(1)

Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui nustatė 33 % galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Komisijos sprendimu 90/480/EEB (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus dėl produkto, kuriam taikomos priemonės.

(2)

Dviem susijusiems Kinijos eksportuotojams atšaukus savo įsipareigojimus, Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 610/95 (4) iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90, nustatydama, kad galutinis 33 % muitas taip pat turi būti taikomas šių gamintojų į Sąjungą eksportuojamiems volframo karbidui ir lydytajam volframo karbidui.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pradinių priemonių galiojimas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 771/98 (5) pratęstas dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2268/2004 (6) pradinių priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(5)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1275/2005 (7) Taryba iš dalies pakeitė produkto apibrėžtąją sritį, kad į ją būtų įtraukas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas.

(6)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 287/2011 (9) Taryba priemonių galiojimą pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(7)

Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/942 (10) antidempingo priemonių taikymą importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui pratęsė dar vienam penkerių metų laikotarpiui.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (11), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas).

(9)

Prašymą Sąjungos volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido pramonės vardu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį 2022 m. vasario 25 d. pateikė bendrovės „Global Tungsten & Powders spol. s.r.o.“, „H.C. Starck Tungsten GmbH“, „Tikomet Oy“, „Treibacher Industrie AG“, „Umicore Specialty Powders France“ ir „Wolfram Bergbau und Hütten AG“ (toliau – pareiškėjai). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. birželio 1 d. inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl importuojamo KLR kilmės volframo karbido, lydytojo volframo karbido ir su metalo milteliais sumaišyto volframo karbido. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (12) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Buvo surengtas vienas klausymas su naudotoju.

(15)

Pastabas pateikė trys Kinijos gamintojai, t. y. „Chongyi Zhangyuan Tungsten Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Zhangyuan Tungsten“), „Guangdong Xianglu Tungsten Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Xianglu Tungsten“) ir „Xiamen Golden Egret Special Alloy (H.C.) Co., Ltd.“ (toliau – bendrovė „Golden Egret“). Pareiškėjai taip pat atsakė į trijų Kinijos gamintojų pateiktus tvirtinimus.

(16)

Komisija pažymėjo, kad šie Kinijos gamintojai savo tvirtinimus be jokio pagrindimo pateikė praėjus beveik trims mėnesiams po termino, per kurį šalys turėjo pateikti pastabas dėl prašymo (t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d.). Nepaisant to, kiek tai buvo įmanoma, Komisija išimties tvarka išnagrinėjo šiuos tvirtinimus.

(17)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme trūko įrodymų, patvirtinančių dempingo pasikartojimo tikimybę.

(18)

Komisija su šiuo vertinimu nesutiko ir nusprendė, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti. Išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad inicijavimo etapu buvo pakankamai įrodymų, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti importui iš KLR nustatytų antidempingo priemonių. Pareiškėjai pateikė įrodymų, kad, nors nuo 2018 m. iš KLR importuojamų produktų kiekis sumažėjo, jie vis dar sudarė didelę viso importo ir Sąjungos rinkos dalį. Pareiškėjai savo analizę grindė ne tik KLR nepanaudotais pajėgumais, bet ir nesąžininga KLR kainodaros politika kitose rinkose. Kalbant apie eksporto kainą, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo naudojami trys metodai, t. y. vidutinė importo iš Kinijos kaina TARIC lygmeniu, viešai prieinamoje „Argus Metal“ ataskaitoje paskelbta vidutinė lygiaverčio Kinijos kilmės produkto eksporto kaina ir vidutinė Kinijos eksporto į visas trečiąsias šalis kaina. Nustatyta, kad šie trys metodai buvo pakankamai pagrįsti ir inicijavimo etapu atitiko teisinį standartą. Todėl tvirtinimai, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, buvo atmesti.

(19)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme nepateikta įrodymų, susijusių su bendru volframo sektoriaus iškraipymu ir žaliavų kainomis Kinijoje. Šių trijų eksportuojančių gamintojų teigimu, valstybės nuosavybės faktas per se savaime nereiškė, kad esama rinkos iškraipymų. Be to, trys Kinijos gamintojai tvirtino, kad prašyme pateikti teiginiai dėl valstybės dalyvavimo, kontrolės, apribojimų, valstybės kišimosi, dėl kurių, kaip teigiama, iškraipomos kainos, buvo spekuliatyvūs. Be to, trys Kinijos eksportuojantys gamintojai teigė, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, jog žaliavų kainos buvo iškraipomos dėl valstybės kišimosi. Jie taip pat teigė, kad šie du prašyme išdėstyti tvirtinimai prieštaravo vienas kitam: i) tvirtinimas, kad Kinija kontroliavo daugiau kaip 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų, gamino 80 % visame pasaulyje pagaminamo kiekio, nustatė eksporto apribojimus ir suteikė licencijas valstybės valdomoms įmonėms, ir ii) tvirtinimas, kad, nepaisant to, Kinija vis tiek dalyvavo konkursuose, susijusiuose su Sąjungos metalo laužo rinkomis, siekdama pakelti metalo laužo kainas tiek kad jos būtų tokios, kaip Kinijos amonio paravolframato (toliau – APV) kainos arba jas viršytų. Galiausiai trys Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Kinija turėjo natūralų konkurencinį pranašumą dėl šioje šalyje esančių volframo atsargų ir kad i) eksporto apribojimai ir licencijos, taikomi valstybės valdomoms įmonėms, buvo naudingi tiekiant į Sąjungos rinką, nes jais užtikrinamas tiekimo stabilumas ir prieinamumas, ii) jais buvo siekiama apsaugoti naudingąsias iškasenas Kinijoje ir užtikrinti jų saugumą ir iii) eksporto licencijos buvo suteikiamos neatsižvelgiant į tai, ar jas gaunančius bendrovės yra valdomos valstybės.

(20)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies d punkte nustatyta, kad teikdama prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnį Sąjungos pramonė, siekdama pagrįsti normaliosios vertės apskaičiavimą, gali remtis Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų pateiktais įrodymais prekybos apsaugos tyrimų tikslais, laikydamasi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatyto įrodymų standarto. Pareiškėjai taip pat pateikė įrodymų, kad Kinijos vyriausybė kišasi į volframo karbido sektorių ir kad dėl šio kišimosi apskritai atsiranda didelių iškraipymų, susijusių su konkrečiais gamybos veiksniais ir volframo karbido gamintojų sąnaudomis. Nė vienas iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų nepateikė jokios informacijos, dėl kurios šiais įrodymais būtų buvę galima suabejoti. Be to, šios šalys išsamiau nepaaiškino, kodėl 19 konstatuojamojoje dalyje minėti du teiginiai prieštaravo vienas kitam. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pareiškėjai prašyme pateikė pakankamai įrodymų dėl volframo sektoriaus ir žaliavų kainų iškraipymų, pagrindžiančių šios peržiūros inicijavimą. Todėl tie tvirtinimai buvo atmesti.

(21)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ taip pat teigė, kad prašyme pateikta nepakankamai įrodymų, patvirtinančių priemonių vengimą, ir kad pareiškėjų tvirtinimas, jog importuojant šiek tiek pakeistus produktus vengiama priemonių, yra nepagrįstas.

(22)

Nors Komisija nenustatė jokių Kinijos eksportuojančių gamintojų priemonių vengimo veiksmų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnyje, tai nebuvo esminis argumentas, kuriuo remiantis buvo inicijuota ši priemonių galiojimo termino peržiūra. Komisija prašymą išnagrinėjo atsižvelgdama į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta pagal jau galiojančias priemones, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad prašyme nepateikta jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 000 tonų.

(24)

Komisija pažymėjo, kad prašyme nurodyta informacija apie 80 000 tonų gamybos pajėgumus Kinijoje, buvo pateikta remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2020 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (13). Remdamiesi Sąjungos pramonės žiniomis apie rinką, pareiškėjai taip pat apskaičiavo, kad paklausa Kinijoje siekia 30 000 tonų. Iš gamybos pajėgumų atėmę paklausą Kinijoje ir bendrą Kinijos eksporto apimtį, pareiškėjai gavo nepanaudotus pajėgumus Kinijoje. Atlikdama tyrimą Komisija taip pat analizavo nepanaudotus pajėgumus (žr. 4.1 skirsnį), kurių nustatytas kiekis buvo didesnis, nei iš pradžių apskaičiuota pareiškėjų prašyme. Tai, kad nepanaudoti pajėgumai prašyme galimai buvo įvertinti nepakankamai, nereiškia, kad Komisija neturėjo pakankamai tikėtinos žalos įrodymų, nes tai buvo tik vienas iš kitų elementų, kuriuos vertino Komisija.

(25)

2023 m. gegužės 4 d. pareiškėjai pateikė pataisą dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytų nepanaudotų pajėgumų Kinijoje apskaičiavimo. Buvo paaiškinta, kad dėl korektūros klaidos (apskaičiuodami nepanaudotus pajėgumus pareiškėjai netyčia naudojo kainų duomenis, o ne apimties duomenis) pareiškėjai nepakankamai įvertino nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, iš pradžių įvertindami nepanaudotus pajėgumus 18 102 tonomis, o ne 41 348 tonomis.

(26)

2023 m. birželio 7 d.„Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ teigė, kad Sąjungos pramonė, kaip įtariama, pateikė patikslintus duomenis apie volframo karbido eksporto iš Kinijos apimtį. Buvo nurodyta, kad patikslintuose duomenyse pareiškėjai nenurodė informacijos šaltinio ir ar naudoti SS kodai apima ir kitų rūšių susijusius produktus. Bendrovė taip pat tvirtino, kad patikslintuose duomenyse buvo sumažinti eksporto apimties duomenys ir pervertinta vidaus paklausa ir kad dėl patikslintų duomenų Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys klaidingai vertino didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje.

(27)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjai nepakeitė prašyme atlikti peržiūrą pateiktų Kinijos volframo karbido eksporto duomenų, o tik ištaisė korektūros klaidą. Todėl 26 konstatuojamojoje dalyje pateiktas tvirtinimas yra faktiškai neteisingas ir todėl buvo atmestas.

(28)

Tose pačiose 2023 m. birželio 7 d. pastabose „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ suabejojo duomenų, kuriuos pareiškėjai naudojo prašyme atlikti peržiūrą apskaičiuodami nepanaudotus pajėgumus, autentiškumu ir patikimumu. Visų pirma buvo nurodyta, kad prašyme atlikti peržiūrą nenurodytas oficialus šaltinis, kuriuo remiantis Kinijos paklausa sudaro 30 000 tonų. Be to, buvo nurodyta, kad prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjų naudotas Kinijos gamybos pajėgumų šaltinis nebuvo autentiškas ir patikimas, nes jį pateikė bendrovė, o ne pramonės asociacija, todėl Komisija turėtų į jį neatsižvelgti. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ paprašė Komisijos vietoj to naudoti Kinijos volframo pramonės asociacijos, kaip įtariama, pateiktus duomenis apie volframo karbido suvartojimą Kinijoje, kuriuos jos įtraukė į savo pastabas.

(29)

Komisija pažymėjo, kad „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pateikė tvirtinimą dėl prašyme atlikti peržiūrą nurodytų Kinijos paklausos ir volframo karbido gamybos pajėgumų Kinijoje duomenų šaltinio praėjus 10 mėnesių nuo termino, per kurį šalys turėjo pateikti pastabas dėl prašymo. Be to, nors 2023 m. birželio 7 d. pateiktos informacijos apie volframo karbido vartojimą Kinijoje šaltinis, kaip įtariama, buvo Kinijos volframo pramonės asociacija, „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokių su tuo susijusių patvirtinamųjų įrodymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(30)

Trys Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad yra įrodymų, kuriuos jie pateikė savo pastabose, iš kurių matyti, kad pagrindinės Kinijos volframo gamintojų eksporto paskirties šalys buvo Japonija ir Pietų Korėja, kurioms teko daugiau nei 60 % Kinijos volframo karbido eksporto (išskyrus 2020 m., kai įtakos turėjo su COVID-19 susiję apribojimai). Be to, po 2020 m. eksporto į Japoniją ir Pietų Korėją apimtis vėl gerokai padidėjo. Todėl trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad buvo pagrįsta numatyti, jog, kartu su augančia Kinijos vidaus rinka, Kinijos volframo karbido eksportas į Japoniją ir Pietų Korėją toliau sparčiai augs. Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad ši padėtis labai skyrėsi nuo importo iš Kinijos į Sąjungą, nes, palyginti su kitomis Kinijos eksporto rinkomis, į Sąjungos rinką buvo eksportuojama tik dalis Kinijos produktų.

(31)

Komisija pažymėjo, kad trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti argumentai dėl būsimų eksporto į Japoniją ir Pietų Korėją tendencijų nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ir todėl buvo visiškai spekuliatyvūs. Komisija laikėsi nuomonės, kad pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų dėl eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas. Todėl šie argumentai buvo atmesti. Tie patys eksportuojantys gamintojai teigė, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymu, kad žala gali pasikartoti. Konkrečiai kalbant, jie nurodė, kad prašyme nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų tvirtinimus, jog nenustačius priemonių nebūtų buvę įmanoma plėtoti antrinių žaliavų (t. y. metalo laužo) ir kurti kitokius verslo modelius (įprastų susitarimų, tiesioginio verslo / žaliavų perdirbimo susitarimų arba konvertavimo verslo).

(32)

Pareiškėjai savo prašyme apibūdino du pagrindinius skirtingus Sąjungos pramonės verslo modelius, t. y. įprastinius susitarimus arba tiesioginį verslą (pagal juos žaliavas perka Sąjungos pramonė) ir žaliavų perdirbimo susitarimus arba konvertavimo verslą (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Be to, pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų dėl abiejų verslo modelių pelningumo. Nors tiesioginio verslo modelio pelningumas prašymo apimamu laikotarpiu buvo teigiamas, 2018–2020 m. jis gerokai sumažėjo, o konvertavimo verslo modelio pelningumas pagerėjo, nors per visą prašymo apimamą laikotarpį jis išliko neigiamas. Pareiškėjai taip pat pateikė įrodymų, kad Sąjungos pramonės iš metalo laužo pagaminto volframo karbido pardavimas Sąjungos rinkoje sudarė didelę visos pardavimo Sąjungoje apimties dalį, taip siekiant sumažinti priklausomybę nuo žaliavų importo iš Kinijos ir vykdant grąžinamojo perdirbimo veiklą prisidėti prie ES žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo.

(33)

Be to, remiantis prašyme pateiktais įrodymais, nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis, kuri patektų į Sąjungos rinką, jeigu nebūtų taikomos priemonės, greičiausiai padidėtų dėl nepanaudotų pajėgumų nagrinėjamojoje šalyje. Pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, kad nuo paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros KLR gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei 50 % ir kad KLR galėtų patenkinti volframo karbido vidaus paklausą daugiau nei du kartus. Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl Kinijos importo kainų galėtų būti priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(34)

Todėl prašyme pateiktus įrodymus dėl žalos pasikartojimo tikimybės Komisija laikė pakankamais įrodymais, kuriuos prašymo teikimo etapu pareiškėjai galėjo pagrįstai gauti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(35)

Trys eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad antidempingo priemonėmis jau buvo pasiekti numatyti rezultatai. Visų pirma jie teigė, kad, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, importas iš Kinijos sumažėjo, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis bei importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo. Todėl žala nesitęsė. Tikimybės, kad žala pasikartos taip pat nebuvo, nes importas iš Kinijos tebebuvo per mažas ir, kaip matyti iš atrankos atsakymų, Sąjungos rinka nebuvo svarbi Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Jų nuomone, tai, kad Sąjungos pramonė teigė, jog jos konkurencinė padėtis pablogėjo, negalėjo būti suderinama su priemonių veiksmingumu.

