(1)

2021 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Maroko (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2021 m. spalio 4 d. Europos ratų gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EUWA) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/934 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Maroko valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Skundo pateikėjai ir du bendradarbiaujantys naudotojai paprašė jų pavadinimus laikyti konfidencialiais baimindamiesi, kad pirkėjai gali imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija laikėsi nuomonės, kad atsakomųjų veiksmų rizika iš tiesų yra didelė, ir sutiko, kad skundo pateikėjų ir dviejų bendradarbiaujančių naudotojų pavadinimai neturėtų būti atskleisti. Siekiant veiksmingai užtikrinti anonimiškumą, kitų Sąjungos gamintojų pavadinimai taip pat neatskleisti, kad atmetimo būdu nebūtų identifikuoti skundo pateikėjų pavadinimai.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Keturios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų ir šis prašymas buvo patenkintas: Europos automobilių gamintojų asociacija (toliau – ACEA), EUWA, „Dika Morocco Africa S.A.R.L“ (toliau – „Dika“) ir „Hands 8 S.A.“ (toliau – „Hands“).

(8)

„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad skunde nurodyti duomenys buvo pasenę, nes nuo tiriamojo laikotarpio iki tyrimo inicijavimo dienos buvo praėję beveik 8 mėnesiai. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas tiriamasis laikotarpis tiksliai sutapo su COVID-19 pandemijos piko laikotarpiu. Be to, skundo pateikėjo pasirinktas nagrinėjamasis laikotarpis buvo vienais metais ilgesnis nei įprastai Komisijos nagrinėjami laikotarpiai, kaip nurodyta atitinkamame vadove (4). „Dika“ laikėsi nuomonės, kad šis sprendimas gali būti laikomas nesąžiningu ir neišsamiu, o pasenusių duomenų naudojimas negali būti laikomas prima facie dempingo, žalos arba priežastinio ryšio įrodymu, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(9)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „Dika“ nurodytame vadove aiškiai nurodyta, jog jame pateikiamos bendro pobūdžio gairės, tačiau tai nėra teisiškai privalomas dokumentas, o jo turinys nėra privalomas (5). Be to, pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nėra jokios konkrečios nuostatos dėl laikotarpio nuo skundo pateikimo iki duomenų pateikimo. Bet kuriuo atveju skundo tiriamasis laikotarpis baigėsi 2021 m. kovo 31 d., o skundas buvo pateiktas 2021 m. spalio 4 d. Be to, skundo pateikėjas iki 2021 m. birželio 30 d. taip pat pateikė papildomų duomenų apie žalą (6). Todėl skundo pateikėjo pateikti duomenys buvo aktualūs ir gauti laiku, kuris buvo kaip įmanoma artimesnis skundo pateikimo datai. Kalbant apie tvirtinimą dėl nagrinėjamojo laikotarpio ir tiriamojo laikotarpio, Komisija, tirdama nagrinėjamai žalai svarbias tendencijas, paprastai pasirenka vienų metų ir ankstesnių trejų kalendorinių metų tiriamąjį laikotarpį. Tai, kad skunde buvo pateikta dar vienų metų informacija, nereiškia, kad buvo naudojami pasenę duomenys, dėl kurių vertinimas galėtų būtų nesąžiningas arba neišsamus. Jame pateikta informacijos apie paskutinį turimą laikotarpį, t. y. laikotarpį iki 2021 m. kovo 31 d. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(10)

„Dika“ tvirtino, kad skunde nepateikta įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotos normaliosios vertės naudojimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje. Be to, šalis teigė, kad apskaičiuota normalioji vertė buvo apskaičiuota klaidingai. Todėl Komisija turėjo padaryti išvadą, kad skunde nepateikta pakankamai dempingo įrodymų ir jis turėjo būti atmestas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(11)

„Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas nenaudojo ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainos, nors galėjo žinoti apie tokias kainas atsižvelgiant į tai, kad pati Sąjungos pramonė eksportuoja ratus su ratlankiais iš aliuminio į Maroką. Be to, „Dika“ teigė, kad skundo pateikėjas naudojo 2018 ir 2019 m. eksportuojančių gamintojų finansines ataskaitas, kuriomis remdamasis padarė išvadą, jog pardavimas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo vykdomas, nors šios ataskaitos buvo susijusios su laikotarpiu iki skunde pasirinkto tiriamojo laikotarpio.

(12)

Komisija su tuo nesutiko. Šiame tyrime skundo pateikėjas yra EUWA, o ne jos atskiros narės. Kadangi skundo pateikėjas nėra nei gamintojas, nei eksportuotojas, jis neturėjo prieigos prie tokių duomenų. Be to, sąskaitos faktūros paprastai laikomos konfidencialiais verslo duomenimis. Todėl skundo pateikėjas turėjo remtis vieša informacija apie pardavimo Maroko vidaus rinkoje kainas, kurios skundo pateikimo metu nebuvo. Kalbant apie Maroko eksportuojančių gamintojų 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų naudojimą, tai buvo vienintelės skundo pateikėjo turimos ataskaitos tuo metu, kai buvo pateiktas skundas. Todėl skundo pateikėjas galėjo tik padaryti išvadą, kad, remiantis pagrįstai turima informacija, žinomi Maroko eksportuojantys gamintojai įprastomis prekybos sąlygomis nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Todėl šis pasirinkimas apskaičiuojant normaliąją vertę buvo pagrįstas. Taigi, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(13)

„Dika“ taip pat pateikė argumentų dėl įtariamų esminių trūkumų nustatant normaliąją vertę. Šie argumentai susiję su ratų dydžio pasirinkimu, aliuminio liejinių kainų naudojimu remiantis importu iš Kinijos, Sąjungos gamintojo sąnaudų struktūros naudojimu, tam tikrų sąnaudų veiksnių neįtraukimu skaičiuojant ir 6 % pelno normos taikymu.

(14)

Komisija nesutiko su šiais argumentais. Prielaidos, kurias skundo pateikėjas padarė normaliajai vertei apskaičiuoti, buvo pagrįstos patirtimi rinkoje ir skundo pateikėjo žiniomis, taip pat viešai prieinama informacija. Tai, kad suinteresuotoji šalis nesutinka su tokiomis prielaidomis, nereiškia, kad jos turėtų būti laikomos nepagrįstomis siekiant apskaičiuoti skunde nurodytą normaliąją vertę. Duomenys, kuriais remiantis nustatyta normalioji vertė, buvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kurie buvo patvirtinti Komisijai atlikus šių įrodymų analizę. NET atlikus tam tikrus suinteresuotosios šalies pasiūlytus koregavimus, kuriuos Komisija atliko vertindama skundą, vis tiek buvo pakankamai dempingo įrodymų.

(15)

„Dika“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas žalos analizėje neatsižvelgė į tai, kad rinką sudaro pirminės įrangos gamintojai (toliau – PĮG) ir antrinės rinkos (toliau – AR), iš kurių kiekvienoje parduodamo įvairių rūšių ratai, t. y. žemesnės ir aukštesnės klasės segmentai.

(16)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog PĮG ir AR ratai su ratlankiais iš aliuminio platinami skirtingais pardavimo kanalais, jiems būdingos tos pačios fizinės ir techninės savybės ir juos galima pakeisti vienus kitais. Todėl PĮG ir AR turėtų būti laikomi skirtingais pardavimo kanalais, o ne skirtingais segmentais.

