1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) (toliau - Agentūra).

2.   Agentūra pakeičia Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA), įsteigtą Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006, ir perima jo teises ir pareigas.

1.   Agentūra yra Sąjungos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jį perleisti ir būti šalimi teismo procese.

3.   Agentūros būstinė yra Lisabonoje (Portugalija).

1.   Agentūra:

2.   Vykdydama savo užduotis, Agentūra užtikrina, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi duomenų apsaugos taisyklių, taip pat laikosi faktiniais duomenimis grindžiamo, integruoto, subalansuoto ir daugiadalykio požiūrio į narkotikų reiškinį. Tas požiūris apima žmogaus teisių, lyčių ir lyčių lygybės, amžiaus, sveikatos, lygybės sveikatos priežiūros srityje ir socialinį aspektus.

1.   Siekdama atlikti 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją užduotį, Agentūra turi šias konkrečias užduotis:

2.   Konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su dalyvaujančių valstybių kompetentingomis įstaigomis ir organizacijomis, Agentūra sukuria 32 straipsnyje nurodytą Europos narkotikų ir narkomanijos informacinis tinklą (toliau – REITOX tinklas) ir koordinuoja jo veiklą.

3.   Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra veikia skaidriai, objektyviai, nešališkai ir griežtai remdamasi moksliniu požiūriu.

4.   Agentūra remia ir gerina nacionalinių ir Sąjungos veiksmų savo veiklos srityse koordinavimą. Agentūra sudaro palankesnes sąlygas sprendimus priimantiems subjektams, tyrėjams, specialistams ir visiems asmenims iš vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kurie dalyvauja sprendžiant su narkotikais susijusius klausimus, keistis informacija.

5.   Agentūra atitinkamai padeda Komisijai, valstybėms narėms ir kitiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, nurodytiems taikytinose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose, įgyvendinti tuos strateginius dokumentus.

6.   Vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, Agentūra prireikus gali:

Jei Agentūra organizuoja posėdžius, steigia darbo grupes ar finansuoja projektus pagal pirmą pastraipą, ji apie tai informuoja REITOX tinklą.

7.   Tam, kad vykdant narkotikų reiškinio stebėseną, vertinimą ir reaguojant į tą reiškinį būtų užtikrinamas kuo didesnis veiksmingumas, Agentūra, vykdydama 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis, aktyviai bendradarbiauja su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko:

8.   Agentūra savo iniciatyva vykdo komunikacijos veiklą savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti 1 dalyje nustatytas konkrečias užduotis. Komunikacijos veiklą Agentūra vykdo laikydamasi valdybos priimtos atitinkamų komunikacijos strategijų ir sklaidos planų. Rengiant tas strategijas ir planus, Agentūra gali įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

1.   Agentūra:

2.   Agentūra renka atitinkamus nacionalinius duomenis pasitelkiant pagrindinius nacionalinius centrus. Prieš renkant duomenis, Agentūra su pagrindiniais nacionaliniais centrais aptaria nacionalinį ataskaitų rinkinį ir dėl jo susitaria. Agentūra gali naudotis papildomais informacijos šaltiniais nacionaliniams duomenims gauti. Jei Agentūra naudojasi tokiais papildomais šaltiniais, ji deramai informuoja apie tai atitinkamą pagrindinį nacionalinį centrą. Surinkti duomenys, kai įmanoma, suskirstomi pagal biologinę lytį ir, kai įmanoma, pagal socialinę lytį. Renkant tokius duomenis atsižvelgiama į lyčių požiūriu aktualius narkotikų politikos aspektus.

3.   Agentūra, atsižvelgdama į savo įgaliojimus, rengia duomenų rinkimo metodus ir principus, be kita ko, įgyvendindama projektus kartu su išorės partneriais.

4.   Agentūra rengia būtinus skaitmeninius sprendimus, kurie naudojami informacijai ir duomenims rinkti, tvirtinti, analizuoti, apie juos pranešti, jiems valdyti ir jais keistis, be kita ko, automatiniu būdu.

5.   Informaciją ir duomenis Agentūra platina:

6.   Kai aktualu, Agentūra gali platinti informaciją ir suskirstytus duomenis, visų pirma pagal valstybes nares, biologinę lytį, socialinę lytį, amžių, negalią ir socioekonominį statusą, laikydamasi atitinkamos Sąjungos teisės, visų pirma dėl duomenų apsaugos.

7.   Pagal 5 dalį platindama informaciją ir duomenis, Agentūra nurodo jų šaltinius.

8.   Agentūra negali platinti ar perduoti informacijos ir duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti pavienių asmenų ar nedidelių asmenų grupių tapatybę.

1.   Agentūra stebi:

2.   Remdamasi stebėsenos veikla pagal 1 dalį, Agentūra identifikuoja, remia ir, kai tikslinga, kartu rengia faktiniais duomenimis grindžiamą geriausią praktiką bei novatoriškus metodus. Agentūra tokiais geriausios praktikos pavyzdžiais bei metodais dalijasi su valstybėmis narėmis bei sudaro sąlygas joms tarpusavyje keistis tais geriausios praktikos pavyzdžiais ir metodais.

3.   Agentūra kuria priemones ir rengia dokumentus, kurie padėtų valstybėms narėms stebėti ir vertinti savo nacionalinę politiką, bendradarbiaudama su pagrindiniais nacionaliniais centrais, o Komisijai – stebėti ir vertinti Sąjungos politiką.

4.   Atsižvelgdama į turimą informaciją, Agentūra reguliariai teikia savo įžvalgas. Remdamasi jomis, Agentūra rengia atitinkamus scenarijus, į kuriuos atsižvelgiant plėtojama būsima narkotikų politika.

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos pagrindinis nacionalinis centras ir Europolo nacionalinis padalinys, atsižvelgdami į savo atitinkamus įgaliojimus, laiku ir nepagrįstai nedelsdami Agentūrai ir Europolui teiktų turimą informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Ta informacija yra susijusi su tokių medžiagų aptikimu ir identifikavimu, vartojimu ir vartojimo būdais, gamyba, išgavimu, platinimu ir platinimo metodais, neteisėta prekyba ir naudojimu komercinėms, medicinos ir mokslo reikmėms, taip pat su galima ir nustatyta tų medžiagų keliama rizika.

2.   Agentūra, bendradarbiaudama su Europolu, renka, lygina, analizuoja ir vertina informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas. Tą informaciją ji laiku perduoda pagrindiniams nacionaliniams centrams, Europolo nacionaliniams padaliniams ir Komisijai, kad suteiktų jiems bet kokią informaciją, kuri gali būti reikalinga ankstyvojo perspėjimo tikslais.

Remdamasi informacija, surinkta pagal pirmą pastraipą, Agentūra pagal 9 straipsnį parengia pradines ataskaitas arba bendras pradines ataskaitas.

1.   Jeigu Agentūra, Komisija arba dauguma valstybių narių mano, kad dėl vienoje ar keliose valstybėse narėse surinktos ir tarpusavyje pasidalintos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą kyla susirūpinimas, kad ta nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti pavojų sveikatai arba socialinę riziką Sąjungos mastu, Agentūra parengia pradinę ataskaitą dėl naujos psichoaktyviosios medžiagos.

Pirmos pastraipos tikslais valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo pageidavimą, kad būtų parengta pradinė ataskaita. Daugumai valstybių narių tokiu būdu pranešus Komisijai, Komisija pateikia atitinkamus nurodymus Agentūrai ir apie tai praneša valstybėms narėms.

2.   Pradinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 1 dalyje, pateikiama:

3.   Rengdama pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra naudojasi turima informacija.

4.   Jei Agentūra mano, kad tai būtina, ji prašo pagrindinių nacionalinių centrų suteikti papildomos informacijos apie naują psichoaktyviąją medžiagą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai tokią informaciją pateikia per dvi savaites nuo tokio prašymo gavimo dienos.

