(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 191 straipsnį Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir gerinti aplinkos kokybę. Aplinka, plačiąja prasme, turėtų būti apsaugota taip, kaip numatyta ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ir SESV 191 straipsnyje, kurie taikomi visiems gamtos ištekliams, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį, ekosistemas (taip pat ekosistemų paslaugas ir funkcijas), laukinę gyvūniją ir augaliją, įskaitant buveines, taip pat paslaugas, teikiamas naudojant gamtinius išteklius;

(2)

pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį Sąjungos aplinkos politikos tikslas – aukštas apsaugos lygis atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ta politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai aplinkai taip pat daro poveikį pagrindinėms teisėms, kova su nusikaltimais aplinkai Sąjungos lygmeniu yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad tos teisės būtų apsaugotos;

(3)

Sąjungoje nuolat susirūpinimą kelia tai, kad daugėja aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų ir didėja jų poveikis, o tai kenkia Sąjungos aplinkos apsaugos teisės veiksmingumas. Tokie nusikaltimai vis dažniau peržengia valstybių narių, kuriose jie padaromi, sienas. Tokie nusikaltimai kelia grėsmę aplinkai, todėl į juos būtina proporcingai ir veiksmingai reaguoti, – tam dažnai reikalingas veiksmingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas;

(4)

esamų taisyklių dėl sankcijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB (3) ir pagal konkretiems sektoriams taikomą Sąjungos aplinkos teisę nepakako, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės, susijusios su aplinkos apsauga. Toks laikymasis turėtų būti sustiprintas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomosiomis baudžiamosiomis sankcijomis, atitinkančiomis nusikalstamų veikų sunkumą ir galinčiomis perteikti daugiau socialinio nepritarimo, palyginti su administracinių sankcijų taikymu. Baudžiamosios ir administracinės teisės papildomumas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią aplinkai kenkiančiam neteisėtam elgesiui ir nuo jo atgrasyti;

(5)

Direktyvoje 2008/99/EB pateiktas aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų sąrašas turėtų būti peržiūrėtas ir į jį turėtų būti įtrauktos papildomos nusikalstamos veikos, remiantis sunkiausiais Sąjungos aplinkos teisės pažeidimais. Sankcijos turėtų būti sugriežtintos, kad būtų padidintas jų atgrasomasis poveikis, o aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sprendimų priėmimo veiksmingumas turėtų būti padidintas;

(6)

valstybės narės turėtų kriminalizuoti tam tikrų formų neteisėtą elgesį, pateikti tikslesnes atitinkamų nusikalstamų veikų apibrėžtis ir toliau derinti sankcijų rūšis ir dydžius;

(7)

teisinės pareigos imtis veiksmų nesilaikymas gali turėti tokį patį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai kaip aktyvus elgesys. Todėl šioje direktyvoje pateikta nusikalstamų veikų apibrėžtis, kai taikytina, turėtų apimti tiek veiksmus, tiek neveikimą;

(8)

valstybės narės nacionalinės teisės aktuose turėtų numatyti baudžiamąsias sankcijas už sunkius Sąjungos teisės, susijusios su aplinkos apsauga, pažeidimus. Bendroje žuvininkystės politikoje Sąjungos teisėje numatytas išsamus kontrolės ir vykdymo užtikrinimo taisyklių rinkinys pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1224/2009 (4) ir (EB) Nr. 1005/2008 (5), taikomas sunkių pažeidimų atveju, be kita ko, tokių pažeidimų, kurie kelia žalą jūrų aplinkai. Pagal tą taisyklių rinkinį valstybės narės gali pasirinkti taikyti arba administracines, arba baudžiamąsias sankcijas arba ir administracines sankcijas, ir baudžiamąsias sankcijas kartu. Vadovaujantis 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatu dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatu „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, tam tikras tyčinis neteisėtas elgesys, kuris aptariamas Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 ir Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, turėtų būti laikomas nusikalstama veika;

(9)

tam, kad elgesys būtų laikomas aplinkai kenkiančia nusikalstama veika pagal šią direktyvą, jis turėtų būti neteisėtas. Tam, kad elgesys būtų neteisėtas, jis turėtų pažeisti Sąjungos teisę, kuria padedama siekti vieno iš Sąjungos aplinkos politikos tikslų, kaip išdėstyta SESV 191 straipsnio 1 dalyje, neatsižvelgiant į tokios Sąjungos teisės teisinį pagrindą, kuris galėtų būti, pavyzdžiui, SESV 91, 114, 168 ar 192 straipsnis, arba turėtų pažeisti valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus arba valstybės narės kompetentingos institucijos priimtus sprendimus, kuriais įgyvendinama tokia Sąjungos teisė. Šioje direktyvoje turėtų būti tiksliai nurodyta, koks neteisėtas elgesys turi nusikalstamos veikos sudėties požymių, ir, kai tinkama, turėtų būti nustatyta būtina kiekybinė ar kokybinė riba, kurią pasiekus toks elgesys būtų laikomas nusikalstama veika. Toks elgesys turėtų būti laikomas nusikalstama veika, jei jis padaromas tyčia, ir – tam tikrais atvejais – jeigu jis padaromas bent jau dėl didelio neatsargumo. Visų pirma, neteisėtas elgesys, dėl kurio miršta ar sunkiai sužalojami žmonės, didelė žala aplinkai ar didelė didelės žalos aplinkai grėsmė arba kitas elgesys, kuris laikomas kitaip labai pavojingu aplinkai, taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veika, jeigu padarytas bent jau dėl didelio neatsargumo. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti griežtesnes baudžiamosios teisės taisykles;

(10)

elgesys turėtų būti neteisėtas, net jei buvo veikiama pagal valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą, jeigu toks leidimas buvo gautas sukčiaujant arba dėl korupcijos ar prievartos. Be to, tokio leidimo turėjimas neturėtų trukdyti jo turėtojo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei leidimas akivaizdžiai pažeidžia atitinkamus materialinės teisės reikalavimus. Terminas „akivaizdus atitinkamų materialinės teisės reikalavimų pažeidimas“ turėtų būti aiškinamas kaip susijęs su akivaizdžiu ir esminiu atitinkamų materialinės teisės reikalavimų pažeidimu ir juo nesiekiama įtraukti procedūrinių reikalavimų ar neesminių leidimo elementų pažeidimų. Tai neperkelia kompetentingoms institucijoms tenkančios pareigos užtikrinti, kad leidimai būtų teisėti, veiklos vykdytojams. Be to, kai reikalaujama leidimo, tai, kad leidimas yra teisėtas, neužkerta kelio baudžiamajam procesui prieš leidimo turėtoją, jei tas turėtojas nevykdo visų su leidimu susijusių pareigų ar kitų atitinkamų teisinių pareigų, kurių leidimas neapima;

(11)

be to, būtina, kad veiklos vykdytojai imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su aplinkos apsauga, taikytinų jiems vykdant atitinkamą veiklą, taip pat būtų laikomasi įsipareigojimų, nustatytų taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, susijusių su esamų leidimų dalinio pakeitimo ar atnaujinimo procedūromis. Tai taip pat turėtų apimti leidimo turėtojo pareigas atnaujinti tokį leidimą ir pratęsti jo galiojimą;