(36)

Dėl šių tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas – pašalinti prekybą iškraipantį žalingo dempingo poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją, darant teigiamą poveikį Sąjungos pramonės būklei. Tai, kad prašyme nurodytu laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daroma materialinė žala, nereiškia, kad tokia žala nepasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, vertinant materialinę žalą, turi būti ne tik nustatoma visų žalos veiksnių blogėjimo tendencija, bet ir atsižvelgiama į visos Sąjungos pramonės padėtį. Todėl vien dėl to, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo, negalima daryti išvados, kad materialinė žala nebuvo padaryta. Be to, pranešimo apie inicijavimą 4.2 punkte paaiškinta, kad pareiškėjai teigė, jog yra tikimybė, kad KLR daroma žala pasikartos, o ne tęsis. Įtarimui pagrįsti pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai padidėtų dėl KLR nepanaudotų pajėgumų.

(37)

Be to, pareiškėjai pateikė įrodymų, kad nors prašymo teikimo laikotarpiu importas iš KLR sumažėjo, Sąjungos rinka ir toliau buvo ketvirta pagrindinė KLR nagrinėjamojo produkto eksporto rinka, nepaisant to, kad buvo taikomos priemonės. Remiantis prašyme pateiktais ir Komisijos išanalizuotais įrodymais, nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis, kuri patektų į Sąjungos rinką, jeigu nebūtų taikomos priemonės, greičiausiai padidėtų dėl nepanaudotų pajėgumų nagrinėjamojoje šalyje. Kaip nurodyta, prašyme pateiktus įrodymus dėl žalos pasikartojimo tikimybės Komisija laikė pakankamais įrodymais, kuriuos prašymo teikimo etapu pareiškėjas galėjo pagrįstai gauti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(38)

Trys eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas negali būti siejamas su Kinijos eksportu. Visų pirma jie teigė, kad i) Sąjungos pramonės gamyba, pajėgumų naudojimas ir pardavimo kaina atitiko suvartojimą; ii) bendras pardavimo kainos sumažėjimas tam tikru mastu buvo susijęs su gamybos sąnaudų sumažėjimu, o ne su Kinijos eksporto daromu spaudimu kainoms; iii) importas iš Kinijos neturėjo įtakos konvertavimo verslo vykdymui ir iv) tuo metu, kai importas iš Kinijos buvo mažiausias, Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo.

(39)

Komisija priminė, kad iš prašyme pateiktų pareiškėjų įrodymų matyti ne materialinė žala, o žalos pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl šiuo atveju priežastinio ryšio per PTL tyrimas nėra būtinas. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad, kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl eksporto iš Kinijos daroma žala pasikartotų. Todėl šie tvirtinimai buvo netinkami ir Komisija juos atmetė.

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiškumu pagal gamybos ir pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 69 % visos apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties ir daugiau nei 59 % visos apskaičiuotos panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties ir jie taip pat užtikrino geografinį pasiskirstymą. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Taigi preliminariai atrinkti gamintojai buvo patvirtinti. Atrinkti gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(42)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(43)

Šešios bendrovės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamos. Tačiau visos šios bendrovės buvo naudotojos, todėl jų buvo paprašyta užpildyti naudotojų klausimyną. Todėl Komisija nusprendė, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(44)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(45)

Trys nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančių gamintojų skaičius buvo nedidelis, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Jokių pastabų negauta.

(46)

Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(47)

Komisija paragino tris atrinktus eksportuojančius gamintojus, tris atrinktus Sąjungos gamintojus ir žinomus naudotojus užpildyti atitinkamus klausimynus. Tie patys klausimynai kartu su nesusijusiems importuotojams skirtu klausimynu inicijavimo dieną taip pat buvo paskelbti internete (14). Be to, Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjams.

(48)

Klausimyno atsakymus pateikė pareiškėjai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir septyni naudotojai. Nė vienas iš trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, pateikusių atrankai reikalingą informaciją, klausimyno atsakymų nepateikė. Kinijos vyriausybė klausimyno atsakymų taip pat nepateikė.

(49)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį (15):

(50)

2023 m. birželio 7 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Pastabas pateikė bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“, taip pat „Betek GmbH & Co. KG“ (toliau – „Betek“). Pareiškėjai taip pat atsakė į „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“, „Golden Egret“ ir „Betek“ pastabas.

(51)

Galutinio faktų atskleidimo dieną, t. y. 2023 m. birželio 7 d., „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ taip pat pateikė papildomų pastabų dėl prašymo atlikti peržiūrą. Į šias pastabas taip pat atsižvelgta šiame reglamente.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms, kaip nurodyta pranešimo apie inicijavimą 5.8 punkte. Buvo surengtas klausymas dėl galutinio faktų atskleidimo dalyvaujant „Betek“ ir Sąjungos pramonei.

(53)

Remdamasi gautomis pastabomis dėl galutinio faktų atskleidimo, Komisija nusprendė atliekant šį tyrimą nekeisti KN kodui 3824 30 00 priskiriamų TARIC kodų ir aprašymų, kaip iš pradžių pasiūlyta galutiniame faktų atskleidime. Dėl klausimo sudėtingumo ir techninio pobūdžio reikėjo atlikti išsamesnę analizę, kurios nebuvo galima išnagrinėti per teisės aktuose nustatytą priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo terminą. 2023 m. birželio 30 d. Komisija prie bylos pridėtose pastabose pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie šį sprendimą.

(54)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu, t. y. volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas, kurių KN kodai šiuo metu yra 2849 90 30 ir ex 3824 30 00 (TARIC kodas 3824300010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(55)

Volframo karbidas, lydytasis volframo karbidas ir su metalo milteliais sumaišytas volframo karbidas yra kaitinant gaunami anglies ir volframo junginiai. Peržiūrimasis produktas yra tarpinis produktas, naudojamas kaip žaliava kietlydinių detalėms, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atsparioms detalėms, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms gaminti.

(56)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas Sąjungoje buvo gaminamas iš grynųjų arba pirminių žaliavų (t. y., nuo pradinės iki galutinės grandies,: rūdos, volframo koncentrato ir kitų tarpinių junginių, t. y. APV ir volframo oksido – WO3), taikant vadinamąjį pirminės gamybos procesą, arba iš antrinių žaliavų, t. y. metalo laužo, taikant vadinamąjį grąžinamojo perdirbimo gamybos procesą. Kietmetalio laužas susidaro kietmetalio pramonės bendrovių gamybos proceso metu, įrankių gamybos proceso metu, taip pat pas kietmetalio produktų galutinius naudotojus. Volframo pramonėje šis laužas gali būti perdirbamas naudojant cheminio perdirbimo arba cinko regeneravimo procesą.

(57)

Pirminės gamybos ir cheminio grąžinamojo perdirbimo gamybos procesai yra tokie patys. Vienintelis skirtumas yra šio proceso pradžia: pirminė gamyba gali prasidėti bet kuriuo gamybos proceso lygmeniu (t. y. nuo rūdos, kuri yra pradinis pradinės grandies produktas, arba nuo galutinės grandies tarpinių produktų, t. y. volframo koncentrato, APV ir WO3), o grąžinamojo perdirbimo pirmajame etape metalo laužas visada transformuojamas į APV.

(58)

Cinko regeneravimo procesas grindžiamas krosnyje vykstančia cinko reakcija su nedideliu metalo lauže esančiu kobalto kiekiu. Cinko regeneravimo proceso metu produkto (t. y. volframo karbido) kokybė priklauso nuo žaliavos (t. y. volframo karbido) kokybės. Tačiau, kaip nustatyta ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu (16), volframo karbidas, gautas cinko regeneravimo proceso metu, pasižymi panašiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir yra naudojamas panašiai kaip volframo karbidas, gaminamas pirminės gamybos būdu arba iš metalo laužo cheminio grąžinamojo perdirbimo proceso metu.

(59)

Pagal komercinius sandorius įsigyto ir parduodamo volframo karbido rūšis nustatoma pagal jo kokybę, t. y. pagal šio metalo grūdelių dydį – nuo stambių iki itin smulkių ir nanodalelių dydžio.

(60)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra KLR kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(61)

Kaip nustatyta atlikus ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(62)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(63)

Bendrovė „Technogenia S.A.S.“ (toliau – bendrovė „Technogenia“), kuri pranešė apie save per nustatytą laikotarpį, bet nepateikė klausimyno atsakymų, tvirtino, kad vienintelis žinomas lydyto volframo karbido gamintojas Sąjungoje 2022 m. nutraukė gamybą ir todėl lydytasis volframo karbidas Sąjungoje nebegaminamas. Kadangi lydyto volframo karbido pirkimas sudaro didelę jo apyvartos dalį, o alternatyvių žaliavų nėra, šis naudotojas paprašė Komisijos panaikinti antidempingo priemones, taikomas Kinijos kilmės lydytajam volframo karbidui. Kinija vis dar gamina lydytą volframo karbidą.

(64)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą tiriama tik tai, ar priemonių taikymo sritį reikėtų išplėsti, remiantis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, o bet kokie galiojančių priemonių pakeitimai, įskaitant jų taikymo sritį, gali būti nagrinėjami tik atliekant tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(65)

Tačiau Komisija priminė, kad lydytasis volframo karbidas po pradinio tyrimo buvo priskirtas produkto, kuriam taikomos antidempingo priemonės, apibrėžtajai sričiai ir todėl jam taip pat taikomos pradinės priemonės. Poreikį toliau įtraukti lydytą volframo karbidą į produkto apibrėžtąją sritį Komisija kelis kartus įvertino keleto priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimų metu (17).

(66)

Atliekant šį tyrimą Sąjungos pramonė patvirtino, kad tyrimo metu lydytasis volframo karbidas Sąjungoje nebebuvo gaminamas. Tačiau atlikus šį tyrimą taip pat patvirtinta, kad volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas gali būti iš dalies pakeičiami vienas kitu (volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas gali būti pakeičiami vienas kitu paviršiaus sukietinimo ir dangų srityje, tačiau to negalima padaryti gaminant cementuotą karbidą, nes šio proceso metu naudojamas tik volframo karbidas). Todėl lydytasis volframo karbidas negali būti pašalintas iš produkto apibrėžtosios srities, net jeigu atlikus priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą tokia išimtis teisiškai būtų leidžiama. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(67)

Kaip minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl 2022 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(68)

Taigi, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme pateikta informacija, iš Sąjungos gamintojų gauta informacija ir turimais statistiniais duomenimis, t. y. 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės ir „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (18) statistiniais duomenimis.

(69)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu volframo karbido importas iš KLR ir toliau buvo vykdomas. Remiantis Eurostato duomenimis, volframo karbido importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 2,2 % Sąjungos rinkos, palyginti su 5,3 % rinkos dalimi pradinio tyrimo laikotarpiu ir 8,9 % ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, nuo ankstesnės peržiūros importo lygis sumažėjo, tačiau vis tiek išliko gerokai didesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą de minimis ribą. Komisija padarė išvadą, kad tokia importo apimtis yra pakankamai tipiška, kad būtų galima nagrinėti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(70)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(71)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Taigi 2022 m. rugpjūčio 12 d. Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(72)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, ir tinkamomis tipiškomis šalimis pasiūlė rinktis Turkiją ir Rusiją. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(73)

2023 m. kovo 9 d. Komisija pranešimu (toliau – pranešimas) suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad atsižvelgiant į tai, jog ji negalėjo atitinkamose tipiškose šalyse nustatyti jokių volframo karbido gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų lengvai prieinami, ji nusprendė nustatyti pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną, remdamasi pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių duomenimis, kuriuos skelbia Turkijos centrinis bankas, kaip nurodyta prašyme atlikti peržiūrą. Buvo laikoma, kad pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų sektorius priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir peržiūrimasis produktas.

(74)

Pastabose dėl pranešimo pareiškėjai teigė, kad Komisija turėtų atsižvelgti į duomenų bazėje „Fastmarkets“ arba „Argus“ skelbiamas kainas Europoje, o ne į „Argus Metal“ duomenis, gaunamus iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Pareiškėjai taip pat paprašė apskaičiuojant vartojimo prekių sąnaudas atsižvelgti į nusidėvėjimą, atsargines dalis ir kt. (t. y. tokių vartojimo prekių, kaip antai rūgščių, šarmų ar dujų sąnaudas, taip pat su priežiūra ir atliekomis susijusias sąnaudas). Kalbant apie tiesiogines ir netiesiogines darbo sąnaudas, pareiškėjai paprašė apskaičiuoti kiekvienos kategorijos darbuotojų išlaidas. Į šias pastabas buvo atsižvelgta 124–125, 128–129 ir 134 konstatuojamosiose dalyse.

(75)

Pranešime Komisija pristatė pagrindinius gamybos veiksnius. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagrindinius gamybos veiksnius nustatė remdamasi prašyme pateikta informacija.

(76)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(77)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(78)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(79)

Neseniai atlikusi su KLR volframo sektoriumi susijusius tyrimus (19) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie apibrėžti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(80)

Atlikdama minėtą tyrimą Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (20). Visų pirma, Komisija padarė išvadą, kad volframo sektoriuje ne tik išlieka gana didelė Kinijos vyriausybės nuosavybės dalis, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (21), bet Kinijos vyriausybė taip pat gali kištis į kainų ir sąnaudų nustatymą valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (22). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (23). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (24). Komisija taip pat nustatė, kad volframo sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (25), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (26).

(81)

Kaip ir atlikdama ankstesnį tyrimą dėl KLR volframo sektoriaus, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (27) (toliau – ataskaita), kurie buvo grindžiami viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant volframo karbidą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(82)

Prašyme (28) teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios ir rinkos lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos volframo pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime.

(83)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Nurodydami ankstesnius Komisijos tyrimus volframo sektoriuje (29), ataskaitą ir papildomus šaltinius, pareiškėjai teigė, kad: 1) Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (30); 2) konkrečiai Kinijos volframo pramonės atveju pastebimas didelio masto valstybės kišimasis ir kontrolė, taip pat didelė dalis šio pramonės sektoriaus įmonių yra valstybės valdomos įmonės (toliau – VVĮ). Prašyme taip pat pateikta informacija, kad Kinijos vyriausybė nustato metines gavybos kvotas ir gamybos kvotas valstybės įmonėms ir šias kvotas perduoda žemesnio lygio valstybės valdomoms įmonėms, privačioms įmonėms ir Kinijos ir užsienio subjektų valdomoms bendrosioms įmonėms (31). Kinijos volframo gamintojai taip pat priklauso Kinijos volframo pramonės asociacijai, kuri priklauso Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai, o šios asociacijos įstatuose pabrėžiama, kad ji laikosi partijos gairių ir politikos, taip kontroliuodama volframo pramonę (32). Kinijos volframo pramonės asociacija taip pat aktyviai kontroliuoja gamybos apimtį ir daro poveikį volframo koncentratų pirkimo konkursų metu (33).