5.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos vaistų agentūros suteikti informacijos apie tai, ar Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu naujoji psichoaktyvioji medžiaga yra:

Jei pagal pirmą pastraipą pateikta informacija yra susijusi su valstybių narių suteiktais rinkodaros leidimais, Europos vaistų agentūros prašymu jai tokią informaciją suteikia atitinkamos valstybės narės.

6.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europolo suteikti informaciją apie tai, ar su naujos psichoaktyviosios medžiagos gamyba, platinimu ir platinimo metodais bei prekyba šia medžiaga yra susijusios nusikalstamos grupės, taip pat apie tai, ar jos naudoja tą naują psichoaktyviąją medžiagą kokioms nors reikmėms.

7.   Pradėjusi rengti pradinę ataskaitą pagal 1 dalį, Agentūra nepagrįstai nedelsdama prašo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (23) įsteigtos Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (24) įsteigtos Europos maisto saugos tarnybos pateikti savo turimą informaciją ir duomenis apie naują psichoaktyviąją medžiagą.

8.   Agentūros ir šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų Sąjungos agentūrų bendradarbiavimo tvarka nustatoma darbo tvarkos susitarimuose. Tokie darbo tvarkos susitarimai sudaromi pagal 53 straipsnio 2 dalį.

9.   Agentūra laikosi jai perduodamos informacijos naudojimo sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais ir informacija, duomenų saugumu ir konfidencialių duomenų, įskaitant neskelbtinus duomenis ir trečiųjų šalių konfidencialią verslo informaciją, apsauga.

10.   Pradinę ataskaitą, kaip nurodyta 1 dalyje, Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per penkias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos.

11.   Jei Agentūra surenka informaciją apie kelias naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurias ji laiko esant panašios cheminės struktūros, ji per šešias savaites nuo 5, 6 ir 7 dalyje nurodytų prašymų suteikti informaciją pateikimo dienos pateikia Komisijai ir valstybėms narėms atskiras pradines ataskaitas, kaip nurodyta 1 dalyje, arba bendras pradines ataskaitas dėl kelių naujų psichoaktyviųjų medžiagų, jei kiekvienos naujos psichoaktyviosios medžiagos savybės yra aiškiai nustatytos.

1.   Per dvi savaites nuo 9 straipsnio 10 dalyje nurodytos pradinės ataskaitos gavimo dienos Komisija gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia nauja psichoaktyvioji medžiaga, ir parengtų rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad nauja psichoaktyvioji medžiaga galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

2.   Komisija per dvi savaites nuo atskirų pradinių ataskaitų ar bendros pradinės ataskaitos, kaip nurodyta 9 straipsnio 11 dalyje, gavimo dienos gali paprašyti, kad Agentūra įvertintų galimą riziką, kurią kelia kelios panašios cheminės struktūros naujos psichoaktyviosios medžiagos, ir parengtų bendro rizikos vertinimo ataskaitą, jei remiantis bendra pradine ataskaita galima daryti prielaidą, kad tos naujos psichoaktyviosios medžiagos galėtų kelti didelę riziką visuomenės sveikatai ir, kai taikytina, didelę socialinę riziką. Bendrą rizikos vertinimą atlieka Mokslinis komitetas.

3.   Rizikos vertinimo ataskaitoje arba bendro rizikos vertinimo ataskaitoje pateikiama:

4.   Mokslinis komitetas atlieka rizikos vertinimą, siekdamas įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką. Kiekvienam tokiam rizikos vertinimui Komisija, Agentūra, Europolas ir Europos vaistų agentūra turi teisę paskirti po du stebėtojus.

5.   Mokslinis komitetas rizikos vertinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, atlieka remdamasis turima informacija ir visais kitais svarbiais moksliniais duomenimis. Komitetas atsižvelgia į visas savo narių nuomones. Agentūra organizuoja rizikos vertinimo procedūrą ir, be kita ko, nustato būsimus informacijos poreikius ir susijusius tyrimus.

6.   Rizikos vertinimo ataskaitą arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą Agentūra Komisijai ir valstybėms narėms pateikia per šešias savaites nuo Komisijos prašymo parengti rizikos vertinimo ataskaitą pagal 1 dalį arba bendro rizikos vertinimo ataskaitą pagal 2 dalį gavimo dienos.

7.   Gavusi tinkamai pagrįstą Agentūros prašymą, Komisija gali pratęsti laikotarpį, per kurį reikia užbaigti rizikos vertinimą arba bendrą rizikos vertinimą, nustatytą 6 dalyje, kad būtų galima atlikti papildomus mokslinius tyrimus ir surinkti papildomų duomenų. Tokiame prašyme pateikiama informacija apie tai, kiek laiko reikės rizikos vertinimui arba bendram rizikos vertinimui užbaigti.

8.   Agentūra taip pat laiku pateikia skubius rizikos vertinimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2371 (25) 20 straipsnį, jei kyla grėsmė, kaip nurodyta to reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte, kai ta grėsmė patenka į Agentūros įgaliojimų sritį.

1.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu jau gerokai pasistūmėta vertinant naują psichoaktyviąją medžiagą Jungtinių Tautų sistemoje, t. y. jeigu Pasaulio sveikatos organizacijos Priklausomybės nuo narkotikų ekspertų komitetas yra paskelbęs kritinę apžvalgą ir rašytinę rekomendaciją, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

2.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jeigu, įvertinus Jungtinių Tautų sistemoje, nuspręsta naujos psichoaktyviosios medžiagos neįtraukti į oficialų sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai turima pakankamai duomenų ir informacijos, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad reikia parengti rizikos vertinimo ataskaitą Sąjungos lygmeniu, o priežastys ją parengti tos medžiagos pradinėje ataskaitoje.

3.   Rizikos vertinimas neatliekamas, jei nauja psichoaktyvioji medžiaga yra:

1.   Agentūra sukuria strateginio faktiniais duomenimis grindžiamo grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo pajėgumus, kad galėtų ankstyvame etape nustatyti naujus narkotikų reiškinio pokyčius, kurie gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, ir taip padėtų padidinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pasirengimą veiksmingai ir laiku reaguoti į naujas grėsmes.

2.   Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą gali pradėti savo iniciatyva, remdamasi signalų, nustatytų vykdant įprastinę stebėseną, atliekant mokslinius tyrimus ar vertinant kitus atitinkamus informacijos šaltinius, vidiniu vertinimu. Komisijos arba valstybės narės prašymu Agentūra taip pat gali pradėti grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, jei tenkinami 1 dalyje nustatyti kriterijai.

3.   Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą sudaro skubus esamos informacijos vertinimas ir prireikus naujos informacijos rinkimas naudojantis Agentūros informaciniais tinklais. Agentūra parengia tinkamus mokslinius skubaus vertinimo metodus.

4.   Jei, atlikus grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra parengia grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą, toje ataskaitoje aprašoma nustatyta grėsmė, esama padėtis atsižvelgiant į turimus faktinius duomenis, galimos pasekmės, jei nebus imtasi jokių veiksmų. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje išdėstomos pasirengimo ir reagavimo galimybės, kurios gali būti įgyvendinamos siekiant sumažinti nustatytą grėsmę ir į ją reaguoti, įskaitant faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones paklausos, rizikos bei žalos mažinimo ir išgijimo srityje. Grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitoje taip pat gali būti nurodytos galimos tolesnės priemonės. Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo ataskaitą siunčia Komisijai ir, kai taikoma, valstybėms narėms.