(17)

Dėl dviejų pardavimo kanalų skundo pateikėjas apskaičiavo, kad iš Maroko eksportuojami produktai tikriausiai buvo beveik išimtinai tiekiami tik PĮG klientams. Vėliau atlikusi turimos informacijos analizę Komisija tai patvirtino. Tai pasakytina ir apie atrinktus Sąjungos gamintojus, kurie beveik išimtinai pardavė tik PĮG klientams (apie 99,6 %).

(18)

Dėl įvairių rūšių ratų Komisija pažymėjo, kad nors skunde nebuvo pateikta išsami žalos analizė pagal įvairias ratų su ratlankiais iš aliuminio rūšis, jame buvo pateikti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis apskaičiavimai dešimties tipiškų ratų rūšių atvejais.

(19)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(20)

„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos tvirtino, kad importo iš Maroko raida negali daryti žalos Sąjungos pramonei arba kelti tokios žalos grėsmės, nes importas 2020 m. balandžio 1 d.–2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu siekė tik 2,8 % Sąjungos rinkos ir dėl to kainos nebuvo smukdomos.

(21)

Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad yra pakankamai įrodymų, jog importas iš Maroko į Sąjungos rinką vis labiau skverbiasi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama gerokai mažesnėmis kainomis. Atrodo, kad dėl to Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kurią rodo, pavyzdžiui, sumažėjęs jos pardavimas ir rinkos dalis, pablogėję finansiniai rezultatai arba Sąjungos pramonės taikomų kainų lygis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(22)

„Dika“ tvirtino, kad skunde pateikti tam tikri žalos rodikliai, kaip antai gamybos pajėgumai, Sąjungos kainos ir Sąjungos suvartojimas, nepagrindė išvados dėl žalos tiriamuoju laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į Europos Sąjungoje automobilių gamintojų įdiegtus gamybos „pačiu laiku“ tiekimo grandinės modelius, pagal kuriuos reikalaujama, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai būtų lankstūs ir turėtų pajėgumų, kuriuos naudodami jie galėtų patenkinti paskutinės minutės poreikius, visas pajėgumų panaudojimas nėra išeitis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojui.

(23)

Komisija primena, kad norint padaryti išvadą dėl materialinės žalos, kuri yra būtina tyrimui inicijuoti, reikia išnagrinėti, inter alia, susijusius veiksnius, kaip aprašyta pagrindiniame reglamente. Tačiau pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį nereikalaujama, kad visi 3 straipsnio 5 dalyje minėti žalos veiksniai rodytų pablogėjimą, kad materialinė žala būtų pakankamai pagrįsta tyrimo inicijavimo tikslais. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius. Skunde buvo pateikta ši informacija, kuri parodė, kad buvo padaryta žala. Todėl Komisija nusprendė, kad skunde pateikta pakankamai žalos įrodymų, ir šį tvirtinimą atmetė.

(24)

„Dika“ ir „Hands“ tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas negali atitikti Sąjungos interesų.

(25)

Kalbant apie Sąjungos interesus, jie nėra aktualus kriterijus vertinant, ar skundu pateisinamas antidempingo tyrimo inicijavimas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį. Todėl į tas pastabas, kiek jos susijusios su tvirtinimais dėl tyrimo inicijavimo, nebuvo atsižvelgta.

(26)

„Dika“, „Hands“ ir Maroko valdžios institucijos teigė, kad skundo pateikėjas neatsižvelgė į kitus veiksnius, kaip antai tariamą konkurencijos tarp Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio ir Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio nebuvimą dėl rinkų segmentacijos, importą iš trečiųjų šalių ir COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes.

(27)

Komisijai atlikus skundo analizę patvirtinta, kad minėti elementai buvo nepagrįsti, faktiškai neteisingi arba nepakankami, kad būtų galima paneigti išvadą, jog skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamasis produktas buvo importuojamas į Sąjungą dempingo kainomis ir kad Sąjungos gamintojams dėl to greičiausiai buvo daroma materialinė žala. Šie aspektai buvo nustatyti remiantis geriausiais įrodymais, kuriuos skundo pateikėjas turėjo tuo metu, ir buvo pakankamai tipiški ir patikimi. Be to, „Dika“, Maroko valdžios institucijų ir ACEA pateikti teiginiai buvo išsamiai išnagrinėti atliekant tyrimą ir yra aptariami toliau.

(28)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija patvirtino, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, taigi įvykdė pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija galutinai atrinko tris Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį vykdant atranką naudotas kriterijus buvo didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimtis tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai trijose skirtingose valstybėse narėse. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina beveik 20 % viso panašaus produkto ir užtikrina gerą geografinį pasiskirstymą. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau jokių pastabų negavo.

(31)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jeigu būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(32)

Nė vienas iš žinomų nesusijusių importuotojų nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

(33)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jeigu būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Maroko eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Maroko Karalystės atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(34)

Prašomą informaciją pateikė tik du nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai, kurie pagamina beveik visą iš Maroko importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekį. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(35)

Komisija klausimynus išsiuntė trims Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, dviem žinomiems naudotojams ir dviem nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (7).

(36)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį.

(37)

Be to, vadovaudamasi Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (9), Komisija atliko su „Dika“ susijusios bendrovės „CITIC Dicastal Co., Ltd“ (toliau – CITIC) ir vieno Sąjungos gamintojo nuotolinį duomenų sutikrinimą.

(38)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2020 m. spalio 1 d.–2021 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(39)

Nagrinėjamasis produktas – Maroko kilmės ratai su ratlankiais iš aliuminio, skirti autotransporto priemonėms, priskiriamoms 8701–8705 SS pozicijoms, su ratų reikmenimis arba be jų, su padangomis arba be jų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8708 70 10 ir ex 8708 70 50 (TARIC kodai: 8708701015, 8708701050, 8708705015 ir 8708705050) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(40)

Ratai su ratlankiais iš aliuminio Sąjungoje tradiciškai parduodami dviem platinimo kanalais: PĮG, kurie daugiausia yra automobilių gamintojai, ir antrinei rinkai, kuri apima, pavyzdžiui, platintojus, mažmenininkus, remonto dirbtuves ir pan. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Maroko kilmės nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas tik PĮG kanalu. PĮG platinimo kanale automobilių gamintojai rengia konkursus ratams su ratlankiais iš aliuminio pirkti ir dažnai dalyvauja kuriant naujus ratus, kurie yra susiję su jų prekės ženklais. Tuose pačiuose konkursuose gali konkuruoti ir Sąjungos gamintojai, ir Maroko eksportuotojai.

(41)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(42)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(43)

Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė du Maroko eksportuojantys gamintojai „Dika“ ir „Hands“. „Dika“ turi susijusią bendrovę CITIC, kuri yra Kinijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintoja. CITIC perka ratų su ratlankiais iš aliuminio iš „Dika“ ir parduoda juos Sąjungai, Marokui ir kitoms trečiosioms šalims. Atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC buvo aptikta nemažai klaidų, dėl kurių kilo rimtų abejonių dėl vidaus ir ES pardavimo sąrašų patikimumo. Šios klaidos daugiausia buvo susijusios su skirtumais tarp kainų, įtrauktų į pardavimo sąrašus, sąskaitose faktūrose nurodytų kainų ir faktiškai sumokėtų sumų.