(84)

Prašyme taip pat išsamiau aptariami įvairūs orientacinių planų pavyzdžiai, iš kurių matyti didelio masto valstybės kišimasis į volframo pramonę. Pirma, prašyme minimas 13-asis penkmečio planas (toliau – penkmečio planas), kuriuo pramonės suinteresuotosioms šalims pavedama toliau plėtoti aukštai temperatūrai atsparių lydinių medžiagas, skatinti spalvotųjų metalų pramonės gamybos ir eksporto pajėgumų didinimą ir daryti tiesioginę įtaką spalvotųjų metalų pramonės gamybos procesui (34). 14-ajame penkmečio plane toliau skatinama optimizuoti ir struktūriškai koreguoti žaliavų pramonę, įskaitant spalvotųjų metalų sektorių (35). 13-ajame spalvotųjų metalų penkmečio plane volframas minimas kaip vienas iš Kinijos vyriausybės remiamų pramonės sektorių, apibūdinama, kad turi būti sukurta pirmaujančių įmonių grupė ir kuriami spalvotųjų metalų produktai, kurie gali būti integruojami į užsienio vidutinės ir aukščiausios klasės produktų tiekimo grandines, taip pat skatinama diegti inovacijas teikiant subsidijas pramonės sektoriui (36). 13-ajame spalvotųjų metalų penkmečio plane taip pat numatomi išsamesni kiekybiniai tikslai, kuriais nustatoma griežta vyriausybės vykdoma spalvotųjų metalų gamybos pajėgumų kontrolė, apibrėžiami volframo rūdos vidaus rezervo pajėgumai, nustatomas tikslas pagerinti gamybos apribojimus, koreguojami ir kontroliuojami volframo kasybos apimties kontrolės rodikliai, numatomas retųjų žemių elementų, įskaitant volframą, valdymas ir sugriežtinami bendri pagrindinių retųjų medžiagų kontrolės rodikliai (37). Taip pat nustatoma, kad spalvotųjų metalų pramonės šakos yra skatinamos pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, todėl jas turi remti įvairūs valstybiniai ir bankų fondai, kurių lėšomis teikiama parama skatinamiesiems pramonės sektoriams (38).

(85)

Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į valstybės kišimąsi tam tikrose provincijose, kaip antai Hebėjaus, Dziangsi ir Hunano. Iš tiesų 13-ajame naudingųjų iškasenų penkmečio plane volframas yra įtrauktas į strateginių naudingųjų iškasenų sąrašą. Kinijos vyriausybė konsoliduoja volframo išteklių bazes Dziangsi provincijos pietuose ir Hunano provincijoje, taip siekdama stabilizuoti kasybos operacijų mastą ir apribotų bendrą volframo rūdos kasybos apimtį, nustato vidutinio dydžio ir didelių kasyklų procentinius tikslus ir stabilizuoja veiksmingo volframo tiekimo vidaus rinkoje lygį (39). Hebėjaus 2016 m. naujų medžiagų pramonės plėtros plane taip pat nustatytas tikslas sukurti Hebėjaus pramonės grandines, įskaitant konkrečią volframo pramonės grandinę (40). Dziangsi spalvotųjų metalų pramonės 14-ajame penkmečio plane volframo pramonė, įskaitant volframo karbido miltelių pramonę, minima kaip vienas pagrindinių plėtotinų pramonės sektorių (41). Galiausiai volframas taip pat yra įtrauktas į produktų, kuriems taikomi eksporto muitai, eksporto licencijavimo reikalavimai ir valstybinės prekybos reikalavimai, sąrašą (42).

(86)

Kaip nurodyta ankstesniame Komisijos tyrime dėl volframo, pastebimas didelio masto valstybės kišimasis į Kinijos volframo rinką ir dideli įvairių gamybos veiksnių iškraipymai. Tai reikšminga įvairių ekonomikos aspektų, kaip antai energijos kainų, žemės nuosavybės, darbo užmokesčio, finansų ir kredito reitingų, kontrolę. Prašyme nurodyta, kad, remiantis naujausiomis Komisijos išvadomis dėl iškraipymų suodžių pramonės sektoriuje, pirminių ir antrinių žaliavų rinkos Kinijoje yra iškraipomos (43). Prašyme taip pat išsamiau paaiškinta, kad dujas Kinijoje daugiausia gamina ir kontroliuoja valstybės valdomos įmonės, o dujų kainas reguliuoja ir kontroliuoja nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NPRK) (44). Įgyvendindama diferencijuotą elektros energijos kainų politiką, pagal kurią reikalavimus atitinkantys vartotojai skatinami tiesiogiai sudaryti susitarimus su elektros energijos gamybos bendrovėmis, NPRK taip pat reguliuoja vidaus elektros energijos kainas. Prašyme pateikiamas gairėse pateiktas pavyzdys, kaip sukurti puikią rinkos aplinką, skatinti spalvotųjų metalų pramonės struktūrinį koregavimą ir pertvarkymą bei padidinti naudą, kuriuo pabrėžiamas tolesnis tikslas užtikrinti skirtingoms pramonės šakoms palankią diferencijuotą elektros energijos kainų politiką (45). Panašiai, visa Kinijos žemė priklauso valstybei ir vyriausybė ją paskirsto atsižvelgdama į konkrečius politinius tikslus ir ekonominius planus (46).

(87)

Be to, prašyme nurodyta, kad darbo užmokesčio sąnaudos tam tikrose pramonės šakose, kaip antai volframo, yra iškraipomos dėl to, kad darbuotojams ir darbdaviams nesuteikiama pakankamai teisių jungtis į organizacijas, taip pat dėl to, kad Kinija nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Profesinės sąjungos nėra nepriklausomos nuo valstybės institucijų, o jų dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsauga yra menkos. Be to, prašyme nurodyta, kad dėl namų ūkių registravimo sistemos ribojamas darbo jėgos judumas (47).

(88)

Galimybes gauti finansavimą taip pat sudaro viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba su valstybe susijusios institucijos. Pavyzdžiui, Kinijos bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių. Todėl galimybės gauti kapitalo ir jo kaina nėra vienodi visiems rinkos dalyviams, o skolinimui valstybės valdomoms įmonėms, didelėms gerų ryšių turinčioms privačioms įmonėms ir pagrindiniams pramonės sektoriams būdingas šališkumas (48). Prašyme taip pat atkreipiamas dėmesys į TVF tyrimą, kuriame nustatyta, kad kredito reitingai yra iškraipomi, nes Kinijos kredito reitingai sistemingai derinami su žemesniais tarptautiniais reitingais (49).

(89)

Be to, prašyme teigiama, kad dėl vyriausybės sukeltų iškraipymų atsirado kainų signalų, kurie nebuvo susiję su laisvosios rinkos jėgomis (50). Kinijos skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, taip siekiant skatinti investicijų augimą (51), o kredito reitingui dažnai turi įtakos įmonės strateginė svarba vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydis (52). Todėl blogų skolų problemos sprendžiamos perkeliant skolą, taip sudarant sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleidžiant skolos nuosavybę (53).

(90)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(91)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje.

(92)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad per VVTPAK valstybės valdomai bendrovei „China Minmetals Co.“ (54) priklauso kelios didžiausios Kinijos volframo karbidą gaminančios bendrovės, t. y. „Zhuzhou Cemented Carbide Group Co., Ltd“ (55), „Xiamen Golden Egret Special Alloy Co., Ltd“ (56). ir „Zigong Cemented Carbide Group Co., Ltd“ (57). Bendrovę „Zhuzhou Cemented Carbide Group“ per tarpininkę bendrovę „China Tungsten Advanced Materials Co. Ltd.“ (58) valdo bendrovė „China Minmetals“, o bendrovė „Xiamen Golden Egret Special Alloy“ valdoma per tarpininkaujančią bendrovę „Xiamen Tungsten Co., Ltd.“ (59). Kalbant apie tiesioginius iškraipymus, bendrovė „China Minmetals“ savo 2021 m. metinėje ataskaitoje (60) nurodė 38,7 mln. RMB dydžio bendrą valstybės dotaciją (61)ir 46,8 mln. RMB dydžio centrinio finansinio fondo dotaciją, skirtą įmonėms zombėms remti (62). Bendrovės „Xiamen Tungsten“ 2022 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad finansų sektoriaus valdžios institucijos jai skyrė 300,3 mln. RMB dydžio dotaciją (63). Be to, bendrovės „China Minmetals“ interneto svetainėje viešai skelbiamame straipsnyje pabrėžiamas KKP dalyvavimas bendrovės veikloje, nurodant, kad: „Bendrovės „China Minmetals“ partijos organizacija kruopščiai įgyvendina nacionalinės valstybės valdomų įmonių stiprinimo konferencijos dvasią, <...> daug dėmesio skiria bendram partijos vadovybės stiprinimui ir įmonių valdymo gerinimui, <...> šiuolaikinių valstybės valdomų įmonių sistemos, pasižyminčios Kinijos ypatumais, kūrimui (ir) <...> veiksmingai skatina didelio masto partijos stiprinimo darbo integravimą kartu su gamybinėmis operacijomis“ (64).

(93)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma taip pat ir privačiose bendrovėse (65), KKP siekiant vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai Kinijos valstybės ir partijos struktūros yra susijusios. Pavyzdžiui, privatus volframo karbido gamintojas „OKE carbide“ (66) 2022 m. pusmečio ataskaitoje (67) nurodė 44,7 mln. RMB dydžio vyriausybės dotacijas (68).

(94)

Tai taip pat pastebima Kinijos volframo pramonės asociacijos (toliau – KVPA) ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos (toliau – KSMPA) lygmeniu. KVPA ir KSMPA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacijos „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (69).

(95)

Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad Kinijos vyriausybė kišasi į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, ir nustatyta, kad tarp volframo karbido gamintojų ir KKP esama asmeninių ryšių. Pavyzdžiui, bendrovės „Zhuzhou Cemented Carbide Group Co., Ltd.“ direktorių valdybos pirmininkai tuo pat metu eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojo pareigas (70). Panašiai, bendrovės „Xiamen Golden Egret Special Alloy Co., Ltd.“ valdybos pirmininkai (71) eina ir partijos komiteto sekretoriaus pareigas. Tai, kad per partijos komitetą KKP kišasi į bendrovės „Xiamen Golden Eagle“ veiklą, taip pat matyti iš ją kontroliuojančiosios valstybės valdomos įmonės „Xiamen Tungsten Co., Ltd.“ įstatų, kuriuose nurodyta, kad: „partijos organizacija užtikrina pagrindinio ir politinio branduolio funkcijas, nustato kryptį, valdo bendrą padėtį ir užtikrina įgyvendinimą“ (72) ir „jeigu bendrovės partijos komitetas nustato, kad direktorių valdyba ir pirmininko komanda ketina priimti sprendimus, kurie neatitinka partijos pozicijos, principų, politikos ir nacionalinių įstatymų bei kitų teisės aktų arba gali pakenkti valstybės interesams, viešajam interesui ir teisėtoms bendrovės bei jos darbuotojų teisėms ir interesams, būtina parengti nuomonę, kuria remiantis sprendimas būtų panaikinamas arba atidedamas“ (73).

(96)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atlikus tyrimą buvo nustatyti politikos dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonei yra naudingos vyriausybės gairės ir kišimasis į peržiūrimojo produkto, kaip volframo sektoriaus dalies, sritį.

(97)

Kinijos vyriausybė volframo pramonę ir toliau laiko viena esminių pramonės šakų. Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų volframui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su volframo sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai matyti iš Gamtos išteklių ministerijos pranešimo dėl bendro kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolės ir 2023 m. pirmosios rodiklių grupės taikomos retųjų žemių elementams ir volframo rūdai (74), kuriame raginama „stiprinti bendro kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolę ir valdymą“ (75) ir toliau nurodoma, kad „Pramonės ir informacinių technologijų ministerija ir Gamtos išteklių ministerija visoms retųjų žemių elementų sektoriaus įmonių grupėms nustatė bendro retųjų žemių elementų kasybos būdu gaunamo kiekio kontrolės kvotas“ (76). Dokumente taip pat patikslinamas konkretus volframo paskirstymas: „2023 m. pirmosios volframo koncentratų (65 % volframo trioksido) partijos bendras kasybos kontrolės rodiklis turi būti 63 000 t“ (77). 2022 m. Gamtos išteklių ministerijos pranešime dėl bendro kasybos kiekio kontrolės ir nustatyto retųjų žemių elementų ir volframo rūdos kiekio (78) taip pat nurodytas pagamintinas volframo kiekis ir teigiama, kad „2022 m. bendras nacionalinis volframo koncentrato (65 % volframo trioksido) kasybos kontrolės rodiklis buvo 109 000 t, iš kurių pagrindinis kasybos rodiklis buvo 81 170 t, o išsamus panaudojimo rodiklis buvo 27 830 t“ (79). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane (80) nurodyta, kad „vietinės naudingosios iškasenos turi būti plėtojamos racionaliai“, nurodant, kad „bus imamasi priemonių siekiant optimizuoti valdymo mechanizmą, taikomą bendriems metiniams kasybos kontrolės rodikliams, ir pagrįstai reguliuoti retųjų žemių elementų, volframo ir kitų naudingųjų iškasenų kasybos mastą“ (81) ir toliau „remti dominuojančias įmones, kad jos sukurtų didelio dydžio plieno laužo, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių aliuminio, vario, ličio, nikelio, kobalto, volframo ir molibdeno perdirbimo bazes ir pramoninių aglomeracijų teritorijas“ (82).

(98)

Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimų prižiūrėti ir valdyti volframo sektoriaus plėtrą pavyzdžių galima rasti ir įvairiose Kinijos provincijose, pavyzdžiui, Dziangsi, kurios 14-ajame aukštos kokybės spalvotųjų metalų plėtros penkmečio plane (83) nurodyta, kad „14-ojo penkmečio plano laikotarpiu Dziangsi spalvotųjų metalų pramonės veiklos pajamų vidutinis metinis augimo tempas bus apie dešimt procentų. Kalbant apie veiklos pajamas, spalvotųjų metalų pramonės mastas iki maždaug 2023 m. bus didesnis nei 1 trln. RMB, o volframo, retųjų žemių ir kitų strateginių išteklių pramonės mastas iki 2025 m. bus didesnis nei 100 mlrd. RMB“ (84), nurodant, kad „vario, volframo, retųjų žemių elementų ir kitų pagrindinių pramonės šakų koncentracijos lygis bus toliau didinamas“ (85). Penkmečio plane taip pat numatytas visas skyrius apie volframo pramonės plėtrą (86), siekiant kurti „nanodalelių, itin smulkaus ir itin stambaus grūdėtumo volframo miltelius ir volframo karbido miltelius, labai gryną APV, labai grynus volframo miltelius, taip pat volframo tikslines medžiagas ir kt.“ (87).

(99)

Panašiai Henano 14-ajame aukštos kokybės gamybos pramonės plėtros penkmečio plane (88) numatyta „išplėsti volframo, molibdeno, titano ir cirkonio giluminio perdirbimo pramonės grandinę ir skatinti aukščiausios klasės produktų plėtrą“ (89).

(100)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant pagrindinių volframui gaminti naudojamų žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(101)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką peržiūrimojo produkto sektoriuje neturėtų poveikio peržiūrimojo produkto gamintojams.

(102)

Be to, volframo sektoriui poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas volframas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos išteklių) (90).

(103)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(104)

Galiausiai, Komisija primena, kad volframo karbidui pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai volframo karbido gamintojai perka šiuos gamybos išteklius / dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje / paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(105)

Todėl negalima naudoti ne tik volframo karbido pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(107)

Kaip paaiškinta 73 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė pranešimą dėl atitinkamų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, susiję su atitinkamais kriterijais. Pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu bus patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(108)

Kalbant apie atitinkamas peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą tipiška šalimi pasiūlyta laikyti Rusiją arba Turkiją.

(109)

Pareiškėjų teigimu, volframo karbidas gaminamas Brazilijoje, Kanadoje, KLR, Izraelyje, Japonijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją iš šių šalių tik Brazilija ir Rusija yra priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. Komisija taip pat nurodė, kad volframo karbido gamybos atžvilgiu Pietų Afrika taip pat laikoma didesnes nei vidutines pajamas gaunančia šalimi. Atsižvelgdama į naujausius geopolitinius ir ekonominius pokyčius, Komisija Rusijos nelaikė tinkama tipiška šalimi. Pietų Afrika ir Brazilija nebuvo įtrauktos dėl to, kad nebuvo viešai prieinamų šių šalių duomenų.