5.   Atlikdama grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimą, Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kitomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, prireikus įtraukdama jas į šį vertinimą. Jei galimos grėsmės analizė jau atliekama pagal kitą Sąjungos mechanizmą, Agentūra grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimo neatlieka.

6.   Komisijai pritarus, Agentūra atlieka už Sąjungos ribų kylančių su narkotikais susijusių grėsmių sveikatai ir saugumui, kurios gali daryti poveikį sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui Sąjungoje, vertinimus.

7.   Agentūra stebi padėties raidą ir prireikus atitinkamai atnaujina grėsmių sveikatai ir saugumui vertinimus.

1.   Agentūra sukuria ir administruoja Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistemą, kuria papildomos atitinkamos nacionalinės pranešimų sistemos, nedarant joms poveikio. Europos skubių pranešimų apie narkotikus sistema papildo 8 straipsnyje nurodytą ankstyvojo perspėjimo sistemą.

2.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, nedelsdami Agentūrai pateikia bet kokią informaciją, susijusią su didelės tiesioginės ar netiesioginės su narkotikais susijusios rizikos sveikatai, socialiniams aspektams, saugai ar saugumui atsiradimu, ir bet kokią informaciją, kuri galėtų būti naudinga koordinuojant atsaką, kai tik jie gauna tokią informaciją, pavyzdžiui:

3.   Agentūra analizuoja ir vertina turimą informaciją ir duomenis apie galimą didelę riziką sveikatai ir papildo juos moksline ir technine informacija, gaunama naudojantis 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir atlikus kitus grėsmių vertinimus pagal 12 straipsnį, taip pat iš kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų bei tarptautinių organizacijų, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacijos. Agentūra atsižvelgia į atvirųjų šaltinių ir turimą informaciją, kurią ji gavo naudodamasi savo duomenų rinkimo priemonėmis, informacija iš atvirųjų šaltinių ir iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslininkų bendruomenę ir pilietinės visuomenės organizacijas.

4.   Remdamasi pagal 3 dalį gauta informacija ir duomenimis, Agentūra atitinkamoms nacionalinėms institucijoms, įskaitant pagrindinius nacionalinius centrus, teikia tikslinius skubius perspėjimo apie riziką pranešimus. Agentūra tokiuose pranešimuose apie riziką gali pasiūlyti reagavimo galimybes. Valstybės narės gali apsvarstyti tokias reagavimo galimybes planuodamos savo pasirengimą ir įgyvendindamos nacionalinio lygmens atsakomuosius veiksmus.

5.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, praneša Agentūrai jų turimą papildomą informaciją, suteikiant galimybę Agentūrai išsamiau išanalizuoti ir įvertinti 2 dalyje nurodytą riziką, ir praneša jai apie veiksmus, kurie buvo įgyvendinti, arba priemones, kurių buvo imtasi gavus 4 dalyje nurodytus skubius perspėjimo apie riziką pranešimus.

6.   Agentūra glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir valstybėmis narėmis, kad paskatintų būtiną informavimo apie riziką proceso nuoseklumą.

7.   Agentūra gali suteikti trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms galimybę prisijungti prie Europos pranešimų apie narkotikus sistemos. Toks prisijungimas grindžiamas abipusiškumo principu ir apima konfidencialumo užtikrinimo priemones, lygiavertes Agentūroje taikomoms priemonėms.

8.   Glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, visų pirma pagrindiniais nacionaliniais centrais, Agentūra prireikus sukuria pranešimų sistemą, kurioje pateikiama informacija apie konkrečią riziką, kai tinkama, būtų prieinama asmenims, kurie vartoja arba galimai vartoja konkrečius narkotikus.

9.   Agentūra prireikus atnaujina savo pranešimus apie narkotikus.

1.   Agentūra padeda Komisijai stebėti pokyčius, susijusius su prekyba narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų naudojimu neteisėtiems narkotikams gaminti ir prekyba tais pirmtakais, taip pat įvertinti poreikį įtraukti juos į atitinkamą į oficialų sąrašą įtrauktų ir neįtrauktų medžiagų kategoriją, išbraukti iš atitinkamos kategorijos arba pakeisti kategoriją, atsižvelgiant į reglamentus (EB) Nr. 273/2004 ir (EB) Nr. 111/2005, ir, be kita ko, padeda nustatyti ir įvertinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų teisėtus ir neteisėtus naudojimo būdus.

2.   Agentūra savo iniciatyva arba Komisijos prašymu parengia narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų grėsmių vertinimo ataskaitą.

1.   Agentūra sukuria teismo ekspertizės ir toksikologijos laboratorijų, kuriose atliekamos narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizės ir toksikologiniai tyrimai, tinklą (toliau – tinklas).

2.   Tinklas veikia visų pirma kaip forumas, kuriame:

Pagrindiniai nacionaliniai centrai reguliariai, bent kartą per metus, informuojami apie tinklo veiklą. Pagrindiniai nacionaliniai centrai turi prieigą prie tinklo sugeneruotos informacijos ir duomenų.

3.   Kiekviena valstybė narė tinklui per savo atstovą valdyboje turi teisę paskirti ne daugiau kaip tris laboratorijas, kurios specializuojasi teismo ekspertizės srityje, toksikologijos srityje ar kitose atitinkamose su narkotikais susijusiose srityse, kurios veiktų kaip nacionalinės reprezentacinės laboratorijos. Agentūra gali, įgyvendindama konkrečius projektus, atrinkti papildomas laboratorijas ar ekspertus, kurie aktyviai atlieka narkotikų ir narkotikų daromos žalos teismo ekspertizes ir toksikologinius tyrimus.

4.   Komisijos Jungtinis tyrimų centras yra tinklo narys ir tinkle atstovauja Komisijai.

5.   Tinklas glaudžiai bendradarbiauja su esamais toje pačioje srityje kaip ir tinklas veikiančiais tinklais ir organizacijomis ir atsižvelgia į jų darbą, kad būtų išvengta dubliavimosi. REITOX tinklas reguliariai, bent kartą per metus, informuojamas apie tinklo darbą.

6.   Agentūra pirmininkauja tinklui ir sušaukia bent po vieną posėdį per metus. Tinklas gali nuspręsti suburti darbo grupes, kurioms gali pirmininkauti tinklo nariai.

7.   Tinklas suteikia Agentūrai galimybę naudotis teismo ekspertizės ir toksikologijos duomenimis, sugeneruotais ar surinktais tinklo laboratorijų, kad prireikus ji galėtų, be kita ko, atlikti naujų psichoaktyviųjų medžiagų analizę.

8.   Agentūra nustato ir finansuoja konkrečius projektus, siekdama atitinkamai plėsti tinklo darbą remiantis aiškiomis ir skaidriomis taisyklėmis bei procedūromis. Agentūra tas taisykles ir procedūras nustato iš anksto prieš nustatydama tokius projektus.

9.   Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas, įskaitant 6 straipsnio 8 dalį ir 49 straipsnį, saugoma, analizuojama ir pateikiama tinklo surinkta arba sugeneruota informacija ir duomenys.

1.   Agentūra plėtoja ir skatina faktiniais duomenimis grindžiamas intervencines priemones ir geriausią praktiką apie neigiamą narkotikų poveikį, prevenciją, gydymą, priežiūrą, riziką ir žalos mažinimą, reabilitaciją, socialinę reintegraciją ir išgijimą ir siekdama didinti informuotumą apie tai. Kai aktualu, Agentūra laikosi lyčiai atžvalgaus požiūrio ir atsižvelgia į amžiaus aspektą. Faktiniais duomenimis grindžiamos intervencinės priemonės, geriausia praktika ir informuotumo didinimas gali būti pritaikyti prie nacionalinių aplinkybių, įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu ir prireikus skirti konkrečioms grupėms.

