This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 42014X0329(02)
Regulation No 129 of the Economic Commission for Europe of the United Nations (UN/ECE) — Uniform provisions concerning the approval of enhanced Child Restraint Systems used on board of motor vehicles (ECRS)
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 129 „Vienodos nuostatos dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų sustiprintų vaiko apsaugos priemonių (SVAP) patvirtinimo“
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 129 „Vienodos nuostatos dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų sustiprintų vaiko apsaugos priemonių (SVAP) patvirtinimo“
OL L 97, 2014 3 29, p. 21–128
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
29.3.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 97/21 |
Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 redakciją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 129 „Vienodos nuostatos dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų sustiprintų vaiko apsaugos priemonių (SVAP) patvirtinimo“
Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:
Pradinės taisyklės redakcijos 2 papildymas. Įsigaliojimo data: 2014 m. birželio 10 d.
TURINYS
TAISYKLĖ
1. |
Taikymo sritis |
2. |
Sąvokų apibrėžtys |
3. |
Patvirtinimo paraiška |
4. |
Ženklinimas |
5. |
Patvirtinimas |
6. |
Bendrosios specifikacijos |
7. |
Bandymai |
8. |
Tipo patvirtinimo ir gamybos tinkamumo bandymų ataskaitos |
9. |
Gamybos tinkamumas |
10. |
Gamybos atitiktis ir įprastiniai bandymai |
11. |
Vaiko apsaugos priemonės patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas |
12. |
Baudos už gamybos neatitiktį |
13. |
Visiškas gamybos nutraukimas |
14. |
Informacija naudotojams |
15. |
Už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai ir adresai |
PRIEDAI
1 |
Ryšiai |
2 |
Patvirtinimo ženklo išdėstymas |
3 |
Atsparumo dulkėms bandymo įrenginio išdėstymas |
4 |
Korozijos bandymas |
5 |
Saugos diržo dilinimo ir trumpojo poslinkio bandymai |
6 |
Vežimėlio aprašymas |
7 |
Vežimėlio lėtėjimą ar greitėjimą, kaip laiko funkciją, rodanti kreivė |
8 |
Manekenų aprašymas |
9 |
Priekinio susidūrimo su kliūtimi bandymas |
10 |
Galinio susidūrimo bandymo metodika |
11 |
Tipo patvirtinimo schema (Procedūros schema ISO 9002:2000) |
12 |
Gamybos atitikties kontrolė |
13 |
Energiją sugeriančios medžiagos bandymas |
14 |
Įtaisų su atlošais ir atgal atgręžtoje padėtyje naudojamų įtaisų srities, į kurią gali atsitrenkti galva, nustatymo būdas, nustatant mažiausią šoninių sparnų dydį |
15 |
Tiesiai ant vaiko apsaugos priemonių montuojamų reguliatorių kondicionavimo aprašymas |
16 |
Įprastas sagties tvirtumo bandymo įtaisas |
17 |
Techninių savybių kriterijų nustatymas |
18 |
i dydžio vaiko apsaugos priemonių geometriniai matmenys |
19 |
Vertinamos i dydžio atraminės kojelės ir atraminės kojelės pagrindo apimtys |
20 |
Svarbiausių patvirtinimui reikalingų dokumentų sąrašas |
21 |
Apkrovos įtaisai |
1. TAIKYMO SRITIS
Ši taisyklė taikoma (1 etape) integruotoms universalioms ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms (i dydžio) ir integruotoms specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms, skirtoms variklinių transporto priemonių nepilnamečiams keleiviams.
2. APIBRĖŽTYS
Šioje taisyklėje:
2.1. |
Vaiko apsaugos priemonė (toliau – VAP) – įtaisas, kuriame vaikas gali sėdėti arba gulėti aukštielninkas. Jis suprojektuotas taip, kad ribotų vaiko kūno judėjimą ir sumažintų pavojų susižeisti per transporto priemonės susidūrimą arba staigiai stabdant. |
2.2. |
Vaiko apsaugos priemonės tipas – vaiko apsaugos priemonė, nesiskirianti šiomis esminėmis ypatybėmis:
|
2.3. |
i dydis (integruotos universalios ISOFIX vaiko apsaugos priemonės) – vaiko apsaugos priemonių, skirtų visoms transporto priemonės i dydžio sėdimosioms vietoms, kategorija kaip apibrėžta taisyklėse Nr. 14 ir 16 ir pagal jas patvirtinta. |
2.4. |
Integruota – klasė vaiko apsaugos priemonių, kurias naudojant vaikas prilaikomas tik sudėtinėmis vaiko apsaugos priemonės dalimis (pvz., diržais, skydeliu ir kt.), o ne tiesiogiai transporto priemonėje tvirtinamomis priemonėmis (pvz., saugos diržu). |
2.5. |
ISOFIX – sistema, kuria vaiko apsaugos priemonė įtvirtinama transporto priemonėje. Ji sudaryta iš dviejų transporto priemonės tvirtinimo įtaisų ir dviejų atitinkamų vaiko apsaugos priemonės tvirtinimo įtaisų, taip pat iš vaiko apsaugos priemonės išilginį supimąsi. ribojančių priemonių. Visi trys transporto priemonės tvirtinimo įtaisai turi būti patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 14. |
2.6. |
Universali ISOFIX – ISOFIX sistema, kurią sudaro arba viršutinis prie atitinkamos transporto priemonės tvirtinamas diržas arba į ją besiremianti atraminė kojelė, ribojantys vaiko apsaugos priemonės išilginį supimąsi. |
2.7. |
Specialios transporto priemonės ISOFIX – vaiko apsaugos priemonių, tvirtinamų specialių tipų transporto priemonėse, kategorija. Visi transporto priemonės tvirtinimo įtaisai turi būti patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 14. Tai taip pat taikoma vaiko apsaugos priemonėms, įskaitant prietaisų skydelį kaip transporto priemonės sąlyčio zoną. |
2.8. |
Dydis reiškia vaiko, kuriam suprojektuota ir patvirtinta vaiko apsaugos priemonė, ūgį. Jei laikomasi visų reikalavimų, vaiko apsaugos priemonės gali būti naudojamos bet kokio ūgio vaikams. |
2.9. |
Orientacija nurodo patvirtintą vaiko apsaugos priemonės naudojimo kryptį. Skiriamos tokios kryptys:
|
2.10. |
Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonė – vaiko apsaugos priemonė, suprojektuota vaikams, turintiems specialių poreikių dėl fizinės ar protinės negalios; šiame įtaise gali būti papildomų bet kuriai vaiko kūno daliai prilaikyti skirtų įtaisų, tačiau jame turi būti bent pagrindinės vaiko prilaikymo priemonės, atitinkančios šios taisyklės reikalavimus. |
2.11. |
ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistema – sistema, sudaryta iš dviejų Taisyklės Nr. 14 reikalavimus atitinkančių ISOFIX apatinių tvirtinimo įtaisų ir skirta ISOFIX vaiko apsaugos priemonei bei apsaugos nuo sukimosi įtaisui pritvirtinti.
|
2.12. |
Apsaugos nuo sukimosi įtaisas – įtaisas, skirtas apriboti vaiko apsaugos priemonės sukimąsi per transporto priemonės susidūrimą; jį sudaro:
Jie atitinka šios taisyklės reikalavimus ir yra pritvirtinti prie ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemos ir ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaisų arba remiasi į transporto priemonės grindų paviršių pagal Taisyklės Nr. 14 reikalavimus. Apsaugos nuo sukimosi įtaisas specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėje gali būti sudarytas iš viršutinio diržo, atraminės kojelės ar kitų sukimąsi ribojančių priemonių. |
2.13. |
ISOFIX viršutinis diržas – diržo juosta (arba jos atitikmuo), besitęsianti nuo ISOFIX vaiko apsaugos priemonės viršaus iki ISOFIX viršutinio diržo tvirtinimo įtaiso; ant jos įtaisyti reguliatorius, atpalaidavimo įtaisas ir ISOFIX viršutinio diržo jungtis.
|
2.14. |
Atpalaidavimo įtaisas – sistema, leidžianti atpalaiduoti įtaisą, kuriuo reguliuojamas ir palaikomas ISOFIX viršutinio diržo įtempimas. |
2.15. |
Atraminė kojelė – apsaugos nuo sukimosi įtaisas, pastoviai pritvirtintas prie vaiko apsaugos priemonės, kuriuo vaiko apsaugos priemonės apkrova perduodama transporto priemonės konstrukcijai. Atraminės kojelės ilgis turi būti reguliuojamas (Z kryptimi); ji gali būti papildomai reguliuojama kitomis kryptimis.
|
2.16. |
Vaiko apsaugos priemonės maketo (VAPM) nuolydžio kampas– kampas tarp ISO/F2 (B) maketo, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlio 2 paveiksle), apatinio paviršiaus ir transporto priemonės horizontalios Z plokštumos, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 14 (4 priedo 2 priedėlyje), kai maketas įrengtas transporto priemonėje, kaip aprašyta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlyje). |
2.17. |
Vaiko apsaugos priemonės maketas, įtaisomas ant transporto priemonės sėdynės – ISOFIX dydžių klases atitinkantis maketas, kurio matmenys nurodyti Taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlio 1–6 paveiksluose ir kurį vaiko apsaugos priemonių gamintojas naudoja atitinkamiems ISOFIX vaiko apsaugos priemonės matmenims ir ISOFIX tvirtinimo detalių vietai nustatyti. |
2.18. |
Vaiko saugos kėdutė – vaiko apsaugos priemonė, kurios sudedamoji dalis yra kėdutė, kurioje laikomas vaikas. |
2.19. |
Kėdutė – konstrukcija, kuri yra sudedamoji vaiko apsaugos priemonės dalis ir skirta vaikui sėdimojoje padėtyje laikyti. |
2.20. |
Kėdutės rankena – vaiko apsaugos priemonės dalis, už kurios kėdutę galima pakelti. |
2.21. |
Diržas – vaiko apsaugos priemonė, kurią sudaro juostų derinys su saugos sagtimi, reguliatoriais ir priedais. |
2.22. |
Diržų komplektas – diržų rinkinys, sudarytas iš juosmens diržo, pečių apsaugos ir tarpukojo juostos. |
2.23. |
Y formos diržas – diržas, kurio juostų derinys sudarytas taip, kad viena juosta eina tarp vaiko kojų, antra – per vieną petį, o trečia – per kitą. |
2.24. |
Nešiojamasis lopšys – apsaugos priemonė, skirta laikyti vaiką aukštielninką arba kniūbsčią, kad vaiko stuburas būtų statmenas išilginei transporto priemonės vidurio plokštumai. Lopšys suprojektuotas taip, kad per susidūrimą paskirstytų vaiko galvą ir kūną, išskyrus galūnes, veikiančias prilaikomąsias jėgas. |
2.25. |
Nešiojamojo lopšio fiksatorius – įtaisas, naudojamas nešiojamajam lopšiui transporto priemonėje tvirtinti. |
2.26. |
Kūdikio kėdutė – apsaugos priemonė, skirta vaikui laikyti atgal atgręžtoje, pusiau gulimoje padėtyje. Ji suprojektuota taip, kad per susidūrimą paskirstytų vaiko galvą ir kūną, išskyrus galūnes, veikiančias prilaikomąsias jėgas. |
2.27. |
Vaiko atrama– vaiko apsaugos priemonės dalis, kuria sėdintį vaiką galima pakelti vaiko apsaugos priemonėje. |
2.28. |
Apsauginis skydelis – prieš vaiką tvirtinimas įtaisas, paskirstantis didžiajai vaiko kūno daliai tenkančias per priekinį susidūrimą atsirandančias prilaikomąsias jėgas. |
2.29. |
Juosta – lanksti sudedamoji dalis, skirta jėgoms perduoti. |
2.30. |
Juosmens juosta – juosta, kuri kaip sukomplektuotas diržas arba kaip tokio diržo sudedamoji dalis iš priekio juosia ir tiesiogiai arba netiesiogiai prilaiko vaiko dubenį. |
2.31. |
Pečių juosta – diržo dalis, prilaikanti viršutinę vaiko liemens dalį. |
2.32. |
Tarpukojo juosta – juosta (arba į kelias dalis padalytos juostos, jei jos sudarytos iš dviejų ar daugiau diržo dalių), pritvirtinta prie vaiko apsaugos priemonės ir juosmens juostos taip, kad būtų tarp vaiko šlaunų; ji skirta neleisti vaikui įprastomis sąlygomis pasislinkti į priekį ir palįsti po juosmens juosta, o susidūrimo atveju neleisti juosmens diržui nuslysti nuo dubens. |
2.33. |
Vaiką prilaikanti juosta – juosta, kuri yra sudedamoji diržo (diržų komplekto) dalis ir prilaiko tik vaiko kūną. |
2.34. |
Sagtis – greitai atsegamas įtaisas, naudojamas vaikui apsaugos priemonėje laikyti arba apsaugos priemonei prie automobilio konstrukcijos pritvirtinti. Sagtyje gali būti reguliatorius. |
2.35. |
Uždaras sagties atsegimo mygtukas – toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo sagties negalima atsegti 40 mm skersmens sfera. |
2.36. |
Atviras sagties atsegimo mygtukas – toks sagties atsegimo mygtukas, kuriuo sagtį būtų įmanoma atsegti 40 mm skersmens sfera. |
2.37. |
Reguliatorius – įtaisas, kuriuo galima reguliuoti diržą arba jo priedus pagal naudotojo kūno sudėjimą. Reguliatorius gali būti sagties dalis, diržo įtraukiklis ar kuri nors kita saugos diržo dalis. |
2.38. |
Spartusis reguliatorius – įtaisas, kurį galima valdyti vienu sklandžiu rankos judesiu. |
2.39. |
Tiesiogiai ant vaiko apsaugos priemonės montuojamas reguliatorius – diržų komplekto reguliatorius, tiesiogiai montuojamas ant vaiko apsaugos priemonės, o ne laikomas juostos, kurią turi reguliuoti. |
2.40. |
Energijos sugėriklis – įtaisas, kuris yra vaiko apsaugos priemonės dalis ir suprojektuotas taip, kad savarankiškai arba kartu su juosta išsklaidytų energiją. |
2.41. |
Diržo įtraukiklis – įtaisas, kuriuo įtraukiama vaiko apsaugos priemonės juosta arba jos dalis. Sąvoka taikoma šiems įtaisams:
|
2.42. |
Nuožulnioji padėtis – speciali kėdutės padėtis, leidžianti vaikui atsilošti. |
2.43. |
Gulimoji, aukštielninka arba kniūbsčioji padėtis – vaiko padėtis apsaugos priemonėje, kai bent jo galva ir kūnas, išskyrus galūnes, yra ant horizontalaus paviršiaus. |
2.44. |
Transporto priemonės sėdynė – konstrukcija, kuri gali būti sujungta arba nesujungta su transporto priemonės konstrukcija, parengta naudoti ir skirta sėdėti vienam suaugusiam asmeniui. Šiuo atžvilgiu:
|
2.45. |
Sėdynės tipas – kategorija suaugusiesiems skirtų sėdynių, kurios nesiskiria esminiais aspektais – forma, matmenimis ir sėdynės konstrukcijos medžiagomis, sėdynės fiksavimo reguliavimo bei fiksavimo sistemų tipu ir matmenimis bei suaugusiųjų saugos diržo tvirtinimo prie sėdynės, sėdynės tvirtinimo ir susijusių transporto priemonės konstrukcijos dalių tipu ir matmenimis. |
2.46. |
Reguliavimo sistema – sukomplektuotas įtaisas, kuriuo transporto priemonės sėdynė arba jos dalis gali būti reguliuojama norint ją pritaikyti prie suaugusio asmens kūno sudėjimo; šiuo įtaisu visų pirma galima keisti sėdynės padėtį išilgine kryptimi ir (arba) statmena kryptimi, taip pat (arba) – polinkio kampą. |
2.47. |
Transporto priemonės sėdynės tvirtinimo įtaisas – sistema, įskaitant susijusias transporto priemonės konstrukcijos dalis, kuria suaugusiam asmeniui skirta sėdynė, kaip vientisas darinys, pritvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos. |
2.48. |
Poslinkio sistema – įtaisas be fiksuotos tarpinės padėties, kuriuo galima keisti suaugusiems asmenims skirtos sėdynės arba vienos iš jos dalių polinkio kampą arba padėtį išilgine kryptimi, kad būtų lengviau įlipti ir išlipti keleiviams ir įdėti bei išimti daiktus. |
2.49. |
Fiksavimo sistema – įtaisas, kuriuo užfiksuojamos suaugusiesiems skirtos sėdynės ir jos dalių naudojimo padėtys. |
2.50. |
Sėdynės lenkmuo – sritis šalia transporto priemonės sėdynės pagalvėlės ir atlošo sankirtos. |
2.51. |
ISOFIX padėtis – vieta, kurioje galima įrengti:
|
2.52. |
Tipo patvirtinimo bandymas – bandymas, skirtas nustatyti, kiek tvirtinti pateiktas vaiko apsaugos priemonės tipas atitinka reikalavimus. |
2.53. |
Gamybos tinkamumo bandymas – bandymas, skirtas nustatyti, ar gamintojas gali pagaminti vaiko apsaugos priemonę, kuri atitiktų tipui tvirtinti pateiktą vaiko apsaugos priemonę. |
2.54. |
Įprastinis bandymas (gamybos atitikties bandymas) – iš vienos gaminių partijos atrinkto tam tikro skaičiaus apsaugos priemonių bandymas, skirtas patikrinti, kiek šios sistemos atitinka reikalavimus. |
2.55. |
Pečių juostos laikiklis – įtaisas, kuriuo abi pečių juostos sujungiamos tarpusavyje ir kuris skirtas normaliomis vežimo sąlygomis išlaikyti tinkamą pečių juostos padėtį ant vaiko liemens. |
3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA
3.1. |
Vaiko apsaugos priemonės tipo patvirtinimo paraišką turi pateikti prekės ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas, ir patvirtinimo procedūra turi atitikti 11 priede aprašytą patvirtinimo schemą. |
3.2. |
Kartu su patvirtinimo paraiška, susijusia su kiekvienu vaiko apsaugos priemonės tipu, pateikiama:
|
3.3. |
20 priede nurodyti svarbiausi dokumentai, kuriuos privaloma pateikti kartu su patvirtinimo paraiška, kaip nurodyta 3.2 punkte ir reikalaujama kituose šios taisyklės punktuose. |
3.4. |
Susitariančiosios šalies tipo patvirtinimo institucija, prieš suteikdama tipo patvirtinimą, patikrina, ar taikomos nustatytus reikalavimus atitinkančios priemonės ir procedūros, kad būtų užtikrinta veiksminga vaiko apsaugos priemonių, įrenginių arba dalių gamybos atitikties patvirtintam tipui kontrolė. |
4. ŽENKLINIMAS
4.1. Pagal 3.2.4 ir 3.2.5 punktus tvirtinti pateikti vaiko apsaugos priemonių pavyzdžiai turi būti aiškiai ir nenutrinamai paženklinti; ženklinimą turi sudaryti gamintojo pavadinimas, inicialai arba prekės ženklas.
4.2. Ant vaiko apsaugos priemonės, išskyrus juostą (-as) arba diržų komplektą, aiškiai ir nenutrinamai nurodomi gamybos metai.
4.3. Ant gaminio aiškiai nurodoma vaiko apsaugos priemonės įrengimo kryptis transporto priemonės atžvilgiu.
Šiame punkte apibrėžtas ženklinimas turi būti matomas vaiko apsaugos priemonei esant transporto priemonėje ir vaikui ją naudojant.
4.4. Matomoje atgal atgręžtų apsaugos priemonių vidinio paviršiaus (įskaitant šalia vaiko galvos esančius šoninius sparnus) vietoje, netoli vietos, kur į vaiko apsaugos priemonę remiasi vaiko galva, turi būti pastoviai pritvirtinta toliau nurodyta etiketė (privaloma pateikti bent nurodytą informaciją).
Mažiausias etiketės dydis: 60 × 120 mm plotą.
Etiketė tvirtinama prie dangos prisiuvant visus jos kraštus ir (arba) pastoviai priklijuojant prie dangos visą etiketės apatinį paviršių. Priimtini ir kiti tvirtinimo būdai, jeigu jie yra ilgalaikiai ir jeigu juos taikant etiketė neatsikabina nuo gaminio arba neišblunka. Griežtai draudžiama naudoti vėliavėlių tipo etiketes.
Jei vaiko apsaugos priemonės gamintojo tiekiamos apsaugos priemonės arba bet kurių jos priedų dalys gali užstoti etiketę, būtina pritvirtinti papildomą etiketę. Jei apsaugos priemonė yra parengta naudoti pasirinkus bet kokią konfigūraciją, viena įspėjamoji etiketė turi būti nuolat matoma esant bet kokiai priemonės padėčiai.
4.5. Tuo atveju, kai vaiko apsaugos priemonė gali būti naudojama į priekį atgręžtoje padėtyje, ji paženklinama pastoviai pritvirtinta etikete, matoma asmeniui, įrengiančiam vaiko apsaugos priemonę transporto priemonėje:
|
Gamintojui leidžiama įrašyti žodį „mėnesių“, paaiškinančiam etiketėje nurodytą raidę „M“. Žodis „mėnesių“ turėtų būti kalba, paprastai vartojama šalyje ar šalyse, kuriose parduodamas gaminys. Leidžiama rašyti daugiau nei viena kalba. |
|
Mažiausias etiketės dydis – 40 × 40 mm. |
4.6. i dydžio ženklinimas
Transporto priemonėje apsaugos priemonę montuojantiems asmenims nuolat turi būti matoma ši informacija:
4.6.1. |
i dydžio logotipas. Pateiktas simbolis turi būti mažiausiai 25 × 25 mm dydžio, o piktograma turi aiškiai skirtis nuo fono. Piktograma turi būti aiškiai matoma; tam galima naudoti išsiskiriančias spalvas arba tinkamą reljefiškumą, jei piktograma įspausta arba iškili; |
4.6.2. |
vaiko apsaugos priemonės dydžių intervalai nurodomi centimetrais; |
4.6.3. |
didžiausia leidžiama vaiko apsaugos priemonėje esančio vaiko masė kilogramais. |
4.7. Specialios transporto priemonės ISOFIX ženklinimas
Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonė ženklinama pastoviai pritvirtinta etikete, matoma asmeniui, montuojančiam vaiko apsaugos priemonę transporto priemonėje, kurioje nurodoma ši informacija:
„SPECIFIC VEHICLE ISOFIX“
4.8. Papildomas ženklinimas
Toliau pateikta informacija gali būti pateikta piktogramomis ir (arba) tekstu. Ženklinant nurodoma:
a) |
svarbiausi vaiko apsaugos priemonės parengimo montuoti veiksmai. Pavyzdžiui, paaiškinamas ISOFIX priedo (-ų) pratęsimo metodas; |
b) |
paaiškinama kiekvieno rodiklio vieta, paskirtis ir reikšmė; |
c) |
pagal aplinkybes naudojant vieną iš toliau pateiktų ženklų, nurodoma viršutinių diržų arba kitų naudotojo reguliuojamų sėdynės sukimosi ribojimo priemonių vieta ir, jei reikia, diržų arba tų kitų priemonių padėtis; |
d) |
nurodoma, kaip reguliuoti ISOFIX fiksavimo įtaisus, viršutinį diržą arba kitas naudotojo reguliuojamas vaiko apsaugos priemonės sukimosi ribojimo priemones; |
e) |
ženklai pritvirtinami pastoviai ir jie turi būti matomi vaiko apsaugos priemonę įrengiančiam asmeniui; |
f) |
naudojant toliau pateiktą ženklą, prireikus galima pateikti nuorodą į vaiko apsaugos priemonės naudotojo nurodymus ir informaciją, kur tą dokumentą galima rasti. |
5. PATVIRTINIMAS
5.1. |
Kiekvienas pagal 3.2.4. ir 3.2.5 punktus pateiktas pavyzdys visais atžvilgiais turi atitikti šios taisyklės 6–7 punktuose pateiktus reikalavimus; tik tuomet gali būti suteiktas patvirtinimas. |
5.2. |
Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmi patvirtinimo numerio skaitmenys (šios taisyklės skaitmuo 00 atitinka 00 serijos pakeitimus, kurie įsigaliojo 2013 m. liepos 9 d.) turi nurodyti pakeitimų, apimančių suteikiant patvirtinimą priimtus naujausius svarbius techninius taisyklės pakeitimus, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam vaiko apsaugos priemonės tipui, kuriam taikoma ši taisyklė. Pagal šią taisyklę patvirtintas vaiko apsaugos priemonės tipas nežymimas kitu patvirtinimo ženklu pagal Taisyklę Nr. 44 (vaiko apsaugos priemonės). |
5.3. |
Pranešimas apie patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą arba atsisakymą suteikti vaiko apsaugos priemonės patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio formą. |
5.4. |
Be 4 punkte nurodytų ženklų, kiekviena vaiko apsaugos priemonė, atitinkanti pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, tinkamoje vietoje turi būti paženklinta šia informacija:
|
5.5. |
Šios taisyklės 2 priede pateikiamas patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdys. |
5.6. |
5.4 punkte nurodyta informacija turi būti aiškiai įskaitoma ir nenutrinama, pateikiama etiketėje arba tiesiogiai paženklinama. Etiketė arba ženklinimas turi būti atsparūs nusidėvėjimui. |
5.7. |
5.6 punkte nurodytas etiketes gali išduoti arba tipo patvirtinimą suteikusi tipo patvirtinimo institucija, arba tos institucijos leidimą turintis gamintojas. |
6. BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS
6.1. Išdėstymas ir tvirtinimas transporto priemonėje
6.1.1. i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės skirtos naudoti i dydžio sėdimosiose vietose, kai vaiko apsaugos priemonės sumontuojamos pagal transporto priemonės gamintojo nurodymus.
Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės skirtos naudoti visose ISOFIX padėtyse, taip pat ir bagažo skyriuje, jei apsaugos priemonės montuojamos pagal gamintojo reikalavimus.
6.1.2. Atsižvelgiant į vaiko apsaugos priemonės kategoriją (žr. 1 lentelę), vaiko apsaugos priemonė tvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos arba prie transporto priemonės sėdynės konstrukcijos.
6.1.2.1. |
i dydžio kategorijos atveju tai bus du ISOFIX priedai ir apsaugos nuo sukimosi įtaisas, tiek į priekį, tiek atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės atveju. |
6.1.2.2. |
Specialios transporto priemonės ISOFIX atveju tai bus du vaiko apsaugos priemonės gamintojo suprojektuoti ISOFIX priedai, pritvirtinti prie transporto priemonės gamintojo suprojektuotos ISOFIX tvirtinimo sistemos. 1 lentelė Galimi tipo patvirtinimo konfigūracijos variantai
Čia: VAP: vaiko apsaugos priemonė A: taikoma NA: netaikoma |
6.1.3. Vaikams iki 15 mėnesių amžiaus naudojama tik į šoną arba atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė.
Tai reiškia, kad:
a) |
vaikams iki 15 mėnesių amžiaus suprojektuota vaiko apsaugos priemonė turi būti atgręžta atgal ir joje turi tilpti bent 83 cm ūgio vaikas; |
b) |
į priekį atgręžta vaiko apsaugos priemonė turi būti suprojektuota taip, kad joje tilptų be mažesnis kaip 71 cm ūgio vaikas; |
c) |
atgal atgręžtose keičiamo tipo sėdynėse turi tilpti ne mažesnio kaip 83 cm ūgio vaikas. Nedraudžiama sodinti didesnio nei 83 cm ūgio vaiko. |
Atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė gali būti naudojama bet kurio amžiaus vaikui.
6.2. Vaiko apsaugos priemonės konfigūracija
6.2.1. Vaiko apsaugos priemonės konfigūracija turi būti tokia, kad:
6.2.1.1. |
vaiko apsaugos priemonė užtikrintų reikalingą apsaugą pasirinkus bet kokią nurodytą jos padėtį; specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonių atveju pagrindinės apsaugos priemonės bet kurioje numatytoje apsaugos priemonės padėtyje turi užtikrinti reikalingą apsaugą be galimų papildomų apsaugos įtaisų; |
6.2.1.2. |
vaiko apsaugos priemonė turi būti tokia, kad vaiką būtų įmanoma lengvai ir greitai įtaisyti arba iškelti. Vaiko apsaugos priemonės, kurioje vaikas prilaikomas diržų komplektu arba Y formos diržų komplektu be įtraukiklio, kiekvieno peties apsauga ir juosmens juosta, atliekant 6.7.1.4 punkte nurodytą procedūrą, turi judėti viena kitos atžvilgiu; tais atvejais vaiko apsaugos priemonės diržų rinkinys gali būti suprojektuotas su dviem arba daugiau jungiamųjų dalių. Dėl specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonių pripažįstama, kad papildomi apsaugos įtaisai prailgins vaiko įsitaisymo ir iškėlimo trukmę. Tačiau papildomi įtaisai turi būti sukurti taip, kad kuo greičiau atsilaisvintų; |
6.2.1.3. |
jeigu yra galimybė pakeisti vaiko apsaugos priemonės nuolydį, rankiniu būdu iš naujo reguliuoti juostų nereikia. Vaiko apsaugos priemonės nuolydžiui pakeisti turi užtekti lėto rankų judesio; |
6.2.1.4. |
kad nebūtų galimybės paslysti po diržu (tiek dėl susidūrimo, tiek dėl vaiko muistymosi), visose į priekį atgręžtose apsaugos priemonėse su integruota diržų komplekto sistema būtina tarpukojo juosta. |
6.2.1.5. |
visuose apsaugos įrenginiuose naudojama juosmens juosta turi būti aktyviai valdoma, kad būtų užtikrinta, jog juosmens juostos perduodama apkrova tektų dubens sričiai. Vaiko apsaugos priemonė neturi sukelti pernelyg didelio spaudimo silpnoms vaiko kūno vietoms (pilvui, tarpukojui ir kt.). Konstrukcija turi būti tokia, kad susidūrimo atveju vaiko pakaušio neveiktų gniuždymo apkrova; |
6.2.1.6. |
visų apsaugos priemonės juostų padėtis turi būti tokia, kad įprastai naudojant nekeltų nepatogumo jausmo naudotojui, o jų konfigūracija nekeltų pavojaus. Kaklo srityje atstumas tarp pečių juostų turėtų būti bent lygus atitinkamo manekeno kaklo pločiui; |
6.2.1.7. |
pritvirtinus tarpukojo juostą, kai jos padėtis yra labiausiai prailginta (jei ji reguliuojama), tiek naudojant didžiausią, tiek mažiausią tos svorio grupės, kuriai suteiktas patvirtinimas, manekeną, turi būti neįmanoma juosmens juostos nustatyti taip, kad ji būtų virš manekeno dubens. Visų į priekį atsuktų vaikų apsaugos priemonių atveju, tiek naudojant didžiausią, tiek mažiausią tos svorio grupės, kuriai suteiktas patvirtinimas, manekeną, turi būti neįmanoma juosmens juostos nustatyti taip, kad ji būtų virš manekeno dubens; |
6.2.1.8. |
atliekant 7.1.3. punkte nurodytą dinaminį bandymą, prieš tai, kai bus pasiektas didžiausias horizontalus galvos nuokrypis, juosmens juosta neturi visiškai apjuosti manekeno dubens. Vertinimas atliekamas remiantis greituoju būdu įrašoma vaizdo medžiaga. |
6.2.2. Vaiko apsaugos priemonė suprojektuojama ir sumontuojama taip, kad:
6.2.2.1. |
nebūtų atvirų aštrių kraštų ar iškyšų, galinčių pažeisti transporto priemonės sėdynių užvalkalus arba keleivių drabužius; |
6.2.2.2. |
lietimosi su juostomis vietose kietos dalys neturėtų juostas galinčių brūžinti aštrių kraštų. |
6.2.3. Turėtų būti neįmanoma be specialių įrankių pašalinti ar nuimti visų sudedamųjų dalių, kurios pagal projektą nėra nuimamos arba atskiriamos. Visos sudedamosios dalys, kurios pagal projektą yra nuimamos atliekant techninę priežiūrą ar reguliuojant, turi būti sukonstruotos taip, kad jas būtų paprasta montuoti ir naudoti, o montavimo ir išardymo tvarka turi būti išsamiai paaiškinta apsaugos priemonės naudotojo vadovuose. Bet kurį diržų komplektą turėtų būti įmanoma reguliuoti jo neišardant.
6.2.4. Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonėse gali būti papildomų apsaugos įtaisų; jie turi būti suprojektuoti taip, kad būtų lengvai sumontuojami ir kad avariniu atveju jų atlaisvinimo priemonės bei veikimo būdas būtų iš karto aiškūs gelbėtojui.
6.2.5. Vaiko apsaugos priemonė gali būti suprojektuota bet kurio gamintojo nurodyto ūgio keleiviui, jei ji atitinka šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus.
6.2.6. Vaiko apsaugos priemonės su pripučiamomis sudedamosiomis dalimis turėtų būti suprojektuotos taip, kad jų naudojimo sąlygos (slėgis, temperatūra, drėgmė) nesumažintų priemonės atitikties šios taisyklės reikalavimams.
6.3. Vaiko apsaugos priemonės specifikacijos
6.3.1. Medžiaga
6.3.1.1. Vaiko apsaugos priemonės gamintojas turi raštu paskelbti, kad apsaugos priemonių gamybai naudojamų medžiagų ir priemonės prilaikomam vaikui pasiekiamų dalių medžiagų toksiškumo savybės atitinka susijusias EN 71-3:1994/A1:2000/AC dalis. Bandymą atliekančios tarnybos nuožiūra gali būti atlikti tokios deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai.
6.3.1.2. Vaiko apsaugos priemonės gamintojas turi raštu paskelbti, kad apsaugos priemonių gamybai naudojamų medžiagų degumas atitinka susijusias EN 71-2:2011 dalis. Bandymus atliekančios tarnybos nuožiūra gali būti atlikti tokios deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai.
6.3.2. Bendrosios savybės
6.3.2.1. Vidaus geometrinės charakteristikos
Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar vaiko apsaugos priemonės vidaus matmenys atitinka 18 priedo reikalavimus. Bet kokio dydžio gamintojo nurodytame intervale mažiausi pečių pločio, klubų pločio ir aukščio sėdint matmenys turi atitikti mažiausio ir didžiausio pečių aukščio matmenis.
6.3.2.2. Išorės matmenys
Didžiausi vaiko apsaugos priemonės pločio, aukščio ir gylio matmenys bei ISOFIX tvirtinimo sistemos vietos, prie kurių turi būti įmanoma prijungti šios sistemos priedus, nustatomi pagal vaiko apsaugos priemonės maketą, įtaisomą ant transporto priemonės sėdynės, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.17 punkte.
a) |
i dydžio į priekį atgręžtos vaiko apsaugos priemonės turėtų atitikti ISO/F2x dydžio gaubtinę, numatytą mažesnio dydžio į priekį atgręžtai ISOFIX B1 dydžio klasės kūdikiams skirtai VAP (650 mm ūgio); |
b) |
i dydžio atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės turėtų atitikti ISO/R2 dydžio gaubtinę, pagal mažesnio dydžio, atgal atgręžtą ISOFIX D dydžio klasės VAP, skirtą kūdikiams; |
c) |
specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės gali tilpti į bet kokio ISO dydžio gaubtinę. |
6.3.2.3. Masė
Integruotos ISOFIX vaiko apsaugos priemonės (įskaitant i dydžio vaiko apsaugos priemonę) masė kartu su didžiausia vaiko, kuriam numatyta naudoti vaiko apsaugos priemonę, mase turėtų neviršyti 33 kg. Ši masės riba taip pat taikoma specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms.
6.3.3. ISOFIX priedai
6.3.3.1. Tipas
ISOFIX priedai gali būti pagaminti pagal 0 paveikslo a dalyje pateiktus pavyzdžius arba kitus atitinkamus projektus, kurie yra standaus mechanizmo su ISOFIX vaiko apsaugos priemonės gamintojo nustatyto tipo reguliatoriumi, dalis.
0 paveikslo a dalis
Paaiškinimas
1 |
ISOFIX vaiko apsaugos priemonės priedas. 1 pavyzdys |
2 |
ISOFIX vaiko apsaugos priemonės priedas. 2 pavyzdys |
Matmenys (mm)
6.3.3.2. Matmenys
ISOFIX vaiko apsaugos priemonės priedo dalies, prie kurios prijungiama ISOFIX tvirtinimo sistema, matmenys neviršija didžiausių matmenų, nurodytų 0 paveikslo b dalyje pateikta gaubtine.
0 paveikslo b dalis
Matmenys (mm)
6.3.3.3. Dalinio fiksavimo rodymas
ISOFIX vaiko apsaugos priemonėje turi būti įrengtos priemonės, aiškiai rodančios, kad abu ISOFIX priedai buvo visiškai užfiksuoti atitinkamais ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais. Šios rodymo priemonės gali būti garsinės, lytimosios arba dviejų ar daugiau priemonių derinys. Jei taikoma vaizdinė priemonė, ji turi būti matoma esant įprastam apšvietimui.
6.3.4. ISOFIX vaiko apsaugos priemonės viršutinio diržo specifikacijos
6.3.4.1. Viršutinio diržo jungtis
Viršutinio diržo jungtis yra ISOFIX viršutinio diržo kablys, kaip parodyta 0 paveikslo c dalyje, arba panašūs įtaisai, kuriuos įmanoma sumontuoti 0 paveikslo c dalyje pateiktoje gaubtinėje.
6.3.4.2. ISOFIX viršutinio diržo ypatumai
ISOFIX viršutinis diržas turi būti tvirtinamas austiniu diržu (arba lygiaverčiu įtaisu), kuriame įrengta įtempimo reguliavimo ir atpalaidavimo priemonė.
6.3.4.2.1. ISOFIX viršutinio diržo ilgis
ISOFIX vaiko apsaugos priemonės viršutinio diržo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 2 000 mm.
6.3.4.2.2. Įtempimo rodiklis
ISOFIX viršutinis diržas arba ISOFIX vaiko apsaugos priemonė turi būti su įtaisu, rodančiu, kad neliko atlaisvintų diržo dalių. Šis įtaisas gali būti reguliavimo ir atpalaidavimo įtaiso dalis.
6.3.4.2.3. Matmenys
ISOFIX viršutinio diržo kablių jungčių matmenys parodyti 0 paveikslo c dalyje.
0 paveikslo c dalis
ISOFIX viršutinės juostos jungties (kablio tipo) matmenys
6.3.5. i dydžio vaiko apsaugos priemonės atraminei kojelei ir atraminės kojelės pagrindui taikomi reikalavimai
i dydžio vaiko apsaugos priemonės, kuriose sumontuotos atraminės kojelės, visose naudojimo padėtyse (pvz., reguliuojamo ilgio priedo, pagrindo ir kt. atveju trumpiausioje ir ilgiausioje padėtyje) turi atitikti šiame punkte ir jo papunkčiuose išdėstytas geometrines nuostatas.
6.3.5.1 ir 6.3.5.2 punktuose nurodytų reikalavimų atitiktis gali būti nustatyta atlikus fizinę patikrą ar kompiuterinio modeliavimo būdu.
6.3.5.1– 6.3.5.4. punktų geometriniai reikalavimai susiejami su koordinačių sistema, kurios centras yra tarp dviejų ISOFIX priedų ir eina per atitinkamos ISOFIX tvirtinimo sistemos centrinę liniją.
Koordinačių sistemos ašys derinamos pagal vaiko apsaugos priemonės maketą (-us):
a) |
X ašis turi būti lygiagreti vaiko apsaugos priemonės maketo (VAPM) (2) apatiniam paviršiui ir išilginei VAPM vidurio plokštumai; |
b) |
Y ašis turi būti statmena išilginei vidurio plokštumai; |
c) |
Z ašis turi būti statmena VAPM apatiniam paviršiui. |
Laikantis šios dalies reikalavimų, vaiko apsaugos priemonė turi būti sumontuota pagal vaiko apsaugos priemonės vartotojo vadovą. Atraminės kojelės laikymo padėčiai šie reikalavimai netaikomi.
6.3.5.1. Atraminei kojelei ir atraminės kojelės pagrindui taikomi geometriniai reikalavimai
Ištiesta atraminė kojelė, įskaitant jos priedą prie vaiko apsaugos priemonių, ir atraminės kojelės pagrindas turi visiškai atitikti vertinamus atraminės kojelės matmenis (taip pat žr. šios taisyklės 19 priedo 1 ir 2 paveikslus), kurie apibrėžiami taip:
a) |
į plotį – pagal dvi plokštumas, lygiagrečias X'–Z' plokštumai ir atskirtas 200 mm atstumu, kurių centras nustatomas pagal koordinačių pradžią ir |
b) |
į ilgį – pagal dvi plokštumas, lygiagrečias Z'–Y' plokštumai ir nustatytas 585 mm ir 695 mm atstumais nuo koordinačių pradžios pagal X' ašį, ir |
c) |
į aukštį – pagal plokštumą, lygiagrečią X'–Y' plokštumai, nustatytą 70 mm atstumu į viršų nuo koordinačių pradžios, matuojant statmenai X'–Y' plokštumai. Kietos, nereguliuojamos atraminės kojelės dalys neturėtų išsikišti už X'–Y' plokštumai lygiagrečios plokštumos, nustatytos 285 mm atstumu žemyn nuo koordinačių pradžios ir statmenos X'–Y' plokštumai. |
6.3.5.2. Atraminės kojelės pagrindo reguliavimo reikalavimai
Atraminę kojelę turėtų būti įmanoma reguliuoti ir tvirtinti įvairiame aukštyje (pagal vertinamą atraminės kojelės pagrindo apimtį), kaip nurodyta toliau (taip pat žr. šios taisyklės 19 priedo 3 ir 4 paveikslus). Jei įmanoma palaipsniui reguliuoti, dviejų fiksuotų pozicijų tarpelis neturėtų viršyti 20 mm.
Vertinama atraminės kojelės pagrindo apimtis apibrėžiama taip:
a) |
į plotį – pagal dvi plokštumas, lygiagrečias X'–Z' plokštumai ir atskirtas 200 mm atstumu, kurių centras nustatomas pagal koordinačių pradžią ir |
b) |
į ilgį – pagal dvi plokštumas, lygiagrečias Z'–Y' plokštumai ir nustatytas 585 mm ir 695 mm atstumais į priekį nuo koordinačių pradžios pagal X' ašį, ir |
c) |
į aukštį – pagal dvi plokštumas, lygiagrečias X'–Y' plokštumai ir nustatytas 285 mm ir 540 mm atstumais žemyn nuo koordinačių pradžios pagal X' ašį. |
Atraminę kojelę turėtų būti įmanoma reguliuoti Z' kryptimi (kaip nurodyta 19 priedo 3 paveikslo 6 paaiškinime), nepaisant aukščio apribojimų, jei nė viena iš dalių neišsikiša už ribojančiųjų plokštumų X' ir Y' kryptimis.
6.3.5.3. Atraminės kojelės pagrindo matmenys
Atraminės kojelės pagrindo matmenys turi atitikti šiuos reikalavimus:
a) |
mažiausias atraminės kojelės sąlyčio paviršius – 2 500 mm2, matuojamas kaip projektuojamas paviršius 10 mm virš atraminės kojelės pagrindo žemesnės kraštinės (žr. 0 paveikslo d dalį); |
b) |
mažiausi išorės matmenys – 30 mm X' ir Y' kryptimis, didžiausi matmenys turi būti apriboti vertinama atraminės kojelės pagrindo apimtimi; |
c) |
mažiausias atraminės kojelės pagrindo kraštų spindulys – 3,2 mm. |
0 paveikslo d dalis
6.3.5.4. Atraminės kojelės pagrindo laikiklis
Siekiant užtikrinti, kad atraminės kojelės pagrindas atitiktų 6.3.5.2 punkto reikalavimus, naudojamas laikiklis (žr. 0 paveikslo e dalį). Alternatyviai pakanka atlikti kompiuterinę simuliaciją.
Laikiklis apibrėžiamas kaip vaiko apsaugos priemonės dydžio klasę atitinkantis ISOFIX VAPM. Laikiklis prailginamas dviem 6 mm skersmens ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais. Priešais laikiklį esantis brūkšniuotas langelis nustatomas ir matuojamas pagal 6.3.5.2 punktą. VAP priedai vertinimo metu pritvirtinami.
0 paveikslo e dalis
6.4. Ženklinimo kontrolė
6.4.1. Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar ženklinimas atitinka šios taisyklės 4 punkto reikalavimus.
6.5. Montavimo ir naudojimo nurodymų tikrinimas
6.5.1. Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar montavimo ir naudojimo nurodymai atitinka šios taisyklės 14 punkto reikalavimus.
6.6. Sumontuotai vaiko apsaugos priemonei taikomos nuostatos
6.6.1. Atsparumas korozijai
6.6.1.1. Su visa vaiko apsaugos priemone arba jos dalims, kurias gali paveikti korozija, atliekamas 7.1.1 punkte nustatytas korozijos bandymas.
6.6.1.2. Atlikus korozijos bandymą, kaip nurodyta 7.1.1.1 ir 7.1.1.2 punktuose, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaiko apsaugos priemonės veikimui, ir korozijos požymių.
6.6.2. Energijos sugertis
6.6.2.1. Visus įtaisus su atlošais bandant pagal 13 priedą šios taisyklės 14 priede nurodytoje zonoje, turi būti gautas mažesnis nei 60 g maksimalus pagreitis. Šis reikalavimas taip pat taikomas apsauginių skydelių plotams, esantiems toje vietoje, kur per susidūrimą atsitrenkia galva.
6.6.2.2. Vaiko apsaugos priemonių su mechaniškai stacionariai pritvirtintais reguliuojamais galvos atramos įtaisais, kuriuose suaugusiojo saugos diržo arba vaiko diržų komplekto aukštis tiesiogiai valdomas reguliuojama galvos atrama, atveju nebūtina reikalauti energijos sugerties medžiaga padengti 18 priede nustatytas zonas, kurių neliečia manekeno galva, t. y. zonas už galvos atramos.
6.6.3. Apvertimas
6.6.3.1. Vaiko apsaugos priemonė bandoma taip, kaip nurodyta 7.1.2 punkte; atliekant bandymą manekenas niekada neturėtų visiškai iškristi iš įtaiso. Be to, kai bandomoji sėdynė yra apsivertusi žemyn, manekeno galva iš savo pradinės padėties bandymo sėdynės atžvilgiu neturi pajudėti vertikalia kryptimi daugiau kaip 300 mm.
6.6.4. Dinaminis bandymas
6.6.4.1. Bendrosios nuostatos: pagal 2 lentelę atliekami vaiko apsaugos priemonės dinaminiai bandymai, atitinkantys 7.1.3 punkto reikalavimus:
2 lentelė
Skirtingų kriterijų taikymas pagal bandymo nustatymus
Priekinis susidūrimas |
Galinis susidūrimas |
Šoninis susidūrimas |
|||||||||
Bandymas vežimėlyje + standartinė sėdynė |
Bandymas automobilio kėbule |
Bandymas vežimėlyje + standartinė sėdynė |
Bandymas automobilio kėbule |
Bandymas vežimėlyje + standartinė sėdynė |
|||||||
Atgręžta į priekį |
Atgręžta atgal ir į šoną |
Atgręžta į priekį |
Atgręžta atgal ir į šoną |
Atgręžta atgal ir į šoną |
Atgręžta atgal ir į šoną |
Atgręžta į priekį |
Atgręžta atgal ir į šoną |
||||
|
6.6.4.1.1. i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės bandomos ant bandymo vežimėlio, naudojant 6 priede nurodytą bandomąją sėdynę ir laikantis 7.1.3.1 punkto reikalavimų.
6.6.4.1.2. Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės bandomos su kiekvienu transporto priemonės modeliu, kuriam jos skirtos. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali sumažinti bandomų transporto priemonių modelių skaičių, jei modeliai mažai skiriasi šios taisyklės 6.6.4.1.2.3 punkte išvardytais aspektais. Vaiko apsaugos priemonė gali būti bandoma vienu iš šių būdų:
6.6.4.1.2.1. |
pagal 2.5 punktą vaiko apsaugos priemonė, atitinkanti šios taisyklės 6.3 punktą, telpanti į gaubtinę, apibrėžtą Taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlyje, ant bandymo vežimėlio, naudojant 6 priede nurodytą bandymų stendą, laikantis šios taisyklės 7.1.3.1. punkto reikalavimų, arba transporto priemonės kėbulo karkase, laikantis šios taisyklės 7.1.3.2. punkto reikalavimų; |
6.6.4.1.2.2. |
vaiko apsaugos priemonė, neatitinkanti 2.5 punkto ir šios taisyklės 6.3 punkto (pavyzdžiui, VAP be apsaugos nuo sukimosi įtaiso arba su papildomais tvirtinimo įtaisais) arba neatitinkanti jokios gaubtinės, apibrėžtos Taisyklės Nr. 16 17 priedo 2 priedėlyje, ant bandymo vežimėlio transporto priemonės kėbulo karkase laikantis 7.1.3.2. punkto reikalavimų arba komplektinėje transporto priemonėje laikantis šios taisyklės 7.1.3.3. punkto reikalavimų; |
6.6.4.1.2.3. |
naudojant pakankamai transporto priemonės kėbulo karkaso dalių, būdingų transporto priemonės konstrukcijai ir atitinkančių per susidūrimą veikiamus paviršius. Jei vaiko apsaugos priemonė skirta naudoti ant galinės sėdynės, reikalingas priekinės sėdynės atlošas, galinė sėdynė, grindys, B ir C statramsčiai bei stogas. Jei vaiko apsaugos priemonė skirta naudoti ant priekinės sėdynės, reikalingas prietaisų skydelis, A statramstis, priekinis stiklas, visos grindyse ar prietaisų skyde įtaisytos svirtys arba rankenėlės, priekinė sėdynė, grindys ir stogas. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali leisti minėtų sudedamųjų dalių nenaudoti, jei manoma, kad jos nereikalingos. Bandymas turi vykti taip, kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.2. punkte, išskyrus šoninį poveikį. |
6.6.4.1.3. Dinaminis bandymas atliekamas su vaiko apsaugos priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo veikiamos apkrovos.
