1.   

Šios taisyklės 6.2 punkte nurodyti reikalavimai, taikomi šildymo sistemoms, kuriose įrengti šilumokaičiai, kurių pirmine grandine teka išmetamosios dujos arba užterštas oras, laikomi įvykdytais, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.   

bet koks ne didesnis kaip 2 barų dujų slėgis šilumokaičio pirminės grandinės sienelėse neturi sukelti dujų nutekėjimo;

3.   

šilumokaičio pirminės grandinės sienelės neturi būti pagamintos iš nuimamų detalių;

4.   

šilumokaičio, kuriame vyksta šilumos mainai, sienelė turi būti mažiausiai 2 mm storio, jeigu ji yra pagaminta iš nelegiruotojo plieno;

4.1.   

jeigu naudojamos kitos medžiagos (įskaitant sudėtines arba dengtąsias medžiagas), sienelės storis turi būti toks, kad šilumokaičio naudojimo laikas būtų toks pat, kaip 4 dalyje nurodytu atveju;

4.2.   

jeigu šilumokaičio, kuriame vyksta šilumos mainai, sienelė yra emaliuota, tokia emale padengta sienelė turi būti mažiausiai 1 mm storio, o ši emalė turi būti patvari, sandari ir neakytoji;

5.   

po šilumokaičiu vamzdyje, kuriuo teka išmetamosios dujos, turi būti mažiausiai 30 mm ilgio atvira ir lengvai pasiekiama sritis korozijai tirti;

5.1.   

šios srities korozijai tirti sienelė neturi būti storesnė nei išmetamųjų dujų vamzdžiai šilumokaičio viduje, o medžiagos, iš kurių pagaminta minėta sienelė, ir jos paviršiaus savybės turi būti palyginami su medžiagomis, iš kurių pagaminti išmetamųjų dujų vamzdžiai, ir pastarųjų paviršiaus savybėmis;

5.2.   

jeigu šilumokaitis kartu su transporto priemonės duslintuvu sudaro atskirą agregatą, pastarojo įtaiso išorinė sienelė turi būti laikoma 5.1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančia sritimi, kurioje gali atsirasti bet kokia korozija.

6.   

Jeigu šildymo sistemos, naudojančios šilumos nuostolius, šildydamos naudoja aušinamąjį variklio orą, šios taisyklės 6.2 punkto sąlygos laikomos įvykdytomis net jeigu šilumokaitis nenaudojamas, su sąlyga, kad laikomasi šių sąlygų:

6.1.   

šildant naudojamas aušinamasis oras susiliečia tik su tais variklio paviršiais, kurie nesudaryti iš nuimamų detalių, ir

6.2.   

Šios sąlygos pripažįstamos įvykdytomis, jeigu, pavyzdžiui:

1.   

Tvirtinant transporto priemonės tipą atliekamas toliau nurodytas bandymas.

1.1.   

Šildytuvas įjungiamas vienai valandai didžiausia galia ramaus oro sąlygomis (vėjo greitis ≤ 2 m/s), uždarius visus langus ir, jeigu naudojamas degimo šildytuvas, išjungus eigos variklį. Jeigu, nustačius didžiausią galią, šildytuvas po mažiau nei valandos automatiškai išsijungia, matavimus galima atlikti prieš išsijungimą.

1.2.   

CO kiekis aplinkos ore matuojamas imant mėginius:

1.2.1.   

transporto priemonės išorėje kuo arčiau šildomo oro įleidimo angos ir

1.2.2.   

transporto priemonės viduje mažesniu kaip 1 m atstumu nuo šildomo oro išleidimo angos.

1.3.   

Kad būtų gauti reprezentaciniai rodmenys, matuojama 10 minučių.

1.4.   

Rodmuo, gautas išmatavus 1.2.2 punkte nurodytoje vietoje, turi būti mažiau kaip 20 CO mln. d. didesnis už rodmenį, gautą išmatavus 1.2.1 punkte nurodytoje vietoje.

2.   

Jeigu tipo patvirtinimas šildytuvams suteikiamas kaip sudedamosioms dalims, po 5 bei 6 prieduose ir 7 priedo 1.3 punkte nurodytų bandymų atliekamas toliau nurodytas bandymas.

2.1.   

Šilumokaičio pirminė grandinė išbandoma atliekant nuotėkio tikrinimą, siekiant užtikrinti, kad užterštas oras nesusimaišytų su salonui skirtu šildomu oru.

2.2.   

Šis reikalavimas pripažįstamas įvykdytu, jeigu, taikant 0,5 hPa slėgmačio slėgį, šilumokaičio nuotėkio srautas yra ne didesnis kaip 30 dm3/h.

1.   

Uždarę visus langus, įjunkite šildytuvą vienai valandai didžiausia galia ramaus oro sąlygomis (vėjo greitis ≤ 2 m/s). Jeigu, nustačius didžiausią galią, šildytuvas po mažiau nei valandos automatiškai išsijungia, matavimus galima atlikti anksčiau. Jeigu šildomas oras patenka iš transporto priemonės išorės, bandymas atliekamas ne mažesnės kaip 15 °C aplinkos oro temperatūros sąlygomis.

