„Akustinės transporto priemonės įspėjimo sistemos (AVAS) pauzės jungiklis neturi būti naudojamas, nebent akivaizdžiai nėra būtina aplinkui skleisti įspėjimo garsą ir šalia nėra pėsčiųjų.“

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 5.4 punktą)

Pateiktas prie transporto priemonės pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad tam tikras transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į girdimumą, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 138, patvirtinimo numeris 022439.

Pirmieji du patvirtinimo numerio skaičiai rodo, kad suteikiant patvirtinimą 04 serijos pakeitimai jau buvo įtraukti į Taisyklę Nr. 46.

B PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 5.5 punktą)

Pavaizduotas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad konkretus transporto priemonės tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisykles Nr. 138 ir Nr. 33 (1). Patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad tuo metu, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai į Taisyklę Nr. 138 buvo įtraukti 00 serijos pakeitimai, o į Taisyklę Nr. 33 buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai.

---

(1)  Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKLEIDŽIAMO GARSO MATAVIMO METODAI IR PRIETAISAI

1.   PRIETAISAI

1.1.   Garso matavimo prietaisai

1.1.1.   Bendrosios nuostatos

Garso slėgio lygiui matuoti naudojamas garso lygio matuoklis ar lygiavertis matavimo prietaisas, atitinkantis 1 klasės prietaisams keliamus reikalavimus (įskaitant rekomenduojamą priekinį stiklą, jei jis naudojamas). Šie reikalavimai aprašyti standarte IEC 61672-1-2013.

Visa matavimo sistema tikrinama garso kalibratoriumi, atitinkančiu 1 klasės garso kalibratoriaus reikalavimus pagal standartą IEC 60942–2003.

Atliekant matavimus taikomas garso matavimo prietaiso laiko svertinis įvertis F ir A svertinis dažnis, kurie taip pat yra aprašyti standarte IEC 61672-1-2013. Jeigu naudojama sistema, taip pat vykdanti periodinę A svertinio garso lygio stebėseną, rodmenys turėtų būti nuskaitomi ne retesniais kaip 30 ms intervalais.

Kai matavimai atliekami vienos trečiosios oktavos juostoje, įranga turi atitikti visus 1 klasės reikalavimus pagal standartą IEC 61260-1-2014. Kai matavimai atliekami dėl dažnio poslinkio, skaitmeninės garso įrašymo sistemos naudojamas kvantavimas turi būti ne mažesnis kaip 16 bitų. Bandinių dažnis ir dinaminis intervalas turi atitikti reikiamą signalą.

Prietaisai turi būti prižiūrimi ir kalibruojami pagal prietaisų gamintojo nurodymus.

1.1.2.   Kalibravimas

Prieš kiekvieną matavimą ir pabaigus matuoti visa garso matavimo sistema tikrinama garso kalibratoriumi, kaip aprašyta 1.1.1 punkte. Nereguliuojant skirtumas tarp rodmenų turi būti ne didesnis kaip 0,5 dB(A). Jeigu ši vertė viršijama, per nustatytus reikalavimus atitinkančią ankstesnę patikrą užregistruoti duomenys atmetami.

1.1.3.   Atitiktis reikalavimams

Garso kalibratoriaus atitiktis standarto IEC 60942-2003 reikalavimams tikrinama kartą per metus. Matavimo prietaisų sistemos atitiktis standarto IEC 61672-3-2013 reikalavimams tikrinama ne rečiau kaip kas dvejus metus. Visus atitikties bandymus atlieka laboratorija, įgaliota atlikti kalibravimą pagal atitinkamus standartus.

1.2.   Greičio matavimo įranga

Jeigu naudojami nenutrūkstamo matavimo įtaisai, transporto priemonės važiavimo keliu greitis matuojamas prietaisais, kurių tikslumas yra bent ± 0,5 km/h.

Jei per bandymus atliekami atskiri greičio matavimai, ši įranga turi atitikti nustatytas ribas bent ± 0,2 km/h tikslumu.

1.3.   Meteorologiniai prietaisai

Aplinkos sąlygoms stebėti bandymo metu naudojami meteorologiniai prietaisai turi atitikti šias specifikacijas:

a)	± 1 °C ar mažiau, jeigu tai temperatūros matuoklis;

b)	± 1,0 m/s, jeigu tai vėjo greičio matuoklis;

c)	± 5 hPa, jeigu tai barometrinio slėgio matuoklis;

d)	± 5 proc., jeigu tai santykinės drėgmės matuoklis.