(12)

kalbant apie šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas ir sankcijas, turėtų būti suprantama, kad terminas „juridiniai asmenys“ neapima valstybių ar viešųjų įstaigų, vykdančių valstybės įgaliojimus, arba viešųjų tarptautinių organizacijų. Kadangi šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, valstybės narės gali priimti griežtesnes taisykles, įskaitant taisykles dėl viešųjų įstaigų baudžiamosios atsakomybės;

(13)

kai kurios šioje direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos apima kokybinę ribą, kurią peržengus tam tikras elgesys tampa nusikalstama veika, t. y. toks elgesys sukelia žmogaus mirtį ar sunkų sužalojimą arba padaro didelę žalą oro, vandens ar dirvožemio kokybei, ekosistemai arba gyvūnams ar augalams. Siekiant kuo labiau apsaugoti aplinką, ta kokybinė riba turėtų būti suprantama plačiąja prasme, įskaitant, kai reikia, didelę žalą faunai ir florai, buveinėms, gamtos išteklių ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms, taip pat ekosistemų funkcijoms. Terminas „ekosistema“ turėtų būti suprantamas kaip dinamiškas augalų, gyvūnų, grybų ir mikroorganizmų bendrijų ir jų negyvosios aplinkos kompleksas, sąveikaujantis kaip funkcinis vienetas, jis turėtų apimti buveinių tipus, rūšių buveines ir rūšių populiacijas. Terminas „ekosistema“ taip pat turėtų apimti ekosistemų paslaugas, kuriomis ekosistema tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės, ir ekosistemų funkcijas, susijusias su natūraliais procesais ekosistemoje. Mažesni vienetai, pvz., avilys, skruzdėlynas ar kelmas, gali būti ekosistemos dalis, tačiau šios direktyvos tikslais jie neturėtų būti laikomi atskira ekologine sistema;

(14)

šioje direktyvoje terminas „sužalojimas“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. kaip apimantis visokio pobūdžio fizinę žalą asmeniui, įskaitant organizmo funkcijos ar ląstelių struktūros pokytį, laikiną, chronišką ar mirtiną susirgimą, sutrikusią organizmo funkciją ar kitokį fizinės sveikatos pablogėjimą, išskyrus psichinę sveikatą;

(15)

įvairių rūšių energijos, pvz., šilumos, šiluminės energijos šaltinių, triukšmo, įskaitant povandeninį triukšmą, ir kitų akustinės energijos šaltinių, vibracijų, elektromagnetinių laukų, elektros energijos ar šviesos, patekimas į aplinką gali padaryti didelę žalą oro, vandens ar dirvožemio kokybei arba didelę žalą ekosistemai, gyvūnams ar augalams, arba gali sukelti žmogaus mirtį ar sunkų sužalojimą. Energijos išsiskyrimas į aplinką reglamentuojamas įvairiomis Sąjungos aplinkos teisės priemonėmis, pvz., vandens apsaugos, jūrų aplinkos, triukšmo kontrolės, atliekų tvarkymo ir pramoninių išmetamųjų teršalų srityse. Atsižvelgiant į tas priemones, neteisėtas energijos išsiskyrimas į aplinką turėtų būti laikomas nusikalstama veika pagal šią direktyvą, jeigu jis daro ar gali padaryti didelę žalą aplinkai ar žmonių sveikatai;

(16)

kai šioje direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos yra susijusios su elgesiu, pavyzdžiui, tiekimu rinkai ar pateikimu rinkai, pardavimu, siūlymu parduoti ar prekyba, turėtų būti įtrauktas elgesys, atliekamas naudojant informacines ir ryšių technologijas;

(17)

šioje direktyvoje apibrėžiama nusikalstama veika, kai gaminys, kurį naudojant dideliu mastu į orą, dirvožemį ar vandenį išleidžiamas, išmetamas ar išpilamas koks nors medžiagų ar substancijų, energijos ar jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis, kuris sukelia ar gali sukelti didelę žalą aplinkai ar žmogaus sveikatai, pateikiamas rinkai pažeidžiant draudimą ar kitą reikalavimą, kuriuo siekiama apsaugoti aplinką. Atsižvelgiant į tai, atitinkamos srities Sąjungos teisėje, kurios vienas iš paskelbtų tikslų yra aplinkos apsauga, įskaitant aplinkos kokybės išsaugojimą, apsaugą ir gerinimą, žmonių sveikatos apsaugą, apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, kovą su klimato kaita arba tarptautinio lygmens priemonių, skirtų regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, skatinimą, turėtų būti nustatytas draudimas arba kitas reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti aplinką. Priešingai, kai toks draudimas ar reikalavimas yra nustatytas kitų sričių Sąjungos teisėje, kurioje siekiama kitų tikslų, pvz., darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos, elgesys neturėtų būti priskiriamas prie tos nusikalstamos veikos. Šios direktyvos tikslais terminas „naudojimas dideliu mastu“ reiškia sudėtinį poveikį, kai tam tikrą produktą naudoja keli naudotojai, neatsižvelgiant į jų skaičių, jei dėl to elgesio sukeliama arba gali būti sukelta žala aplinkai ar žmonių sveikatai;

(18)

neteisėtas atliekų surinkimas, vežimas ir apdorojimas bei tokios veiklos priežiūros ir šalinimo vietų vėlesnės priežiūros trūkumas, įskaitant prekiautojo ar tarpininko veiksmus, gali turėti pražūtingą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Toks poveikis gali atsirasti dėl neteisėto elgesio, susijusio su kenksmingomis farmacijos produktų atliekomis, narkotinių medžiagų atliekomis, įskaitant sudedamąsias dalis narkotinėms medžiagoms gaminti, cheminių medžiagų atliekomis, atliekomis, kuriose yra rūgščių ar bazių arba atliekomis, kuriose yra toksinų, sunkiaisiais metalais, nafta, tepalais, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis ar plastiko atliekomis. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas atliekų tvarkymas būtų laikomas nusikalstama veika, kai toks elgesys yra susijęs su reikšmingu kiekiu pavojingų atliekų arba yra susijęs su kitomis atliekomis ir kai tokios kitos atliekos daro ar gali padaryti didelę žalą aplinkai ar žmonių sveikatai;

(19)

nusikalstamos veikos, kuri apibrėžta šioje direktyvoje dėl laivų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 (6), perdirbimo, tikslu turi būti pažymėta, kad dabar pagal Sąjungos teisę tame reglamente nustatytos pareigos taikomos tik laivų savininkams, kaip apibrėžta tame reglamente;

(20)

valstybės narės, vertindamos, ar atitinkamo produkto arba atitinkamos prekės, siejamo (-s) su miškų naikinimu arba miškų alinimu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/1115 (7), kiekis yra nereikšmingas, galėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, į atitinkamos prekės ar produkto kiekį, išreikštą grynąja mase arba, kai taikoma, tūriu ar vienetų skaičiumi, arba į tai, ar atitinkamos veiklos mastas yra nereikšmingas kiekio atžvilgiu. Atlikdamos tokį vertinimą valstybės narės, kai aktualu, taip pat galėtų atsižvelgti į šioje direktyvoje išvardytus kitus elementus dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, įskaitant atitinkamų rūšių apsaugos būklę arba aplinkos atkūrimo sąnaudas;

(21)