6.6.4.1.4. Jei specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonė įtaisyta už toliausiai gale esančių į priekį atgręžtų suaugusiems asmenims skirtų sėdynių (pavyzdžiui, bagažo skyriuje), su komplektine transporto priemone turi būti atliktas vienas bandymas naudojant didžiausią (-ius) manekeną (-us), atsižvelgiant į vaiko apsaugos priemonę, kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.3 punkte. Kiti bandymai, įskaitant gamybos atitikties, gali būti atliekami kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.2 punkte, jei taip pageidauja gamintojas.
6.6.4.1.5. Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonės atveju kiekvienas šioje taisyklėje apibrėžtas dinaminis bandymas atsižvelgiant į gamintojo nurodytą dydžių intervalą atliekamas du kartus: pirmąjį – naudojant pagrindines apsaugos priemones, o antrąjį – su visais apsaugos įtaisais. Atliekant šiuos bandymus, ypatingas dėmesys kreipiamas į šios taisyklės 6.2.1.5 ir 6.2.1.6 punktų reikalavimus.
6.6.4.1.6. Tuo atveju, kai vaiko apsaugos priemonėje naudojamas apsaugos nuo sukimosi įtaisas, dinaminis bandymas atliekamas taip:
6.6.4.1.6.1. |
naudojant apsaugos nuo sukimosi įtaisą ir |
6.6.4.1.6.2. |
nenaudojant apsaugos nuo sukimosi įtaiso, nebent yra mechanizmas, skirtas išvengti neteisingo apsaugos nuo sukimosi įtaiso naudojimo. |
6.6.4.2. Atliekant dinaminius bandymus, nė viena keleivį turinti apsaugoti apsaugos priemonės dalis neturi visiškai arba iš dalies lūžti; neturi atsilaisvinti arba atsisegti sagtys, fiksavimo sistema arba poslinkio sistema. Vienintelė išimtis – kai gamintojo techniniame apraše nustatyta, kad šios dalys arba sistemos turi didžiausios apkrovos ribojimo funkciją, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.1 punkte, ir jos atitinka šiuos kriterijus:
6.6.4.2.1. |
veikia taip, kaip numatyta gamintojo; |
6.6.4.2.2. |
nekliudo vaiko apsaugos priemonei apsaugoti keleivio. |
6.6.4.3. Manekenui taikomi kriterijai priekinio ir galinio susidūrimo atveju
6.6.4.3.1. Žalos vertinimo kriterijai priekinio ir galinio susidūrimo atveju, kaip nurodyta 3 lentelėje.
3 lentelė
Kriterijus |
Santrumpa |
Vienetas |
Q0 |
Q1 |
Q1,5 |
Q3 |
Q6 |
Galvos techninių savybių kriterijus (tik susidūrimo atveju atliekant transporto priemonės bandymus) |
HPC (3) (15) |
|
600 |
600 |
600 |
800 |
800 |
Galvos pagreitis 3 ms |
Galva 3 ms |
g |
75 |
75 |
75 |
80 |
80 |
Viršutinės kaklo dalies tempimo jėga |
Fz |
N |
Tik stebėsenos tikslais (4) |
||||
Viršutinės kaklo dalies sulenkimo momentas |
My |
Nm |
Tik stebėsenos tikslais (5) |
||||
Krūtinės pagreitis 3 ms |
Krūtinė 3 ms |
g |
55 |
55 |
55 |
55 |
55 |
6.6.4.4. Manekeno galvos poslinkis priekinio ir galinio susidūrimo atveju
6.6.4.4.1. i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės:
6.6.4.4.1.1. Į priekį atgręžtos vaiko apsaugos priemonės
Galvos poslinkis: nė viena manekeno galvos dalis neturi išsikišti už BA, DA ir DE plokštumų, kaip apibrėžta 1 paveiksle. Tai nustatoma iki 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti (taikoma, tai, kas įvyksta anksčiau).
6.6.4.4.1.1.1. Jeigu bandymas atliekamas pagal 6.6.4.1.6.2. punktą, galvos poslinkiui tarp Cr taško ir AB plokštumos taikomas + 10 proc. nuokrypis.
1 paveikslas
Išdėstymas bandant į priekį atgręžtą įtaisą
Matmenys (mm)
6.6.4.4.1.2. Atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės ir nešiojamieji lopšiai
6.6.4.4.1.2.1. |
Galvos poslinkis: nė viena manekeno galvos dalis neturi išsikišti už FD, FG ir DE plokštumų, kaip nurodyta 2 paveiksle. Tai nustatoma iki 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti (taikoma tai, kas įvyksta anksčiau). Tuo atveju, kai vaiko apsaugos priemonė liečia 100 mm skersmens strypą ir laikomasi visų žalos vertinimo ir manekeno galvos poslinkio kriterijų, reikalingas dar vienas dinaminis bandymas (priekinio susidūrimo), atliekamas su sunkiausiu manekenu, tinkamu tokiam dydžio intervalui bet be 100 mm skersmens strypo; atliekant tokį bandymą turi būti laikomasi visų kriterijų, išskyrus priekinio poslinkio kriterijų. Jeigu bandymas atliekamas pagal 6.6.4.1.6.2. punktą, atsižvelgiama tik į antrąją konfigūraciją be 100 mm skersmens strypo. |
2 paveikslas
Išdėstymas bandant atgal atgręžtą įtaisą, nesiremiantį į prietaisų skydelį
6.6.4.4.2. Kai specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės bandomos komplektinėje transporto priemonėje arba transporto priemonės kėbulo karkase, galvos techninių savybių kriterijus (HPC) ir galvos pagreitis 3 ms taikomi kaip vertinimo kriterijai. Nesant sąlyčio su galva, šie kriterijai tenkinami be matavimo ir įrašoma tik pastaba „sąlyčio su galva nėra“. Atlikus bandymus naudojant komplektinę transporto priemonę, turi būti įmanoma pašalinti visiškai surinktą manekeną iš vaiko apsaugos priemonės, nenaudojant mechaninio sverto arba įrankių vaiko apsaugos priemonei ar transporto priemonės konstrukcijai.
6.6.4.4.3 Atliekant dinaminius bandymus neturi būti sugadinta nė viena vaiką sėdynėje prilaikanti vaiko apsaugos priemonė. Tai apima sagtis, fiksavimo sistemas ir atlošo kampo reguliavimo sistemas, išskyrus laikomas apkrovą ribojančiais įtaisais. Visi apkrovą ribojantys įtaisai nurodomi gamintojo techniniame aprašyme, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.1. punkte.
6.6.4.5. Į priekį arba atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės šoninio susidūrimo atveju manekenui taikomi kriterijai
6.6.4.5.1. Pagrindinis žalos vertinimo kriterijus. Galvos padėties fiksavimas
Atliekant šoninio susidūrimo bandymą, iki 80 ms, apkrovos metu šoninė apsauga visuomet nustatoma manekeno galvos centro lygmenyje, statmenai durų išsikišimo krypčiai. Galvos padėties fiksavimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
a) |
galva nesiliečia su durų plokšte; |
b) |
galva neišsikiša už vertikalios plokštumos, nustatytos pagal raudoną liniją durų viršuje (viršutinio vaizdo kamera). Ši vertikali plokštuma nustatoma pagal liniją ant paveiktų durų, kaip apibrėžta 6 priedo 3 priedėlio 1 paveiksle. |
6.6.4.5.2. Papildomi šoninio susidūrimo žalos vertinimo kriterijai
Kriterijus |
Santrumpa |
Vienetas |
Q0 |
Q1 |
Q1,5 |
Q3 |
Q6 |
Galvos techninių savybių kriterijus |
HPC (15) |
|
600 |
600 |
600 |
800 |
800 |
Galvos pagreitis 3 ms |
Galva 3 ms |
g |
75 |
75 |
75 |
80 |
80 |
Viršutinės kaklo dalies tempimo jėga |
Fz |
N |
Tik stebėsenos tikslais (6) |
||||
Viršutinės kaklo dalies sulenkimo momentas |
Mx |
Nm |
Tik stebėsenos tikslais (7) |
6.6.5. Atsparumas temperatūrai
6.6.5.1. Su sagčių įranga, diržų įtraukikliais, reguliavimo ir fiksavimo įtaisais, kuriuos gali paveikti temperatūra, atliekamas 7.2.7. punkte aprašytas temperatūros bandymas.
6.6.5.2. Atlikus temperatūros bandymą, kaip nurodyta 7.2.7.1 punkte, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaiko apsaugos priemonės veikimui. Tada atliekamas dinaminis bandymas.
6.7. Atskiroms apsaugos priemonės sudedamosioms dalims taikomos nuostatos
6.7.1. Sagtis
6.7.1.1. Sagtis turi būti suprojektuota taip, kad jos nebūtų įmanoma netinkamai panaudoti. Tai reiškia, inter alia, kad sagtis jokiu atveju neturi būti užsegta tik iš dalies; turi būti neįmanoma netyčia pakeisti sagties dalių, kai sagtis užsegama; sagtis turi užsisegti tik tada, kai sujungiamos visos dalys. Tose vietose, kur sagtis liečia vaiką, ji neturi būti siauresnė nei mažiausias juostos plotis, kaip apibrėžta 6.7.4.1.1 punkte. Šis punktas netaikomas diržų rinkiniams, kurie jau patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 16 arba lygiavertį galiojantį standartą. Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonės atveju tik pagrindinių apsaugos priemonių sagtis turi atitikti visus 6.7.1.2–6.7.1.8 punktų reikalavimus.
6.7.1.2. Net veikiama apkrovos sagtis bet kurioje padėtyje turi likti užsegta. Ją turi būti paprasta naudoti ir paimti. Sagtis turi būti atsegama paspaudus mygtuką arba panašų įtaisą.
Paviršius, kurį veikia spaudimas, turi būti faktinio atrakinimo padėtyje ir plokštumoje, statmenoje pradinei mygtuko judėjimo krypčiai:
a) |
uždarų įtaisų plotas turi būti ne mažesnis kaip 4,5 cm2, o plotis ne mažesnis kaip 15 mm; |
b) |
atvirų įtaisų plotas turi būti 2,5 cm2, o plotis ne mažesnis kaip 10 mm. Pasirenkamas mažesnysis pločio matmuo iš abiejų plotą apibrėžiančių matmenų, matuojamas atleidimo mygtuko judėjimo kryptimi. |
6.7.1.3. Sagties atlaisvinimo plotas nuspalvinamas raudonai. Sagties plotas turi būti kitos spalvos.
6.7.1.4. Vaiką iš apsaugos priemonės turi būti įmanoma išlaisvinti vienu sagties paspaudimu. Leidžiama iškelti vaiką kartu su įtaisais, pvz., kūdikio kėdute, nešiojamuoju lopšiu arba nešiojamojo lopšio apsaugos priemonėmis, jei vaiko apsaugos priemonė gali būti atlaisvinama daugiausia dviejų mygtukų atsegimu.
6.7.1.4.1. Pečių juostos laikiklis
Jei yra pečių juostos laikiklis, jis turi būti suprojektuotas taip, kad jo nebūtų įmanoma netinkamai panaudoti. Turi būti neįmanoma įtaisą naudoti taip, tad pečių juostos persisuktų. Turi būti įmanoma įtaisą užsegti vienu judesiu. Įtaisui užsegti reikalinga jėga neturi viršyti 15 N.
6.7.1.4.2. Pečių juostos laikiklį turi būti paprasta naudoti ir paimti. Turi būti įmanoma įtaisą atsegti vienu paprastu judesiu, bet vaikas neturi lengvai atsegti mechanizmo. Įtaisui atsegti reikalinga jėga neturėtų viršyti 15 N.
6.7.1.4.3. Pečių juostos laikiklio aukštis neturėtų viršyti 60 mm.
6.7.1.5. Atsegus sagtį, turi būti įmanoma vaiką iškelti nepriklausomai nuo kėdutės, kėdutės rankenos arba apsauginio skydelio (jei įtaisyta) padėties; o jeigu įtaise yra ir tarpukojo juosta, ji turi būti atlaisvinama ta pačia sagtimi.
6.7.1.6. Sagtis turi atitikti 7.2.7 punkte pateiktus temperatūros bandymo ir kartotinio naudojimo reikalavimus; prieš atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą, atliekamas 5 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis sąlygomis bandymas.
6.7.1.7. Su sagtimi atliekami toliau nurodyti atsegimo bandymai.
6.7.1.7.1. Bandymas veikiant apkrovai
6.7.1.7.1.1. Šiam bandymui naudojama vaiko apsaugos priemonė, su kuria jau atliktas 7.1.3 punkte nurodytas dinaminis bandymas.
6.7.1.7.1.2. Atliekant 7.2.1.1 punkte nurodytą bandymą, sagčiai atsegti reikalinga jėga turi būti ne didesnė kaip 80 N.
6.7.1.7.2. Bandymas neveikiant apkrovai
6.7.1.7.2.1. Šiam bandymui naudojama sagtis, kuri anksčiau nebuvo veikiama apkrovos. Jėga, reikalinga atsegti apkrovos neveikiamą sagtį 7.2.1.2 punkte nurodytuose bandymuose, turi būti nuo 40 iki 80 N.
6.7.1.8. Tvirtumas
6.7.1.8.1. Atliekant bandymą pagal 7.2.1.3.2 punktą, nei viena sagties dalis ar gretimos juostos, nei reguliatoriai neturi sulūžti (nutrūkti) arba atsiskirti.
6.7.1.8.2. Priklausomai nuo gamintojo nurodytos ribinės masės, diržų komplekto sagtis turi atlaikyti:
6.7.1.8.2.1. |
4 kN jėgą, jei ribinė masė neviršija 13 kg; |
6.7.1.8.2.2. |
10 kN jėgą, jei ribinė masė didesnė nei 13 kg. |
6.7.1.8.3. Tipo patvirtinimo institucija gali nereikalauti atlikti sagties tvirtumo bandymą, jei turima informacija rodo, kad bandymas nereikalingas.
6.7.2. Reguliatorius
6.7.2.1. Reguliavimo intervalas turi būti toks, kad jo pakaktų tinkamai sureguliuoti vaiko apsaugos priemonę pagal visus dydžius, pagal kuriuos suprojektuota priemonė, ir kad būtų įmanoma sumontuoti visose i dydžiui tinkamose transporto priemonėse.
6.7.2.2. Visi reguliatoriai turėtų būti sparčiojo reguliatoriaus tipo.
6.7.2.3. Sparčiojo reguliatoriaus tipo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami, kai vaiko apsaugos priemonė tinkamai sumontuota, o vaikas arba manekenas yra reikiamoje padėtyje.
6.7.2.4. Sparčiojo reguliatoriaus tipo įtaisas turi būti lengvai reguliuojamas pagal vaiko kūno sudėjimą. Visų pirma, atliekant bandymą pagal 7.2.2.1 punktą rankiniu būdu valdomam įtaisui reguliuoti reikalinga jėga neturi būti didesnė kaip 50 N.
6.7.2.5. Du vaiko apsaugos priemonės reguliatorių pavyzdžiai bandomi taip, kaip nurodyta 7.2.7.1 ir 7.2.3 punktuose pateiktuose temperatūros bandymo reikalavimuose.
6.7.2.5.1. Vienam reguliatoriui tenkanti juostos slinktis neturi būti didesnė kaip 25 mm, visiems reguliatoriams – kaip 40 mm.
6.7.2.6. Atliekant bandymą pagal 7.2.2.1 punktą, įtaisas neturi sulūžti arba atsiskirti.
6.7.2.7. Tiesiai ant vaiko apsaugos priemonės įtaisytas reguliatorius turi atlaikyti daugkartinio naudojimo sąlygas, o prieš atliekant 7.1.3 punkte aprašytą bandymą su juo atliekamas 5 000 ± 5 ciklų bandymas, kaip apibrėžta 7.2.3 punkte.
6.7.3. Diržo įtraukikliai
6.7.3.1. Automatinio fiksavimo diržo įtraukikliai
6.7.3.1.1. Juosta su automatinio fiksavimo diržo įtraukikliu neturi išsivynioti daugiau kaip 30 mm tarp įtraukiklio fiksavimo padėčių. Diržo naudotojui pasislinkus atgal, diržas turi arba likti pradinėje padėtyje, arba į tą padėtį grįžti automatiškai, kai vėliau naudotojas pasislenka į priekį.
6.7.3.1.2. Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukiklio, kaip nurodyta 7.2.4.1 punkte. Jei diržo įtraukiklis yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, kai matuojama panašiai. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, atliekant šiuos matavimus, jis neturi veikti.
6.7.3.1.3. 7.2.4.2 punkte aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukiklio ir gali būti vėl įtraukta, kol nepasibaigs 5 000 ciklų. Tada su diržo įtraukikliu atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 7.2.7.1 punkte, 7.1.1 punkte aprašytas korozijos bandymas ir 7.2.4.5 punkte aprašytas atsparumo dulkėms bandymas. Po jų sėkmingai atliekama dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų. Atlikus anksčiau aprašytus bandymus, diržo įtraukiklis turi gerai veikti ir atitikti 6.7.3.1.1 ir 6.7.3.1.2 punktų reikalavimus.
6.7.3.2. Avarinio fiksavimo diržo įtraukikliai
6.7.3.2.1. Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklis bandomas taip, kaip nustatyta 7.2.4.3 punkte, ir turi atitikti toliau pateiktas sąlygas:
6.7.3.2.1.1. |
jis turi užsifiksuoti, kai transporto priemonės lėtėjimas pasiekia 0,45 g; |
6.7.3.2.1.2. |
jis neturi užsifiksuoti, kai juostos pagreitis mažesnis kaip 0,8 g, matuojant juostos įtraukimo ašyje; |
6.7.3.2.1.3. |
įtaisas neturi užsifiksuoti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties pakreipiamas ne daugiau kaip 12°; |
6.7.3.2.1.4. |
įtaisas turi užsifiksuoti, kai jo jutiklis bet kuria kryptimi nuo gamintojo nustatytos montavimo padėties pakreipiamas daugiau kaip 27°. |
6.7.3.2.2. Kai diržo įtraukiklio veikimas priklauso nuo išorinio signalo arba maitinimo šaltinio, konstrukcija turi užtikrinti, kad esant to signalo pertrūkiui arba maitinimo šaltinio gedimui, diržo įtraukiklis užsifiksuotų automatiškai.
6.7.3.2.3. Avarinio fiksavimo daugialypio jautrumo diržo įtraukikliai turi atitikti anksčiau išdėstytus reikalavimus. Be to, jei vienas iš jautrumo veiksnių yra susijęs su juostos ištraukimu, diržo įtraukiklis turi užsifiksuoti, kai juostos pagreitis yra 1,5 g, matuojant juostos ištraukimo ašyje.
6.7.3.2.4. Atliekant 6.7.3.2.1.1 ir 6.7.3.2.3 punktuose nurodytus bandymus, ištrauktos juostos ilgis prieš diržo įtraukiklio užsifiksavimą neturi viršyti 50 mm, skaičiuojant nuo pagal 7.2.4.3.1 punktą išsivyniojusios juostos ilgio. Atliekant 6.7.3.2.1.2 punkte nurodytą bandymą, fiksavimas neturi vykti ištraukiant 50 mm juostos, pradedant nuo 7.2.4.3.1 punkte apibrėžto išvyniotos juostos ilgio.
6.7.3.2.5. Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukiklio, kaip nurodyta 7.2.4.1 punkte. Jei diržo įtraukiklis yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, matuojama panašiai. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, atliekant šiuos matavimus, jis neturi veikti.
6.7.3.2.6. 7.2.4.2 punkte aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukiklio ir vėl įtraukiama, kol nepasibaigs 40 000 ciklų. Tada su diržo įtraukikliu atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 7.2.7 punkte, 7.1.1 punkte aprašytas korozijos bandymas ir 7.2.4.5 punkte aprašytas atsparumo dulkėms bandymas.
6.7.4. Juostos
6.7.4.1. Plotis
6.7.4.1.1. Mažiausias vaiko apsaugos priemonių juostų, liečiančių manekeną, plotis turi būti 25 mm. Šie matmenys matuojami atliekant 7.2.5.1 punkte nurodytą juostos tvirtumo bandymą, nesustabdant mašinos ir taikant apkrovą, lygią 75 proc. juostos trūkimo apkrovos.
6.7.4.2. Tvirtumas, atlikus kondicionavimą kambario temperatūroje
6.7.4.2.1. Dviejų juostų pavyzdžių, kondicionuotų kaip nustatyta 7.2.5.2.1 punkte, trūkimo apkrova nustatoma pagal 7.2.5.1.2 punkto reikalavimus.
6.7.4.2.2. Dviejų pavyzdžių trūkimo apkrovų skirtumas neturi viršyti 10 proc. didesniosios iš išmatuotųjų trūkimo apkrovų.
6.7.4.3. Tvirtumas po specialaus kondicionavimo
6.7.4.3.1. Dviejų juostų, kondicionuotų, kaip nustatyta vienoje iš 7.2.5.2 punkto nuostatų (išskyrus 7.2.5.2.1 punktą), trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 75 proc. vidutinės apkrovos, nustatytos atlikus 7.2.5.1 punkte nurodytą bandymą.
6.7.4.3.2. Be to, i dydžio vaiko apsaugos priemonių apsaugos įtaisų trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 3,6 kN.
6.7.4.3.3. Tipo patvirtinimo institucija gali nuspręsti, jog vienas ar daugiau iš šių bandymų yra nebūtini, jei naudojamos medžiagos sudėtis arba turima informacija rodo, kad šis bandymas arba bandymai nereikalingi.
6.7.4.3.4. 7.2.5.2.6. punkte apibrėžta 1 tipo dilinimo kondicionavimo procedūra atliekama tik tada, jei 7.2.3 punkte apibrėžto trumpojo poslinkio bandymo rezultatas 50 proc. viršija 6.7.2.5.1. punkte nurodytą ribą.
6.7.4.4. Turi būti neįmanoma visą juostą ištraukti pro reguliatorius, sagtis arba tvirtinimo vietas.
6.7.5. ISOFIX priedų specifikacijos
ISOFIX priedai ir fiksavimo rodikliai turi patikimai veikti nuolatinio naudojimo sąlygomis ir, prieš atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą, su jais atliekama 2 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis naudojimo sąlygomis bandymas.
6.7.5.1. |
ISOFIX priedai ir fiksavimo rodikliai turi patikimai veikti nuolatinio naudojimo sąlygomis; prieš atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą, su jais atliekamas 2 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis naudojimo sąlygomis bandymas. |
6.7.5.2. |
ISOFIX priedai su fiksavimo mechanizmu, atitinkančiu a ir b punktuose išdėstytus reikalavimus:
|
6.8. Klasifikacija
6.8.1. Vaiko apsaugos priemonės gali būti bet kokio dydžio, jei laikomasi visam dydžio intervalui taikomų reikalavimų.
7. BANDYMAI
7.1. Sumontuotos vaiko apsaugos priemonės bandymai
7.1.1. Korozija
7.1.1.1. Metalinės vaiko apsaugos priemonės sudedamosios dalys bandymo kameroje išdėstomos taip, kaip nustatyta 4 priede. Kai vaiko apsaugos priemonėje yra diržo įtraukiklis, turi išsivynioti visa juosta ir likti tik 100 ± 3 mm. Išskyrus trumpas pertraukas, kurios gali būti reikalingos, pavyzdžiui, norint patikrinti ir papildyti druskos tirpalą, bandymas be perstojo atliekamas 50 ± 0,5 valandos.
7.1.1.2. Atlikus bandymą, metalinės vaiko apsaugos priemonės sudedamosios dalys turi būti atsargiai nuplautos arba pakištos po švariu tekančiu ne aukštesnės kaip 38 °C temperatūros vandeniu, kad būtų pašalintos galėjusios susidaryti druskos nuosėdos; tuomet prieš tikrinant 24 ± 1 valandą paliekama džiūti 18–25 °C kambario temperatūroje, kaip nurodyta 6.6.1.2 punkte.
7.1.2. Apvertimas
7.1.2.1. Manekene turi būti įtaisytas vienas iš atitinkamų apkrovos įtaisų, aprašytų 21 priede. Manekenas įtaisomas pagal šią taisyklę sumontuotose apsaugos priemonėse, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir atlaisvinus diržą, kaip apibrėžta 7.1.3.5 punkte (šis reikalavimas vienodai taikomas visoms sistemoms).