2.   AKUSTINĖ APLINKA, METEOROLOGINĖS SĄLYGOS IR FONINIS TRIUKŠMAS

2.1.   Bandymo aikštelė

2.1.1.   Bendrosios nuostatos

Bandymo aikštelės specifikacijose nustatyta šioje taisyklėje nurodytiems transporto priemonės bandymams atlikti būtina akustinė aplinka. Patalpų ir lauko bandymų aplinka, atitinkanti šios taisyklės specifikacijas, užtikrina lygiavertes akustines sąlygas ir leidžia pasiekti lygiaverčius rezultatus.

2.1.2.   Lauko bandymai

Bandymo aikštelė iš esmės turi būti lygi. Bandymo kelio konstrukcija ir paviršius turi atitikti standarto ISO 10844:2014 reikalavimus.

50 m spinduliu nuo kelio vidurio neturi būti didelių garsą atspindinčių objektų, pvz., tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymų kelias ir vietos danga turi būti sausi, ant dangos neturi būti sugeriančiųjų medžiagų, pvz., smulkaus sniego arba nuolaužų.

Prie mikrofonų neturi būti kliūčių, galinčių turėti poveikio garso laukui; tarp mikrofono ir triukšmo šaltinio neturi būti jokio asmens. Matuoklio operatorius turi būti ten, kur negalėtų padaryti poveikio matuoklio rodmenims. Mikrofonai turi būti išdėstyti taip, kaip nurodyta 1 brėžinyje.

2.1.3.   Bandymas pusiau arba visai beaidėse patalpose

Šioje dalyje nustatomi reikalavimai, taikytini atliekant transporto priemonės, eksploatuojamos kelių eismo sąlygomis, kai veikia visos sistemos, arba taip, kad veiktų tik AVAS, bandymus.

Bandymų patalpa turi atitikti standartą ISO 26101:2012, ir jai taikomi toliau nurodyti kvalifikacijos kriterijai ir matavimo reikalavimai, susiję su šiuo bandymo metodu.

Erdvė, laikoma pusiau beaide, apibrėžiama, kaip parodyta 3 brėžinyje.

Nustatant pusiau beaidę erdvę įvertinama, ar:

a)	garso šaltinio vieta turi būti ant grindų, beaide laikomos erdvės viduryje;

b)	garso šaltinis turi plačiajuosčio ryšio lizdą matavimui atlikti;

c)	vertinimas atliekamas vienos trečiosios oktavos juostose;

d)	vertinimui naudojami mikrofonai yra ant linijos, einančios nuo šaltinio vietos iki kiekvienos pagal šią taisyklę matavimams naudojamų mikrofonų vietos, kaip parodyta 3 brėžinyje; ši linija paprastai vadinama mikrofonų skersine;

e)	vertinimui naudojama ne mažiau kaip 10 mikrofonų skersinės linijos taškų;

f)	vienos trečiosios oktavos juostos, naudojamos pusiau beaidei erdvei nustatyti, apibrėžiamos taip, kad apimtų reikiamo spektro diapazoną.

Bandymų įranga turi turėti ribinį dažnį, mažesnį už mažiausią reikiamą dažnį, kaip apibrėžta standarte ISO 26101:2012. Mažiausias reikiamas dažnis yra dažnis, žemiau kurio nėra signalo spektro, tinkamo bandomosios transporto priemonės skleidžiamam garsui matuoti.

Prie mikrofonų neturi būti kliūčių, galinčių turėti poveikio garso laukui; tarp mikrofono ir triukšmo šaltinio neturi būti jokio asmens. Matuoklio operatorius turi būti ten, kur negalėtų padaryti poveikio matuoklio rodmenims. Mikrofonai turi būti išdėstyti taip, kaip nurodyta 2 brėžinyje.

2.2.   Meteorologinės sąlygos

Meteorologinės sąlygos nurodomos siekiant nustatyti įprastą matavimui temperatūros verčių intervalą ir išvengti dėl ekstremalių aplinkos sąlygų neįprastų rodmenų.

Matavimo metu registruojamos tipinės temperatūros, santykinės drėgmės ir barometrinio slėgio vertės.

Meteorologiniais prietaisais gauti duomenys turi būti būdingi tai bandymo aikštelei; šie prietaisai išdėstomi šalia bandymo zonos tokiame aukštyje, kuris atitinka matavimo mikrofono aukštį.

Matavimai atliekami tada, kai aplinkos oro temperatūros intervalas yra nuo 5 °C iki 40 °C.

Aplinkos temperatūros intervalą gali reikėti susiaurinti taip, kad pagal gamintojo specifikacijas būtų suaktyvintos visos pagrindinės transporto priemonės funkcijos, kurios gali sumažinti transporto priemonės skleidžiamą triukšmą (pvz., sistema „start-stop“, hibridinis varymas, varymas baterijomis, kuro elemento pakrovimo procedūra).