(110)

Vėliau Komisija ieškojo šalių, kuriose gaminami tos pačios bendrosios kategorijos ir (arba) to paties sektoriaus, kaip ir peržiūrimasis produktas, produktai. Kaip nurodė pareiškėjai, peržiūrimojo produkto gamyba priskiriama spalvotųjų metalų sektoriui. Buvo prieinami Rusijos ir Turkijos gamintojų atitinkami vieši duomenys, susiję su šio sektoriaus gamintojais.

(111)

Komisija toliau svarstė, ar būtų galima naudoti duomenis apie tinkamų tipiškų šalių pagrindinius volframo karbido gamybos veiksnius.

(112)

Remiantis prašymu, volframo karbido gamybos procesas visame pasaulyje yra toks pats ir gaminama iš pirminių (arba grynųjų) medžiagų, t. y. rūdų, arba iš antrinių medžiagų, t. y. volframo karbido laužo. Tačiau, priklausomai nuo pradinės grandies integracijos, gamintojai šį procesą gali pradėti naudodami pirmines medžiagas, APV arba volframo oksidą (WO3).

(113)

Komisija nusprendė pradėti normaliosios vertės skaičiavimus remdamasi APV, t. y. pagrindinės medžiagos, sąnaudomis, atsižvelgdama į prašyme pateiktą informaciją ir į tai, kad, nepriklausomai nuo žaliavos šaltinio, tai yra pirmasis gamybos etapas. APV sudaro daugiau kaip 90 % visų peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų.

(114)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija ieškojo APV importo kainų duomenų visose didesnes nei vidutines pajamas gaunančiose šalyse pagal SS kodą 2841 80. Remiantis GTA duomenimis, APV buvo importuojamas į Argentiną, Braziliją, Malaiziją, Rusiją, Tailandą, Turkiją ir Pietų Afriką. Tačiau importo apimtis visose šiose šalyse buvo labai maža, todėl manoma, kad ji negali būti tipiška nustatant patikimą lyginamąją kainą. Be to, į Argentiną buvo importuojama tik iš KLR. Didžioji dalis importo į Rusiją (daugiau kaip 75 %) ir Pietų Afriką (97 %) taip pat buvo vykdoma iš KLR. Kadangi nebuvo pakankamai reprezentatyvios informacijos apie nė vieną iš minėtų šalių, Komisija nusprendė šiam ištekliui taikyti tarptautinį lyginamąjį dydį pagal 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą įtrauką, remdamasi „Argus Metals International“ skelbiamomis kainomis.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijoje buvo lengvai prieinamų išsamių duomenų, susijusių su didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalies darbo jėga, energija ir PBA išlaidomis ir pelnu. Todėl Komisija nusprendė, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(116)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo.

(117)

Paskelbus pranešimą, nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių pastabų dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi.

(118)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(119)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir tai, kad Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją.

(120)

Pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, susijusius su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos iš dviejų gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis PPA duomenimis ir JAV geologijos tarnybos Nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro skelbiamomis „Argus Metals International“ kainomis. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms ir neiškraipytai energijos bei dujų tiekėjų kainai nustatyti ji naudos Turkijos statistikos instituto duomenis.

(121)

Galiausiai Komisija nurodė, kad PBA sąnaudoms ir pelnui nustatyti ji naudosis Turkijos centrinio banko skelbiama informacija apie pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių vidutines PBA sąnaudas ir pelną, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje.

(122)

Atsižvelgiant į visą prašymu grindžiamą informaciją, taip pat į vėliau surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė.

Volframo karbido gamybos veiksniai

(123)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo vartų pristatomos pagrindinės žaliavos, t. y. APV, kainą, Komisija pažymėjo, kad APV importas į Turkiją buvo nereikšmingas ir todėl negalėjo būti laikomas tipišku, kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje. Komisija naudojo vidutinę svertinę importo kainą, grindžiamą tarptautinėmis lyginamosiomis „Argus Metals International“ skelbiamomis kainomis, gautomis iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro (93). Šiuo atveju, net jeigu lyginamasis dydis gali apimti importą iš iškraipomų šaltinių, Komisija priminė, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą muitų perskaičiuoti nereikia. Pakanka tik nustatyti dempingo tikimybę. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju kaip lyginamąjį dydį tikslinga naudoti „Argus Metals International“ skelbiamas kainas.

(124)

Paskelbus pranešimą pareiškėjai paprašė APV kainoms Europoje nustatyti naudoti duomenų bazės „Fastmarkets“ arba „Argus“ skelbiamus duomenis, o ne „Argus Metal“ duomenis, gautus iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Jie teigė, kad Turkijoje APV visų pirma prekiaujama remiantis (platesnės apimties) Europoje taikomomis „Fastmarkets“, o ne JAV skelbiamomis kainomis.

(125)

Komisija pažymėjo, kad prašyme buvo pateikta tik prašymo laikotarpio APV vidurkio santrauka, nes autorių teisių subjektas „Fastmarkets“ nesuteikė leidimo naudoti duomenis tyrimo metu. Atsižvelgdama į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą naudojami duomenys turi būti viešai prieinami, Komisija apskaičiuodama normaliąją vertę, rėmėsi APV lyginamuoju dydžiu, grindžiamu „Argus Metals International“ kainomis, gautomis iš JAV geologijos tarnybos nacionalinio naudingųjų iškasenų informacijos centro. Komisija taip pat pažymėjo, kad skirtumas tarp „Fastmarkets“ ir JAV geologijos tarnybos skelbiamų lyginamųjų dydžių buvo nedidelis. Todėl bet koks dempingo skirtumo apskaičiavimo skirtumas būtų buvęs nedidelis (1 %).

(126)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo išlaidas. Tačiau, atsižvelgdama į priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimų, kurių tikslas yra nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba galėjo pasikartoti, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokios korekcijos tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(127)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų lyginamąjį dydį Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (94). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija nustatė 2020 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (veiklos kodas C.24 pagal NACE 2 red.) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinėmis darbo sąnaudomis. Nustatytos vertės buvo koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant šalies gamintojų kainų indeksą (95), kad būtų atspindėtos peržiūros tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

(128)

Po pranešimo Sąjungos pramonė teigė, kad skaičiuojant dempingą reikėtų taikyti išsamų darbuotojų suskirstymą pagal kategorijas.

(129)

Komisija šią pastabą atmetė, nes Turkijos statistikos institutas nepateikia tokio išsamaus suskirstymo, ir atsižvelgdama į tai, kad tai yra priemonių galiojimo termino peržiūra, kurią atliekant, kaip nurodyta pirmiau, apskaičiuoti tikslų dempingo dydį nebūtina.

(130)

Lyginamajai elektros energijos ir dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas kainas (96) Turkijos bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Lyginamasis dydis nustatytas remiantis 2022 m. kovo 31 d. paskelbta elektros energijos ir dujų kaina. Nurodyta kaina yra 2021 m. vidurkis. Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros energijos ir dujų kainų duomenis neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(132)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Todėl, remdamasi pareiškėjų pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pridėta prie neiškraipytų gamybos sąnaudų vertės.

(133)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi naujausiais turimais pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriuje veikiančių bendrovių finansiniais duomenimis, kuriuos skelbia Turkijos centrinis bankas (97). Kaip minėta 121 konstatuojamojoje dalyje, šis sektorius priskiriamas tai pačiai bendrajai kategorijai, kaip ir peržiūrimasis produktas. Komisija naudojo pagal parduotų prekių sąnaudas nustatytas 9,50 % PBA ir 6,61 % pelną.

(134)

Paskelbus pranešimą Sąjungos pramonė pateikė pastabų, kad vertinant gamybos pridėtines išlaidas turėtų būti atsižvelgiama į atsargines dalis ir kitas žaliavas bei nuvertėjimą. Komisija atsižvelgė į šias pastabas apskaičiuodama dempingą, kaip aprašyta 137 konstatuojamojoje dalyje .

(135)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(136)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme pateikta informacija apie dviejų pagrindinių žaliavų panaudojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Darbo ir energijos sąnaudų atveju Komisija rėmėsi vieno Sąjungos gamintojo pateikta informacija.

(137)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis Turkijos centrinio banko skelbiamais naujausiais turimais pagrindinių tauriųjų ir kitų spalvotųjų metalų pramonės sektoriaus bendrovių finansiniais duomenimis (98) (žr. 3.3.2 skirsnį). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(138)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(139)

Kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo grindžiama turimais faktais, vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, t. y. Eurostato informacija.

(140)

Prekės iš Kinijos buvo eksportuojamos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (toliau – LĮPP) ir pagal įprastinį režimą. Kaip nurodyta 191 konstatuojamojoje dalyje, kadangi eksportas pagal įprastą režimą per PTL sudarė tik 0,3 % Sąjungos rinkos dalies, jis buvo laikomas nereikšmingu, o eksporto pagal LĮPP kaina buvo apskaičiuota tik kaip pagrįstai turima informacija apie kainą, kuri būtų taikoma, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Komisija eksporto kainą nustatė remdamasi turimais statistiniais duomenimis, konkrečiai – duomenų baze COMEXT (Eurostatas). Kadangi duomenų bazėje COMEXT registruojamos CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas), gamintojo kainos EXW sąlygomis buvo nustatytos remiantis prašyme pateiktais įrodymais, susijusiais su transporto, krovinių tvarkymo ir jūrų frachto išlaidomis.

(141)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis.

(142)

Tuo remiantis nustatyta, kad dempingo skirtumas yra didelis (68 %). Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(143)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija laikėsi nuomonės, kad LĮPP kainos yra pagrįstai turima informacija, susijusi su kaina, kuri būtų taikoma, jeigu nebūtų taikomos priemonės. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: 1) KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, 2) volframo rūdos atsargos ir volframo koncentrato eksporto mokestis ir 3) Sąjungos rinkos patrauklumas ir eksporto į trečiąsias šalis kainos.

(144)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį vertinimą grindė turimais faktais, t. y. prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, viešai prieinama informacija ir iš GTA duomenų bazės gauta informacija.

(145)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad rinkos patrauklumas nėra privalomas teisinis standartas, į kurį reikia atsižvelgti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, nes dinamiška ir laisvai konkurencinga rinka išlieka patraukli visiems ekonominės veiklos vykdytojams.

(146)

Kaip nurodyta 156–163 konstatuojamosiose dalyse, Komisija, remdamasi Sąjungos rinkos patrauklumo kriterijumi, nagrinėja, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų volframo karbido eksportą į Sąjungą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, ir ar šis eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Tai visiškai atitinka pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį kriterijų, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(147)

Prašyme pareiškėjai pateikė informaciją apie Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus. Remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2020 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (99), Kinijos gamybos pajėgumai sudarė 80 000 tonų. Remdamiesi savo žiniomis apie rinką, pareiškėjai apskaičiavo, kad paklausa Kinijoje siekia 30 000 tonų. Be to, atėmus Kinijos eksportą į visas šalis, nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai sudarė 18 000 tonų. Tačiau tyrimo metu pareiškėjai paaiškino, kad skaičiuodami jie netyčia panaudojo kainų skiltyje, o ne apimties skiltyje, nurodytus duomenis, todėl teisingas Kinijos nepanaudotų pajėgumų kiekis buvo apie 41 000 tonų.

(148)

Komisija taip pat apskaičiavo KLR nepanaudotus volframo karbido pajėgumus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis Kinijos volframo pramonės asociacijos paskelbta 2021 m. Kinijos volframo pramonės plėtros ataskaita (100), Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumai siekė 90 000 tonų. Remiantis „Roskill Tungsten“ perspektyvinių pranešimu iki 2030 m. (101) ir atsižvelgiant į tai, kad apie 60 % pagaminto volframo naudojama volframo karbidui gaminti, apskaičiuota, kad volframo karbido gamyba Kinijoje siekė apie [30 000–35 000] tonų (102). Remiantis šiais skaičiavimais nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai siekia [55 000–60 000] tonų arba [61–67 %]. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 15 101 tonų (žr. 4 lentelę), Kinijos nepanaudoti pajėgumai buvo daugiau nei 3,5 karto didesni už Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje.

(149)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pakartojo tvirtinimą, kad volframo karbido gamybos pajėgumams Kinijoje apskaičiuoti naudotas šaltinis, kaip nurodyta 148 konstatuojamojoje dalyje, buvo nepatikimas, ir pateikė Kinijos volframo pramonės asociacijos interneto svetainės nuorodą.

(150)

Komisija pažymėjo, kad „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokios informacijos apie volframo karbido gamybos pajėgumus Kinijoje. Komisija atliko paiešką Kinijos gamintojo pateiktoje interneto svetainėje ir negalėjo rasti duomenų apie volframo karbido gamybos pajėgumus Kinijoje. Vietoj to Komisija nustatė, kad, remiantis „Roskill Tungsten“ perspektyva iki 2030 m. (103), apskaičiuota, kad 2021 m. Kinijos volframo karbido gamybos pajėgumai sudarė [50 000–75 000] tonų volframo per metus arba [53 000–80 000] tonų volframo karbido (104). Naudojant 148 konstatuojamojoje dalyje nurodytą gamybos apimtį, kurios „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ neginčijo, volframo karbido nepanaudoti pajėgumai Kinijoje vis dar sudarė [23 000–45 000] tonų, o tai daugiau nei 1,5 karto viršijo Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ir vis dar buvo laikoma reikšmingu dydžiu.

(151)

Komisija taip pat palygino volframo karbido gamybos pajėgumus KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu su pajėgumais ankstesnio priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu ir pažymėjo, kad jie labai padidėjo. Ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu apskaičiuota, kad gamybos pajėgumai sudarė 42 000–50 000 tonų, o šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuota, kad jie sudarė 90 000 tonų. Todėl, nepaisant to, kad atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą jau buvo 12 000–20 000 nepanaudotų pajėgumų, jų kiekis padidėjo daugiau nei 80 %, ir nėra jokių požymių, kad tokius padidėjusius pajėgumus būtų galima absorbuoti Kinijos vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje. Dėl tokios padėties nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką, kiekis galiausiai dar labiau padidės.

(152)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į didelius nepanaudotus pajėgumus, kurie atrankos metu buvo nurodyti Kinijos eksportuojančių gamintojų atsakymuose. Trys eksportuojantys gamintojai nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie iš viso pagamino 13 500 tonų, palyginti su gamybos pajėgumais, siekiančiais 17 800 tonų. Tai reiškia, kad esama 30 % nepanaudotų pajėgumų.

(153)

Pertekliniai gamybos pajėgumai skatina toliau vykdyti eksportą dempingo kainomis. Akivaizdu, kad Kinijos eksportuotojai turi išnaudoti visas esamas galimybes padidinti gamybą, kad galėtų visapusiškai išnaudoti dideles investicijas į įrengtus pajėgumus. Akivaizdžiausias būdas – patekti į bet kurią atvirą pasaulio rinką ir, labai tikėtina, dempingo kainomis, kaip nustatyta vykdant šį tyrimą.

(154)

Remdamasi išdėstytais faktais ir aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie greičiausiai būtų naudojami volframo karbidui į Sąjungą dempingo kainomis eksportuoti, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(155)

KLR kontroliuoja daugiau kaip 55 % volframo rūdos atsargų (105) visame pasaulyje ir tuo pačiu metu taiko 20 % eksporto mokestį volframo koncentratui (106). Dėl šio apribojimo Kinijos rinkoje yra daug žaliavų, todėl Kinijos eksportuojantys gamintojai gali greitai užpildyti savo nepanaudotus pajėgumus, nurodytus 151 konstatuojamojoje dalyje.