7.1.2.2. Apsaugos įtaisas turi būti pritvirtintas prie bandymų stendo arba transporto priemonės sėdynės. Visa vaiko apsaugos priemonė apsukama aplink horizontalią ašį vidurinėje išilginėje vaiko apsaugos priemonės plokštumoje 540° ± 5° kampu 2–5 laipsnių per sekundę greičiu ir sustabdoma toje padėtyje. Atliekant šį bandymą, įtaisai, kuriuos ketinama naudoti specialiuose automobiliuose, gali būti pritvirtinti prie 6 priede aprašyto bandymų stendo.
7.1.2.3. Šioje statinėje apverstoje padėtyje masė, 4 kartus didesnė už manekeno masę, nukreipiama žemyn link plokštumos, statmenos sukimosi ašiai, o manekenas veikiamas 21 priede aprašytu apkrovos įtaisu. Apkrova didinama palaipsniui, neviršijant 400 mm/min. gravitacinio pagreičio. Nurodyta didžiausia apkrova išlaikoma 30 - 0/+ 5 sekundžių.
7.1.2.4. Apkrova mažinama palaipsniui, neviršijant 400 mm/min., ir išmatuojamas poslinkis.
7.1.2.5. Visa sėdynė pasukama 180° ir grąžinama į pradinę padėtį.
7.1.2.6. Šis bandymo ciklas pakartojamas sukant priešinga kryptimi. Sukimosi ašiai esant horizontalioje plokštumoje per 90° nuo dviejų ankstesnių bandymų padėčių, procedūra pakartojama abiem sukimo kryptimis.
7.1.2.7. Šie bandymai atliekami naudojant tinkamą mažiausią ir didžiausią dydžio intervalo, kuriam skirta apsaugos priemonė, manekeną. Atliekant visą bandymo ciklą neleidžiama keisti nei manekeno, nei vaiko apsaugos priemonės.
7.1.3. Dinaminis priekinio, galinio ir šoninio susidūrimo bandymas:
a) |
priekinio susidūrimo bandymas atliekamas su i dydžio (integruotomis universaliomis ISOFIX vaiko apsaugos priemonėmis) ir specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėmis; |
b) |
galinio susidūrimo bandymas atliekamas su i dydžio ir specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėmis; |
c) |
šoninio susidūrimo bandymas atliekamas tik ant bandymų stendo su i dydžio integruotomis universaliomis ISOFIX vaiko apsaugos priemonėmis ir specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėmis. |
7.1.3.1. Bandymai, atliekami naudojant vežimėlį ir bandymų stendą
7.1.3.1.1. Priekinio ir galinio susidūrimo bandymai
7.1.3.1.1.1. Dinaminiam bandymui naudojamas vežimėlis ir bandymų stendas turi atitikti šios taisyklės 6 priedo reikalavimus.
7.1.3.1.1.2. Lėtėdamas ar greitėdamas vežimėlis turi išlikti horizontalioje padėtyje.
7.1.3.1.1.3. Atliekant bandymą, bandymų stendas turi būti apsuktas 180° kampu pagal galinio susidūrimo bandymo reikalavimus.
7.1.3.1.1.4. Kai bandoma atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė, naudojama priekinėje sėdynėje, transporto priemonės prietaisų skydelis turi būti pakeistas standžiu prie vežimėlio pritvirtintu strypu; strypas turi būti pritvirtintas taip, kad visą energiją sugertų vaiko apsaugos priemonė.
7.1.3.1.1.5. Lėtėjimo ar greitėjimo įtaisai
Pareiškėjas pasirenka vieną iš šių įtaisų:
7.1.3.1.1.5.1. Lėtėjimo bandymo įtaisas
Vežimėlis turi būti stabdomas naudojant šios taisyklės 6 priede nurodytą įrenginį arba bet kokį kitą lygiaverčius rezultatus užtikrinantį įtaisą. Šis įrenginys privalo turėti šios taisyklės 7.1.3.4 punkte ir toliau nurodytas technines savybes.
Kalibravimo metodas
|
Kai vaiko apsaugos priemonės bandymai atliekami pagal 7.1.3.1 punktą, o vežimėlio balasto inertinė masė yra iki 55 kg, kad būtų galima atkurti vienos vaiko apsaugos priemonės naudojimo sąlygas, ir kai vaiko apsaugos priemonė bandoma transporto priemonės kėbulo viduje pagal 7.1.3.2 punktą, o vežimėlio balastas parenkamas pagal transporto priemonės struktūrą ir jo inertinė masė yra iki (x kartų) 55 kg, kad būtų galima atkurti x skaičių naudojamų vaiko apsaugos priemonių, vežimėlio lėtėjimo kreivė priekinio susidūrimo atveju turi išlikti šios taisyklės 7 priedo 1 priedėlio grafiko brūkšniniame plote, o galinio susidūrimo atveju turi išlikti šios taisyklės 7 priedo 2 priedėlio grafiko brūkšniniame plote. |
|
Kalibruojant stabdymo įtaisą, stabdymo kelias turi būti 650 ± 30 mm per priekinį susidūrimą ir 275 ± 20 mm per galinį susidūrimą. |
Dinaminio bandymo sąlygos atliekant bandymą:
priekinio ir galinio susidūrimo atveju lėtėjimas pasiekiamas naudojant įrenginį, kuris sukalibruotas kaip minėta pirmiau, tačiau:
a) |
lėtėjimo kreivė nuturėtų viršyti žemesnių techninių savybių reikalavimų ribų daugiau nei 3 ms; |
b) |
jeigu minėti bandymai atliekami esant didesniam greičiui ir (arba) lėtėjimo kreivei išeinant už viršutinės brūkšninio ploto ribos bei vaiko apsaugos priemonei atitinkant reikalavimus, bandymas gali būti laikomas patenkinamu. |
7.1.3.1.1.5.2. Greitėjimo bandymo įtaisas
Dinaminio bandymo sąlygos:
|
Priekinio susidūrimo atveju vežimėlis turi būti kreipiamas taip, kad atliekant bandymą jo suminis greičio pokytis ΔV būtų 52 + 0 – 2 km/h ir jo greitėjimo kreivė būtų 7 priedo 1 priedėlio grafiko brūkšniniame plote ir liktų virš segmento, apibrėžiamo koordinatėmis (5 g, 10 ms) ir (9 g, 20 ms). Susidūrimo pradžia (T0) yra apibrėžta pagal ISO 17 373 esant 0,5 g pagreičiui. |
|
Galinio susidūrimo atveju vežimėlis turi būti kreipiamas taip, kad atliekant bandymą jo suminis greičio pokytis ΔV būtų 32 + 2 – 0 km/h ir jo greitėjimo kreivė būtų 7 priedo 2 priedėlio grafiko brūkšniniame plote ir liktų virš segmento, apibrėžiamo koordinatėmis (5 g, 5 ms) ir (10 g, 10 ms). Susidūrimo pradžia (T0) yra apibrėžta pagal ISO 17 373 esant 0,5 g pagreičiui. |
|
Nepaisant minėtų reikalavimų įvykdymo, technikos tarnyba naudoja vežimėlio (su jame sumontuotu bandymų stendu) masę, kaip nurodyta 6 priedo 1 punkte, didesnę nei 380 kg. |
|
Tačiau jeigu minėti bandymai atliekami esant didesniam greičiui ir (arba) greitėjimo kreivei išeinant už viršutinės brūkšninio ploto ribos bei vaiko apsaugos priemonei atitinkant reikalavimus, bandymas gali būti laikomas patenkinamu. |
7.1.3.1.1.6. Atliekami šie matavimai:
7.1.3.1.1.6.1. |
vežimėlio greičio prieš pat susidūrimą (tik lėtėjimo bandymo įrenginių, reikalingų stabdymo atstumui apskaičiuoti); |
7.1.3.1.1.6.2. |
stabdymo atstumo (tik lėtėjimo bandymo įrenginių), kuris gali būti apskaičiuojamas naudojant užregistruoto poslinkio lėtėjimo dvigubą integralą; |
7.1.3.1.1.6.3. |
manekeno galvos poslinkio vertikalia ir horizontalia kryptimis atliekant bandymus su visais Q manekenais, būtinais i dydžio intervalui nustatyti bent per pirmąsias 300 ms; |
7.1.3.1.1.6.4. |
matmenys, reikalingi žalos vertinimui atlikti pagal 6.6.4.3.1. punkte minėtus kriterijus bent per pirmąsias 300 ms; |
7.1.3.1.1.6.5. |
vežimėlio greitėjimo ar lėtėjimo bent per pirmąsias 300 ms. |
7.1.3.1.1.7. Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų ar lūžių.
7.1.3.1.2. Galinis susidūrimas
7.1.3.1.2.1. Atliekant bandymą, bandymo sėdynė turi būti apsukta 180° kampu pagal galinio susidūrimo bandymo reikalavimus.
7.1.3.1.2.2. Kai bandoma atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė, naudojama priekinėje sėdynėje, transporto priemonės prietaisų skydelis turi būti pakeistas standžiu prie vežimėlio pritvirtintu strypu; strypas turi būti pritvirtintas taip, kad visą energiją sugertų vaiko apsaugos priemonė.
7.1.3.1.2.3. Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7 priedo 2 priedėlio reikalavimus.
Greitėjimo sąlygos turi atitikti 7 priedo 2 priedėlio reikalavimus.
7.1.3.1.2.4. Atliekami matavimai turi būti panašūs į 7.1.3.1.1.4–7.1.3.1.1.5 punktuose išvardytus matavimus.
7.1.3.1.3. Šoninis susidūrimas
7.1.3.1.3.1. Atliekant bandymą, bandymų stendas turi būti pasuktas 90° kampu pagal šoninio susidūrimo bandymo reikalavimus.
7.1.3.1.3.2. Turi būti įmanoma perkelti apatinius ISOFIX tvirtinimo įtaisus Y kryptimi, kad nebūtų pažeisti priedai ir bandymo įranga. ISOFIX tvirtinimo įtaisai turi būti pritvirtinti prie slenkančios sistemos, kuri leistų juos pastumti 200 mm - 0 mm + 50 mm.
7.1.3.1.3.3. Šoninis susidūrimas su VAP atliekamas durų plokšte, kaip apibrėžta 6 priedo 3 priedėlyje. Plokštės paviršius turi būti padengtas apmušalu, kaip nurodyta 6 priedo 3 priedėlyje.
7.1.3.1.3.4. Bandymų įrenginiu turi būti atkuriamas susijęs greičio pokytis tarp durų plokštės ir bandymų stendo pagal 7 priedo 3 priedėlį. Didžiausias durų plokštės išsikišimo gylis yra apibrėžtas 6 priedo 3 priedėlyje. Susijęs greičio pokytis tarp durų plokštės ir bandymų stendo neturi būti veikiamas sąlyčio su VAP ir turi būti intervale, nurodytame 7 priedo 3 priedėlyje. Atliekant bandymą, kuriame t0 laiko momentu durys yra stacionarios, durys turėtų būti pritvirtintos, o manekeno greičio pokytis t0 momentu turėtų būti 6,375–7,25 m/s. Atliekant bandymą, kuriame t0 momentu durys juda, durų greičio pokytis bent iki didžiausio išsikišimo momento turi būti intervale, apibrėžtame 7 priedo 3 priedėlyje, o manekenas t0 momentu turi būti stacionarus.
7.1.3.1.3.5. VAP turi būti bandoma kai jos padėtis kuo statmenesnė.
7.1.3.1.3.6. 7 priedo 3 priedėlyje nustatytu t0 momentu manekenas turėtų būti pradinėje padėtyje, kaip apibrėžta 7.1.3.5.2.1. punkte.
7.1.3.2. Bandymas vežimėlyje ir transporto priemonės kėbulo karkase
7.1.3.2.1. Priekinio susidūrimo bandymai
7.1.3.2.1.1. Dėl transporto priemonės pritvirtinimo būdo, naudojamo atliekant bandymą, neturėtų padidėti transporto priemonės sėdynių tvirtinimo vietų, suaugusių asmenų saugos diržų ir papildomų tvirtinimo vietų, reikalingų vaiko apsaugos priemonei pritvirtinti arba sumažinti įprastą konstrukcijos deformaciją, tvirtumas. Neturi būti jokios transporto priemonės detalės, kuri, ribodama manekeno judėjimą, sumažintų per bandymą vaiko apsaugos priemonei tenkančią apkrovą. Pašalintos konstrukcijos detalės gali būti pakeistos tokio paties tvirtumo detalėmis su sąlyga, kad jos netrukdys manekenui judėti.
7.1.3.2.1.2. Tvirtinimo įtaisas laikomas atitinkančiu nustatytus reikalavimus, jei neišsikiša už visos konstrukcijos pločio gabaritų ir jei transporto priemonė arba konstrukcija yra įtvirtinta arba užfiksuota priekyje ne mažesniu kaip 500 mm atstumu nuo apsaugos sistemos tvirtinimo vietos. Gale konstrukcija turi būti pritvirtinta pakankamu atstumu už tvirtinimo vietų, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi visų 7.1.3.2.1.1 punkto reikalavimų.
7.1.3.2.1.3. Transporto priemonės sėdynė ir vaiko apsaugos priemonė turi būti įtaisyti patvirtinimo bandymus atliekančios technikos tarnybos parinktoje vietoje stengiantis, kad tvirtumo požiūriu būtų kuo nepalankesnės sąlygos, atitinkančios manekeno montavimą transporto priemonėje. Transporto priemonės sėdynės atlošo ir vaiko apsaugos priemonės padėtis turi būti nurodyta ataskaitoje. Transporto priemonės sėdynės atlošas, jeigu jo polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotas, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kuo artesnis 25°.
7.1.3.2.1.4. Jeigu montavimo ir naudojimo nurodymuose nereikalaujama kitaip, priekinė sėdynė, ant kurios bus tvirtinama vaiko apsaugos priemonė, pastumiama kuo labiau į priekį, kiek tai atitinka įprastai naudojamą padėtį, o galinė sėdynė atitraukiama kuo labiau atgal, kiek tai atitinka įprastai naudojamą padėtį.
7.1.3.2.1.5. Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7.1.3.4 punkto reikalavimus. Bandymų stendas – tikrosios transporto priemonės sėdynė.
7.1.3.2.1.6. Atliekami šie matavimai:
7.1.3.2.1.6.1. |
vežimėlio greičio prieš pat susidūrimą (tik lėtėjimo bandymo įrenginiams, reikalingiems apskaičiuoti stabdymo atstumą); |
7.1.3.2.1.6.2. |
stabdymo atstumo (tik lėtėjimo bandymo įrenginiams), kuris gali būti apskaičiuojamas naudojant užregistruoto bandymo įrenginio lėtėjimo dvigubą integralą; |
7.1.3.2.1.6.3. |
bet kokio manekeno galvos sąlyčio su transporto priemonės kėbulo karkasu; |
7.1.3.2.1.6.4. |
matmenų, reikalingų žalos vertinimui atlikti pagal 6.6.4.3.1. punkte minėtus kriterijus bent pirmąsias 300 ms; |
7.1.3.2.1.6.5. |
vežimėlio ir transporto priemonės kėbulo karkaso greitėjimo ar lėtėjimo bent per pirmąsias 300 ms. |
7.1.3.2.1.7. Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų.
7.1.3.2.2. Galinio susidūrimo bandymai
7.1.3.2.2.1. Transporto priemonės kėbulo korpusas ant bandymo vežimėlio turi būti pasuktas 180° kampu.
7.1.3.2.2.2. Taikomi tie patys reikalavimai, kaip atliekant priekinio susidūrimo bandymą (7.1.3.2.1.1–7.1.3.2.1.5 punktai).
7.1.3.3. Komplektinės transporto priemonės bandymai
7.1.3.3.1. Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7.1.3.4 punkto reikalavimus.
7.1.3.3.2. Priekinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 9 priede.
7.1.3.3.3. Galinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 10 priede.
7.1.3.3.4. Atliekami šie matavimai:
7.1.3.3.4.1. |
transporto priemonės ir (arba) smogtuvo greičio prieš pat susidūrimą (tik lėtėjimo bandymo įrenginiams, reikalingiems apskaičiuoti stabdymo atstumą); |
7.1.3.3.4.2. |
bet kokio manekeno galvos sąlyčio su transporto priemonės kėbulo karkasu; |
7.1.3.3.4.3. |
matmenų, reikalingų žalos vertinimui atlikti pagal 6.6.4.3.1. punkte minėtus kriterijus bent pirmąsias 300 ms. |
7.1.3.3.5. Priekinės sėdynės, jeigu jų polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotos, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kuo artesnis 25°.
7.1.3.3.6. Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų ar lūžių.
7.1.3.4. Dinaminio bandymo sąlygos apibendrintos 4 lentelėje:
4 lentelė
|
Priekinis susidūrimas |
Galinis susidūrimas |
Šoninis susidūrimas |
||||||
Bandymas |
Apsaugos priemonė |
Greitis km/h |
Bandymo impulso Nr. |
Stabdymo atstumas atliekant bandymą (mm) |
Greitis km/h |
Bandymo impulso Nr. |
Stabdymo atstumas atliekant bandymą (mm) |
Santykinis durų arba sėdynės greičio pokytis |
Stabdymo atstumas atliekant bandymą (mm) Didžiausias išsikišimas |
Vežimėlis su bandymų stendu |
Į priekį atgręžtas |
50 + 0 – 2 |
1 |
650 ± 50 |
NA |
NA |
NA |
3 |
250 ± 50 |
Atgal atgręžtas |
50 + 0 – 2 |
1 |
650 ± 50 |
30 + 2 – 0 |
2 |
275 ± 25 |
3 |
250 ± 50 |
|
Į šoną atgręžtas |
50 + 0 – 2 |
1 |
650 ± 50 |
30 + 2 – 0 |
2 |
275 ± 25 |
3 |
250 ± 50 |
|
Bandomasis impulsas Nr. 1, kaip nustatyta 7 priedo 1 priedėlyje. Priekinis susidūrimas. Bandomasis impulsas Nr. 2, kaip nustatyta 7 priedo 2 priedėlyje. Galinis susidūrimas. Bandymo greičio pokyčio intervalo kreivė Nr. 3, kaip nustatyta 7 priedo 3 priedėlyje. Šoninis susidūrimas. NA: netaikoma. |
7.1.3.5. Dinaminio bandymo manekenai
7.1.3.5.1. Vaiko apsaugos priemonė bandoma naudojant šios taisyklės 8 priede nurodytus manekenus.
7.1.3.5.2. Manekeno įmontavimas priekinio ir galinio susidūrimo atveju
7.1.3.5.2.1. Vaiko apsaugos priemonės įmontavimas ant bandymų stendo.
Tuščia ISOFIX vaiko apsaugos priemonė turėtų būti pritvirtinta prie ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemos.
Kad būtų galima tuščią vaiko apsaugos priemonę priartinti prie apatinių ISOFIX tvirtinimo įtaisų turėtų būti leidžiama prie šių įtaisų tvirtinti ISOFIX priedus.
Papildoma 135 +/- 15 N jėga turėtų būti taikoma plokštumai, lygiagrečiai bandomosios sėdynės pagalvėlės paviršiui. Jėga turėtų būti taikoma pagal vaiko apsaugos priemonės vidurio liniją ir ne aukščiau kaip 100 mm virš pagalvėlės.
Jei yra viršutinis diržas, jis turėtų būti sureguliuotas taip, kad jo apkrova būtų 50 +/- 5 N. Alternatyviai, jei yra atraminė kojelė, ji turėtų būti sureguliuota pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodymus.
Vaiko apsaugos priemonės vidurio linija turėtų atitikti bandymų stendo vidurio liniją.
Manekenas turėtų būti įtaisytas vaiko apsaugos priemonėje ir atskirtas lanksčia tarpine nuo kėdutės atlošo. Tarpinė turėtų būti 2,5 cm storio ir 6 cm pločio. Jos ilgis turėtų prilygti pečių aukščiui (atėmus aukštį iki šlaunų) tiek sėdimojoje padėtyje, tiek pagal bandomo manekeno dydį. Gautas skirtingo dydžių manekenų tarpinės aukštis pateikiamas lentelėje. Plokštė turi kuo labiau sutapti su kėdutės išlinkiu, o jos apatinis galas turėtų būti manekeno klubo jungties aukštyje.
|
Q0 |
Q1 |
Q1,5 |
Q3 |
Q6 |
Q10 (numatyta projekte) |
|
Matmenys (mm) |
|||||
Tarpinės įtaiso aukštis, taikomas įtaisant manekeną |
|
229 ± 2 |
237 ± 2 |
250 ± 2 |
270 ± 2 |
359 ± 2 |
Diržą sureguliuokite pagal gamintojo nurodymus, bet įtempimas turi būti 250 ± 25 N didesnis už reguliatoriaus galią, o juostos nuokrypio kampas ties reguliatoriumi – 45 ± 5° arba tiek, kiek nurodyta gamintojo.
Tada tarpinę reikėtų pašalinti, o manekenas turėtų būti nustumtas iki sėdynės atlošo. Diržų komplektas turėtų būti atlaisvintas tolygiai.
Manekeno centrinę liniją kertanti išilginė plokštuma turi būti nustatyta viduryje tarp dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys ir į 7.1.3.2.1.3 punktą.
Įtaisius manekeną, jo padėtis turėtų būti atitinkamai sureguliuota.
|
Manekeno vidurio linija ir vaiko apsaugos priemonės vidurio linija tiksliai atitiktų bandymų stendo vidurio liniją. |
|
Manekeno rankos turėtų būti įtaisytos simetriškai. Alkūnės turėtų būti įtaisytos taip, kad žąstai būtų greta krūtinkaulio. |
|
Delnai turėtų būti įtaisyti ant šlaunų. |
|
Kojos turėtų būti įtaisytos lygiagrečiai arba bent simetriškai. |
|
Šoninio susidūrimo atveju turėtų būti užtikrinama, kad manekenas liktų stabilus iki t0, ir tai patvirtinama išnagrinėjus vaizdo medžiagą. Bet kokios priemonės, naudojamos manekenui stabilizuoti prieš t0 momentą, neturėtų turėti poveikio manekeno kinematikai po t0. |
|
Kadangi, sumontavus vaiko apsaugos priemonę, bandymų stendo sėdynės pagalvėlės dalis iš putplasčio susispaus, dinaminis bandymas turi būti atliktas po montavimo praėjus ne daugiau kaip 10 minučių. |
|
Kad bandymų stendo sėdynės pagalvėlė galėtų grįžti į pradinę padėtį, tarp dviejų bandymų, kuriems naudojama ta pati pagalvėlė, turi praeiti mažiausiai 20 minučių. |
Rankų įtaisymo pavyzdys:
|
|
7.1.3.6. i dydžio nurodymas
Dinaminiai bandymai turėtų būti atliekami su didžiausiu ir mažiausiu manekenu, kaip nurodyta lentelėse, pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodytą dydžio intervalą.
6 lentelė
Manekeno pasirinkimo kriterijai pagal intervalą
Nurodytas dydžio intervalas |
≤ 60 |
60 < × ≤ 75 |
75 < × ≤ 87 |
87 < × ≤ 105 |
105 < × ≤ 125 |
> 125 |
Manekenas |
Q0 |
Q1 |
Q1,5 |
Q3 |
Q6 |
Q10 |
Tais atvejais, kai vaiko apsaugos priemonę reikia iš esmės pakeisti pagal skirtingus dydžius (pvz., keičiamo tipo vaiko apsaugos priemonės atveju) arba jei dydžio intervalas apima daugiau nei 3 dydžių intervalus, be minėto (-ų) manekeno (-ų) bandymas atliekamas ir su tinkamu vidutinio dydžio manekenu.
7.1.3.6.1. Jei vaiko apsaugos priemonė suprojektuota dviem arba daugiau vaikų, vienas bandymas atliekamas į visas sėdimas vietas įtaisius sunkiausius manekenus. Atliekamas antras anksčiau apibrėžtas bandymas su lengviausiu ir sunkiausiu manekenais. Bandymai atliekami naudojant bandymų stendą, kaip nurodyta 6 priedo 3 priedėlio 3 paveiksle. Bandymus atliekanti laboratorija, mananti, kad tai tikslinga, gali įtraukti trečią bandymą su bet kokiu manekenų arba tuščių sėdynių deriniu.
7.1.3.6.2. Jei i dydžio vaiko apsaugos priemonė yra su viršutiniu diržu, vienas bandymas atliekamas su mažiausiu manekenu ir trumpesniu viršutiniu diržu (G1 tvirtinimo vieta). Antras bandymas atliekamas su sunkesniu manekenu ir ilgesniu viršutiniu diržu (G2 tvirtinimo vieta). Viršutinį diržą sureguliuokite taip, kad būtų užtikrinama 50 ± 5 N apkrova. Šoninio susidūrimo atveju ISOFIX vaiko apsaugos priemonė bandoma tik su trumpesniu viršutiniu diržu.