2.   1 dalyje nurodyta su faktiniais duomenimis grindžiamomis intervencinėmis priemonėmis, geriausia praktika ir informuotumo didinimu susijusi veikla turi atitikti žmogaus teisių normas ir politikos gaires, išdėstytas taikytinuose su narkotikais susijusiuose Sąjungos strateginiuose dokumentuose.

3.   Agentūra skatina įgyvendinti esamus narkotikų prevencijos kokybės standartus ir juos atitinkamai atnaujinti. Agentūra rengia arba padeda rengti mokymus pagal 19 straipsnį. Agentūra taip pat, kai tinkama, parengia rizikos ir žalos mažinimo, gydymo, išgijimo, priežiūros ir reabilitacijos kokybės standartus.

4.   Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms plėtoti su jos įgaliojimų sritimi susijusias nacionalines intervencines priemones.

1.   Dalyvaujančios valstybės nacionalinės institucijos prašymu Agentūra atlieka nacionalinių priemonių vertinimą pagal 3 dalyje numatytą standartinį veiklos protokolą.

2.   Prieš atlikdama nacionalinės priemonės vertinimą, Agentūra ją įvertina ir išanalizuoja, ar ji atitinka naujausią mokslo pažangą ir ar įrodyta, kad ji yra naudinga siekiant jos deklaruojamų tikslų.

3.   Agentūra parengia vertinimo procedūrą. Agentūra vertinimo procedūrą skaidriai išdėsto standartinio veiklos protokolo forma. Valdyba patvirtina standartinį veiklos protokolą ir visus jo pakeitimus prieš Agentūrai pradedant jį taikyti.

4.   Agentūra reguliariai informuoja valdybą apie jos atliktus vertinimus pagal šį straipsnį.

1.   Valstybės narės prašymu Agentūra gali padėti atlikti nepriklausomą jos narkotikų politikos vertinimą ir plėtoti faktiniais duomenimis grindžiamą narkotikų politiką vadovaujantis taikytinais su narkotikais susijusiais Sąjungos strateginiais dokumentais.

2.   Agentūra gali pasiūlyti valstybėms narėms paramą ir, gavusi jų išankstinį sutikimą, padeda joms įgyvendinti nacionalinę narkotikų politiką, kokybės standartus, geriausią praktiką ir novatoriškus metodus. Agentūra nacionalinėms institucijoms ir ekspertams padeda keistis informacija, be kita ko, apie atitinkamą teisę ir geriausios praktikos pavyzdžius.

3.   Teikdama paramą vertinant narkotikų politiką, Agentūra veikia nepriklausomai ir vadovaujasi savo moksliniais standartais ir faktiniais duomenimis grindžiamu požiūriu.

1.   Agentūra:

2.   1 dalies a punkte nurodyta tarptautinio bendradarbiavimo sistema siekiama toliau stiprinti ir remti trečiųjų valstybių pastangas spręsti su narkotikais susijusias problemas faktiniais duomenimis grindžiamu, integruotu, subalansuotu ir daugiadalykiu būdu, taip pat visapusiškai laikantis žmogaus teisių normų. Toje tarptautinio bendradarbiavimo sistemoje atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos politikos dokumentus ir į narkotikų reiškinio raidą. Joje nustatomos prioritetinės šalys ar regionai, su kuriais būtina bendradarbiauti, ir pagrindiniai tokio bendradarbiavimo rezultatai. Joje atsižvelgiama į valstybių narių patirtį ir į jų vykdomą veiklą. Agentūra reguliariai vertina ir peržiūri tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

3.   Komisijos prašymu ir su sąlyga, kad valdyba pritaria, Agentūra perduoda savo ekspertizę ir teikia techninę pagalbą trečiosioms valstybėms, visų pirma šalims kandidatėms, pagal 1 dalies a punkte nurodytą tarptautinio bendradarbiavimo sistemą.

Teikiant techninę pagalbą daugiausia dėmesio skiriama visų pirma pagrindinių nacionalinių centrų, nacionalinių duomenų rinkimo sistemų ir nacionalinių ankstyvojo perspėjimo sistemų kūrimui arba stiprinimui ir geriausios praktikos prevencijos, gydymo, priežiūros, rizikos ir žalos mažinimo, reabilitacijos, socialinės integracijos ir išgijimo srityse propagavimui, o vėliau padedama kurti ir stiprinti struktūrinius ryšius su 8 straipsnyje nurodyta ankstyvojo perspėjimo sistema ir REITOX tinklu. Jei trečioji valstybė to prašo, Agentūra gali atlikti trečiosios valstybės nacionalinių įstaigų vertinimą.

4.   Agentūra bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis pagal 53 ir 54 straipsnius.

1.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas ir rengti bei įgyvendinti Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos programas, kurios yra aktualios siekiant įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis. Su moksliniais tyrimais susijusioje veikloje Agentūra skiria deramą dėmesį sąryšingumui, kuris yra kompleksinis principas. Kai Agentūra padeda Komisijai nustatyti pagrindines mokslinių tyrimų temas, arba rengti ar įgyvendinti Sąjungos bendrąją programą, Agentūra negauna finansavimo pagal tą programą.

2.   Agentūra proaktyviai stebi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir prie jos prisideda, siekdama įgyvendinti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytas jos bendrąją ir konkrečias užduotis, remia susijusią valstybių narių veiklą ir vykdo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant priemonių kūrimo algoritmų kūrimą, su jais susijusį mokymą, testavimą ir patvirtinimą. Agentūra platina tokių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatus Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir Komisijai, vadovaudamasi 49 straipsnyje numatytomis saugumo taisyklėmis.

3.   Agentūra prisideda prie veiklos, vykdomos mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklo kontekste, pavyzdžiui, ES vidaus saugumo inovacijų centro ir Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos, įsteigtos 2021 m. rugsėjo 16 d. Komisijos sprendimu (26), veiklos, ir toje veikloje dalyvauja.

4.   Agentūra gali planuoti ir įgyvendinti bandomuosius projektus šio reglamento taikymo sričiai priskiriamais klausimais.

5.   Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad įgyvendinant 4 dalyje nurodytus bandomuosius projektus būtų išvengta interesų konfliktų. Ji viešai skelbia informaciją apie savo mokslinių tyrimų projektus, įskaitant parodomuosius projektus. Tokia informacija apima informaciją apie dalyvaujančius bendradarbiavimo partnerius ir projektų biudžetą.

6.   Agentūra sukuria duomenų bazę, kurioje saugomi, analizuojami ir yra prieinami su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų programų duomenys.

1.   Agentūros administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:

2.   Agentūros administracinės ir valdymo struktūros nariai negali turėti finansinių ar kitokių interesų, kurie galėtų turėti įtakos jų nešališkumui. Jie veikia viešojo intereso labui ir vykdo savo veiklą nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai. Jie taip pat kasmet pateikia savo interesų deklaraciją, su kuria gali būti leidžiama susipažinti pateikus prašymą.

1.   Valdybą sudaro po vieną atstovą iš:

2.   Valdybos nariai taip pat yra:

3.   Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Pakaitinis narys atstovauja nariui jam nesant ir gali dalyvauti valdybos posėdžiuose.

4.   Valdybos nariai ir pakaitiniai nariai skiriami atsižvelgiant į jų žinias 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse ir į jų atitinkamus vadovavimo, administravimo ir biudžeto valdymo įgūdžius. Kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas, visos šalys, kurioms atstovaujama valdyboje, stengiasi, kad jų atstovų kaita būtų kuo mažesnė. Visos šalys siekia, kad valdyboje būtų užtikrinta tinkama lyčių pusiausvyra.