Bandymai neatliekami, jei matavimo metu vėjo greitis, įskaitant gūsius, mikrofono aukštyje yra didesnis kaip 5 m/s.

2.3.   Foninis triukšmas

2.3.1.   A svertinio garso slėgio lygio matavimo kriterijai

Foninis ar aplinkos triukšmas matuojamas bent 10 sekundžių. Matuojant gauta antroji 10 sekundžių imtis naudojama užregistruotam foniniam triukšmui apskaičiuoti, užtikrinant, kad 10 sekundžių imtis atitiktų tipinį foninį triukšmą be laikinų trikdžių. Atliekant šiuos matavimus naudojami per bandymą naudoti mikrofonai, o jų vietos nekeičiamos.

Atliekant bandymą patalpose, triukšmas, kurį kelia traukos stendas, važiuoklės dinamometras arba kita bandymų patalpos įranga, kai transporto priemonėje joje nesumontuota arba jos nėra, įskaitant patalpos oro vėdinimo įrenginio ir transporto priemonės aušinimo sistemos keliamą triukšmą, užregistruojamas kaip foninis triukšmas.

Užregistruotas abiejų mikrofonų didžiausias A svertinis garso slėgio lygis antrosios 10 sekundžių imties metu registruojamas kaip kairės ir dešinės pusių mikrofonų foninis triukšmas L bgn.

Užregistruojamas kiekvieno mikrofono foninio triukšmo diapazonas nuo didžiausio iki mažiausio foninio triukšmo ΔL bgn, p-p kiekvienos 10 sekundžių imties metu.

Užregistruojamas vienos trečiosios oktavos dažnių spektras, atitinkantis užregistruotą didžiausią foninio triukšmo lygį mikrofone, kurio foninis lygis yra didžiausias.

Pagalbinė foninio triukšmo matavimo ir registravimo schema pateikiama šio priedo priedėlio 4 brėžinyje.

2.3.2.   Transporto priemonės skleidžiamo A svertinio garso slėgio lygio matavimo pakoregavimo kriterijai

Priklausomai nuo tipinio foninio triukšmo lygio A svertinio garso slėgio lygio ir diapazono nuo didžiausios iki mažiausios jo vertės per nustatytą laikotarpį, pagal bandymo sąlygą L test, j išmatuotas j tas rezultatas pataisomas, atsižvelgiant į toliau nurodytą lentelę, kad būtų galima gauti pataisytą foninio triukšmo lygį L testcorr, j . Išskyrus nurodytus atvejus, L testcorr, j  = L test, j – L corr.

Išmatuoto foninio triukšmo pataisos galioja tik tuomet, kai diapazonas nuo didžiausios iki mažiausios foninio triukšmo A svertinio garso slėgio lygio vertės yra ne didesnis kaip 2 dB (A).

Visais atvejais, kai diapazonas nuo didžiausios iki mažiausios foninio triukšmo vertės yra didesnis nei 2 dB(A), didžiausias foninio triukšmo lygis yra ne mažiau kaip 10 dB(A) žemesnis nei matuojamas lygis. Kai foninio triukšmo diapazonas nuo didžiausios iki mažiausios jo vertės yra didesnis nei 2 dB(A) ir foninio triukšmo lygis yra mažiau nei 10 dB(A) mažesnis už matuojamą, tinkamai išmatuoti yra neįmanoma.

3 lentelė

Foninio triukšmo pataisa matuojant A svertinį transporto priemonės garso slėgio lygį

Foninio triukšmo pataisa
Diapazonas nuo didžiausios iki mažiausios tipinio foninio triukšmo A svertinio garso slėgio lygio vertės per nustatytą laikotarpį ΔLbgn, p-p, dB(A)	Garso slėgio lygis iš j-to bandymo rezultato atėmus foninio triukšmo lygį ΔL = Ltest,j – Lbgn dB(A)	Pataisa dB(A) Lcorr
—	ΔL ≥ 10	pataisa nereikalinga
≤ 2	8 ≤ ΔL < 10	0,5
	6 ≤ ΔL < 8	1,0
	4,5 ≤ ΔL < 6	1,5
	3 ≤ ΔL < 4,5	2,5
	ΔL < 3	neįmanoma tinkamai išmatuoti ir tai užregistruoti.

Jeigu pikinis garsas akivaizdžiai skiriasi nuo užregistruoto bendro garso slėgio lygio, matavimo rezultatas atmetamas.

Pagalbinė foninio triukšmo matavimo taisymo kriterijų schema pateikiama šio priedo priedėlio 4 brėžinyje.