7.1.3.6.3. Jei i dydžio vaiko apsaugos priemonėje kaip apsaugos nuo sukimosi įtaisas naudojama atraminė kojelė, minėti dinaminiai bandymai atliekami taip:
a) |
priekinio susidūrimo bandymai atliekami su atramine kojele, nustatyta į toliausią padėtį, atitinkančią vežimėlio grindų padėtį. Galinio susidūrimo bandymai atliekami esant technikos tarnybos parinktai nepalankiausiai padėčiai. Bandymų metu atraminė kojelė turi būti atremta į vežimėlio grindis, kaip nurodyta6 priedo, 3 priedėlio 2 paveiksle; |
b) |
jei atraminės kojelės nėra simetrijos plokštumoje, bandymai atliekami esant technikos tarnybos parinktai nepalankiausiai padėčiai; |
c) |
specialios transporto priemonių kategorijos ISOFIX atveju atraminė kojelė turi būti nustatyta į vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodytą padėtį; |
d) |
atraminės kojelės ilgį turėtų būti įmanoma reguliuoti taip, kad ją būti įmanoma pritaikyti pagal visus grindų lygius, kurie pagal Taisyklės Nr. 16 17 priedą leidžiamus automobilių sėdynėms, kurios patvirtinamos ir montuojamos su i dydžio vaiko apsaugos priemonėmis. |
7.1.3.6.4. 6.6.4.1.6.2. punkte nurodytas bandymas atliekamas tik su didžiausiu manekenu, kuriam suprojektuota vaiko apsaugos priemonė.
7.2. Atskirų sudedamųjų dalių bandymai
7.2.1. Sagtis
7.2.1.1. Atsegimo bandymas veikiant apkrovai
7.2.1.1.1. Šiam bandymui turi būti naudojama vaiko apsaugos priemonė, su kuria jau atliktas 7.1.3 punkte nurodytas dinaminis bandymas.
7.2.1.1.2. Vaiko apsaugos priemonė, neatsegus sagties, išimama iš bandymo vežimėlio arba transporto priemonės. Sagčiai turi būti taikoma 200 + 2 N apkrova. Jei sagtis sujungta su standžia dalimi, turi būti naudojama tokia jėga, kad susidarytų atliekant dinaminį bandymą tarp sagties ir standžios dalies atsirandantis kampas.
7.2.1.1.3. Taikoma 400 ± 20 mm/min. apkrova, nukreipta į sagties atsegimo mygtuko centrą, išilgai fiksuotos ašies, lygiagrečios su pradine mygtuko judėjimo kryptimi; geometrinis centras yra ta sagties paviršiaus dalis, į kurią taikomas atsegimo slėgis. Taikant atsegimo jėgą, sagtis turi būti pritvirtinta prie standžios atramos.
7.2.1.1.4. Sagties atsegimo jėga, sukuriama dinamometru arba panašiu įtaisu, veikiama įprastu būdu ir įprasta kryptimi. Sąlyčio galas turi būti šlifuoto metalo 2,5 ± 0,1 mm spindulio apskritimas.
7.2.1.1.5. Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga ir užregistruoti visi sutrikimai.
7.2.1.2. Atsegimo bandymas be apkrovos
7.2.1.2.1. Sagties mechanizmas, kuriam prieš tai apkrova nebuvo taikoma, įrengiamas taip, kad jo padėtis atitiktų sąlygas, kuriomis apkrova neveikia.
7.2.1.2.2. Sagties atsegimo jėgos matavimo būdas turi būti toks, kaip nurodyta 7.2.1.1.3 ir 7.2.1.1.4 punktuose.
7.2.1.2.3. Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga.
7.2.1.3. Tvirtumo bandymas
7.2.1.3.1. Tvirtumo bandymui turi būti naudojami du pavyzdžiai. Į bandymą įtraukiami visi reguliatoriai, išskyrus tiesiai ant vaiko apsaugos priemonės montuojamus reguliatorius.
7.2.1.3.2. 16 priede parodytas tipiškas įtaisas sagties tvirtumo bandymui atlikti. Sagtis padedama ant viršutinės apvalios plokštelės A įtaiso viduje. Visos susijusios juostos yra mažiausiai 250 mm ilgio ir pakabinamos ant viršutinės plokštės atitinkamai pagal jų padėtį sagties atžvilgiu. Tada laisvi juostų galai apvyniojami aplink apatinę apvalią plokštelę B, kol jie išlenda pro plokštelės vidinę angą. Visos juostos tarp A ir B turi būti vertikalios. Apvali suspaudimo plokštelė C lengvai prispaudžiama prie apatinio B paviršiaus; tačiau tarp jų esančią juostą turi būti įmanoma šiek tiek pajudinti. Nedidele jėga tempimo mašina juostos įtempiamos ir traukiamos tarp plokštelių B ir C, kol apkraunamos atitinkamai pagal jų išdėstymą. Atliekant šį veiksmą ir patį bandymą sagtis turi likti atskirai nuo plokštelės A ar kurių nors prie jos esančių dalių. Tuomet tvirtai suspaudžiama B ir C, o tempimo jėga didinama 100 ± 20 mm/min. skersiniu greičiu, kol pasiekiami reikalingi dydžiai.
7.2.2. Reguliatorius
7.2.2.1. Reguliavimo lengvumas
7.2.2.1.1. Kai atliekamas rankinio reguliatoriaus bandymas, juosta pro jį traukiama vienodai, atsižvelgiant į įprastas naudojimo sąlygas, 100 ± 20 mm/min. greičiu ir po pirmojo 25 ± 5 mm juostos traukimo matuojama didžiausia jėga, esanti arčiausiai sveikojo N skaičiaus.
7.2.2.1.2. Atliekant bandymą, juosta per įtaisą turi būti traukiama dviem kryptimis; prieš matavimą su juosta atliekama 10 ištisos eigos ciklų.
7.2.3. Trumpojo poslinkio bandymas (žr. 5 priedo 3 paveikslą)
7.2.3.1. Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas trumpojo poslinkio bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 20 ± 5 °C temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės atmosferoje. Bandymas atliekamas 15–30 °C temperatūroje.
7.2.3.2. Laisvasis juostos galas turi būti paliktas taip, kaip naudojant įtaisą transporto priemonėje, ir neturi būti tvirtinamas prie jokios kitos dalies.
7.2.3.3. Reguliatorius nustatomas ant vertikalios juostos dalies, kurios vieną galą veikia 50 ± 0,5 N apkrova (valdoma taip, kad juosta nesiūbuotų ir nesusisuktų). Laisvasis juostos galas nuo reguliatoriaus turi eiti vertikaliai aukštyn arba žemyn kaip ir transporto priemonėje. Kitas galas turi aplenkti velenėlį, kai horizontali ašis yra lygiagreti su apkrova veikiamos juostos dalies plokštuma; pro velenėlį einanti dalis yra horizontali.
7.2.3.4. Bandomasis įtaisas turi būti įtaisytas taip, kad jo centras aukščiausioje padėtyje, iki kurios jis gali būti pakeltas, būtų 300 ± 5 mm atstumu nuo atraminio stalo, o 50 N apkrova turi būti taikoma 100 ± 5 mm atstumu nuo to stalo.
7.2.3.5. Prieš bandymą atliekama 20 ± 2 ciklai ir 1 000 ± 5 ciklai 30 ± 10 ciklų per minutę dažniu; visos amplitudės dydis turi būti 300 ± 20 mm arba kaip nustatyta 7.2.5.2.6.2 punkte. 50 N apkrova turi būti taikoma tik tiek laiko, per kurio kiekvienos pusės trukmę įvyksta 100 ± 20 mm poslinkis. Trumpasis poslinkis matuojamas tokioje padėtyje, kurioje prieš bandymą yra atlikta 20 ciklų.
7.2.4. Diržo įtraukiklis
7.2.4.1. Įtraukimo jėga
7.2.4.1.1. Įtraukimo jėgos turi būti matuojamos, kai saugos diržų komplektas yra pritaisytas prie manekeno taip, kaip atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą. Juostos įtempimas matuojamas sąlyčio su manekenu (bet šiek tiek atokiau) taške, kai juosta traukiama apytiksliai 0,6 m/min. greičiu.
7.2.4.2. Įtraukiklio mechanizmo patvarumas
7.2.4.2.1. Juosta ištraukiama iš įtraukiklio ir gali būti vėl įtraukta, kol ne didesniu kaip 30 ciklų per minutę greičiu nepasibaigs reikiamas ciklų skaičius. Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklių atveju fiksavimą sukeliantis krestelėjimas atliekamas per kiekvieną iš penkių ciklų. Kiekvienoje iš penkių ištraukimo padėčių atliekamas vienodas skaičius krestelėjimų: ištraukus 90, 80, 75, 70 ir 65 procentus viso diržo įtraukimo įrenginio juostos ilgio. Tačiau, kai juosta yra ilgesnė negu 900 mm, anksčiau nurodyti procentiniai dydžiai turi būti taikomi galutiniam 900 mm juostos, kuri gali būti ištraukta iš įtraukiklio, ilgiui.
7.2.4.3. Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklių fiksavimas
7.2.4.3.1. Diržo įtraukiklio fiksavimas turi būti bandomas vieną kartą, kai juostos išvyniojama tiek, kad įtraukiklyje būtų likę 300 ± 3 mm.
7.2.4.3.2. Kai įtraukiklio fiksavimo įtaisas įsijungia judant juostai, ji turi būti ištraukiama ta kryptimi, kuria paprastai ištraukiama, kai įtraukiklis įtaisytas transporto priemonėje.
7.2.4.3.3. Kai bandomas diržo įtraukiklių jautrumas transporto priemonės greitėjimui, jie turi būti bandomi taikant anksčiau nurodytą ištraukimo ilgį abiem kryptimis, išilgai dviejų viena kitai statmenų ašių, kurios yra horizontalios, jei diržo įtraukikliai transporto priemonėje sumontuoti pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodymus. Jeigu ši padėtis nėra nurodyta, bandymų institucija turi pasikonsultuoti su vaiko apsaugos priemonės gamintoju. Patvirtinimo bandymus atliekanti technikos tarnyba turi pasirinkti vieną iš šių bandymo krypčių; fiksavimo mechanizmo suveikimo atžvilgiu turi būti taikomos nepalankiausios sąlygos.
7.2.4.3.4. Naudojamo įrenginio konstrukcija turi būti tokia, kad reikalaujamas pagreitis būtų gautas tada, kai vidutinis pagreičio didėjimas yra mažiausiai 25 g/s (8).
7.2.4.3.5. Kad bandymas atitiktų 6.7.3.2.1.3 ir 6.7.3.2.1.4 punktų reikalavimus, diržo įtraukiklis turi būti montuojamas ant horizontalaus stalo, o stalas kreipiamas ne didesniu kaip 2° per sekundę greičiu tol, kol įvyksta fiksavimas. Bandymas turi būti pakartotas kreipiant kitomis kryptimis, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi reikalavimų.
7.2.4.4. Korozijos bandymas
7.2.4.4.1. Korozijos bandymas atliekamas kaip nurodyta 7.1.1. punkte.
7.2.4.5. Atsparumo dulkėms bandymas
7.2.4.5.1. Diržo įtraukiklis dedamas į bandymo kamerą, kaip aprašyta šios taisyklės 3 priede. Jo montavimo kryptis turi būti panaši į tą, kuri būna įtaisą sumontavus transporto priemonėje. Bandymo kameroje turi būti dulkių, kaip apibrėžta 7.2.4.5.2 punkte. Iš įtraukiklio ištraukiama 500 mm juostos ir laikoma ištraukta, išskyrus atvejį, kai po kiekvieno dulkių sumaišymo per vieną ar dvi minutes turi būti iki galo atliekama 10 įtraukimo ir ištraukimo ciklų. Penkias valandas dulkės kas 20 minučių pamaišomos su 5,5 ± 0,5 baro slėgio sausu suslėgtu oru be alyvos ir drėgmės, leidžiamu pro 1,5 ± 0,1 mm skersmens angą.
7.2.4.5.2. Atliekant 7.2.4.5.1 punkte aprašytą bandymą naudojamos dulkės turi būti sudarytos iš maždaug 1 kg sauso kvarco. Dalelės turi būti tokio dydžio:
a) |
telpančios pro 150 μm dydžio angą, vielos skersmuo – 104 μm: 99–100 proc.; |
b) |
telpančios pro 105 μm dydžio angą, vielos skersmuo – 64 μm: 76–86 proc.; |
c) |
telpančios pro 75 μm dydžio angą, vielos skersmuo – 52 μm: 60–70 proc. |
7.2.5. Statinis juostų bandymas
7.2.5.1. Juostos tvirtumo bandymas
7.2.5.1.1. Kiekvienas bandymas atliekamas su dviem naujais juostos pavyzdžiais, kondicionuotais pagal šios taisyklės 6.7.4 punkto reikalavimus.
7.2.5.1.2. Kiekviena juosta turi būti suspausta tarp tempimo tvirtumo bandymo mašinos spaustuvų. Spaustuvai turi būti pagaminti taip, kad juostos spaustuvuose arba prie jų nebūtų įmanoma nutraukti. Skersinio poslinkio greitis turi būti 100 ± 20 mm/min. Laisva pavyzdžio atkarpa tarp mašinos spaustuvų bandymo pradžioje turi būti 200 ± 40 mm ilgio.
7.2.5.1.2.1. Tempimas turi būti stiprinamas tol, kol juosta nutrūksta; trūkimo apkrova užfiksuojama.
7.2.5.1.3. Jeigu juosta slysta arba nutrūksta viename iš spaustuvų arba 10 mm nuo jų, bandymas negalioja; tada su nauju pavyzdžiu atliekamas kitas bandymas.
7.2.5.2. Juostų pavyzdžiai, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.3 punkte, kondicionuojami taip:
7.2.5.2.1. Kondicionavimas kambario sąlygomis
7.2.5.2.1.1. Juosta 24 ± 1 valandą turi būti laikoma 23 ± 5° temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Jei iš karto po kondicionavimo bandymas nėra atliekamas, pavyzdys iki bandymo pradžios turi būti laikomas hermetiškai uždaroje talpoje. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo arba išėmimo iš talpos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.
7.2.5.2.2. Kondicionavimas šviesa
7.2.5.2.2.1. Turi būti taikomos Rekomendacijos ISO/105-B02 (1978) nuostatos. Juosta turi būti laikoma šviesoje tol, kol etaloniniai mėlyni dažai Nr. 7 išblunka taip, kad jų atspalvį galima priskirti ketvirtam pustonių skalės laipsniui.
7.2.5.2.2.2. Pabaigus bandymą šviesa, juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.
7.2.5.2.3. Kondicionavimas šalčiu
7.2.5.2.3.1. Juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore.
7.2.5.2.3.2. Po to juosta laikoma 90 ± 5 minučių ant lygaus paviršiaus žemos temperatūros kameroje, kur oro temperatūra yra -30 ± 5 °C. Po to ji suvyniojama ir suvyniota juosta apkraunama 2 ± 0,2 kg svoriu, prieš tai atšaldžius iki -30 ± 5 °C. Jeigu juosta laikoma apkrauta 30 ± 5 minučių toje pačioje žemos temperatūros kameroje, apkrova pašalinama ir, praėjus penkioms minutėms po juostos pašalinimo iš žemos temperatūros kameros, išmatuojama trūkimo apkrova.
7.2.5.2.4. Kondicionavimas karščiu
7.2.5.2.4.1. Juosta 180 ± 10 minučių laikoma šildymo kameroje 60 ± 5 °C temperatūroje ir 65 ± 5 % santykinėje drėgmėje.
7.2.5.2.4.2. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos išėmimo iš šildymo spintos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.
7.2.5.2.5. Vandens poveikis
7.2.5.2.5.1. Visiškai panardinta juosta 180 ± 10 minučių laikoma distiliuotame 20 ± 5 °C temperatūros vandenyje, į kurį įpilta drėkiklio. Galima naudoti bet kokį bandomam pluoštui tinkamą drėkiklį.
7.2.5.2.5.2. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos ištraukimo iš vandens praėjus ne daugiau kaip 10 minučių.
7.2.5.2.6. Kondicionavimas dilinimu
7.2.5.2.6.1. Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas dilinimo bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Patalpos temperatūra atliekant bandymą turi būti 15–30 °C.
7.2.5.2.6.2. Toliau pateiktoje lentelėje nustatytos bendros kiekvieno bandymo sąlygos:
8 lentelė
|
Apkrova (N) |
Ciklai per minutę |
Ciklai (skaičius) |
1 tipo procedūra |
10 ± 0,1 |
30 ± 10 |
1 000 ± 5 |
2 tipo procedūra |
5 ± 0,05 |
30 ± 10 |
5 000 ± 5 |
Jei nepakanka juostos 300 mm poslinkiui atlikti, bandymas gali būti atliekamas su mažesnio ilgio atkarpa, bet ne trumpesne kaip 100 mm.
7.2.5.2.6.3. Išsamios bandymo sąlygos
7.2.5.2.6.3.1. 1 tipo procedūra: kai juosta slysta pro spartųjį reguliatorių. Vieną iš juostų vertikalia kryptimi nuolat veikia 10 N apkrova. Kita horizontaliai nustatyta juosta pritvirtinama prie įtaiso, kad būtų įmanoma judinti atgal ir pirmyn. Reguliatorius nustatomas taip, kad horizontalią diržo juostą veiktų įtempimo jėga (žr. 5 priedo 1 paveikslą).
7.2.5.2.6.3.2. 2 tipo procedūra: kai kinta per standžią dalį slenkančios juostos kryptis. Atliekant šį bandymą, abiejų diržo juostų kampai turi būti tokie, kaip parodyta 5 priedo 2 paveiksle. Juostas veikia nuolatinė 5 N apkrova. Tais atvejais, kai per standžią dalį slenkanti juosta keičia kryptį daugiau kaip vieną kartą, 5 N apkrova gali būti didinama, kad būtų užtikrintas nurodytas 300 mm ilgio juostos judėjimas per standžią dalį.
7.2.6. Tiesiogiai prie vaiko apsaugos priemonės montuojamų reguliatorių kondicionavimo bandymas
Įtaisykite didžiausią apsaugos priemonei tinkantį manekeną, kaip ir atliekant dinaminį bandymą, atlaisvinus diržą, kaip apibrėžta 7.1.3.5 punkte. Ant juostos, kur laisvas jos galas patenka į reguliatorių, pažymėkite atskaitos liniją.
Pašalinkite manekeną, o apsaugos įrenginį įdėkite į 16 priedo 1 paveiksle parodytą kondicionavimo įrangą.
Per reguliatorių ištraukiama ne mažiau kaip 150 mm ilgio juosta. Juostos judėjimas turi būti toks, kad mažiausiai 100 mm juostos atskaitos linijos pusėje laisvo juostos galo link ir judėjimo atstumo likutis (apytiksliai 50 mm) įtaisyto integruoto diržų komplekto atskaitos linijos pusėje judėtų per reguliatorių.
Jeigu juostos ilgio nuo atskaitos linijos iki laisvo juostos galo nepakanka anksčiau aprašytam judėjimui atlikti, 150 mm ilgio kelias per reguliatorių atliekamas iki galo pailgintoje diržų komplekto padėtyje.
Ciklo dažnis turi būti 10 ± 1 ciklų/min., B klasės greitis – 150 ± 10 mm/sek.
7.2.7. Temperatūros bandymas
7.2.7.1. 6.6.5.1 punkte apibrėžtos sudedamosios dalys turi būti laikomos be pertraukos ne trumpiau kaip 24 valandas virš vandens paviršiaus uždaroje erdvėje, aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 80 °C, paskui atvėsinamos ne aukštesnės kaip 23 °C temperatūros aplinkoje. Atvėsinus nedelsiant iš eilės atliekami trys 24 valandų trukmės ciklai; kiekvieną ciklą turi sudaryti tokia veiksmų seka:
a) |
ne mažiau kaip 100 °C temperatūros aplinka turi būti palaikoma 6 valandas; šios aplinkos sąlygos turi būti sukurtos per 80 minučių nuo ciklo pradžios; tuomet |
b) |
ne daugiau kaip 0 °C temperatūros aplinka turi būti palaikoma 6 valandas; šios aplinkos sąlygos turi būti sukurtos per 90 minučių; tuomet |
c) |
per paskutinę 24 valandų trukmės ciklo dalį turi būti palaikoma 23 °C temperatūros aplinka. |
7.2.8. Sukomplektuota sėdynė arba sudėtinė dalis su sumontuotais ISOFIX priedais (pvz., ISOFIX pagrindu), jei ji turi atleidimo mygtuką, tvirtai pritvirtinama prie bandymo įrenginio taip, kad ISOFIX jungtys būtų vertikaliai lygiagrečios, kaip parodyta 3 paveiksle. Prie ISOFIX jungčių pritvirtinamas 6 mm skersmens ir 350 mm ilgio strypas. Strypo galuose pritvirtinama 5 kg masė.
7.2.8.1. Atleidimo mygtukui arba rankenai taikoma atsegimo jėga, lygiagreti nejudamai ašiai, atitinkančiai pradinę mygtuko arba rankenos judėjimo kryptį. Geometrinis centras yra ta ISOFIX priedo paviršiaus dalis, į kurią nukreiptas atsegimo slėgis.
7.2.8.2. ISOFIX priedo atsegimo jėga, sukuriama dinamometru arba panašiu įtaisu, veikiama įprastu būdu ir gamintojo parengtame naudotojo vadove nurodyta kryptimi. Kontaktinis paviršius – poliruotas metalinis pusrutulis, kurio spindulys – 2,5 ± 0,1 mm (atleidimo mygtuko atveju), arba poliruotas metalinis kablys, kurio spindulys – 25 mm.
7.2.8.3. Jei dėl vaiko apsaugos priemonės konstrukcijos neįmanoma taikyti 7.2.8.1 ir 7.2.8.2 punktuose aprašytos procedūros, galima taikyti alternatyvų bandymą atliekančios technikos tarnybos patvirtintą metodą.
7.2.8.4. Matuojama ISOFIX priedo atsegimo jėga, reikalinga pirmajai jungčiai atsegti.
7.2.8.5. Bandymas atliekamas su nauja sėdyne ir pakartojamas su sėdyne, kuriai taikytas 6.7.5.1 punkte nurodytas bandymų ciklas.
7.3. Bandymų stendo sėdynės pagalvėlės sertifikavimas
7.3.1. Nauja bandymų stendo sėdynės pagalvėlė turi būti sertifikuojama, kad būtų nustatytos smūginiam poveikiui ir didžiausiam lėtėjimui reikalingos vertės; tada sertifikuojama po kiekvienos 50 dinaminių bandymų sekos arba bent kartą per (pasirenkama tai, kas įvyksta anksčiau), jei bandymų atliekama mažiau, arba prieš kiekvieną bandymą, jei bandymų įranga naudojama dažnai.
7.3.2. Sertifikavimo ir matavimo metodika turi atitikti naujausioje ISO 6487 redakcijoje aprašytas metodikas; matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo technines sąlygas, kai duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC) yra 60.
Naudojant šios taisyklės 14 priede apibrėžtą bandymų įtaisą, atliekami 3 bandymai: 150 ± 5 mm atstumu nuo priekinio sėdynės pagalvėlės krašto ant centrinės linijos ir 150 ± 5 mm atstumu kiekviena kryptimi nuo centrinės linijos.
Padėkite įtaisą vertikaliai ant lygaus tvirto paviršiaus. Nuleiskite smogtuvo masę tiek, kol jis palies paviršių, ir poveikio žymą nustatykite į nulinę padėtį. Įtaisą nustatykite vertikaliai virš kontrolinio taško, masę pakelkite 500 ± 5 mm ir paleiskite laisvai kristi, kad atsitrenktų į bandymų stendo sėdynės pagalvėlės paviršių. Užfiksuokite poveikio ir lėtėjimo kreivę.
7.3.3. Didžiausios užfiksuotos vertės neturi nuo pradinių verčių nukrypti daugiau kaip 15 proc.
7.4. Dinaminių ypatybių registravimas
7.4.1. Kad būtų nustatytos manekeno elgsenos ypatybės ir jo poslinkiai, visi dinaminiai bandymai turi būti registruojami laikantis šių sąlygų:
7.4.1.1. |
Filmavimo ir įrašymo sąlygos:
|
7.4.1.2. |
Neapibrėžties vertinimas.
|
7.5. Matavimo metodikos turi atitikti paskutinėje ISO 6487 redakcijoje nustatytas procedūras. Kanalo dažnių klasės:
9 lentelė
Matavimo tipas |
CFC(FH) |
Ribinis dažnis (FN) |
Vežimėlio pagreitis |
600 |
žr. ISO 6487 A priedą |
Diržo apkrovos |
600 |
žr. ISO 6487 A priedą |
Krūtinės pagreitis |
600 |
žr. ISO 6487 A priedą |
Galvos pagreitis |
1 000 |
1 650 Hz |
Viršutinės kaklo dalies jėga |
600 |
|
Viršutinės kaklo dalies momentas |
600 |
|
Krūtinės ląstos įlinkis |
600 |
|
Atrankos dažnis turėtų būti mažiausiai 10 kartų didesnis už kanalo dažnio klasę (t. y. įrangoje su 1 000 klasės atrankos filtrais tai atitinka apytiksliai bent 10 000 pavyzdžių per sekundę dažnį, skaičiuojant vienam kanalui).