šioje direktyvoje išvardytos nusikalstamos veikos, susijusios su tyčiniu elgesiu, gali sukelti katastrofiškas pasekmes, pavyzdžiui, plačiai paplitusią taršą, pramonines avarijas, turinčias didelį poveikį aplinkai, arba didelio masto miškų gaisrus. Kai dėl tokių nusikalstamų veikų sunaikinama didelė ekosistema arba didelės aplinkosauginės vertės ekosistema ar buveinė saugomoje teritorijoje arba yra padaroma plataus masto didelė žala, kurios negalima ištaisyti arba kuri yra ilgalaikė, didelei ekosistemai arba didelės aplinkosauginės vertės ekosistemai, buveinei saugomoje teritorijoje, arba padaroma plataus masto didelė žala, kurios negalima ištaisyti arba kuri yra ilgalaikė, oro, dirvožemio ar vandens kokybei, nusikalstamos veikos, kurios sukelia tokias katastrofiškas pasekmes, turėtų būti nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančiomis nusikalstamomis veikomis ir dėl to už jas turėtų būti baudžiama skiriant daug griežtesnes sankcijas, nei tos, kurios yra skirtinos kitų šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų atveju. Tos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančios nusikalstamos veikos gali apimti į „ekocidą“, kuris jau yra reglamentuotas tam tikrų valstybių narių teisėje ir kuris yra aptariamas tarptautiniuose forumuose, panašų elgesį;

(22)

pagal šią direktyvą elgesys yra laikomas nusikalstama veika tik tuomet, jeigu jis yra susijęs su reikšmingu kiekiu, atitinkančiu reguliuojamosios ribos, vertės arba kito privalomo parametro viršijimą, vertinant, ar ta riba, vertė arba kitas parametras buvo viršytas, turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į medžiagos ar substancijos pavojingumą ir toksiškumą, nes kuo medžiaga ar substancija yra pavojingesnė ar toksiškesnė, tuo greičiau pasiekiama ta riba, vertė arba kitas parametras, o itin pavojingų ir toksiškų substancijų ar medžiagų atveju net labai mažas kiekis gali padaryti didelę žalą aplinkai ar žmonių sveikatai;

(23)

dėl spartėjančios klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos alinimo ir kartu akivaizdžių pražūtingo šių reiškinių poveikio pavyzdžių žalioji pertvarka pripažinta pagrindiniu šio laikmečio tikslu ir atsakomybės prieš kitas kartas klausimu. Kai šioje direktyvoje, siekiant apibrėžti nusikalstamas veikas, naudojami terminai, apibrėžti Sąjungos aplinkos teisėje, kuriais apibūdinamas neteisėtas elgesys, tokie terminai turėtų būti suprantami pagal atitinkamas terminų apibrėžtis, nustatytas atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuos apima ši direktyva. Ši direktyva taip pat turėtų apimti visus Sąjungos aktus, kuriais iš dalies keičiamos nuostatos ar reikalavimai, susiję su neteisėto elgesio, patenkančio į nusikalstamų veikų, apibrėžtų šioje direktyvoje, taikymo sritį, aprašymu. Rengiant tokius iš dalies keičiančius Sąjungos aktus būtų tinkama įtraukti nuorodą į šią direktyvą. Tačiau, jei į Sąjungos aplinkos teisę įtraukiamos naujos neteisėto elgesio rūšys, kurių dar neapima šioje direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos, ši direktyva turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant į jos taikymo sritį įtraukti tokias naujas neteisėto elgesio rūšis;

(24)

nedarant poveikio tokiam dinamiškam šios direktyvos pobūdžiui, Komisija turėtų reguliariai (ir jei būtina) apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti šioje direktyvoje pateiktą elgesio, kuris gali būti laikomas nusikalstama veika pagal šią direktyvą, apibūdinimą. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar reikia apibrėžti kitas nusikalstamas veikas tais atvejais, kai į Sąjungos aplinkos teisę yra įtraukiamos naujos neteisėto elgesio, kuriam dar netaikoma ši direktyva, rūšys;

(25)

šioje direktyvoje turėtų būti pateikiamas nebaigtinis elementų sąrašas, į kurį kompetentingos institucijos, kai tinkama, turėtų atsižvelgti vertindamos, ar buvo pasiektos kokybinės ir kiekybinės ribos, naudojamos aplinkai kenkiančioms nusikalstamoms veikoms apibrėžti. Tokio sąrašo pateikimas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas darniai taikyti šią direktyvą ir veiksmingiau kovoti su nusikaltimais aplinkai, taip pat užtikrinti teisinį tikrumą. Tačiau dėl tokių vertinimo elementų ar jų taikymo nusikalstamų veikų atskleidimas, tyrimas, baudžiamasis persekiojimas už jas ar teismo sprendimų priėmimas neturėtų tapti pernelyg sudėtingas;

(26)

kai šioje direktyvoje numatyta, kad neteisėtas elgesys yra laikomas nusikalstama veika tik tuomet, kai neteisėtas elgesys yra atliekamas tyčia ir jis lemia asmens mirtį, sąvoka „tyčia“ turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką. Todėl šios direktyvos tikslais terminas „tyčia“ galėtų būti suprantamas kaip ketinimas sukelti asmens mirtį arba jis taip pat galėtų apimti situaciją, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nenorėdamas sukelti asmens mirties arba suvokdamas tikimybę, kad gali būti sukelta asmens mirtis, veikė arba veiksmų nesiėmė savo noru pažeisdamas konkrečią pareigą, taip sukeldamas asmens mirtį. Tos pačios logikos, kiek tai susiję su sąvoka „tyčia“, turėtų būti laikomasi tais atvejais, kai dėl šioje direktyvoje apibūdinto neteisėto elgesio, kuris yra tyčinis, sunkiai sužalojamas bet kuris asmuo arba sunaikinama didelė ekosistema arba didelės aplinkosauginės vertės ekosistema, buveinė saugomoje teritorijoje arba yra padaroma plataus masto didelė žala, kurios negalima ištaisyti arba kuri yra ilgalaikė, didelei ekosistemai arba didelės aplinkosauginės vertės ekosistemai, buveinei saugomoje teritorijoje, arba padaroma plataus masto didelė žala, kurios negalima ištaisyti arba kuri yra ilgalaikė, oro, dirvožemio ar vandens kokybei;

(27)

kalbant apie šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas, sąvoka „didelis neatsargumas“ turėtų būti aiškinama pagal nacionalinę teisę, atsižvelgiant į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką. Šia direktyva nereikalaujama į nacionalinę teisę į kiekvieną nusikalstamos veikos sudėties elementą, pavyzdžiui, laikymą, pardavimą ar siūlymą parduoti, pateikimą rinkai ir panašius elementus, įtraukti sąvokos „didelis neatsargumas“. Tokiais atvejais valstybės narės gali nuspręsti, kad sąvoka „didelis neatsargumas“ yra susijusi su nusikalstamos veikos elementais, pavyzdžiui, apsaugos statusu, nereikšmingu kiekiu arba tikimybe, kad dėl elgesio bus padaryta didelė žala;