2.   

Bet kokios su įprastai keliu važiuojančios transporto priemonės vairuotoju galinčios susiliesti šildymo sistemos dalies paviršiaus temperatūra matuojama kontaktiniu termometru. Nė vienos tokios dalies temperatūra neturi viršyti 70 °C, jei ji yra iš nepadengto metalo, arba 80 °C, jei ji yra iš kitų medžiagų.

2.1.   

Jei šildymo sistemos dalis (-ys) yra už vairuotojo sėdynės, taip pat perkaitimo atveju, temperatūra neturi viršyti 110 °C.

2.2.   

Nė vienos įprastai keliu važiuojančios M1 ir N kategorijos transporto priemonės sistemos dalies, galinčios susiliesti su sėdinčiais keleiviais, temperatūra neturi viršyti 110 °C, išskyrus išleidimo sistemos ardyną.

2.3.   

Nė vienos įprastai keliu važiuojančios M2 ir M3 kategorijos transporto priemonės sistemos dalies, galinčios susiliesti su sėdinčiais keleiviais, temperatūra neturi viršyti 70 °C, jei ji yra iš nepadengto metalo, arba 80 °C, jei ji yra iš kitų medžiagų.

3.   

Į saloną patekusio šildomo oro temperatūra matuojama išleidimo angos viduryje ir neturi viršyti 150 °C.

1.   

Uždarius visus langus, šildytuvas įjungiamas vienai valandai didžiausia galia ramaus oro sąlygomis (vėjo greitis ≤ 2 m/s) esant 20 ± 10 °C aplinkos oro temperatūrai. Tačiau jeigu, nustačius didžiausią galią, šildytuvas po mažiau nei valandos automatiškai išsijungia, matavimus galima atlikti prieš išsijungimą.

2.   

3.   

Bandymas kartojamas nustačius 100 km/h greičiu važiuojančiai transporto priemonei lygiavertes sąlygas (arba didžiausiu konstrukciniu transporto priemonės greičiu, jeigu didžiausias greitis yra mažesnis nei 100 km/h). Šiomis sąlygomis CO vertė neturi viršyti 0,2 % tūrio. Jeigu šildytuvas buvo išbandytas kaip sudedamoji dalis, tvirtinant transporto priemonę, kurioje montuojamas šildytuvas, tipą, bandymo kartoti nereikia.

1.   

Prie kiekvieno šildytuvo pridedamos naudojimo ir priežiūros instrukcijos, o prie šildytuvų, parduodamų kaip atsarginės dalys, taip pridedamos ir įrengimo instrukcijos.

2.   

Saugos įranga montuojama kaip degimo šildytuvo arba transporto priemonės dalis, idant, įvykus avarijai, būtų galima reguliuoti bet kurio šildytuvo veikimą. Saugos įranga konstruojama taip, kad, įjungus prietaisą ir liepsnai neužsiliepsnojus ar veikimo metu užgesus, užsidegimo ir įsijungimo laikas, per kurį pradedama tiekti kurą, neviršytų keturių minučių, jei sumontuoti skystojo kuro šildytuvai, arba vienos minutės, jei sumontuoti dujinio kuro šildytuvai ir liepsnos kontrolės įtaisas yra termoelektrinis, o jei jis yra automatinis – 10 sekundžių.

3.   

Degimo šildytuvas ir šildytuvų, kuriuose vanduo naudojamas kaip šilumnešis, šilumokaitis turi atlaikyti du kartus už normalųjį eksploatavimo slėgį didesnį slėgį arba 2 barų slėgmačio slėgį, nelygu, kuris iš jų yra didesnis. Bandymo slėgis nurodomas informaciniame dokumente.

4.   

Ant šildytuvo turi būti gamintojo žymuo, kuriame nurodomas gamintojo pavadinimas, modelio numeris ir tipas, taip pat vardinė galia kilovatais. Be to, turi būti nurodytas kuro tipas ir prireikus veikimo įtampa bei dujų slėgis.

5.   

Uždelstasis degimo orpūčių išsijungimas

5.1.   

Jeigu yra įrengta degimo orpūtė, turi būti numatytas uždelstasis išsijungimas net jeigu šildytuvas perkaista ir nutrūksta kuro tiekimas.

5.2.   

Gali būti taikomos kitos priemonės, kuriomis neleidžiama kilti žalai dėl deflagracijos ir išmetamųjų dujų korozinio poveikio, jei patvirtinimo institucijai gamintojas pateikia jų lygiavertiškumo įrodymų.

6.   

Elektros tiekimo reikalavimai

6.1.   

Turi būti laikomasi visų su įtampa susijusių techninių reikalavimų, taikomų ± 16 % vardinės įtampos intervalui. Jeigu yra įrengta apsauga nuo minimaliosios įtampos arba viršįtampio, turi būti laikomasi reikalavimų, taikomų vardinės įtampos sąlygomis greta atkirtos taškų esančiai sričiai.

7.   

Įspėjamoji lemputė

7.1.   

Aiškiai vairuotojui matoma lemputė turi duoti signalą, kai degimo šildytuvas įjungiamas ar išjungiamas.