(44)

2022 m. balandžio 1 d. bendrovėje „Dika“ atlikto patikrinimo vietoje metu, užbaigus nuotolinį duomenų sutikrinimą su CITIC, bendrovė pateikė pataisytą pardavimo sąrašų versiją, įskaitant nustatytų neatitikimų paaiškinimą. Tuo metu nebuvo galimybės patikrinti arba sutikrinti peržiūrėtus pardavimo sąrašus. Be to, preliminariai patikrinus naujai pateiktus duomenis nustatyta, kad bendrovės atliktais pataisymais neištaisyti visi per nuotolinį duomenų sutikrinimą paminėti neatitikimai, o bendras pataisymų skaičius buvo daug didesnis, nei tikėtasi atlikus nuotolinį duomenų sutikrinimą. Klaidų, iš kurių kai kurios išliko po peržiūros, pobūdis ir skaičius buvo tokie, kad Komisija negalėjo pasikliauti pardavimo sąrašų tikslumu. Todėl Komisija negalėjo patikrinti informacijos, būtinos bendrovės dempingo skirtumui nustatyti.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį 2022 m. gegužės 5 d.„Dika“ ir su ja susijusiai bendrovei buvo pranešta apie priežastis, kodėl Komisija ketina neatsižvelgti į pateiktą informaciją, ir suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų (toliau – raštas pagal 18 straipsnį).

(46)

Bendrovė į Komisijos raštą atsakė 2022 m. gegužės 12 d. Atsakyme bendrovė paaiškino, kad savo pardavimą pardavimo sąrašuose ji fiksavo taikydama savo apskaitos principus. Todėl bendrovė tvirtino, kad priešingai, nei teigta nuotolinio duomenų sutikrinimo ir tikrinamojo vizito vietoje metu, pirminiai pardavimo sąrašai, kurių bendras vertes buvo galima suderinti su bendrovės apskaitos sistema SAP, buvo išsamūs ir tikslūs, juose nebuvo klaidų ir jų peržiūrėti nereikėjo. Iš tikrųjų patikslinimai, kuriuos bendrovė atliko po nuotolinio duomenų sutikrinimo, tariamai buvo pateikti Komisijai tik tam, kad būtų įrodytas visapusiškas CITIC bendradarbiavimas atliekant tyrimą. Todėl bendrovė nurodė, kad Komisija turėtų naudoti pirminius nepatikslintus pardavimo sąrašus. Be to, bendrovė nurodė, kad Komisija galėjo naudoti kartu su raštu pateiktus patikslintus pardavimo sąrašus, nes trūkumai tariamai nebuvo tokie, kad dėl jų būtų kilę pernelyg didelių sunkumų padaryti pagrįstai tikslią išvadą. Šie pardavimo sąrašai buvo panašūs į patikrinimo vietoje metu pateiktus sąrašus, prie kurių buvo pridėti duomenys, kurių trūko anksčiau, ištaisytos kai kurios klaidos ir pateikti papildomi paaiškinimai. Tačiau liko keletas klaidų, nes kai kurių operacijų atveju faktinė gauta suma vis tiek nebuvo nurodyta ir Komisija negalėjo sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų, pateiktų bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį. Bendrovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu Komisija primygtinai reikalautų taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, kaip dalinius turimus faktus ji turėtų naudoti CITIC finansines ataskaitas.

(47)

Komisija nesutiko su bendrovės atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį pateiktais argumentais. Eksportuojantiems gamintojams skirtame antidempingo klausimyne buvo aiškiai prašoma pateikti pardavimo sąrašus pagal kiekvieną sandorį. Kartu su klausimynu pateiktuose lentelių šablonuose buvo aiškiai prašoma pateikti sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis (sąskaitos faktūros kiekį, sąskaitos faktūros vertę, susijusius kreditinius dokumentus ir kt.). Pati bendrovė pripažino, kad ji neužpildė pardavimo sąrašų pagal sąskaitas faktūras. Priešingai, bendrovė juos užpildė remdamasi savo apskaitos praktika. Be to, bendrovė teigė, kad bet koks sąskaitos faktūros vertės ir faktiškai gautos kainos skirtumas pardavimo sąrašuose paprastai įrašomas kaip nuolaida, lengvata, kreditinis dokumentas arba kitu būdu. Tačiau nustatyta, kad šie skirtumai nebuvo sistemingai atspindimi bendrovės pardavimo sąrašuose.

(48)

Kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo galima laiku sutikrinti arba patikrinti peržiūrėtų pardavimo sąrašų. Kaip paaiškinta bendrovei prieš nuotolinį duomenų sutikrinimą ir prieš patikrą išsiųstame 2022 m. kovo 11 d. rašte ir vadovaujantis Pranešimu dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (10), nuotolinio duomenų sutikrinimo tikslas buvo gauti patikinimą dėl bendrovės klausimyno atsakymuose pateiktos informacijos. Nuotolinio duomenų sutikrinimo metu toks patikinimas dėl pardavimo sąrašų nebuvo gautas. Papildomas nuotolinis duomenų sutikrinimas su CITIC, kurį bendrovė pasiūlė atlikti savo atsakyme į raštą pagal 18 straipsnį, neturėtų būti naudojamas kaip būdas gauti daugiau laiko arba ištaisyti klaidas, nustatytas per nuotolinį duomenų sutikrinimą, kuris jau buvo atliktas iki nustatyto termino.

(49)

Be to, patikslintose lentelėse nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos pakeitimus, kurie buvo aptarti per nuotolinį duomenų sutikrinimą. Atsakydama į raštą pagal 18 straipsnį, bendrovė pateikė naują peržiūrėtą pardavimo sąrašą, kuriame buvo padaryti papildomi pakeitimai, kurių nebuvo galima sutikrinti arba patikrinti. Todėl Komisija nusprendė, kad bendrovė per tyrimui skirtą laikotarpį nepateikė prašomos informacijos. Bendrovės pasiūlyta alternatyva kaip dalinius turimus faktus naudoti CITIC finansines ataskaitas buvo nepriimtina. Naudodama finansines ataskaitas Komisija nebūtų galėjusi nustatyti normaliosios vertės ir eksporto kainos taip išsamiai ir tiksliai, kaip reikalaujama pagrindiniame reglamente, nes pagal jas nebūtų galima atlikti analizės pagal produktus arba sandorius.

(50)

Kadangi „Dika“ ir su ja susijusi bendrovė CITIC nepateikė informacijos, kuria vadovaudamasi Komisija būtų galėjusi padaryti pagrįstai tikslią išvadą, ir nebuvo pateikta patikrinamos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima nustatyti tokią išvadą, Komisija nusprendė neatsižvelgti į bendrovės pateiktą informaciją, susijusią su pardavimo vidaus rinkoje ir ES sąrašais. Kadangi ši informacija yra labai svarbi siekiant nustatyti normaliąją vertę ir eksporto kainą, Komisija negalėjo apskaičiuoti bendrovei taikomo individualaus dempingo skirtumo.

(51)

Todėl Komisija preliminariai neatsižvelgė į šio eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją ir, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, patvirtino, kad dėl šio eksportuojančio gamintojo naudojami turimi faktai.

(52)

Taikant pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, kaip aprašyta 3.1.1 skirsnyje, toliau pateiktas dempingo skirtumo apskaičiavimo aprašymas buvo taikomas tik likusiam Maroko eksportuojančiam gamintojui „Hands“.