5.   Valdyba gali pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti tarptautinių organizacijų, su kuriomis Agentūra bendradarbiauja pagal 53 straipsnį, atstovus.

6.   Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Šis terminas gali būti pratęstas.

1.   Valdyba:

2.   Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai deleguojami vykdomajam direktoriui ir nustatomos to įgaliojimų delegavimo sustabdymo sąlygos. Vykdomasis direktorius įgaliojamas perdeleguoti tuos įgaliojimus.

Jei to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui ir asmenims, kuriems vykdomasis direktorius tuos įgaliojimus perdelegavo, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

1.   Valdyba iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių valdybos narių balsų dauguma.

2.   Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

4.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarka išsamiai išdėstoma valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

1.   Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.   Vykdomasis direktorius dalyvauja valdybos svarstymuose.

3.   Valdyba per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Be to, valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

4.   Valdyba gali kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

5.   Laikantis darbo tvarkos taisyklių, valdybos nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai ar ekspertai.

6.   Agentūra teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

1.   Nedarant poveikio 24 straipsnio 1 dalies c ir d punktams, 25 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 6 daliai, 29 straipsnio 8 daliai ir 53 straipsnio 2 daliai, valdyba sprendimus priima balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, teisę pasinaudoti balsavimo teise turi pakaitinis narys.

3.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas balsuojant dalyvauja.

4.   Vykdomasis direktorius balsuojant nedalyvauja.

5.   Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

1.   Vykdomoji valdyba:

2.   Prireikus skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimus sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą ir susijusius su biudžeto klausimais. Tokių laikinų sprendimų priėmimo sąlygos nustatomos valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

3.   Vykdomąją valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, dar du nariai, paskirti valdybos iš savo narių, turinčių balsavimo teisę, ir du Komisijos atstovai valdyboje.

Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas.

Vykdomasis direktorius vykdomosios valdybos posėdžiuose dalyvauja stebėtojo teisėmis. Vykdomoji valdyba gali pakviesti kitus stebėtojus dalyvauti savo posėdžiuose.

4.   Vykdomosios valdybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kuriuo nors kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, jų kaip vykdomosios valdybos narių kadencija automatiškai baigiasi tą pačią dieną.

5.   Vykdomoji valdyba per metus surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.

6.   Vykdomosios valdybos sprendimai priimami jos narių bendru sutarimu. Jei vykdomoji valdyba negali priimti sprendimo bendru sutarimu, atitinkamas klausimas perduodamas valdybai.

7.   Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

1.   Vykdomasis direktorius pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas.

2.   Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlytų bent trijų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Į atrankos procedūrą įtraukiamas kvietimo pareikšti susidomėjimą paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse. Dėl kvietimo pareikšti susidomėjimą projekto Komisija konsultuojasi su valdyba. Komisija gali į atrankos procedūrą stebėtojo teisėmis įtraukti valdybos atstovą.

Prieš valdybai paskiriant vykdomąjį direktorių, Komisijos siūlomi kandidatai gali būti paprašomi nedelsiant padaryti pareiškimą kompetentingame (-uose) Europos Parlamento komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Išklausęs pareiškimą ir atsakymus, Europos Parlamentas gali priimti nuomonę, kurioje išdėsto savo požiūrį, ir pateikti ją valdybai.

3.   Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja valdybos pirmininkas.

4.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą, įskaitant pirmiau pateiktą valdybos nuomonę, ir į būsimas Agentūros užduotis bei iššūkius.

5.   Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 4 dalyje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Jei valdyba ketina pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, ji apie tai informuoja Europos Parlamentą. Prieš valdybai priimant sprendimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją, jo gali būti paprašyta nedelsiant padaryti pareiškimą Europos Parlamento kompetentingame (-uose) komitete (-uose) ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

6.   Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje nedalyvauja kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

7.   Vykdomasis direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie tokio sprendimo priežastis, laikantis taikytinų konfidencialumo reikalavimų.

8.   Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

1.   Vykdomasis direktorius atsako už Agentūros valdymą. Vykdomasis direktorius atskaitingas valdybai.

2.   Nedarant poveikio Komisijos, valdybos ir vykdomosios valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

3.   Gavęs prašymą, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui savo pareigų vykdymo ataskaitą. Taryba gali paprašyti, kad vykdomasis direktorius pateiktų savo pareigų vykdymo ataskaitą.

4.   Vykdomasis direktorius yra Agentūros teisinis atstovas.

5.   Vykdomasis direktorius yra atsakingas už Agentūros konkrečių užduočių, nustatytų 5 straipsnyje, įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius yra atsakingas už:

6.   Vykdomasis direktorius gali nuspręsti į Sąjungos institucijas ir atitinkamas Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras paskirti vieną ar daugiau ryšių palaikymo pareigūnų, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai atlikti Agentūrai pavestas užduotis. Prieš tai vykdomasis direktorius turi gauti Komisijos ir valdybos sutikimą. Sprendimuose dėl ryšių palaikymo pareigūnų skyrimo tų pareigūnų vykdytinos veiklos apimtis nustatoma taip, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir Agentūros administracinių funkcijų dubliavimo.

7.   Europos Parlamento ar Tarybos kvietimu vykdomasis direktorius nepagrįstai nedelsdamas dalyvauja atitinkamai Europos Parlamento ar Tarybos rengiamuose posėdžiuose bet kokiu klausimu, susijusiu su Agentūros įgaliojimais.

1.   Mokslinį komitetą sudaro ne mažiau kaip septyni ir ne daugiau kaip 15 mokslininkų, paskirtų valdybos atsižvelgiant į jų mokslinę kompetenciją ir nepriklausomumą po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitose atitinkamose žiniasklaidos priemonėse paskelbiamas kvietimas teikti paraiškas. Agentūra informuoja atitinkamą (-us) Europos Parlamento komitetą (-us) apie paskyrimus į Mokslinį komitetą ir apie jo darbą. Mokslinio komiteto narių atrankos procedūra užtikrinama, kad specifinės Mokslinio komiteto narių kompetencijos sritys aprėptų visas svarbiausias su Agentūros tikslais susijusias sritis. Šalys, dalyvaujančios skiriant Mokslinio komiteto narius, siekia jame užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

2.   Mokslinio komiteto nariai skiriami asmeniškai ketverių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas vieną kartą.

3.   Mokslinio komiteto nariai yra nepriklausomi ir veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu. Jie nesiekia gauti jokios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

4.   Jei narys nebeatitinka nepriklausomumo kriterijų, jis apie tai praneša valdybai. Kitu atveju valdyba gali, ne mažiau kaip vieno trečdalio savo narių arba Komisijos siūlymu, paskelbti nario nepriklausomumo stoką ir atšaukti to nario paskyrimą. Valdyba skiria naują narį likusiam to nario kadencijos laikotarpiui taikant įprastą narių skyrimo procedūrą.

5.   Mokslinis komitetas rengia savo nuomonę šiame reglamente numatytais atvejais arba visais su Agentūros veikla susijusiais moksliniais klausimais, kuriuos valdyba ar vykdomasis direktorius gali pateikti Moksliniam komitetui. Mokslinio komiteto nuomonės skelbiamos Agentūros svetainėje.

6.   Siekiant įvertinti naujos psichoaktyviosios medžiagos arba naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamą riziką, jeigu vykdomasis direktorius, remdamasis Mokslinio komiteto pirmininko rekomendacijomis, nusprendžia, kad tai yra būtina, Mokslinis komitetas gali būti išplėstas, į jį įtraukiant ekspertus, atstovaujančius toms mokslo sritims, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti subalansuotą naujos psichoaktyviosios medžiagos ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupės keliamos rizikos vertinimą. Vykdomasis direktorius skiria tuos ekspertus iš ekspertų sąrašo. Ekspertų sąrašą valdyba tvirtina kas ketverius metus.