2.3.3.   Foninio triukšmo reikalavimai analizuojant vienos trečiosios oktavos juostas

Analizuojant vienos trečiosios oktavos juostas pagal šią taisyklę, kiekvienos vienos trečiosios oktavos juostos, analizuojamos pagal 2.3.1 punktą, foninio triukšmo lygis turi būti bent 6 dB(A) mažesnis už bandomosios transporto priemonės ar AVAS matavimo kiekvienoje vienos trečiosios oktavos dažnių juostoje rezultatą. Foninio triukšmo A svertinis garso slėgio lygis turi būti bent 10 dB(A) mažesnis už bandomosios transporto priemonės ar AVAS matavimo rezultatą.

Atliekant vienos trečiosios oktavos juostos matavimus fono kompensacija nėra leidžiama.

Pagalbinė foninio triukšmo reikalavimų analizuojant vienos trečiosios oktavos juostas schema pateikta šio priedo priedėlio 6 brėžinyje.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖS GARSO LYGIO BANDYMŲ PROCEDŪROS

3.1.   Mikrofono padėtys

Mikrofonų padėčių ant mikrofonų linijos PP′ atstumas iki statmenos atskaitos linijos CC′ ant bandymų kelio ar bandymų patalpoje, kaip nurodyta 1 ir 2 brėžiniuose, turi būti 2,0 ± 0,05 m.

Mikrofonai turi būti 1,2 ± 0,02 m aukštyje virš žemės paviršiaus. Atskaitos kryptis laisvojo lauko sąlygomis,kaip nurodyta standarte IEC 61672-1:2013, turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės CC′ linijai.

3.2.   Transporto priemonės parengtis

3.2.1.   Bendrieji reikalavimai

Transporto priemonė turi būti tipinė rinkai pateikiama transporto priemonė, nurodyta gamintojo, suderinusio tai su technine tarnyba siekiant atitikti šios taisyklės reikalavimus.

Matuojant priekabos nenaudojamos, išskyrus neatskiriamas transporto priemones.

Jei tai HEV/FCHV, bandymas atliekamas labiausiai energiją taupančiu režimu siekiant išvengti vidaus degimo variklio pakartotinio paleidimo, pvz., išjungus visas garsines, pramogoms skirtas, komunikacijos ir navigacijos sistemas.

Prieš pradedant matavimus transporto priemonė paruošiama taip, kad veiktų įprastomis naudojimo sąlygomis.

3.2.2.   Baterijos įkrovos lygis

Įrengtų varymo baterijų įkrovos lygis turi būti pakankamai aukštas, kad visos pagrindinės funkcijos galėtų veikti pagal gamintojo specifikacijas. Varymo baterijų temperatūra turi atitikti nustatytą jų komponentų temperatūros intervalą, kad galėtų veikti visos pagrindinės funkcijos, mažinančios transporto priemonės skleidžiamą garsą. Atliekant bandymą parengiamos veikti visos kitos įkraunamos energijos kaupimo sistemos.

3.2.3.   Daugiamodis veikimas

Jei transporto priemonėje įrengti keli vairuotojo pasirenkami veikimo režimai, pasirenkamas režimas, kuris užtikrina mažiausią skleidžiamą garsą 3.3 punkte nurodytomis bandymo sąlygomis.

Jei transporto priemonėje numatyta daug veikimo režimų, kurie parenkami automatiškai, gamintojas privalo nustatyti tinkamą bandymo metodą, kad būtų galima pasiekti mažiausią skleidžiamą garsą.

Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti transporto priemonės veikimo režimo, užtikrinančio mažiausią skleidžiamą garsą, išbandomi visi režimai ir pasirenkamas režimas, užtikrinantis transporto priemonės skleidžiamo garso registravimo pagal šią taisyklę mažiausią bandymo rezultatą.

3.2.4.   Transporto priemonės bandomoji masė

Atliekami parengtų naudoti transporto priemonių masės matavimai taikant leidžiamą 15 proc. paklaidą.

3.2.5.   Padangų pasirinkimas ir būklė

Transporto priemonės gamintojas pasirenka ant bandomos transporto priemonės ratų montuojamas padangas, kurios turi atitikti vieną iš transporto priemonės gamintojo nustatytų transporto priemonės padangų dydžių ir tipų.

Padangos pripučiamos iki transporto priemonės bandomajai masei gamintojo rekomenduojamo slėgio.

3.3.   Veikimo sąlygos

3.3.1.   Bendrosios nuostatos

Visomis veikimo sąlygomis transporto priemonės bandymai gali būti atliekami patalpose arba lauke.