(53)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad normalioji vertė nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje šalyje. Tačiau Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nevykdė pardavimo vidaus rinkoje. Tiriamuoju laikotarpiu nedidelis skaičius ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkėjams Maroke buvo parduotas vienam automobilių gamintojui, esančiam ekonominėje neapmuitinamoje zonoje („zone d’accélération industrielle“, anksčiau taip pat vadinta „zone franche“ arba „zone franche d’exportation“), panašioje į ekonominę zoną, kurioje įsikūręs bendradarbiaujantis gamintojas. Šis automobilių gamintojas įsigijo ratus su ratlankiais iš aliuminio planuodamas juos naudoti surenkant automobilius. Vėliau automobiliai, o ne ratai su ratlankiais iš aliuminio, iš neapmuitinamos zonos buvo išvežami parduoti vidaus rinkoje arba eksportuojami. Vis dėlto tikėtina, kad galutinė automobilių paskirties vieta nebuvo vidaus rinka. 2020 m. atlikus tyrimą nustatyta, kad 90 % visų Maroke pagamintų automobilių buvo skirti eksporto rinkai (11), tai patvirtino ir Maroko automobilių gamintojų pateikta informacija (12). Be to, pagal Įstatymą Nr. 19–94, kuriuo reglamentuojamos laisvosios prekybos zonos, ne mažiau kaip 70 % šiose zonose įsikūrusių bendrovių apyvartos turi sudaryti eksportas (13).

(54)

Kaip paaiškinta pirmiau, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tam pirkėjui Maroke parduoti ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo parduoti iš vienos ekonominės zonos į kitą. Tokiose Maroko ekonominėse zonose įsikūrusioms bendrovėms netaikomi muitų ir kiti teisės aktai, kurie paprastai taikomi Maroko teritorijoje, o į ekonominę zoną įvežamos prekės laikomos eksportu (14). Kadangi ratai su ratlankiais iš aliuminio buvo gaminami vienoje ekonominėje zonoje, vėliau parduodami ir išsiunčiami į kitą ekonominę zoną, ratai su ratlankiais iš aliuminio niekada nebuvo įvežami į Maroko muitų teritoriją, todėl negalėjo būti laikomi vidaus rinkoje parduodamais produktais.

(55)

Bet kuriuo atveju, net jeigu pardavimas į Maroko ekonominę neapmuitinamą zoną buvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje, jis nebuvo tipiškas ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje.

(56)

Šiuo atžvilgiu, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Atsižvelgiant į tai, Maroko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimas nebuvo tipiškas.

(57)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad nė vienas pardavimas vidaus rinkoje nebuvo pelningas, taigi ir nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis.

(58)

Kadangi vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas nebuvo parduodamas, Komisija normaliąją vertę nustatė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(59)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įprastomis prekybos sąlygomis produkto pardavimas vidaus rinkoje nevykdomas, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės šalyje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) sąnaudas bei pelną. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pelnas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuotojo ar gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau, kadangi „Hands“ įprastomis prekybos sąlygomis panašaus produkto nepardavė, kaip paaiškinta pirmiau, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje numatyti trys alternatyvūs metodai:

(60)

Kalbant apie 2 straipsnio 6 dalies a punktą, Maroke buvo tik vienas eksportuojantis ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojas – „Dika“. Be to, „Dika“ visus savo ratus su ratlankiais iš aliuminio Maroke pardavė automobilių gamintojams, įsikūrusiems ekonominėse zonose. Kaip paaiškinta 53 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, toks pardavimas nebuvo laikomas pardavimu vidaus rinkoje. Be to, 2 straipsnio 6 dalies a punkte nurodytas vidurkis turi būti bent dviejų eksportuojančių gamintojų svertinis vidurkis (15). Todėl „Dika“ duomenys negalėjo būti naudojami, net jeigu šios bendrovės pardavimą būtų buvę galima laikyti patikimu. Todėl 2 straipsnio 6 dalies a punktą taikyti nebuvo galima.

(61)

2 straipsnio 6 dalies b punkte reikalaujama, kad atitinkamas eksportuotojas arba gamintojas vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis gamintų ir parduotų tos pačios bendrosios kategorijos produktus. Tačiau „Hands“ gamino tik ratus su ratlankiais iš aliuminio ir nė vienas jos pardavimas nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl 2 straipsnio 6 dalies b punktą taikyti taip pat nebuvo galima.

(62)

2 straipsnio 6 dalies c punkte minimas „bet kuris kitas pagrįstas būdas“ PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Kadangi Maroke kitų ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų nėra, Komisija manė esant tikslinga taikyti Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų PBA išlaidas ir pelną. Prašyme atlikti peržiūrą, kuriuo buvo grindžiamas šiuo metu vykdomas Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas, Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama tipiška šalis (16). Nustatytas PBA išlaidų svertinis vidurkis buvo 11,49 %, o vidutinis svertinis pelnas – 4,89 %.

(63)

2 straipsnio 6 dalies c punkte taip pat nustatyta, kad pagal šią metodiką naudojamam pelnui taikoma viršutinė riba, siekiant užtikrinti, kad naudojamas pelnas neviršytų pelno, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai arba gamintojai, parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus kilmės šalies vidaus rinkoje. Be „Dika“ ir „Hands“ nebuvo jokių kitų Maroko ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų, kurių pelną būtų buvę galima naudoti, nes jie nepardavė produktų Maroko vidaus rinkoje. Be to, Komisija neturėjo informacijos apie pelną, kurį Maroke galėjo gauti galimi automobilių dalių iš aliuminio arba su automobilių pramone susijusių produktų iš aliuminio gamintojai arba eksportuotojai.

(64)

Komisija nusprendė, kad ratai su ratlankiais iš aliuminio priskiriami tai pačiai bendrajai kategorijai kaip ir kiti produktai iš aliuminio, kai antai aliuminio ekstruzijos arba aliuminio profiliai. Tokiems produktams gaminti naudojama ta pati pagrindinė žaliava (aliuminis), kuri sudaro pagrindinę tokių produktų gamybos sąnaudų dalį. Be to, įvairūs gamybos procesai apima aliuminio lydymą arba kaitinimą pageidaujamu būdu. Gautas septynių tokių aliuminio produktų Maroko gamintojų, kurių 2020 m. finansiniai duomenys buvo žinomi, vidutinis svertinis pelnas buvo 4,16 %. Ši procentinė dalis buvo naudojama kaip Brazilijos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojų pelno viršutinė riba.

(65)

Tuomet normalioji vertė buvo apskaičiuota prie „Hands“ gamybos sąnaudų pridėjus 62 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Brazilijos PBA išlaidas ir pelną, kurios siekė ne daugiau kaip 4,16 %.

(66)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas.

(67)

Pardavimo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(68)

Vykdant pardavimą eksportui per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į gautą pelną. Pelnas buvo grindžiamas pelnu, kurį paprastai gauna nesusiję importuotojai, nes faktinis susijusio importuotojo pelnas nebuvo laikomas patikimu dėl ryšių tarp bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ir susijusio importuotojo. Kadangi atliekant šį tyrimą nė vienas nesusijęs importuotojas nebendradarbiavo su Komisija, Komisija naudojo pelną, nustatytą per paskutinį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą dėl Kinijos kilmės ratų su ratlankiais iš aliuminio (17).