(28)

baudžiamosiose bylose ir teismo procesuose reikėtų deramai atsižvelgti į organizuotų nusikalstamų grupių, kurių veiksmai daro neigiamą poveikį aplinkai, dalyvavimą. Baudžiamosiose bylose dėl aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų reikėtų nagrinėti korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų ir dokumentų klastojimo atvejus, o, kalbant apie verslo veiklą, reikėtų atsižvelgti į nusikalstamą veiką padariusio asmens ketinimą kuo labiau padidinti pelną arba patirti mažiau išlaidų. Tokių formų nusikaltimai dažnai susiję su sunkių formų nusikaltimais aplinkai, todėl jų nereikėtų nagrinėti atskirai. Jie taip pat, visų pirma, gali padaryti didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, įskaitant pražūtingą poveikį gamtai ir vietos bendruomenėms. Be to, labai didelį susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios aplinkai kenkiančios nusikalstamos veikos padaromos toleruojant ar aktyviai palaikant kompetentingoms institucijoms ar viešąsias pareigas atliekantiems pareigūnams. Kai kuriais atvejais tai netgi gali būti korupcija. Tokio elgesio pavyzdžiai yra nereagavimas į aplinkos teisės pažeidimus arba nepranešimas apie juos po patikrinimų, tyčinis patikrų ar kontrolės, pavyzdžiui, tyčinis patikrų ar kontrolės, ar leidimo turėtojas laikosi leidimo sąlygų, neatlikimas, pritarimas neteisėtų leidimų suteikimui ar balsavimas už tai, arba suklastotų ar melagingai palankių ataskaitų parengimas;

(29)

už kurstymą ir pagalbą bei bendrininkavimą vykdant tyčines nusikalstamas veikas taip pat turėtų būti baudžiama. Kėsinimasis padaryti nusikalstamą veiką, dėl kurio miršta ar gali mirti žmogus arba yra sunkiai sužalojamas ar gali būti sužalojamas žmogus arba yra padaroma ar gali būti padaroma didelė žala aplinkai arba kuris dėl kitų priežasčių gali būti laikomas ypač pavojingu, taip pat turėtų būti laikomas nusikalstama veika, jei jis padarytas tyčia. Sąvoka „kėsinimasis“ aiškinama pagal nacionalinę teisę. Kalbant apie šioje direktyvoje apibrėžtą nusikalstamą veiką, susijusią su projekto vykdymu neturint sutikimo dėl planuojamos veiklos, kadangi turi būti suprantama, jog projekto vykdymas jau apima tokio projekto įgyvendinimo pradžią, pavyzdžiui, žemės paruošimo statybai darbus ar kitus darbus, turinčius poveikį aplinkai, šioje direktyvoje ta nusikalstama veika nepriskiriama prie nusikalstamų veikų, kurias kėsinantis padaryti turėtų būti baudžiama kaip už nusikalstamą veiką;

(30)

sankcijos už šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas turėtų būti veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos. Dėl to reikėtų nustatyti minimalias maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribas fiziniams asmenims. Šioje direktyvoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė už fizinių asmenų padarytas nusikalstamas veikas turėtų būti taikoma bent už sunkiausių formų tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Visų valstybių narių baudžiamojoje teisėje yra nuostatų dėl žmogžudystės, įvykdytos tyčia arba dėl didelio neatsargumo. Valstybės narės, į nacionalinę teisę perkeldamos šios direktyvos nuostatas, susijusias su tyčia ar dėl didelio neatsargumo padarytomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kas nors mirė, turėtų galėti remtis tomis bendrosiomis nuostatomis, įskaitant nuostatas dėl sunkinančių aplinkybių;

(31)

papildomos sankcijos ar priemonės neretai laikomos veiksmingesnėmis už finansines sankcijas, ypač juridiniams asmenims. Todėl atitinkamose bylose turėtų būti įmanoma skirti papildomas sankcijas ar priemones. Tos sankcijos ar priemonės galėtų apimti pareigą atkurti aplinką, galimybių gauti viešąjį finansavimą atėmimą, įskaitant draudimą dalyvauti konkursų procedūrose, gauti dotacijas ir koncesijas, taip pat leidimų ir sertifikatų atėmimą. Tai neturi poveikio teisėjų ar teismų diskrecijai baudžiamosiose bylose individualiais atvejais skirti deramas sankcijas;

(32)

nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB (8) reikalavimams, papildomos sankcijos ar priemonės galėtų apimti reikalavimą atkurti aplinką, kai žala gali būti atitaisoma, ir reikalavimą atlyginti žalą, kai žala yra nepataisoma arba nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi pajėgumų tokiam atstatymui atlikti;

(33)

jei elgesys, laikomas aplinkai kenkiančia nusikalstama veika, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, yra priskirtinas juridiniams asmenims, tokie juridiniai asmenys turėtų būti laikomais atsakingais už tokią nusikalstamą veiką. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos veiksmingo, atgrasomojo ir proporcingo pobūdžio ir masto baudžiamosios sankcijos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Siekiant šios direktyvos tikslų, valstybės narės, kurių teisėje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniams asmenims, turėtų užtikrinti, kad jų teisėje būtų numatytos veiksmingo, atgrasomojo ir proporcingo pobūdžio ir masto nebaudžiamosios sankcijos, kaip numatyta šioje direktyvoje. Šioje direktyvoje numatyti maksimalūs baudų už joje apibrėžtas nusikalstamas veikas dydžiai turėtų būti taikomi bent už sunkiausių formų tokias nusikalstamas veikas. Norint užtikrinti, kad skiriamos sankcijos būtų veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos, turėtų būti atsižvelgiama į juridinių asmenų elgesio sunkumą, taip pat į jų individualias, finansines ir kitas aplinkybes. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti maksimalius baudų dydžius arba kaip atitinkamo juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos procentinę dalį, arba kaip fiksuotą baudą. Perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę valstybės narės turėtų nuspręsti, kurią iš šių dviejų galimybių jos naudos;

(34)

kai, nustatydamos juridiniams asmenims skirtinas baudas, valstybės narės renkasi taikyti juridinio asmens bendros pasaulinės apyvartos kriterijų, jos turėtų nuspręsti, ar bendrą pasaulinę apyvartą apskaičiuoti remiantis finansiniais metais, ėjusiais prieš tuos, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, ar finansiniais metais prieš priimant sprendimą skirti baudą. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti taisykles, taikytinas tais atvejais, kai baudos sumos neįmanoma nustatyti remiantis juridinio asmens bendra pasauline apyvarta per finansinius metus, ėjusius prieš metus, kuriais buvo padaryta nusikalstama veika, arba per finansinius metus, ėjusius prieš priimant sprendimą skirti baudą. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų galėti atsižvelgti į kitus kriterijus, pavyzdžiui, į bendrą pasaulinę apyvartą kitais finansiniais metais. Kai tose taisyklėse nurodoma, kad baudų sumos yra fiksuotos, tų sumų maksimalūs dydžiai nebūtinai turėtų pasiekti šioje direktyvoje nustatytus dydžius, kurie yra taikomi fiksuotų baudų sumų maksimaliam dydžiui kaip minimalieji reikalavimai;

(35)

kai valstybės narės pasirenka maksimalius fiksuotos sumos baudų dydžius, tokie dydžiai turėtų būti nustatyti nacionalinėje teisėje. Didžiausi tokių baudų dydžiai turėtų būti taikomi už šioje direktyvoje apibrėžtas sunkiausių formų nusikalstamas veikas, kurias padaro finansiškai stiprūs juridiniai asmenys. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti tų didžiausių baudų dydžių apskaičiavimo metodą, įskaitant konkrečias jiems taikomas sąlygas. Valstybės narės raginamos reguliariai peržiūrėti fiksuotos sumos baudų dydžius atsižvelgiant į infliacijos lygį ir kitus piniginės vertės svyravimus bei laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrų. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, turėtų numatyti maksimalius baudų dydžius savo valiuta, atitinkančius šioje direktyvoje nustatytus dydžius eurais šios direktyvos įsigaliojimo dieną. Tos valstybės narės raginamos reguliariai peržiūrėti tuos baudų dydžius, be kita ko, atsižvelgiant į valiutos kurso pokyčius;