(156)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija išanalizavo Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino jį su Kinijos eksporto į Sąjungos rinką kainų lygiu. Kinijos eksporto apimtis ir Sąjungos rinkos patrauklumas buvo nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir prašyme pateiktais GTA duomenimis ir informacija.

(157)

Komisija naudojosi GTA duomenų bazės duomenimis ir daugiausia dėmesio skyrė trims pagrindinėms Kinijos eksporto rinkoms, t. y. Japonijai, Pietų Korėjai ir JAV, į kurias KLR eksportuoja apie 75 % viso produkto kiekio. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Kinijos produktų, kuriems priskiriamas Kinijos prekių kodas 2849 9020, eksporto į Sąjungą kaina buvo panaši į vidutinę eksporto į tris pagrindines trečiųjų šalių rinkas kainą. Tačiau vertinant šalies lygmeniu Kinijos eksporto į Vokietiją kainos buvo didesnės už Kinijos eksporto į Pietų Korėją kainą, o Kinijos eksporto į Nyderlandus kaina buvo didesnė už Kinijos eksporto į Japoniją kaina. Tai rodo, kad tam tikros Sąjungos rinkos yra pelningesnės nei dvi iš trijų pagrindinių Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto rinkų. Atlikdama analizę Komisija neatsižvelgė į Kinijos eksportą pagal Kinijos prekių kodą 3824 3000, nes jis galėjo būti priskiriamas ir kitiems produktams, todėl vidutinė kaina būtų apėmusi ne tik volframo karbido kainą.

(158)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jų pateiktą informaciją apie volframo karbido eksporto iš Kinijos į kitas trečiąsias šalis raidą, pagrįstą Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapiu (107). Jie pakartojo, kad, remiantis šiais duomenimis, toliau didės Kinijos eksportas į kitas trečiąsias šalis, o ne į Sąjungos rinką. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl į šią informaciją nebuvo atsižvelgta.

(159)

Paaiškinama, kad Komisija atsižvelgė į Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapyje pateiktus duomenis. Kaip paaiškinta 157 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo GTA duomenų bazės duomenis, kurie, kaip ir Tarptautinio prekybos centro prekybos žemėlapis, parodė, kad pagrindinės Kinijos eksporto rinkos buvo Japonija ir Pietų Korėja ir kad 2019–2021 m. eksportas į šias rinkas didėjo. Tačiau Komisija nesutiko su išvada, kad tokia tendencija ateityje neišvengiamai tęsis tiek, kad būtų galima absorbuoti didelius Kinijoje turimus nepanaudotus pajėgumus. „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų ir neatsižvelgė į Komisijos išvadas, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportui, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, labai tikėtina, kad didelė jų dalis būtų nukreipta į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tas pats pasakytina apie, kaip teigiama, didėjantį vartojimą Kinijoje. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų apie dabartinį suvartojimą Kinijoje arba kad tikėtina, jog dėl būsimos paklausos Kinijos vidaus rinkoje bus absorbuoti dideli nepanaudoti pajėgumai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ nesutiko su 157 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad eksporto į tam tikras Sąjungos šalis kainos, atrodo, yra pelningesnės nei kainos į dvi pagrindines Kinijos eksporto rinkas. Jie teigė, kad kiekvienos rinkos konkurencinė padėtis skiriasi, o kainos atspindi paklausos ir pasiūlos tendencijas.

(161)

Tiesa, kainoms įtaką daro paklausa ir pasiūla tam tikroje rinkoje. Tačiau ši išvada nepaneigia fakto, kad kainos tam tikrose Sąjungos šalyse yra didesnės, palyginti su kainomis pagrindinėse Kinijos eksporto rinkose, todėl Sąjungos rinka, visų pirma tam tikrų valstybių narių rinka, yra patrauklesnė. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(162)

Primenama, kad volframo karbidas yra svarbus tarpinis produktas daugelyje Sąjungos sektorių, nuo asmens higienos produktų ir popieriaus iki mašinų, nuo geležinkelio bėgių, vagonų iki traukinių ir lėktuvų, todėl jis yra neatsiejama Sąjungos pramonės vertės grandinės dalis. Volframo karbido svarba rodo didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos potencialą. Pažymėtina, kad net ir taikant priemones Kinijos eksportas į Sąjungą buvo toliau vykdomas dempingo kainomis.

(163)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir visų pirma atsižvelgiant į Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygį, palyginti su kitomis eksporto rinkomis, ir į labai svarbų volframo karbido vaidmenį daugelyje vidaus rinkos sektorių, darytina išvada, kad Kinijos eksportuotojai būtų labai suinteresuoti toliau eksportuoti į Sąjungą dempingo kainomis, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kitos eksporto rinkos negalėtų absorbuoti tokio didelio Kinijos kilmės volframo karbido kiekio.

(164)

Atsižvelgdama į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus ir į Sąjungos rinkos patrauklumo įrodymus, Komisija padarė išvadą, kad, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai aktyvuotų nepanaudotus pajėgumus ir greičiausiai net nukreiptų eksportą iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką, eksportuodami dempingo kainomis ir dideliais kiekiais.

(165)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jeigu priemonės nebebūtų taikomos, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

(166)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino devyni gamintojai, priklausantys septynioms grupėms. Iš jų septyni gamintojai gamina ir parduoda laisvojoje rinkoje, o likę du gamintojai volframo karbidą daugiausia gamina kaip savo galutinės grandies produktų žaliavą (uždarasis naudojimas). Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(167)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 17 026 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi pareiškėjų klausimyno atsakymuose pateiktais patikrintais makroekonominiais duomenimis. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 69 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(168)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė apima du rinkos segmentus (t. y. grynųjų medžiagų ir grąžinamojo perdirbimo) ir kad dėl to, jog atliekant tyrimą bendradarbiavo keli grąžinamąjį perdirbimą vykdantys gamintojai, įskaitant asociaciją, kurie nepritarė dėl priemonių panaikinimo, Komisija turėtų atlikti dvi atskiras žalos analizes – po vieną, susijusią su kiekvienu segmentu.

(169)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonės apibrėžtis yra taikoma panašiam produktui. 61 konstatuojamojoje dalyje nustačiusi, kad panašus produktas atitinka peržiūrimojo produkto apibrėžtį, Komisija pažymėjo, kad panašaus produkto, gaminamo pirminės gamybos būdu, ir panašaus produkto, gaminamo grąžinamojo perdirbimo būdu, fizinės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Skiriasi tik žaliava: pirminės gamybos atveju naudojama volframo rūda arba vėlesni tarpiniai produktai (volframo koncentratas, APV, volframo oksidas), o grąžinamojo perdirbimo metu naudojamas metalo laužas, gautas iš naudotų kietmetalio įrankių, kurių sudėtyje yra volframo karbido. Galutinis produktas yra visiškai tas pats. Skirtinguose, kaip teigiama, rinkos segmentuose, grindžiamuose skirtingais gamybos procesais ir žaliavomis, pagaminami produktai nesiskiria. Todėl nebuvo jokios priežasties suskaidyti rinką ir atlikti skirtingas žalos analizes. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(170)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pakartojo 168 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas pastabas, t. y. kad Sąjungos pramonę sudarytų du rinkos segmentai (t. y. gamyba naudojant grynąsias medžiagas ir perdirbimas) ir kad Komisija turėtų atlikti dvi atskiras žalos analizes – po vieną kiekvienam segmentui. Visų pirma, jie teigė, kad pirminės gamybos žaliavų ir grąžinamojo perdirbimo gamybos žaliavų skirtumas turėjo įtakos sąnaudoms ir finansiniams rodikliams ir tai vis dar galėtų pateisinti rinkos segmentaciją, net jei volframo karbidas, pagamintas naudojant grynąsias medžiagas, ir volframo karbidas, pagamintas perdirbant, yra panašūs produktai. Jie taip pat paprašė pateikti daugiau informacijos apie atitinkamų žaliavų sąnaudų poveikį dviem gamybos procesams.

(171)

Tačiau žaliavų skirtumas neatitiko produkcijos skirtumo, todėl rinkos segmentacija tarp pirminės gamybos ir grąžinamojo perdirbimo gamybos nebuvo pagrįsta. 5.5 skirsnyje pateikti finansiniai rodikliai apima abu gamybos procesus. Taigi, šis tvirtinimas atmestas.

(172)

Kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai peržiūrimąjį produktą daugiausia gamina uždarajam naudojimui kaip pirminę žaliavą įvairiems tolesnės gamybos grandies produktams gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas atvirojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(173)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu peržiūrimuoju produktu, o kainos yra atvirosios rinkos kainos.

(174)

Komisija nustatė bendrą Sąjungos suvartojimą (uždarojoje ir atvirojoje rinkoje) remdamasi patikrintais makroekonominiais duomenimis, pateiktais pareiškėjų klausimyno atsakymuose (dėl bendro Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje) ir Eurostato duomenimis (dėl importo į Sąjungą). Duomenys apie bendrą Sąjungos suvartojimą toliau lentelėje pateikiami intervalais, taip siekiant apsaugoti su vartojimu uždarojoje rinkoje susijusius duomenis, kuriuos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gauti įvertinus tik dviejų Sąjungos gamintojų veiklą, konfidencialumą, kaip nurodyta 180 konstatuojamojoje dalyje.

(175)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(176)

2018–2020 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 29 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 37 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %.

(177)

Sąjungos suvartojimo tendenciją lėmė tai, kad, pareiškėjų teigimu, 2018 m. peržiūrimojo produkto paklausa Sąjungoje viršijo pramonės vidurkį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Iš tiesų, Sąjungos suvartojimo tendencija 2018 m. buvo didžiausia didėjimo tendencija, nustatyta ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu (108). 2018 m. padidėjus suvartojimui Sąjungos paklausa 2019 m. sumažėjo 23 %. 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos nustačius apribojimus peržiūrimojo produkto paklausa sumažėjo dar labiau, nors ir laikinai. Visų pirma, keli pagrindiniai peržiūrimojo produkto naudotojai, t. y. statybos ir automobilių sektorių ekonominės veiklos vykdytojai, turėjo laikinai apriboti arba nutraukti savo gamybą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, švelninant su COVID-19 pandemija susijusias priemones, paklausa pradėjo didėti. Paklausos didėjimas ir išteklių atkūrimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo naudingi Sąjungos rinkai. Šiuo atžvilgiu pareiškėjai pranešė, kad dėl logistikos ir tiekimo grandinės problemų (pvz., konteinerių trūkumo ir vėlavimo jūrų uostuose) atsirado susirūpinimas dėl tiekimo saugumo, todėl pradėta ieškoti papildomų tiekimo šaltinių, t. y. buvo kaupiamos arba papildomos atsargos. Tačiau Sąjungos suvartojimas nebebuvo toks, kaip iki pandemijos.

(178)

Remdamasi pareiškėjų pateiktais patikrintais visos Sąjungos pramonės veiklos (uždarosios ir laisvosios rinkos) makroekonominiais duomenimis, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu maždaug [8–10] % visos Sąjungos gamybos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(179)

Be to, atvirojoje rinkoje Sąjungos pramonė gamybą vykdo pagal įprastinius susitarimus (pagal juos žaliavas perka Sąjungos pramonė) ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (volframo karbido pirkėjas yra žaliavų savininkas ir Sąjungos gamintojams moka mokestį už žaliavų perdirbimą į volframo karbidą). Žaliavų perdirbimo susitarimai naudojami grąžinamojo perdirbimo veiklai, nes pirkėjai Sąjungos pramonei laužą tiekia perdirbti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu 96 % visos gaminamo kiekio buvo pagaminta pagal įprastus susitarimus, o likusi dalis (4 %) buvo pagaminta pagal žaliavų perdirbimo susitarimus.

(180)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu Sąjungos rinkoje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarąjį naudojimą taikė tik du Sąjungos gamintojai, todėl toliau lentelėje pateikti duomenys pateikiami intervalais, kad būtų išsaugotas nagrinėjamųjų Sąjungos gamintojų duomenų konfidencialumas. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

3 lentelė.

Uždarasis suvartojimas (tonomis)

(181)

2018–2020 m. Sąjungos uždarasis suvartojimas sumažėjo 16 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo 11 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos uždarasis suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %.

(182)

Sąjungos uždarojo suvartojimo tendencija šiek tiek skyrėsi nuo bendro Sąjungos suvartojimo tendencijos. Iš tiesų COVID-19 pandemija turėjo mažesnį poveikį Sąjungos gamintojų vidaus suvartojimui, kuris, palyginti su 2019 m., 2020 m. šiek tiek padidėjo.

(183)

Komisija suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimtimi ir b) visa importo į Sąjungą apimtimi, remiantis Eurostato duomenimis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje raida buvo tokia:

4 lentelė.

Suvartojimas laisvojoje rinkoje (tonomis)

(184)

2018–2020 m. suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjo 30 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 40 %, palyginti su 2020 m. Apskritai suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(185)

Suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje tendencija atitiko bendrą Sąjungos suvartojimo tendenciją.

(186)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Be to, importo rinkos dalis nustatyta remiantis Eurostato importo ir Sąjungos suvartojimo duomenimis. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

5 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(187)

2018–2020 m. importas iš Kinijos sumažėjo 59 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo 53 %.

(188)

Importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2,4 procentinio punkto.

(189)

Importas iš Kinijos atitiko Sąjungos paklausos tendenciją. 2021 m. nebuvo pasiektas ne tik 2018 m., bet ir 2019 m. lygis. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. importo apimtis nepadidėjo dėl keleto veiksnių: i) toliau taikytų apribojimų, dėl kurių buvo daromas poveikis tiekimo grandinėms ir gabenimui iš Kinijos, ir ii) naudotojų susirūpinimo dėl tiekimo iš Kinijos saugumo. Tačiau importo iš Kinijos rinkos dalis nuolat mažėja, nepaisant to, kad, kaip parodyta 7 lentelėje, importo kainos nuolat mažėjo, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo daugiau nei importo iš Kinijos apimtis.

(190)

Nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas iš Kinijos tiek pagal įprastinį importo režimą, tiek pagal LĮPP, kaip nurodyta toliau:

6 lentelė.

Importo apimtis ir rinkos dalis pagal importo režimą

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visas importas iš Kinijos buvo vykdomas pagal LĮPP. 2018–2020 m. importas pagal LĮPP sumažėjo 62 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos pagal LĮPP sumažėjo 56 %. Importas iš Kinijos pagal įprastą importo režimą nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingas ir sudarė 0,1–0,3 % rinkos dalį.

(192)

Importas iš Kinijos pagal LĮPP atitiko bendrą importo iš Kinijos tendenciją ir atspindėjo Sąjungos suvartojimo tendenciją. Importas pagal įprastinį režimą padidėjo jau 2020 m., tačiau dėl nedidelės apimties jis neturėjo įtakos bendrai importo iš Kinijos tendencijai.

(193)

Komisija importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Iš KLR pagal įprastinį režimą vykdyto importo apimtis buvo labai menka, todėl nustatant vidutinę importo kainą ir skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą į ją neatsižvelgta. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir Eurostato duomenimis.

(194)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

7 lentelė

Importo pagal LĮPP kainos (EUR/t)

(195)

Bendrai vidutinė pagal LĮPP importuotų produktų kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %.

(196)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo patikrinti šios tendencijos priežasčių. Tačiau Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjimo tendencija buvo pastovi.

(197)

Kaip matyti iš bendradarbiaujančių naudotojų pateiktos informacijos ir importui iš KLR naudojamų režimų, visas peržiūrimojo produkto importas iš KLR vykdomas pagal įprastinius susitarimus, nurodytus 32 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą neatsižvelgta į pardavimą, kurį Sąjungos pramonė vykdė pagal žaliavų perdirbimo susitarimus. Be to, kaip minėta 191 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu pagal įprastinį režimą importuotas kiekis buvo labai nedidelis, todėl į jį neatsižvelgta. Taigi, priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis tik LĮPP importo kainomis. Be to, skaičiuojant įvertinta tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu regeneruojant cinką gauti milteliai nebuvo importuojami iš KLR, todėl į juos neatsižvelgta.