(69)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(70)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, kredito išlaidas, lengvatas ir kitas išmokas.

(71)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(72)

Visiems kitiems Maroko eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato COMEXT duomenų baze.

(73)

Kaip paaiškinta 3.1.1 skirsnyje, buvo tik vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Maroko gamintojas. Kadangi šios bendrovės ratų su ratlankiais iš aliuminio eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažiau nei 50 % viso į Sąjungą importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio kiekio, laikyta, kad bendradarbiavimo lygis šiuo atveju buvo žemas. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti dempingo skirtumą, lygų didžiausiam dempingo skirtumui, nustatytam tam tikrų rūšių produktams, kuriuos tipiškais kiekiais pardavė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Šių rūšių produktų pardavimas eksportui sudarė apie 50 % viso bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą.

(74)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(75)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 30 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(76)

Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 64,3 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skundo pateikėjo pateiktais atsakymais į makroekonominį klausimyną. Kaip nurodyta 30 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino beveik 20 % viso žinomų Sąjungos panašaus produkto gamintojų pagaminamo kiekio.

(77)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(78)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi visu Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungoje, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje buvo nustatytas remiantis skundu ir pakoreguotas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymuose pateiktais tiriamojo laikotarpio duomenimis. Importo atveju Komisija rėmėsi Eurostato COMEXT duomenų bazės duomenimis. Tačiau, kadangi Eurostato COMEXT duomenų bazėje nurodomas tik importuotų produktų svoris, o ne importuotų ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetų skaičius, svorį reikėjo konvertuoti į vienetus. Skunde skundo pateikėjas taikė perskaičiavimo koeficientą, kuris buvo naudojamas atliekant paskutinį tyrimą dėl to paties produkto (18) (t. y. 10,9 kg vienam vienetui). Šio perskaičiavimo koeficiento pagrįstumas buvo patikrintas remiantis Maroko ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiuo metu taikomas vidutinis svertinis svoris vienai prekei yra 11,3 kg, nes rinkoje stebima tendencija, kai gaminami didesnio skersmens ratai ir dėl to padidėja vieno rato svoris. Todėl šis koeficientas buvo naudojamas nustatant Sąjungos suvartojimą vienam vienetui.

(79)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra nevienodai padalyta į du platinimo kanalus, t. y. PĮG ir AR. Didžioji pardavimo dalis vykdoma PĮG kanalu, kuriam tenka 90 % rinkos dalis. Taigi AR kanalas, kurio pardavimo apimtis siekia apie 10 %, turi nedidelį poveikį bendram Sąjungos rinkos vertinimui. Jo poveikis yra mažesnis ir todėl, kad Maroko gamintojai produktą pardavė tik PĮG kanalu, kaip ir trys atrinkti Sąjungos gamintojai. Pastarieji pardavė beveik išimtinai tik PĮG kanalu (apie 99,6 % jų pardavimo). Todėl šiuo atveju tai neturėjo poveikio kainų palyginimo analizei, kuri atliekama mikroekonominiu lygmeniu remiantis eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Dėl šios priežasties Komisija, atlikdama šį tyrimą, preliminariai nusprendė neskaidyti suvartojimo pagal du pardavimo kanalus.

(80)

2018–2019 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 %, o 2019–2020 m. – 19 %. 2020 m. automobilių pramonės gamyba dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo maždaug 4,2 mln. transporto priemonių, todėl tai turėjo tiesioginį poveikį pradinės grandies tiekėjams, nes 2020 m. ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimas sumažėjo 14 mln., palyginti su 2019 m. Gamyba ypač sumažėjo 2020 m. antrąjį ketvirtį, tačiau kitais mėnesiais rinka atsigavo. Rinkoje ratų padaugėjo 5 mln.: nuo 59 mln. 2020 m. iki 64 mln. tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau suvartojimas nepasiekė 2019 m. lygio, nes trūko automobilių gamintojų naudojamų puslaidininkių.

(81)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato COMEXT duomenų baze. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis bendro Sąjungos suvartojimo dalimi, tenkančia šiam importui.

(82)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(83)

2019 m. Marokas eksportavo kelis tūkstančius vienetų, tačiau 2020 m. ir tiriamuoju laikotarpiu eksportas paspartėjo – nuo 1 mln. iki 2,5 mln. vienetų. Registracijos reglamente nurodyta, kad po tiriamojo laikotarpio pabaigos augimo tempas išliko toks pat kaip ir tiriamuoju laikotarpiu. Kaip minėta 79 konstatuojamojoje dalyje, šis pardavimas vyko tik PĮG pardavimo kanalu.

(84)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato „Comext“ duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(85)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Vidutinė importo iš Maroko kaina

(86)

Vidutinė importo iš Maroko kaina nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo maždaug 2 EUR už vienetą. Tačiau dalis pardavimo kainos indeksuojama pagal aliuminio kainą Londono metalų biržoje (toliau – LMB), kuri per šį laikotarpį labai padidėjo, t. y. apie 25 %.

(87)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(88)

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, tiesiogiai taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

(89)

tik „Hands“ importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(90)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo į Sąjungos rinką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 26,9 %.

(91)

Be to, Komisija nustatė, kad buvo vykdomas kainų smukdymas. Iš tiesų, kaip parodyta 7 lentelėje, 2020 m. Sąjungos pramonė pardavė savo gamybos sąnaudų, o tiriamuoju laikotarpiu – mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Tai buvo metai, kai labai padidėjo importo dempingo kaina skverbtis ir Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį. Taigi dėl importo mažomis dempingo kainomis Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų ir tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(92)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(93)

Kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(94)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi makroekonominio klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(95)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(96)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(97)

Bendroji Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(98)

Apskritai Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 %. 2018–2019 m. ji šiek tiek – 4 % – sumažėjo. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. gamyba sumažėjo 12,3 mln. vienetų, o tiriamuoju laikotarpiu ji padidėjo 4 mln. vienetų.

(99)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 2 %, pajėgumų naudojimas turėjo tokią pačią neigiamą tendenciją kaip ir gamyba, ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %.

(100)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 21 %. 2018–2019 m. jis sumažėjo 3 %, o 2020 m. sumažėjo 12 mln. vienetų. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 2,2 mln. vienetų.

(102)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo, o 2020 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ji toliau mažėjo.

(103)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(104)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius padidėjo 6 %, našumas sumažėjo 13 %. Našumas sumažėjo daugiausia dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo gamybos apimtis. Mažėjantis našumas rodo, kad padidėjo darbo sąnaudos vienam pagamintam ratui su ratlankiais iš aliuminio.

(105)

Kaip paaiškinta 4.4.2.1–4.4.2.3 skirsniuose, Sąjungos pramonės gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 18 % ir 16 %, todėl padidėjo pastoviosios gamybos vieneto sąnaudos ir sumažėjo našumas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendros pramonės sąnaudos padidėjo 1,7 EUR už vienetą (+ 3,4 %). Tačiau vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina sumažėjo 3,3 EUR už vienetą (– 6,1 %).

(106)

Be to, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 21 %, o rinkos dalis – 5 %. Taigi Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai pablogėjo. Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, ji patyrė didesnes gamybos sąnaudas ir negalėjo atitinkamai koreguoti pardavimo kainų.

(107)

Todėl Sąjungos pramonės augimo perspektyvoms iškilo pavojus.