(36)

maksimalių baudų dydžių nustatymas nedaro poveikio teisėjų ar teismų diskrecijai baudžiamosiose bylose individualiais atvejais skirti tinkamas sankcijas. Kadangi šioje direktyvoje nenustatyti jokie minimalūs baudų dydžiai, teisėjai arba teismai bet kuriuo atveju turėtų skirti tinkamas sankcijas, atsižvelgdami į atitinkamo juridinio asmens individualias, finansines ir kitas aplinkybes bei elgesio sunkumą;

(37)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad juridiniams asmenims, patrauktiems atsakomybėn už kvalifikuotas nusikalstamas veikas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, taikomos baudžiamosios ar ne baudžiamojo pobūdžio sankcijos ar priemonės būtų griežtesnės nei tos, kurios taikomos kitų šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų atveju. Tuo tikslu valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę turėtų numatyti didesnes baudžiamąsias ir ne baudžiamojo pobūdžio baudas nei šioje direktyvoje nustatytas maksimalus baudų dydis arba kitu būdu numatyti griežtesnes sankcijas ar priemones, įskaitant baudžiamąsias ar ne baudžiamojo pobūdžio sankcijas ar priemones, arba jų derinį;

(38)

juridinių asmenų patraukimas atsakomybėn pagal šią direktyvą neturėtų užkirsti kelio pradėti baudžiamąjį procesą prieš fizinius asmenis, kurie padaro ar kursto padaryti šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas arba yra bendrininkais darant ar kurstant padaryti šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas. Jei tenkinamos baudžiamosios atsakomybės sąlygos, turėtų būti laikoma, kad tokie fiziniai asmenys yra ir bendrovių valdybos nariai;

(39)

būtina, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę nustatyti alternatyvias laisvės atėmimui sankcijas ar priemones, siekiant prisidėti prie aplinkos atkūrimo;

(40)

tolesnį paskirtų sankcijų dydžių derinimą ir veiksmingumą reikėtų skatinti numatant bendras atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurios atspindėtų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Sąvoka „sunkinančios aplinkybės“ turėtų būti suprantama kaip faktai, leidžiantys teisėjui skirti griežtesnę bausmę už tą pačią nusikalstamą veiką nei ta, kuri paprastai skiriama, kai tokių faktų nėra, arba kaip galimybė apjungti kelias nusikalstamas veikas, siekiant skirti griežtesnę sankciją. Kai nacionalinėje teisėje jau yra numatyta, kad už atitinkamas veikas baudžiama kaip už atskiras nusikalstamas veikas ir dėl to gali būti taikomos dar griežtesnės sankcijos, valstybės narės nėra įpareigotos numatyti konkrečių atsakomybę sunkinančių aplinkybių;

(41)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bent viena iš šioje direktyvoje numatytų sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių būtų numatyta kaip galima sunkinanti ar lengvinanti aplinkybė pagal taikytinas jų teisės sistemos taisykles. Bet kuriuo atveju teisėjui arba teismui turėtų būti palikta teisė spręsti, ar padidinti arba sumažinti bausmę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju;

(42)

ši direktyva turėtų būti taikoma nedarant poveikio nacionalinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintoms bendrosioms taisyklėms ir principams dėl nuosprendžių priėmimo ir bausmių vykdymo atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tinkamiausias papildomų sankcijų ar priemonių rūšis. Visų pirma, kai nacionalinėje teisėje numatyta galimybė nustatyti įpareigojimą atkurti aplinką, tuo atveju, kai žala gali būti atitaisoma, per tam tikrą laikotarpį, šia direktyva nereikalaujama, kad teisėjas ar teismas taip pat būtų atsakingi už tokio įpareigojimo vykdymo stebėseną. Taip pat tuo atveju, jei leidimų ir įgaliojimų verstis veikla, dėl kurios buvo padaryta atitinkama nusikalstama veika, atėmimas gali būti skirtas kaip sankcija pagal nacionalinę teisę, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėjai ar teismai galėtų patys skirti tokią sankciją arba kad kita kompetentinga institucija būtų informuota ir galėtų veikti pagal nacionalines procesines taisykles;

(43)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio civilinei atsakomybei pagal nacionalinę teisę arba pareigai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę atlyginti žalą, padarytą dėl tam tikros šioje direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos;

(44)

teismo sprendimuose pateiktus nuteistųjų asmens duomenis turėtų būti galima skelbti tik tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais, įvertinus kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, palyginus viešąjį interesą su nuteisto asmens teisėmis į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, nustatytomis atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsniuose. Todėl tuos asmens duomenis turėtų būti galima skelbti tik sunkių nusikaltimų atvejais ir kai reikalingas stiprus atgrasomasis poveikis. Vertinant kiekvieną konkretų atvejį būtų galima atsižvelgti į tokius veiksnius kaip aplinkai padarytos žalos rimtumas, fizinių asmenų patirta žala arba į abu šiuos veiksnius, taip pat į tai, ar nusikalstama veika buvo pakartotinai padaryta tame pačiame aplinkos sektoriuje, ir į tai, ar nusikalstamą veiką padarė didelė bendrovė, veikianti keliose valstybėse narėse, arba tokia nusikalstama veika buvo padaryta jos naudai arba nusikalstamą veiką padarė svarbus rinkos dalyvis konkrečiame aplinkos sektoriuje. Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turėtų atitikti taikytinus Sąjungos ir nacionalinius duomenų apsaugos teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (10). Tuose duomenų apsaugos teisės aktuose nustatyta valstybių narių pareiga numatyti tinkamas duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones skelbiant visą teismo sprendimą, susijusį su padaryta nusikalstama veika ir skirtomis sankcijomis ar priemonėmis, arba jo dalį. Be to, sprendimas, kuriuo juridiniam asmeniui skiriamos sankcijos arba nustatomos priemonės, turėtų būti skelbiamas nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis reglamentuojamas teismo sprendimų anoniminimas arba skelbimo trukmė;

(45)

dėl šioje direktyvoje numatyto įpareigojimo numatyti baudžiamąsias sankcijas valstybės narės neturėtų būti atleistos nuo pareigos numatyti administracines sankcijas ir kitas nacionalinės teisės priemones už Sąjungos aplinkos teisės pažeidimus;

(46)

valstybės narės turėtų aiškiai apibrėžti administracinės ir baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo taikymo sritį, kiek tai susiję su pažeidimais ar nusikaltimais aplinkai pagal jų nacionalinę teisę. Taikydamos nacionalinę teisę, kuria perkeliama ši direktyva, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nustatant baudžiamąsias sankcijas ir administracines sankcijas būtų laikomasi Chartijos principų, įskaitant procesų, pažeidžiančių principą ne bis in idem, draudimą;

(47)

be to, valstybių narių teisminės ir administracinės institucijos turėtų turėti galimybę taikyti įvairias baudžiamąsias ir ne baudžiamojo pobūdžio sankcijas ir kitas priemones, įskaitant prevencines priemones, kuriomis būtų tikslingai, laiku ir proporcingai atsižvelgiama į skirtingų rūšių nusikalstamą elgesį;