7.   Mokslinis komitetas renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją visam Mokslinio komiteto įgaliojimų laikotarpiui. Pirmininkas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

8.   Mokslinis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus.

9.   Mokslinio komiteto narių sąrašas skelbiamas viešai, ir Agentūra jį nuolat atnaujina savo svetainėje.

1.   Valstybės narės padeda Agentūrai vykdyti užduotį rinkti ir pranešti nuoseklią ir standartizuotą informaciją apie narkotikų reiškinį visoje Sąjungoje, naudodamosi REITOX tinklu. REITOX tinklą sudaro pagrindiniai nacionaliniai centrai, paskirti pagal 33 straipsnį, ir Komisijos ryšių punktas.

2.   REITOX tinklas iš savo narių renka atstovą spaudai ir vieną–tris atstovo spaudai pavaduotojus. Atstovas spaudai atstovauja REITOX tinklui Agentūroje ir gali stebėtojo teisėmis dalyvauti valdybos posėdžiuose.

3.   REITOX tinklas per metus surengia bent vieną eilinį posėdį. Posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Agentūra. Be to, tinklo posėdžiai vyksta jo atstovo spaudai iniciatyva arba ne mažiau kaip vieno trečdalio jo narių prašymu.

1.   Kiekviena dalyvaujanti valstybė, naudodamasi atitinkamomis nacionalinėmis teisinėmis ar administracinėmis priemonėmis, skiria bendrą pagrindinį nacionalinį centrą, kuris steigiamas kaip nuolat veikianti įstaiga ir kuriam suteikiami aiškūs įgaliojimai. Apie pagrindinio nacionalinio centro skyrimą ir pagrindinio nacionalinio centro vadovo paskyrimą, taip pat apie bet kokius su tokiais paskyrimais susijusius pokyčius, nacionalinis valdybos narys praneša Agentūrai.

2.   Atsakinga nacionalinė institucija užtikrina, kad pagrindiniam nacionaliniam centrui būtų pavestos 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys. Pagrindiniam nacionaliniam centrui REITOX tinkle atstovauja pagrindinio nacionalinio centro vadovas arba pakaitinis narys.

3.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai, vykdydami mokslinę veiklą, turi būti nepriklausomi ir turi užtikrinti savo duomenų kokybę.

4.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai planuoja savo veiklą iš anksto ir turi turėti pakankamai biudžetinių ir žmogiškųjų išteklių, paskirtų iš nacionalinio biudžeto ir bendrai finansuojant Agentūrai pagal šio straipsnio 5 dalį, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis, nustatytas 34 straipsnio 2 dalyje, ir turi turėti pakankamai įrangos ir priemonių savo kasdienei veiklai vykdyti.

5.   Kiekvienos valstybės narės pagrindinis nacionalinis centras gauna bendrąjį finansavimą savo pagrindinėms išlaidoms padengti kaip Agentūros teikiamą dotaciją, jei jis atitinka 1–4 dalyse nustatytas sąlygas. Kad gautų tą bendrąjį finansavimą, pagrindinis nacionalinis centras kasmet pasirašo dotacijos susitarimą su Agentūra. Pasiūlymą dėl bendrojo finansavimo lygio teikia vykdomasis direktorius; pasiūlymą patvirtina valdyba ir jis yra reguliariai peržiūrimas. Agentūra gali ad hoc pagrindu pagrindiniams nacionaliniams centrams skirti papildomą finansavimą, kad jie galėtų dalyvauti konkrečiuose projektuose ir juos vykdyti.

6.   Agentūra vertina pagrindinius nacionalinius centrus vadovaudamasi 35 straipsniu.

1.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai yra sąsaja tarp dalyvaujančių valstybių ir Agentūros ir padeda joms palaikyti ryšius.

2.   Kad padėtų Agentūrai siekti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose nustatytų bendrosios ir konkrečių užduočių įvykdymo ir taip prisidėti prie koordinuotų Sąjungos veiksmų, kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras vykdo šias užduotis:

3.   Priklausomai nuo turimų pajėgumų, pagrindiniai nacionaliniai centrai gali stebėti, analizuoti ir aiškinti atitinkamą informaciją 4 straipsnyje nurodytose srityse. Pagrindiniai nacionaliniai centrai Agentūrai teikia tą informaciją ir informaciją apie taikomą politiką ir sprendimus.

4.   Pagrindiniai nacionaliniai centrai užmezga ir palaiko reikiamą bendradarbiavimą su atitinkamomis nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir organizacijomis informacijos, kurios jiems reikia jų užduotims atlikti pagal 2 dalį, rinkimo tikslais.

5.   Rinkdami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai, kai įmanoma, užtikrina, kad surinkti duomenys būtų suskirstyti pagal biologinę ar socialinę lytį. Rinkdami ir pristatydami duomenis pagal šį straipsnį, pagrindiniai nacionaliniai centrai atsižvelgia į lyčiai atžvalgius narkotikų politikos aspektus. Pagrindiniai nacionaliniai centrai neperduoda jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti asmens ar nedidelių asmenų grupių tapatybę. Jie negali perduoti jokios informacijos, susijusios su konkrečiais asmenimis.

1.   Agentūra vertina, ar kiekvienas pagrindinis nacionalinis centras, vykdydamas 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis, padeda Agentūrai siekti jos užduočių įvykdymo. Įstaigos, kurioje veikia pagrindinis nacionalinis centras, kitos funkcijos ar visa struktūra, į kurią integruotas pagrindinis nacionalinis centras, nevertinamos.

2.   1 dalyje nurodytas vertinimas grindžiamas atitinkama informacija, kurią turi pateikti pagrindinis nacionalinis centras. Prireikus Agentūros atstovai gali apsilankyti pagrindiniame nacionaliniame centre.

3.   Kiekvieną pagal 1 dalį atliktą vertinimą Agentūra pateikia atitinkamam pagrindiniam nacionaliniam centrui ir atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai. Į vertinimus gali būti įtrauktos rekomendacijos dėl 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių vykdymo, jų įvykdymo tvarkaraštis ir Agentūros pasiūlymas dėl paramos pagrindinių nacionalinių centrų pajėgumų stiprinimui.

4.   Kai pagal 3 dalį pateikiamos rekomendacijos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis, atitinkamas pagrindinis nacionalinis centras informuoja Agentūrą apie tai, kad su rekomendacijomis sutinka, arba – nesutikimo atveju – raštu pateikia Agentūrai pagrįstą nuomonę.

5.   Agentūra informuoja valdybą apie pagal 1 dalį atlikto vertinimo rezultatus pirmame posėdyje po to, kai Agentūra užbaigia vertinimą. Nesutarimo tarp Agentūros ir pagrindinio nacionalinio centro atveju, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Agentūra valdybai kitame posėdyje patvirtinti jos narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, balsų dauguma pateikia vertinimą, rekomendacijas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

6.   Jei iki vertinime nurodyto termino, kaip nurodyta 1 dalyje, pagrindinis nacionalinis centras neįvykdo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių, valdyba pirmame posėdyje po vertinime nurodyto termino narių, turinčių balsavimo teisę pagal 23 straipsnį, dviejų trečdalių balsų dauguma priima sprendimą dėl to, kad nebūtų teikiamas bendrasis finansavimas tol, kol tas pagrindinis nacionalinis centras neįvykdys 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių. Atitinkamos valstybės narės atstovas tame balsavime nedalyvauja.

7.   Agentūra pirmąjį kiekvieno pagrindinio nacionalinio centro vertinimą pagal 1 dalį atlieka ne vėliau kaip 2026 m. liepos 3 d. Vėliau prireikus Agentūra periodiškai atlieka pagrindinių nacionalinių centrų vertinimą.

