patvirtina Teisingumo Teismo bylos C-47/02 ir C-405/01; tai patvirtina, kad valstybės narės gali neleisti jūrininkams laisvai judėti, o pareigas užtikrinti savo piliečiams. Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės politika nepiliečių įdarbinimo atžvilgiu yra pati liberaliausia iš visų valstybių narių.

2.7

EESRK pritaria tam, kad reikalinga viena bendra darbo kalba, kurią suprastų visi jūrininkai ir kuria jie galėtų bendrauti. Tai ypač svarbu avarinių situacijų metu ir reikalinga socialinėms sąlygoms laive gerinti.

2.8

EESRK pritaria tam, kad Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog, atsižvelgiant Tarptautinės jūrų organizacijos neseniai atliktą tyrimą (7), platinami suklastoti pažymėjimai, ir ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti visas būtinas priemones, kurios užkirstų kelią nesąžiningam jūrininkų atestatų įsigijimui, išdavimui ir klastojimui.

2.9

Pripažindamas būtinybę sukurti veiksmingesnę ir paprastesnę abipusio atestatų pripažinimo valstybėse narėse sistemą, EESRK mano, kad nemažėja būtinybė aktyviai kovoti su nesąžiningu atestatų išdavimu. Priimančiosios valstybės narės turi turėti atitinkamą tvarką, leidžiančią kitose valstybėse narėse išduotus atestatus naudoti priimančiosios valstybės narės laivuose.

2.10

EESRK mano, kad priimančiosios valstybės narės, reikalaudamos, kad visi atestatą turintys asmenys atitiktų būtiniausius reikalavimus dėl kalbos įgūdžių, turi reikalauti ir to, kad jie atitiktų tos valstybės narės jūrų laivininkystės teisės žinių reikalavimus. Dėl to atsiranda būtinybė išduoti „pripažinimo“ dokumentą.

2.11

EESRK pripažįsta, kad užtikrinant atitiktį ir nuoseklumą visose valstybėse narėse ir administracinę naštą mažinant iki minimumo, svarbus vaidmuo tenka Europos saugumo jūroje agentūrai (ESJA). Tai būtina norint užtikrinti aukštą valstybėse narėse atestuotų jūrininkų profesinį lygį.

2.12

EESRK, nors ir suvokia ESJA svarbą, vis dėlto pripažįsta, kad ji nėra visagalė. Tačiau EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad reikalingi atitinkami finansiniai, žmogiškieji ir techniniai ištekliai.

2.13

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į galimą neigiamą leidimo neribotam vienos valstybės narės piliečių skaičiui plaukti kitos valstybės narės laivais poveikį. Nors ir pripažindamas, kad tai atitinka laisvo darbuotojų judėjimo principą ir kad tam tikrais atvejais yra būtina, EESRK pažymi, kad, jei išduodamų atestatų skaičius nebus ribojamas, tai gali daryti neigiamą poveikį tolesniam jūrininkų įdarbinimui tam tikrose valstybėse narėse. Galiausiai gali būti pakenkta jūrinių įgūdžių bazės Europos Sąjungoje darnumui ir plėtimui.

2.14

EESRK ragina valstybes nares dirbti kartu su savo socialiniais partneriais, siekiant įdiegti subalansuotą įdarbinimo režimą, kuris užtikrintų ES jūrinių įgūdžių bazės darnumą ir plėtimą.

2.15

EESRK išreiškė nusivylimą, kad Komisija, anksčiau prašiusi pripažinti trečiųjų šalių piliečių, o dabar prašydama abipusio ES jūrininkų atestatų pripažinimo, nesiekia, kad būtų taikomos visuotinės socialinės apsaugos nuostatos visiems su ES vėliavomis plaukiojančiuose laivuose dirbantiems jūrininkams.

4.1

Nepažeisdamas pirmiau nurodytų pastabų, EESRK pripažįsta ir sveikina Komisijos pasiūlymą.

4.2

EESRK pripažįsta, kad reikalinga paprastesnė valstybių narių išduotų atestatų pripažinimo sistema. Tačiau dėl automatinio pripažinimo neturėtų būti panaikinta būtinybė užtikrinti atitinkamus kalbos įgūdžius, priimančiosios valstybės narės jūrų laivininkystės teisės žinias ir užkirsti kelią nesąžiningam atestatų naudojimui. Todėl priimančioji valstybė narė turi būti nustačiusi atitinkamą tvarką.

4.3

EESRK, pripažindamas norą turėti veiksmingą ir patikimą valstybių narių išduotų kompetenciją patvirtinančių atestatų pripažinimo sistemą, išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija nenagrinėja būsimo ES piliečių užimtumo ir Europos jūrų laivininkystės įgūdžių bazės išlaikymo ir plėtimo klausimų.

4.4

EESRK pripažįsta Komisijos numatytą jai padėsiančios ESJA vaidmenį užtikrinant procedūrų vientisumą ir prašo, kad Komisija apsvarstytų, kad atitinkami ištekliai būtų skiriami tiek valstybės narės, tiek Europos lygiu.

4.5

EESRK, pripažindamas tai, kokią reikšmę Komisija skiria jūriniam švietimui ir mokymui dėl jų svarbos žmogaus gyvybės apsaugai jūroje ir jūros aplinkos apsaugai, išreiškia susirūpinimą, kad nebuvo imtasi jokių papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad nei trečiųjų šalių piliečiai, nei ES piliečiai nebūtų išnaudojami valstybių narių laivuose.