(48)

jei nusikalstamos veikos yra tęstinio pobūdžio, jas reikėtų kuo greičiau nutraukti. Valstybės narės raginamos leisti kompetentingoms institucijoms nurodyti nedelsiant nutraukti neteisėtą elgesį arba užkirsti kelią tokiam elgesiui;

(49)

jei nusikalstamų veikų vykdytojai gavo finansinę naudą, tokia nauda turėtų būti konfiskuota. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos sudaryti sąlygas, kad įšaldytos ir konfiskuotos pajamos ir nusikaltimų priemonės būtų tinkamai administruojamos atsižvelgiant į jų pobūdį. Svarbu, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę imtis priemonių, kuriomis būtų sudaromos sąlygos, kai įmanoma, konfiskuotą turtą panaudoti aplinkos atkūrimui arba bet kokios padarytos žalos atlyginimui finansuoti arba aplinkai padarytai žalai kompensuoti pagal nacionalinę teisę;

(50)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl senaties terminų, būtinų tam, kad būtų galima veiksmingai kovoti su nusikaltimais aplinkai, nedarant poveikio nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nenustatomi tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir vykdymo senaties terminai. Paprastai senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo momento. Tačiau, kadangi šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, valstybės narės gali numatyti, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti vėliau, t. y. nuo to momento, kai nusikalstama veika buvo atskleista, su sąlyga, kad toks atskleidimo momentas yra aiškiai nustatytas pagal nacionalinę teisę. Pagal šią direktyvą valstybėms narėms leidžiama nustatyti trumpesnius senaties terminus nei šioje direktyvoje numatyti senaties terminai, su sąlyga, kad jų teisinėse sistemose tokius trumpesnius senaties terminus galima nutraukti arba sustabdyti veiksmų, kurie gali būti nustatyti pagal nacionalinę teisę, atveju;

(51)

visų pirma atsižvelgiant į nusikalstamas veikas padariusių asmenų judumą ir kartu į tarpvalstybinį šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų pobūdį bei galimybę atlikti tarpvalstybinius tyrimus, valstybės narės turėtų nustatyti jurisdikciją veiksmingai kovai su tokiomis nusikalstamomis veikomis. Tais atvejais, kai gali kilti jurisdikcijos kolizijų, valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Eurojustu, visų pirma remdamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1727 (11). Atitinkama valstybė narė turėtų nustatyti jurisdikciją su tos valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive ar toje valstybėje narėje registruotame orlaivyje padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, atsižvelgdama į susijusius standartus pagal atitinkamas tarptautines konvencijas. Šia direktyva valstybės narės neturėtų būti įpareigojamos pirmą kartą nustatyti tokią jurisdikciją nusikalstamų veikų, kurios dėl savo pobūdžio negali būti padarytos laive ar orlaivyje, atžvilgiu;

(52)

valstybės narės turėtų nustatyti jurisdikciją šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų atžvilgiu, kai žala, kuri yra viena iš nusikalstamos veikos sudėtinių dalių, padaroma jų teritorijoje. Pagal nacionalinę teisę ir teritoriškumo principą valstybė narė galėtų nustatyti jurisdikciją nusikalstamų veikų, visiškai arba iš dalies padarytų jos teritorijoje, atžvilgiu;

(53)

siekdamos garantuoti sėkmingą aplinkos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų suteikti kompetentingoms institucijoms galimybę naudotis veiksmingomis aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų tyrimo priemonėmis, pavyzdžiui, tomis, kurios yra numatytos jų nacionalinėje teisėje kovai su organizuotu nusikalstamumu ar kitomis sunkiomis nusikalstamomis veikomis, jei ir tiek, kiek tokių priemonių naudojimas yra tinkamas ir proporcingas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, pobūdį ir sunkumą. Tokios priemonės galėtų apimti telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos perėmimą, slaptą sekimą, įskaitant elektroninį sekimą, kontroliuojamus pristatymus, banko sąskaitų stebėjimą ir kitas finansinio tyrimo priemones. Šios priemonės turėtų būti naudojamos laikantis proporcingumo principo ir visiškai laikantis Chartijos. Būtina laikytis teisės į asmens duomenų apsaugą;

(54)

aplinkai kenkiančios nusikalstamos veikos yra žalingos gamtai ir visuomenei. Apie Sąjungos aplinkos teisės pažeidimus pranešantys asmenys teikia paslaugą viešojo intereso labui ir atlieka svarbų vaidmenį atskleidžiant tokius pažeidimus bei užkertant jiems kelią, taip apsaugodami aplinką ir visuomenės gerovę. Asmenys, palaikantys ryšius su organizacija dėl veiklos, susijusios su jų darbu, neretai pirmieji sužino apie grėsmes ar žalą viešajam interesui ir aplinkai. Asmenys, pranešantys apie pažeidimus, vadinami pranešėjais. Potencialūs pranešėjai dėl keršto baimės dažnai atgrasomi nuo pranešimo apie nerimą jiems keliančias problemas ar įtarimus. Tokiems pranešimų teikėjams taikoma subalansuota ir veiksminga apsauga, numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (12), kurios taikymo sritis apima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/123/EB (13). Direktyvas 2008/99/EB ir 2009/123/EB pakeitus šia direktyva, apie Sąjungos aplinkos teisės pažeidimus pranešantys asmenys turėtų pagal šią direktyvą ir toliau naudotis tokia valstybių narių, kurioms ši direktyva taikoma, teikiama apsauga;

(55)

kiti asmenys nei tie, kurie praneša apie Sąjungos teisės pažeidimus pagal Direktyvą (ES) 2019/1937, taip pat galėtų turėti vertingos informacijos apie galimas aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas. Tai galėtų būti paveiktos bendruomenės arba plačiosios visuomenės nariai, aktyviai dalyvaujantys apsaugant aplinką. Tokiems asmenims, kurie praneša apie aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas, taip pat asmenims, bendradarbiaujantiems užtikrinant baudžiamosios teisės vykdymą tokių nusikalstamų veikų atžvilgiu, turėtų būti teikiama reikalinga parama ir pagalba baudžiamajame procese, kad dėl bendradarbiavimo jų padėtis netaptų nepalanki ir jie būtų palaikomi bei gautų pagalbą. Tokiems asmenims turėtų būti suteikta galimybė naudotis būtinomis paramos ir pagalbos priemonėmis, atsižvelgiant į jų procesines teises pagal nacionalinę teisę, o šios priemonės turėtų apimti bent visas paramos ir pagalbos priemones, kuriomis gali naudotis asmenys, turintys atitinkamas procesines teises baudžiamuosiuose procesuose, susijusiuose su kitomis nusikalstamomis veikomis. Tie asmenys, atsižvelgiant į jų procesines teises pagal nacionalinę teisę, taip pat turėtų būti saugomi nuo persekiojimo už pranešimą apie aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas ar bendradarbiavimą baudžiamuosiuose procesuose. Būtinų paramos ir pagalbos priemonių turinys šia direktyvoje nenustatomas ir jį turėtų nustatyti valstybės narės. Nereikalaujama, kad valstybės narės teiktų paramos ir pagalbos priemones asmenims, įtariamiems arba kaltinamiems atitinkamame baudžiamajame procese;

(56)

valstybės narės turėtų įvertinti poreikį suteikti asmenims galimybę anonimiškai pranešti apie aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas, kai tokia galimybė dar nėra numatyta;