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 15 d. valdyba, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, pasikonsultavusi su Moksliniu komitetu, atsižvelgdama į Komisijos nuomonę ir dėl daugiametės programos pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame pateikiama daugiametė ir metinė programos bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 (30) 32 straipsnyje išvardyti dokumentai. Kai valdyba nusprendžia nesilaikyti tam tikrų Komisijos nuomonės aspektų arba aspektų, kilusių pasikonsultavus su Europos Parlamentu ar Moksliniu komitetu, ji pateikia paaiškinimą. Ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d. valdyba bendrąjį programavimo dokumentą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

Bendrasis programavimo dokumentas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas, ir prireikus jis atitinkamai koreguojamas.

2.   Metinė darbo programa apima išsamiai išdėstytus tikslus ir numatomus rezultatus, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, vadovaujantis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principais. Metinė darbo programa turi derėti su 4 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba pašalintos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais.

Daugiametėje arba metinėje programoje pateikiama informacija apie 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos tarptautinio bendradarbiavimo sistemos įgyvendinimą ir su ta sistema susijusius veiksmus. Į ją taip pat įtraukiama 21 straipsnyje nurodyta Agentūros planuojama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla.

3.   Valdyba iš dalies keičia priimtą metinę darbo programą, kai Agentūrai pavedama nauja užduotis.

Bet koks esminis metinės darbo programos pakeitimas priimamas vadovaujantis tokia pat procedūra, kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Valdyba gali vykdomajam direktoriui perduoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.   Daugiametėje darbo programoje išdėstoma bendra strateginė programa, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat išdėstoma išteklių programa, įskaitant daugiametį biudžetą ir darbuotojų skaičių.

Išteklių programa kasmet atnaujinama. Strateginė programa atnaujinama pagal poreikį, visų pirma siekiant atsižvelgti į 51 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

5.   Daugiametė ir metinė darbo programos rengiamos laikantis Deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 32 straipsnio.

1.   Agentūros visų pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Agentūros biudžete.

2.   Agentūros biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Nedarant poveikio kitiems ištekliams, Agentūros pajamas sudaro:

4.   3 dalies b–e punktuose nurodytų pajamų suma ir kilmė įtraukiamos į Agentūros metines ataskaitas ir aiškiai nurodomos 41 straipsnio 3 dalyje nurodytoje Agentūros biudžeto ir finansų valdymo metinėje ataskaitoje.

5.   Agentūros išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės bei infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos. Į veiklos išlaidas gali būti įtrauktos išlaidos pagrindiniams nacionaliniams centrams remti, kaip nurodyta 33 straipsnio 5 dalyje.

1.   Agentūra, gavusi prašymą, gali teikti šias papildomas paslaugas:

2.   Vykdomojo direktoriaus siūlymu ir pasikonsultavus su Komisija, valdyba skaidriai nustato mokesčių apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo metodą.

3.   Mokesčiai turi būti proporcingi suteiktų paslaugų, teikiamų ekonomiškai efektyviu būdu, sąnaudoms ir turi būti pakankami toms sąnaudoms padengti. Mokesčiai nustatomi tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog jie būtų nediskriminaciniai ir kad dėl jų suinteresuotiesiems subjektams nebūtų užkrauta pernelyg didelė finansinė ar administracinė našta.

4.   Mokesčiai turėtų būti nustatyti tokio dydžio, kad būtų išvengta Agentūros biudžeto deficito arba didelio biudžeto pertekliaus susidarymo. Jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo pakartotinai susidaro didelis teigiamas biudžeto balansas, arba jei dėl paslaugų, už kurias imamas mokestis, teikimo susidaro didelis neigiamas balansas, valdyba 2 dalyje nustatyta tvarka peržiūri mokesčių apskaičiavimo metodą.

5.   Kai taikytina, Agentūra įtraukia ataskaitą apie taikytus mokesčius ir jų poveikį Agentūros biudžetui pagal 41 straipsnyje nustatytą ataskaitų teikimo procedūrą.

1.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį įtraukia etatų planą, ir perduoda jį valdybai.

2.   Valdyba, remdamasi 1 dalyje nurodytu sąmatos projektu, tvirtina kitų finansinių metų Agentūros preliminarų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.

3.   Agentūros preliminarus pajamų ir išlaidų sąmatos projektas ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. perduodamas Komisijai. Galutinį sąmatos projektą valdyba perduoda Komisijai ne vėliau kaip kovo 31 d.

4.   Komisija Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.

5.   Remdamasi Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sąmatą, jos nuomone, reikalingą etatų planui ir iš bendrojo biudžeto mokėtinos subsidijos sumai, kurią ji pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 313 ir 314 straipsnius teikia biudžeto valdymo institucijai.

6.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamo įnašo asignavimus.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros etatų planą.

8.   Agentūros biudžetą dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma tvirtina valdyba. Biudžetas tampa galutiniu po to, kai galutinai priimamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Esant būtinybei biudžetas atitinkamai tikslinamas.

9.   Statybos projektams, kurie veikiausiai turės didelį poveikį Agentūros biudžetui, taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715.

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Kiekvienais metais vykdomasis direktorius biudžeto valdymo institucijai perduoda visą 51 straipsnyje išdėstytoms vertinimo procedūroms svarbią informaciją.

1.   Agentūros apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams perduoda preliminariąsias finansines ataskaitas.

2.   Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Audito Rūmams perduoda preliminariąsias Agentūros finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

3.   Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Agentūra Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros preliminarių ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (31) 246 straipsnį, vykdomasis direktorius savo atsakomybe rengia Agentūros galutines finansines ataskaitas ir jas teikia valdančiajai tarybai, kad ši pareikštų savo nuomonę.

5.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams perduoda atsakymą dėl pateiktų pastabų. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat perduoda valdybai.

6.   Valdyba pateikia nuomonę dėl galutinių Agentūros finansinių ataskaitų.

7.   Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip liepos 1 d. apskaitos pareigūnas galutines Agentūros finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8.   Galutinės finansinės ataskaitos ne vėliau kaip kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

10.   Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

1.   Agentūros darbuotojams taikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Personalo iš trečiųjų valstybių įdarbinimas Agentūroje sudarant 54 straipsnyje nurodytus susitarimus turi atitikti Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

1.   Agentūra gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie nėra Agentūros darbuotojai. Deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ar kitiems darbuotojams, kurie nėra Agentūros darbuotojai, netaikomi Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

2.   Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Agentūrą taisyklės.

1.   Agentūros turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Asmens duomenis Agentūra tvarko laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (33).

3.   Valdyba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio po 2024 m. liepos 2 d. nustato priemones, kuriomis Agentūra taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant susijusias su Agentūros duomenų apsaugos pareigūno skyrimu. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

2.   Agentūra ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas nuostatas, taikytinas visiems Agentūros darbuotojams.

3.   Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių iš Agentūros Sąjungos lėšų, auditą, remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje.

4.   Vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (34) nuostatomis ir procedūromis, OLAF ir Europos prokuratūra pagal savo įgaliojimus gali atlikti tyrimus, kurie, kiek tai susiję su OLAF, gali taip pat apimti patikras vietoje ir patikrinimus, kad nustatytų, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su Agentūros finansuojama dotacija arba sutartimi.

5.   Nedarant poveikio šio straipsnio 1–4 dalims, į Agentūros darbo tvarkos susitarimus ir susitarimus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis susitarimus, kaip nurodyta 53 ir 54 straipsniuose, sutartis, susitarimus dėl dotacijos ir sprendimus dėl dotacijos skyrimo įtraukiamos nuostatos, kuriomis Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus auditą ir tyrimus pagal savo atitinkamą kompetenciją.