Atliekant pastovaus greičio ir atbulinės eigos bandymus transporto priemonė gali būti bandoma judėjimo arba imituojamo veikimo sąlygomis. Kai imituojamas transporto priemonės veikimas, naudojami faktines transporto priemonės veikimo sąlygas imituojantys signalai.

Jei transporto priemonėje įrengtas vidaus degimo variklis, jis turi būti išjungtas.

3.3.2.   Pastovaus greičio bandymai

Šie bandymai atliekami, kai transporto priemonė važiuoja į priekį arba kai transporto priemonės greitis imituojamas siunčiant išorinį signalą AVAS transporto priemonei stovint.

3.3.2.1.   Pastovaus greičio bandymas važiuojant pirmyn

Jei transporto priemonės bandymai atliekami lauke, viso bandymo metu transporto priemonės vidurio linijos kelias turi kuo labiau atitikti transporto priemonės CC′ liniją esant pastoviam greičiui vtest. Bandymo pradžioje priekinė transporto priemonės plokštuma turi kirsti liniją AA′, o bandymo pabaigoje galinė transporto priemonės plokštuma turi kirsti liniją BB′, kaip pavaizduota 1a brėžinyje. Jei priekaba nuo vilkiko nėra lengvai atskiriama, kertant BB′ liniją jos nepaisoma.

Jei transporto priemonė bandoma patalpose, ji pastatoma taip, kad transporto priemonės priekinė plokštuma būtų ant PP′ linijos, kaip pavaizduota 2a brėžinyje. Transporto priemonė bent 5 sekundes turi išlaikyti pastovų bandymo greitį vtest.

Pastovaus greičio 10 km/h bandymo sąlygomis bandymo greitis vtest turi būti 10 ± 2 km/h.

Pastovaus greičio 20 km/h bandymo sąlygomis bandymo greitis vtest turi būti 20 ± 1 km/h.

Transporto priemonėse su automatine pavarų dėže pavarų perjungimo svirtis turi būti gamintojo nurodytoje padėtyje įprasto važiavimo sąlygomis.

Transporto priemonėse su rankine pavarų dėže pavarų perjungimo svirtis turi atitikti aukščiausią pavarą, kuria galėtų būti pasiektas tikslinis transporto priemonės greitis esant pastoviam variklio sūkių skaičiui.

3.3.2.2.   Pastovaus greičio bandymai, imituojami siunčiant išorinį signalą AVAS transporto priemonei stovint

Jei transporto priemonė bandoma patalpose arba lauke, ji pastatoma taip, kad transporto priemonės priekinė plokštuma būtų ant PP′ linijos, kaip pavaizduota 2b brėžinyje. Transporto priemonė bent 5 sekundes turi išlaikyti imituojamą pastovų bandymo greitį vtest.

Pastovaus 10 km/h greičio bandymo sąlygomis imituojamas bandymo greitis vtest turi būti 10 ± 0,5 km/h.

Pastovaus 20 km/h greičio bandymo sąlygomis imituojamas bandymo greitis vtest turi būti 20 ± 0,5 km/h.

3.3.3.   Bandymai atbuline eiga

Šie bandymai gali būti atliekami, kai transporto priemonė važiuoja atgal arba transporto priemonės greitis imituojamas siunčiant išorinį signalą AVAS, arba transporto priemonei stovint.

3.3.3.1.   Bandymas važiuojant atbuline eiga

Jei transporto priemonės bandymai atliekami lauke, viso bandymo metu transporto priemonės vidurio linijos kelias turi kuo labiau atitikti transporto priemonės CC′ liniją esant pastoviam greičiui vtest. Bandymo pradžioje galinė transporto priemonės plokštuma turi kirsti liniją AA′, o bandymo pabaigoje priekinė transporto priemonės plokštuma turi kirsti liniją BB′, kaip pavaizduota 1b brėžinyje. Jei priekaba nuo vilkiko nėra lengvai atskiriama, kertant BB′ liniją jos nepaisoma.

Jei transporto priemonė bandoma patalpoje, ji turi būti pastatyta taip, kad transporto priemonės galinė plokštuma būtų ant PP′ linijos, kaip pavaizduota 2b brėžinyje. Transporto priemonė bent 5 sekundes turi išlaikyti pastovų bandymo greitį vtest.

Pastovaus 6 km/h greičio bandymo sąlygomis bandymo greitis vtest turi būti 6 ± 2 km/h.

Transporto priemonėse su automatine pavarų dėže pavarų perjungimo svirtis turi būti gamintojo nurodytoje padėtyje įprasto važiavimo atbuline eiga sąlygomis.