(57)

kadangi aplinka negali atstovauti pati sau baudžiamojoje byloje kaip nukentėjęs subjektas, siekiant užtikrinti veiksmingą baudžiamosios teisės vykdymą, suinteresuotosios visuomenės nariai turėtų turėti galimybę veikti aplinkos, kaip viešosios gėrybės, vardu vadovaujantis nacionaline teise ir pagal atitinkamas procesines taisykles;

(58)

šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų naujas procesines teises suinteresuotosios visuomenės nariams. Tačiau, kai valstybės narės suinteresuotosios visuomenės nariai turi tokias procesines teises lygiavertėse situacijose, susijusiose su kitomis nusikalstamomis veikomis, nei tos, kurios yra numatytos pagal šią direktyvą, pavyzdžiui, teisę dalyvauti byloje kaip civilinė bylos šalis, tokios procesinės teisės taip pat turėtų būti suteikiamos suinteresuotosios visuomenės nariams bylose, susijusiose su šioje direktyvoje apibrėžtomis aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis. Suinteresuotosios visuomenės narių teisės nedaro poveikio nukentėjusiųjų teisėms, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/29/ES (14). Sąvokos „suinteresuotosios visuomenės nariai“ ir „nukentėjusieji“ turėtų išlikti atskirtos viena nuo kitos ir neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės taikytų nukentėjusiųjų teises suinteresuotosios visuomenės nariams. Šia direktyva nereikalaujama, kad valstybės narės suinteresuotosios visuomenės nariams suteiktų procesines teises baudžiamajame procese, kurias jos suteikia kitų kategorijų asmenims nei suinteresuotosios visuomenės nariai;

(59)

valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų, skirtų atitinkamoms suinteresuotosioms šalims tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, taip pat vykdyti mokslinių tyrimų ir švietimo programas, kuriomis būtų siekiama apskritai sumažinti aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų skaičių ir nusikaltimų aplinkai pavojų. Valstybės narės, kai tinkama, turėtų bendradarbiauti su tokiais suinteresuotaisiais subjektais. Atsižvelgiant į tai, priemonės, kuriomis siekiama gerinti aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų prevenciją, galėtų apimti reikalavimų laikymosi ir išsamaus patikrinimo sistemų skatinimą, veiklos vykdytojų skatinimą turėti atitikties užtikrinimo pareigūnus, kurie padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos aplinkos teisės aktų, ir skaidrumo skatinimą, kad būtų geriau laikomasi aplinkos baudžiamosios teisės. Be to, pagal šią direktyvą juridiniams asmenims taikomos papildomos sankcijos galėtų apimti įpareigojimą įmonėms įdiegti išsamaus patikrinimo sistemas, kuriomis būtų gerinamas aplinkos standartų laikymasis, o tai taip pat padėtų užkirsti kelią tolesnėms aplinkai kenkiančioms nusikalstamoms veikoms. Be to, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę įsteigti fondą, kuriuo būtų remiamos prevencijos priemonės, susijusios su aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis ir jų pražūtingomis pasekmėmis;

(60)

jei nacionalinėms institucijoms, atskleidžiančioms, tiriančioms aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas, vykdančioms baudžiamąjį persekiojimą už jas ir priimančioms teismo sprendimus dėl jų, trūksta išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, iškyla kliūčių veiksmingai užkirsti kelią toms nusikalstamoms veikoms ir bausti už jas. Išteklių stoka visų pirma gali neleisti institucijoms imtis veiksmų arba apriboti jų vykdymo užtikrinimo veiksmus, sudarant sąlygas nusikalstamų veikų vykdytojams išvengti atsakomybės arba gauti tokias bausmes, kurios neatitinka nusikalstamos veikos sunkumo. Todėl reikėtų nustatyti būtiniausius kriterijus dėl išteklių ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų;

(61)

veiksmingas vykdymo užtikrinimo grandinės veikimas priklauso nuo įvairių ekspertinių gebėjimų. Kadangi dėl aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų keliamų problemų sudėtingumo ir tokių nusikalstamų veikų techninio pobūdžio reikia laikytis daugiadalykio požiūrio, būtinos aukšto lygio teisinės žinios ir techninė kvalifikacija, finansinė parama ir aukšto lygio pasirengimas bei specializacija visose kompetentingose institucijose. Valstybės narės turėtų užtikrinti mokymus, kurie atitiktų asmenų, atsakingų už nusikaltimų aplinkai atskleidimą, tyrimą, baudžiamojo persekiojimo vykdymą ar teismo sprendimų priėmimą, pareigas. Atitinkamais atvejais valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konstitucines tradicijas ir savo teisinių sistemų struktūrą, taip pat į kitas aplinkybes, įskaitant atitinkamos valstybės narės dydį, turėtų įvertinti poreikį didinti tokių institucijų specializacijos lygį aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų srityje pagal nacionalinę teisę. Jei atitinkama valstybė narė yra maža ir turi tik ribotą kompetentingų institucijų skaičių, atlikus vertinimą galima daryti išvadą, kad, atsižvelgiant į tą ribotą skaičių, specializacija nėra įmanoma arba patartina. Visų pirma, siekdamos kuo labiau padidinti vykdymo užtikrinimo grandinės profesionalumą ir veiksmingumą, valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pavesti baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų aplinkai nagrinėti specializuotiems tyrimo skyriams, prokurorams ir teisėjams. Bendrosios kompetencijos baudžiamųjų bylų teismai galėtų pasirūpinti specializuotų teisėjų kolegijų sudarymu. Visoms atitinkamoms vykdymo užtikrinimo institucijoms turėtų būti prieinamos techninių ekspertų paslaugos;

(62)

siekdamos užtikrinti veiksmingą, integruotą ir nuoseklią vykdymo užtikrinimo sistemą, kuri apimtų administracinės, civilinės ir baudžiamosios teisės priemones, valstybės narės turėtų organizuoti vidaus bendradarbiavimą ir komunikaciją tarp visų savo kompetentingų institucijų, dalyvaujančių administracinės ir baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinime, įskaitant visas institucijas, vykdančias prevencines, baudžiamąsias ir taisomąsias funkcijas;

(63)

pagal taikytinas taisykles valstybės narės taip pat turėtų bendradarbiauti tarpusavyje per Sąjungos agentūras, visų pirma Eurojustą ir Europolą, taip pat su Sąjungos įstaigomis, įskaitant Europos prokuratūrą ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybą pagal atitinkamą jų kompetencijos sritį. Nedarant poveikio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklėms, toks bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas siekiant užtikrinti veiksmingus veiksmus šioje direktyvoje apibrėžtų nusikalstamų veikų atžvilgiu, įskaitant, kai tinkama, Eurojusto nacionalinėms kompetentingoms institucijoms teikiamą techninę ir operatyvinę pagalbą jų tyrimų koordinavimui, pagal tų institucijų poreikius. Prireikus Komisija galėtų teikti pagalbą. Tokia pagalba neturėtų apimti Komisijos dalyvavimo nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomose atskirų baudžiamųjų bylų tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo procedūrose ir neturėtų būti suprantama kaip apimanti finansinę paramą ar bet kokį kitą Komisijos biudžetinį įsipareigojimą;

(64)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos keistųsi informacija apie asmenis, nuteistus už šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas, kaip numatyta pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR (15);