1.   Agentūra priima saugumo taisykles, lygiavertes Komisijos saugumo taisyklėms, skirtoms Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, kaip nustatyta sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444. Agentūros saugumo taisyklės, be kita ko, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

2.   Agentūra gali keistis įslaptinta informacija tik su atitinkamomis trečiosios valstybės valdžios institucijomis ar tarptautine organizacija arba dalytis ESĮI su kita Sąjungos įstaiga, organas ar agentūra pagal atitinkamus administracinius susitarimus. Administraciniai susitarimai sudaromi tik leidus valdybai, prieš tai pasikonsultavus su Komisija. Nesant administracinio susitarimo, ESĮI išimtinėmis sąlygomis ad hoc pagrindu kitai Sąjungos įstaigai, organui ar agentūrai perduodama tik vykdomajam direktoriui priėmus atitinkamą sprendimą, prieš tai pasikonsultavus su Komisija.

1.   Sutartinė Agentūros atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos padaliniai arba darbuotojai.

4.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

5.   Asmeninė Agentūros darbuotojų atsakomybė jos atžvilgiu reglamentuojama Tarnybos nuostatais arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis.

1.   Ne vėliau kaip 2029 m. liepos 3 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija įvertina Agentūros veiklos rezultatus, susijusius su jos tikslais, įgaliojimais, užduotimis ir vieta, kaip numatyta Komisijos gairėse. Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti Agentūros įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis. Pirmojo vertinimo metu Komisija ypatingą dėmesį skiria šiuo reglamentu padarytiems Agentūros įgaliojimų ir užduočių pakeitimams.

2.   Atlikdama kas antrą vertinimą, Komisija taip pat vertina Agentūros pasiektus rezultatus, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, įskaitant vertinimą, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus ir užduotis, tikslinga tęsti Agentūros veiklą.

3.   Komisija vertinimų pagal šį straipsnį išvadas pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir valdybai. Vertinimų išvados skelbiamos viešai.

1.   Agentūra aktyviai siekia bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir kitomis įstaigomis, ypač Sąjungos, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis įstaigomis, taip pat su techninėmis įstaigomis, kompetentingomis į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, pagal su tokiomis įstaigomis sudarytus darbo tvarkos susitarimus, vadovaudamasi SESV ir nuostatomis dėl tokių įstaigų kompetencijos. Tokie darbo tvarkos susitarimai neapima keitimosi įslaptinta informacija.

2.   Valdyba priima darbo tvarkos susitarimus, kaip nurodyta 1 dalyje, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais ir gavusi Komisijos išankstinį pritarimą. Jei Komisija pareiškia nesutinkanti su tokiais darbo tvarkos susitarimais, valdyba juos priima trijų ketvirtadalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.

3.   Valdyba priima esamų darbo tvarkos susitarimų pakeitimus arba pakoregavimus, kurie yra nedideli ir nekeičia bendros darbo tvarkos susitarimų taikymo srities ir tikslo, arba techninius darbo su kitomis techninėmis įstaigomis tvarkos susitarimus, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktais projektais, prieš tai informavusi Komisiją.

4.   Agentūra savo interneto svetainėje skelbia darbo tvarkos susitarimus, sudarytus pagal šį straipsnį.

1.   Agentūra suteikia galimybę trečiosioms valstybėms, kurios tuo tikslu yra sudariusios susitarimus su Sąjunga, dalyvauti savo darbe.

2.   Pagal atitinkamas 1 dalyje nurodytų susitarimų nuostatas rengiami susitarimai, kuriuose visų pirma nurodomas atitinkamų trečiųjų valstybių dalyvavimo Agentūros darbe pobūdis, mastas ir būdas ir į kuriuos, be kita ko, įtraukiamos nuostatos, susijusios su dalyvavimu Agentūros įgyvendinamose iniciatyvose, finansiniais įnašais ir darbuotojais.

Kalbant apie personalo klausimus, susitarimai, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, turi atitikti Tarnybos nuostatus.

1.   Agentūra bendradarbiauja su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, vykdančiomis veiklą į šio reglamento taikymo sritį patenkančiose srityse nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmenimis, toms pilietinės visuomenės organizacijoms dalyvaujant konsultavimosi, keitimosi informacija ir žinių telkimo tikslais. Tuo tikslu Agentūra paskiria vykdomajam direktoriui pavaldų bendrą kontaktinį punktą, kuris užtikrina reguliarų pilietinės visuomenės organizacijų informavimą apie Agentūros veiklą, įskaitant specialaus tinklalapio sukūrimą ar kitas atitinkamas priemones. Agentūra sudaro sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms teikti su Agentūros veikla susijusius duomenis ir informaciją.

2.   Dirbdama konkrečiais klausimais Agentūra, kai aktualu, keičiasi tiksline informacija su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios turi atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį tų atitinkamų klausimų srityje.

3.   Pilietinės visuomenės organizacijas, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, Agentūra įregistruoja 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro (35) įsteigtame Skaidrumo registre. Agentūra viešai paskelbia tų pilietinės visuomenės organizacijų sąrašą.

1.   Susitarime dėl būstinės, kurį Agentūra sudaro su valstybe nare, kurioje yra Agentūros būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl Agentūros įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje, infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė ir konkrečios taisyklės, toje valstybėje narėje taikytinos valdybos nariams, Agentūros darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių, ir jų šeimos nariams, sudaromas gavus valdybos pritarimą.

2.   Valstybė narė, kurioje yra Agentūros būstinė, užtikrina geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas Agentūros sklandus ir veiksmingas veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir atitinkamą transporto infrastruktūrą.

1.   Agentūra yra visų EMCDDA sudarytų sutarčių, jam tenkančių įsipareigojimų ir įsigyto turto teisių perėmėja.

2.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio EMCDDA iki 2024 m. liepos 2 d. sudarytų sutarčių ir susitarimų teisinei galiai.

1.   EMCDDA valdyba tęsia savo darbą ir vykdo veiklą remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1920/2006 ir pagal tą reglamentą nustatytomis taisyklėmis, kol pagal šio reglamento 23 straipsnį į valdybą bus paskirti visi atstovai.

2.   Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai asmenų, kuriuos pagal 23 straipsnį jos paskyrė valdybos nariais ir pakaitiniais nariais, vardus ir pavardes.

3.   Pagal 23 straipsnį įsteigta valdyba surengia savo pirmąjį posėdį ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 3 d. To posėdžio metu valdyba gali priimti savo darbo tvarkos taisykles.

1.   EMCDDA direktoriui, paskirtam remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, visam likusiam jo kadencijos laikotarpiui pavedamos vykdomojo direktoriaus pareigos, kaip numatyta šio reglamento 30 straipsnyje. Kitos jo sutarties sąlygos lieka nepakitusios.

Jei EMCDDA direktoriaus kadencija baigiasi laikotarpyje tarp 2023 m. liepos 1 d. ir 2024 m. liepos 2 d., ir jei ta kadencija dar nepratęsta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006, ji automatiškai pratęsiama iki 2025 m. liepos 3 d.

2.   Jei direktorius, paskirtas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1920/2006 11 straipsniu, nenori arba negali veikti vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalimi, valdyba paskiria laikinąjį vykdomąjį direktorių eiti pareigas, kurios pavedamos vykdomajam direktoriui ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui, kol vykdomasis direktorius bus paskirtas pagal 29 straipsnio 2 dalį.

1.   Reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 panaikinamas nuo 2024 m. liepos 2 d. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1920/2006 valdybos priimtos vidaus taisyklės ir priemonės galioja toliau po 2024 m. liepos 2 d., išskyrus atvejus, kai taikydama šį reglamentą valdyba nusprendžia kitaip.