8. TIPO PATVIRTINIMO IR GAMYBOS TINKAMUMO BANDYMŲ ATASKAITOS
8.1. |
Bandymų ataskaitoje pateikiami visų bandymų ir matavimų rezultatai, įskaitant šiuos bandymų duomenis:
|
8.2. |
Jei neatsižvelgiama į šios taisyklės 6 priedo 3 priedėlyje pateiktas ir su tvirtinimo įtaisais susijusias nuostatas, bandymo ataskaitoje turi būti aprašyta, kaip vaiko apsaugos priemonė yra sumontuota, taip pat turi būti apibrėžti svarbūs kampai ir matmenys. |
8.3. |
Kai vaiko apsaugos priemonė bandoma transporto priemonėje ar transporto priemonės konstrukcijoje, bandymo ataskaitoje turi būti apibūdintas transporto priemonės konstrukcijos tvirtinimo prie vežimėlio būdas, vaiko apsaugos priemonės ir transporto priemonės sėdynės padėtis bei transporto priemonės sėdynės atlošo polinkis. |
8.4. |
Tipo patvirtinimo ir gamybos tinkamumo bandymų ataskaitose turi būti įregistruojami ženklinimo patikrinimai ir montavimo bei naudojimo nurodymų patikrinimai. |
9. GAMYBOS TINKAMUMAS
9.1. Kad įsitikintų, ar gamintojo gamybos sistema atitinka nustatytus reikalavimus, tipo patvirtinimo bandymus atlikusi technikos tarnyba turi pagal 9.2 punkto reikalavimus atlikti gamybos tinkamumo bandymus.
9.2. Vaiko apsaugos priemonių gamybos tinkamumo bandymas
Atliekami kiekvieno patvirtinto naujo tipo i dydžio ir specialios transporto priemonės kategorijų vaikų apsaugos priemonių gamybos tinkamumo bandymai. Pagal 11.1.3 punktą gali būti taikomi papildomi gamybos tinkamumo reikalavimai.
Tam reikia iš pirmosios gaminių partijos atsitiktinės atrankos būdu paimti 5 vaiko apsaugos priemonių pavyzdžius.
Pirmąja gaminių partija laikoma pirmoji vienarūšių gaminių grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 50 ir ne daugiau kaip 5 000 vaiko apsaugos priemonių.
9.2.1. Dinaminiai priekinio ir galinio susidūrimo bandymai
9.2.1.1. |
Su vaiko apsaugos priemonėmis pagal 7.1.3 punktą atliekami dinaminiai bandymai. Tipo patvirtinimo bandymus atlikusi technikos tarnyba parenka sąlygas, kuriomis tipo patvirtinimo bandymų metu buvo gautas didžiausias horizontalusis galvos nuokrypis, išskyrus sąlygas, pirmiau aprašytas 6.6.4.1.6.2. punkte. Visų penkių vaiko apsaugos priemonių bandymai atliekami vienodomis sąlygomis. |
9.2.1.2. |
Atliekant kiekvieną 9.2.1.1. punkte aprašytą bandymą, 6.6.4.3.1. punkte aprašyti žalos kriterijai, į priekį atgręžtos padėties atveju – 6.6.4.4.1.1 punkte aprašytas galvos nuokrypis, atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės ir nešiojamųjų lopšių atveju – 6.6.4.4.1.2.1 punkte aprašytas galvos nuokrypis turi būti išmatuoti. |
9.2.1.3. |
Didžiausio galvos nuokrypio matavimo rezultatai turi atitikti šiuos du reikalavimus:
|
9.2.2. Dinaminiai šoninio susidūrimo bandymai
9.2.3. Ženklinimo kontrolė
9.2.3.1. |
Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar ženklinimas atitinka šios taisyklės 4 punkto reikalavimus. |
9.2.3.2. |
Montavimo ir naudojimo nurodymų kontrolė. |
9.2.3.3. |
Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar montavimo ir naudojimo nurodymai atitinka šios taisyklės 14 punkto reikalavimus. |
10. GAMYBOS ATITIKTIS IR ĮPRASTINIAI BANDYMAI
Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); taikomi toliau nurodyti reikalavimai.
10.1. |
Bet kokios pagal šią taisyklę patvirtintos vaiko apsaugos priemonės turi būti pagamintos taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal 6–7 punktuose nustatytus reikalavimus. |
10.2. |
Turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės procedūrų reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 12 priede. |
10.3. |
Tipo patvirtinimo institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai minėti patikrinimai atliekami du kartus per metus. |
11. VAIKO APSAUGOS PRIEMONĖS PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS
11.1. |
Apie kiekvieną vaiko apsaugos priemonės pakeitimą turi būti pranešta vaiko apsaugos priemonę patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:
|
11.2. |
Šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims apie patvirtinimą arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, turi būti pranešta 5.3 punkte aprašyta tvarka. |
11.1.3. |
Jei reikia papildomos bandymų ataskaitos, galvos nuokrypio horizontalia kryptimi rezultatas palyginamas su blogiausiu iš visų anksčiau užfiksuotų rezultatų:
|
11.4. |
Patvirtinimo išplėtimą suteikianti tipo patvirtinimo institucija turi tokiam išplėtimui paskirti eilės numerį ir taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimu informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis. |
12. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ
12.1. |
Pagal šią taisyklę vaiko apsaugos priemonei suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas, jei vaiko apsaugos priemonė, paženklinta 5.4 punkte nurodyta informacija, neišlaiko 9 punkte aprašytų atsitiktinių patikrinimų arba neatitinka patvirtinto tipo. |
12.2. |
Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis anuliuoja patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis apie tai nedelsdama informuoja naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą. |
13. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS
13.1. |
Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo vaiko apsaugos priemones, jis turi informuoti patvirtinimą suteikusią tipo patvirtinimo instituciją. Minėtą pranešimą gavusi tipo patvirtinimo institucija, naudodama šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą, turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis. |
14. INFORMACIJA NAUDOTOJAMS
14.1. |
Kiekviena vaiko apsaugos priemonė turi būti pateikiama su tos šalies, kurioje priemonė parduodama, kalba parašytais nurodymais. |
14.2. |
Montavimo nurodymuose turi būti šie punktai:
|
14.3. |
Naudojimo nurodymuose turi būti ši informacija:
|
15. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI
Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios suteikia patvirtinimus ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai, liudijantys apie kitose šalyse išduotą patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus.
(1) Skiriamasis 1958 m. Susitarimo šalių numeris nurodytas Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.2./Amend.3.
(2) Vaiko apsaugos priemonės maketas (VAPM), kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 16 (saugos diržai).
(3) HPC: žr. 17 priedą.
(4) Bus persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.
(5) Bus persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.
(6) Persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.
(7) Persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.
(8) g = 9,81 m/s2.
1 PRIEDAS
PRANEŠIMAS
(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))
2 PRIEDAS
PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS
Minėtu patvirtinimo ženklu paženklinta vaiko apsaugos priemonė yra įtaisas, kurį įmanoma montuoti bet kurioje i dydį atitinkančioje transporto priemonės sėdimojoje vietoje ir kurią galima naudoti 40–70 cm ūgio vaikams, kurių masė neviršija 24 kg; ji patvirtinta Prancūzijoje (E2), patvirtinimo numeris – 002439. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal taisyklės dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų sustiprintų vaiko apsaugos priemonių patvirtinimo su 00 serijos pakeitimais reikalavimus. Be to, ant patvirtinimo ženklo nurodomas taisyklės numeris ir pakeitimo serija, pagal kurią suteiktas patvirtinimas.
Minėtu patvirtinimo ženklu paženklinta vaiko apsaugos priemonė yra įtaisas, kurio neįmanoma montuoti bet kurioje transporto priemonėje ir kurią galima naudoti 40–70 cm ūgio vaikams, kurių masė neviršija 24 kg; ji patvirtinta Prancūzijoje (E 2), patvirtinimo numeris – 002450. Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas pagal taisyklės dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonių patvirtinimo su 00 serijos pakeitimais reikalavimus. Be to, ant patvirtinimo ženklo nurodomas nurodomas taisyklės numeris ir pakeitimo serija, pagal kurią suteiktas patvirtinimas.
Pastaba. Patvirtinimo numeris ir papildomas (-i) simbolis (-iai) turi būti tvirtinami prie apskritimo, virš raidės E, žemiau, į kairę arba į dešinę nuo jos. Patvirtinimo numerio skaitmenys turi būti toje pačioje raidės E pusėje ir išdėstyti ta pačia kryptimi. Papildomas (-i) simbolis (-iai) turi būti diametraliai priešingoje patvirtinimo numeriui padėtyje. Kad nebūtų painiavos su kitais simboliais, turėtų būti vengiama patvirtinimo numeriams vartoti romėniškus skaitmenis.
3 PRIEDAS
ATSPARUMO DULKĖMS BANDYMO ĮRENGINIO IŠDĖSTYMAS
4 PRIEDAS
KOROZIJOS BANDYMAS
1. BANDYMO ĮRENGINYS
1.1. |
Įranga turi būti sudaryta iš rūko kameros, druskos tirpalo rezervuaro, tinkamai kondicionuoto suslėgto oro tiekimo sistemos, vieno arba daugiau purkštuvų, pavyzdžių laikytuvų, kameros šildymo įrangos ir reikalingų valdiklių. Įrenginio dydis ir išsami konstrukcija pasirenkami laisvai su sąlyga, kad laikomasi bandymo sąlygų. |
1.2. |
Svarbu užtikrinti, kad ant kameros lubų ar jos dangčio susikaupę tirpalo lašai nekristų ant bandymo pavyzdžių. |
1.3. |
Nuo bandymo pavyzdžių lašantys tirpalo lašai neturi būti grąžinami į rezervuarą, kad vėl būtų išpurškiami. |
1.4. |
Įrenginys neturi būti pagamintas iš medžiagų, kurios darytų įtaką rūko korozinėms savybėms. |
2. BANDYMO PAVYZDŽIŲ IŠDĖSTYMAS RŪKO SPINTOJE
2.1. |
Pavyzdžiai, išskyrus diržo įtraukiklius, pakabinami arba atremiami 15–30° kampu nuo vertikalės; geriausia, kad jie pagrindinės horizontalios rūko srauto krypties atžvilgiu kameroje būtų išdėstyti lygiagrečiai, jeigu bandomas pagrindinis paviršius. |
2.2. |
Diržo įtraukikliai atremiami arba pakabinami taip, kad ričių, ant kurių suvyniojama juosta, ašys būtų statmenos pagrindinei horizontaliai rūko srauto krypčiai kameroje. Diržo įtraukiklyje esanti juostos anga taip pat turi būti pasukta šia kryptimi. |
2.3. |
Visi pavyzdžiai padedami taip, kad ant jų visų rūkas galėtų nusėsti laisvai. |
2.4. |
Kiekvienas pavyzdys padedamas taip, kad druskos tirpalas negalėtų nuo vieno pavyzdžio lašėti ant kito. |
3. DRUSKOS TIRPALAS
3.1. |
Druskos tirpalas paruošiamas 5 ± 1 dalį natrio chlorido masės ištirpinant 95 dalyse distiliuoto vandens. Druska – natrio chloridas be nikelio ir vario priemaišų, kurią išdžiovinus liktų ne daugiau kaip 0,1 % natrio jodido, o bendras priemaišų kiekis būtų ne didesnis kaip 0,3 %. |
3.2. |
Tirpalas turi būti toks, kad išpurškus 35 °C temperatūroje ir surinkus, jo pH būtų 6,5–7,2. |
4. SUSPAUSTAS ORAS
4.1. |
Į purkštuvą arba purkštuvus druskos tirpalui purkšti tiekiamas suslėgtas oras turi būti be alyvos ir priemaišų ir tiekiamas 70 –170 kN/m2 slėgio sąlygomis. |
5. SĄLYGOS RŪKO KAMEROJE
5.1. |
Rūko kameroje palaikoma 35 ± 5 °C temperatūra. Poveikio srityje padedami bent du švarūs rūko rinktuvai, kad nesikauptų nuo bandymo pavyzdžių arba kitų šaltinių lašantys tirpalo lašai. Rinktuvai turi būti padėti prie bandymo pavyzdžių: vienas – kuo arčiau kurio nors purkštuvo, o kitas – kuo toliau nuo visų purkštuvų. Druskos tirpalo rūkas turi būti toks, kad iš kiekvieno 80 cm2 dydžio horizontalaus surinkimo ploto per valandą vidutiniškai būtų surenkama 1,0–2,0 ml tirpalo, kai matuojama vidutiniškai bent 16 valandų. |
5.2. |
Purkštuvas arba purkštuvai nukreipiami arba sureguliuojami taip, kad purškiamo tirpalo srautas nebūtų nukreiptas tiesiai į bandymo pavyzdžius. |
5 PRIEDAS
SAUGOS DIRŽO DILINIMO IR TRUMPOJO POSLINKIO BANDYMAI
1 paveikslas
1 tipo metodika
A pavyzdys
B pavyzdys
Bandymo schemų pavyzdžiai pagal reguliatoriaus tipą
2 paveikslas
2 tipo metodika
3 paveikslas
Trumpojo poslinkio bandymas
50 N apkrova bandymo įtaise turi būti nukreipta vertikaliai taip, kad įtaisas nesiūbuotų, o juosta nesusisuktų.
Tvirtinimo įtaisas prie 50 N apkrovos pritvirtinamas tokiu pat būdu, kaip ir transporto priemonėje.
6 PRIEDAS
VEŽIMĖLIO APRAŠYMAS
1. VEŽIMĖLIS
1.1. |
Atliekant bandymus su vaiko apsaugos priemonėmis, vežimėlis, kuriame yra tik sėdynė, turi sverti daugiau nei 380 kg. Bandant specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemones, vežimėlis su prikabinta transporto priemonės dalimi turi sverti daugiau nei 800 kg. |
2. KALIBRAVIMO EKRANAS
2.1. |
Kalibravimo ekranas turi būti stipriai pritvirtintas prie vežimėlio, ant kurio aiškiai pažymima pajudėjimo ribos linija, kad būtų galima laikytis judėjimo į priekį kriterijų, nustatytų iš fotografinių duomenų. |
3. BANDYMŲ STENDAS
3.1. Bandymų stendas turi būti sukonstruotas taip:
3.1.1. |
standus fiksuotas atlošas, kurio matmenys pateikti šio priedo 1 priedėlyje; |
3.1.2. |
standi sėdimoji dalis, kurios matmenys pateikti šio priedo 1 priedėlyje. Galinė sėdimosios dalies dalis pagaminta iš standaus metalo lakšto. Priekinė sėdimosios dalies dalis taip pat pagaminta iš 20 mm skersmens vamzdžio; |
3.1.3. |
prieigai prie ISOFIX tvirtinimo sistemos galinėje bandymų stendo sėdynės pagalvėlės dalyje turi būti padarytos angos, kaip nurodyta šio priedo 1 priedėlyje; |
3.1.4. |
bandymų stendo plotis turi būti 800 mm; |
3.1.5. |
atlošas ir sėdimoji dalis turi būti padengti poliuretano putplasčiu, kurio charakteristikos pateiktos 1 lentelėje. Sėdynės pagalvėlės matmenys pateikti šio priedo 1 priedėlyje; 1 lentelė
|
3.1.6. |
poliuretano putplastis turi būti aptrauktas nuo saulės apsaugančiu audeklu, pagamintu iš poliakrilato pluošto, kurio charakteristikos pateiktos 2 lentelėje. 2 lentelė
|
3.1.7. |
Bandymų stendo sėdynės pagalvėlės ir bandymų stendo sėdynės atlošo padengimas
|
3.1.8. |
Linija Cr turi sutapti su kirtimosi linija tarp bandymų stendo sėdynės pagalvėlės viršutinės plokštumos ir bandymų stendo sėdynės atlošo priekinės linijos. |
3.2. Atgal atgręžtų įtaisų bandymas
3.2.1. |
Ant vežimėlio turi būti pritaisytas specialus rėmas, kad prilaikytų vaiko apsaugos priemonę, kaip parodyta 1 paveiksle. |
3.2.2. |
Plieno vamzdis turi būti tvirtai pritvirtintas prie vežimėlio: horizontaliai į vamzdžio centrinę dalį nukreipta 5 000 ± 50 N apkrova neturi sukelti didesnio kaip 2 mm poslinkio. |
3.2.3. |
Vamzdžio matmenys: 500 × 100 × 90 mm. |
1 paveikslas
Išdėstymas bandant atgal atgręžtą įtaisą
Matmenys (mm)
3.3. Vežimėlio grindys
3.3.1. |
Vežimėlio grindys turi būti gaminamos iš vienodo storio ir vienodos sudėties metalinių plokščių; žr. šio priedo 3 priedėlio 2 paveikslą.
|
4. STABDYMO ĮTAISAS
4.1. |
Įtaisas turi būti sudarytas iš dviejų vienodų lygiagrečiai sumontuotų energijos sugėriklių. |
4.2. |
Jei būtina, kiekvieną kartą vardinę masę padidinus 200 kg, gali būti naudojamas papildomas energijos sugėriklis. Kiekviename energijos sugėriklyje turi būti:
|
4.3. |
Įvairių šio energijos sugėriklio dalių matmenys pateikti šio priedo 2 priedėlio schemoje. |
4.4. |
Energiją sugeriančios medžiagos charakteristikos pateiktos šio priedo 3 ir 4 lentelėse. |
4.5. |
Prieš šios taisyklės 7 priede aprašytus kalibravimo bandymus stabdymo įtaisas mažiausiai 12 valandų laikomas 15–25 °C temperatūroje. Per kiekvieno tipo bandymą stabdymo įtaisas turi atitikti techninių savybių reikalavimus, išdėstytus 7 priedo 1 ir 2 priedėliuose. Prieš dinaminius vaiko apsaugos priemonės bandymus stabdymo įtaisas mažiausiai 12 valandų turi būti laikomas toje pačioje temperatūroje (± 2 °C) kaip prieš kalibravimo bandymą. Priimtinas bet koks kitas įtaisas, kurį naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai. 3 lentelė Energiją sugeriančios A medžiagos charakteristikos (2)
4 lentelė Energiją sugeriančios B medžiagos charakteristikos
|
(1) Matmuo turi būti 210 mm, reguliavimo intervalas – ±70 mm.
(2) Adresas atitinkamiems ASTM standartams gauti: ASTM, 1916 Race Street, Philadelphia, USA PA 19 103.
1 Priedėlis
1 Paveikslas
Sėdynės ir sėdynės dalių matmenys
Matmenys (mm)
2 Paveikslas
Apatinės aliuminio plokštės matmenys
3 Paveikslas
Dangos medžiagos matmenys (mm)
2 Priedėlis
Tvirtinimo įtaisų išdėstymas bandymų vežimėlyje ir tų įtaisų naudojimas
1. |
Tvirtinimo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kaip parodyta toliau pateiktame brėžinyje. |
2. |
i dydžio universalios kategorijos, specialios transporto priemonės kategorijos ir ribotos kategorijos vaiko apsaugos priemonėms turi būti naudojamos šios tvirtinimo vietos: H1 ir H2. |
3. |
Bandant vaiko apsaugos priemones su viršutiniu diržu, turi būti naudojamos G1 ir G2 tvirtinimo vietos. |
4. |
Jei vaiko apsaugos priemonėje naudojama atraminė kojelė, technikos tarnyba nustato tvirtinimo įtaisus, naudojamus pagal 3 punktą, o atraminė kojelė sureguliuojama kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.6.3. punkte. |
5. |
Konstrukcija, prie kurios pritaisomi tvirtinimo įtaisai, turi būti standi. Viršutiniai tvirtinimo įtaisai išilgai neturi pasislinkti daugiau kaip 0,2 mm, kai juos ta kryptimi veikia 980 N apkrova. Vežimėlis turi būti sukonstruotas taip, kad dalyse, kuriose įtaisyti tvirtinimo įtaisai, per bandymą nebūtų liekamosios deformacijos. |
1 paveikslas
Vaizdas iš viršaus. Bandymų stendas su tvirtinimo įtaisais (Bendra tolerancija: ±2)
2 paveikslas
Vaizdas iš šono. Bandymų stendas su tvirtinimo įtaisais (Bendra tolerancija: ±2)
3 Priedėlis
Per susidūrimą paveiktų šoninių durų apibrėžtis
1. DURŲ PLOKŠTĖS APIBRĖŽTIS
Per susidūrimą paveiktų bandymų stendo durų matmenys ir pradinė padėtis nurodyti pateiktuose paveiksluose.
Durų plokštės standumas ir stiprumas turi būti pakankami, kad būtų įmanoma išvengti pernelyg stipraus judėjimo arba stiprios deformacijos atliekant šoninį dinaminį bandymą.
1 paveikslas
Durų plokštės geometrija ir pozicija t0 momentu. Vaizdas iš viršaus
2 paveikslas
Durų plokštės geometrija. Vaizdas iš šono
3 paveikslas
Apytikslis didžiausias durų plokštės išsikišimo gylis. Vaizdas iš šono (informacijai)
2. PLOKŠTĖS DANGOS SPECIFIKACIJA
2.1. Bendrosios nuostatos
Durų plokštė pagal bandymo nustatymus padengiama 55 mm apmušalu (6 priedo 3 priedėlio 1 paveikslas), atitinkančiu šios taisyklės 3 priedėlio 2.3 punkte nurodytus techninių savybių kriterijus, kaip nurodyta šios taisyklės 3 priedėlio 2.2 punkte.
2.2. Plokštės dangos medžiagos bandymo procedūra
Bandymo nustatymai – paprastas numetimo bandymas, naudojant galvos modelio sferą. Galvos modelio sferos skersmuo –150 mm, o masė – 6 kg (± 0,1 kg). Susidūrimo greitis – 4 m/s (± 0,1 m/s). Prietaisai turėtų būti tinkami pirmojo pavyzdžio sąlyčio su smogtuvu laikui ir galvos (modelio) pagreičiui (bent jau susidūrimo kryptimi – Z kryptimi) nustatyti.
Medžiagos pavyzdžio matmenys turėtų būti 400 x 400 mm. Turi būti smogiama į pavyzdžio centrą.
2.3. Dangos medžiagos techninių savybių kriterijai
Pirmojo medžiagos pavyzdžio ir galvos (modelio) sąlyčio laikas (t0) yra 0 ms.
Smogtuvo pagreitis neturėtų viršyti 58 g.
4 paveikslas
Dangos medžiagai taikomas intervalas
Paaiškinimas
1 – |
aukštesnioji riba (58 g); |
2 – |
žemesnioji riba esant 53 g didžiausiai vertei (11–12 ms); |
3 – |
aukštesnioji riba mažėjant pagreičiui (nuo 15 g esant 20,5 ms iki 10 g esant 21,5 ms); |
4 – |
žemesnioji riba mažėjant pagreičiui (nuo 10 g esant 20 ms iki 7 g esant 21 ms). |
7 PRIEDAS
VEŽIMĖLIO LĖTĖJIMO AR GREITĖJIMO KREIVĖ KAIP LAIKO FUNKCIJA
Visais atvejais kalibravimo ir matavimo procedūros turi atitikti apibrėžtąsias tarptautiniame standarte ISO 6487; matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo specifikacijas (kanalo dažnių klasė (CFC) – 60).
1 priedėlis
Priekinis susidūrimas
Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo kreivė kaip laiko funkcija
Priekinissusidūrimas. Bandomasis impulsas Nr. 1
Įvairių kreivių apibrėžtis |
||
Laikas (ms) |
Greitėjimas (g) Žemesnioji intervalo dalis |
Greitėjimas (g) Aukštesnioji intervalo dalis |
0 |
— |
10 |
20 |
0 |
— |
50 |
20 |
28 |
65 |
20 |
— |
+80 |
— |
28 |
100 |
0 |
— |
120 |
— |
0 |
Taisyklė Nr. 44. Priekinis susidūrimas
Papildomas segmentas taikomas tik greitėjimo bandymo įrenginiams.
2 priedėlis
Galinis susidūrimas
Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo kreivė kaip laiko funkcija
Galinis susidūrimas. Bandomasis impulsas Nr. 2
Įvairių kreivių apibrėžtis |
||
Laikas (ms) |
Greitėjimas (g) Žemesnioji intervalo dalis |
Greitėjimas (g) Aukštesnioji intervalo dalis |
0 |
— |
21 |
10 |
0 |
|
10 |
7 |
— |
20 |
14 |
— |
37 |
14 |
— |
52 |
7 |
— |
52 |
0 |
|
70 |
— |
21 |
70 |
— |
0 |
Taisyklė Nr. 44. Galinis susidūrimas
Papildomas segmentas taikomas tik greitėjimo bandymo įrenginiams.