(108)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies kiekį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(109)

Ratams su ratlankiais iš aliuminio taikomos Kinijai 2010 m. nustatytos antidempingo priemonės (19). Per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą (20) Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nebepatyrė, todėl atsigavo nuo buvusio dempingo. Tai buvo patvirtinta 2018 ir 2019 m., prieš pradedant importą iš Maroko ir vėliau jam gerokai padidėjus, kai pagerėjo Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(110)

Todėl Komisija patvirtino, kad Sąjungos pramonė atsigavo po ankstesnio importo iš Kinijos dempingo kainomis iki tol, kol į Sąjungos rinką buvo pradėta dempingo kainomis importuoti produktus iš Maroko.

(111)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(112)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 6 %, nors vidutinės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 4 %. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas.

(113)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas daugiametėmis sutartimis su automobilių gamintojų pirkėjais, kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Automobilių gamintojai skatina nuožmią tiekėjų konkurenciją rengdami konkursus ir po kelių konkursų etapų, per kuriuos ES gamintojai, be kita ko, turi prisiderinti prie mažas kainas siūlančių Maroko gamintojų, atrenka du geriausias sąlygas pasiūliusius tiekėjus. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų. Nors Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties taikymo metu, iš esmės ji turėtų turėti galimybę padidinti pardavimo kainas, kai derasi dėl kitų metų sutarčių. Tačiau Sąjungos pramonei per nagrinėjamąjį laikotarpį nepavyko to padaryti dėl importo daromo spaudimo kainoms. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas, kaip paaiškinta 4.4.3.4 skirsnyje.

(114)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(115)

Vidutinės Sąjungos pramonės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu kiek padidėjo – 2 %, 2019 m. jos taip pat šiek tiek padidėjo, o 2020 m. sumažėjo 6 %, daugiausia dėl gamybos sustabdymo dėl COVID-19 pandemijos.

(116)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(117)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų padaugėjo 40 %. 2019 m. jų sumažėjo 21 %, 2020 m. – 12 %, o tiriamuoju laikotarpiu jų padaugėjo 57 %. Kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonei būdingos daugiametės gamintojų ir pirkėjų preliminariosios sutartys, kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Šios preliminariosios sutartys įgyvendinamos teikiant pirkimo užsakymus pagal pirkėjų poreikius. Todėl Sąjungos pramonė gali planuoti savo gamybą ir atsargas. Todėl atsargos nėra pagrindinis Sąjungos pramonės veiklos rezultatų vertinimo rodiklis.

(118)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, pinigų srautai, investicijos ir investicijų grąža

(119)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(120)

2018–2019 m. Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo nuo 7,5 % iki 8,2 %, tačiau 2020 m.–tiriamuoju laikotarpiu jis smarkiai sumažėjo ir buvo pranešta apie nuostolius (– 1,6 %). Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas, todėl tapo nuostolinga.

(121)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 72 %. Todėl Sąjungos pramonė susidūrė su sunkumais savarankiškai finansuoti savo veiklą, o tai dar kartą rodo, kad jos finansinė padėtis pablogėjo.

(122)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos tendencija buvo panaši į neigiamą pelningumo ir grynojo pinigų srauto tendenciją. Investicijų grąža nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama. Todėl Sąjungos pramonė nesugebėjo gauti pakankamai pelno, kad padengtų savo investicijas. Iš tiesų Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu išlaikė savo investicijas, daugiausia dėl būtinybės laikytis teisinių reikalavimų ir rinkos poreikių, ir ji negalėjo gauti šių investicijų grąžos. Neigiama investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat rodė, kad bendra Sąjungos pramonės finansinė padėtis labai pablogėjo.

(123)

Pablogėjusi finansinė padėtis turėjo įtakos atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą. Labai sumažėjęs pelningumas ir grynasis pinigų srautas kėlė didelį susirūpinimą dėl Sąjungos pramonės likvidumo ir jos pajėgumo padidinti kapitalą pagrindinei veiklai ir reikalingoms investicijoms finansuoti.

(124)

Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo tiek makroekonominiai, tiek mikroekonominiai rodikliai.

(125)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko stabilūs, nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio pajėgumų naudojimas sumažėjo 16 %, todėl padidėjo pastoviosios išlaidos, tenkančios vienai ratų su ratlankiais iš aliuminio tonai. Pagal tą pačią tendenciją Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo.

(126)

Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo daugiausia dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, kurių nebuvo galima padengti atitinkamai padidėjusiomis jos pardavimo kainomis.

(127)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 6 %, nors vidutinės gamybos sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 9 %. Dėl importo mažesnėmis dempingo kainomis daromo spaudimo kainoms nuo 2020 m. buvo patirta nuostolių, kurie tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo. Nors grynosios investicijos sumažėjo 42 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža tapo neigiama. Pinigų srautas taip pat buvo neigiamas, o tai turėjo įtakos Sąjungos pramonės gebėjimui savarankiškai finansuoti savo veiklą. Darbuotojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 %. Tačiau našumas sumažėjo 13 %, todėl padidėjo darbo sąnaudos vienam ratų su ratlankiais iš aliuminio vienetui.

(128)

Kaip nurodyta pirmiau, per nagrinėjamąjį laikotarpį ekonominiai rodikliai – pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža – labai pablogėjo. Tai neigiamai paveikė Sąjungos pramonės gebėjimą pačiai finansuoti veiklą, atlikti būtinas investicijas ir pritraukti kapitalo, taigi trukdė jai augti ir net kėlė grėsmę jos išlikimui.

(129)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(130)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš kitų trečiųjų šalių, COVID-19 pandemija, gamybos sąnaudų raida, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir daugiamečių sutarčių poveikis.

(131)

Komisija išnagrinėjo importo iš nagrinėjamosios šalies apimties raidą ir jo poveikį Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(132)

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau didėjo – nuo 16 376 vienetų 2019 m. iki 1 mln. vienetų 2020 m. ir iki 2,5 mln. vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Šis didelis padidėjimas išliko net ir COVID-19 pandemijos metu.

(133)

Importo iš Maroko rinkos dalis padidėjo nuo 0,0 % 2018 m. iki 3,9 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl importas dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, labai padidėjo.

(134)

Vidutinė importo iš Maroko kaina nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 14 %. Tačiau šis padidėjimas gali tik iš dalies atspindėti LMB aliuminio, kuris yra pagrindinė ratų su ratlankiais iš aliuminio žaliava, kainos padidėjimą tuo pačiu laikotarpiu. Kaip paaiškinta 90 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Maroko Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 8,0 %. Bet kuriuo atveju dėl didelės importo mažomis kainomis apimties taip pat sumažėjo Sąjungos pramonės kainos, nes, kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, ji buvo priversta mažinti kainas, kad išliktų konkurencinga – tiek, kad kainomis nebebuvo galima padengti gamybos sąnaudų.