(198)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(199)

Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 7 %.

(200)

Peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, daugiausia importuotas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), Pietų Korėjos ir Indijos. Kiekio ir kainų raida grindžiama Eurostato duomenimis ir apima visus importo režimus (įprastinį režimą, laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą). Didžiausią iš trečiųjų šalių importuojamų prekių dalį sudaro pagal įprastinį režimą importuojamos prekės.

(201)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida:

8 lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(202)

2018–2020 m. bendras importas iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, sumažėjo 44 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 16 %, palyginti su 2020 m. Apskritai importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %. Ši tendencija atitiko bendrą Sąjungos suvartojimo tendenciją. Šio importo rinkos dalis sumažėjo nuo 15,3 % 2018 m. iki 10,1 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %.

(203)

Importas iš Indijos neatitiko šios bendros tendencijos ir nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis išliko mažesnis nei importas iš Kinijos. Jų rinkos dalis nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinės importo iš Indijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo vidutiniškai mažesnės už importo iš Kinijos kainas. Žemą importo iš Indijos kainų lygį buvo galima paaiškinti tuo, kad tam tikra importo iš Indijos apimtis iš tiesų buvo susijusi su Indijos volframo karbido gamintojo ir Sąjungos naudotojo, kurie abu buvo susiję su Sąjungos gamintoju, pardavimu, todėl tikėtina, kad šios kainos neatitiko rinkos sąlygų. Kitų žinomų volframo karbido gamintojų Indijoje nėra.

(204)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(205)

Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(206)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjų atsakymuose pateiktais duomenimis, susijusiais su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(207)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(208)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(209)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(210)

Pirmiau lentelėje pateikti duomenys apima produktų, gaminamų pirminės gamybos ir grąžinamojo perdirbimo būdu pagal įprastus susitarimus ir žaliavų perdirbimo susitarimus.

(211)

2018–2020 m. gamybos apimtis sumažėjo 33 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 42 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 5 %.

(212)

Produkto gamybos tendencija atitiko suvartojimo tendenciją. Be pastabų 177 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad 2020 m. tam tikri Sąjungos gamintojai tam tikrais laikotarpiais visiškai nutraukė gamybą.

(213)

2018–2020 m. gamybos pajėgumai išliko beveik stabilūs, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai padidėjo 2 %.

(214)

Ši gamybos pajėgumų tendencija yra susijusi su tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai šiek tiek investavo į pajėgumų plėtrą, visų pirmą į perdirbimo pajėgumus 2021 m. Be to, pajėgumai priklauso nuo gaminamų produktų rūšių derinio: daugiau pajėgumų reikia stambesnio grūdėtumo produktui gaminti, o smulkesnio grūdėtumo produktui gaminti jų reikia mažiau.

(215)

2018–2020 m. pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 33 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis padidėjo 40 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas sumažėjo 7 %.

(216)

Komisija pažymėjo, kad nepanaudoti Sąjungos pramonės pajėgumai tiesiog neatitiko skirtumo tarp gamybos ir gamybos pajėgumų. Iš tiesų, skirtingais gamybos etapais prieš galutinai transformuojant volframo metalo miltelius į volframo karbidą, buvo gaminami kiti produktai, visų pirma: APV, volframo oksidas, volframo metalo milteliai. Todėl, atsižvelgiant į šių produktų kainas ir verslo aplinkybes, tam tikra pajėgumų dalis visada paskirstoma šiems kitiems produktams. Taigi, nepanaudoti pajėgumai, apskaičiuoti remiantis 9 lentelėje pateiktais duomenimis, yra šiek tiek pervertinti.

(217)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(218)

2018–2020 m. Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 26 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 44 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %.

(219)

Sąjungos pramonės rinkos dalis Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7,5 procentinio punkto ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 87,6 %.

(220)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties tendencija atitiko 177 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Sąjungos suvartojimo tendenciją. Tačiau pardavimo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė nei 2018 m., priešingai nei Sąjungos suvartojimas ir gamyba, kurie peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo šiek tiek mažesni nei 2018 m. Taip galėjo būti dėl 189 konstatuojamojoje dalyje nurodyto veiksnio – naudotojai buvo susirūpinę dėl tiekimo grandinės sutrikimų, susijusių su tiekimu iš užsienio, ir todėl pirmenybę teikė pirkimui iš Sąjungos pramonės. Iš tiesų Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo rinkos dalį, o importo iš Kinijos ir importo iš kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) rinkos dalis sumažėjo.

(221)

Sąjungos atvirojoje rinkoje 3 % Sąjungos pramonės pardavimo buvo gauta pagal žaliavų perdirbimo susitarimus, o 97 % – pagal įprastus susitarimus.

(222)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės panašaus produkto gamybos lygis buvo beveik toks pat, kaip 2018 m., taip pat padidėjo pardavimas Sąjungoje ir darbuotojų skaičius. Gamyba ir pardavimas atitiko Sąjungos suvartojimo tendenciją, kuri peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo beveik tokia pati, kaip 2018 m. Be to, dėl atsigavusio suvartojimo nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo darbuotojų skaičius. Kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, tokie veiksniai kaip logistinės problemos ir naudotojų susirūpinimas dėl tiekimo saugumo sudarė palankias sąlygas pirkti iš Sąjungos pramonės, palyginti su importu iš trečiosios šalies peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 7,5 procentinių punktų.

(223)

Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamyba vis dar nesiekė 2018 m. lygio, o Sąjungos pramonės investicijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo 21 % mažesnės už investicijas 2018 m. Be to, atsižvelgiant į sumažėjusį pelningumą ir pinigų srautą, paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis dar turi tapti geresnė.

(224)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Užimtumas ir našumas

(225)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius šiek tiek padidėjo – 0,3 %, 2020 m. jis išliko stabilus, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %, palyginti su 2020 m. Apskritai Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %.

(226)

Nors darbuotojų skaičius nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio didėjo atsižvelgiant į Sąjungos suvartojimą, stabilų darbuotojų skaičių 2019–2020 m. pavyko užtikrinti dėl taikytų vyriausybės paramos priemonių, taikytų COVID-19 pandemijos metu.

(227)

Dėl 2018–2020 m. sumažėjusios gamybos našumas 2018–2020 m. sumažėjo 33 %. Tuomet, dėl padidėjusios gamybos nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ir nepaisant tuo pačiu laikotarpiu padidėjusio darbuotojų skaičiaus, našumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 42 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjus gamybai, našumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %.

(228)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį. Be to, importo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 2,2 % suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje. Todėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo gana nedidelis.

(229)

Pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos pagal įprastinius ir žaliavų perdirbimo susitarimus nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

12 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (įprasti ir žaliavų perdirbimo susitarimai) (EUR/t)

(230)

2018–2020 m. Sąjungos pramonės įprastų ir žaliavų perdirbimo susitarimų vidutinė vieneto pardavimo kaina sumažėjo 17 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %, palyginti su 2020 m. Apskritai vidutinė vieneto pardavimo kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %.

(231)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina atitiko suvartojimo tendenciją. Be to, ji taip pat atitiko panašaus produkto pagrindinės žaliavos, t. y. APV, kurios kaina 2018–2020 m. sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2020 m., padidėjo, kainos tendenciją.

(232)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės įprastų ir žaliavų perdirbimo susitarimų vieneto gamybos sąnaudos šiek tiek padidėjo – 2 %, 2019–2020 m. jos sumažėjo 10 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo 0,3 %, palyginti su 2020 m. Apskritai vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %.

(233)

2018–2019 m. vieneto gamybos sąnaudos padidėjo dėl sumažėjusios gamybos, o 2019–2020 m. jos sumažėjo dėl sumažėjusių žaliavų sąnaudų.

(234)

Be to, siekdama nustatyti 199 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priverstinį kainų mažinimą, Komisija naudojo atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainas tik pagal įprastus susitarimus, išskyrus regeneruojant cinką gautus miltelius, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, nes visas importas iš KLR buvo vykdomas pagal įprastus susitarimus. Tuo remiantis, nagrinėjamuoju laikotarpiu su priverstiniu kainų mažinimu galėjo būti susiję tik du atrinkti Sąjungos gamintojai, todėl toliau lentelėje pateikti duomenys pateikiami intervalais, kad būtų išsaugotas nagrinėjamųjų Sąjungos gamintojų duomenų konfidencialumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jų raida buvo tokia:

13 lentelė

Pardavimo kainos pagal įprastus susitarimus Sąjungoje (EUR už toną)

(235)

2018–2020 m. Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina pagal įprastus susitarimus sumažėjo 15 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo 8 %, palyginti su 2020 m. Apskritai vidutinė vieneto pardavimo kaina pagal įprastus susitarimus nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %.

(236)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos pagal įprastus susitarimus padidėjo 9 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %, palyginti su 2019 m. Apskritai vieneto gamybos sąnaudos pagal įprastus susitarimus nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %.

(237)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(238)

2018–2019 m. vidutinės vieno Sąjungos pramonės darbuotojo darbo sąnaudos šiek tiek padidėjo (3 %), 2019–2020 m. jos sumažėjo 11 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo 10 %, palyginti su 2020 m. Apskritai vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (5 %).

(239)

2019–2020 m., nepaisant darbuotojų skaičiaus stabilumo, vidutinės darbo sąnaudos vienam Sąjungos pramonės darbuotojui sumažėjo dėl vyriausybės paramos priemonių kurios buvo taikomos COVID-19 pandemijos metu. Padidėjimas nuo peržiūros tiriamojo laikotarpio iki 2020 m. buvo susijęs su koregavimu dėl infliacijos, MTP specialistų samdymų ir gamybos priemokomis.

(240)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Atsargos

(241)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės atsargų lygis sumažėjo 20 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 42 %, palyginti su 2019 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų lygis padidėjo 14 %.

(242)

Aukštas Sąjungos pramonės atsargų lygis 2020 m. atitiko mažą suvartojimą, o aukštas atsargų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atspindėjo gamybos padidėjimą.

(243)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(244)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė viso panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių (lygų parduotų prekių apyvartos ir sąnaudų skirtumui) išreiškusi to pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė pelningai, o jos pelningumo norma buvo nepastovi. Visų pirma, 2018–2020 m. Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo 83 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 285 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas sumažėjo 33 %.

(245)

2019–2021 m. pelningumas buvo mažesnis už 10 % tikslinį pelną, nustatytą ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros metu (109). Šiam pramonės sektoriui būdinga didelė pastoviųjų sąnaudų, susijusių su gamybos procesu, procentinė dalis, nes krosnių negalima išjungti. Todėl Komisija padarė išvadą, kad 2018 m. nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pasiektas ir vis dar galiojo ne mažiau kaip 10 % tikslinis pelnas.

(246)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2018–2020 m. grynasis pinigų srautas sumažėjo 66 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 153 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas sumažėjo 14 %. Grynojo pinigų srauto tendencija atitiko Sąjungos pramonės pelningumo tendenciją.

(247)

2018–2020 m. Sąjungos pramonės investicijos sumažėjo 41 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 34 %, palyginti su 2020 m. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo 21 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijos viršijo 43 mln. EUR. Buvo investuojama į perdirbimo proceso tobulinimą taikant naują gamybos procesą, smulkesnio grūdėtumo produktų gamybos ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros pajėgumų gerinimą ir papildomų žaliavų pajėgumų plėtojimą, siekiant užtikrinti kad naudotojai būtų mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių žaliavų tiekėjų. Investicijos į gamybos pajėgumų didinimą daugiausia buvo daromos 2018 ir 2019 m., o jų poveikis buvo užfiksuotas 2021 m., kaip nurodyta 9 lentelėje. Taip pat buvo investuojama į naujas aukštųjų technologijų krosnis ir energijos taupymo būdus.

(248)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijų grąža buvo teigiama. 2018–2020 m. Sąjungos pramonės investicijų grąža sumažėjo 86 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo 322 %, palyginti su 2020 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo 42 %.

(249)

Dėl taikomų antidempingo muitų Sąjungos pramonės padėtis gerėja.

(250)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo 53 %. Visų pirma importas iš Kinijos pagal LĮPP sumažėjo 56 %. Tačiau importo iš Kinijos pagal LĮPP kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo (16 %).

(251)

2018–2020 m. importo iš Kinijos pagal LĮPP kaina buvo šiek tiek didesnė už Sąjungos kainas (3 % 2018 m., 3 % 2019 m. ir 4 % 2020 m.). Tai paaiškina, kodėl importo iš Kinijos apimtis tuo pačiu 2018–2020 m. laikotarpiu nuolat mažėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos kainos pagal LĮPP tapo 7 % mažesnės už Sąjungos kainas. Tai sutapo su 14 % importo iš Kinijos apimties padidėjimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2020 m.

(252)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis, rinkos dalis ir darbuotojų skaičius apskritai padidėjo, nes Sąjungos pramonei pavyko prisitaikyti prie didėjančio suvartojimo.

(253)

Tačiau apskritai gamyba ir pajėgumų naudojimas šiek tiek sumažėjo.

(254)

Žalos rodikliai, susiję su Sąjungos pramonės finansiniais rezultatais (pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža), nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiami, nors apskritai ir mažėjo.

(255)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(256)

255 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Kinijos, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(257)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo: i) Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ii) Sąjungos rinkos patrauklumą, iii) tikėtinus Kinijos importo kainų lygius, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos, ir iv) tikėtiną jų poveikį Sąjungos pramonei.

(258)

Kaip paaiškinta 147–154 konstatuojamosiose dalyse, Kinija turi didelius nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumus – apie 90 000 tonų, ir [56 000–60 000] tonų nepanaudotų pajėgumų. Tokie nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo daugiau nei 3,5 karto didesni už suvartojimą Sąjungos atvirojoje rinkoje.

(259)

Jei nebus taikomos antidempingo priemonės, tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai bus panaudoti į Sąjungą eksportuojamai produkcijai gaminti, nes Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kaip paaiškinta 156–163 konstatuojamosiose dalyse. Taip pat nėra požymių, kad trečiųjų šalių ir KLR rinkose būtų padidėjusi peržiūrimojo produkto paklausa, o suvartojimas Sąjungoje nuo 2020 m. labai atsigavo. Todėl tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, importo iš KLR į Sąjungos rinką mastas vėl išaugs.

(260)

Siekiant nustatyti tikėtiną, jei priemonės būtų panaikintos, iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamo nagrinėjamojo produkto kainų lygį, buvo atsižvelgta į Kinijos importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainas. Kaip nurodyta 191 konstatuojamojoje dalyje, beveik visas importas į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas pagal LĮPP režimą. Tuo remiantis, dėl LĮPP kainų, kurioms netaikomi antidempingo muitai ir prie kurių pridedami muitai, Sąjungos pramonės kainos vis tiek būtų priverstinai mažinamos vidutiniškai 2 %. Taigi, kadangi importo iš Kinijos kainos išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, tikėtina, kad, netaikant galiojančių priemonių, importas iš Kinijos padidėtų.

(261)

Atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad labai padidės importo iš Kinijos apimtis ir kad bus daromas didelis spaudimas Sąjungos rinkos kainoms. Pagal šį scenarijų labai tikėtina, kad Sąjungos pramonė nepajėgs išlaikyti dabartinio kainų lygio ir bus priversta mažinti kainas ir priderinti jas prie importo iš Kinijos kainų.