Transporto priemonėse su rankine pavarų dėže pavarų perjungimo svirtis turi atitikti aukščiausią atbulinės eigos pavarą, kuria galėtų būti pasiektas tikslinis transporto priemonės greitis esant pastoviam variklio sūkių skaičiui.

3.3.3.2.   Atbulinės eigos bandymai, imituojami siunčiant išorinį signalą AVAS transporto priemonei stovint.

Jei transporto priemonė bandoma patalpoje arba lauke, ji turi būti pastatyta taip, kad transporto priemonės galinė plokštuma būtų ant PP′ linijos, kaip pavaizduota 2b brėžinyje. Transporto priemonė turi išlaikyti bent 5 sekundes imituojamą pastovų bandymo greitį vtest.

Pastovaus 6 km/h greičio bandymo sąlygomis imituojamas bandymo greitis vtest turi būti 10 ± 0,5 km/h.

3.3.3.3.   Atbulinės eigos bandymas transporto priemonei stovint

Jei transporto priemonė bandoma patalpoje arba lauke, ji turi būti pastatyta taip, kad transporto priemonės galinė plokštuma būtų ant PP′ linijos, kaip pavaizduota 2b brėžinyje.

Bandymo metu transporto priemonės pavarų perjungimo svirtis turi būti atbulinės eigos padėtyje, o stabdis atleistas.

3.4.   Matavimo rodmenys ir registruojamos vertės

Kiekvienos bandymo sąlygos atveju atliekami keturi matavimai abiejose transporto priemonės pusėse.

Kiekvienos bandymo sąlygos atveju apskaičiuojant tarpinį ar galutinį rezultatą, naudojami pirmi keturi galiojantys iš eilės kiekvienoje pusėje atliktų matavimų 2,0 dB(A) tikslumu rezultatai pašalinant negaliojančius rezultatus.

Jeigu pikinis garsas akivaizdžiai skiriasi nuo užregistruoto bendro garso slėgio lygio, matavimo rezultatas atmetamas. Kai matuojant lauke transporto priemonė juda į priekį ir atbuline eiga, didžiausias A svertinis garso slėgio lygis, rodomas kiekvieną kartą transporto priemonei važiuojant nuo AA′ iki PP′ linijos (Ltest,j), užregistruojamas kiekvienoje mikrofono padėtyje iki pirmojo reikšminio dešimtainio skaitmens po kablelio (pvz., XX, X). Kai matuojant patalpoje transporto priemonė juda į priekį bei atbuline eiga ir stovi, didžiausias A svertinis garso slėgio lygis, rodomas 5 sekundes kiekvienoje mikrofono padėtyje Ltest,j užregistruojamas iki pirmojo reikšminio dešimtainio skaitmens po kablelio (pvz., XX, X).

Ltest,j pataisomas pagal 2.3.2 punktą siekiant gauti Ltestcorr,j.

Kiekvieną didžiausią A svertinį garso slėgio lygį atitinkantis vienos trečiosios oktavos juostos spektras registruojamas kiekvienoje mikrofono padėtyje. Nė vienam išmatuotam vienos trečiosios oktavos rezultatui foninio triukšmo pataisa netaikoma.

3.5.   Duomenų rinkimas ir užregistruoti rezultatai

Visomis bandymo sąlygomis, aprašytomis 3.3 punkte, turi būti išvestas pagal foninį triukšmą pataisyto rezultato Ltestcorr,j ir jį atitinkančios vienos trečiosios oktavos dažnių spektro atskirai abiejose transporto priemonės pusėse aritmetinis vidurkis dešimtųjų tikslumu.

Užregistruojamos galutinės A svertinio garso slėgio lygio vertės, Lcrs 10, Lcrs 20 ir Lreverse yra mažesnės tų dviejų vidurkių, išvestų abiejose pusėse, vertės, suapvalintos iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Užregistruojami galutiniai vienos trečiosios oktavos dažnių spektrai yra spektrai, atitinkantys toje pačioje pusėje užregistruotą A svertinį garso slėgio lygį.

4.   DAŽNIO POSLINKIO BANDYMO PROCEDŪROS

4.1.   Bendrosios nuostatos

Nuostatos dėl dažnio poslinkio, išdėstytos pagrindinio teksto 6.2.3 punkte, tikrinamos taikant vieną iš šių gamintojo pasirenkamų bandymo metodų:

A metodas.	Bandymas su komplektine transporto priemone, judančia lauko bandymų keliu.
B metodas.	Bandymas su komplektine transporto priemone, stovinčia lauke ant bandymų kelio imituojant transporto priemonės judėjimą AVAS išorinių signalų generatoriumi.
C metodas.	Bandymas su komplektine transporto priemone, judančia patalpoje ant traukos stendo.
D metodas.	Bandymas su komplektine transporto priemone, stovinčia patalpoje imituojant transporto priemonės judėjimą AVAS išorės signalų generatoriumi.
E metodas.	Bandymas su AVAS, kai patalpoje nėra transporto priemonės, imituojant transporto priemonės judėjimą AVAS išorės signalų generatoriumi.