(65)

siekdamos užtikrinti darnų požiūrį į kovą su nusikaltimais aplinkai, valstybės narės turėtų priimti, paskelbti, įgyvendinti ir periodiškai peržiūrėti nacionalinę kovos su aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis strategiją, kurioje būtų nustatyti tikslai, prioritetai, atitinkamos priemonės ir reikalingi ištekliai. Į tą nacionalinę strategiją visų pirma turėtų būti įtraukti nacionalinės politikos tikslai ir prioritetai nusikaltimų aplinkai srityje, kompetentingų institucijų veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo metodai, reguliarios pasiektų rezultatų stebėsenos ir vertinimo procedūros ir mechanizmai, taip pat Europos tinklų, dirbančių tiesiogiai su kova su aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis susijusių klausimų ir pažeidimų srityje, pagalba. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti tinkamą tos strategijos formą – joje galėtų būti atsižvelgiama į jų konstitucines valdžios ir kompetencijų padalijimo tradicijas, ji gali būti sektorinė arba platesnio strateginio dokumento dalis. Neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės numatytų priimti vieną ar daugiau strategijų, jų bendras turinys turėtų apimti visos valstybės narės teritoriją;

(66)

siekiant veiksmingai kovoti su šioje direktyvoje apibrėžtomis aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis, būtina, kad kompetentingos valstybių narių institucijos rinktų tikslius, nuoseklius ir palyginamus statistinius duomenis apie tas nusikalstamas veikas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama turimų statistinių duomenų apie šioje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas registravimo, rengimo ir perdavimo sistema. Tie statistiniai duomenys valstybių narių turėtų būti naudojami atliekant vykdymo užtikrinimo veiklos strateginį ir operatyvinį planavimą, analizuojant aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų mastą ir tendencijas, taip pat teikiant informaciją piliečiams. Valstybės narės Komisijai turėtų perduoti atitinkamus statistinius duomenis apie vykdomus procesus dėl nusikaltimų aplinkai, gavus tuos statistinius duomenis iš centralizuotu ar decentralizuotu lygmeniu visoje valstybėje narėje jau turimų duomenų. Komisija turėtų reguliariai vertinti ir skelbti savo vertinimo rezultatus ataskaitoje, remdamasi valstybių narių perduotais statistiniais duomenimis;

(67)

pagal šią direktyvą perduotus statistinius duomenis apie aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas turėtų būti įmanoma palyginti tarp valstybių narių ir jie turėtų būti gauti pagal bendrus būtiniausius standartus. Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti statistiniams duomenims perduoti skirtą standartinį formatą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16);

(68)

statistinių duomenų apie sankcijų rūšis ir dydžius, įskaitant informaciją apie susijusių nusikalstamų veikų kategorijas, perdavimui Komisijai pagal šią direktyvą skirtas standartinis formatas turėtų būti nustatytas laikantis šioje direktyvoje numatytos komiteto procedūros;

(69)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 bei 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(70)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(71)

šia direktyva siekiama iš dalies pakeisti ir išplėsti Direktyvos 2008/99/EB nuostatas. Kadangi dalinių pakeitimų, kuriuos reikia padaryti, yra daug ir jie yra svarbūs, dėl aiškumo visa Direktyva 2008/99/EB turėtų būti pakeista valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu;

(72)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB (17) buvo papildyta Direktyva 2009/123/EB, įtraukiant nuostatas dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų už teršalų išmetimą iš laivų. Tokie nusikaltimai ir sankcijos turėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį. Todėl valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu Direktyva 2009/123/EB turėtų būti pakeista. Tas pakeitimas neturėtų daryti poveikio tų valstybių narių pareigai, susijusiai su tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data. Todėl valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu nuorodos į tas Direktyvos 2005/35/EB nuostatas, kurios buvo pridėtos arba pakeistos Direktyva 2009/123/EB, turėtų būti laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybėms narėms, kurioms ši direktyva nėra privaloma, toliau lieka privaloma Direktyva 2005/35/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/123/EB;

(73)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendras aplinkai kenkiančių nusikalstamų veikų apibrėžtis ir veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas baudžiamąsias sankcijas už sunkias aplinkai kenkiančias nusikalstamas veikas, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos, inter alia, dėl tarpvalstybinio žalos, kuri gali būti padaryta aplinkai dėl susijusio neteisėto elgesio, pobūdžio, ir dėl reikiamo atsako masto ir poveikio, todėl šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(74)

šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai nedaro poveikio Sąjungos teisei dėl procesinių teisių baudžiamosiose bylose ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų visiškai paisoma įtariamųjų ar kaltinamųjų procesinių teisių baudžiamosiose bylose;

(75)

šia direktyva paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi visų pirma Chartijoje pripažįstamų principų, įskaitant asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvę užsiimti verslu, teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos ir sankcijų proporcingumo principus, taip pat teisę nebūti teisiamam ar baudžiamam dukart už tą pačią nusikalstamą veiką. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad tos teisės būtų visapusiškai gerbiamos ir tų principų būtų visapusiškai laikomasi, ir ji turėtų būti atitinkamai įgyvendinama,

a)

dėl nusikalstamos veikos buvo sunaikinta ekosistema, jai buvo negrįžtamai padaryta žala arba padaryta ilgalaikė didelė žala;

b)

nusikalstama veika padaryta nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (40);

c)

darant nusikalstamą veiką nusikalstamą veiką padaręs asmuo naudojo netikrus arba suklastotus dokumentus;

d)

nusikalstamą veiką padarė viešąsias pareigas einantis asmuo, vykdydamas savo pareigas;

e)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo anksčiau buvo galutiniu nuosprendžiu nuteistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nurodytas 3 arba 4 straipsnyje;

f)

dėl nusikalstamos veikos buvo gauta didelė finansinė nauda arba buvo tikimasi ją gauti arba tiesiogiai ar netiesiogiai buvo išvengta didelių išlaidų, jei tokią naudą ar išlaidas galima nustatyti;

g)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo sunaikino įrodymus arba baugino liudytojus ar skundo pateikėjus;

h)

nusikalstama veika padaryta teritorijoje, kuri klasifikuota kaip speciali apsaugos teritorija pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnio 1 ar 2 dalį, arba vietovėje, įsteigtoje kaip speciali saugoma teritorija pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalį, arba teritorijoje, kuri įtraukta į Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 2 dalį.

a)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo atkuria buvusią gamtos būklę, kai toks atkūrimas nėra privalomas pagal Direktyvą 2004/35/EB, arba prieš prasidedant baudžiamajam tyrimui imasi veiksmų, kad kuo labiau sumažintų žalos poveikį ir mastą, arba atitaiso žalą;

b)

nusikalstamą veiką padaręs asmuo administracinėms ar teisminėms institucijoms pateikia informaciją, kurios jos kitaip nebūtų galėjusios gauti, padėdamas joms:

a)

užtikrinti bendrus prioritetus ir bendrą baudžiamosios ir administracinės justicijos tarpusavio santykio supratimą;

b)

keistis informacija strateginiais ir veiklos tikslais, laikantis Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų ribų;

c)

konsultuotis atliekant atskirus tyrimus, laikantis taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų ribų;

d)

keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

e)

padėti Europos specialistų tinklams, dirbantiems su klausimais, kurie yra reikšmingi kovai su aplinkai kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis ir susijusiais pažeidimais.