3 priedėlis
Šoninis susidūrimas
Vežimėlio ir durų plokštės greičio pokyčio kreivė kaip laiko funkcija
Šoninis susidūrimas. Greičio pokyčio bandymo intervalas Nr. 3
|
Santykinio greičio pokyčio intervalo žemesnioji dalis |
|
Santykinio greičio pokyčio intervalo aukštesnioji dalis |
|
Horizontaliojo durų greičio pokyčio intervalo žemesnioji dalis (durų judėjimo bandymas atliekamas tik t0 momentu) |
|
Horizontaliojo durų greičio pokyčio intervalo aukštesnioji dalis (durų judėjimo bandymas atliekamas tik t0 momentu) |
Įvairių kreivių apibrėžtis |
||
Laikas (ms) |
Santykinis durų ir (arba) sėdynės greičio pokytis (m/s) Žemesnioji intervalo dalis |
Santykinis durų ir (arba) sėdynės greičio pokytis (m/s) Aukštesnioji intervalo dalis |
0 |
6,375 |
7,25 |
15 |
5,5 |
— |
18 |
— |
6,2 |
60 |
0 |
— |
70 |
— |
0 |
Pastaba. Intervalas nustatomas atlikus atitinkamus bandymus laboratorijose.
4 priedėlis
1. DURŲ PLOKŠTĖS APIBRĖŽTIS
Durų plokštės geometrija turėtų atitikti bandymų stendo apibrėžtį.
Bus pateiktas paveikslas, kuriame aprašomos durys ir kuris atitiks NPACS bandymų stendą.
2. PLOKŠTĖS DANGOS SPECIFIKACIJA
2.1. Bendrosios nuostatos
Durų plokštės smūginis paviršius turėtų būti visiškai padengtas 55 mm tankio dangos medžiaga. Medžiaga turėtų atitikti šio priedėlio 2.3 punkte nurodytus techninių savybių kriterijus, kai atliekamas bandymas pagal šio priedėlio 2.2. punktą.
Šiuos reikalavimus atitinkantis medžiagų derinys išsamiai aprašytas šio priedėlio 2.4.punkte.
2.2. Plokštės dangos medžiagos vertinimo procedūra
Bandymo nustatymai – paprastas numetimo testas, naudojant sferos formos galvos modelį. Sferos formos galvos modelio skersmuo –150 mm, o masė – 6 kg (± 0,1 kg). Susidūrimo greitis – 4 m/s (± 0,1 m/s). Prietaisai turėtų būti tinkami pirmojo pavyzdžio sąlyčio su smogtuvu laikui ir galvos (modelio) pagreičiui (bent jau susidūrimo kryptimi – Z kryptimi) nustatyti.
Medžiagos pavyzdžio matmenys turėtų būti 400 × 400 mm. Turi būti smogiama į pavyzdžio centrą.
2.3. Dangos medžiagos techninių savybių kriterijai
Pirmojo medžiagos pavyzdžio ir galvos (modelio) sąlyčio laikas (t0) yra 0 ms.
Smogtuvo pagreitis neturėtų viršyti 58 g.
1 paveikslas
Dangos medžiagai taikomas intervalas
2.4. Bandymo reikalavimus atitinkančios medžiagos pavyzdys:
35 mm storio gumos putplasčio polichloropreno CR4271 sluoksnis, pritvirtintas prie durų plokštės konstrukcijos, prie kurios vėliau pritvirtinamas papildomas 20 mm storio Styrodur C2500 sluoksnis. Styrodur sluoksnis turi būti pakeistas po kiekvieno bandymo.
8 PRIEDAS
MANEKENŲ APRAŠYMAS
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. |
Šioje taisyklėje nurodyti manekenai aprašyti šiame priede, Humanetics Innovative Solutions Inc. priklausančiuose techniniuose brėžiniuose ir su manekenais pateikiamuose naudotojo vadovuose. |
1.2. |
Gali būti naudojami kiti manekenai, jeigu:
|
2. MANEKENŲ APRAŠAS
2.1. |
Toliau aprašytų Q0, Q1, Q1.5, Q3, Q6 ir Q10 manekenų matmenys ir masės pagrįstos 50 procentilių jaunesnių nei metų amžiaus kūdikių, 1, 1,5, 3, 6 ir 10,5 metų vaikų antropometrijos duomenimis. |
2.2. |
Manekenai sudaryti iš metalo ir plastiko skeleto, padengto plastiku dengtomis putplasčio dalimis, sudarančiomis kūno dalis. |
3. KONSTRUKCIJA
3.1. Galva
Galvą daugiausia sudaro sintetinės medžiagos. Galvoje esanti ertmė yra pakankamai didelė, kad būtų įmanoma naudoti įvairius prietaisus, įskaitant linijinius akselerometrus ir kampinius pagreičio jutiklius.
3.2. Kaklas
Kaklas yra lankstus ir jį įmanoma palenkti visomis kryptimis. Kaklas suprojektuotas atskiromis dalimis, todėl jį įmanoma palenkti tikrovę atitinkančiomis padėtimis. Siekiant išvengti nepagrįsto ištempimo, kakle įtaisyta netampri virvė. Ši kakle įtaisyta virvė taip pat suprojektuota kaip atsarginė virvė tuo atveju, jei guma neatlaikytų. Kaklo ir galvos bei kaklo ir liemens sandūroje gali būti įtaisytas šešių dalių apkrovos įtaisas. Q0, Q1 ir Q1.5 manekenuose neįmanoma įtaisyti apkrovos įtaiso tarp kaklo ir liemens.
3.3. Krūtinės ląsta
Vaiko krūtinės ląstą sudaro tik šonkauliai. Q1 ir Q1.5 manekenuose įlinkį galima išmatuoti laidiniu potenciometru, o Q3, Q6 ir Q10 manekenuose – IR-TRACC jutikliais. Pečiai yra lanksčiomis jungtimis sujungti su krūtinės ląsta, todėl įmanoma s įlinkis į priekį.
3.4. Linijiniam pagreičiui išmatuoti nugaroje gali būti įtaisyti akselerometrai. Q0 manekeno krūtinės ląstos modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.
3.5. Pilvas
Pilvas yra pagamintas iš putplasčio ir padengtas oda. Reikiamam standumui nustatyti remtasi biomechaniniais vaikų duomenimis. Q0 manekeno pilvo modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.
3.6. Juosmens nugarkaulis
Juosmens nugarkaulis yra lankstus guminis strypas, kurį įmanoma lenkti visomis kryptimis. Tarp juosmens nugarkaulio ir dubens, išskyrus Q0 manekeno, gali būti įtaisytas šešių dalių apkrovos įtaisas.
3.7. Dubuo
Dubuo sukonstruotas iš kryžkaulio dalies, padengtos plastiko dalimi, imituojančia kontūrus. Kaulo dalyje įtaisomi pakeičiami klubo sąnariai. Dubenyje gali būti įtaisomas akselerometrų rinkinys. Norint pastatyti manekeną galima įtaisyti specialius klubo sąnarius. Q0 manekeno dubens modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.
3.8. Kojos
Kojos sukonstruotos iš metalu sustiprintų plastiko kaulų, padengtų PVC putplasčio sluoksniu dengtomis dalimis, atitinkančiomis viršutinius ir apatinius audinius. Kelių sąnariai gali būti fiksuojami bet kurioje padėtyje. Dėl šios savybes manekenas lengviau pastatomas. (Atkreipkite dėmesį, kad be išorinio įsikišimo manekenas negali stovėti.) Q0 manekeno kojų konstrukcija paprastesnė – koją sudaro viena dalis, nustatyta sulenkto kelio padėtyje.
3.9. Rankos
Rankos sukonstruotos iš plastiko kaulų, padengtų PVC putplasčio sluoksniu dengtomis dalimis, atitinkančiomis viršutinius ir apatinius audinius. Alkūnių sąnariai gali būti fiksuojami bet kurioje padėtyje. Q0 manekeno rankų konstrukcija paprastesnė – ranką sudaro viena dalis, nustatyta sulenktos alkūnės padėtyje.
4. PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
4.1. Masė
1 lentelė
Q manekeno masės pasiskirstymas
|
Q0 |
Q1 |
Q1.5 |
Q3 |
Q6 |
Q10 (numatyta projekte) |
Masė [kg] |
||||||
Galva + kaklas (įsk. įrengtą akselerometrą) |
1,10 ± 0,10 |
2,41 ± 0,10 |
2,80 ± 0,10 |
3,17 ± 0,10 |
3,94 ± 0,10 |
4,19 |
Liemuo (įsk. įrengtą akselerometrą ir krūtinės ląstos įlinkio jutiklį) |
1,50 ± 0,15 |
4,21 ± 0,25 |
4,74 ± 0,25 |
6,00 ± 0,30 |
9,07 ± 0,40 |
14,85 (įskaitant kostiumą) |
Kojos (kartu) |
0,58 ± 0,06 |
1,82 ± 0,20 |
2,06 ± 0,20 |
3,54 ± 0,10 |
6,90 ± 0,10 |
12,50 |
Rankos (kartu) |
0,28 ± 0,03 |
0,89 ± 0,20 |
1,20 ± 0,20 |
1,48 ± 0,10 |
2,49 ± 0,10 |
4,00 |
Kostiumas |
0,27 ± 0,05 |
0,27 ± 0,05 |
0,30 ± 0,05 |
0,40 ± 0,10 |
0,55 ± 0,10 |
(žr. liemenį) |
Iš viso |
3,73 ± 0,39 |
9,6 ± 0,80 |
11,10 ± 0,80 |
14,59 ± 0,70 |
22,95 ± 0,80 |
35,54 |
4.2. Pagrindiniai matmenys
2 paveikslas
Pagrindiniai manekeno matmenys
2 lentelė
Q manekeno matmenys
Nr. |
|
Q0 |
Q1 |
Q1.5 |
Q3 |
Q6 |
Q10 (numatyta projekte) |
|
|
Matmenys (mm) |
|||||
17 |
Aukštis sėdint (galva palenkta į priekį) |
355 ± 9 |
479 ± 9 |
499 ± 9 |
544 ± 9 |
601 ± 9 |
748 ± 9 |
18 |
Pečių aukštis (sėdint) |
225 ± 7 |
298 ± 7 |
309 ± 7 |
329 ± 7 |
362 ± 7 |
473 ± 7 |
|
Ūgis (galva palenkta į priekį) |
— |
740 ± 9 |
800 ± 9 |
985 ± 9 |
1 143 ± 9 |
< 1 443 ± 9 |
5 |
Krūtinės storis |
— |
114 ± 5 |
113 ± 5 |
146 ± 5 |
141 ± 5 |
171 ± 5 |
15 |
Pečių plotis |
230 ± 7 |
227 ± 7 |
227 ± 7 |
259 ± 7 |
305 ± 7 |
338 ± 7 |
12 |
Klubų plotis |
— |
191 ± 7 |
194 ± 7 |
200 ± 7 |
223 ± 7 |
270 ± 7 |
1 |
Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki kelio priekio |
130 ± 5 |
211 ± 5 |
235 ± 5 |
305 ± 5 |
366 ± 5 |
488 ± 5 |
2 |
Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki pakinklių |
— |
161 ± 5 |
185 ± 5 |
253 ± 5 |
299 ± 5 |
418 ± 5 |
21 |
Šlaunų aukštis sėdint |
|
69 |
72 |
79 |
92 |
114 |
|
Tarpinės įtaiso, skirto manekenui įtaisyti, aukštis (1) |
|
229 ± 2 |
237 ± 2 |
250 ± 2 |
270 ± 2 |
359 ± 2 |
Pastabos
1. Sąnarių reguliavimas
Sąnariai turėtų būti sureguliuoti pagal Q manekenų naudojimo vadovuose (2) nurodytas procedūras
2. Prietaisai
Q šeimos manekenų prietaisai turi būti sumontuoti ir sukalibruoti pagal Q manekenų naudojimo vadovuose (2) nurodytas procedūras.
(1) Žr. 7.1.3.5.2.1 punktą. Tarpinės įtaiso (pritvirtintos plokštės arba panašaus lankstaus įtaiso) aukštis prilygsta pečių aukščiui sėdint, atėmus šlaunų aukštį sėdint.
(2) Q manekeno techninės specifikacijos ir išsamūs brėžiniai bei jų pakeitimai, skirti šioje taisyklėje nustatytiems bandymams, yra laikinai patalpinti neformalios JT EEK vaiko apsaugos priemonių darbo grupės svetainėje (https://www2.unece.org/wiki/display/trans/Q-dummy+drawings) (adresas Tautų rūmai, Ženeva, Šveicarija). Kai šią taisyklę priims Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti (toliau – WP.29), iš atskirų puslapių bus pašalintas dokumentas, kuriuo ribojamas brėžinių ir techninių specifikacijų naudojimas, ir ši informacija bus iš naujo įkelta į minėtą svetainę. Pasibaigus laikotarpiui, kuris neformaliai darbo grupei reikalingas manekenų techninėms specifikacijoms ir brėžiniams išnagrinėti pagal taisyklėse nurodytą 2 etapą, galutiniai suderinti brėžiniai bus vėl įtraukti į Bendrąjį nutarimą dėl 1958 ir 1998 m. susitarimų, pateiktą Pasaulinio forumo WP.29 svetainėje.
9 PRIEDAS
PRIEKINIO SUSIDŪRIMO SU KLIŪTIMI BANDYMAS
1.1. Bandymo aikštelė
Bandymo aikštelė turi būti užtektinai didelė, kad pakaktų vietos įsibėgėjimo keliui, kliūčiai ir bandymui reikalingai techninei įrangai. Galinė bent 5 metrų ilgio įsibėgėjimo kelio dalis prieš kliūtį turi būti horizontali, lygi ir glotni.
1.2. Kliūtis
Kliūtis turi būti sudaryta iš gelžbetonio plokštės, priekinėje dalyje ne plonesnės kaip 3 m storio ir ne žemesnės kaip 1,5 m aukščio. Kliūtis turi būti tokio storio, kad svertų bent 70 tonų. Priekinis paviršius turi būti vertikalus, statmenas įsibėgėjimo kelio ašiai ir padengtas geros būklės 20 ± 1 mm storio faneros plokštėmis. Kliūtis turi būti įtvirtinama žemėje arba ant jos; jei būtina, naudojami papildomi stabdymo įtaisai, kad būtų apribotas galimas kliūties poslinkis. Taip pat gali būti naudojama kitokių charakteristikų, bet tokius pat patikimus rezultatus leidžianti pasiekti kliūtis.
1.3. Transporto priemonės varomoji sistema
Per susidūrimą transporto priemonės neturi veikti joks papildomas vairavimo ar varomasis įrenginys arba įrenginiai. Ji turi pasiekti kliūtį susidūrimo sienai statmena kryptimi; didžiausias leidžiamas šoninis nuokrypis tarp transporto priemonės priekio vertikalios vidurio linijos ir susidūrimo sienos vertikalios vidurio linijos yra ± 30 cm.
1.4. Transporto priemonės būklė
1.4.1. |
Bandymui naudojamoje transporto priemonėje turi būti įtaisytos visos įprastinės sudedamosios dalys ir įranga, įtraukta į nepakrautos transporto priemonės masę, arba ji turi būti tokios būklės, kad atitiktų šį reikalavimą tiek, kiek tai susiję su keleivių skyriaus įranga ir visos transporto priemonės masės pasiskirstymu. |
1.4.2. |
Jei transporto priemonė varoma išorinėmis priemonėmis, pripildoma bent 90 % degalų bako talpos; pilami degalai arba nedegus skystis, kurio tankis ir klampa turi būti panašūs į paprastai naudojamų degalų tankį ir klampą. Visos kitos sistemos (stabdžių skysčio bakeliai, radiatorius ir kt.) turi būti tuščios. |
1.4.3. |
Jei transporto priemonė varoma nuosavu varikliu, pripildoma bent 90 % degalų bako talpos. Visi kiti skysčio bakeliai turi būti pilni. |
1.4.4. |
Jei gamintojas prašo, už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali leisti šioje taisyklėje nurodytiems bandymams naudoti tą pačią transporto priemonę, kuri naudojama kitose taisyklėse nurodytiems bandymams (įskaitant bandymus, per kuriuos gali būti paveikta transporto priemonės konstrukcija). |
1.5. Susidūrimo greitis
Susidūrimo greitis turi būti 50 +0/-2 km/h. Tačiau jei per bandymą taikomas didesnis susidūrimo greitis ir transporto priemonė atitinka nurodytas sąlygas, laikoma, kad bandymas patenkinamas.
1.6. Matavimo prietaisai
1.5 punkte nurodytas greičiui registruoti naudojamas prietaisas turi veikti 1 proc. tikslumu.
10 PRIEDAS
GALINIO SUSIDŪRIMO BANDYMO METODIKA
1. MONTAVIMAS, METODIKA IR MATAVIMO ĮRANGA
1.1. Bandymo aikštelė
Bandymo vieta turi būti pakankamai didelė: joje turi tilpti smogtuvo varomoji sistema, turėtų užtekti erdvės transporto priemonei pasislinkti, kai į ją trenkiasi pirmiau minėtas įrenginys, ir bandymo įrangai išdėstyti. Vieta, kurioje vyksta susidūrimas su transporto priemone ir transporto priemonė pasislenka, turi būti horizontali. (Nuolydis turi būti mažesnis kaip 3 proc. matuojant bet kurį aikštelės metrą.)
1.2. Smogtuvas
1.2.1. |
Smogtuvas yra standi plieninė konstrukcija. |
1.2.2. |
Smūginis paviršius turi būti ne mažesnis nei 2 500 mm ilgio ir 800 mm pločio. Paviršiaus briaunos turi būti suapvalintos (kreivės spindulys 40–50 mm). Smogtuvas turi būti padengtas 20 ± 1 mm storio klijuotos faneros sluoksniu. |
1.2.3. |
Smūgiuojant turi būti laikomasi šių reikalavimų:
|
1.3. Smogtuvo varomoji sistema
Smogtuvas gali būti pritvirtintas prie vežtuvo (judamosios kliūties) arba būti švytuoklės dalis.
1.4. Specialios nuostatos, taikomos naudojant judamąją kliūtį
1.4.1. |
Jei smogtuvas tvirtinamas prie vežimėlio (judamosios kliūties) veržiamąja sudedamąja dalimi, pastaroji turi būti tvirta ir neturi deformuotis per susidūrimą; vežimėlis per susidūrimą turi judėti laisvai ir daugiau nebūti veikiamas varomojo įtaiso jėgos. |
1.4.2. |
Bendroji vežimėlio ir smogtuvo masė turi būti 1 100 ± 20 kg. |
1.5. Specialios nuostatos, taikomos naudojant švytuoklę
1.5.1. |
Atstumas tarp smūginio paviršiaus centro ir švytuoklės sukimosi ašies neturi būti mažesnis kaip 5 m. |
1.5.2. |
Smogtuvas turi laisvai kyboti laikomas standžių svirčių, tvirtai prie jų pritvirtintas. Taip sudaryta švytuoklė per susidūrimą iš esmės neturi deformuotis. |
1.5.3. |
Švytuoklėje turi būti įtaisytas stabdymo įtaisas, kad smogtuvas į bandomą transporto priemonę neatsitrenktų antrą kartą. |
1.5.4. |
Per susidūrimą švytuoklės centrinės dalies smogiamasis greitis turi būti 30–32 km/h. |
1.5.5. |
Sumažintoji masė mr švytuoklės smūgio centre nustatoma toliau pateikta lygtimi ir apibrėžiama kaip bendros masės m, atstumo a (1) tarp smūgio centro ir sukimosi ašies bei atstumo l tarp sunkio centro ir sukimosi ašies funkcija:
|
1.5.6. |
Sumažintoji masė mr lygi 1 100 ± 20 kg. |
1.6. Bendrosios nuostatos, susijusios su smogtuvo mase ir greičiu
Jei bandymas buvo atliktas naudojant didesnį smūgio greitį, nei nurodytas 1.5.4 punkte, ir (arba) didesnę masę, nei nurodyta 1.5.3 arba 1.5.6 punktuose, o transporto priemonės atitiko nustatytus reikalavimus, bandymo rezultatai laikomi atitinkančiais nustatytus reikalavimus.
1.7. Transporto priemonės būklė per bandymą
Bandymui naudojamoje transporto priemonėje turi būti įtaisytos visos įprastinės sudedamosios dalys ir įranga, įtraukiama į nepakrautos transporto priemonės darbinę masę, arba transporto priemonės būklė turi būti tokia, kad atitiktų šį reikalavimą tiek, kiek tai susiję su visos transporto priemonės darbinės masės pasiskirstymu.
1.8. Komplektinė transporto priemonė su vaiko apsaugos priemone, įtaisyta pagal montavimo nurodymus, turi būti pastatyta ant tvirto, plokščio ir lygaus paviršiaus. Rankinis stabdys turi būti išjungtas ir turi būti įjungta neutrali pavara. Per tą patį susidūrimo bandymą gali būti bandoma daugiau kaip viena vaiko apsaugos priemonė.
(1) atstumas a lygus aptariamo sinchroninio švytavimo ilgiui.
11 PRIEDAS
TIPO PATVIRTINIMO SCHEMA (PROCEDŪROS SCHEMA ISO 9002:2000)
12 PRIEDAS
GAMYBOS ATITIKTIES KONTROLĖ
1. BANDYMAI
Turi būti įrodyta, kad vaiko apsaugos priemonės atitinka reikalavimus, kuriais pagrįsti toliau minimi bandymai:
1.1. Fiksavimo įtaiso įsijungimo slenksčio ir diržo įtraukiklių su avariniu fiksavimo įtaisu patvarumo patikrinimas
Pagal šios taisyklės 7.2.4.3 punkto nuostatas, pačia nepalankiausia kryptimi atitinkamai atlikus patvarumo bandymą, išsamiai aptartą šios taisyklės 7.2.4.2, 7.2.4.4 ir 7.2.4.5 punktuose, kaip šios taisyklės 6.7.3.2.6. punkto reikalavimą.
1.2. Automatinio fiksavimo diržo įtraukiklių patvarumo patikrinimas
Pagal šios taisyklės 7.2.4.2 punkto nuostatas, papildytas nuostatomis dėl šios taisyklės 7.2.4.4 ir 7.2.4.5 punktuose nustatytų bandymų, kaip reikalaujama šios taisyklės 6.7.3.1.3 punkte.
1.3. Juostų tvirtumo bandymas po kondicionavimo
Šios taisyklės 6.7.4.2 punkte aprašyta tvarka po kondicionavimo pagal šios taisyklės 7.2.5.2.1–7.2.5.2.5 punktų reikalavimus.
1.3.1. Juostų tvirtumo bandymas po dilinimo
Šios taisyklės 6.7.4.2 punkte aprašyta tvarka po kondicionavimo pagal šios taisyklės 7.2.5.2.6 punkto reikalavimus.
1.4. Trumpojo poslinkio bandymas
Šios taisyklės 7.2.3 punkte aprašyta tvarka.
1.5. Energijos sugertis
Pagal šios taisyklės 6.6.2 punkto nuostatas.
1.6. Vaiko apsaugos priemonės techninių savybių reikalavimų patikrinimas atliekant atitinkamą dinaminį bandymą
Pagal šios taisyklės 7.1.3 punkte nustatytas nuostatas su bet kuria sagtimi, kuri anksčiau buvo kondicionuota pagal šios taisyklės 6.7.1.6 punkto reikalavimus, laikantis atitinkamų šios taisyklės 6.6.4 punkto reikalavimų (bendras vaiko apsaugos priemonės veikimas) ir šios taisyklės 6.7.1.7.1 punkto reikalavimų (bet kurios sagties veikimas, esant apkrovai).
1.7. Temperatūros bandymas
Pagal šios taisyklės 6.6.5 punkto nuostatas.
2. BANDYMŲ DAŽNIS IR REZULTATAI
2.1. Bandymų dažnis pagal 1.1–1.5 ir 1.7 punktų reikalavimus turi būti statistiškai kontroliuojamas ir turi būti taikoma atsitiktinė atranka pagal vieną iš reguliaraus kokybės užtikrinimo metodikų, o bandymai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus.
2.2. Būtinosios universaliosios, pusiau universalios ir ribotosios kategorijos vaiko apsaugos priemonių dinaminių bandymų, kaip nustatyta 1.6 punkte, sąlygos
Vadovaudamasis atitinkamų institucijų nurodymais, patvirtinimo turėtojas prižiūri, kaip atliekama atitikties kontrolė, taikydamas gaminių partijų kontrolės metodą (2.2.1 punktas) arba nuolatinės kontrolės metodą (2.2.2 punktas).