(262)

Nors tikėtina, kad Sąjungos pramonė, derindama savo kainas 2 %, ir toliau veiks pelningai, toks pelningumo lygis vidutinės trukmės ir trumpuoju laikotarpiu nebūtų tvarus, nes jis (iš esmės) būtų mažesnis už 10 % tikslinį pelną. Tačiau šiame scenarijuje neatsižvelgiama į sumažėjusią Sąjungos pramonės pardavimo apimtį, o tai veikiausiai įvyktų, jei priemonės būtų panaikintos, kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų Sąjungos pramonei reikia gauti tam tikrą pelną, kad ji galėtų toliau investuoti į grąžinamojo perdirbimo gamybos proceso tobulinimą, atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su grynųjų žaliavų gavimu, nuolat gerinti mažesnio grūdėtumo produktų gamybą ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros pajėgumus ir plėtoti papildomus žaliavų pajėgumus, siekiant užtikrinti mažesnę priklausomybę nuo trečiųjų šalių žaliavų tiekėjų.

(263)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai gali sumažinti savo kainas Sąjungoje, tačiau jie vis tiek pardavinėtų produktus, kurių kainos viršija šį kainų lygį, į kitas trečiąsias šalis. Atsižvelgiant į Kinijos didelius nepanaudotus pajėgumus ir tai, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, jog tuos nepanaudotus pajėgumus galėtų absorbuoti kitų trečiųjų šalių rinkos arba Kinijos vidaus rinka, Kinijos eksportuojantys gamintojai yra labai suinteresuoti dar labiau sumažinti kainas (t. y. iki mažesnių nei LĮPP kainų), taip siekdami įgyti rinkos dalį Sąjungoje. Tai bus įmanoma, nes, kaip paaiškinta 155 konstatuojamoje dalyje, KLR valdo 60 % pasaulio volframo rūdos atsargų ir kartu volframo koncentratui taiko 20 % eksporto mokestį. Be to, Kinijos kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat apima laikinai padidėjusias jūrų frachto sąnaudas dėl tiekimo grandinės sutrikimų, kurie atsirado dėl COVID-19 pandemijos. Pagal šį scenarijų dėl didelio pigaus volframo karbido kiekis būtų daromas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, nes Sąjungos pramonė turėtų dar labiau sumažinti savo kainas, norėdama ir toliau pardavinėti Sąjungos rinkoje. Tačiau kartu sumažės ir Sąjungos pramonės pardavimas, nes ji negalės savo kainų sumažinti iki Kinijos eksporto kainų lygio. Todėl Sąjungos pramonė reaguos derindama kainų ir apimties mažinimo strategijas.

(264)

Šiomis aplinkybėmis Komisija atsižvelgė į du pagrindinius veiksnius. Pirma, Sąjungos pramonei reikia daug kapitalo, jai būdingos didelės pastoviosios sąnaudos, nes krosnių negalima išjungti. Antra, dėl šios sąnaudų struktūros kainų sumažėjimas daro didesnį poveikį pelningumui nei pardavimo apimties mažėjimas, nes pardavimo apimties sumažėjimą galima absorbuoti, jeigu padengiamos pastoviosios sąnaudos.

(265)

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kaip ir ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros atveju (110), Komisija pirmiausia išanalizavo scenarijų, pagal kurį pardavimo apimtis sumažėtų 25 %. Tikėtina, kad šis scenarijus gali įvykti trumpuoju laikotarpiu. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toks sumažėjimas sudarytų 4 250 tonų arba tik [10–13] % Kinijos nepanaudotų pajėgumų. Atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną Sąjungos pramonės kainų ir apimties sumažėjimo derinį, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė būtų veikusi nuostolingai (skaičiuojant pagal LĮPP kainas, Sąjungos pramonė jau dirbo patirdama 2 % nuostolių).

(266)

Antra, Komisija išnagrinėjo scenarijų, pagal kurį pardavimo apimtis sumažėtų 50 %. Tikėtina, kad šis scenarijus taptų realus vidutinės trukmės (2–3 metų) laikotarpiu, ypač didesnio grūdėtumo ir mažesnės pridėtinės vertės produktų naudojimo atvejais, kai naudotojai bus priversti pirkti ne panašų, o pigesnį produktą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toks sumažėjimas sudarytų 8 500 tonų arba [21–26] % Kinijos nepanaudotų pajėgumų. Jeigu kaina ir apimtis sumažėtų nevienodai, Sąjungos pramonė būtų veikusi nuostolingai (skaičiuojant pagal LĮPP kainas, Sąjungos pramonė jau dirbo patirdama 16 % nuostolių).

(267)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu pardavimo kaina sumažės iki peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvusio importo pagal LĮPP kainos lygio, ir kartu sumažės apimtis, Sąjungos pramonė taps nuostolinga. Tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu tolesnėje gamybos grandyje neintegruoti Sąjungos gamintojai bus priversti pasitraukti iš verslo, nes atvirojoje rinkoje dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis patirs tiesioginį spaudimą mažinti kainas. Vietoj to integruoti Sąjungos gamintojai toliau pardavinės volframo karbidą susijusiems naudotojams mažesnėmis kainomis. Tikėtina, kad tolimesnėje perspektyvoje savo veiklą sustabdys ir tolesnėje gamybos grandyje integruoti Sąjungos gamintojai, nes ir jų susiję naudotojai rinksis iš Kinijos įvežamą volframo karbidą, todėl ilgainiui jie nebegalės konkuruoti tokio spaudimo sąlygomis.

(268)

Tuo remiantis daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, ir tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(269)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į bendrą teigiamą Sąjungos pramonės augimą ir importo kainas, importo kiekį ir Kinijos eksportuotojų rinkos dalį Sąjungos rinkoje, Komisijos išvada dėl žalos pasikartojimo tikimybės neatrodo pagrįsta įrodymais.

(270)

Žalos pasikartojimo tikimybės vertinimas buvo grindžiamas tokiais 257–267 konstatuojamosiose dalyse nurodytais elementais kaip i) Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ii) Sąjungos rinkos patrauklumas, iii) tikėtinas importo iš Kinijos kainų lygis netaikant antidempingo priemonių ir iv) tikėtinas jo poveikis Sąjungos pramonei, taigi, ne „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ pasiūlytais elementais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(271)

„Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ taip pat teigė, kad daugiau nei tris dešimtmečius teikiama apsauga sudarė įspūdį, kad žalos pasikartojimo tikimybė Sąjungos pramonei atrodo nuolatinė.

(272)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Remiantis 257 konstatuojamojoje dalyje nurodytais elementais, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad žala pasikartojo. Tai, ar priemonės taikomos ilgą laiką, neturi įtakos žalos pasikartojimo tikimybės analizei, atliekamai kiekvienos priemonių galiojimo termino peržiūros metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(273)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų akivaizdžiai prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus buvo įvertinti visi susiję interesai, tarp jų – Sąjungos pramonės, prekiautojų, importuotojų, naudotojų ir žaliavų tiekėjų interesai. Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę.

(274)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, koks svarbus peržiūrimasis produktas yra kai kuriose Sąjungos pramonės šakose. Volframo karbidas yra labai svarbus elementas mašinų gamybos, visų pirma automobilių ir aviacijos sektoriuose, statybos mašinų, visų pirma kelių, greitkelių ir traukinių kelių infrastruktūros, sektoriuje, taip pat kasybos ir gręžimo įrankių sektoriuje. Be to, volframo karbidas naudojamas saugumo ir gynybos srityse. Visa tai rodo, kad nuo nuolatinio ir dažno iš volframo karbido gaminamų susidėvinčių dalių arba paviršiaus dangų tiekimo priklauso kelios vertės grandinės, kuriose turi būti užtikrinamas mašinų ir įrankių veikimas.

(275)

Be to, reikėtų priminti, kad ankstesniuose tyrimuose buvo nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(276)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(277)

Kaip minėta 166 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino devyni Sąjungos gamintojai, priklausantys septynioms grupėms. Iš jų šeši buvo pareiškėjai, priklausantys penkioms grupėms. Be to, bendrovė „Nashira Hardmetals S.r.l.“ (toliau – bendrovė „Nashira“) kaip naudotoja bendradarbiavo atliekant tyrimą dėl peržiūrimojo produkto naudojimo, palyginti su jo gamyba, paplitimo. Todėl didžioji dalis Sąjungos pramonės aktyviai dalyvavo šiame tyrime.

(278)

Atsižvelgdama į 249–255 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remdamasi argumentais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 256–268 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad leidus pasibaigti antidempingo muitų galiojimo terminui Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai labai pablogėtų. Priemonės pasirodė esančios labai svarbios tam, kad Sąjungoje būtų išlaikyta volframo karbido gamyba, nes Sąjungos pramonė nebūtų pajėgusi atlaikyti spaudimo, kurį darė dideliais kiekiais iš KLR dempingo kainomis importuojamas ir Sąjungos rinkoje mažesnėmis už Sąjungos pramonės kainas parduodamas volframo karbidas.

(279)

Manoma, kad tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes dėl šiuo metu taikomų priemonių sumažėjo tiesioginė Kinijos kilmės volframo karbido konkurencija nesąžiningomis kainomis. Dėl šių priemonių Sąjungos volframo karbido gamintojai galėjo intensyviai investuoti į gamybos proceso inovacijas ir padidinti grąžinamojo perdirbimo bei žaliavų pajėgumus, taip sumažindami priklausomybę nuo importo iš Kinijos ir prisidėdami prie žiedinės ekonomikos, įtvirtintos Europos žaliojo kurso darbotvarkėje (111) kūrimo.

(280)

Priešingai, jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad tai turėtų neigiamos įtakos Sąjungos pramonei. Kiltų didelė grėsmė Sąjungos pramonės gyvybingumui, todėl ji gali būti priversta nutraukti savo veiklą, taigi Sąjungos rinkoje sumažės tiekimo šaltinių ir konkurencija. Jeigu Sąjungos gamintojai nutrauktų gamybą, Sąjungos kietmetalio įrankių ir mašinų dalių gamintojai iš esmės taptų priklausomi nuo žaliavų importo iš trečiųjų šalių, visų pirma iš KLR, kuri yra ne tik pirmaujanti volframo gamintoja pasaulyje, bet ir didžiąją viso pasaulio atsargų dalį valdanti šalis.

(281)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas.

(282)

Kaip prašyme nurodė pareiškėjai, atsakymai galėjo būti nepateikti dėl to, kad importuotojų portfelis paprastai apima daug metalų ir jie turi alternatyvių volframo karbido tiekimo šaltinių ne tik Sąjungoje ir Kinijoje, bet ir Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir JAV.

(283)

Atsižvelgiant į ankstesniuose tyrimuose nustatytus faktus, nebuvo įrodymų, kad importuotojai negalėtų ir toliau pirkti tiekiamų produktų iš KLR arba kad jiems kiltų didelių sunkumų ieškant kitų šaltinių.

(284)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad importuotojai neturėjo įtikinamų priežasčių tvirtinti, kad nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių.

(285)

Inicijuojant tyrimą buvo susisiekta su 54 žinomais importuotojais / naudotojais, o Komisijos interneto svetainėje buvo pateikta nuoroda į klausimyną. Devyni iš šių naudotojų pranešė apie save iki nustatyto termino (įskaitant, kaip minėta 277 konstatuojamojoje dalyje, bendrovę „Nashira“, kuri taip pat gamino nedidelius panašaus produkto kiekius). Jie naudojo volframo karbidą, inter alia, cementuotam karbidui, kuris naudojamas gaminant kietmetalio įrankių įrankius, skirtus įvairioms pramonės šakoms, kaip antai automobilių, mašinų ir erdvėlaivių sektoriams, gaminti.

(286)

Klausimyno atsakymus pateikė septyni iš šių devynių naudotojų (trys iš septynių yra susiję tarpusavyje).

(287)

Prieš atskleidžiant faktus apie save pranešė dar 10 naudotojų. Šie naudotojai pareiškė savo poziciją dėl tolesnio galiojančių priemonių taikymo, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų. Be to, savo poziciją iki faktų atskleidimo pareiškė dar vienas naudotojas, tačiau, kadangi jis nepatvirtino, ar ši informacija buvo konfidenciali, ir nepateikė nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, į jo poziciją nebuvo atsižvelgta.

(288)

Penki iš septynių klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų nepritarė dėl tolesnio priemonių taikymo: tai bendrovės „Betek“, „Gühring“, „Konrad Friedrichs“ ir „G-ELIT“ bei bendrovė „Höganäs Germany GmbH“ (toliau – bendrovė „Höganäs“). Priešingai, bendrovė „Nashira“ pritarė dėl tolesnio priemonių taikymo, o bendrovė „Saar-Hartmetall und Werkzeuge GmbH“ (toliau – bendrovė „Saar-Hartmetall“) iš esmės pritarė dėl antidempingo priemonių, tačiau teigė, kad, būdama mažesnė bendrovė, ji patyrė didesnį antidempingo priemonių poveikį nei didesnės bendrovės.

(289)

Be to, dėl tolesnio priemonių taikymo pritarė šeši iš dešimties naudotojų, kurie pranešė apie savo poziciją iki faktų atskleidimo, bet nepateikė klausimyno atsakymų: bendrovės „Ceratizit Austria GmbH“, „Ceratizit Luxembourg S.à r.l.“, „AB Sandvik Coromant“, „Seco Tools AB“, „Dormer Pramet s.r.o.“ ir „Hyperion Materials & Technologies“ (toliau – bendrovė „Hyperion“). Remiantis viešai prieinama informacija, penki iš šių naudotojų buvo susiję su Sąjungos pramone. Priešingai, dėl tolesnio priemonių taikymo nepritarė keturi naudotojai: „Fabricación Metales Duros S.A.L.“, „Atlas Diamant GmbH“, „Abitzsch Präzisionsnormteile GmbH“ ir „Oerlikon Metco WOKA GmbH“.

(290)

Penki su Sąjungos pramone susiję naudotojai teigė, kad volframas yra strateginė žaliava, o volframo karbidas buvo pagrindinė sudedamoji dalis gaminant kietmetalio įrankius ir mašinų dalims, kurie buvo plačiai naudojami Sąjungos pramonės ir statybos sektoriuose. Jie taip pat teigė, kad šie kadangi įrankiai ir dalys yra vartojimo prekės, stabilus volframo karbido tiekimas gaminant naujus įrankius ir dalis buvo labai svarbus visam Sąjungos pramonės vertės grandinės veikimui ir platesnei Sąjungos ekonomikai. Jie teigė, kad Sąjungos volframo karbido pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant tiekimo stabilumą.

(291)

Bendrovė „Hyperion“ taip pat pritarė dėl tolesnio priemonių taikymo atsižvelgiant į Sąjungos pramonės vaidmenį užtikrinant tiekimo Sąjungos rinkai saugumą, taip pat į tvarumo, žiedinės ekonomikos ir aplinkos apsaugos aspektus.

(292)

Bendrovė „Saar-Hartmetall“ tvirtino, kad panaikinus priemones trumpuoju laikotarpiu naudotojai gautų naudos dėl žemų importo iš Kinijos kainų, o Sąjungos pramonė būtų išstumta iš rinkos. Tačiau vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Kinijos nagrinėjamojo produkto gamintojai užimtų dominuojančią padėtį rinkoje ir galėtų nustatinėti kainas Sąjungoje. Be to, bendrovė „Hyperion“ pareiškė, kad sumažėjus Sąjungos pramonės gamybai arba ją nutraukus Sąjungos rinkoje atsirastų volframo karbido tiekimo saugumo problemų. Kaip parodė COVID-19 pandemija, pirkimo iš Kinijos, kai prekės turi būti vežamos dideliais atstumais, sistema buvo trapi, todėl pirkimas pačioje Sąjungoje turi išlikti kaip perspektyvi galimybė.