Patalpos reikalavimai, kaip ir transporto priemonės ir bandymo sąrankos specifikacijos, yra tokie patys, kaip nurodyta šio priedo 1, 2, 3.1 ir 3.2 punktuose pagal pasirinktą bandymo metodą, išskyrus atvejus, kai tolesnėse dalyse nurodomos skirtingos ar papildomos specifikacijos.

Jokiam matavimui netaikoma foninio triukšmo pataisa. Ypatingą dėmesį reikia skirti lauko matavimams. Turi būti vengiama bet kokios įtakos foniniam triukšmui. Jeigu pikinis garsas akivaizdžiai skiriasi nuo bendro signalo pobūdžio, matavimo rezultatas atmetamas.

4.2.   Prietaisai ir signalo apdorojimas

Analizatoriaus nustatymus turi suderinti gamintojas ir techninė tarnyba, kad duomenys būtų pateikiami pagal toliau nurodytus reikalavimus.

Garso analizės sistema turi būti pajėgi atlikti spektrinę analizę atlikdama tokį matavimų skaičių ir tokiame dažnių diapazone, kad būtų apimami visi reikiami dažniai. Dažnio rezoliucija turi būti pakankamai tiksli, kad įvairiomis bandymo sąlygomis būtų galima diferencijuoti dažnius.

4.3.   Bandymo metodai

4.3.1.   A metodas. Lauko bandymo įranga ir judanti transporto priemonė

Transporto priemonė eksploatuojama toje pačioje lauko bandymo vietoje ir tomis pačiomis bendromis veikimo sąlygomis, kaip ir pastovaus transporto priemonės greičio bandymo sąlygomis.

Transporto priemonės skleidžiamas triukšmas matuojamas važiuojant tiksliniu 5–20 km/h greičiu 5 km/h intervalais su ± 2 km/h nuokrypiu, kai greitis ne didesnis kaip 10 km/h, ir su ± 1 km/h nuokrypiu, kai važiuojama bet kokiu kitu greičiu. 5 km/h greitis yra mažiausias tikslinis greitis. Jeigu transporto priemonė negali važiuoti tokiu greičiu, pasirenkamas mažiausias įmanomas greitis, mažesnis nei 10 km/h.

4.3.2.   B ir D metodai. Lauko bandymo vieta / patalpa ir stovinti transporto priemonė

Transporto priemonė eksploatuojama bandymų patalpoje (vietoje), kur transporto priemonė gali priimti išorinį transporto priemonės greičio signalą, siunčiamą AVAS ir imituojantį transporto priemonės judėjimą. Mikrofono padėtys turi būti kaip komplektinės transporto priemonės sąlygomis, kaip nurodyta 2a brėžinyje. Priekinė transporto priemonės plokštuma turi būti ant PP′ linijos.

Transporto priemonės skleidžiamas garsas matuojamas imituojant 5–20 km/h greitį 5 km/h intervalais su ± 0,5 km/h nuokrypiu (bet kokiam bandomam greičiui).

4.3.3.   C metodas. Patalpa ir judanti transporto priemonė

Transporto priemonė pastatoma bandymo patalpoje, kur transporto priemonė gali važiuoti ant traukos stendo taip pat, kaip ir lauke. Visos mikrofonų padėtys turi būti tokios kaip transporto priemonės bandymo sąlygomis, kaip nurodyta 2a brėžinyje. Priekinė transporto priemonės plokštuma turi būti ant PP′ linijos.

Transporto priemonės skleidžiamas triukšmas matuojamas važiuojant tiksliniu 5–20 km/h greičiu 5 km/h intervalais su ± 2 km/h nuokrypiu, kai greitis ne didesnis kaip 10 km/h, ir su ± 1 km/h nuokrypiu, kai važiuojama bet kokiu kitu greičiu. 5 km/h greitis yra mažiausias tikslinis greitis. Jeigu transporto priemonė negali važiuoti tokiu greičiu, pasirenkamas mažiausias įmanomas greitis, mažesnis nei 10 km/h.

4.3.4.   E metodas

AVAS turi būti tvirtai sumontuota patalpoje naudojantis gamintojo nurodyta įranga. Matavimo prietaiso mikrofonas turi būti padėtas 1 m atstumu nuo AVAS tokiame aukštyje, kuris yra maždaug tokiame lygyje, kaip ir AVAS spinduliuojamas garsas, ir nukreiptas ta kryptimi, kuria garso lygis tariamai esąs didžiausias.