2.2.1. Vaiko apsaugos priemonių partijų kontrolė
2.2.1.1. |
Patvirtinimo turėtojas vaiko apsaugos priemones turi padalyti į partijas, kurias, gamybai naudojamų medžiagų ar tarpinių gaminių (skirtinga rėmo spalva, skirtingai pagaminti diržų komplektai) požiūriu ir gamybos sąlygų požiūriu, sudarytų kuo vienodesni gaminiai. Partijos dydis turi neviršyti 5 000 vienetų. Susitarusi su atitinkamomis institucijomis, bandymus gali atlikti technikos tarnyba arba jie gali būti atliekami patvirtinimo turėtojo atsakomybe. |
2.2.1.2. |
Laikantis 2.2.1.4 punkto nuostatų, iš, ne mažiau kaip 20 proc. visos pagamintinos partijos sudarančio kiekio turi būti paimtas tam tikras kiekvienos partijos pavyzdžių skaičius. |
2.2.1.3. |
Vaiko apsaugos priemonių charakteristikos ir atliktinų dinaminių bandymų skaičius nurodyti 2.2.1.4 punkte. |
2.2.1.4. |
Kad būtų priimtina, vaiko apsaugos priemonių partija turi atitikti šias sąlygas:
Pastabos. MH žymi griežtesnę konfigūraciją (blogiausi iš geriausių rezultatų, gautų suteikiant patvirtinimą arba patvirtinimo išplėtimą). LH reiškia ne tokią griežtą konfigūraciją. Ši dvigubos atrankos schema veikia taip:
|
2.2.1.5. |
Vaiko apsaugos priemonių atitikties kontrolė pradedama vykdyti nuo partijos, kuri pirmiausia gaminama po partijos, tikrintos atliekant gamybos tinkamumo bandymą. |
2.2.1.6. |
Bandymų rezultatai, aprašyti 2.2.1.4 punkte, neturi viršyti L; čia L – kiekvienam patvirtinimo bandymui nustatyta ribinė vertė. |
2.2.2. Tęstinė kontrolė
2.2.2.1. |
Patvirtinimo turėtojas turi būti įpareigotas vykdyti nuolatinę gamybos kokybės kontrolę, pagrįstą statistikos principais ir atranka. Susitarusi su atitinkamomis institucijomis, bandymus gali atlikti technikos tarnyba, arba jie gali būti atliekami patvirtinimo turėtojo, kuris yra atsakingas už gaminio atsekamumą, atsakomybe. |
2.2.2.2. |
Pavyzdžiai imami vadovaujantis 2.2.2.4 punkto nuostatomis. |
2.2.2.3. |
Vaiko apsaugos priemonių charakteristikos atrenkamos atsitiktine tvarka ir 2.2.2.4 punkte aprašyta tvarka atliekami bandymai. |
2.2.2.4. |
Kontrolė turi atitikti šiuos reikalavimus:
Ši dvigubos atrankos schema veikia taip:
|
2.2.2.5. |
Nuolatinė vaiko apsaugos priemonių kontrolė pradedama vykdyti baigus gamybos tinkamumo bandymą. |
2.2.2.6. |
Bandymų rezultatai, aprašyti 2.2.2.4 punkte, neturi viršyti L; čia L – kiekvienam patvirtinimo bandymui nustatyta ribinė vertė. |
2.3. Specialios transporto priemonės ISOFIX įtaisų atveju pagal 2.1.2.4.1 punktą vaiko apsaugos priemonės gamintojas produkcijos atitikties metodikas gali pasirinkti pagal 2.2 punktą (bandymų stende) arba pagal 2.3.1 ir 2.3.2 punktus (transporto priemonės kėbulo korpuse).
2.3.1. Specialios transporto priemonės ISOFIX įtaisų atveju kartą per aštuonias savaites turi būti taikomas nurodytas bandymų dažnis.
|
Per kiekvieną bandymą turi būti laikomasi visų reikalavimų, pateiktų šios taisyklės 6.6.4 ir 6.7.1.7.1. punktuose. Jei visų per metus atliktų bandymų rezultatai atitinka reikalavimus, gamintojas, susitaręs su tipo patvirtinimo institucija, bandymų dažnį gali sumažinti iki karto per 16 savaičių. |
|
Tačiau leidžiamas mažiausiai vieno bandymo per metus dažnumas, jei per metus pagaminama 1 000 vaiko apsaugos priemonių arba mažiau. |
2.3.2. Kai su bandiniu atlikto tam tikro bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, turi būti atlikti dar mažiausiai trys tokie patys bandymai su kitais bandiniais. Jei įrenginys neišlaiko vieno iš dinaminių bandymų, produkcija laikoma neatitinkančia reikalavimų ir bandymai atliekami dažniau, jei pagal 2.3 punktą jie buvo atliekami rečiau; taip pat būtina imtis reikiamų priemonių produkcijos atitikčiai atkurti.
2.4. Jeigu nustatoma, kad gamyba neatitinka reikalavimų pagal 2.2.1.4, 2.2.2.4 ar 2.3.2 punktus, patvirtinimo turėtojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas turi:
2.4.1. |
informuoti tipo patvirtinimą suteikusią tipo patvirtinimo instituciją ir nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi, kad būtų atkurta gamybos atitiktis. |
2.5. Gamintojas tipo patvirtinimo instituciją turi informuoti kas ketvirtį apie tai, kiek pagaminta produkcijos pagal kiekvieną patvirtinimo numerį nurodyti būdus, kaip atpažinti gaminius, atitinkančius konkretų patvirtinimo numerį.
13 PRIEDAS
ENERGIJĄ SUGERIANČIOS MEDŽIAGOS BANDYMAS
1. GALVOS MODELIS
1.1. |
Galvos modelis – tai tvirtos medienos pusrutulis su pridėtu mažesniu rutulio formos segmentu, kaip parodyta A paveiksle. Ji turi būti sukonstruota taip, kad būtų įmanoma laisvai mesti išilgai pažymėtos ašies ir kad būtų įmanoma sumontuoti akcelerometrą pagreičiui išilgai kritimo krypties matuoti. |
1.2. |
Bendra pagrindinės formos masė, įskaitant akcelerometrą, turi būti 2,75 ± 0,05 kg. |
A paveikslas
Galvos modelis
2. PRIETAISAI
Atliekant bandymą pagreitis registruojamas įranga, atitinkančia kanalo dažnių klasę, kurios indeksas yra 1 000, kaip nustatyta naujausioje ISO 6487 redakcijoje.
3. PROCEDŪRA
3.1. |
Vaiko apsaugos priemonė dedama į smūgio vietą ant standaus lygaus paviršiaus, kurios minimalūs matmenys yra 500 × 500 mm, kad smūgio kryptis būtų statmena vaiko apsaugos priemonės vidiniam paviršiui smūgio vietoje. |
3.2. |
Pakelkite galvos modelį į 100 – 0/+ 5 mm aukštį nuo atitinkamo viršutinio surinktos vaiko apsaugos priemonės paviršiaus iki žemiausio galvos modelio taško ir paleiskite kristi. Užfiksuokite galvos modelio pagreitį per susidūrimą. |
14 PRIEDAS
ĮTAISŲ SU ATLOŠAIS IR APGRĘŽTOJE PADĖTYJE NAUDOJAMŲ ĮTAISŲ SRITIES, Į KURIĄ GALI ATSITRENKTI GALVA, NUSTATYMO BŪDAS, NUSTATANT MAŽIAUSIĄ ŠONINIŲ SPARNŲ DYDĮ
1. |
Padėkite įtaisą ant 6 priede aprašyto bandymų sėdynės. Atlošiamieji įtaisai turi būti nustatyti į pačią stačiausią padėtį. Mažiausią manekeną įtaisykite į įtaisą pagal gamintojo nurodymus. Ant atlošo pažymėkite A tašką, padėdami jį 2 cm atstumu į vidų nuo išorinio rankos krašto tame pačiame horizontaliame lygyje kaip mažiausio manekeno petys per. Visi vidiniai paviršiai virš horizontalios plokštumos, kertančios A tašką, išbandomi pagal 17 priedą. Šis paviršius turi dengti atlošą ir šoninius sparnus, įskaitant vidinius šoninių sparnų kraštus (spindulio zona). Nešiojamųjų lopšių atveju, kai pagal įrenginio ir gamintojo nurodymus simetriškai įrengti manekeno neįmanoma, plotui, atitinkančiam 17 priedo reikalavimus, turi priklausyti visi vidiniai paviršiai virš A taško, kaip apibrėžta anksčiau, galvos kryptimi, kai matuojant šis manekenas yra nešiojamajame lopšyje, kuris yra ant bandymų stendo nepalankiausioje gamintojo nurodymus atitinkančioje padėtyje. Jei manekeną įmanoma simetriškai įrengti lopšyje, visas vidaus paviršius turi atitikti 13 priedo reikalavimus. |
2. |
Apgręžtojoje padėtyje naudojamų priemonių atveju turi būti mažiausiai 90 mm storio šoniniai sparnai, matuojant nuo atlošo paviršiaus vidurio. Šie šoniniai sparnai turi prasidėti horizontalioje plokštumoje, kirsti A tašką ir eiti vaiko apsaugos priemonės sėdynės atlošo link. Pradedant nuo 90 mm žemiau vaiko apsaugos priemonės sėdynės atlošo viršaus esančio taško, šoninio sparno storis gali būti tolygiai mažinamas. |
15 PRIEDAS
TIESIAI ANT VAIKO APSAUGOS PRIEMONIŲ MONTUOJAMŲ REGULIATORIŲ KONDICIONAVIMO APRAŠYMAS
1 paveikslas
1. METODAS
1.1. |
Juostą nustačius į 7.2.6 punkte aprašytą pradinę padėtį, traukdami laisvąjį juostos galą, ištraukite mažiausiai 50 mm integruoto diržų komplekto juostos. |
1.2. |
Sureguliuotą integruoto diržų komplekto dalį pritvirtinkite prie traukiklio A. |
1.3. |
Įjunkite reguliatorių ir į integruotą diržų komplektą įtraukite mažiausiai 150 mm juostos. Tai yra pusė vieno ciklo, per kurį traukiklis A nustatomas į didžiausio juostos ištraukimo padėtį. |
1.4. |
Laisvąjį juostos galą prijunkite prie traukiklio B. |
2. CIKLAS YRA TOKS:
2.1. |
B patraukite mažiausiai 150 mm, kol įtaisu A įtemptas integruotas diržų komplektas atsilaisvins. |
2.2. |
Įjunkite reguliatorius ir patraukite įtaisą A, kol įtaisas B neatlieka laisvojo juostos galo tempimo. |
2.3. |
Takto pabaigoje išjunkite reguliatorių. |
2.4. |
Pakartokite ciklą, kaip nustatyta šios taisyklės 6.7.2.7 punkte. |
16 PRIEDAS
ĮPRASTAS SAGTIES TVIRTUMO BANDYMO ĮTAISAS
17 PRIEDAS
TECHNINIŲ SAVYBIŲ KRITERIJŲ NUSTATYMAS
1. GALVOS TECHNINIŲ SAVYBIŲ KRITERIJUS (HPC)
1.1. |
Tariama, kad to kriterijaus reikalavimų laikomasi, jeigu atliekant bandymą galva neprisiliečia prie jokios transporto priemonės sudėtinės dalies. |
1.2. |
Jei taip nėra, HPC apskaičiuojamas pagal greitėjimą a (1) pagal tokią formulę:
Čia:
|
1.3. |
Atstojamojo galvos pagreičio per priekinį susidūrimą, kuris iš viso viršijamas 3 ms, vertė apskaičiuojama pagal atstojamąjį galvos pagreitį. |
(1) pagreitis a sunkio centro taške apskaičiuojamas pagal trimačius pagreičio komponentus, išmatuotus taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1 000.
18 PRIEDAS
I DYDŽIO VAIKO APSAUGOS PRIEMONIŲ GEOMETRINIAI MATMENYS
1 paveikslas
Ūgis (cm) |
Ūgis sėdint (cm) |
Pečių plotis (cm) |
Klubų plotis (cm) |
Pečių aukštis (cm) |
|
A |
B |
C |
D |
E |
|
|
95-asis procentilis |
95-asis procentilis |
95-asis procentilis |
5-asis procentilis |
95-asis procentilis |
40 |
NA |
NA |
NA |
NA |
NA |
45 |
39,0 |
12,1 |
14,2 |
27,4 |
29,0 |
50 |
40,5 |
14,1 |
14,8 |
27,6 |
29,2 |
55 |
42,0 |
16,1 |
15,4 |
27,8 |
29,4 |
60 |
43,5 |
18,1 |
16,0 |
28,0 |
29,6 |
65 |
45,0 |
20,1 |
17,2 |
28,2 |
29,8 |
70 |
47,1 |
22,1 |
18,4 |
28,3 |
30,0 |
75 |
49,2 |
24,1 |
19,6 |
28,4 |
31,3 |
80 |
51,3 |
26,1 |
20,8 |
29,2 |
32,6 |
85 |
53,4 |
26,9 |
22,0 |
30,0 |
33,9 |
90 |
55,5 |
27,7 |
22,5 |
30,8 |
35,2 |
95 |
57,6 |
28,5 |
23,0 |
31,6 |
36,5 |
100 |
59,7 |
29,3 |
23,5 |
32,4 |
37,8 |
105 |
61,8 |
30,1 |
24,9 |
33,2 |
39,1 |
110 |
63,9 |
30,9 |
26,3 |
34,0 |
40,4 |
115 |
66,0 |
32,1 |
27,7 |
35,5 |
41,7 |
120 |
68,1 |
33,3 |
29,1 |
37,0 |
43,0 |
125 |
70,2 |
34,5 |
30,5 |
38,5 |
44,3 |
130 |
72,3 |
35,7 |
31,9 |
40,0 |
46,1 |
135 |
74,4 |
36,9 |
33,3 |
41,5 |
47,9 |
140 |
76,5 |
38,1 |
34,7 |
43,0 |
49,7 |
145 |
78,6 |
39,3 |
36,3 |
44,5 |
51,5 |
150 |
81,1 |
41,5 |
37,9 |
46,3 |
53,3 |
Kai matuojama esant 50 N jėgai, naudojant šio priedo 2 paveiksle aprašytą įtaisą, taikomi tokie matmenų nuokrypiai:
|
Didžiausias aukštis sėdint:
|
|
Mažiausias pečių plotis: C -0 +2 cm |
|
Mažiausias klubų plotis: D -0 +2 cm |
|
Mažiausias pečių aukštis (5-tasis procentilis): E1 -2 +0 cm |
|
Didžiausias pečių aukštis (95-tasis procentilis): E2 -0 +2 cm |
2 paveikslas
Matavimo įtaiso vaizdas iš šono ir priekio
Pastabos:
Hb |
: |
Klubų plotis, 140–380 mm |
Scb |
: |
Pečių plotis, 120–400 mm |
Sih |
: |
Aukštis sėdint, 400–800 mm |
Shh |
: |
Pečių aukštis, 270–540 mm |
3 paveikslas
Matavimo įtaiso 3D vaizdas
19 PRIEDAS
VERTINAMOS I DYDŽIO ATRAMINIŲ KOJELIŲ IR ATRAMINĖS KOJELĖS PAGRINDO APIMTYS
1 paveikslas
Vertinamos atraminės kojelės matmenų apimties vaizdas iš šono
Paaiškinimai:
1. |
Vaiko apsaugos priemonės maketas (VAPM). |
2. |
ISOFIX apatinio tvirtinimo įtaiso strypas. |
3. |
Plokštuma, kurią sudaro VAPM apatinis paviršius, kuris yra lygiagretus koordinačių sistemos X'-Y' plokštumai ir yra 15 mm žemiau jos. |
4. |
Koordinačių sistemos Z'-Y' plokštuma. |
5. |
Vertinamos atraminės kojelės viršutinės dalies matmenų apimtis, žyminti matmenų ribas X ir Y kryptimis, viršutinė aukščio riba Z kryptimi bei žemutinė aukščio riba Z kryptimi standžių atraminės kojelės dalių, nereguliuojamų Z kryptimi, atveju. |
Pastaba.
1. |
Brėžinys neatitinka mastelio. |
2 paveikslas
Vertinamos atraminės kojelės matmenų apimties 3D vaizdas
Pastaba.
1. |
Brėžinys neatitinka mastelio. |
3 paveikslas
Vertinamos atraminės kojelės pagrindo apimties vaizdas iš šono
Paaiškinimas:
1. |
Vaiko apsaugos priemonės maketas (VAPM). |
2. |
IISOFIX apatinio tvirtinimo įtaiso strypas. |
3. |
Plokštuma, kurią sudaro VAPM apatinis paviršius, kuris yra lygiagretus koordinačių sistemos X'-Y' plokštumai ir yra 15 mm žemiau jos. |
4. |
Koordinačių sistemos Z'-Y' plokštuma. |
5. |
Vertinama atraminės kojelės pagrindo apimtis, žyminti reikiamą atraminės kojelės pagrindo reguliavimo intervalą Z' kryptimi, ir matmenų ribos X' ir Y' kryptimis. |
6. |
Papildomos apimtys rodo papildomą leidžiamą atraminės kojelės pagrindo reguliavimo intervalą Z' kryptimi. |
Pastaba.
1. |
Brėžinys neatitinka mastelio. |
4 paveikslas
Vertinamos atraminės kojelės pagrindo apimties 3D vaizdas
Pastabos:
1. |
Brėžinys neatitinka mastelio. |
20 PRIEDAS
SVARBIAUSIŲ PATVIRTINIMUI REIKALINGŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
|
i dydžio VAP |
Specialios transporto priemonės ISOFIX VAP |
Punktas |
Bendrieji dokumentai |
Paraiškos raštas / prašymas |
Paraiškos raštas / prašymas |
3.1. |
|
Techninis VAP aprašymas |
Techninis VAP aprašymas |
3.2.1. |
|
Diržo įtraukiklių montavimo nurodymai |
Diržo įtraukiklių montavimo nurodymai |
3.2.1. |
|
Toksiškumo deklaracija |
Toksiškumo deklaracija |
3.2.1. |
|
Degumo deklaracija |
Degumo deklaracija |
3.2.1. |
|
Pakavimo nurodymai ir išsami informacija |
Pakavimo nurodymai ir išsami informacija |
3.2.6. |
|
Dalių medžiagų specifikacijos |
Dalių medžiagų specifikacijos |
12 priedo 2.46. ir 2.2.1.1. punktai |
|
Nuimamų dalių surinkimo nurodymai |
Nuimamų dalių surinkimo nurodymai |
6.2.3. |
|
Dokumentai su vartotojams skirta informacija |
Dokumentai su vartotojams skirta informacija, išskaitant nuorodas į susijusią transporto priemonę (-es) |
14. |
|
|
Transporto priemonių modelių sąrašas |
1 priedas |
|
Gamybos parengties dokumentai, įskaitant bendrovės organizacinę schemą, registraciją prekybos rūmų registre, gamybos įmonės deklaraciją, kokybės sistemos sertifikatą, gamybos parengties procedūros deklaraciją |
Gamybos parengties dokumentai, įskaitant bendrovės organizacinę schemą, registraciją prekybos rūmų registre, gamybos įmonės deklaraciją, kokybės sistemos sertifikatą, gamybos parengties procedūros deklaraciją ir kiekvieno tipo gaminių atrankos procedūrų deklaracija |
3.1. punktas ir 11 priedas |
Brėžiniai /paveikslai |
VAP išskleistojo vaizdo brėžinys ir visų susijusių VAP dalių brėžiniai |
VAP išskleistojo vaizdo brėžinys ir visų susijusių VAP dalių brėžiniai |
3.2.1. punktas ir 1 priedas |
|
Patvirtinimo ženklo vieta |
Patvirtinimo ženklo vieta |
3.2.1. |
|
|
VAP ir automobilio derinio arba sėdimosios vietos ISOFIX ir atitinkamo automobilio vidaus brėžiniai arba piešiniai (1) |
3.2.3. |
|
|
Transporto priemonės ir sėdynės konstrukcijos, reguliavimo sistemos ir priedų brėžiniai (1) |
1 priedas |
|
VAP nuotraukos |
VAP ir (arba) transporto priemonės ir sėdynės konstrukcijos nuotraukos |
1 priedas |
|
i dydžio VAP |
Specialios transporto priemonės ISOFIX VAP |
Punktas |
|
Jei pateiktas tvirtinti pavyzdys (-žiai) yra nepaženklintas (-i): Gamintojo pavadinimo, inicialų arba prekės ženklo ženklinimo, gamybos metų, orientacijos, įspėjimo etikečių, i dydžio logotipo, dydžio intervalo, keleivio masės ir papildomo ženklinimo pavyzdžiai. |
Jei pateiktas tvirtinti pavyzdys (-žiai) yra nepaženklintas (-i): Gamintojo pavadinimo, inicialų arba prekės ženklo ženklinimo, gamybos metų, orientacijos, įspėjimo etikečių, i dydžio logotipo, dydžio intervalo, keleivio masės bei specialios transporto priemonės ISOFIX ženklinimo ir papildomo ženklinimo pavyzdžiai. |
4. |
(1) Tuo atveju, jei bandymas atliktas ant bandymų stendo transporto priemonės kėbulo korpuse pagal šios taisyklės 7.1.3.2. punktą arba komplektinėje transporto priemonėje pagal šios taisyklės 7.1.3.3. punktą.
21 PRIEDAS
APKROVOS ĮTAISAI
I apkrovos įtaisas
Nr. |
Dalies numeris |
Pavadinimas |
Informacija |
Kiekis |
1 |
PV000009.1 |
Galvos juosta – 39 mm |
— |
1 |
2 |
PV000009.2 |
Pečių juosta lh-rh – 39 mm |
— |
2 |
3 |
PV000009.3 |
Tarpukojo juosta – 39 mm |
— |
1 |
4 |
PV000009.4 |
Klubų juosta – 39 mm |
— |
1 |
5 |
102 18 31 |
Dygsnių modelis (30 × 17) |
Dygsnis: 77, siūlas: 30, spalva: SABA grey (pilka) |
8 |
6 |
PV000009.5 |
Plastikinė sagtis |
|
2 |
7 |
PV000009.6 |
Dygsnių modelis (2 × 37) |
Dygsnis: 77, siūlas: 30, spalva: SABA grey (pilka) |
2 |
Tamprumo ribos |
(+/– 5 mm) |
|
|
|
|
|
|
Manekenas Q 0 |
Q 1 |
Q 1,5 |
Q 3 |
Q 6 |
Q 10 |
Galvos juosta |
1 000 mm |
1 000 mm |
1 000 mm |
1 200 mm |
1 200 mm |
1 200 mm |
Pečių juosta |
750 mm |
850 mm |
950 mm |
1 000 mm |
1 100 mm |
1 300 mm |
Tarpukojo juosta |
300 mm |
350 mm |
400 mm |
400 mm |
450 mm |
570 mm |
Klubų juosta |
400 mm |
500 mm |
550 mm |
600 mm |
700 mm |
800 mm |
X matmuo |
120 mm |
130 mm |
140 mm |
140 mm |
150 mm |
160 mm |
Juosta |
|
|
|
Plotis |
Storis |
Pratęsimas |
Tvirtumas |
39 mm +/– 1 mm |
1 mm +/– 0,1 mm |
5,5 – 6,5 % |
Mažiausiai 15 000 N |
Dygsnių modelis |
Mažiausia reikalinga jėga |
12 × 12 mm |
3,5 kN |
30 × 12 mm |
5,3 kN |
30 × 17 mm |
5,3 kN |
30 × 30 mm |
7,0 kN |
visų juostų spindulys = 5 mm
|
|
II apkrovos įtaisas
Nr. |
Pavadinimas |
Informacija |
Kiekis |
1 |
Pagrindinė juosta – 39 mm |
— |
1 |
2 |
Klubų juosta (viršutinė arba apatinė) – 39 mm |
— |
2 |
3 |
Dygsnių modelis (30 × 17) |
Dygsnis: 77, siūlas: 30- |
4 |
Tamprumo ribos |
(+/– 5 mm) |
|
|
|
|
|
|
Q 0 |
Q 1 |
Q 1,5 |
Q 3 |
Q 6 |
Q 10 |
Pagrindinė juosta (A) |
1 740 mm |
1 850 mm |
1 900 mm |
2 000 mm |
2 000 mm |
2 100 mm |
Klubų juosta (B) |
530 mm |
560 mm |
600 mm |
630 mm |
660 mm |
700 mm |
Mažesnis matmuo (C) |
125 mm |
150 mm |
150 mm |
170 mm |
200 mm |
200 mm |
Vidutinis matmuo (D) |
270 mm |
300 mm |
350 mm |
380 mm |
380 mm |
400 mm |
Juosta |
|
|
|
Plotis |
Storis |
Pratęsimas |
Tvirtumas |
39 mm +/– 1 mm |
1 mm +/– 0,1 mm |
5,5 – 6,5 % |
Mažiausiai 15 000 N |
Dygsnių modelis |
Mažiausia reikalinga jėga |
12 × 12 mm |
3,5 kN |
30 × 12 mm |
5,3 kN |
30 × 17 mm |
5,3 kN |
30 × 30 mm |
7,0 kN |
visų juostų spindulys = 5 mm
|
|