(293)

Keturi naudotojai, kurie nepritarė dėl tolesnio priemonių taikymo ir nepateikė klausimyno atsakymų, teigė, kad dėl volframo karbidui taikomų antidempingo muitų sumažėtų jų konkurencingumas pasauliniu lygmeniu.

(294)

Bendrovės „Betek“, „Gühring Group“, „Höganäs“, „Nashira“ ir „Saar-Hartmetall“ (toliau – bendradarbiaujantys naudotojai) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu įsigyto peržiūrimojo produkto kiekis atitiko 22,9 % suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje. Peržiūrimąjį produktą jie pirko iš Sąjungos pramonės, Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Didžioji jų perkamų Kinijos kilmės produktų dalis buvo importuojama pagal LĮPP. Kitos trečiosios šalys, tiriamuoju laikotarpiu tiekusios volframo karbidą bendradarbiaujantiems naudotojams, buvo šios: Izraelis, Rusija, Japonija ir Vietnamas.

(295)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančių naudotojų produktų, kurių sudėtyje yra volframo karbido, pardavimo apyvarta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 24–100 % jų bendros apyvartos. Kai kurie naudotojai priklausė vertikaliai integruotoms grupėms ir pardavinėjo kai kuriuos pagamintus produktus kitoms grupių bendrovėms, o kiti buvo nepriklausomi subjektai. Nepriklausomi subjektai cementuoto karbido įrankius pardavinėjo tiek Sąjungos rinkoje, tiek už jos ribų. Kalbant apie pardavimą už Sąjungos ribų, didelė dalis volframo karbido, naudojamo kaip žaliava, iš KLR buvo perkama pagal LĮPP režimą, todėl importo muitai nebuvo mokami.

(296)

Bendradarbiaujantys naudotojai gamino labai įvairius produktus, kurių sudėtyje yra peržiūrimojo produkto. Volframo karbido sąnaudų svarba tarp naudotojų labai skyrėsi. Remiantis įvairių naudotojų pateikta informacija, volframo karbidas sudarė 13–71 % produktų, kurių sudėtyje yra volframo karbido, sąnaudų ir 7–22 % bendrų bendrovės visų pagamintų produktų sąnaudų. Kai kurie naudotojai pateikė atrinktų tipiškų rūšių produktų sąnaudų duomenis, o kiti nurodė visos bendrovės sąnaudas. Todėl ši analizė buvo atlikta remiantis Komisijos turimais kiekvieno iš dviejų palyginimų duomenimis.

(297)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantys naudotojai apskritai dirbo pelningai – tiek visos bendrovės, tiek produktų, kurių sudėtyje yra nagrinėjamojo produkto, atžvilgiu. Pelningumas bendrovės lygmeniu sudarė 1–7 % visos apyvartos, o produktų, kurių sudėtyje yra peržiūrimojo produkto, pelningumas sudarė 3–6 % apyvartos, susijusios su produktus, kurių sudėtyje yra peržiūrimojo produkto, pardavimu.

(298)

Vienas iš bendradarbiaujančių naudotojų, bendrovė „Höganäs“, tvirtino, kad dėl taikomų antidempingo priemonių ji turėjo konkuruoti su bendrovėmis, gaminančiomis gatavus produktus ne Sąjungoje ir turinčiomis galimybę įsigyti pigesnių žaliavų. Todėl ši bendrovė turėjo susitaikyti su tuo, kad jos pelnas bus mažesnis nei naudotojų trečiosiose šalyse.

(299)

Komisija pažymėjo, kad, kaip primenama 297 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, jog naudotojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš esmės galėjo gauti tam tikrą pelną. Atsižvelgiant į tai, vien argumento, kad naudotojai kitose šalyse, kaip teigiama, gauna didesnį pelną nei Sąjungos naudotojai, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog priemonės akivaizdžiai neatitinka Sąjungos interesų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(300)

Bendrovė „Gühring Group“, kuri nepritarė dėl priemonių, teigė, kad jeigu priemonės būtų taikomos toliau, ši bendrovė prarastų savo cementuoto karbido produktų rinkos dalį, nes ji atsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su konkurentais už Sąjungos ribų, kurie galėtų pirkti kinišką volframo karbidą nemokėdami antidempingo muitų. Bendrovė teigė, kad pagrindinis jos produktų kainos elementas buvo žaliavos (t. y. volframo karbido), kurios negalima pakeisti kitomis medžiagomis, kaina. Taip pat nebūtų įmanoma absorbuoti didesnių žaliavų sąnaudų, o vienintelė galimybė siekiant neprarasti rinkos dalies būtų perkelti gamyklas už Sąjungos ribų.

(301)

Toliau taikyti būtų galima tik pradiniame tyrime nustatytą antidempingo muito normą, išlaikant ją tokią pačią. Todėl naudotojų žaliavų sąnaudos būtų ne didesnės nei dabar. Komisija pažymėjo, kad, kaip primenama 297 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskritai dirbo pelningai. Dėl tvirtinimo, susijusio su naudotojų perkėlimais, Komisija pažymėjo, kad, nepaisant taikomų priemonių, naudotojai neperkėlė didžiosios savo gamybos dalies, ir nebuvo įrodymų, kurie, priešingai, būtų patvirtinę, jog panaikinus priemones naudotojai nebegalėtų persikelti į Kiniją ar kitas trečiąsias šalis. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(302)

Bendrovė „Saar-Hartmetall“ teigė, kad, nors Sąjungos pramonė ir išliktų, jeigu priemonės būtų taikomos toliau, kietmetalio įrankius gaminantys naudotojai nebūtų konkurencingi produktų, kuriems reikia daugiau medžiagų, ir produktų, kuriems nereikia konkrečios technologinės praktinės patirties, srityse.

(303)

Komisija pažymėjo, kad iki šiol priemonės netrukdė naudotojams tvarkyti nagrinėjamąjį produktą be muitų, nes didžioji produkto dalis buvo importuojama pagal LĮPP, t. y. netaikant muitų. Kaip nurodyta 7 lentelėje, naudotojai antidempingo muitus mokėjo tik už 38 tonas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importuotas pagal įprastą režimą. Be to, neatrodo, kad toks prekybos modelis neišvengiamai atsirastų dėl priemonių taikymo: kaip primenama 274 konstatuojamojoje dalyje, volframo karbidas gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose visose šalyse, todėl iš volframo karbido gaminami kietmetalio įrankiai yra panašūs į visame pasaulyje gaminamus produktus, kuriuos galima eksportuoti iš Sąjungos. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(304)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant taikomų antidempingo priemonių, daugelis pastabas pateikusių naudotojų galėjo tęsti savo veiklą Sąjungoje pirkdami iš Sąjungos pramonės, importuodami pagal LĮPP iš Kinijos be antidempingo muitų ir importuodami volframo karbidą iš kitų šaltinių. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu antidempingo muitai faktiškai buvo sumokėti tik už 38 tonas pagal įprastą režimą importuoto volframo karbido. Be to, nepaisant taikomų antidempingo priemonių, naudotojai iš esmės dirbo pelningai. Be to, keli naudotojai, susiję ir nesusiję su Sąjungos pramone, susiję, ir nesusiję su panašaus produkto gamyba, pritarė dėl tolesnio priemonių taikymo. Šiomis aplinkybėmis Komisija padarė išvadą, kad galiojančios priemonės nedaro didelio neigiamo poveikio naudotojams.

(305)

Apie save pranešė dvi bendrovės ir viena pradinės grandies grąžinamojo perdirbimo pramonės asociacija, kurios pareiškė pritariančios dėl tolesnio priemonių taikymo. Šios dvi bendrovės buvo bendrovė „RS-Recycling GmbH“ ir bendrovė, „PA Metals Recycling OHG“, o asociacija – Europos grąžinamojo perdirbimo pramonės konfederacija (EuRIC). Apie save pranešė ir pastabų pateikė dar vienas naudotojas, tačiau, kadangi jis nepatvirtino, ar ši informacija buvo konfidenciali, ir nepateikė nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, į jo pastabas nebuvo atsižvelgta.

(306)

Pirmiau minėtos dvi bendrovės ir asociacija teigė, kad jos daug investavo į volframo ir kitų metalų laužo grąžinamojo perdirbimo veiklą ir kad, atsižvelgiant į Sąjungos ir pasaulinius aplinkos apsaugos tikslus, žiedinės ekonomikos ir tvarių vertės grandinių kūrimas tapo vis svarbesnis. Jos taip pat teigė, kad Kinija turi didžiausias volframo atsargas pasaulyje ir kad Kinijos vyriausybė buvo linkusi išlaikyti mažas iš pirminių žaliavų gaminamų volframo produktų kainas, taip siekdama atgrasyti nuo antrinių žaliavų naudojimo. Todėl jos teigė, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių ir būtų atnaujintas volframo karbido (gaminamo daugiausia iš pirminių žaliavų) importas dempingo kaina iš Kinijos, Sąjunga prarastų svarbią savo žiedinės vertės grandinės dalį, o dėl to kiltų grėsmė, kad Sąjungos perdirbėjai nutrauks savo veiklą ir bus sužlugdytos Sąjungos pastangos kurti tvarias ir žiedines tiekimo grandines.

(307)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas atitinka tiekėjų interesus.

(308)

Eksportuojantys gamintojai „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad Sąjungos rinkoje esama glaudžiai tarpusavyje susijusių rinkos dalyvių, turinčių ilgalaikius komercinius ryšius, dėl kurių suinteresuotosios šalys galėjo susilaikyti nuo atvirų pastabų, susijusių su priemonėmis. Jie teigė, kad Sąjungos rinka yra gerai apsaugota ir savarankiška rinka, kurioje nereikia įvairinti tiekimo šaltinių ar konkurencijos, ir joje naudotojų ir importuotojų sąskaita dominuoja įtakingi rinkos dalyviai. Eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad tam tikrų naudotojų išreikštas susirūpinimas dėl kainodaros ir pelno reiškia, kad sąnaudos ir kainos Sąjungos rinkoje buvo daug didesnės nei kitose šalyse.

(309)

Primenama, kad rinkoje veikia septynios Sąjungos gamintojų grupės, kurių gamybos procesai ir žaliavos yra skirtingi. Kaip nurodyta 56–58 konstatuojamosiose dalyse, vieni Sąjungos gamintojai naudoja tik grynąsias žaliavas, o kiti – ir grynąsias žaliavas, ir metalo laužą. Minėtos septynios Sąjungos gamintojų grupės yra nepriklausomos viena nuo kitos ir konkuruoja tarpusavyje Sąjungos rinkoje. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos rinkoje esama ir kitų tiekimo šaltinių, kaip primenama 294 konstatuojamojoje dalyje. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad, palyginti su ankstesne priemonių galiojimo termino peržiūra, kai rinkoje veikė šešios Sąjungos gamintojų grupės, rinkoje atsirado naujas Sąjungos gamintojas – bendrovė „Nashira“. Tai parodė, kad Sąjungos rinka vis dar yra dinamiška ir kad buvo įmanoma įveikti patekimo į rinką kliūtis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(310)

Nuo 2011 m. volframas nuolat priskiriamas prie Sąjungos svarbiausiųjų žaliavų (112). Nuolat įtraukti šį elementą į Sąjungos svarbiausiųjų žaliavų sąrašą Komisija pasiūlė savo pasiūlyme dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų akto (113).

(311)

Be to, savo pasiūlyme dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų akto Komisija nurodė volframą kaip strateginę žaliavą, t. y. vieną iš žaliavų, kurios yra labai svarbios technologijai, kuria prisidedama prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir gynybos bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonės sektorių tikslų (114).

(312)

Galiausiai Sąjungos dėmesys volframo tiekimo grandinei taip pat buvo patvirtintas įtraukus volframą į konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą (115). Tai reiškia, kad, siekiant užtikrinti, kad prekyba volframu nebūtų naudojama ginkluotoms grupuotėms finansuoti, priverstiniam darbui ir kitiems žmogaus teisių pažeidimams skatinti ir korupcijai bei pinigų plovimui politiškai nestabiliose vietovėse remti, importuojant volframą turi būti vykdomos išsamaus patikrinimo prievolės, kurios gali neigiamai paveikti Sąjungos importuotojų teises.

(313)

Atsižvelgiant į sudėtingą volframo tiekimo grandinės reguliavimo sistemą ir į strateginę volframo svarbą, Sąjungai naudinga išlaikyti volframo karbido gamybą Sąjungoje, skatinti jo grąžinamąjį perdirbimą, taip sumažinant pirminių žaliavų suvartojimą ir santykinę priklausomybę nuo importo.

(314)

Bendrovė „Höganäs“, kuri nepritarė dėl tolesnio priemonių taikymo, teigė, kad ji turi mokėti volframo karbidui taikomą antidempingo muitą, tačiau tuo pat metu galutinės grandies produktams jokie antidempingo muitai netaikomi.

(315)

Bendrovė „Nashira“, gamintojas ir naudotojas, kuris pritarė dėl tolesnio priemonių taikymo, taip pat teigė, kad patiria didelę konkurenciją su Kinijos kietmetalio įrankių gamintojais, kurie dažnai yra vertikaliai integruoti, t. y. gamina volframo karbidą ir tam tikrais atvejais turi savo volframo kasyklas. Bendrovė „Nashira“ taip pat teigė, kad volframo karbidui taikomų antidempingo priemonių nepakanka siekiant apsaugoti ir stabilizuoti Europos volframo rinką, ir pasiūlė taip pat nustatyti antidempingo priemones iš volframo gaminamiems produktams, priskiriamiems 8207 ir 8209 kategorijoms.

(316)

Komisija pažymėjo, kad šis tyrimas yra susijęs tik su volframo karbidu, lydytuoju volframo karbidu ir su metalo milteliais sumaišytu volframo karbidu. Atliekant į šį tyrimą produkto apibrėžtoji sritis negali būti keičiama. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(317)

Bendrovės „Zhangyuan Tungsten“, „Xianglu Tungsten“ ir „Golden Egret“ tvirtino, kad nagrinėjamajam produktui nustatytos antidempingo priemonės galioja pernelyg ilgai, todėl tolesnis jų taikymas buvo nepagrįstas.

(318)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad žalingas dempingas tęsiasi arba pasikartoja, ir jeigu priemonės neprieštarauja visos Sąjungos interesams, tokios priemonės turi būti taikomos toliau. Per šį tyrimą nustatyta, kad tenkinamos visos šios sąlygos. Be to, susijusios šalys nenurodė jokių konkrečių priežasčių, susijusių su bendrais Sąjungos interesais, kuriomis remiantis būtų galima aiškiai prieštarauti dėl tolesnio priemonių taikymo. Todėl kitos galimybės nei nustatyti antidempingo priemones Komisija neturi. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(319)

Bendrovė „Technogenia“ tvirtino, kad nebėra jokių Sąjungos interesų, kuriais remiantis reikėtų toliau taikyti antidempingo priemones lydytajam volframo karbidui, nes Sąjungos pramonė nutraukė jo gamybą.

(320)

Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad lydytasis volframo karbidas Sąjungos rinkoje nebegaminamas, lydytasis volframo karbidas ir volframo karbidas gali būti iš dalies pakeičiami vienas kitu, kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija nustatė, kad esama alternatyvių šaltinių ir kad lydytasis volframo karbidas gali būti importuojamas iš Kanados netaikant antidempingo muitų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(321)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, kuriomis remiantis dėl Sąjungos interesų importuojamam KLR kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui reikėtų nebetaikyti galiojančių priemonių.

(322)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones Kinijos kilmės volframo karbidui, lydytajam volframo karbidui ir su metalo milteliais sumaišytam volframo karbidui reikėtų taikyti toliau.

(323)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (116) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(324)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,