(135)

Padidėjusi importo iš Maroko apimtis kartu su mažomis vidutinėmis pardavimo kainomis turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Be to, dėl Maroko gamintojų dalyvavimo automobilių gamintojų organizuojamuose konkursuose sumažėjo bendros rinkos kainos. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pardavimo kainų, kad galėtų pirkėjams perkelti didėjančias žaliavų sąnaudas, nes susidūrė su nesąžininga nagrinėjamojo produkto importo konkurencija. Sąjungos pramonės strategija buvo išlaikyti gamybos apimtį ir rinkos dalį, kad būtų padengtos pastoviosios išlaidos, o tai pakenkė jos pelningumui. Todėl dėl importo mažomis kainomis iš Maroko Sąjungos pramonė negalėjo didinti kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, ir dėl to buvo smukdomos kainos.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija preliminariai nustatė, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(137)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(138)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis 2018 m. siekė 26,2 %, o tiriamuoju laikotarpiu – 25,5 %. Šio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 %, o jo rinkos dalis atitiko tą pačią tendenciją, t. y. sumažėjo 3 %. Vidutinė šio importo kaina padidėjo 1 % ir buvo didesnė, palyginti su vidutine Sąjungos pramonės kaina (+ 12 %), bei gerokai didesnė, palyginti su vidutine importo iš nagrinėjamosios šalies kaina (+ 26 %). Vienintelė šalis, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo rinkos dalį nuo 10,3 % iki 13,0 %, buvo Turkija. Tačiau vidutinės Turkijos kainos buvo šiek tiek didesnės, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis (+ 1,0 %), ir gerokai didesnės, palyginti su importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis (+ 14 %).

(139)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

(140)

2020 m. automobilių pramonės gamyba dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo maždaug 4,2 mln. transporto priemonių, todėl tai turėjo tiesioginį poveikį pradinės grandies tiekėjams. Atitinkamai, palyginti su 2019 m., 2020 m. ratų su ratlankiais iš aliuminio pardavimas sumažėjo 14 mln. Gamyba ypač sumažėjo 2020 m. antrąjį ketvirtį, tačiau kitais mėnesiais rinka atsigavo. Rinkoje ratų padaugėjo 5 mln.: nuo 60 mln. 2020 m. iki 65 mln. tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau suvartojimas nepasiekė 2019 m. lygio, daugiausia dėl to, kad trūko automobilių gamintojų naudojamų puslaidininkių. Paklausos padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu buvo naudingas ne Sąjungos pramonei, o daugiausia importui iš Maroko (2,6 mln. importuotų produktų tiriamuoju laikotarpiu ir 4 % rinkos dalies). Importuojant iš Maroko buvo ne tik perimta pardavimo apimtis, bet ir daromas spaudimas mažinti kainas, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams, todėl gerokai sumažėjo apyvarta ir buvo patirta dar daugiau nuostolių nei 2020 m.

(141)

Šiuo atžvilgiu COVID-19 pandemija iš tiesų turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, ypač 2020 m., kai teko laikinai uždaryti Sąjungos pramonės gamybos vietas. Tačiau kai rinka atsigavo po COVID-19 pandemijos, Sąjungos pramonė naudos negavo dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis.

(142)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, COVID-19 pandemija nesusilpnino importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(143)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(144)

Pardavimas eksportui nesusijusiems pirkėjams sudarė 5,6 % visos Sąjungos pramonės gamybos tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto apimtis svyravo – iš pradžių 2018–2020 m. ji sumažėjo 38 %, o vėliau tiriamuoju laikotarpiu padidėjo. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimas eksportui sumažėjo 21 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno vieneto eksporto kaina buvo gerokai didesnė, palyginti su Sąjungos kainomis.

(145)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje pardavė daugiau kaip 95 % savo produkcijos. Todėl, nors eksporto veiklos rezultatų sumažėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į didelę pardavimo Sąjungoje dalį, palyginti su pardavimu eksportui, ši raida nesusilpnino importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio.

(146)

Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimas Sąjungos rinkoje buvo grindžiamas daugiametėmis sutartimis su automobilių gamintojo pirkėjais, kuriose buvo nustatomos kainos visam tam tikros rūšies automobilių gamybos laikotarpiui. Sąjungos pramonė turi minimalias galimybes padidinti pardavimo kainas dėl didėjančių žaliavų kainų metinės sutarties galiojimo metu. Iš esmės Sąjungos pramonė turėtų turėti galimybę padidinti savo pardavimo kainas derėdamasi dėl kitų metų sutarčių. Kaip paaiškinta 4.4.3.1 skirsnyje, nors vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 9 %, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina Sąjungos rinkoje išliko stabili.

(147)

Kaip parodyta 7 lentelėje, 2018 ir 2019 m., kai importas iš Maroko nebuvo vykdomas, Sąjungos pramonei, nepaisant metinių sutarčių, nekilo sunkumų parduoti kainomis, kuriomis buvo galima padengti jos gamybos sąnaudas. Tačiau kai 2020 m. prasidėjo importas ir tiriamuoju laikotarpiu dėl spaudimo kainoms jos labai padidėjo, Sąjungos pramonė naujausiose metinėse sutartyse nebegalėjo pritaikyti savo pardavimo kainų tiek, kad būtų galima padengti didėjančias gamybos sąnaudas. Todėl 2020 m. Sąjungos pramonė gavo tik labai nedidelį pelną, o tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių.

(148)

Todėl nepanašu, kad dėl laikotarpio nuo žaliavų sąnaudų padidėjimo iki pardavimo kainų padidėjimo dėl metinių sutarčių Sąjungos pramonė negalėjo pritaikyti savo pardavimo kainų prie didėjančių gamybos sąnaudų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pardavimo kainų nustatymas metinėmis sutartimis nesumažino importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinio ryšio.

(149)

Naudotojai teigė, kad dėl Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio rinkos susitraukimo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(150)

Kaip minėta 139 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 13 mln. vienetų, t. y. 17 %. Sąjungos pardavimo duomenys atspindėjo Sąjungos suvartojimo tendenciją. Tačiau, kai suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, palyginti su 2020 m., Sąjungos pramonė negavo su šiuo padidėjimu susijusios naudos dėl importo iš Maroko. Iš tikrųjų Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,9 procentinio punkto – nuo 71,7 % 2020 m. iki 68,8 % tiriamuoju laikotarpiu, o importo iš Maroko rinkos dalis padidėjo 129 % – nuo 1,7 % 2020 m. iki 3,9 % tiriamuoju laikotarpiu. Todėl žalą Sąjungos pramonei padarė būtent kainų smukdymas, kurį lėmė importas mažomis dempingo kainomis, o ne apimties sumažėjimas dėl mažėjančio suvartojimo.

(151)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad rinkos paklausos sumažėjimas 17 % negalėjo būti laikomas žalos priežastimi, dėl kurios susilpnėtų importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

(152)

Sąjungos pramonės finansinės padėties pablogėjimas sutapo su didėjančiu iš nagrinėjamosios šalies importuojamų ratų su ratlankiais iš aliuminio dempingo kainomis kiekiu.

(153)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Atsižvelgta į importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, COVID-19 pandemiją ir paklausos sumažėjimą, gamybos sąnaudų raidą, Sąjungos pramonės eksporto rezultatus ir daugiametes sutartis.

(154)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(155)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(156)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(157)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(158)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Komisija atsižvelgė į atrinktų Sąjungos gamintojų pelną prieš tai, kai nesąžiningas importas iš Maroko padidėjo ir pradėjo daryti žalą Sąjungos pramonei. Nustatytas 7,9 % pelno dydis, atitinkantis vidutinį 2018–2019 m. Sąjungos pramonės gautą pelną.

(159)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Iš tiesų buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė 0,4 %.