Skleidžiamas garsas matuojamas imituojant 5–20 km/h greitį 5 km/h intervalais su ± 0,5 km/h nuokrypiu (bet kokiam bandomam greičiui).

4.4.   Matavimo duomenys

4.4.1.   A bandymo metodas

Matuojama bent keturis kartus, kai važiuojama kiekvienu 4.3.1 punkte nurodytu greičiu. Skleidžiamas garsas registruojamas kiekvienoje padėtyje, kur yra mikrofonai, kaskart, kai transporto priemonė važiuoja nuo AA′ iki BB′ linijos. Toliau analizuojamas kiekvienos matavimo imties segmentas nuo AA linijos iki taško, nutolusio 1 m atstumu iki PP′ linijos.

4.4.2.   B, C, D ir E bandymo metodai

Skleidžiamas garsas bent 5 sekundes matuojamas kiekvieną kartą pasirenkant pirmiau nustatytuose susijusiuose punktuose nurodytą greitį.

4.5.   Signalo apdorojimas

Nustatomas kiekvienos užregistruotos matavimo imties automobilio galios spektro vidurkis taikant Haningo langą ir bent 66,6 % sanklotos vidurkių. Pasirenkama pakankamai siaura dažnio rezoliucija, kad būtų galima atskirti dažnio poslinkį esant tikslinei sąlygai. Užregistruotas greitis matavimo imties segmente yra vidutinis transporto priemonės greitis matavimo imties segmento metu, suapvalintas iki dešimtųjų.

Jeigu tai A bandymo metodas, dažnis, turintis kisti priklausomai nuo greičio, nustatomas kiekvienam imties segmentui. Esant tikslinei sąlygai užregistruotas dažnis fspeed yra matematinis dažnių, nustatytų kiekvienai matavimo imčiai ir suapvalintų iki artimiausio sveiko skaičiaus, vidurkis. Esant tikslinei sąlygai užregistruotas dažnis yra matematinis keturių matavimo imties segmentų vidurkis.

4 lentelė

Dažnio poslinkio kiekvienoje pusėje esant tikslinei sąlygai analizė

Tikslinis greitis	Bandomasis važiavimas esant tikslinei sąlygai	Užregistruotas greitis (imties segmento vidurkis)	Nustatytas reikiamas dažnis (fj, speed)	Registruotas greitis esant tikslinei sąlygai (registruotų greičio verčių vidurkis)	Reikiamas dažnis esant tikslinei sąlygai (fspeed)
km/h	Skaičius	km/h	Hz	km/h	Hz
5	1
	2
	3
	4
10	1
	2
	3
	4
15	1
	2
	3
	4
20	1
	2
	3
	4

Taikant visus kitus bandymų metodus gautas dažnių spektras tiesiogiai naudojamas atliekant tolesnius apskaičiavimus.

4.5.1.   Duomenų rinkimas ir užregistruoti rezultatai

Tolesniems apskaičiavimams naudojamas dažnis, kurio poslinkis numatomas. Mažiausią užregistruotą greitį, suapvalintą iki artimiausio sveiko skaičiaus, atitinkantis dažnis naudojamas kaip atskaitinis dažnis fref.

Bet kurį kitą transporto priemonės greitį iki artimiausio sveiko skaičiaus suapvalintas atitinkantis dažnio poslinkis gaunamas atlikus spektrinę analizę. Signalo dažnio poslinkis del f apskaičiuojamas pagal 1 lygtį:

1 lygtis

čia:

f speed	dažnis esant konkrečiam greičiui,
f ref	yra dažnis esant atskaitiniam 5 km/h greičiui arba žemiausiam registruotam greičiui,
vtest	yra faktinis arba imituojamas transporto priemonės greitis, atitinkantis dažnį f speed,
vref	yra faktinis arba imituojamas transporto priemonės greitis, atitinkantis dažnį f ref.

Rezultatai registruojami naudojant toliau nurodytą lentelę.

5 lentelė

Rezultatų registravimo lentelė, pildoma dėl kiekvieno analizuoto dažnio

		Bandymo rezultatai esant tiksliniam greičiui
		5 km/h (Atskaita)	10 km/h	15 km/h	20 km/h
Registruotas greitis	km/h
Dažnis fspeed, kairė pusė	Hz
Dažnis fspeed, dešinė pusė	Hz
Dažnio poslinkis, kairė pusė	%	nėra
Dažnio poslinkis, dešinė pusė	%	nėra