(160)

Ši 0,4 % dalis buvo pridėta prie 158 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 7,9 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė 8,3 %.

(161)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais, Komisija preliminariai nustatė, kad papildomos būsimos sąnaudos sieks 0,5 EUR už vienetą. Šios papildomos sąnaudos buvo pridėtos prie pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(162)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto vidutinę svertinę nežalingą kainą, t. y. 55,9 EUR už vienetą, taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu ir pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį kiekvieną rūšį.

(163)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų Maroko bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(164)

Žalos pašalinimo lygis visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat, kaip ir šių bendrovių dempingo skirtumas (žr. 73 konstatuojamąją dalį).

(165)

Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos gamintojams bus teigiamas, nes priemonės leis Sąjungos pramonei pritaikyti pardavimo kainas, kad padengtų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonės padėtis vėl taps tvari, o tai leis jai ateityje investuoti, visų pirma siekiant laikytis aplinkosaugos ir socialinių reikalavimų.

(166)

Jeigu priemonių nebus imtasi, Sąjungos pramonė ir toliau patirs materialinę žalą, o jos finansinė padėtis, ypač pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srauto požiūriu, turėtų dar labiau pablogėti, visų pirma atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies augimą, kuris tęsėsi ir po tiriamojo laikotarpio, todėl kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

(167)

Pradėjus tyrimą buvo susisiekta su importuotojais. Tačiau atliekant tyrimą nė vienas iš jų nebendradarbiavo.

(168)

Kalbant apie naudotojus, bendradarbiavo du automobilių gamintojai ir jų asociacija, t. y. automobilių gamintojai (ACEA).

(169)

Automobilių gamintojai yra Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonės pirkėjai. Apie 70 % savo ratų su ratlankiais iš aliuminio jie jau įsigyja iš Sąjungos pramonės. Tiriamuoju laikotarpiu importui iš nagrinėjamosios šalies teko 3,9 % Sąjungos rinkos dalis, importui iš kitų trečiųjų šalių teko 25,5 % rinkos dalis, o Sąjungos pramonės kainų lygis buvo aukštesnis. Atitinkamai automobilių gamintojai, be Sąjungos pramonės ir Maroko, turi ir kitų tiekimo šaltinių. Tai taip pat buvo patvirtinta nustačius, kad ratų su ratlankiais iš aliuminio iš Maroko pirkimas siekė apie 30 % visų dviejų naudotojų ratų su ratlankiais iš aliuminio pirkimo tiriamuoju laikotarpiu. Be to, remiantis dviejų klausimyno atsakymus pateikusių naudotojų duomenimis, ratai su ratlankiais iš aliuminio sudarė maždaug 0,5 % jų gamybos sąnaudų. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad automobilių gamintojų patirtas priemonių ratams su ratlankiais iš aliuminio poveikis yra ribotas.

(170)

ACEA tvirtino, kad importas iš Maroko atitiko strateginius Sąjungos automobilių gamintojų poreikius, kurių Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai negali patenkinti, nes patys sąmoningai nusprendė nedidinti savo gamybos pajėgumų. Todėl automobilių gamintojai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įvairinti savo tiekimo kanalus, be kita ko, naudodamiesi įvairiais importo šaltiniais.

(171)

Kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė yra automobilių gamintojų tiekėja, o jos veikla priklauso nuo šių didelių bendrovių skelbiamų konkursų. Ratų su ratlankiais iš aliuminio tiekėjai, taigi ir faktinis ratų tiekimas, pasirenkami likus keleriems metams iki automobilių gamybos, todėl ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė turėtų turėti laiko pakoreguoti savo gamybos apimtį. Prireikus Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė galėtų per palyginti trumpą laiką padidinti savo pajėgumus, nes prašoma investicija susijusi ne su krosnimis ar dažymo kabinomis, o su liejimo mašinomis, kurias galima lengvai įrengti. Todėl, jeigu Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio gamintojai neinvestavo į papildomus gamybos pajėgumus, tai veikiau lėmė tai, kad nebuvo sudaryta pakankamai išankstinių sutarčių su automobilių gamintojais. Taigi Sąjungos pramonė neturėjo pakankamai paskatų investuoti į papildomus pajėgumus, nes nebuvo pagrindo iš anksto numatyti, kad jos gamybos paklausa padidės. Be to, tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas siekė 64,31 mln. vienetų. Bendri Sąjungos pramonės pajėgumai siekė 61,29 mln. vienetų, visas Sąjungos pagamintas kiekis tiriamuoju laikotarpiu buvo 48,75 mln. vienetų, o Sąjungos pramonės eksportas – 2,71 mln. vienetų. Todėl Sąjungos pramonė jau turi pakankamai gamybos pajėgumų beveik visai Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio paklausai patenkinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(172)

ACEA tvirtino, kad Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė neatitiko automobilių gamintojų nustatytų nepanaudotų pajėgumų reikalavimų (Sąjungos pramonė pranešė, kad pajėgumų naudojimas buvo didelis nei 95 %) ir įpareigojo automobilių gamintojus diversifikuoti savo šaltinius, visų pirma pasirenkant tiekėjus iš Maroko.

(173)

Komisija pažymėjo, kad nepateikta jokių įrodymų, jog Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė būtų pralaimėjusi konkursus dėl problemos, susijusios su jos gamybos pajėgumais, arba kad Sąjungos ratų su ratlankiais iš aliuminio pramonė būtų nepateikusi automobilių gamintojų komerciniuose užsakymuose nurodytų ratų su ratlankiais iš aliuminio. Be to, tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad pajėgumų naudojimas siekė 80 %. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(174)

ACEA tvirtino, kad COVID-19 pandemijos poveikis sutrikdė tiekimo grandines, o automobilių gamintojai dėl COVID-19 pandemijos labai nukentėjo – iš viso prarasta 4,2 mln. transporto priemonių, t. y. 22,9 % 2019 m. Sąjungoje pagamintų produktų. Automobilių gamintojų pelningumas sumažėjo. Šį poveikį patyrė ir automobilių tiekėjai.

(175)

Komisija pažymėjo, kad dauguma automobilių gamintojų pranešė apie 2021 finansinių metų pelną, kuris viršijo įprastą ankstesniais metais nurodytą procentinę dalį (21).

(176)

Byloje nėra kitos informacijos, iš kurios būtų matyti, kad priemonės darytų didelį neigiamą poveikį naudotojams ir šis poveikis būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei.

(177)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių priemonių nustatymas importuojamiems Maroko kilmės ratams su ratlankiais iš aliuminio šiame tyrimo etape neatitiktų Sąjungos interesų.

(178)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(179)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(180)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodė atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(181)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(182)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(183)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(184)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(185)

Ratų su ratlankiais iš aliuminio statistiniai duomenys dažnai nurodomi vienetais. Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (22) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje toks papildomas vienetas, taikomas ratams su ratlankiais iš aliuminio, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje privalo būti nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto vienetų skaičius.

(186)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(187)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(188)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(189)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. Komisija negavo nė vienos pastabos iš suinteresuotųjų trečiųjų šalių. Po išankstinio informacijos atskleidimo pateiktos pastabos dėl kitų tyrimo aspektų, nesusijusių su skaičiavimų tikslumu, bus nagrinėjamos galutiniame tyrimo etape.

(190)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai. Suinteresuotosios šalys taip pat gali prašyti išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(191)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,